Byla 2A-146-661/2017
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovėms S. U. bei J. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovių J. T. ir S. U. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Byloje yra kilęs ginčas dėl atidalijimo natūra ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 1,0718 ha, kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo dalies pagal UAB korporacijos "Matininkai" parengtą žemės sklypo planą-pasiūlymą;
  2. Ieškovė nurodė, jog atidalijus 1,0718 ha sklypą, ji neprieštarautų dėl servituto keliui nustatymo, kad atsakovės galėtų privažiuoti prie savo sklypo dalies, be to, UAB korporacija „Matininkai“ paruošė žemės sklypų padalinimų schemas, pagal kurias 1,0718 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) numatytą padalinti į du sklypus, žemės sklypas su indeksu A, kurio plotas yra 3573 kv. m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai – atitektų ieškovei, o žemės sklypas pažymėtas indeksu B, kurio plotas 7145 kv.m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties skypai – atitektų atsakovėms. Ieškovė prašė teismo atidalyti natūra jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 1,0718 ha (kadastro Nr. ( - )) žemės sklypo dalį pagal UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą žemės sklypo planą - pasiūlymą teismui bei išieškoti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3).
  3. Atsakovės pateikė ieškovei priešieškinį, kuriame prašo atidalyti 1,0718 ha žemės sklypo dalį jų pasiūlytu būdu. Nurodė, kad J. U. ieškinyje siūlomas žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kurio plotas sudaro 1,0718 ha, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, nes ieškovė prašė atidalinti jai dalį prie kelio, t. y. užtikrinančią jai įvažiavimą į jos žemės sklypą, tuo tarpu kai atsakovės į joms priklausančią dalį pakliūti negalės, nesant nei žemės servituto, nei kitokio įvažiavimo. Be to, dalis žemės sklypo, esanti netoliese kelio, kuria prašė jai atidalinti ieškovė, yra įdirbta. Taip pat tvirtina, kad J. U. siūlomas atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės variantas, jeigu teismas jį patvirtintų, sudarytų galimybę ateityje kilti naujiems konfliktams ir ginčams, nes į sklypą atsakovės galėtų patekti tik per jos sklypą.
  4. Atsakovių siūlomas žemės sklypo atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės variantas užtikrina visų šalių interesų pusiausvyrą bei leidžia išvengti bet kokių ar/ir konfliktų ateityje, taip pat nepažeidžia bendraturčių teises ir teisėtus interesus, sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principus. Pagal 2016-03-14 planą, parengta matininkės-geodezininkės L. S., J. U. atidalinama žemės klypo dalis, plane pažymėta raide A ir taškais 1,2,8,9,1, kurios plotas sudaro 3572 kv.m., o atsakovėms J. T. ir S. U. žemės sklypo dalis, pažymėta raide B ir taškais 2 ,3, 4, 5, 6, 7, 8, 2, kurios plotas sudaro 7146 kv.m. Toks atidalinimas išsprendžia klausimą dėl patekimo į šalims po atidalinimo priklausančius žemės sklypus, nes abu sklypai turi priėjimą prie kelio, ribojasi su juo. 12,22 m. pločio žemės ūkio paskirties žemės sklypas nesudaro kliūčių naudotis juo pagal paskirtį, nereikia nustatyti servituto. Taip pat šiame pasiūlyme proporcingai visiems išdėstomas žemės naudingumas. J. U. taip pat lieka ir įdirbtam ir neįdirbta žemė. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas sudaro 1,0718 vidutinė rinkos vertė pagal 2016-03-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, sudaro 40 000,00 Eur (masinis vertinimas). Tokiu būdu už atitenkanti 0,67 kv. m. plotą J. T. ir S. U. sumoka J. U. 2,5 Eur kompensaciją. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės 70,00 Eur plano rengimo išlaidas (b. l. 109-113).

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas nusprendė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 1,0718 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pagal 2016-03-14 matininkės-geodezininkės L. S. parengtą žemės sklypo planą – pasiūlymą ieškovei J. U., a. k. ( - ) - 3572 kv.m. žemės sklypą, plane pažymėtą raide A ir taškais 1, 2, 8, 9, 1; Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 1,0718 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pagal 2016-03-14 matininkės-geodezininkės L. S. parengtą žemės sklypo planą – pasiūlymą atsakovėms J. T., a. k. ( - ) ir S. U., a. k. ( - ) - 7146 kv.m. ploto žemės sklypą, plane pažymėtą raide B ir taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 2
  2. Teismas konstatavo, kad pagal atsakovių pateiktą 2016-03-14 planą, parengtą matininkės-geodezininkės L. S., J. U. atidalijama žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide A ir taškais 1, 2, 8, 9, 1, kurios plotas sudaro 3572 kv. m., o atsakovėms J. T. ir S. U. žemės sklypo dalis, pažymėta raide B ir taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 2 , kurios plotas sudaro 7146 kv. m., jog toks atidalinimas išsprendžia klausimą dėl patekimo į šalims po atidalinimo priklausančius žemės sklypus, nes abu sklypai turi priėjimą prie kelio, ribojasi su juo, o 12,22 m. pločio žemės ūkio paskirties sklypas nesudaro kliūčių naudotis juo pagal paskirtį, nereikia nustatyti servituto. Taip pat pasiūlyme proporcingai visiems išdėstomas žemės naudingumas, o J. U. taip pat atitenka ir įdirbta, ir neįdirbta žemė, kas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo teisių įgyvendinimą. Teismas sprendė, kad toks atidalijimo būdas mažiausiai pažeis bendraturčių teisėtus interesus, užtikrins tolesnį racionalų šio ginčo sklypo valdymą ir naudojimąsi bei bus išvengtą kitų ginčų ateityje.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Apeliantė – ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą jos ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.
  2. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nuo pat bylos iškėlimo pradžios ieškovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu įrodinėjo, kad su atidalijamame žemės sklype nustatomu neatlygintinu kelio servitutu ieškovė, kaip tarnaujančio tapsiančio daikto savininkė, sutinka. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kelias eis per ieškovės valdos sodo dalį, kadangi jokio sodo žemės sklype nėra. Ieškovė sutinka su neatlygintinu kelio servitutu nustatymu, todėl joks privatumo aspektas kuri mini pirmos instancijos teismas nebus pažeistas. Atsakovės yra garbingo amžiaus iš kurių vienai atsakovių yra nustatytas neįgalumas, todėl pirmos instancijos teismo motyvai, kad atsiras kelio priežiūros išlaidų važiuojant juo transporto priemonėmis yra nepagristi, nes atsakovės jokių transporto priemonių nevairuoja. Kelio vietą ir kryptį turi teisę parinkti tarnaujančio daikto savininkas remiantis CK 4.121 straipsniu. Šis teisinis reguliavimas suponuoja, kad tarnaujančio daikto savininkui suteikiama servituto kelio vietos ir krypties parinkimo laisvė tokiu mastu ir tik tiek, kiek tai atitinka labiausiai kelio reikalavimus užtikrinančio kelio vietos ir krypties principus. Ieškovės pasiūlytame plane kelio vieta parengta pagal optimaliausią variantą, t.y. arčiausia atstumą nuo vietinio kelio iki atsakovėms tenkančio žemės sklypo dalies. Kitas įmanomas privažiavimo būdas galėtų būti iš atidalijamo žemės sklypo pusės pažymėtas taškais 1 ir 9, tačiau šios linijos ilgis yra 30,34 metrų ilgesnis (atstumas tarp taškų 2,3,4, sudaro 71,57 metrų, o tarp taškų 1 ir 9 atstumas yra 101,91 metrų) nei siūlomas ieškovės plane. Atsakovės neįrodė, kad jų pateiktas planas yra tinkamiausias, priimtiniausias, optimaliausias ir nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principų bei šalių teisėtų interesų pusiausvyros.
  3. Atsakovė J. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą planą jai atitektų faktiškai visa įdirbta žemė, o atsakovėms liktų tik dirvonas, nors ieškovė prie žemės įdirbimo visiškai neprisidėjo, nes yra neįgali ir dirbti žemės negali. Tuo tarpu pagal atsakovių pateiktą planą visos bendraturtės įdirbtos žemės gaus vienodai. Atsakovių pateiktas planas yra tinkamiausias, priimtiniausias, optimaliausias ir nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principų bei šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Ieškovės pateiktas planas nustato jai privilegiją gauti žemę prie kelio, su geresniu privažiavimu, su visa įdirbta žeme, o tai reiškia ir ženkliai brangesnę, negu visa likusi žemė. Taigi, ieškovė siekia gauti geresnę žemę atsakovių sąskaita, nes nori šią žemę parduoti kuo pelningiau ir būtent žemė prie kelio yra ženkliai brangesnė.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  2. .CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtinausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus.
  4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal atsakovių pateiktą 2016-03-14 planą (b.l. 114), parengtą matininkės-geodezininkės L. S., J. U. atidalijama žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide A ir taškais 1, 2, 8, 9, 1, kurios plotas sudaro 3572 kv. m., o atsakovėms J. T. ir S. U. žemės sklypo dalis, pažymėta raide B ir taškais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 2 , kurios plotas sudaro 7146 kv. m. Teismas įvertinęs šalių pasiūlymus dėl atidalijimo būdų, pagrįstai sprendė, jog atsakovių pasiūlytas atidalinimas išsprendžia klausimą dėl patekimo į šalims po atidalinimo priklausančius žemės sklypus, nes abu sklypai turi priėjimą prie kelio, ribojasi su juo, o 12,22 m. pločio žemės ūkio paskirties sklypas nesudaro kliūčių naudotis juo pagal paskirtį, nereikia nustatyti servituto. Taip pat pasiūlyme proporcingai visiems išdėstomas žemės naudingumas, o J. U. taip pat atitenka ir įdirbta, ir neįdirbta žemė, kas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo teisių įgyvendinimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad skundžiamu sprendimu nustatytas atidalijimo būdas mažiausiai pažeis bendraturčių teisėtus interesus, užtikrins tolesnį racionalų šio ginčo sklypo valdymą ir naudojimąsi bei bus išvengtą kitų ginčų ateityje (LR CPK 176 str. – 179 str.).

10Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

11

  1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai