Byla eA-94-629/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Amber Grid“, akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“) dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Achema“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija), 15 329 728,69 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

72.

8Pareiškėjas paaiškino, jog jam žala atsirado dėl Europos Sąjungos teisės tiesioginio pažeidimo, kurį lėmė Lietuvos valstybės institucijų neteisėti veiksmai neįgyvendinant Europos Sąjungos teisėje numatyto imperatyvaus įpareigojimo prieš pradedant taikyti valstybės pagalbos priemones suderinti tokią pagalbą su Europos Komisija. Jo teigimu, Lietuvos valstybė, pažeisdama Europos Sąjungos teisę, inter alia (liet. be kita ko) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 108 straipsnio 3 dalį, taikė valstybės pagalbos priemonę Suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) projekto finansavimui laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), prieš tai negavusi Europos Komisijos pritarimo. Valstybės pagalba teikta vadovaujantis 2012 m. birželio 12 d. priimtu Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu (toliau – ir SGDTĮ), kurio pagrindu pareiškėjui kilo pareiga nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą, kurio dydis 2013 metams paskaičiuotas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2012 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 03-317 (toliau – ir 2012 m. spalio 19 d. nutarimas) ir 2012 m. spalio 26 d. nutarime Nr. 03-330 (toliau – ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimas). Pareiškėjo nuomone, SGDTĮ nustatytą SGDT priedą buvo galima skaičiuoti tik nuo tada, kai Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą byloje Nr. SA.36740 (2013/NN) (toliau – ir 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas), kuriame konstatavo, kad tokia valstybės pagalba yra pateisinama ir gali būti taikoma, tačiau šiame sprendime taip pat pažymėta, jog net laikant, kad SGDT priedu teikiama valstybės pagalba savo esme gali būti suderinama su vidaus rinka, bet kuriuo atveju suderinimas buvo atliekamas pavėluotai ir pažeidžiant privalomas procedūras, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo minėtų VKEKK nutarimų priėmimo. Todėl visa per ginčo laikotarpį pareiškėjo sumokėta SGDT priedo suma – 15 329 728,69 Eur – laikytina turtine žala, kuri pareiškėjui turi būti atlyginta.

93.

10Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimais į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su jų prašymu jo reikalavimui taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, o teismui pripažinus, kad toks terminas buvo praleistas, prašė jį atnaujinti. Pareiškėjo vertinimu, ieškinio senaties terminas pagrįstai gali būti skaičiuojamas anksčiausiai nuo 2013 m. lapkričio 20 d. (kai Komisija pripažino Europos Sąjungos teisės pažeidimą pradėjus taikyti nesuderintą su Komisija valstybės pagalbą). Be to, pareiškėjas tvirtino, kad nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai nėra išspręsti kitose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-313/2016 buvo remiamasi galiojančiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu jo nekvestionuojant, nors šio teisinio reglamentavimo teisėtumas yra analizuojamas pareiškėjo skundų pagrindu savarankiškose administracinėse bylose, kurios iki šiol nėra baigtos nagrinėti ir ateityje gali turėti tiesioginės įtakos sprendimo civilinėje byloje teisėtumui. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-387-464/2016 yra paduotas kasacinis skundas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje jau pripažino, kad su SGDT priedo mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų, ypač Europos Sąjungos teisės aktų, aiškinimu ir taikymu susiję klausimai nėra galutinai išspręsti, pačiam teismui kyla tokių teisės aiškinimo ir taikymo klausimų tiek vertinant žemesnių instancijų teismų sprendimų pagrįstumą, tiek ir galimybes remtis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-313/2016 priimta nutartimi. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, skirtingai nei minėtose bylose, yra prašoma, vertinant Lietuvos valstybės veiksmų neteisėtumą, atsižvelgti ir į nacionalinių teismų kaip valstybės institucijų veiksmus nagrinėjant nurodytas civilines bylas. Pareiškėjas nesutiko, kad nagrinėjamoje byloje turi būti analizuojama valstybės pareiga susigrąžinti SGDT priedo gavėjai AB „Klaipėdos nafta“ suteiktą valstybės pagalbą, nes tai yra Lietuvos valstybės ir AB „Klaipėdos nafta“ santykiai, kurie nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas nurodė prašantis priteisti žalos atlyginimą būtent iš Lietuvos valstybės, nepriklausomai nuo to, ar pastaroji nuspręs įpareigoti AB „Klaipėdos nafta“ grąžinti gautą valstybės pagalbą, ar žalą atlyginti iš kitų lėšų.

114.

12Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.

135.

14Atsakovas tvirtino, kad apie numanomą savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d., kai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą. Be to, atsakovo teigimu, įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartyje) jau du kartus patvirtinta, kad, nepaisant Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime nustatyto Europos Sąjungos teisės pažeidimo, pareiškėjas privalo sumokėti jam ginčo laikotarpiu paskaičiuotą SGDT priedą. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų matyti, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo įrodinėjami neteisėti valstybės veiksmai galėtų būti siejami nebent tik su procedūrinės taisyklės pažeidimu ir nuostoliais, kurie galėjo kilti pareiškėjui dėl to, kad Lietuvos valstybė nespėjo suderinti valstybės pagalbos schemos SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais. Atsakovas pabrėžė, kad, nors iš skundo argumentų galima suprasti, kad pareiškėjas galbūt patyrė nuostolius dėl pernelyg ankstyvo SGDT priedo surinkimo, bet ginčo laikotarpiu pareiškėjas neapmokėjo nė vienos SGDT priedo sumai išrašytos sąskaitos, todėl jis negalėjo patirti nuostolių, siejamų su SGDT priedo mokėjimais, atliktais iki Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo priėmimo. Pareiškėjo įrodinėjamų nuostolių reikšmingą dalį sudaro jo sumokėti delspinigiai ir procesinės palūkanos, susidariusios dėl jo vengimo sumokėti AB „Amber Grid“ pateiktas sąskaitas SGDT priedo sumai, kurių pagrįstumas pripažintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartyje, tačiau tokie nuostoliai negali būti laikomi valstybės padaryto SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo rezultatu.

156.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.

177.

18AB „Amber Grid“ atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas skunde sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentą siejo su SGDTĮ ir jį įgyvendinančių VKEKK nutarimų priėmimu 2012 metais. Pats pareiškėjas nurodė ir tai, kad jis dar 2012 m. lapkričio 19 d. iškėlė klausimą dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minėtų VKEKK nutarimų panaikinimo. Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas prasidėjo 2012 m. birželio 12 d., kai buvo priimtas SGDTĮ. Be to, AB „Amber Grid“ vertinimu, pareiškėjas žalą kildina iš 2012 m. birželio 12 d. priimto SGDTĮ ir VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimų, tačiau tai, kad šie teisės aktai yra teisėti, galutiniame ir neskundžiamame 2015 m. balandžio 3 d. nutarime Nr. KT10-N6/2015 konstatavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris, be kita ko, įvertino ir Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą. AB „Amber Grid“ nuomone, SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas nesukuria pareigos susigrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą, ir net jei tokią pareigą sukurtų, pareiškėjui neatsirastų teisė į žalos atlyginimą, nes tokiu atveju būtų sukurtas į ateitį nukreiptas mechanizmas, numatantis tiek valstybės pagalbos iš jos gavėjo susigrąžinimą, tiek valstybės pagalbos teikimo modelio pagrindu surinkto SGDT priedo grąžinimą jos mokėtojams. Pareiškėjas neįrodė egzistuojant būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, o jo prievolė mokėti SGDT priedą 2013 metais yra patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartyje.

198.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.

219.

22AB „Klaipėdos nafta“ pakartojo atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė ankstesnių teismo sprendimų svarbą. Jos nuomone, pareiškėjas netinkamai identifikuoja neteisėtus Lietuvos valstybės veiksmus, su kuriais gali būti siejamas reikalavimas atlyginti jo nuostolius. Europos Komisijos ir Lietuvos teismų praktika suponuoja, kad, Europos Komisijai pripažinus AB „Klaipėdos nafta“ teikiamos valstybės pagalbos „suderinamumą“, pareiškėjas gali kelti klausimą tik dėl valstybės padaryto procedūrinio pažeidimo (vėlavimo suderinti valstybės pagalbą) ir nuostolių, kurie konkrečiai siejami su tokiu vėlavimu. Pareiškėjas neįvertina, kad AB „Klaipėdos nafta“ teikiama valstybės pagalba Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime buvo pripažinta „suderinama“ nuo 2013 m. sausio 1 d. Egzistuojant tokiam „suderinimui“, nacionalinių teismų pareiga sugrąžinti valstybės pagalbą pasibaigia. Be to, pareiškėjas neįrodė nuostolių, kurie jam galėjo kilti dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad Lietuvos valstybės procedūrinis pažeidimas (vėlavimas) sukėlė kokius nors jo finansinės būklės pasikeitimus, o įsiteisėję teismų sprendimai suponuoja, kad jo nuostoliai, patirti dėl procedūrinės taisyklės pažeidimo, bet kokiu atveju negali būti siejami su reikalavimu sugrąžinti SGDT priedą, kuris buvo sumokėtas teisėtai egzistuojančios teisinės pareigos pagrindu Be to, pareiškėjas negalėjo patirti jokios žalos dėl ankstyvo SGDT priedo sumokėjimo, kadangi iki Europos Komisijos leidimo teikti valstybės pagalbą jis neatliko nė vieno SGDT priedo mokėjimo. Pareiškėjas taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp valstybės padaryto SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir jo sumokėtų delspinigių, procesinių palūkanų, kurias jis turėjo sumokėti nepagrįstai ginčydamas savo pareigą mokėti SGDT priedą (tokių palūkanų ir delspinigių mokėjimas yra išimtinai pareiškėjo veiksmų rezultatas). Pareiškėjas reikalauja priteisti nuostolius (sumokėtą SGDT priedą) ir už tokius laikotarpius, kuriais jo identifikuoti valstybės pagalbos taisyklių pažeidimai nepasireiškė.

23II.

2410.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendime pareiškėjo AB „Achema“ skundą atmetė.

2611.

27Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą, iš kurio kildina prašomą atlyginti turtinę žalą, sieja su momentu, kai Lietuvos valstybė (jos institucijos), prieš tai negavusi Europos Komisijos pritarimo ir taip pažeisdama Europos Sąjungos teisę (SESV 108 str. 3 d.), 2012 m. birželio 12 d. priimtame SGDTĮ, VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimuose jam nustatė pareigą nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą. Apie šią pareigą pareiškėjas sužinojo ir ją laikė savo teisių pažeidimu vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d., kai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. skunde teismo prašė panaikinti VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimus ir aiškiai deklaravo, kad, jo nuomone, nustačius SGDT priedą, yra pažeista Europos Sąjungos teisė (inter alia SESV 108 str. 3 d.), nes tokiu būdu yra teikiama valstybės pagalba AB „Klaipėdos nafta“, prieš tai tokios pagalbos teikimo nesuderinus su Europos Komisija. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą.

2812.

29Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas anksčiausiai nuo Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriame pripažinta, kad Lietuvos valstybė, pradėjusi taikyti su šia komisija nesuderintą valstybės pagalbą, pažeidė Europos Sąjungos teisę, priėmimo. Nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su pažeistos teisės pripažinimu, o su asmens, kuris mano, kad jo teisė buvo pažeista, sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie tokios teisės pažeidimą, o pareiškėjas apie šioje byloje deklaruojamą savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d.

3013.

31Teismas nenustatė pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykle, taikoma tęstinio pažeidimo atvejais, kadangi pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą akivaizdžiai kildina iš Lietuvos valstybės institucijos – VKEKK – veiksmų, 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimuose įtvirtinant, jo nuomone, neteisėtą teisinį reguliavimą, o šie VKEKK veiksmai yra vienkartinio pobūdžio.

3214.

33Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas apginti savo teises kitais (alternatyviais) teisių gynimo būdais, jų nelaikė svarbia priežastimi praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, siekdamas įrodyti 2012 m. birželio 12 d. priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimais nustatytos pareigos nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą neteisėtumą, pareiškėjas nuo 2012 m. lapkričio 19 d. inicijavo ne vieną teisminį procesą, be to, keliose civilinėse bylose, kuriose inter alia buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos aplinkybės, susijusios ir su šioje administracinėje byloje keliamu klausimu dėl valstybės pagalbos teikimo, jose yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis. Pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjamu atveju, skirtingai nei kitose nagrinėtose bylose, yra prašoma, vertinant Lietuvos valstybės veiksmų neteisėtumą, atsižvelgti ir į nacionalinių teismų kaip valstybės institucijų veiksmus nagrinėjant nurodytas civilines bylas, teismas laikė teisiškai nereikšmingais, pažymėdamas, kad net atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą, nacionalinių teismų veiksmai priimant procesinius sprendimus susijusiose civilinėse bylose nagrinėjamoje byloje negalėtų būti ir nebūtų vertinami, nes toks vertinimas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Dėl šių priežasčių teismas neatnaujino ieškinio senaties termino ir pareiškėjo skundą atmetė, atitinkamai netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34III.

3515.

36Pareiškėjas AB „Achema“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3716.

38Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad apie valstybės neteisėtus veiksmus jis turėjo žinoti anksčiau (iki 2012 m. lapkričio 19 d.) nei tie neteisėti veiksmai buvo pradėti įgyvendinti (2013 m. sausio 1 d.), nes tokiu atveju susidarytų situacija, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo dar nepradėjus taikyti valstybės pagalbos priemonės, t. y. iki savo teisių pažeidimo. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad valstybės pagalbos schema nebus suderinta su Europos Komisija iki 2013 m. sausio 1 d., jis apie atliekamas derinimo procedūras nebuvo informuotas. Visos abejonės dėl valstybės pagalbos schemos teisėtumo buvo pašalintos tik po Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo (Europos Sąjungos oficialiame leidinyje publikuoto tik 2016 m. gegužės 4 d.) priėmimo. Nors pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. skunde teismui ginčijo VKEKK teisinį reguliavimą, nepagrįsta teigti, kad jau tą dieną pareiškėjas žinojo apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjui faktinė žala atsirado sumokant SGDT priedą (2015 m. liepos 9 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d.), nors SGDT priedą įpareigojantys mokėti teisės aktai ir buvo priimti anksčiau. Teisės aktų priėmimas pareiškėjui savaime žalos nesukėlė, todėl pareiškėjas neturėjo teisės teikti skundą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai identifikavo, kokius valstybės institucijų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas laikė neteisėtais ir sukėlusiais prašomą atlyginti žalą. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjas turtinę žalą kildina ne iš VKEKK veiksmų nustatant SGDT priedą, o iš to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. valstybės pagalba buvo taikoma to nesuderinus su Europos Komisija. Teismas sprendime neatskleidė bylos esmės, be kita ko, klaidingai įvertino skundo faktinį pagrindą, todėl neteisingai įvertino ir tai, kad valstybės neteisėti veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, kas inter alia lemia CK 1.127 straipsnio 5 dalies taikymo galimybę. Be to, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tuo atveju, jeigu senaties terminas būtų laikomas praleistu (šį prašymą įvertino formaliai). Pareiškėjo teisės teikti skundą šioje byloje neturėtų paneigti tai, kad jis pirmiau siekė (ir iki šiol siekia) ginti savo interesus kitomis teisinėmis priemonėmis (inicijuodamas administracinę bylą dėl teisės aktų panaikinimo), o ne teikdamas skundą dėl žalos atlyginimo. Jeigu kitoje byloje, kurioje galutinis teismo sprendimas nėra priimtas iki šiol, pateiktas pareiškėjo skundas būtų tenkintas, nagrinėjamos bylos poreikis būtų išnykęs arba pareiškėjas galėtų prašyti žalos atlyginimo, jeigu tokia būtų atsiradusi, kitu teisiniu pagrindu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos institucijos, tarp jų – Ministerija, pačios ilgą laiką neigė SGDT priedą esant valstybės pagalba ir tokiu būdu klaidino pareiškėją bei kitus suinteresuotus asmenis. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo teiginiu, kad tam tikri byloje keliami klausimai buvo vertinami kitose bylose, ir tvirtina, kad byloje keliami reikalavimai nebuvo nagrinėti nė vienoje kitoje byloje. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo įvertinti jo argumentus, išdėstytus skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose.

3917.

40Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

4118.

42Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl sužinojimo apie teisių pažeidimą momento ir mano, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo sužinojimas apie savo teisių pažeidimą turi būti siejamas su momentu, kai pareiškėjas sužinojo apie tai, jog valstybė jam nustatė pareigą mokėti SGDT priedą. Kaip matyti iš skunde išdėstytų argumentų, pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą žinojo vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d., kai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Minėtame 2012 m. lapkričio 19 d. skunde pareiškėjas ginčą inicijavo dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, jam nustatant pareigą mokėti SGDT priedą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas apie SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimą negalėjo žinoti iki 2013 m. sausio 1 d., taip pat yra atmestini. Atsakovas teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis laiko pareiškėjo neinformavimą apie valstybės vykdomas derinimo procedūras ir Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje datą. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik sumokėjęs SGDT priedą (2015 metais), nes pareiga prisidėti prie valstybės pagalbos teikimo mokant SGDT priedą pareiškėjui buvo sukurta VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimuose. Atsakovo vertinimu, teismas teisingai nustatė, kad SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas (t. y. ne tęstinis pažeidimas), todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo valstybės pagalbos be Europos Komisijos leidimo suteikimo, 2012 metais priėmus SGDTĮ ir VKEKK nutarimus. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu pareiškėjui neatnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, pažymėdamas, kad pareiškėjo interesas pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus inicijuojant naujus teisminius procesus nelaikytinas objektyvia priežastimi, leidžiančia atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Be to, jo nuomone, pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių reikšti skundą dėl galbūt patirtos žalos atlyginimo dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Sumokėjęs SGDT priedą 2015 m. liepos 9 d., pareiškėjas turėjo daugiau nei 4 mėnesius (iki 2015 m. lapkričio 19 d.) reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, jog tam tikri byloje keliami klausimai buvo vertinami kitose bylose, ir, apžvelgęs ankstesnėse bylose nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje keliami klausimai iš esmės jau yra išspręsti, ir pabrėžia, jog priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai turi res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl klausimai, išspręsti ankstesnėse bylose, negali būti revizuojami.

4319.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4520.

46AB „Amber Grid“ sutinka su teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2012 m. lapkričio 19 d. Jos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai sutapatina faktinį valstybės pagalbos teikimą su tariamai neteisėtų veiksmų atlikimu (neteisėti veiksmai, kurių atlikimu pareiškėjas kaltina atsakovą, buvo atlikti 2012 m. birželio 12 d.). Tuo atveju, jei pareiškėjas pripažįsta, kad atsakovo veiksmai iki 2013 m. sausio 1 d. buvo teisėti, neaišku, kodėl jis 2012 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame ginčijo valstybės veiksmus kaip prieštaraujančius SESV 108 straipsnio 3 daliai. AB „Amber Grid“ sutinka su teismo argumentu, kad senaties termino pradžia yra siejama ne su pažeistos teisės pripažinimu, o su asmens, kuris mano, kad jo teisė buvo pažeista, sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie tokios teisės pažeidimą, todėl laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas iki Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo nežinojo apie galbūt pažeistą SESV 108 straipsnio 3 dalį. AB „Amber Grid“ nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad senaties termino pradžia turėtų būti siejama su momentu, kada jis faktiškai įvykdė savo prievolę mokėti SGDT priedą, nes, pirma, tokiu būdu pareiškėjas vienašališkai galėtų kontroliuoti senaties termino pradžią, antra, pareiškėjas prieštarauja pats sau, apeliaciniame skunde teigdamas, kad, viena vertus, jis valstybės institucijų neteisėtus veiksmus ir atitinkamą žalą pirmiausiai kildina ne iš valstybės institucijų veiksmų (teisinio reglamentavimo priėmimo), o iš valstybės neveikimo, kita vertus, kad valstybės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu valstybės pagalbos schemos taikymu tęstiniu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., be to, pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad tariama žala dėl valstybės neteisėtų veiksmų pasireiškė tuo, kad jis privalėjo sumokėti neteisėtą SGDT priedą. AB „Amber Grid“ sutinka su teismo sprendimu pareiškėjui neatnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, pažymėdama, kad pareiškėjo teiginiai apie vykstančius kitus teisminius ginčus patvirtina, jog jis laisvai disponuoja savo teisėmis ir sąmoningai pasirinko savo teises ginti ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, o ginčijant atitinkamus teisės aktus.

4721.

48Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4922.

50AB „Klaipėdos nafta“ vertinimu, pareiškėjo pozicija, kad ieškinio senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2012 m. lapkričio 19 d., nes SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas buvo padarytas tik 2013 m. sausio 1 d., kai buvo pradėtas rinkti SGDT priedas, yra nepagrįsta, kadangi Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių požiūriu valstybės pagalba yra pradedama teikti priėmus pagalbos teikimą numatančius teisės aktus, o ne faktiškai perduodant turtą / turtines teises, šiuo atveju, vėliausiai nuo VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimų. Apie šiuos nutarimus pareiškėjas vėliausiai žinojo 2012 m. lapkričio 19 d., pateikdamas skundą teismui. Pastarajame skunde išdėstyti argumentai paneigia ir pareiškėjo argumentus, kad apie SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimą jis sužinojo tik Europos Komisijai priėmus 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą. Informaciją apie tai, kad leidimas teikti valstybės pagalbą nebuvo išduotas, pareiškėjas galėjo patikrinti (ir patikrino) Europos Komisijos konkurencijos direktorato tinklalapyje. Kartu su šiuo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad apie Europos Komisijos sprendimo priėmimą pareiškėjas žinojo vėliausiai 2013 m. lapkričio 27 d., o sprendimo turinys jam vėliausiai buvo žinomas 2014 m. gegužės 20 d. (sprendimą pateikus į Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą bylą). AB „Klaipėdos nafta“ nesutinka, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 metų, kai pareiškėjas faktiškai sumokėjo SGDT priedą, kadangi pareiškėjas puikiai suprato savo finansinės padėties pablogėjimą dar 2012 m. lapkričio 19 d. teikdamas skundą teismui, o apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo 2012 metais nustačius pareigą mokėti SGDT priedą. Remiantis pareiškėjo pateiktu aiškinimu, ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas du kartus: pirmą kartą – nuo pareigos atlikti tam tikrus veiksmus sukūrimo, antrą kartą (iš naujo) – nuo tokios pareigos įgyvendinimo. AB „Klaipėdos nafta“ nuomone, SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas pagal savo esmę negali būti tęstinis, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja ieškinio senatį skaičiuoti nuo tęstinio pažeidimo pabaigos momento (2013 m. lapkričio 20 d.). AB „Klaipėdos nafta“ sutinka su teismo sprendimu pareiškėjui neatnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, akcentuodama, kad alternatyvūs teisių gynimo būdai pareiškėjui nekliudė reikšti skundą dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui (2015 m. lapkričio 19 d.), juolab kad jis SGDT priedą už 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį sumokėjo dar 2015 m. liepos 9 d. Ieškinio senaties termino negalima atnaujinti ir dėl to, kad šioje byloje pareiškėjas kelia identišką teisinį reikalavimą, dėl kurio jau pasisakė teismai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, t. y. pareiškėjas ginčija tuos pačius valstybės veiksmus (SESV 108 str. 3 d. pažeidimą) ir su jais siejamą pareigą mokėti SGDT priedą.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

5323.

54Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos, kilusios pareiškėjui, kai Lietuvos valstybė pažeidė SESV 108 straipsnio 3 dalį, t. y. 2012 m. birželio 12 d. priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimais nustatė pareigą pareiškėjui nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą, prieš tai tokios valstybės pagalbos teikimo nesuderinusi su Europos Komisija ir negavusi jos pritarimo, atlyginimo priteisimo.

5524.

56Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

5725.

58Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, atsakovo prašymu pritaikęs ieškinio senaties terminą.

5926.

60Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

6127.

62CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva ir gali ją taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą šį terminą atnaujinti, konstatavo ieškinio senaties praleidimą ir skundą atmetė.

6328.

64Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad, jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

6529.

66Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškinio senaties termino pradžios nustatymo yra atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas vėliausiai nuo 2012 m. lapkričio 19 d., kai dėl savo teisių tikėtino pažeidimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, inicijuodamas ginčą dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, t. y. dėl to, kad Lietuvos valstybė (jos institucijos), prieš tai negavusi Komisijos pritarimo, 2012 m. birželio 12 d. priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimais pareiškėjui nustatė pareigą nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių požiūriu valstybės pagalba yra pradedama teikti priėmus pagalbos teikimą numatančius teisės aktus, o ne faktiškai perduodant turtą / turtines teises, taigi šiuo atveju vėliausiai nuo VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimų pareiškėjas turėjo sužinoti apie tikėtiną savo teisių pažeidimą, juolab kad pareiga prisidėti prie valstybės pagalbos teikimo mokant SGDT priedą pareiškėjui buvo sukurta būtent minėtuose VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimuose, o ne vėlesniuose teisės aktuose. Dėl šių priežasčių pripažintina nepagrįsta ir pareiškėjo pozicija, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik sumokėjęs SGDT priedą (2015 metais). Be kita ko, informaciją apie tai, kad leidimas teikti valstybės pagalbą nebuvo išduotas, pareiškėjas galėjo patikrinti (ir patikrino) Europos Komisijos konkurencijos direktorato tinklalapyje.

6730.

68Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas (t. y. ne tęstinis pažeidimas), todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo valstybės pagalbos be Europos Komisijos leidimo suteikimo, 2012 m. priėmus SGDTĮ ir VKEKK nutarimus, ir nėra jokio pagrindo vadovautis CK 1.127 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykle, taikoma tęstinio pažeidimo atvejais.

6931.

70CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

7132.

72Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-532-662/2017).

7333.

74Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą atsižvelgus į aktyvius jo veiksmus siekiant apginti savo teises kitais (alternatyviais) teisių gynimo būdais pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo interesas pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus inicijuojant naujus teisminius procesus nelaikytinas objektyvia priežastimi, leidžiančia atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, o alternatyvūs savanoriškai pasirinkti teisių gynimo būdai objektyviai netrukdė pareiškėjui reikšti ir skundą dėl galbūt patirtos žalos atlyginimo dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Taip pat nustatęs, kad keliose civilinėse bylose inter alia buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos aplinkybės, susijusios ir su šioje administracinėje byloje keliamu klausimu dėl valstybės pagalbos teikimo, jose yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje keliami klausimai iš esmės jau yra išspręsti, o priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai turi res judicata galią, todėl klausimai, išspręsti ankstesnėse bylose, negali būti revizuojami.

7534.

76Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi (2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833) 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo; arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymas Teisės aktų registre buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio 28 d., laikytina, kad jis įsigaliojo 2018 m. gruodžio 29 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.). Šioje byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2018 m. gruodžio 18 d. (III t., b. l. 42), todėl vadovautinasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies redakcija, patvirtinta 2016 m. liepos 1 d. įstatyme Nr. XII-2399.

7735.

78Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

7936.

80Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestinas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra tenkinamas.

8137.

82Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. AB „Klaipėdos nafta“ iki galutinio teismo sprendimo (šios nutarties) priėmimo ir paskelbimo nenurodė, kokios sumos prašo, ir nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, AB „Klaipėdos nafta“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra paliekamas nenagrinėtu, akcentuojant, jog AB „Klaipėdos nafta“ tokį prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus turi paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

8338.

84Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. AB „Amber Grid“ 2019 m. sausio 21 d. teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 1 683,82 Eur, taip pat 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje pareiškėjui už suteiktas teisines paslaugas nurodyta sumokėti 1 683,82 Eur (su PVM), bei išrašą apie 2017 m. liepos 21 d. atliktą mokėjimą. Įvertinus pateiktus dokumentus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad AB „Amber Grid“ realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2018 m. I ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 1 163,76 Eur (1,3 x 895,20 Eur). AB „Amber Grid“ prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 683,82 Eur – viršija šį maksimalų dydį, todėl yra atitinkamai sumažintina. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nenustatė pagrindo mažinti jam priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, todėl pareiškėjui priteistina visa maksimali suma.

8539.

86Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra netenkinamas, AB „Klaipėdos nafta“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – paliekamas nenagrinėtu, AB „Amber Grid“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – tenkinamas iš dalies, priteisiant 1 163,76 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

87Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

88Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą atmesti.

89Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

90Trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Amber Grid“ iš pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ priteisti 1 163,76 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus septyniasdešimt šešis centus) bylinėjimo išlaidoms atlyginti.

91Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Achema“ (toliau – ir... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, jog jam žala atsirado dėl Europos Sąjungos teisės... 9. 3.... 10. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų... 11. 4.... 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos... 13. 5.... 14. Atsakovas tvirtino, kad apie numanomą savo teisių pažeidimą pareiškėjas... 15. 6.... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo... 17. 7.... 18. AB „Amber Grid“ atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas skunde... 19. 8.... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į... 21. 9.... 22. AB „Klaipėdos nafta“ pakartojo atsakovo argumentus dėl ieškinio... 23. II.... 24. 10.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendime... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą, iš kurio kildina... 28. 12.... 29. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad ieškinio senaties terminas... 30. 13.... 31. Teismas nenustatė pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 32. 14.... 33. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų... 34. III.... 35. 15.... 36. Pareiškėjas AB „Achema“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 37. 16.... 38. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad apie valstybės neteisėtus... 39. 17.... 40. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos... 41. 18.... 42. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl sužinojimo apie teisių... 43. 19.... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo... 45. 20.... 46. AB „Amber Grid“ sutinka su teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas... 47. 21.... 48. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į... 49. 22.... 50. AB „Klaipėdos nafta“ vertinimu, pareiškėjo pozicija, kad ieškinio... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. 23.... 54. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos, kilusios pareiškėjui,... 55. 24.... 56. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame... 57. 25.... 58. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, atsakovo prašymu... 59. 26.... 60. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl... 61. 27.... 62. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik... 63. 28.... 64. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 65. 29.... 66. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl... 67. 30.... 68. Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta... 69. 31.... 70. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog... 71. 32.... 72. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo... 73. 33.... 74. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio... 75. 34.... 76. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 77. 35.... 78. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 79. 36.... 80. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų... 81. 37.... 82. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į... 83. 38.... 84. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo... 85. 39.... 86. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 87. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 88. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą atmesti.... 89. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti... 90. Trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Amber Grid“ iš... 91. Nutartis neskundžiama....