Byla e2-974-330/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-561-653/2017, kuria patenkintas pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „Inovatyvios investicijos“ pareiškimas MS Solutions, uždarosios akcinės bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuoti asmenys – MS Solutions, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ir D. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-561-653/2017, kuria patenkintas pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „Inovatyvios investicijos“ pareiškimas MS Solutions, uždarosios akcinės bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuoti asmenys – MS Solutions, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ir D. S.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi MS Solutions, UAB iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas G. Ž.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi MS Solutions, UAB bankroto byloje patvirtintas kreditorės ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ (pareiškėjos) finansinis reikalavimas.
  2. Pareiškėja ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė MS Solutions, UAB bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad pagrindinė įmonės veikla buvo prekių ar paslaugų kuponų platinimas per įmonės valdytą ir jai priklausiusią interneto svetainę www.pagauknuolaida.lt (prekių ar paslaugų tiekėjai, norintys parduoti savo prekes ar paslaugas, kreipiasi į įmonę ir sudaro kuponų platinimo sutartį, pagal kurią įmonė minėtoje interneto svetainėje išplatina (parduoda) kuponus, suteikiančius vartotojams teisę atsiimti kupone numatytą prekę ar paslaugą; kupono įgijėjas prekę paprastai gauna tiesiogiai iš tiekėjo per pašto kurjerį, o paslauga suteikiama kupono įgijėjui atvykus į paslaugos tiekėjo buveinę). Įmonė, kaip kuponų platinimo interneto svetainės www.pagauknuolaida.lt valdytoja, už kuponų išplatinimą gauna iš tiekėjo sutartą tarpininkavimo mokestį, kuris sudaro tam tikrą procentą nuo parduotos prekės ar paslaugos kainos. Įmonės gautos iš prekių ir paslaugų pirkėjų pinigų sumos už kuponus, atskaičius šį tarpininkavimo mokestį, pervedamos prekių ir paslaugų tiekėjams.
  3. Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. balandžio 15 d. įmonės kreditoriai MB „MaxiDeals“ ir UAB „Inla group“, kurių prekės buvo išplatintos per www.pagauknuolaida.lt interneto svetainę, kreipėsi į teismą dėl 30 200,92 Lt (8 746,79 Eur) skolos už perduotas prekes priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas MS Solutions, UAB turtui taikė areštą, iš įmonės priteisė kreditorių reikalaujamas lėšas.
  4. Pareiškėja nurodė, kad įmonės vadovas D. S., siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, perkėlė įmonės vykdytą verslo veiklą (kuponų platinimą per interneto svetainę www.pagauknuolaida.lt) ir iš šios veiklos gaunamas pajamas į kitą įsteigtą ir jo paties vadovaujamą įmonę – SPIL, MB, o prasidėjus vykdymo procesui dėl skolos išieškojimo inicijavo MS Solutions, UAB bankroto bylos iškėlimą. Iškėlus bankroto bylą, D. S. sąmoningai neperdavė bankroto administratoriui visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bei imitavo šių dokumentų tariamą vagystę.
  5. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2013 metais, vykstant ginčui tarp įmonės ir jos kreditorių dėl skolos priteisimo, SPIL, MB jau buvo perėmusi veiklos vykdymą per svetainę www.pagauknuolaida.lt ir būtent į SPIL, MB būdavo nukreipiami visi prekių ar paslaugų kuponų pirkėjų atsiskaitymai, kuriuos anksčiau gaudavo įmonė. Svetainės www.pagauknuolaida.lt domenas, per kurį vartotojai pasiekdavo šią svetainę, nuo 2013 m. liepos 10 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas. D. S., siekdamas išvengti atsakomybės už verslo perkėlimą, netrukus inicijavo ir pačios SPIL, MB bankrotą. Pareiškėjos nuomone, nurodyti suinteresuoto asmens veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius.
  6. Suinteresuotas asmuo MS Solutions, BUAB, atstovaujamas bankroto administratoriaus, su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
  7. Suinteresuotas asmuo D. S. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad bankroto administratoriui įmonės dokumentų neperdavė, nes šie buvo pavogti. Nurodė, kad 2013 metų vasarą MS Solutions, UAB veikla buvo vykdoma SPIL, MB vardu. Domenas „pagauknuolaida.lt“ priklausė D. S., o juo naudojosi MS Solutions, UAB, tačiau po arešto veiklos vykdymas tapo negalimu. Paaiškino pats sukūręs pardavimo sistemą, todėl vėliau jis perleido domeną SPIL, MB. Ši įmonė neperėmė MS Solutions, UAB nebaigtų vykdyti sutarčių, o sudarė naujas sutartis su klientais, kurie nesutiko dirbti su MS Solutions, UAB. Prašė taikyti ieškinio senatį, nes pareiškėja praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi MS Solutions, UAB bankrotą pripažino tyčiniu.
  2. Teismas nustatė, kad buvęs įmonės vadovas D. S. žinojo apie turto areštą, kad dėl turto arešto MS Solutions, UAB negalėjo įprastine tvarka be suvaržymų vykdyti ūkinės komercinės veiklos – prekių ar paslaugų kuponų platinimo per įmonės valdytą interneto svetainę www.pagauknuolaida.lt. Dėl šios priežasties D. S. perdavė domeną, kuriuo buvo vykdoma įmonės veikla, naudotis kitai įmonei – SPIL, MB tai pačiai veiklai vykdyti. Teismas nustatė, kad nuo 2013 metų liepos mėnesio pastaroji įmonė vykdė analogišką veiklą, o tai įmonei vadovavo D. S..
  3. Teismas neįrodytais pripažino suinteresuoto asmens D. S. argumentus, esą SPIL, MB nevykdė veiklos pagal MS Solutions, UAB nebaigtas vykdyti sutartis, bet sudarė naujas sutartis dėl kuponų platinimo, kad šios įmonės turėjo tarpusavio įsiskolinimų, kurie buvo padengti tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo būdu. Teismas pažymėjo, kad UAB „Paysera LT“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai patvirtina, jog netrukus po turto arešto, pajamos iš kuponų platinimo veiklos, kurią iki tol vykdė MS Solutions, UAB buvo gaunamos į SPIL, MB sąskaitą. Teismas konstatavo, kad pajamos į SPIL, MB sąskaitą buvo gaunamos pagal MS Solutions, UAB nebaigtas vykdyti sutartis.
  4. Įvertinęs aplinkybę, jog vykdant teismo nutartį dėl turto arešto, buvo areštuotas įmonės MS Solutions, UAB turtas – domenas „pagauknuolaida lt“, o suinteresuotas asmuo D. S. šių procesinių veiksmų neskundė, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog šis turtas įmonei nepriklausė. Pažymėjo, kad vien tai, jog pagal KTU Informacinių technologijų plėtros instituto duomenis domeno užsakovu yra nurodytas D. S., nepaneigia išvados, kad tarpusavio susitarimu šis domenas galėjo būti perduotas MS Solutions, UAB. Be to, teismas iš bylos duomenų nustatė, kad suinteresuotas asmuo yra pripažinęs, jog domenas yra vienintelis įmonės turtas. Teismas padarė išvadą, kad domeno ir veiklos perdavimas bei pajamų nukreipimas į kitą D. S. valdomą įmonę po įmonės turto arešto laikytinas nesąžiningu, pažeidžiančiu kreditorių interesus ir įrodančiu sąmoningą įmonės privedimą prie bankroto. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia preziumuoti tyčinio bankroto faktą.
  5. Teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog įmonės dokumentų vagystė buvo inscenizuota. Tačiau pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už kasdieninės įmonės veiklos tinkamą organizavimą, taip pat už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Teismas pritarė pareiškėjos argumentui, jog dokumentų palikimas automobilyje visiškai neatitinka rūpestingo ir atidaus vadovo elgesio standartų. Dokumentų vagystės faktas šiuo atveju nepateisina suinteresuoto asmens pareigos išsaugoti ir perduoti dokumentus bankroto administratoriui neįvykdymo. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog dokumentų neišsaugojimo faktas atitinka tyčinio bankroto požymius.
  6. Teismas atmetė suinteresuoto asmens D. S. prašymą taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, jog su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kreipėsi ne bankroto administratorius, o įmonės kreditorius, kuris neturi visų įmonės veiklos dokumentų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato ieškinio senaties termino pareiškimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Suinteresuotas asmuo D. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl domeno „pagauknuolaida“ nuosavybės. Bylos duomenys patvirtina, kad domenas buvo D. S. nuosavybė, o teisė naudotis juo buvo suteikta panaudos pagrindais. Patvarkymas dėl domeno arešto buvo gautas pavėluotai, todėl nebuvo galimybės šį patvarkymą apskųsti.
    2. Teismo išvados dėl įmonės veiklos perkėlimo į SPIL, MB nepagrįstos. Įmonės vykdė skirtingą veiklą. SPIL, MB nevykdė MS Solutions, UAB nebaigtų vykdyti sutarčių, o sudarinėjo naujas. Paslaugų pirkėjai nebuvo nuolatiniai pirkėjai. Teismas nepagrįstai iš suinteresuoto asmens reikalavo duomenų, patvirtinančių jo argumentą, jog SPIL, MB sudarė naujas sutartis. Tokius duomenis turi bankrutavusios įmonės.
    3. Teismas nepagrįstai sprendė, esą D. S. patvirtino, kad domenas priklausė įmonei. Teismas vadovavosi elektroniniu laišku, kuris buvo parašytas atsakingai neapsvarsčius informacijos bei esant konfliktinei situacijai.
    4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl dokumentų neperdavimo atsakingas buvęs įmonės vadovas. Neatsižvelgė, jog dokumentai nebuvo perduoti be suinteresuoto asmens valios. Tokie veiksmai nelaikytini tyčinio bankroto požymiu.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teisės doktrinoje nurodyta, kad domeno vardas nėra nuosavybė ir niekam nepriklauso, į jį suteikiama tik sąlyginė licencija. Suinteresuotam asmeniui žinant apie domeno, kaip vienintelio įmonės turto, areštą, ir jo naudojimą perleidus kitai įmonei, konstatuotinas verslo perkėlimo faktas.
    2. Suinteresuoto asmens argumentai dėl skirtingos įmonių veiklos nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad SPIL, MB vykdė elektroninę prekybą. Viešai prieinami šaltiniai patvirtina, kad SPIL, MB vykdė analogišką veiklą. Suinteresuoto asmens teiginiai, jog MS Solutions, UAB negalėjo atsiskaityti su tiekėjais ir šie esą nutraukė sutartis bei sudarė naujas sutartis su SPIL MB, nepagrįsti. Verslas į kitą įmonę buvo perkeltas praėjus vos dienai nuo domeno arešto. Tiekėjai negalėjo per keliasdešimt minučių nutraukti sutartis su MS Solutions, UAB ir sudaryti naujas sutartis su SPIL, MB. Nors SPIL, MB neperėmė klientų, tačiau perėmė vartotojų mokėtinas sumas.
    3. Suinteresuoto asmens šioje byloje nurodytos aplinkybės dėl dokumentų vagystės skiriasi nuo nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Teismo išvados dėl įmonės dokumentų neišsaugojimo aplinkybių pagrįstos. Suinteresuotas asmuo tokiais paaiškinimais siekia išvengti atsakomybės.
  3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. gegužės 23 d. gautas pareiškėjos ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria MS Solutions, UAB bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
  3. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kita vertus, pagal galiojantį teisinį reguliavimą tyčinio įmonės bankroto konstatavimui nereikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus, o pakanka nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių galėjo kilti įmonės bankrotas. Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą dėl netinkamo įmonės valdymo ir veiklos organizavimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, valdymo organų sprendimais, ar jais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
  4. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas MS Solutions, UAB bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte bei 3 dalyje įtvirtintų požymių pagrindu – netinkamai vykdytos įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose numatytos pareigos, susijusios su įmonės valdymu, netinkamai (aplaidžiai) tvarkyta buhalterinė apskaita, įmonės veikla ir turtas perkeltas į kitą įmonę.
  5. Lietuvos teisinėje sistemoje verslo sprendimo taisyklės taikymas yra aktualus ta prasme, kad, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojus Įmonių bankroto įstatymo pakeitimams, įstatymų leidėjas praplėtė įmonės vadovo atsakomybės taikymo ribas. ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta galimybė taikyti bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę įmonės kreditoriams tuo atveju, kai bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio pagrindu įmonės vadovas gali būti traukiamas ir baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, kai nustatoma, kad jis sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.
  6. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant, ar įmonės bankrotas konkrečiu atveju buvo tyčinis, kai įmonės kreditoriaus, reiškiančio tokį reikalavimą byloje, teigimu, tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo veikla, būtina kruopščiai įvertinti įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama įmonių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti.
  7. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje išvardinti požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, t. y. jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
  8. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, byloje buvo nustatyta, kad buvęs įmonės vadovas D. S. (apeliantas) žinodamas apie turto areštą, kuris lėmė tai, jog MS Solutions, UAB negalėjo įprastine tvarka be suvaržymų vykdyti ūkinės komercinės veiklos – prekių ar paslaugų kuponų platinimo per įmonės valdytą interneto svetainę www.pagauknuolaida.lt., kitai, jo paties kontroliuojamai, įmonei perdavė teisę naudotis domenu. Atlikus šį veiksmą MS Solutions, UAB nutraukė veiklą, o kita įmonė SPIL, MB netrukus to paties domeno pagrindu pradėjo vykdyti analogišką (tą pačią) veiklą. Teismo vertinimu, toks buvusio įmonės vadovo elgesys privedė įmonę prie bankroto.
  9. Suinteresuoto asmens D. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir joms pagrįsti pateiktus įrodymus, teismui pateiktus paaiškinimus, nepagrįstai tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo naštą perkėlė suinteresuotam asmeniui, kas lėmė netinkamas išvadas dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Apeliacinis teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
  10. Apeliacinis teismas pažymi, kad, vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
  11. Be to, civilinis procesas, inter alia, grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014).
  12. Apeliacinis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
  13. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nurodo savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, nors įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus buvusiam įmonės vadovui, nesudaro pagrindo konstatuoti kitokių požymių ar faktų buvimo. Kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė iš esmės dėl visų šalių argumentų.
  14. Apeliacinis teismas, pakartotinai įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis remdamasis teismas identifikavo tyčinio bankroto požymį – veiklos perkėlimą į kitą įmonę (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija). Byloje nustatytos aplinkybės: MS Solutions, UAB veiklos pobūdis iki veiklos nutraukimo (prekių ir paslaugų kuponų platinimas per interneto svetainę www.pagauknuolaida.lt), domeno perleidimas (perdavimas) kitam D. S. kontroliuojamam juridiniam asmeniui SPIL, MB, įvykęs nedelsiant po MS Solutions, UAB turto (domeno) arešto, to paties domeno naudojimo ir analogiškos veiklos vykdymo faktas, apeliacinio teismo įsitikinimu, nuosekliai patvirtina vienintelės MS Soliutions, UAB veiklos perkėlimą į SPIL, MB, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo.
  15. Aplinkybę, jog SPIL, MB vykdė (tęsė) MS Solutions, UAB veiklą, patvirtina rašytiniai įrodymai – Paysera LT, UAB pateikti sąskaitų išrašai. Nors apeliantas tvirtino, kad abiejų juridinių asmenų veikla buvo skirtinga, tačiau šio argumento objektyviais duomenimis nepagrindė. Bylos duomenys patvirtina, kad MS Solutions, UAB teikė paslaugas naudodamasi interneto svetaine www.pagauknuolaida.lt iki 2013 m. liepos 11 d., tačiau tą pačią dieną (praėjus vos keliasdešimčiai minučių nuo paskutinio veiksmo), tą pačią veiklą vykdyti pradėjo (tęsė) SPIL, MB. Byloje nėra duomenų apie kitokio pobūdžio SPIL, MB veiklą, juolab kad iš informacijos viešojoje erdvėje matyti, kad per nurodytą interneto svetainę visuomet buvo teikiamos tokios pačios rūšies paslaugos (kuponų platinimas).
  16. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, kad domenas nuosavybės teise priklausė MS Solutions, UAB. Teismas pagrįstai sprendė, jog vien tai, kad domeno užsakovu buvo nurodytas D. S., nepaneigia jo priklausymo MS Solutions, UAB. Pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai – šalių paaiškinimai, susirašinėjimo duomenys, domeno arešto neskundimo (ginant teisėto savininko teises) faktas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad domenas nuosavybės teise priklausė MS Solutions, UAB, o ne jos vadovui. Apeliacinis teismas pastebi, jog nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantas nuosekliai ir įtikinamai nesugebėjo paaiškinti savo pozicijos dėl domeno naudojimo MS Solutions, UAB veikloje pagrindo, domeno perdavimo kitam juridiniam asmeniui aplinkybių, sąlygų ir tikslų. Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti dėl apelianto pozicijos domeno nuosavybės klausimu.
  17. Kita vertus, nustačius domeno perdavimo kitam juridiniam asmeniui faktą, lemiamos reikšmės neturi domeno nuosavybės faktas. Minėta, kad domenas sudarė įmonės veiklos pagrindą. Vadinasi, jo perdavimas kitam juridiniam asmeniui, nulėmęs, jog įmonė nebegalėjo tęsti vienintelės veiklos, neatsižvelgiant į tai, ar buvo perduota nuosavybės ar tik naudojimo teisė, nepaneigia įmonės vienintelės veiklos perkėlimo į kitą įmonę fakto, kaip tyčinio bankroto požymio. Tai leidžia daryti išvadą, kad kitai apelianto kontroliuojamai įmonei buvo perduotas vienintelis įrankis įmonės pajamoms generuoti. Byloje nėra duomenų apie kitokią bankrutavusios įmonės veiklą. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog apeliantas kontroliavo abi įmones, taip pat į domeno perdavimo laiką ir aplinkybes (areštavus MS Solutions, UAB turtą, dėl to nesant galimybės vykdyti įprastą veiklą iki bus atsiskaityta su kreditoriais). Tokios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, norėdamas išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, priėmė sprendimą tą pačią veiklą vykdyti kito (jo kontroliuojamo) juridinio asmens vardu, visiškai nededant pastangų stabilizuoti MS Solutions, UAB finansinės būklės, patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.
  18. Išvada dėl verslo perkėlimo prezumpcijos taikymo nepaneigta ir apelianto argumentais dėl MS Solutions, UAB nebaigtų vykdyti sutarčių likimo. Nėra įtikinanti apelianto pozicija, kad dviejų įmonių veiklos sutapimą skiriančių keliasdešimties minučių laikotarpiu tiekėjai galėjo savarankiškai priimti sprendimą nutraukti verslo santykius su MS Solutions, UAB ir sudaryti naujas sutartis su SPIL, MB. Juolab kad objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius, apeliantas nepateikė, o deklaratyvus aiškinimas, jog esą neturi šių duomenų, nes jie yra kitų asmenų dispozicijoje, nepanaikina apelianto įrodinėjimo pareigos ir nėra pakankamas. Aplinkybė, jog abiejų įmonių klientai buvo skirtingi, šiuo atveju nereikšminga. Nuolatinių klientų nebuvimas paaiškintinas specifine teikiamų paslaugų rūšimi (prekių ir paslaugų su nuolaida įsigijimo kuponų platinimas). Aptariamu atveju svarbus ne klientų, o tiekėjų tapatumas, kuris nebuvo paneigtas. Apeliacinis teismas atmeta subjektyvų apelianto teiginį, jog patvirtinimas apie domeno nuosavybės faktą elektroniniame laiške neatspindėjo tikrovės dėl neva konfliktinių apelianto ir jo verslo partnerio santykių. Tokia apelianto versija nepaneigia pirmosios instancijos teismo įvertintų duomenų leistinumo bei įrodomosios galios.
  19. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl įmonės verslo perkėlimo į kitą įmonę, todėl priėmė teisingą sprendimą taikyti prezumpciją, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Apelianto paaiškinimai nurodytos prezumpcijos nepaneigia.
  20. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas bankroto administratoriui nėra perdavęs įmonės dokumentų. Apeliantas tvirtino šios pareigos neįvykdęs, kadangi dokumentai buvo pavogti iš jam priklausančio automobilio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog įmonės dokumentų vagystė buvo inscenizuota. Tačiau teismas pritarė pareiškėjos argumentui, jog dokumentų palikimas automobilyje neatitinka rūpestingo ir atidaus vadovo elgesio standartų, todėl vagystės faktas šiuo atveju nepateisina suinteresuoto asmens pareigos išsaugoti ir perduoti dokumentus bankroto administratoriui neįvykdymo. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog dokumentų neišsaugojimo faktas atitinka tyčinio bankroto požymius. Apeliantas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, tvirtindamas, jog buvo pakankamai atsargus ir rūpestingas. Apeliacinis teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatoms.
  21. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik aktyviu neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu, kas šioje byloje ir buvo konstatuota. Nesant įmonės apskaitos dokumentų ir registrų, nėra galimybės nustatyti, kokią veiklą įmonė vykdė, jos turimo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  22. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 27 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.
  23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto konstatavimui pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Apeliacinis teismas pažymi, kad pranešimas apie galimai padarytą nusikaltimą ir ikiteisminio tyrimo įstaigos atliekamų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti asmens pranešime nurodytas aplinkybes, faktas (šioje tyrimo stadijoje) nėra pakankamas išvadai, jog dėl dokumentų dingimo apelianto kaltės (tyčios) nėra. Kita vertus, pažymėtina, kad nors apelianto veiksmai tiesiogiai ir nelėmė dokumentų dingimo (praradimo), tačiau jo neatsargus ir nerūpestingas elgesys (dokumentų palikimas nesaugomame automobilyje) neabejotinai sudarė sąlygas nusikaltimui (vagystei) įvykdyti. Visų įmonės dokumentų palikimas automobilyje nėra įprastas ir pateisintinas dalykas, todėl toks aplaidus neveikimas (tinkamų sąlygų dokumentams išsaugoti nesudarymas) pagrįstai leido teismui įžvelgti tyčinio bankroto požymius, apibrėžtus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
  24. Apeliacinis teismas pažymi, jog nors įvertinti apelianto veiksmai – įmonės buhalterinių dokumentų neperdavimas, šį faktą vertinant izoliuotai nuo nustatyto įmonės verslo perkėlimo fakto, nėra pakankami priimti procesinį sprendimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau kitų faktinių aplinkybių kontekste, be kita ko, ir tų, kurių pagrindu nustatytas savarankiškas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu (verslo perkėlimas), papildomai patvirtina išvadą, kad MS Solutions, UAB bankrotą galėjo lemti ne verslo nesėkmė, o kryptingi ir sąmoningi įmonės vadovo veiksmai. Kita vertus, dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui teisinimas vagyste ar kita nusikalstama veika suformuotų ydingą precedentą, kurio egzistavimas sudarytų prielaidas nesąžiningiems asmenims, imituojant tokias nusikalstamas veikas arba sudarant palankias sąlygas joms įvykti, išvengti dokumentų perdavimo, objektyvaus bankroto priežasčių ištyrimo arba neteisėtų veiksmų įmonės valdymo veikloje įvertinimo.
  25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstą nutartimi teisingai nuspręsta dėl MS Solutions, UAB bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirojo skundo argumentai šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015), todėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja, kadangi jie neturi įtakos šios bylos procesiniam rezultatui.
  26. Pareiškėja ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ prašo iš apelianto priteisti 363 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytus dydžius (8.16 punktas). Apeliacinis teismas, atsižvelgęs į parengto procesinio dokumento turinį, apimtį, byloje spręstų klausimų sudėtingumą, pagrįstomis tokio procesinio dokumento parengimo išlaidomis pripažįsta 300 Eur sumą, kuri priteistina iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

7Priteisti iš apelianto D. S. (a. k. ( - ) pareiškėjai žemės ūkio bendrovei „Inovatyvios investicijos“ (j. a. k. 302912014) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai