Byla 2A-2478-653/2019
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų dalinio pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovės) E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų dalinio pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1.

6Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą, prašydama:

71) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir priteisti iš atsakovo R. R. šalių nepilnamečiam vaikui J. P., gim. ( - ), išlaikymą, mokamą po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-11-14) iki sūnaus pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei;

82) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą ir nustatyti šalių nepilnamečiam vaikui J. P., gim. ( - ), ir jo motinai (ieškovei) teisę naudotis gyvenamąja patalpa ( - ) (šeimos turtu), asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui, uzufrukto teise iki kol šalių nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės (t. 1, b. l. 173–174; t. 2, b. l. 148-149).

92.

10Nurodo, kad laikotarpiu, kai ji teikė teismui 2016 m. ieškinį dėl uzufrukto teisės nustatymo ir kai buvo priimtas (įsiteisėjęs) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimas dėl uzufrukto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017, ieškovė dirbo VĮ „Centrinė hipotekos įstaiga“ (po reorganizavimo VĮ „Registrų centras“) pagal terminuotą darbo sutartį – kiekvieną mėnesį gaudavo 468 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2016-10-10 dirbo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pagal terminuotą darbo sutartį Nr. S-83 (termino pabaiga 2018-10-10 arba kai darbuotojas grįš iš vaiko priežiūros atostogų) – kiekvieną mėnesį gaudavo po 738 Eur atskaičius mokesčius. Darbo sutartis buvo nutraukta 2017-11-11. Ieškovė jau vienerius metus negauna pajamų, susijusių su darbo santykiais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nuo 2017-11-25 iki 2018-08-24 mokėjo ieškovei nedarbo socialinio draudimo išmoką (382,31 Eur per mėnesį). Šią pinigų sumą ieškovė skirdavo nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, taip pat savo ir sūnaus poreikius tenkindavo iš turimų santaupų. Ieškovė iš turimų santaupų sumokėjo atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2019 priteistas 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė šiai dienai realiai turi santaupų apie 800 Eur. Nors jai nuosavybės teise priklauso du žemės ūkio paskirties sklypai, jų turėjimas nepatvirtina galimybės gauti pakankamai lėšų, kurios būtų naudojamos galimo gyvenamojo būsto įsigijimui ar ilgalaikei nuomai, siekiant užtikrinti nepilnamečiam vaikui ilgalaikį gyvenamąjį būstą.

113.

12Ieškovė nuo 2018-05-05 pradėjo sirgti. 2017-02-14 ieškovės vardu atidarytose banko sąskaitose iš viso buvo virš 12 000 Eur. Ieškovė 2017-11-17 įregistruota Vilniaus teritorinėje darbo biržoje ir šiuo metu išregistruota. Ieškovės teigimu, jos turtinė padėtis, lyginant, kai buvo priimtas (įsiteisėjęs) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017, labai pablogėjo: ji neturi jokių galimybių viena užtikrinti vaiko teisės į būstą, o turimas nekilnojamas turtas yra menkavertis. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio pardavimas neįmanomas, kadangi šiuo metu ieškovės judėjimas dėl patirtos kelio traumos yra ribotas ir, neturint automobilio, būtų neįmanomas vaiko pristatymas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, lankomus būrelius. Atsakovo turtinė padėtis labai gera: turi pastovias pajamas – dirba AB „Litgrid“ vyriausiuoju inžinieriumi apie dvidešimt metų, vidutinis darbo užmokestis yra virš 2 000 Eur, mokami dienpinigiai, kurie neįskaitomi į darbo užmokestį; turi automobilį (6 000 Eur vertės), ginčo butą ir santaupų banke; sūnui moka minimalų 290 Eur išlaikymą, nors daugiau išlaikytinių neturi.

134.

14Paaiškino, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai susideda iš šių pagrindinių išlaidų: kokybiškam maistui, aprangai, būsto išlaidos, vaiko sveikatai ir jos stiprinimui, vaiko ugdymui, mokymuisi ir tobulėjimui, vaiko laisvalaikiui ir pramogoms: žaislų, atostogų, kelionių ir panašios išlaidos. Vaiko poreikiams patenkinti reikia 690 Eur per mėnesį, taigi iš atsakovo priteistas 290 Eur išlaikymas nėra pakankamas. Ieškovė, dėl pirmiau nurodytų savo pasikeitusių aplinkybių, neturi galimybių skirti sūnaus išlaikymui apie 400 Eur, kurį skirdavo ankščiau, todėl būtina, kad vaiko tėvas R. R. skirtų didesnę lėšų vaikui išlaikyti dalį.

155.

16Atsakovas R. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

176.

18Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė esminiai pasikeitusių aplinkybių, remiantis kuriomis teismas priimtų sprendimą padidinti teikiamą išlaikymą ir (ar) nustatyti uzufruktą. Teigia, jog šalys, išreiškusios savo valią, pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią patvirtino teismas (civilinė byla Nr. 2-711-726/2016). Nagrinėjant minėtą civilinę bylą vienas ginčytinų klausimų buvo uzufrukto E. P. ir vaikui nustatymas, tačiau šis klausimas buvo išspręstas bendrame kontekste siejant jį su kitais reikalavimais, R. R. sutinkant išmokėti E. P. 9 000 Eur kompensaciją, kurią ieškovė išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui bei leisti jai su vaiku šešis mėnesius gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute tam, kad E. P. galėtų susirasti kitą gyvenamą plotą sau ir nepilnamečiam šalių sūnui. Tačiau suėjus šešių mėnesių terminui ieškovė iš buto neišsikėlė ir pateikė ieškinį dėl uzufrukto nustatymo. Ieškovė privalėjo pasirūpinti nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta šalių sulygtu terminu. Be to ieškovė savo gyvenamą vietą yra deklaravusi savo tėvų bute, į kurį ketino išsikelti po santuokos nutraukimo, tačiau to nepadarė, nors dar 2014 m. ieškovės motina nurodė, kad neprieštarauja, jog E. P. su sūnumi gyventų nurodytame bute. Nepilnamečiam sūnui ištuokos metu priteistas 290 Eur per mėnesį išlaikymas buvo šalių sulygta atsižvelgiant ir į galimas ieškovės išlaidas įsigyjant ar nuomojantis būstą. Atsakovas buvo priverstas ne tik kad mokėti komunalinius mokesčius už butą, kuriame negyvena, bet ir nuomotis kitą gyvenamąją vietą, kas akivaizdžiai pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises. Ieškovė turi kito nekilnojamojo turto (žemės sklypus), jai buvo išmokėta kompensacija, ji turėjo santaupų bankuose, dirbo, tačiau dėl išlaidavimo ir kitų neaiškių priežasčių taip ir neužtikrino nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų.

197.

20Atsakovo teigimu, E. P. su ieškiniu pateikė 2016-09-08 darbo sutartį Nr. S-83, iš kurios matyti, kad buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2018-10-10. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė neturėjo galimybės tęsti darbą iki sutartyje nurodyto termino. Pateikti susirašinėjimai apie galimai vykdytas darbo paieškas neatskleidžia tikrosios padėties ir neįrodo realių ieškovės pastangų susirasti darbą.

218.

22Nurodo, kad vieno kambario buto nuoma L. A. g. yra nuo 180 iki 220 Eur. Ieškovė pagal 2016-09-08 darbo sutartį uždirbdavo 780 Eur, taip pat gaudavo ir gauna pinigus iš atsakovo vaiko išlaikymui, turi nekilnojamojo turto, kurį gali parduoti, tačiau niekada nedėjo (nededa) pastangų įsigyti ar išsinuomoti būstą. Visos jos pastangos ir energija buvo sutelkta į bylinėjimąsi. Vien iš atsakovo sumokėtos 9 000 Eur kompensacijos ieškovė būtų turėjusi realią galimybę nuomotis tokio pat tipo butą, įvertinus didžiausią prašomą 220 Eur kainą, daugiau nei trejus metus. Tačiau iš visų teisminių ginčų sekos akivaizdu, kad ieškovės siekis buvo kitas.

239.

24Šiai dienai teikiamas atsakovo išlaikymas visiškai gali užtikrinti nepilnamečio sūnaus būtiniausius, ir ne tik, poreikius, tuo labiau, kad atsakovo mokamas išlaikymas indeksuojamas. Iš pateiktos su ieškiniu lentelės matyti, kad sūnui kas mėnesį perkami žaislai, kai kurių kaina siekia gerokai virš 100 Eur. Jei ieškovė tokiais savo veiksmais gali išlaidauti, tai visiškai nereiškia, kad didesnė dalis tos finansinės naštos turi būti perkelta atsakovui. Ieškovė pati sprendžia ką pirkti, į kokius būrelius leisti vaiką, visų šių klausimų nederindama su atsakovu. Be to, ieškovė sistemingai pažeidinėja santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtvirtintą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Akivaizdu, kad vaikui daugiau laiko praleidžiant su tėvu, dalis finansinės naštos persikeltų jam.

2510.

26Ieškovės pateikta suma kuro išlaidoms – 80 Eur, neatitinka protingumo kriterijų, kadangi iki sūnaus darželio yra 6 km, tuo labiau, jog dukart per savaitę sūnų nuveža atsakovas. Atsakovui taip pat neaišku, kaip su vaiko poreikiais susijęs automobilio padangų pirkimas ir ar jų sūnui būtinas dronas, kurio kaina – 130 Eur. Ieškovės pateiktoje lentelėje yra dvi grafos, kurios dubliuojasi. Vien vaiko žaislams ieškovė išleidžia virš 100 Eur, kas mėnesį perkamos knygos, DVD, žaislai, kartais ir ne po vieną. Nesuprantama, kaip 6 metų vaiko gimtadieniui išleidžiama 309 Eur ir dar plius žaislui 94 Eur. Nesutinka su ieškovės išsakyta pozicija, kad ji daug išleidžia nepilnamečio sūnaus maistui, nes produktus perka turguose, ūkininkų ūkiuose, pas atskirus žmones. Ieškovės tėvai turi ūkį, traktorių, kombainą. Kai šalys gyveno santuokoje, E. P. atsiveždavo iš tėvų daržovių, mėsos, kiaušinių, pieno, bulvių ir kitus produktus.

2711.

28Atsakovo nuomone, ieškovės nurodomi susirgimai nėra liga, kuri apribotų ieškovės galimybes dirbti. Tuo labiau, kad ieškovė yra diplomuota teisininkė, jos darbo pobūdis bei darbo specifika nėra susijusi su stovėjimu ar nuolatiniu vaikščiojimu, be to, jeigu nebūtų galima dirbti – būtų nustatomas invalidumas ir gaunama invalidumo pensija. Išėjusi iš darbo ir tapusi bedarbė ieškovė nesistengė taupiau gyventi ar mažiau išlaidauti. Nagrinėjant bylą dėl uzufrukto nustatymo ieškovės sąskaitoje buvo 12 221 Eur, o šiai dienai – 800 Eur. Ieškovė gaudavo darbo biržos pašalpą 382,31 Eur, 309 Eur kas mėnesį mokėdavo atsakovas, jai buvo mokama valstybės vaiko išmoka 38 Eur ir įvertinus tai, kad iš 12 221 Eur santaupų liko tik 800 Eur, darytina išvada, jog ieškovė kas mėnesį išleisdavo apie 1 600 Eur. Akivaizdu, kaip žmogui, neturinčiam darbo, tai yra ženkli suma.

2912.

30Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo pareikštas išimtinai mažamečio J. P. interesais, siekiant užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąsias patalpas. Dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo visos abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

31II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3213.

33Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-12 sprendimu (Ž3 t., b. l. 75–92) ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė valstybei iš ieškovės 27,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, taip pat nurodė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

3414.

35Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog byloje esančiuose medicinos dokumentų išrašuose nenurodytos tokios aplinkybės, kad ieškovė dėl sveikatos problemų yra nedarbinga ar jos darbingumas yra objektyviai apribotas, jog jai nustatytos specialios darbo sąlygos. Teismas pažymėjo, kad pačios ieškovės pozicija dėl jos sveikatos būklės aplinkybių nenuosekli. Ieškovės darbo pobūdis bei darbo specifika nėra susijusi su stovėjimu ar nuolatiniu vaikščiojimu, be to, jeigu liga neišgydoma ir dėl jos žmogus negali dirbti, yra forminamas atitinkamas invalidumas ir gaunama invalidumo pensija.

3615.

37Teismas, įvertinęs ieškovės lėšų judėjimą jos turimose banko sąskaitose, konstatavo, jog įrodymų visuma nepatvirtina ieškovės teiginių, kad jos finansinė padėtis neleido jai pasirūpinti savo ir nepilnamečio sūnaus poreikiais. Priešingai, teismo nustatytos aplinkybės rodo nepateisinamą ieškovės išlaidumą, realios situacijos nesuvokimą, savo asmeninių, bet ne vaiko, poreikių iškėlimą.

3816.

39Teismas, vertindamas ieškovės nurodytą aplinkybę, jog ji sūnaus poreikiams kas mėnesį išleidžia 690 Eur, pažymėjo, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovė neįrodė, kad jos tėvai ūkio neturi. Vien teiginys, kad ieškovės tėvai patys negali dirbti ūkyje, nepaneigia, kad ūkyje gali dirbti kiti asmenys. Be to, Lietuvoje turgavietėse yra įrengti kasos aparatai ir kiekvienam gyventojui, atsikaičiusiam grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele, turi būti išduodamas fiskalinis kasos aparato kvitas. Teismas ieškovės nurodytas išlaidas kelionėms, laisvalaikiui, pramogoms ir žaislams laikė labai didelėmis. Be to, ieškovės pateiktoje lentelėje dvi grafos akivaizdžiai dubliuojasi: išlaidos su išlaidomis vaiko ugdymui, mokymuisi, kurioje taip pat nurodomi žaislai, dėlionės, konstruktorius. Teismas sprendė, jog nesuprantamas prie vaiko poreikių automobilio padangų skaičiavimas, nurodant 120 Eur sumą, kai naujomis automobilio padangomis naudojasi ir pati ieškovė ir (ar) vidutiniškai 55–65 Eur per mėnesį išlaidų transportui poreikis. Ieškovė, teigdama, jog turimi žemės sklypai yra mažaverčiai, nesant galimybių jas parduoti, gali dėti pastangas sklypus išnuomoti.

4017.

41Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, susijusiais su minimalia išlaikymo dydžio riba – 550 Eur, kadangi toks kriterijus yra tik orientacinis. Nustatė, kad ieškovė yra darbingas, jaunas asmuo, neturintis tokių sveikatos problemų, dėl kurių būtų apribotas ar sumažintas jos nedarbingumo lygis. Ieškovės pajamas sudaro tik atsakovo mokamas 209 Eur išlaikymas ir valstybės mokama išmoka sūnui (vaiko pinigai), tačiau ji nurodo, kad sūnaus poreikius užtikrina geriausiai ir sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 150 Eur, kas sudarė pagrindą teismui pagrįstai manyti, kad ji gauna pajamų, kurių byloje nenurodė. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos intensyvias pastangas susirasti darbą, kad ir ne pagal savo specialybę ir (ar) įgyti kitą kvalifikaciją ir kt. Teismas vertino, kad atsakovo kas mėnesį mokamas 209 Eur (po indeksacijos 307 Eur) išlaikymas nelaikytinas minimaliu, yra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovei pažeidinėjant santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtvirtintą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, akivaizdu, kad vaikui daugiau laiko praleidžiant su tėvu, dalis finansinės naštos persikeltų jam. Teismas sprendė, kad šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra panašios, todėl jos turi galimybę prisidėti prie sūnaus išlaikymo lygiomis dalimis.

4218.

43Teismas, pasisakydamas dėl uzufrukto nustatymo, pažymėjo, kad ieškovės padėtis po priimto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasikeitė į teigiamą pusę: ji dirbo, gaudavo apie 800 Eur darbo užmokestį; turėjo ir turi nekilnojamąjį turtą, turėjo santaupų. Ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad ji dirbo pagal terminuotą darbo sutartį turėjo būti svarbi tam, kad susirasti tiek geriau apmokamą darbą, tiek darbą, leisiantį užtikrinti ne tik savo, bet ir nepilnamečio šalių sūnaus poreikius. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuotas nesąžiningas ieškovės elgesys, nenurodžius visų ir teisingų duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir tokiu būdu neišnaudojus visų galimybių dėl paskolos gavimo, pernelyg didelio išlaidavimo, konstatuota galimybė ieškovei nuomotis būstą. Nagrinėjamoje byloje teismui konstatavus nepateisinamą ieškovės išlaidumą, realios situacijos nesuvokimą, savo asmeninių, bet ne vaiko, poreikių iškėlimą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl atsakovo daiktinės teisės suvaržymo, ypač kai ieškovė nedėjo pastangų ne tik kad įsigyti būstą nuosavybės teise, bet ir (ar) išsinuomoti, naudoti panaudos pagrindu ar kitais būdais.

4419.

45Teismas, nenustatęs atsakovo ir jo atstovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.

4620.

47Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė, teismui išėjus į pasitarimų kambarį, pateikė teismui naujus įrodymus, nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl jų nevertino.

48III. Apeliacinio skundo argumentai

4921.

50Apeliantė (ieškovė) E. P. apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 106–126) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Taip priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, paskirti atsakovo atstovei advokatei V. Z. baudą dėl bylos vilkinimo ir perduoti medžiagą prokuratūrai dėl advokatės veiksmais galimai suklastotos sąskaitos išklotinės ir apie tai informuoti Lietuvos advokatūrą.

5122.

52Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nurodė ir pagrindė įrodymais savo pasikeitusią turtinę padėtį ir negalėjimą teikti tokio išlaikymo vaikui, kurį galėjo teikti nutraukiant santuoką tarp šalių. Teismas, vertindamas išlaidas vaikui, netyrė pateiktų čekių, nevertino, kokias konkrečiai prekes vaikui pirkdavo apeliantė, taip pat nepagrįstai teigė, kad vaiko išlaidų lentelėje vaikui pirkti žaislai priskiriami prie dviejų grafų, o rėmėsi tik banko pateiktomis išklotinėmis ir vertino, kiek kartų ieškovė atsiskaitydavo parduotuvėse. Kiekvienas mokėjimas į lentelę išrašytas atskirai (nedubliuojant) ir pagrįstas konkrečiu čekiu. Teismas nepagrįstai ieškovės mokėjimus už vaiko darželį į biudžetinę įstaigą, ieškovės maitinimąsi pietų metu, mokėjimus, kurių kodas – 5660, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, priskyrė prie nepateisinamo ieškovės išlaidavimo, o mokesčio permokos grąžinimą prilygino įplaukomis (pajamomis).

5323.

54Teismas, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė, kur išleido 9 000 Eur kompensaciją, neatsižvelgė į savo 2018-11-16 priimtą nutartį, taip pat pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (ieškovės tėvų), kurie neturi pareigos išlaikyti šalių vaiko, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Be to, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, suabsoliutino atsakovo, kuris nebuvo prisaikdintas, paaiškinimus, taip pat vadovavosi tik prielaidomis, o ne įrodymais, suabsoliutino Lietuvoje vykdomą fiskalinę politiką ir, neįvertindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, padarė nepagrįstą išvadą, kad turguose visi pardavėjai privalo išduoti čekius už perkamas prekes, dėl ko ieškovės argumentą, kad dalį maisto prekių (žemės ūkio produkciją) perka turguose ir turi išlaidų, tačiau negali patvirtinti mokėjimų, nepagrįstai atmetė. Teismas vadovavosi dokumentais, kurie pateikti į bylą pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintas įrodymų pateikimo taisykles ir juos pripažino įrodytais, taip pat įvertino tik dalį įrodymų, susijusių su atsakovo turtine padėtimi, ir nevertino atsakovo santaupų, didelėmis sumomis dovanotų piniginių lėšų, netinkamai paskaičiavo atsakovo darbo užmokestį, nevertino šalių turtinės padėties proporcingumo principo, nustatant išlaikymo dydį vaikui, bei nepateikė jokių argumentų, darydamas išvadą, kad ieškovė neįrodė galimybės kitu būdu užtikrinti vaiko teisės į bustą, t. y. kokie tie kiti būdai. Teismas priimtu sprendimu apribojo vaiko teisę turėti būstą, taip pat buvo šališkas ieškovės atžvilgiu.

5524.

56Priešingai, nei nustatė teismas, ieškovė nėra jauna ir turi sveikatos problemų. Darbo rinkoje jos amžiaus teisininkai nėra paklausūs, o jos sveikatos būklė neleidžia jai dirbti teisinio darbo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei kojos kelio gydymas nebuvo užbaigtas, todėl teismo padaryta išvada, jog galimas neįgalumo nustatytas, neatitinka teisės aktuose nustatyto reglamentavimo. Be to, teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus elektroninius laiškus dėl darbo paieškų, kurie patvirtina, kad ir sirgdama ieškovė elgėsi sąžiningai, siekė susirasti darbą. Teismas iškraipė ieškovės pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pažeisdamas CPK 14 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.

5725.

58Teismas, vertindamas ieškovės sąskaitas bankuose, susipainiojo įrodymų tyrime, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl 9 000 Eur kompensacijos išleidimo, kadangi ji dalį kompensacijos panaudojo automobilio įsigijimui ir jo remontui. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis ir joje nustatyta kaina patvirtina transporto priemonės realią įsigijimo kainą ir sukelia visas teisines pasekmes, sietinas su mokesčių mokėjimu. Priešingai, nei nustatė teismas, išgryninti pinigai (išskyrus atsakovui sumokėtos bylinėjimosi išlaidos) buvo skirti ieškovės ir sūnaus asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, už dalį pinigų buvo pirkta kelionė į Turkiją, sumokant už ją grynais. Pajamas, gautas už bedarbio pašalpą – po 382 Eur, skirdavo vaiko išlaikymui, o pati gyveno iš išgrynintų pinigų.

5926.

60Nupirktos dvi kelionės neturėtų būti laikomos išlaidavimu, kadangi abi šalys privalo užtikrinti vaiko teisę į poilsį. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kad negalėtų mokėti didesnio išlaikymo vaikui. Ieškovė tenkino išskirtinai vaiko, o ne savo, interesus. Vien vaiko mėnesinės išlaidos būreliams ir darželiui siekia 200 Eur, išlaidos komunalinėms paslaugoms, degalams sudaro apie 300 Eur per mėnesį, maistas, drabužiai, poilsis, laisvalaikis, kas sudaro pagrįstą sumą per mėnesį, kuri yra nurodyta patikslintame ieškinyje. Dalį išlaidų – 120 Eur, už padangų pirkimą priskyrė prie vaiko poreikių (padangos kainavo apie 250 Eur), kadangi jos buvo perkamos išskirtinai dėl vaiko saugumo. Teismas nevertino, kad ieškovė yra pateikusi teismui paskolos sutartį ir yra pasiskolinusi 3 000 Eur. Ši aplinkybė pagrindžia ieškovės pinigų turėjimą ir galimybę iš jų skirti vaikui išlaikymą.

6127.

62Teigia, jog maisto produktus yra pigiau nusipirkti turguje, negu užauginti. Teismo konstatavimas, kad ieškovė yra apmokėjusi už skelbimą dėl karvės pardavimo niekaip nėra sietinas su maisto atsivežimu, nes karvės pardavimas sietinas su karvės netekimu.

6328.

64Teismas skundžiamame sprendime nevertino tėvų turtinės padėties proporcingumo, paskirstant išlaikymo dydį vaikui tarp šalių, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 str. 1 ir 3 d., taip pat atsakovo gautų pajamų nuo santuokos nutraukimo. Atsakovas turi visas galimybes mokėti didesnį išlaikymą vaikui. Pragyvenimo lygis ženkliai pakito (nuo 350 Eur iki 550 Eur), todėl ir dėl šios priežasties turi būti peržiūrimas vaiko išlaikymo lygis. Nenustačius uzufrukto, vaiko išlaikymo dydis taip pat turėtų padidėti.

6529.

66Teismas, pasisakydamas dėl uzufrukto teisės nustatymo, sprendime nevertino pasikeitusių aplinkybių po priimto 2017-02-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1846-779-2017. Neįmanoma specialiai sukurti traumų, ligų ar nedarbo. Ieškovė neturėjo kitokio pasirinkimo ir kreipėsi į teismą, siekdama užtikrinti vaiko teisę į būstą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi nevertino aplinkybių, kaip bus užtikrinta vaikui teisė turėti jo poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą.

6730.

68Nesutinka su teismo sprendimu neskirti atsakovei baudos už bylos vilkiną, kadangi advokatė klaidino teismą, vilkino teismo galimybę paskirti parengiamąjį teismo posėdį, kuris galėjo būti paskirtas visu mėnesiu anksčiau, nei buvo paskirtas. Advokatė įrodymus pradėjo rinkti tik po keturių mėnesių nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, antro parengiamojo teismo posėdžio metu prašė išduoti teismo liudijimą, t. y. įrodymams gauti, kurie galėjo būti gauti anksčiau. Be to, advokatė vadovavosi suklastota sąskaitos išklotine, ji sąmoningai iškraipo aplinkybes.

6931.

70Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 130–139).

7132.

72Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog klausimas dėl uzufrukto nustatymo nebuvo keliamas ir sprendžiamas, kadangi jis buvo išspręstas – atsakovas sutiko išmokėti ieškovei 9 000 Eur kompensaciją bei leisti jai su sūnumi gyventi 6 mėnesius jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute tam, kad ieškovė galėtų susirasti kitą gyvenamąjį plotą sau ir sūnui. Ieškovė žadėjo įsikelti į jos motinai nuosavybės teise priklausantį butą. Tai, kad ieškovė tokią galimybę turėjo, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-33740-127/2014. Šiame bute ieškovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Tai, kad buvo sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos kausimas, patvirtina 2016-03-03 sprendimo rezoliucinės dalies 8 p. šalių įtvirtintas susitarimas. 2016-10-03 ieškovė turėjo darbą ir nebuvo patyrusi traumos. Po šios datos ieškovė buvo pasyvi, gautas lėšas bei turimas santaupas iššvaistė. Ieškovė teismo argumentus interpretuoja savaip.

7333.

74Apeliantei, esant diplomuotai teisininkei, buvo žinomos atleidimo iš darbo sąlygos tiek savo noru, tiek darbdavio valia. Ji turėjo visas galimybes iki 2018-10-10 dirbti. Jei ji būtų dirbusi iki nurodytos datos – jai būtų užtikrintas nedarbingumas ir nedarbingumo pašalpa. Apeliantė, įvardindama turimas ligas, nepateikia įrodymų, kaip jos susijusios su uzufrukto nustatymu. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kokių veiksmų ėmėsi ir kokias galimybes išnaudojo ieškodama kitokio pobūdžio darbo, tačiau to nepadarė. Ieškovės pateikti elektroniniai laiškai dėl darbo paieškos bei argumentai dėl vykimo į keliones turėtų būti vertinami kritiškai. Ieškovė žinojo, kad 2017-11-08 bus atleista, tačiau ji 2017-11-02 su sūnumi išvyko į Turkiją, vietoje to, kad lėšas atostogoms skirtų pragyvenimui.

7534.

76Ieškovė teikia teismui su ginču nesusijusius argumentus. Byloje nėra įrodymų, kad nepilnamečiui yra būtinos specialios gyvenimo sąlygos ar papildomos išlaidos jo galimai turimoms ligoms gydyti. Teigia, jog apeliantė, nurodydama, kad 2018-11-23 sūnui buvo atlikta operacija, teikė įrodymus dar 2016 m. Minėta operacija buvo planinė, finansuojama iš ligonių kasų. Vaistai vaikui buvo perkami savo iniciatyva.

7735.

78Priešingai, nei nurodo apeliantė, atsakovo uždarbis yra 1 200 Eur – 1 300 Eur. Atsakovo gaunami dienpinigiai negali būti prilyginami kaip pastoviai gaunamos pajamos. Atsakovas turi įsipareigojimų prieš banką ir yra pateikęs įrodymus, patvirtinančius apie išduotą kreditą. Apeliantei buvo išduotas teismo liudijimas dėl įrodymų rinkimo, kurio pagrindu ji išsireikalavo atsakovo turimų bankuose sąskaitų išrašus. Tokiu būdu ieškovė turėjo galimybę teikti argumentus apie mokamas įmokas kreditui ir ginčyti, ar kredito sutartis yra galiojanti, tačiau to nepadarė ir apeliaciniame skunde remiasi tik prielaidomis.

7936.

80Apeliantė siekia suklaidinti teismą, kadangi nurodo klaidingą atsakovo banko sąskaitos numerį, be to, priešingai, nei ji teigia, 2 721 Eur atsakovui padovanojo jo tėvas, o ne atvirkščiai. Atsakovas šiai dienai neturi jokių santaupų, kadangi jos nuo 2014 m. buvo naudojamos buto nuomai. Atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi.

8137.

82Teismas analizavo visus čekius ir kvitus ir dėl jų pasisakė. Susipažinus su jais akivaizdu, kad pagrinde yra perkamos dešrelės be jokių pridėtinių E, jogurtas, coca cola. Nors apeliantė teigė, kad vaiką maitina išskirtinai ekologišku maistu, kurį perka turguose, ji nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio šias aplinkybes. Pateikti kvitai nepatvirtina, jog vaiko ugdymui, lavinimui ir pramogoms reikalingos tokios didelės lėšos, kaip nurodė ieškovė. Šešių būrelių lankymas per 2018 m. metus per mėnesį kainavo 55,37 Eur. Atsakovui neaišku, kodėl ieškovė vaikui pirko 130 Eur kainuojantį droną ir per mėnesį skiria dideles išlaidas vaiko žaislams. Ieškovė neužtikrina atsakovui galimybės praleisti kuo daugiau laiko su sūnumi (nė karto nepraleistas savaitgalis su nakvyne, atostogos ir pan.), kas atitinkamai reikštų ir jos finansinės naštos sumažėjimą.

8338.

84Ieškovės argumentai, susiję apie galimai nesuderinamą advokatės elgesį su Lietuvos advokatūros keliamais standartais advokatams, nėra susiję su ginčo dalyku, todėl dėl jų atsakovas nepasisakė.

85IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8639.

87Apeliacinis skundas netenkintinas.

8840.

89Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d. Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9041.

91Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės reikalavimai, pasikeitus aplinkybėms, pakeisti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

9242.

93Ieškovė ieškiniu, įrodinėdama, jog padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai ir pablogėjo jos turtinė padėtis (dėl nedarbo, sveikatos būklės suprastėjimo ir santaupų neturėjimo), prašė pakeisti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui ir jį padidinti iki 400 Eur, taip pat nustatyti uzufruktą. Pirmosios instancijos teismas nurodytus ieškovės reikalavimus atmetė. Apeliantė E. P. apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti su skundžiamu teismo sprendimu, kadangi, jos teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir iš esmės suabsoliutino atsakovo argumentus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

9443.

95CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 d. nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 d., priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

9644.

97Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

9845.

99Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-400-916/2018 pagal ieškovės (nagrinėjamoje byloje – apeliantės) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-04-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-58-275/2018, 2018-10-31 nutartyje suformulavo taisyklę, jog išimtiniais atvejais, kai iš esmės pasikeičia aplinkybės, galima keisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trunkamuosius teisinius santykius įtvirtinančias sąlygas, t. y. pakeisti sutarties sąlygas dėl uzufrukto, kai yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, kurios liudytų apie pablogėjusias galimybes įgyvendinti šalių sūnaus teises ir užtikrinti jo teisėtus interesus.

10046.

101Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika, jog, prašant pakeisti išlaikymo dydį, svarbus yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Ieškovės reikalavimas nustatyti sūnui uzufrukto teisę galėtų būti tenkinamas, jei ieškovė įrodytų egzistuojant aplinkybes, kurios būtų esmingai pasikeitusios nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, įsiteisėjimo momento, kurios liudytų apie pablogėjusias galimybes įgyvendinti šalių sūnaus teises ir užtikrinti jo teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

10247.

103Apeliantė įrodinėjo, kad dėl savo pasikeitusių aplinkybių (nedarbo, sveikatos būklės pablogėjimo, santaupų neturėjimo), neturi galimybių skirti sūnaus išlaikymui apie 400 Eur, kurį skirdavo ankščiau, be to, vaiko poreikiai padidėjo, todėl būtina nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo ir tuo pagrindu vaiko tėvas turėtų skirti didesnę lėšų vaikui išlaikyti dalį. Apeliantė dėl savo pasikeitusių poreikių taip pat prašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo šalių susitarimu sąlygas ir leisti jai su nepilnamečiu sūnumi naudotis uzufrukto teise jo tėvui priklausančiu butu, iki jų vaikas sulauks pilnametystės.

10448.

105Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2016-03-03 teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo momento, ieškovės turtinė padėtis buvo pasikeitusi į teigiamą pusę, tačiau pati apeliantė atliko tam tikrus veiksmus šiai padėčiai pabloginti. Kaip teisingai bylos duomenimis nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė 2016-03-03 dienai gaudavo 468 Eur darbo užmokestį, tačiau nuo 2016-10-10 ji uždirbdavo 760 Eur (t. 1, b. l. 31–35); ieškovė 2017-11-17 darbo santykius nutraukė savo noru (t. 2, b. l. 173); vyko į poilsinę kelionę užsienyje, kur patyrė papildomų išlaidų; apranga, avalynė ir žaislai buvo perkami ne tik kad kiekvieną mėnesį, bet ir po kelis sykis per mėnesį. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo advokatės pateikta sąskaitos Nr. ( - ) išklotine (t. 2, b. l. 35–36), kadangi apeliantė kelionę pirko ne iš vaiko pinigų sąskaitos, bet iš savo sąskaitos, nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia pačio fakto, jog ji žinodama, kad ji pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-711-726/2016 tik iki 2016-10-04 turėjo leidimą kartu su mažamečiu vaiku gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, 2016 m. rugsėjo mėn. skyrė ženklią dalį – virš 1 200 Eur – išlaidų ne pirmo būtinumo poreikiams užtikrinti. Apeliantė taip pat neginčija aplinkybės, jog 2017 m. rudenį kartu su sūnumi vyko į dar vieną kelionę užsienyje. Sutiktina su apeliantės teigimu, jog abi ginčo šalys privalo užtikrinti vaiko teisę į poilsį, tačiau, planuojant išlaidas, ši pareiga turi būti vykdoma racionaliai, atsižvelgiant į svarbesnės pareigos vykdymą – pasirūpinti kur ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018). Priešingas tokios situacijos vertinimas prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams.

10649.

107Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam tikrus ieškovės atliktus mokėjimus (mokėjimai už vaiko darželį, ieškovės patirtas išlaidas už maitinimąsi kavinėse-restoranuose 2016-2017 m. pietų metu, mokėjimus VMI, žvejo bilietus) priskyrė nepateisinamam ieškovės išlaidavimui, o ne būtinoms išlaidoms, o iš VMI gautą permokos grąžinimą prilygino gautoms pajamoms. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie ieškovės išlaidumą, realios situacijos nesuvokimą, savo asmeninių, bet ne vaiko poreikių iškėlimą, vertino įrodymus apie tam tikrus atliktus mokėjimus ne atskirai, bet vertino įrodymų visumą. Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas, neprisaikdinęs atsakovo, jo teiktus paaiškinimus ir jų įrodomąją vertę suabsoliutino. Nors byloje nėra duomenų, jog atsakovas CPK 186 str. 6 d. nustatyta tvarka buvo prisaikdintas, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi teismas skundžiamame sprendime tam tikras išvadas darė vadovaudamasis įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja ar interpretuoja apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

10850.

109Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog neabejotina, jog pagal bylos I ir II priedų duomenis, ieškovė, pirkdama tam tikras prekes (maistą, rūbus ir pan.) užtikrino ir būtinus savo sūnaus poreikius. Tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų išvadų. Kita vertus, tam tikri bylos I ir II priedai (čekiai, kvitai) patvirtina, jog apeliantė tenkindavo ir savo poreikius, kadangi iš bylos I ir II priedų matyti, kad buvo perkamos prekės, kurios nėra susijusios su būtinu vaiko poreikių užtikrinimu (pvz., dažnai perkami loterijos bilietai – 2016-10-04, 2016-10-28, 2017-12-05, 2017-12-09, 2018-01-04, 2018-01-24, 2018-02-05, 2018-02-12, perkamos kapų žvakės – 2016-10-31, perkamas bangų krosnelės indas – 2016-10-13, perkamas lauko skėtis – 2017-06-26, ir pan.).

11051.

111Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien aplinkybė, jog nuo 2016-03-03 teismo sprendimo įsiteisėjimo iki šioje byloje pareikšto ieškinio (2018-11-14) vaikas paaugo ir Lietuvoje padidėjo minimali mėnesinė alga, nereiškia, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pakankamo pagrindo keisti sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

11252.

113Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad vaiko išlaidų lentelėje vaikui priskiriami žaislai priskiriami prie dviejų grafų. Iš bylos duomenų matyti, kad dubliuojasi ieškovės nurodytos išlaidos, patiriamos vaiko ugdymui, mokymuisi bei vaiko kelionėms, laisvalaikiui, pramogoms ir žaislams, t. y. šiose abiejuose grafuose galima rasti, jog patiriamos išlaidos dėl žaislų, laisvalaikio (t. 1, b. l. 25–26). Be to, apeliantė nepagrįstai nurodo, jog byloje nebuvo tiriami jos pateikti čekiai, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčijamo teismo sprendimo 26 punkte vertino ieškovės pateiktus čekius.

11453.

115Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog nepilnamečiui vaikui nustatytas astigmatizmas, alerginiai susirgimai, 2018 m. daryta operacija, tačiau byloje nėra įrodymų, kad nepilnamečiui vaikui yra būtinos specialios gyvenimo sąlygos ar yra būtinos papildomos išlaidos jo galimai turimoms ligoms gydyti. Ieškovės pateiktoje lentelėje matyti, jog ne kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos vaiko sveikatai arba patiriamos išlaidos yra labai nežymios (1 t., b. l. 25–26). Dėl apeliantės ir pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų, susijusių su apeliantės atsiskaitymų turguose, pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog pirkdama prekes iš turgaviečių patyrė būtent tokias išlaidas. Kita vertus, šios aplinkybės nevertinamos kaip esminės, sudarančios pagrindą keisti 2017-02-13 teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygas.

11654.

117Nagrinėjamoje byloje teismas nepasisakė pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų: skundžiamame sprendime ieškovės tėvams nebuvo nustatytos, pripažintos ar panaikintos jokios materialiosios teisės ir pareigos, todėl su tuo susiję ieškovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

11855.

119Apeliantė teigia, jog teismas, įvertindamas jos sveikatos būklę, nevertino bylos II priede esančių reikšmingų įrodymų, jog ieškovė 2018 m. gegužės mėn. patyrė traumą ir buvo apribotos galimybės judėti, daryta operacija ir paskirta reabilitacija, taip pat jog apeliantei nustatyti gimdos kūno polipai, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl apeliantės sveikatos ir galimybių susirasti darbą.

12056.

121Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas vertino apeliantės argumentus, susijusius su sveikatos būklę, ir nustatė, jog apeliantės problemos su sveikata prasidėjo 2018 m. balandžio mėn., tuo tarpu apeliantė iš darbo savo noru išėjo 2017-11-11. Taigi, kaip minėta anksčiau, pati apeliantė, nuspręsdama išeiti iš darbo savo noru, pablogino savo turtinę padėtį, nors žinojo, kad turėjo visas galimybes dirbti iki 2018-10-10. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė neturėjo galimybės tęsti darbą iki sutartyje nurodyto termino. Nors iš apeliantės byloje pateiktų el. laiškų matyti, jog apeliantė nuo 2017-11-21 buvo išsiuntusi savo gyvenimo aprašymus įvairioms darbovietėms (bylos II priedas, b. l. 41–63, 65–84), tik dvejais atvejais (bylos II priedas, b. l. 55, 71) buvo gauta informacija, jog apeliantė nebuvo atrinkta teisininkės pareigoms. Vienu atveju (bylos II priedas, b. l. 64) apeliantė buvo informuota apie galimai įvykstantį darbo pokalbį. Apeliantės pateikti el. laiški neįrodo dėl kokių priežasčių apeliantė nerado kito darbo - ar į ieškovės siųstus laiškus buvo atsakyta, ar ieškovė buvo kviečiama darbo pokalbiui ir ar ji į juos nuėjo, t.y. šie įrodymai nepatvirtina, jog apeliantė nerado kito darbo dėl objektyvių priežasčių.

12257.

123Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje esančiuose medicinos dokumentų išrašuose nenurodytos tokios aplinkybės, kad ieškovė dėl sveikatos problemų yra nedarbinga ar jos darbingumas yra objektyviai apribotas, jog jai nustatytos specialios darbo sąlygos. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, ieškovė yra kvalifikuota teisininkė, todėl jos darbo pobūdis bei darbo specifika nėra susijusi su stovėjimu ar nuolatiniu vaikščiojimu. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog jai dėl paskirtų vaistų nerekomenduota dirbti darbo, susijusio su padidinta nervine įtampa, t. y. teisininko darbo, apeliantės nurodytame bylos II priedo 98 puslapyje tokia rekomendacija nėra nurodyta. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų ir argumentų, jog dėjo intensyvias pastangas susirasti darbą, kad ir ne pagal savo specialybe.

12458.

125Apeliantė teigia, jog ji įsigijo automobilį už 4 500 Eur iš gautos 9 000 Eur kompensacijos, taip pat jog ji laikotarpyje nuo 2016-03-03 iki 2019-01-31 išgrynino 12 524 Eur, iš kurių pervedė atsakovui 3 050 Eur už bylinėjimosi išlaidų padengimą civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017, o likusią sumą – 8 400 Eur, naudojo asmeniniams ir vaiko poreikiams tenkinti, pažymėtina, jog toks kompensacijos panaudojimo būdas tik patvirtina neracionalų disponavimą pinigais. Be to, minėta, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-711-726/2016 tik iki 2016-10-04 apeliantė turėjo leidimą kartu su mažamečiu vaiku gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, likus kelioms savaitėms iki uzufrukto termino pabaigos, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ieškiniu prašydama palikti nepilnamečiam sūnui ir ieškovei naudotis gyvenamąja patalpa ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui R. R., uzufrukto teise, kol šalių sūnus sulauks pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017-02-13 civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017 ieškovės ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismui 2018-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-58-275/2018 nutarus pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau šiuo atveju ieškovė, žinodama, jog jos ieškinys yra atmestas, vis tiek, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, naudojosi, kaip ji teigia – 8 400 Eur santaupomis iki 2019-01-31 savo asmeniniams ir vaiko poreikiams tenkinti, tačiau nesiėmė protingų pakankamų veiksmų spręsti vaiko gyvenamosios vietos (t.y. būsto) klausimo.

12659.

127Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas skundžiamo teismo sprendimo 41 punkte nenurodė, kokių konkrečių galimybių apeliantė turėjo imtis užtikrinant vaiko teisę į būstą, - iš skundžiamo teismo sprendimo turinio aiškiai matyti, jog tokios galimybės buvo aptartos (nurodyta, kad pati ieškovė nedėjo pastangų įsigyjant būstą nuosavybės teise, išsinuomojant, naudojant panaudos pagrindu ar kitais būdais), be to, išvada, jog iš esmės nepasikeitė aplinkybės, kurios liudytų apie pablogėjusias galimybes įgyvendinti šalių sūnaus teises ir užtikrinti jo teisėtus interesus, buvo padaryta motyvuotai įvertinus visų įrodymų ir aplinkybių visumą.

12860.

129Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino šalių turtinės padėties proporcingumo principo, taip pat vertino tik dalį įrodymų, susijusių su atsakovo turtine padėtimi, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

13061.

131Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

13262.

133Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir jų finansines galimybes tenkinti vaiko poreikius, taip įvertindamas šalių turtinės padėties proporcingumo principą, t. y. vertino abiejų šalių turimą turtą bei ieškovės pastangas realizuoti turimą turtą, skolinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas ir išlaidas, ieškovės elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas sūnui išlaikyti. Nors apeliantė teigia, jog pastovus atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra virš 1 500 Eur, byloje pateiktos pažymos (1 t., b. l. 103, 2 t., b. l. 62) apie darbo užmokestį patvirtina priešingai: laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. matyti, jog atsakovo pastovios pajamos, atskaičius mokesčius, yra 1 200 Eur – 1 300 Eur, tik du mėnesius – 2018 m. balandžio ir gegužės mėn., atsakovas gavo atitinkamai 2 580 Eur ir 2 594 Eur. Nuo 2017-11-26 iki 2018-11-14 atsakovui buvo išmokėti 931 Eur dienpinigių (t. 2, b. l. 63), o nuo 2018-10-14 iki 2019-02-25 dienpinigių nebuvo išmokėta (t. 2, b. l. 42). Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, dienpinigiai savo esme nėra prilyginamos pastovioms pajamoms, o yra skirti kompensuoti darbuotojo išlaidas, kylančias dėl jo išvykimo, komandiruotės, todėl negali būti prilyginami pastovioms atsakovo gaunamoms pajamoms.

13463.

135Byloje pateikta 2019-02-11 kredito sutartis ir išrašas iš banko patvirtina, jog atsakovas paėmė 38 000 Eur kreditą (1 t., b. l. 101–102, 104). Apeliantė apeliaciniame skunde apskritai ginčija pateiktos kredito sutarties, kaip dokumento tikrumą, kadangi jame yra užtušuotos tam sutarties dalys, t. y. informacija apie maksimalią hipoteką (įkeitimą), sąskaitos numerį, sutarties mokestį, IV dalis nenukopijuota. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kredito sutartyje yra pateikta pagrindinė informacija apie išduodamą kreditą kredito gavėjui – atsakovui, į tai, jog tik apeliaciniame skunde apeliantė nurodė prielaidas dėl minėto dokumento tikrumo, nors turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme nurodyti nesutikimo su minėta sutartimi susijusius argumentus, juolab, kad apeliantei 2019-02-28 buvo išduotas teismo liudijimas dėl įrodymų rinkimo, bei atsižvelgiant į tai, jog išraše iš banko nurodyta, jog atsakovas turi 38 000 Eur įsipareigojimų, darytina išvada, jog apeliantė nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, jog atsakovas turi įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį.

13664.

137Apeliantė nepagrįstai teigia, jog atsakovas, paimdamas minėtą kreditą, 2 721 Eur sumą padovanoja savo tėvui, kadangi iš byloje esančios banko sąskaitos išrašo matyti, kad minėtą sumą atsakovui padovanojo jo tėvas, o ne atvirkščiai (2 t., b. l. 105). Tai, jog apeliantė nurodė atsakovo SEB banke esančią banko sąskaitos numerį ( - ), nors šis numeris iš tikrųjų yra ( - ) (2 t., b. l. 64), laikytina apeliantės rašymo apsirikimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, jog atsakovas po santuokos su ieškove nutraukimo iš turimų santaupų išgrynino tam tikras pinigų sumas, disponuoja savo banko sąskaitose turimas lėšas ir pan., nereiškia, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė ir tapo žymiai geresnė, lyginant su apeliantės, tuo labiau, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, jog pati apeliantė buvo pasyvi ir nesiėmė priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, nepateisinamai išlaidavo, realiai nesuvokdama esamos situacijos.

13865.

139Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė baudos atsakovo atstovei advokatei baudos, kadangi, apeliantės vertinimu, buvo vilkinama byla.

14066.

141CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

14267.

143Nors byloje nustatyta, jog atsakovo atstovė teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimo į ieškinį pateikimui, kadangi reikia rinkti įrodymus, nurodytus ieškinyje, ir teismas šį terminą pratęsė iki 2019-01-15 (pirminis teismo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti buvo apie 2019-12-20), tačiau atsakovo atstovė, pateikusi teismui atsiliepimą į ieškinį, įrodymų nepateikė, o tam tikrus įrodymus teikė vėliau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas (jo atstovė) procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, byla yra didelės apimties, todėl priešingai šaliai su tokia dokumentų apimtimi reikėjo ilgesnio laiko susipažinimui. Be to, šalių procesinis lygiateisiškumas nebuvo pažeistas, kadangi abiem ginčo šalims buvo išduoti liudijimai įrodymams rinkti.

14468.

145Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

14669.

147Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

148V. Dėl apeliantės prašymo paskirti atsakovo atstovei baudą ir Lietuvos advokatūros informavimo

14970.

150Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek aukščiau nurodytą teismų praktiką, susijusią su CPK 95 str. taikymu, tiek apeliantės prašyme skirti baudą nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą (jo atstovę) piktnaudžiaujant teise. Pažymėtina, jog apeliantė turėjo visas galimybes pirmosios instancijos teisme teikti argumentus ir paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį pateiktų argumentų. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą nurodė argumentus ir aplinkybes, su kuriomis nesutinka apeliantė, kuriuos paneigti ar patvirtinti apeliantė turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme, negali būti laikomas nesąžiningu atsakovo (jo atstovės) elgesiu CPK 95 str. prasme. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nenustačius atsakovo ir (ar) jo atstovės advokatės nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudą.

15171.

152Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo atstovė advokatė 2019-03-13 pateikė teismui papildomus dokumentus (2 t., b. l. 32–46), kuriuose (2 t., b. l. 36) nurodoma, jog ieškovė 2016-09-15 atliko 1 207,46 Eur pavedimą UAB „Baltic Cliper“, perkant poilsinę kelionę. Nurodyto dokumento kampe nurodomas puslapis „33“, tuo tarpu ankstesniame lape (2 t., b. l. 35), kurioje nurodoma sąskaita – ( - ), nurodomas puslapis „2“. Sulyginus nurodytą dokumentą, kurio kampe nurodytas puslapis „33“ (2 t., b. l. 36) su kitu byloje esančiu banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašu (2 t., b. l. 195) matyti, jog sutampa šiuose dokumentuose nurodyta informacija, tuo tarpu informacija, kuri nurodoma puslapyje „2“ (2 t., b. l. 35) nesutampa. Dokumento, kurio kampe nurodytas puslapis „33“ (2 t., b. l. 36), pateikta informacija nesutampa su pilnu byloje esančiu banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašu (2 t., b. l. 182–189). Taigi, matyti, jog ieškovė 2016-09-15 atliko 1 207,46 Eur pavedimą UAB „Baltic Cliper“ iš banko sąskaitos Nr. ( - ). Tuo tarpu priešingai, nei teigia apeliantė, teismas skundžiamame sprendime nedarė išvados, jog minėta kelionė buvo pirkta iš banko sąskaitos Nr. ( - ), o tai patvirtina aplinkybė, jog teismas skundžiamame sprendime nurodė tik antro bylos tomo 36 bylos lapą. Teismas šią aplinkybę vertino visų įrodymų kontekste, t. y. jog apeliantė pirko kelionę. Todėl atsižvelgiant į tai, jog teismas vadovavosi dokumentu, kuris byloje kartojasi ir nurodomas kitame banko sąskaitos išraše, bei įvertinus tai, jog byla yra didelės apimties ir tikėtina, jog atsakovo atstovė, teikdama teismui papildomus dokumentus, juos teikė ne kaip vientisą dokumentus, o kaip atskirus (teikė puslapį Nr. 2 ir Nr. 34), darytina išvada, jog nėra pagrindo byloje taikyti CPK 184 ir 299 str. ir kreiptis į atitinkamas institucijas.

153VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15472.

155CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).

15673.

157Atsakovas prašo teismo priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą į apeliacinį skundą. Kaip įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo už apeliacinio skundo surašymą, pateikė 2019-08-26 PVM sąskaitą–faktūrą ir mokėjimo nurodymus (3 t., b. l. 145–146). Taigi, atsakovas įrodė, jog patyrė prašomas priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą neviršija Rekomendacijų 8.9 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos. Nors apeliantė teigė, jog atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos dėl nesąžiningo elgesio byloje, teismas nenustatė atsakovo (jo atstovo) nesąžiningo elgesio bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl toks apeliantės prašymas netenkinamas.

158Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

159Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

160Priteisti atsakovui R. R., a. k. ( - ) iš ieškovės E. P., a. k. ( - ) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5.

1.... 6. Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą, prašydama:... 7. 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 patvirtintos sutarties... 8. 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimu patvirtintos... 9. 2.... 10. Nurodo, kad laikotarpiu, kai ji teikė teismui 2016 m. ieškinį dėl uzufrukto... 11. 3.... 12. Ieškovė nuo 2018-05-05 pradėjo sirgti. 2017-02-14 ieškovės vardu... 13. 4.... 14. Paaiškino, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai susideda iš šių pagrindinių... 15. 5.... 16. Atsakovas R. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti... 17. 6.... 18. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė esminiai pasikeitusių... 19. 7.... 20. Atsakovo teigimu, E. P. su ieškiniu pateikė 2016-09-08 darbo sutartį Nr.... 21. 8.... 22. Nurodo, kad vieno kambario buto nuoma L. A. g. yra nuo 180 iki 220 Eur.... 23. 9.... 24. Šiai dienai teikiamas atsakovo išlaikymas visiškai gali užtikrinti... 25. 10.... 26. Ieškovės pateikta suma kuro išlaidoms – 80 Eur, neatitinka protingumo... 27. 11.... 28. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodomi susirgimai nėra liga, kuri apribotų... 29. 12.... 30. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir... 31. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 32. 13.... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-12 sprendimu (Ž3 t., b. l. 75–92)... 34. 14.... 35. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog byloje... 36. 15.... 37. Teismas, įvertinęs ieškovės lėšų judėjimą jos turimose banko... 38. 16.... 39. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytą aplinkybę, jog ji sūnaus poreikiams... 40. 17.... 41. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, susijusiais su minimalia išlaikymo... 42. 18.... 43. Teismas, pasisakydamas dėl uzufrukto nustatymo, pažymėjo, kad ieškovės... 44. 19.... 45. Teismas, nenustatęs atsakovo ir jo atstovės piktnaudžiavimo procesinėmis... 46. 20.... 47. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė, teismui išėjus į pasitarimų... 48. III. Apeliacinio skundo argumentai... 49. 21.... 50. Apeliantė (ieškovė) E. P. apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 106–126) prašė... 51. 22.... 52. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nurodė ir pagrindė įrodymais... 53. 23.... 54. Teismas, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė, kur išleido 9 000 Eur... 55. 24.... 56. Priešingai, nei nustatė teismas, ieškovė nėra jauna ir turi sveikatos... 57. 25.... 58. Teismas, vertindamas ieškovės sąskaitas bankuose, susipainiojo įrodymų... 59. 26.... 60. Nupirktos dvi kelionės neturėtų būti laikomos išlaidavimu, kadangi abi... 61. 27.... 62. Teigia, jog maisto produktus yra pigiau nusipirkti turguje, negu užauginti.... 63. 28.... 64. Teismas skundžiamame sprendime nevertino tėvų turtinės padėties... 65. 29.... 66. Teismas, pasisakydamas dėl uzufrukto teisės nustatymo, sprendime nevertino... 67. 30.... 68. Nesutinka su teismo sprendimu neskirti atsakovei baudos už bylos vilkiną,... 69. 31.... 70. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. R. prašo ieškovės... 71. 32.... 72. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog klausimas dėl... 73. 33.... 74. Apeliantei, esant diplomuotai teisininkei, buvo žinomos atleidimo iš darbo... 75. 34.... 76. Ieškovė teikia teismui su ginču nesusijusius argumentus. Byloje nėra... 77. 35.... 78. Priešingai, nei nurodo apeliantė, atsakovo uždarbis yra 1 200 Eur – 1 300... 79. 36.... 80. Apeliantė siekia suklaidinti teismą, kadangi nurodo klaidingą atsakovo banko... 81. 37.... 82. Teismas analizavo visus čekius ir kvitus ir dėl jų pasisakė. Susipažinus... 83. 38.... 84. Ieškovės argumentai, susiję apie galimai nesuderinamą advokatės elgesį su... 85. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 86. 39.... 87. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 88. 40.... 89. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 90. 41.... 91. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės... 92. 42.... 93. Ieškovė ieškiniu, įrodinėdama, jog padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai... 94. 43.... 95. CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 d.... 96. 44.... 97. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo... 98. 45.... 99. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs... 100. 46.... 101. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 102. 47.... 103. Apeliantė įrodinėjo, kad dėl savo pasikeitusių aplinkybių (nedarbo,... 104. 48.... 105. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 106. 49.... 107. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 108. 50.... 109. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog... 110. 51.... 111. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien aplinkybė, jog nuo... 112. 52.... 113. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 114. 53.... 115. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog nepilnamečiui vaikui nustatytas... 116. 54.... 117. Nagrinėjamoje byloje teismas nepasisakė pasisakė dėl neįtrauktų į bylos... 118. 55.... 119. Apeliantė teigia, jog teismas, įvertindamas jos sveikatos būklę, nevertino... 120. 56.... 121. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas vertino... 122. 57.... 123. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje esančiuose... 124. 58.... 125. Apeliantė teigia, jog ji įsigijo automobilį už 4 500 Eur iš gautos 9 000... 126. 59.... 127. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas skundžiamo teismo sprendimo 41... 128. 60.... 129. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino šalių turtinės... 130. 61.... 131. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vaikų poreikių ir tėvų turtinės... 132. 62.... 133. Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas vertino abiejų tėvų turtinę... 134. 63.... 135. Byloje pateikta 2019-02-11 kredito sutartis ir išrašas iš banko patvirtina,... 136. 64.... 137. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog atsakovas, paimdamas minėtą kreditą, 2... 138. 65.... 139. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė... 140. 66.... 141. CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 str. 1 d. numatytus... 142. 67.... 143. Nors byloje nustatyta, jog atsakovo atstovė teismui pateikė prašymą... 144. 68.... 145. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 146. 69.... 147. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 148. V. Dėl apeliantės prašymo paskirti atsakovo atstovei baudą ir Lietuvos... 149. 70.... 150. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek aukščiau nurodytą teismų... 151. 71.... 152. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo atstovė advokatė 2019-03-13 pateikė... 153. VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 154. 72.... 155. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 156. 73.... 157. Atsakovas prašo teismo priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už... 158. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 159. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti... 160. Priteisti atsakovui R. R., a. k. ( - ) iš ieškovės E. P., a. k. ( - ) 1 200...