Byla 3K-3-486/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir V. G. prašymą patvirtinti taikos sutartį, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Minera“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir V. G. prašymą patvirtinti taikos sutartį, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Minera“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą supaprastinto proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 6 dalies), baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio), įrodymų tyrimą (CPK 183 straipsnio 3 dalis), aiškinimo ir taikymo.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą patvirtinti 2011 m. lapkričio 22 d. jų sudarytą taikos sutartį, o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinta 2011 m. gruodžio 13 d. pareiškėjų sudaryta taikos sutartis, kuria pareiškėjai susitarė, kad butas, esantis ( - ) yra jų valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

72012 m. gegužės 10 d. Kauno rajono apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Minera“ prašymą, patenkino jį ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-3468-214/2011 pagal pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį, į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė UAB „Minera“. 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismas panaikino 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį ir pareiškėjų prašymo patvirtinti 2011 m. gruodžio 13 d. taikos sutartį netenkino, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė pareiškėjams baudą – po 500 Lt.

8Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti paskirtas baudas.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

10Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjams paskirta bauda – po 500 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, paliko nepakeistą.

11Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad: UAB „Minera“ neturi jokių turtinių pretenzijų į pareiškėjų butą, esantį ( - ) (toliau – ir Butas Nr. 3); pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygą – „butus ir negyvenamąsias patalpas, esančias ( - )“, į ją patenka visi butai, tarp jų – butas, esantis ( - ) (toliau – ir Butas Nr. 4); Butas Nr. 4 ir negyvenamosios patalpos, esančios ( - ) yra įkeistos UAB „Minera“; nurodytos taikos sutarties sąlygos (formuluotės, kokia yra pateikta teismui) patvirtinimas turės padarinių ateityje, dėl ko UAB „Minera“ nesutinka su tokiu pareiškėjų susitarimu, nes tai yra turto teisinio režimo keitimas, t. y. nuosavybės dalies perleidimas, konstatavo, kad pareiškėjų veiksmai pagrįstai pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis; sprendė, kad prašymų skirtingiems apylinkių teismams pateikimas, 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties pateikimas Kauno apygardos teismui (nagrinėjančiam civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės J. G. ieškinį, kurioje, be kita ko, prašoma pripažinti, kad Butas Nr. 4 sutuoktiniams priklauso bendrąja jungtine nuosavybės teise), apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina kitokius pareiškėjų taikos sutarties sudarymo tikslus, t. y. ne dėl Buto Nr. 3 valdymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai ir toliau elgėsi nesąžiningai, teismui nepateikė duomenų, kad remdamiesi 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi turtą – Butą Nr. 3 įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip bendrąją nuosavybę, o 2012 m. sausio 23 d. perleido jį dovanojimo sutartimi savo sūnui.

12Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskiruosius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi juos atmetė.

13Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad 2011 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismui ieškovė (pareiškėja) pateikė ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti Butą Nr. 4 ir negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą, kuriuo nurodytas turtas įkeistas. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai 2011 m. gruodžio 14 d. pateikė Kauno rajono apylinkės teismui analogišką prašymą patvirtinti taikos sutartį, koks buvo išnagrinėtas Kauno miesto apylinkės teisme ir 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakytas tenkinti, pareiškėjai neatsižvelgė į 2011 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodytus taikos sutarties netvirtinimo argumentus. Teismas sprendė, kad, nors reikalavimai, pateikti Kauno apygardos teismui ir Kauno rajono apylinkės teismui nebuvo identiški, tačiau įvertinęs apylinkę, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis buvo pateikta kaip įrodymas Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje, priėjo prie išvados, jog pareiškėjai naudojosi civiliniu procesu turėdami tikslą sukurti rašytinį įrodymą, kuriuo būtų pasinaudota kitame civiliniame procese kaip patvirtinančiu ginčijamas aplinkybes bei siekdami ieškinio patenkinimo, taip išvengiant hipotekos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Teismas konstatavo, kad tokie pareiškėjų veiksmai neatitinka civilinio proceso tikslo ir patvirtina piktnaudžiavimo teise faktą, nes pareiškėjai veikė turėdami tikslą pasunkinti civilinės bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme, o ne realiai susitarti dėl turto teisinio režimo.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį dėl baudos – 500 Lt pareiškėjai skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

16Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

171. Dėl CPK 582 straipsnio 6 dalies pažeidimo

18Teismai, nepagrįstai pareiškėjų veiksmus pakartotinai pateikiant tvirtinti Kauno rajono apylinkės teismui taikos sutartį CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka po to, kai Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė ją patvirtinti, įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK XXXIX skyriuje nurodyti klausimai, tarp jų – ir taikos sutarčių tvirtinimas, nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, o teismų priimtos nutartys apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamos. Taigi neformuojama vienoda teismų praktika. Kita vertus, šios kategorijos bylose teismų priimtų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės nebuvimas pateisintinas proceso operatyvumu ir koncentruotumu. Įvertinęs šios kategorijos bylų nagrinėjimo problematiką, įstatymų leidėjas CPK 582 straipsnio 6 dalyje įtvirtino procesinę taisyklę, pagal kurią asmenims laiduojama teisė, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu klausimu CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Dėl to asmens veiksmų, jam pakartotinai kreipiantis į teismą tuo pačiu klausimu CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, vertinimas kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš esmės nesuderinamas su CPK 582 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir traktuotinas kaip asmens teisių kreiptis į teismą ribojimas. Teismai nepagrįstai netaikė CPK 582 straipsnio 6 dalies, netinkamai įvertino pareiškėjų veiksmus, nepagrįstai taikė CPK 95 straipsnį ir paskyrė baudą.

192. Dėl CPK 183 straipsnio 3 dalies pažeidimo

20Nustatydami aplinkybes, kad pareiškėja šioje byloje veikė turėdama tikslą pasunkinti kitos bylos nagrinėjimą, naudojosi civiliniu procesu tikslu sukurti rašytinį įrodymą, kuriuo būtų pasinaudota kitame civiliniame procese, kaip patvirtinančiu ginčijamas aplinkybes, siekdama ieškinio patenkinimo, bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įrodymų tyrimo betarpiškumo principą, priėjo prie nepagrįstų išvadų dėl pareiškėjų atliktų veiksmų vertinimo. Įrodymų tyrimo betarpiškumo principo pažeidimas pasireiškė tuo, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, vertino kitoje byloje pareiškėjos atliktus procesinius veiksmus, apie juos spręsdami pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis, tačiau neišsireikalavę ir nesusipažinę su kitos bylos medžiaga. CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas įrodinėjimo procese gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Tačiau kiekvienu atveju teismai, naudodamiesi teismų informacinės sistemos duomenimis kaip įrodymais, turi įvertinti tokių įrodymų pakankamumą ir patikimumą. Šioje byloje teismai rėmėsi neįsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, paskelbtu LITEKO, o spręsdami apie pareiškėjos kitoje byloje atliktus procesinius veiksmus, rėmėsi tik duomenimis apie ieškinio padavimą ir proceso eiga, įregistruota šioje sistemoje, tačiau nesivadovavo tos bylos medžiaga (dalyvaujančių byloje asmenų procesiniais dokumentais, teismo posėdžių protokolais, byloje esančiais rašytiniais ir kitais įrodymais), kurių turinys šioje sistemoje nebuvo ir negalėjo būti skelbiamas. Svarbu užtikrinti, kad teismai nagrinėdami bylas nesiremtų kitose bylose, kuriose dalyvauja tie pats asmenys, priimtais neįsiteisėjusiais teismų sprendimais ir apie kitas bylas nespręstų remdamiesi vien tik teismų informacinėje sistemoje registruotais duomenimis apie proceso eigą, o prireikus vertintų kitų bylų medžiagą, šias bylas tiesiogiai išsireikalautų, taip užtikrindami įrodymų tyrimo betarpiškumo principo laikymąsi.

213. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo

22Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Taikant CPK 95 straipsnį, kuris apibrėžia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padarinius, išsprendžiamas klausimas, susijęs su byloje dalyvaujančių asmenų procesinių veiksmų vertinimu bei baudos skyrimu, jei nustatomi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejai. Tokie teismų procesiniai sprendimai, kuriais išsprendžiamas šis atskiras klausimas, priskirtini CPK 290 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atskirųjų nutarčių kategorijai, kuriomis byloje kilęs ginčas nesprendžiamas iš esmės, juolab klausimai, susiję su kitų bylų nagrinėjimo dalyku. Tačiau bylą nagrinėję teismai šių proceso normų ir jomis apibrėžtų nagrinėjimo ribų nesilaikė, todėl, konstatuodami, kad pareiškėja nepagrįstai kreipėsi dėl kitų bylų iškėlimo, elgėsi nesąžiningai, iš esmės išsprendė kitos bylos nagrinėjimo dalyko klausimus. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas pažeidimai lėmė skundžiamų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą, nes sprendžiant šios bylos klausimus buvo pasisakyta dėl kitos, dar neišnagrinėtos, bylos dalyko, ir tai gali turėti prejudicinę reikšmę kitai bylai. Esant byloje suinteresuoto asmens UAB „Minera“ prašymui pripažinti pareiškėjų procesinius veiksmus piktnaudžiavimu teise, taikant CPK 95 straipsnį turėjo būti vertinami tik šioje byloje pareiškėjų atlikti procesiniai veiksmai, bet ne kitoje byloje atlikti veiksmai, taip pat negalėjo būti vertinamas kitoje byloje pareikštų reikalavimų, esančių kitos bylos nagrinėjimo dalyku, pagrįstumas.

23Pareiškėjas V. G. pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo.

24Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodo tokius nesutikimo su ieškovo kasaciniu skundu argumentus:

  1. Dėl CPK 582 straipsnio 6 dalies pažeidimo

25Kasatorės teiginiai, kad ji turėjo teisę kreiptis į teismą pakartotinai, nepaneigia piktnaudžiavimo teise fakto, nes kasatorė, nors ir turėjo tokią teisę, tačiau ja naudojosi turėdama teisei priešingą tikslą, t. y. sukurti rašytinį įrodymą, kuriuo būtų pasinaudota kitoje byloje siekiant ieškinio patenkinimo, kas visiškai neatitinka teisės kreiptis į teismą tikslo, įtvirtinto CPK 5 straipsnio 1 dalyje (apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę). Nors kasatorė pakartotinį kreipimąsi grindžia CPK 582 straipsnio 6 dalimi, nepaaiškina, kokios aplinkybės pasikeitė, dėl ko anksčiau nepatvirtinta taikos sutartis turėjo būti patvirtinta. Priešingai, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu paaiškino, kad prieš kreipiantis į Kauno rajono apylinkės teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo su analogišku prašymu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Taigi kasatorės argumentas, kad teismai pažeidė CPK 582 straipsnio 6 dalį, yra deklaratyvus, nepagrįstas argumentais ir neatitinka byloje esančių įrodymų.

  1. Dėl CPK 183 straipsnio 3 dalies pažeidimo

26Kasatorės argumentai, kad teismai, vadovaudamiesi LITEKO duomenų baze ir nesivadovaudami kitos bylos medžiaga, pažeidė CPK 183 straipsnio 3 dalį bei nepagrįstai įvertino pareiškėjos veiksmus šioje byloje kaip tikslą pasunkinti kitos bylos nagrinėjimą ir sukurti rašytinį įrodymą, kuriuo būtų pasinaudota kitame civiliniame procese, yra deklaratyvūs ir teisiškai neargumentuoti, todėl laikytini nepagrįstais. Kasatorė nenurodo, kokias būtent aplinkybes teismas turėjo įvertinti ir kodėl jų neįvertinus buvo prieita prie nepagrįstų išvadų. Neaišku, kokiais įrodymais, esančiais kitoje civilinėje byloje, teismas, pasak kasatorės, turėjo vadovautis. Vien deklaratyvus pareiškimas apie nurodytos normos pažeidimą negali būti pripažintas tinkamu pagrindu įsiteisėjusioms teismo nutartims panaikinti. Teismas tiesiogiai ir išsamiai ištyrė byloje esančių, ir fakto nustatymui reikšmingų įrodymą visumą, kurių pakako išvadai dėl piktnaudžiavimo teise prieiti, t. y. kad taikos sutartis teisme buvo tvirtinama siekiant sukurti rašytinį įrodymą, kuriuo būtų nesąžiningai pasinaudota kitame civiliniame procese. Teismo išvada pagrįsta ne tik byloje esamais įrodymais, tačiau yra logiška, nes, jei taikos sutartis nebūtų susijusi su kitoje byloje vykstančiu ginču ir tame ginče nustatinėjamomis aplinkybėmis, nebūtų tikslo šią sutartį pateikti kaip įrodymą. Piktnaudžiavimo teise atvejis gali ir turi būti vertinamas gerokai plačiau, ypač jei vienu procesu yra naudojamasi siekiant teisinių padarinių kitame procese. Tai, kad teismas vadovavosi LITEKO duomenimis apie proceso eigą bei teismo sprendimu byloje, nereiškia, jog priimtos nutartys yra neteisėtos ar išvada dėl piktnaudžiavimo procesu prieita nepagrįstai, o LITEKO buvusi informacija yra nepakankama nustatyti reikšmingas aplinkybes bei prieiti prie pagrįstos išvados.

  1. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo

27Kasatorės vertinimu, teismas, nurodydamas, kad ji nepagrįstai kreipėsi dėl kitos bylos iškėlimo, taigi elgėsi nesąžiningai, iš esmės išsprendė kitos, dar neišnagrinėtos, bylos nagrinėjimo dalyko klausimus. Tačiau kasatorė nenurodo, dėl kokios „kitos“ bylos dalyko buvo pasisakyta, todėl teikiant atsikirtimus galima daryti tik prielaidas. Vertinant teismo argumentus visame nutarčių kontekste aiškiai matyti, kad teismas šiuo atveju sakydamas „buvo nepagrįstai užvedamos bylos teismuose“ turėjo omenyje pirmąjį prašymą patvirtinti taikos sutartį, kuris Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas 2011 m. lapkričio 23 d. ir kuris buvo atmestas, bei antrąjį analogišką prašymą patvirtinti taikos sutartį, kuris Kauno rajono apylinkės teisme buvo gautas 2011 m. gruodžio 14 d. ir atnaujinus procesą buvo netenkintas. Taigi, teismui pasisakant dėl piktnaudžiavimo teise, klausimai dėl kreipimųsi patvirtinti taikos sutartis nepagrįstumo jau buvo išspręsti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis arba buvo sprendžiami toje pačioje nutartyje, todėl teismas ne pasisakė dėl kitos bylos nagrinėjimo dalyko, o rėmėsi kitose bylose nustatytomis aplinkybėmis.

28Pažymėtina, kad nutartimis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, nebuvo nustatinėjamas piktnaudžiavimo teise faktas. Dėl šio fakto pasisakyta Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje. Tačiau kasacinio skundo argumentai yra išimtinai susiję su kasatorės vertinimu, kad teismai padarė proceso teisės normų pažeidimų nustatydami piktnaudžiavimo teise faktą. Argumentų dėl baudos dydžio nepateikta, nors kasaciniu skundu prašoma panaikinti skirtą baudą.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikalinga nustatyti, ar šią bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties tvirtinimą supaprastinto proceso tvarka, baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepažeidė įrodymų tyrimo, jų vertinimo taisyklių.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinį skundą pateikė tik J. G. , skundo dalyku kasatorė nurodo tik jai paskirtos baudos panaikinimą. Pareiškėjas V. G. prisidėjimu prie kasacinio skundo, prašo patenkinti būtent kasatorės skundą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo peržengi kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), nagrinėja šį skundą neišeidama už jo ribų.

33Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sampratos

34Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013).

35CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš šių normų turinio išplaukia, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Tai turi būti įvertinta pasisakant dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su procesinės baudos paskyrimu dėl netinkamai įgyvendintos teisės kreiptis į teismą – taikos sutarties patvirtinimo ypatingosios teisenos tvarka.

36Dėl taikos sutarties tvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir pareiškėjų veiksmų vertinimo kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrįstumo

37Įsigaliojus naujiems Civiliniam ir Civilinio proceso kodeksams, išsiplėtė teismų funkcijos, nes naujas teisinis reguliavimas lėmė tai, kad teismas tapo ne vien ginčų sprendimo institucija. Be savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo, teismas pradėjo atlikti apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (leidimų išdavimas, faktų ir pareiškimų patvirtinimas, turto administravimo kontrolė, paveldėjimo procedūrų taikymas, taikos sutarčių tvirtinimas ir pan.). Teismas asmenų teisių apsaugos srityje perėmė dalį funkcijų, kurias atlikdavo įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos), jų įgalioti asmenys.

38CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus). Teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 582 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

39Byloje nagrinėjant kasacinio skundo argumentus dėl pagal CPK 95 straipsnį paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrįstumo ir teisėtumo, atsižvelgiant į kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), turi būti vertinami teismų procesiniai veiksmai tvirtinant taikos sutartį ypatingąja teisena supaprastinto proceso tvarka ir dėl šios sutarties patvirtinimo atsiradę padariniai. Nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti 2011 m. lapkričio 22 d. jų sudarytą taikos sutartį, kurioje susitarė pripažinti, jog Butas Nr. 3 yra jų valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjų prašymas atsisakytas tenkinti. Teismas nurodė, kad dėl iki santuokos įgyto turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe turi būti notarine forma sudaryta vedybų sutartis (CK 3.101, 3.103, 3.104 straipsniai). Pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl Buto Nr. 3 pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau nenorėjo sudaryti vedybų sutarties, o siekė asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu. Remdamiesi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai vėl kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti jų 2011 m. gruodžio 13 d. sudarytą taikos sutartį dėl Buto Nr. 3 pripažinimo bendrąja jungine sutuoktinių, nurodė, kad: pareiškėja J. G. atliko šio buto pagerinimo darbus už 118 000 Lt taip iš esmės padidindama nurodyto turto vertę; tai buvo padaryta atsižvelgiant į pareiškėjų 2000 m. susitarimą, pagal kurį visus butus ir negyvenamąsias patalpas, esančius ( - ), į kuriuos paveldėjimo pagrindu pareiškėjui V. G. bus atkurtos nuosavybės teisės, sutuoktinė J. G. pagerins iš savo asmeninių lėšų ir tuo pagrindu turtas bus laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe, sutuoktiniai šį turtą nuomos ir iš šio turto šeima gaus pajamas; taikos sutartimi šalys susitarė, kad Butas Nr. 3 bus valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

40Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad CPK 582 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta procesinė taisyklė, pagal kurią asmenims užtikrinama teisė, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu klausimu CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas, gavęs pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį, turėjo nustatyti, ar pasikeitė aplinkybės, dėl kurių sutartį atsisakyta tvirtinti 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negali būti tvirtinama. Kauno rajono apylinkės teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių teismui pateikta taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama, 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi ją patvirtino, nurodė, kad butas, esantis ( - ), pareiškėjų yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

41Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi patenkino pareiškėjo UAB „Minera“ prašymą ir, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atnaujino procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį; į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė UAB „Minera“. Teismas, įvertinęs taikos sutarties tekstą, sutiko su UAB „Minera“ argumentais ir sprendė, kad dėl šio asmens (kreditoriaus) neįtraukimo į bylą eliminuota procesinė galimybė jam apginti savo pažeistas teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nenurodė, dėl kokių UAB „Minera“ materialiųjų teisių ir pareigų išsprendė teismas, 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi tvirtindamas taikos sutartį. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikino 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjų prašymą patvirtinti 2011 m. gruodžio 13 d. taikos sutartį atmetė; nurodė, kad pagal CK 3.83 straipsnį sutuoktinių turto teisinis režimas nustatomas vedybų sutartimi, kuri sudaroma raštu ir tvirtinama notaro (CK 3.103 straipsnis); pareiškėjams paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atmetus pareiškėjų prašymą ir pripažinus 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį netekusia teisinės galios, buvo iš esmės pripažinta, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Darytina išvada, kad, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama teismo, nes turto teisinį režimą, pareiškėjai galėjo nustatyti notarine tvarka. Taigi faktiškai taikytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir pripažinta, kad pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį negalėjo būti nagrinėjamas teisme. Pirmiau nurodyti procesiniai padariniai – neteisėtos nutarties priėmimas ir jos vėlesnis panaikinimas atnaujinus procesą – atsirado kaip natūralus teismo proceso eigos padarinys, todėl dėl teismo taikytų proceso teisės normų ir padarytų šių normų pažeidimų pareiškėjų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o vertintini kaip netinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, kai ši teisė galėjo būti įgyvendinta neteismine tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad vien pareiškėjos J. G. pakartotinis kreipimasis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, neatsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme.

42Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo

43Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, vadovaudamiesi vien LITEKO duomenų baze ir nevertindami kitoje byloje, iškeltoje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams V. G. , UAB „Minera“ ir UAB „Gratus“ dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, hipotekos įregistravimo ir arešto turtui panaikinimo, medžiagos, pažeidė CPK 183 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai įvertino pareiškėjos veiksmus šioje byloje kaip atliktus turint tikslą pasunkinti pirmiau nurodytos bylos nagrinėjimą, sukurti rašytinį įrodymą, kuriuo būtų pasinaudota kitame civiliniame procese. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentais dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo; pažymi, kad, taikant procesinę baudą, numatytą CPK 95 straipsnio 2 dalyje, turėjo būti įvertintos taikos sutarties sąlygos, ieškinio, kurio pagrindu iškelta pirmiau nurodyta civilinė byla, pagrindas ir dalykas, neapsiribojant teismo ir šalių joje atliktų procesinių veiksmų konstatavimu ir įvertinant tai kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismai nustatė, kad jiems teiktos tvirtinti pareiškėjų sudarytos taikos sutartys nebuvo tapačios, tačiau įvertino tai kaip siekį sukurti ir pateikti įrodymą kitoje, ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes vienas joje pareikštų reikalavimų – pripažinti Butą Nr. 4 ir negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių J. G. ir V. G. nuosavybe, taip pat pripažinti hipotekos lakštą, kurio pagrindu įkeistas pirmiau nurodytas turtas, negaliojančiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. G. ieškinyje ieškinio faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės dėl Buto Nr. 4 ir negyvenamųjų patalpų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktiniai, teikdami teismui 2011 m. gruodžio 13 d. sudarytą taikos sutartį dėl Buto Nr. 3 pripažinimo bendrąja jungine sutuoktinių nuosavybe, nurodė, kad pagal jų susitarimą, įvykdžius jame nustatytas sąlygas, šalys susitarė, kad Butas Nr. 3 valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Būtent tokio turinio taikos sutartis buvo teismo patvirtinta ir nurodyta, kad butas, esantis ( - ), pareiškėjų yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taikos sutartyje nebuvo pasisakyta dėl Buto Nr. 4 – kitos, ginčo teisenos tvarka nagrinėjamos, bylos dalyko. Pažymėtina, kad civilinė byla ginčo teisenos tvarka pirmosios instancijos teisme išnagrinėta Kauno apygardos teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus sprendimą, kuriuo ieškovės J. G. ieškinys tenkintas iš dalies (bylos Nr. 2-723-264/2012); Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi, be kitų apeliantų pateiktų, ieškovės (pareiškėjos šioje byloje) apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl Buto Nr. 4 nepripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe paliko nepakeistą (bylos Nr. 2A-678/2013); ginčo teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje nebuvo pasisakyta dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl negalima sutikti su teismų išvada, kad pateikus 2011 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi patvirtintą pareiškėjų taikos sutartį, buvo pasunkintas pirmiau nurodytos civilinės bylos nagrinėjimas, pažeista byloje dalyvaujančių asmenų teisė į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas laikyti pareiškėją J. G. nesąžininga, taigi ir taikyti jos atžvilgiu CPK 95 straipsnyje numatytus procesinius padarinius, teismų nenustatytas. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

44Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sąlygas, nevertino pirmiau teismų priimtų procesinių sprendimų turinio, taip pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-185 straipsnius), netinkamai aiškino ir taikė CPK 95 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nepanaikino kasatorei paskirtos baudos, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis kasatorės J. G. atžvilgiu atitinkamai pakeistina (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo pačiu, remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, panaikintina Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties dalis, kuria suinteresuotam asmeniui UAB „Minera“ iš kasatorės priteista 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (už prašymą skirti baudą parengimą) ir 2013 m. sausio 16 d. papildomos nutarties dalis, kuria suinteresuotam asmeniui UAB „Minera“ iš kasatorės priteista 212,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

45Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskirtą 500 Lt baudą sumokėjo 2012 m. gruodžio 28 d. Remiantis CPK 762 straipsnio 1 dalimi, išspręstinas pirmiau nurodytos nutarties įvykdymo atgręžimo klausimas – kasatorei grąžintina 2012 m. gruodžio 28 d. per AB SEB banką sumokėta 500 Lt bauda (mokėjimo nurodymo Nr. 648). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46Kasatorė už pateiktą kasacinį skundą 2013 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 677 per AB SEB banką sumokėjo 143 Lt žyminį mokestį. Sumokėtas mokestis kasatorei grąžintinas, remiantis CPK 80 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

47Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 52,72 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, patenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš suinteresuoto asmens, reiškusio reikalavimą skirti baudą kasatorei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį pakeisti.

50Panaikinti šios nutarties dalį, kuria atmestas J. G. (a. k. ( - ) atskirasis skundas ir palikta nepakeista Kauno rajono 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis ir keičiamą nutarties dalį išdėstyti taip:

51„Pareiškėjos J. G. (a. k. ( - ) atskirąjį skundą patenkinti.

52Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalis, kuria J. G. (a. k. ( - ) paskirta 500 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir keičiamą nutarties dalį išdėstyti taip:

53Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi J. G. (a. k. ( - ) paskirtą 500 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

54Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.“

55Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria suinteresuotam asmeniui UAB „Minera“ iš kasatorės J. G. (a. k. ( - ) priteista 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

56Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. papildomos nutarties dalį, kuria suinteresuotam asmeniui UAB „Minera“ iš kasatorės J. G. (a. k. ( - ) priteista 212,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

57Grąžinti kasatorei J. G. (a. k. ( - ) 2012 m. gruodžio 28 d. per AB SEB banką (mokėjimo nurodymo Nr. 648) sumokėtą 500 (penkių šimtų) Lt baudą.

58Grąžinti kasatorei J. G. (a. k. ( - ) 2013 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 677 per AB SEB banką sumokėtą žyminį mokestį – 143 (vieną šimtą keturiasdešimt tris) Lt.

59Priteisti valstybei iš suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ (į. k. 121736330) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme – 52,72 Lt (penkiasdešimt du litus 72 ct).

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių taikos... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė... 7. 2012 m. gegužės 10 d. Kauno rajono apylinkės teismas, rašytinio proceso... 8. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti paskirtas baudas.... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 10. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi 2012 m.... 11. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad: UAB „Minera“... 12. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskiruosius skundus... 13. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė,... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m.... 16. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 17. 1. Dėl CPK 582 straipsnio 6 dalies pažeidimo ... 18. Teismai, nepagrįstai pareiškėjų veiksmus pakartotinai pateikiant tvirtinti... 19. 2. Dėl CPK 183 straipsnio 3 dalies pažeidimo... 20. Nustatydami aplinkybes, kad pareiškėja šioje byloje veikė turėdama tikslą... 21. 3. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo... 22. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą... 23. Pareiškėjas V. G. pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio... 24. Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ prašo... 25. Kasatorės teiginiai, kad ji turėjo teisę kreiptis į teismą pakartotinai,... 26. Kasatorės argumentai, kad teismai, vadovaudamiesi LITEKO duomenų baze ir... 27. Kasatorės vertinimu, teismas, nurodydamas, kad ji nepagrįstai kreipėsi dėl... 28. Pažymėtina, kad nutartimis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, nebuvo... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinį skundą pateikė tik J. G. , skundo... 33. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sampratos... 34. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės... 35. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 36. Dėl taikos sutarties tvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir pareiškėjų... 37. Įsigaliojus naujiems Civiliniam ir Civilinio proceso kodeksams, išsiplėtė... 38. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti... 39. Byloje nagrinėjant kasacinio skundo argumentus dėl pagal CPK 95 straipsnį... 40. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad CPK 582... 41. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi patenkino... 42. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo ... 43. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, vadovaudamiesi vien LITEKO duomenų... 44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami piktnaudžiavimo... 45. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė Kauno rajono apylinkės teismo 2012... 46. Kasatorė už pateiktą kasacinį skundą 2013 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu... 47. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 52,72 Lt... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį pakeisti.... 50. Panaikinti šios nutarties dalį, kuria atmestas J. G. (a. k. ( - ) atskirasis... 51. „Pareiškėjos J. G. (a. k. ( - ) atskirąjį skundą patenkinti.... 52. Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį,... 53. Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi... 54. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.“... 55. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį,... 56. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. papildomos nutarties... 57. Grąžinti kasatorei J. G. (a. k. ( - ) 2012 m. gruodžio 28 d. per AB SEB... 58. Grąžinti kasatorei J. G. (a. k. ( - ) 2013 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu... 59. Priteisti valstybei iš suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ (į. k.... 60. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...