Byla 2A-474-275/2012
Dėl sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui VĮ Valstybės turto fondui dėl sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2005-02-01 privatizavimo objekto – negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 250-04 iš dalies negaliojančia, išbraukiant sutarties 2 punkte nurodytą objektą - negyvenamąją patalpą Nr. 1-4; priteisti iš atsakovo VĮ Valstybės turto fondo 84 779,52 Lt. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2005-02-01 sudarė privatizavimo objekto – negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 250-04, kurios pagrindu ieškovas įsigijo 69,03 kv.m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ). Atsakovas už patalpas pilnai atsiskaitė ir įregistravo nekilnojamojo turto registre. Atsakovas ieškovui pardavė negyvenamąsias patalpas pažymėtas Nr. 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4. Paaiškėjo, kad negyvenamoji patalpa pažymėta Nr. 1-4 yra bendro naudojimo patalpa-koridorius, kuriuo jau nuo 1952 metų naudojasi visi šio namo gyventojai. Sudarydamas sutartį su atsakovu ieškovas nebuvo informuotas apie šiuos faktus. Pažymėjo, jog sutarties objektas yra esminė sutarties sąlyga dėl kurios ieškovas buvo suklaidintas ir todėl sumokėjo per didelę pinigų sumą. Atsakovo pareigūnai aplaidžiai atliko savo pareigą suformuoti sutarties objektą ir jis buvo suklaidintas. Sudarydamas sutartį su atsakovu ieškovas buvo suklaidintas dėl negyvenamųjų patalpų visumos bei jų dydžio, todėl jam buvo parduota ir bendrojoje naudojimo patalpa, kuri plane pažymėta Nr. 1-4. Apie šios patalpos pobūdį bei faktinę padėtį ieškovas nebuvo informuotas VĮ Valstybės turto fondo darbuotojų. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos sutartyje bei nebuvo jokio įrašo nekilnojamojo turto registre apie šios patalpos specialiąsias naudojimo sąlygas. Pažymėjo jog šia patalpa ir toliau nėra jokios galimybės naudotis kaip sudėtine ieškovui parduotų patalpų dalimi, todėl bendras patalpų plotas ir atitinkamai jų kaina turėtų būti kitokia – mažesnė negu nurodyta sutartyje. Pripažinus, kad sutarties sąlyga, nustatanti sutarties objektą yra iš dalies negaliojanti, turi būti taikoma restitucija, grąžinant ieškovui jam permokėtą pinigų sumą.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog patalpos, inventoriniame plane pažymėtos indeksu 1-4 jam negalėjo būti perduotos pagal minėtą privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį, nes jos pagal paskirtį yra namo ( - ), patalpų savininkų bendro naudojimo patalpa, neįrodyta ir ji paneigiama Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenimis. Motyvavo, kad iš 1999-03-02 pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, taip pat 2005 m. sausio 24 d. pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 44-580568 matyti, kad visų pagal 2005 m. vasario 1 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 250-04 ieškovui nuosavybėn perduotų patalpų paskirtis yra vienoda – negyvenamosios patalpos, šios patalpos sudaro vieną nekilnojamojo turto vienetą, pažymėtą tuo pačiu unikaliu numeriu. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių registro duomenų teisingumą, todėl šie duomenys laikytini teisingais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui pagal šią sutartį perduotos patalpos, žymimos indeksu 1-4, buvo bendrai naudojamos visų namo bendraturčių ir nebuvo faktiškai perduotos ieškovui ir kad ieškovas neturėjo galimybės jomis naudotis bei jų valdyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas sudarydamas minėtų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį buvo nesąžiningas ir dėl to ieškovas šią sutartį sudarė apgaulės ir suklydimo įtakoje, nepagrįsta. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-09-03 nutarimo Nr. 680 7 punktas numatė, jog privatizuojant gyvenamuosius namus ir kambarius butuose, kurie pagal atskiras nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams, ir kambarius bendrabučiuose, bendrojo naudojimo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių ir kt.) plotas paskirstomas bendrasavininkiams pagal jų susitarimą arba proporcingai privatizuojamų patalpų kambarių plotui. Taigi tuo atveju, jeigu ieškovo nurodytos patalpos 1-4 yra bendrojo naudojimo, jos turėjo būti privatizuotos visų namo patalpų nuomininkų, proporcingai privatizuojamų patalpų plotui. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2005 m. vasario 1 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 250-04 sudarymo metu patalpos 1-4 jau buvo privatizuotos namo bendraturčių ir jų naudojamos kaip bendrojo naudojimo patalpos. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtus ir atsakovo reikalaujamus atlyginti nuostolius, t.y. kad ieškovas kompensavo patalpų pirkėjai A. Ž. patalpų, pažymėtų indeksu 1-4, vertę, sumokėdamas jai 84 779,52 Lt. Kaip matyti iš sutarties turinio, 2005 m. vasario 1 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 250-04 aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas sutarties dalykas: negyvenamosios patalpos, nurodyti šių patalpų indeksai, jų plotas, todėl konstatuoti, kad atsakovas, kaip pardavėjas, veikė nesąžiningai ir nuslėpė nuo ieškovo aplinkybes apie privatizavimo dalyką, nėra pagrindo. Nei pirkėjas, nei pardavėjas neprivalo aiškinti vienas kitam įstatymų, sutarties sąlygų. Tiek pirkėjas, tiek pardavėjas kaip sutarties šalys yra lygios ir turi tik tas teise ir pareigas viena kitai dėl kurių susitaria laisva valia. Iš ginčo pobūdžio matyti, kad šiuo atveju suklydo tik viena sandorio šalis - ieškovas. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Vienpusės klaidos atveju, kai nėra kitos šalies kaltės, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtiniais atvejais, kai yra svarbios aplinkybės, dėl kurių ieškovo suklydimą galima pateisinti. Priešingu atveju nepagrįstai nukentėtų kita sandorio šalis, būtų griaunamas sandorių stabilumas ir būtų ginami asmenys, kurių neapdairumas negali būti pateisinamas. Suklydimas negali būti pripažintas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba prisiėmė suklydimo riziką (CK 1.90 str. 5 d.). Ši norma paaiškinama tuo, kad kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai (CK 1.5, 1.6 str.). Todėl asmuo, kuris sudarydamas sandorį elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, negali vėliau to sandorio ginčyti remdamasis savo neapdairumu ar nerūpestingumu. Ieškovo atstovas paaiškino, kad sutartis buvo pasirašoma skubotai, o atsakovas neišaiškino jam, kad kartu su negyvenamosiomis patalpomis jis perka ir bendro naudojimo patalpas, todėl jis suklydo. Teismas sprendė, kad tokios ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti sandorio negaliojimo pagrindu. Ieškovo atstovas pripažino, kad sandorio sudarymo metu pirkėjas buvo sveikas, veiksnus, kaip jau buvo minėta, jokių neteisėtų atsakovų veiksmų, iškreipiančių ieškovo valią sudaryti sandorį, nebuvo, priešingai, atsakovas sudarė galimybes ieškovo atstovui apžiūrėti perkamas patalpas, atstovas jas apžiūrėjo, dėl jų paskirties atsakovui pretenzijų nereiškė, patalpas perėmė iš atsakovo pagal aktą, savo daiktines teises į visas patalpas įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas yra išsilavinęs ir moka skaityti ta kalba, kuria surašyta sutartis, todėl konstatuoti, kad sutarties sudarymo metu egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieškovas galėjo suklysti, nėra pagrindo. Tai, kad ieškovas pasirašė sutartį nepakankamai gerai susipažinęs su jos turiniu, teismas vertino kaip jo nerūpestingumas, ir nurodė, jog tai negali būti sutarties negaliojimo pagrindu.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas A. Z. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir pripažinti 2005 m. vasario 1 d. privatizavimo objekto - negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 250-04 iš dalies negaliojančia, išbraukiant Sutarties 2 punkte objektu - patalpą pažymėtą Nr. 1-4; priteisti iš atsakovo VĮ Valstybės turto fondo 84 779, 52 Lt; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šioje byloje siekiama pripažinti iš dalies negaliojančia sutartį, kuri buvo sudaryta daiktų pirkimo-pardavimo aukciono būdu (CK 6.419-6.424 str.). Kaina ir konkretus parduodamas daiktas, t.y. pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties, sudaromos aukciono būdu, sąlygos. Tokia išvada darytina vertinant daikto pirkimo-pardavimo aukciono būdu tikslus - gauti kuo didesnę kainą už parduodamą daiktą, sudarant galimybę jį lygiomis sąlygomis įsigyti bet kuriam aukcione dalyvaujančiam asmeniui. Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta aukciono būdu dėl konkretaus valstybinio turto pardavimo, negali būti įforminama dėl turto, kuris nebuvo parduotas aukcione (pavyzdžiui, dėl iš esmės mažesnio turto ir pan.). Tokia situacija pažeistų tiek Civilinio kodekso 6.419 str. 1 d. nuostatas, tiek protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, tiek ir viešąjį interesą, nes apskritai prieštarautų pirkimo-pardavimo aukciono būdu esmei. Tokiu būdu pirkimo-pardavimo sutartį sudarant ne dėl to turto, kuris buvo parduotas aukcione, yra pažeidžiami pardavėjo interesai, nes pirkėjui perduodamas turtas, kurio rinkos vertė yra neaiški, kuris apskritai negalėjo būti parduotas. Teismas neįsigilino į aukciono būdu sudaromų sutarčių ypatumus, neįvertino, kad VĮ Valstybės turto fondas būdamas, valstybės institucija, kuri nustatė aukciono būdą turto pardavimui, rengė visą dokumentaciją, būdamas rūpestingas turto savininkas, prieš parduodamas šias patalpas, kurias valdė dešimtmetį, turėjo detaliai apžiūrėti patalpas, kad išsiaiškintų tikslias parduodamo objekto charakteristikas. Todėl teismo teigimas, kad atsakovas neturėjo nieko aiškinti apeliantui, paneigia ne tik contra proferentem taisyklę, kad visi sutarties neaiškumai aiškinami prisijungusios šalies naudai, bet ir elementaraus šalių bendradarbiavimo principą. Teismas, teigė, kad nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys Nekilnojamojo turto registro duomenis, bei įrodantys, kad patalpa 1-4 faktiškai yra bendro naudojimo, prie šio skundo pridedamas 2010 m. gruodžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame aiškiai matosi, kad patalpa 1-4 yra niekaip nesusijusi su kitomis patalpomis ir yra vienintelė laiptinė namo gyventojams patekti į savo butus jau nuo 1952 metų, kas buvo akivaizdu iš archyvinės Registrų centro pateiktos teismui bylos. Teismas klaidingai vertino, kad sutarties šalys yra lygios. Akivaizdu, kad negalima tapatinti valstybinės įmonės, kurios visos veiklos tikslas yra valdyti valstybės turtą ir paprastą fizinį asmenį, kuris neturi jokios derybinės patirties, nėra verslininkas, nekilnojamojo turto srities profesionalas. Teismas nepagrįstai perkėlė visą įrodinėjimo naštą tik apeliantui bei konstatavo, kad atsakovas nepadarė jokios klaidos, viską teisingai suprato. Tai klaidinga išvada, nes pats atsakovas teigė, kad nežino ar 1-4 patalpa priklauso negyvenamosioms patalpoms ar ne. Todėl turi būti taikomas Civilinio kodekso 6.6228 straipsnis dėl esminės šalių nelygybės ir koreguotinas sutartimi parduotas objektas. Taip pat teismas klaidingai teigė, kad apeliantas nesusipažino su sutarties turiniu. Apeliantas visada teigė, kad jis pirko tam tikrą patalpų plotą, t.y. 69.03 kv.m, tam tikroje vietoje, t.y. ( - ). Patalpas apeliantas prieš pat aukcioną vizualiai apžiūrėjo. Akivaizdu, kad apeliantas gavęs iš valstybės institucijos visus oficialius dokumentus neabejojo jų tikrumu ir tikslumu. Sutartyje buvo nurodyti tokie patys duomenys, kaip ir aukciono dokumentuose. Todėl apeliantas nekelia klausimo dėl sutarties turinio, kurį jis žino. Apeliantas prašo patikslint sutarties objektą, kuris buvo klaidingai suformuotas VĮ Valstybės turto fono ir nurodytas aukciono dokumentuose bei sutartyje. VĮ valstybės turto fondas teigia, kad buvo atlikta patalpų rekonstrukcija, dėl kurios neįmanoma nustatyti patalpų išsidėstymo bei kad patalpos padidėjo. Šią rekonstrukciją atliko ne apeliantas, o naujoji patalpų savininkė 2009 m., ir patalpos niekaip nebuvo keistos, išskyrus, kad buvo įrengtas ir įteisintas rūsys po patalpomis, dėl ko ir padidėjo plotas. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad jokių tai liudijančių faktų nebuvo pateikta, nes visi šie duomenys matėsi iš Registrų centro pateiktoje patalpų byloje.

10Atsakovas VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad patalpų privatizavimo metu VĮ Valstybės turto fondas negavo jokios informacijos nei iš paties ieškovo, nei iš kitų potencialių pirkėjų, nei iš to namo gyventojų, nei iš buvusių nuomininkų ar kitų trečiųjų asmenų apie tai, kad patalpa 1-4 yra bendro naudojimo patalpa ir kad patalpų privatizavimas gali pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Be to, ginčo patalpas 2004 m. lapkričio 22 d., kai buvo paskelbta jų apžiūra, apžiūrėjo ir ieškovo atstovas, kuris įvertinęs patalpų faktinę būklę, jokių pastabų ar pretenzijų VĮ Valstybės turto fondui nepareiškė. Ieškovui tapus ginčo patalpų savininku, jis ir toliau nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl įsigytų ginčo patalpų ir tik 2009 m. liepos 16 d., praėjus 4,5 metų nuo ginčo patalpų viešo aukciono, ieškovas kreipėsi į atsakovą reikalaudamas atlyginti jo esą patirtą žalą. Taigi atsižvelgiant į ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, į ieškovo elgesį sandorio sudarymo metu ir po sandorio sudarymo, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ginčo patalpų privatizavimo metu buvo suklaidintas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2004 m. lapkričio mėn., kai vyko ginčo patalpų aukcionas, patalpa 1-4 buvo bendro naudojimo patalpa. Ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre nurodomos kaip negyvenamosios patalpos, todėl jos buvo privatizuotos 2004 metais kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas su atskiru įėjimu iš gatvės. Tai patvirtina ir teismui pateikiami tiek VĮ Registrų centro atliktos teisinės registracijos dokumentai, tiek kadastrinių matavimų, atliktų 1999 metais, bylos dokumentai. Šios bylos vidaus ploto eksplikacijoje nurodyta, kad visos keturios patalpos, sudarančios ginčo patalpą, yra negyvenamosios. Kaip rodo Nekilnojamojo turto registro duomenys, šiuo metu ginčo patalpų būklė yra iš esmės pasikeitusi. Patalpų išplanavimas neatitinka išplanavimo, kuris buvo šio objekto privatizavimo metu, kadangi jame iš ieškovo ginčo patalpas įsigijusi A. Ž. atliko patalpų rekonstrukciją, dėl kurios šio objekto plotas nesumažėjo, o padidėjo nuo 69,03 kv.m iki 83,29 kv.m. Apelianto teiginiai esą plotas padidėjo dėl įrengto rūsio neatitinka byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad rekonstruota buvo būtent ginčo patalpa (pažymėtos nuo 1-1 iki 1-4), kurios plotas padidėjo iki 83,29 kv.m ir jokių duomenų apie naujai įrengtą rūsį byloje nėra. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Todėl byloje gali būti nustatoma ne šiuo metu esanti patalpos 1-4 paskirtis, bet 2004 metais buvusi jos paskirtis. Dėl šių priežasčių apelianto pateikiamas 2010 m. gruodžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kaip atspindintis šiuo metu esančią ginčo patalpų būklę po rekonstrukcijos, neįrodo ieškinio pagrįstumo.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Skundas dalinai tenkintinas.

13Dėl gyventojų teisių į ginčo patalpas

14Nustatyta, kad Sutartyje Nr. 250-04 Dėl privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo nurodyta, jog pirkėjas priimti nuosavybėn negyvenamąsias patalpas 1-1,1-2,1-3,1-4. Ieškovui reikalavimą grindžiant tuo pagrindu, kad jam buvo parduota patalpa, pažymėta indeksu 1-4, kuri faktiškai nėra negyvenamoji, o ja naudojasi kaip patalpa - koridoriumi visi namo gyventojai, byloje būtina padaryti išvadą, ar ši patalpa faktiškai nėra bendro naudojimo patalpa, t.y. ar gyventojai - tretieji asmenys neturi jokių teisių į šias patalpas, ar patalpų pardavėjas, sutarties 2 punkto trečiąja pastraipa patvirtinęs, kad į privatizavimo objektą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, neatskleidė informacijos, kuri riboja savininko teises naudotis ginčo patalpa.

15Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinę teisės normą - LR Vyriausybės 1993-09-03 nutarimo Nr. 680 7 punktą, kuriuo reglamentuojamas bendrojo naudojimo patalpų paskirstymas bendrasavininkiams tuo atveju, kai privatizuojami gyvenamieji namai ir kambariai butuose, kambariai bendrabučiuose, kurie pagal atskiras nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams. Byloje nepateikta įrodymų, jog gyvenamosios patalpos name buvo privatizuotos kaip namo dalys atskiriems asmenims, todėl teismo sprendime nurodyta nutarimo nuostata netaikytina. Tai, kad namo gyventojai galimai yra privatizavę atskirus butus, o ne gyvenamojo namo dalis, leidžia daryti išvadą, kad tokiu atveju namo laiptinė ar koridorius pagal privatizavimo sutartis nebuvo priskirta kaip dalinė bendroji nuosavybė bendrasavininkiams, o gyventojai yra įsigiję nuosavybėn tik atskirus butus. Ieškovui teigiant, kad namo gyventojai naudojasi ginčo patalpa kaip laiptinės patalpomis, teismas turėjo padaryti išvadą dėl šios aplinkybės. Nors remiantis Pastato inventorinėmis žiniomis ( b.l. 34-36) ginčo patalpos yra įregistruotos kaip negyvenamosios patalpos, tačiau susiklostę santykiai naudojantis šiomis patalpomis, t.y. faktinis naudojimasis jomis namo gyventojų, turėjo įtakoti parduodamų patalpų kainą. Kadangi buvo nustatytas patalpų apžiūros, jas privatizuojant, laikas, byloje turi būti padaryta išvada, ar ieškovas turėjo galimybę apžiūros metu suprasti, ar buvo informuotas, jog ginčo patalpomis naudojasi namo gyventojai.

16Ieškovui reikalavimą grindžiant tuo, kad ginčo patalpa namo gyventojai patenka į savo gyvenamuosius būstus, kad tai vienintelė galimybė patekti į rūsyje esančią katilinę-šiluminį mazgą, teismas turėjo padaryti išvadas dėl šių aplinkybių. Tai, kad sutartyje dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo pardavėjas patvirtino, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą turtą, byloje reikšminga aplinkybė, ar gyventojai neturi teisės naudotis šia patalpų dalimi ir tuo atveju, jei jie neturi nuosavybės teisių į šias patalpas.

17Kadangi byloje turi būti padaryta išvada dėl gyventojų teisės naudotis ginčo patalpa, byloje dalyvaujančiais – trečiaisiais asmenimis turi būti patraukti asmenys, kuriuos ieškovas nurodo kaip besinaudojančius ginčo patalpa. Tai, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir interesams, leidžia daryti išvadą, kad teismas netaikė proceso teisės normos, kuri turėjo būti taikoma byloje - CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog tretieji asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje teismo iniciatyva. Atsižvelgiant į formuojamą CPK 47 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką, nuostata, jog teismas gali įtraukti dalyvauti byloje trečiuosius asmenis, yra pareiga teismui įtraukti šiuos asmenis, jei sprendime turi būti padarytos išvados, turėsiančios įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Ieškovui turėjo būti pasiūlyta nurodyti, kokie asmenys naudojasi ginčo patalpomis, nurodyti jų gyvenamosios vietos adresus, patraukus juos į bylą, pasiūlyti pateikti atsiliepimus į ieškinį. Pirmosios instancijos teismui pažeidus šias procesinės teisės nuostatas, sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių pažeidimų, nes bylos dalyvių atsileipimai į ieškinį turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas ir atsakovas turėtų galimybę pateikti argumentus dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pripažinus, kad joje nebuvo atskleista bylos esmė, t.y. ar namo gyventojai naudojasi ir turi teisę ir interesą naudotis ginčo patalpomis, ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

18Tuo atveju, jei būtų padaryta išvada, kad patalpų pardavėjas suklaidino pirkėją, nurodydamas, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ir interesų į patalpas, pardavimo kaina gali būti mažinama, įvertinus tai, kokia dalimi turėjo būti mažesnė patalpų rinkos kaina dėl to, kad dalimi patalpų ieškovas turi pareigą leisti naudotis namo gyventojams.

19Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

20Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

Proceso dalyviai