Byla 3K-3-597/2013

Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Seltas“ bankroto pripažinimo tyčiniu; tretieji asmenys: P. B., R. B., O. S. (O. S.), uždaroji akcinė bendrovė „Karbonas“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens P. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Seltas“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Seltas“ bankroto pripažinimo tyčiniu; tretieji asmenys: P. B., R. B., O. S. (O. S.), uždaroji akcinė bendrovė „Karbonas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „Seltas“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2010 m. sausio 26 d.

5Pareiškėjas BUAB „Seltas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašė įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodydamas, kad UAB „Seltas“ vadovas, įmonei esant nemokiai, nuo 2007 m. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ėmėsi ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų, rizikingų verslo sprendimų, nurašydamas turtą, prisiimdamas papildomų įsipareigojimų.

6Pareiškėjo teigimu, per 2008 m. buvo atlikti UAB „Seltas“ materialinių vertybių nurašymai už 175 237,45 Lt be teisinio pagrindo. Nurašymai nepagrįsti atliktų darbų aktais, sutartimis. Pagal 2008 m. birželio 16 d. subrangos sutartį UAB „Seltas“ darbus atliko, tačiau nepagrįstai nurašė medžiagų, kurių vertė 429 402,98 Lt. 2009 m. sausio 15 d. UAB „Seltas“ sudarė subrangos sutartį su UAB „Selto projektai“ (abiem įmonėms vadovavo P. B., kuris pasirašė darbų priėmimo aktus, tuo pačiu kaip UAB „Seltas“ direktorius tvirtino materialinių vertybių nurašymo aktus bei pasirašė PVM sąskaitas–faktūras). Sutartis su UAB „Eika“ įmonei taip pat buvo akivaizdžiai nuostolinga, nes nurašytų materialinių vertybių (turto) vertė tris kartus viršijo atliktų darbų vertę. Be to, nurašytos medžiagos neatitiko atliktų darbų turinio.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi UAB „Seltas“ bankrotą pripažino tyčiniu.

9Teismo nustatyta, kad 2008 m. birželio 16 d. UAB „Hrono fasadai“ (šiuo metu UAB „Staticus“) ir UAB „Seltas“ sudarė subrangos sutartį, pagal kurią subrangovas UAB „Seltas“ įsipareigojo atlikti AB ,,Swedbank“ pastato išorės sienų apdailą nerūdijančio plieno kasetėmis. Iš atliktų darbų aktų matyti, kad atlikta ir priduota darbų už 891 459,81 Lt (be PVM). Aktuose su užsakovu suderinta, kad atliekant darbus medžiagų sunaudota už 643 529,16 Lt. Tačiau pagal materialinių vertybių nurašymo aktus nurašyta medžiagų už 1 072 932,14 Lt. UAB „Seltas“ atliko darbus, tačiau nepagrįstai nurašė medžiagų, kurių vertė 429 402,98 Lt.

102009 m. sausio 15 d. UAB „Selto projektai“ ir UAB „Seltas“ sudarė subrangos sutartį. Iš atliktų darbų aktų matyti, kad atlikta darbų už 194 462,79 Lt (be PVM), medžiagų sunaudota už 103 315 Lt. Iš materialinių vertybių nurašymo aktų matyti, kad nurašyta medžiagų už 163 389,47 Lt. Dėl to nepagrįstai nurašyta medžiagų už 60 074,47 Lt.

112007 m. rugsėjo 5 d. UAB „Eika“ ir UAB „Seltas“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atlikta ir priduota darbų už 6107,43 Lt (be PVM). Iš 2008 m. lapkričio 5 d. materialinių vertybių nurašymo akto matyti, kad nurašyta medžiagų už 29 098,27 Lt. Dėl to nepagrįstai buvo nurašyta medžiagų už 22 990,85 Lt. Nurašytų materialinių vertybių (turto) vertė gerokai viršijo atliktų darbų vertę, todėl šis sandoris įmonei buvo nuostolingas.

12Iš 2008 m. balandžio 18 d., 2008 m. birželio 20 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 29 d. aktų teismas sprendė, kad per 2008 m. nurašyta 175 237,45 Lt UAB „Seltas“ turto. Teismui nepateikta šių materialinių vertybių nurašymą pagrindžiančių darbų aktų ar sutarčių, todėl neaišku, kokiu pagrindu atlikti šie turto nurašymai.

13Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes teismas sprendė, kad nepagrįstais turto nurašymo veiksmais BUAB „Seltas“ padaryta 687 705,75 Lt (429 402,98 Lt + 60 074,47 Lt + 22 990,85 Lt + 175 237,45 Lt) žala.

14Be to, dalis įmonės turto parduota įmonės akcininkams P. B., R. B. ir parduota ar perkelta į susijusią įmonę UAB „Selto projektai“; 2009 m. lapkričio 1 d. inventorizaciniuose apyrašuose užfiksuota daug brangios įrangos nurašymų dėl vagysčių, tačiau byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad apie vagystes pranešta teisėsaugos institucijoms; UAB „Seltas“ pirko potencialių projektų paieškos paslaugas iš susijusios įmonės UAB „Selto projektai“: pagal sąskaitas–faktūras sumokėta 28 733 Lt ir 9520 Lt komisinių mokesčių už projektų suradimą, tačiau nėra dokumentų, patvirtinančių apie atliktus darbus objektuose; BUAB „Seltas“ lėšomis apmokėtos konstruktoriaus J. A. studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete.

15Teismas konstatavo, kad bendrovė sudarė sandorius, kurių pagrindu nepagrįstai nurašyta materialinių vertybių (turto), dėl to buvo labai sumažintas įmonės turtas ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir taip ši bendrovė tyčia privesta prie bankroto.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi netenkintas trečiojo asmens P. B. atskirasis skundas ir palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis.

17Teisėjų kolegija nustatė, kad bendrovės didelės vertės turtas nurašytas ar pervestas nesant tam pakankamo teisinio pagrindo. UAB ,,Seltas“ 2008 m. kovo 19 d. visuotiniame akcininkų susirinkime svarstytame bendrovės metiniame pranešime konstatuota, kad įmonės ilgalaikis turtas sudaro 133 034 Lt, trumpalaikis – 558 527 Lt, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 559 917 Lt, t. y. įmonės skolos viršijo pusę įmonės turto. Iš bendrovės kreditorių sąrašo 2009 m. birželio 30 d. matyti, kad įsipareigojimai kreditoriams padidėjo iki 854 076,08 Lt, kurių didžioji dalis pradelsti. Neatsiskaitant už pradelstus įsipareigojimus buvo prisiimami nauji įsipareigojimai.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu trečiasis asmuo P. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą dėl UAB ,,Seltas“ tyčinio bankroto pripažinimo atmesti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais esminiais argumentais:

20Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. balandžio 18 d. priėmė Įmonių bankroto įstatymo pataisas, pagal kurias įvesti nauji tyčinio bankroto požymiai, tam tikros prezumpcijos, skirtingi nei galiojusios redakcijos įstatyme tyčinio bankroto pripažinimo teisiniai padariniai. Kasatoriaus nuomone, naujos redakcijos įstatymo normos turėtų būti pritaikytos ir išaiškinta jų reikšmė nagrinėjamoje byloje.

21Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi paskyrė ekonominę–buhalterinę ekspertizę, kurią atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas šios ekspertizės neanalizavo, tik nurodė, kad atliktos ekspertizės išvados nesudarė pakankamo pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Kasatoriaus teigimu, taip teismas nesilaikė CPK 218 straipsnyje išdėstytos teisės normos, kad teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas procesiniame sprendime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad nesutikimą su eksperto išvada teismas motyvuoja remdamasis bylos įrodymų visetu (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) arba dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. Mikliušienė, UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009). To nepaisydamas Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nemotyvavo savo nesutikimo su ekspertizės išvada. Be to, Apeliacinis teismas neįvertino kasatoriaus atskirajame skunde pateiktų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl bendrovės sudarytų sandorių pelningumo.

22Ekspertizės akte padarytos šios išvados: 1) bendrovė turto nurašymą tvarkė laikydamasi teisės aktų reikalavimų; 2) nepagrįstai nurašytų materialinių vertybių ir turtinės žalos nenustatyta; 3) pagal pateiktus dokumentus nenustatyta, kad bendrovei vykdant statybos rangos sutartis buvo nepagrįstai nurašomos materialinės vertybės ir trumpalaikis turtas, todėl žala ir įtaka bendrovės nemokumui nenustatomi bei kt.

23Kasatoriaus nuomone, byloje nenustatyti požymiai, kad bendrovės valdymo organai siekė bankroto. Teismas neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis bendrovės materialinių vertybių nurašymas buvo atliktas, be to, konstatavo, jog turto nurašymas atliktas laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos. Sudarius sutartis su UAB „Staticus“ (buvęs pavadinimas UAB „Hrono fasadai“) bendrovei teko nurašyti dalį turto, nes, daugybę kartų perdarius karkaso konstrukcijas, pradėtos montuoti fasadinės apdailos kasetės tapo nebetinkamos, todėl bendrovė priversta padengti išlaidas, kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti sudarydama subrangos sutartį. Nepaisant materialinių vertybių nurašymo, faktinis sutarties vykdymas bendrovei kainavo 1 561 454,21 Lt, o bendrovė gavo 1 851 910,19 Lt pajamų, t. y. uždirbo 290 455,98 Lt pelno. Vykdant subrangos sutartį su UAB „Eika“ bendrovė uždirbo 177 912,21 Lt pelno, nors turto buvo nurašyta už 564 174,76 Lt. Bendrovė, sumokėdama UAB „Selto projektai“ už statybos projektų paiešką, tikėjo, kad naujais projektais bendrovei pavyks pagerinti savo padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais. Darbuotojai į mokymus buvo siunčiami siekiant užtikrinti aukščiausią jų darbo kokybę, taigi ir didesnes pajamas bendrovei. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas yra normali ir įprasta verslo praktika, ir tai teismo negali būti pripažinta tyčinio bankroto požymiu.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas BUAB „Seltas“ prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį, nurodydamas šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

25Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes neturi didesnės įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne tik ginčo teismo ekspertizės išvada, bet ir kitais įrodymais bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nepadarydamas proceso teisės normų pažeidimo, nes glausta forma, kaip to ir reikalaujama CPK 270 straipsnio 4 dalyje, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė argumentus, kuriais atmetė ekspertizės išvadas.

26UAB „Seltas“ esant nemokumo būsenos, buvo didinamos šios įmonės sąnaudos ir kaštai, nurašant visas medžiagas, gamybos priemones bei įrankius, darbuotojų atlygį, kurą, taip tikslingai ir sąmoningai vedant UAB „Seltas“ prie bankroto bei organizuojant dirbtinai pelningą UAB „Selto projektai“ veiklą, jam mokant užmokestį už neva atliekamas statybos objektų projektų paieškos paslaugas.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo (2008 m. gegužės 22 d. redakcija, galiojusi BUAB ,,Seltas“ bankroto bylos iškėlimo metu) 2 straipsnio 12 dalyje buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Pirmiau nurodytoje įstatymo redakcijoje nebuvo nurodyta aplinkybių, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia, šie kriterijai buvo formuojami teismų praktikoje. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nėra gausi, kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės, į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Bombos filmai“ v. UAB ,,Laisvės kino teatras“, bylos Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-448/2004). Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs ir tai, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto. Juolab jeigu įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LKAB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-3-346/2012).

30Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant tyčinio bankroto požymius, buvo formuojama taip, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta kasacinio teismo jurisprudencija leidžia daryti išvadą, jog tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitas aplinkybes, nulėmusias įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

31Pažymėtina tai, kad 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 buvo pakeistas Įmonių bankroto įstatymas ir nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję su tyčinio bankroto samprata. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant teisinio reglamentavimo raidą matyti, jog įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo jau prieš tai aptartais teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

32Dėl įrodymų vertinimo

33Kaip pirmiau nurodyta, tam, kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, byloje turi būti nustatytos tam tikros aplinkybės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas, nes neanalizavo teismo ekspertizės išvadų, kurios, kasatoriaus manymu, pagrindžia, jog įmonės bankrotas negali būti laikomas tyčiniu.

34Nagrinėjamoje byloje prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad kasatorius (įmonės vadovas), įmonei esant nemokiai, nuo 2007 m. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ėmėsi ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų, rizikingų verslo sprendimų, nurašydamas turtą bei prisiimdamas papildomus įsipareigojimus: per 2008 m. buvo atlikti UAB „Seltas“ materialinių vertybių nurašymai už 175 237,45 Lt be teisinio pagrindo; nurašymai nepagrįsti atliktų darbų aktais, sutartimis. Pagal 2008 m. birželio 16 d. subrangos sutartį UAB „Seltas“ darbus atliko, tačiau nepagrįstai nurašė medžiagų, kurių vertė 429 402,98 Lt. 2009 m. sausio 15 d. UAB „Seltas“ sudarė subrangos sutartį su UAB „Selto projektai“ (abiem įmonėms vadovavo kasatorius, kuris pasirašė darbų priėmimo aktus, kaip UAB „Seltas“ direktorius tvirtino materialinių vertybių nurašymo aktus bei pasirašė PVM sąskaitas–faktūras). Sutartis su UAB „Eika“ įmonei taip pat buvo akivaizdžiai nuostolinga, nes nurašytų materialinių vertybių (turto) vertė tris kartus viršijo atliktų darbų vertę, nurašytos medžiagos neatitiko atliktų darbų turinio.

35Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įmonė, turėdama pradelstų įsipareigojimų, toliau didino finansinių įsipareigojimų apimtį, aplaidžiai organizavo atliekamus darbus, nekontroliavo jų kokybės, nurašinėjo daug materialinių vertybių, nuomojosi iš įmonės darbuotojų automobilius ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad bylos aplinkybių visuma, kurią įvertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina išvadą, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

36Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia lėmė tai, jog teismas laikė nustatytu, kad įmonėje buvo sudaryti sandoriai, kurių pagrindu nepagrįstai nurašyta materialinių vertybių (turto), dėl to buvo labai sumažinta įmonės turto, sumenko galimybė atsiskaityti su kreditoriais, įmonei padaryta 687 705,75 Lt žala. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kilo klausimų, ar medžiagų nurašymai pagal byloje esančias sutartis atlikti pagal įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad, išaiškėjus, jog materialinės vertybės buvo nurašomos galbūt nesilaikant nustatytų reikalavimų, siekdamas apskaičiuoti, kiek ir kokios sumos materialinių vertybių nurašyta nepagrįstai ir kas už šiuos veiksmus atsakingas, paskyrė byloje ekonominę–buhalterinę ekspertizę. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad nepagrįstai nurašytų vertybių nenustatyta ir turtinė žala nenustatoma; įrankiai ir kitas trumpalaikis turtas buvo nurašomi laikantis akte nurodytų norminių aktų reikalavimų; žala ir įtaka įmonės nemokumui nenustatomi ir pan. Apeliacinės instancijos teismas ekspertizės išvadų nevertino ir nurodė, kad jos nesudaro pakankamo pagrindo atskirąjį skundą tenkinti.

37Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatoriaus argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo pagrįsti. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas byloje teismo priimame sprendime arba nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. Mikliušienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009).

38Nagrinėjamoje byloje ekspertizė buvo paskirta teismo nutartimi, kurioje aiškiai išdėstyti teismui kilę klausimai, reikalaujantys specialių žinių. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas byloje ekspertizę, suformulavo klausimus, jo įsitikinimu, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl materialinių vertybių nurašymo teisėtumo ir pagrįstumo. Vienas pagrindinių požymių, lėmusių teismo sprendimą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, buvo materialinių vertybių nurašymai, dėl kurių iš esmės sumažėjo bendrovės turimo turto apimtis. Taigi teismo paskirtos ekspertizės išvada turėjo būti vienas iš įrodymų, iš kurių visumos būtų galima spręsti apie materialinių vertybių nurašymo teisėtumą ir pagrįstumą bei atitinkamai įvertinti tai požymių, leidžiančių pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas eksperto išvados, pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, kad nevienkartiniai materialinių vertybių nurašymo atvejai, dėl kurių galėjo sumažėti įmonės turimo turto apimtis, buvo viena svarbiausių aplinkybių iš teismo vertintos visumos, teismas turėjo pareigą ekspertizės išvadas dėl tokių nurašymų teisėtumo įvertinti pagal CPK nustatytas taisykles. Tai, kad nurašytų materialinių vertybių kiekiai nėra tapatūs atliktų darbų aktuose nurodytiems kiekiams savaime nereiškia, kad šios vertybės buvo sunaikintos, sugadintos ar iššvaistytos. Išvada apie materialinių vertybių nurašymo teisėtumą bei pagrįstumą gali būti padaryta tik įvertinus bylos įrodymų visumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, tai sudaro pagrindą procesiniam sprendimui panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

39Kadangi byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, kolegija nepasisako.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio l dalies 5 punktu, 360 straipsniu ir 362 straipsniu,

Nutarė

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.