Byla eP-52-822/2019
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-94-629/2019 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Amber Grid“, akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“), dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Achema“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija), 15 329 728,69 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6Pareiškėjas paaiškino, jog jam žala atsirado dėl Europos Sąjungos teisės tiesioginio pažeidimo, kurį lėmė Lietuvos valstybės institucijų neteisėti veiksmai neįgyvendinant Europos Sąjungos teisėje numatyto imperatyvaus įpareigojimo prieš pradedant taikyti valstybės pagalbos priemones suderinti tokią pagalbą su Europos Komisija (toliau – ir Komisija). Jo teigimu, Lietuvos valstybė, pažeisdama Europos Sąjungos teisę, be kita ko, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 108 straipsnio 3 dalį, taikė valstybės pagalbos priemonę Suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) projekto finansavimui laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), prieš tai negavusi Europos Komisijos pritarimo. Valstybės pagalba teikta vadovaujantis 2012 m. birželio 12 d. priimtu Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu (toliau – ir SGDTĮ), kurio pagrindu pareiškėjui kilo pareiga nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą, kurio dydis 2013 metams paskaičiuotas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2012 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 03-317 (toliau – ir 2012 m. spalio 19 d. nutarimas) ir 2012 m. spalio 26 d. nutarime Nr. 03-330 (toliau – ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimas). Pareiškėjo nuomone, SGDTĮ nustatytą SGDT priedą buvo galima skaičiuoti tik nuo tada, kai Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą byloje Nr. SA.36740 (2013/NN) (toliau – ir 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas), kuriame konstatavo, kad tokia valstybės pagalba yra pateisinama ir gali būti taikoma, tačiau šiame sprendime taip pat pažymėta, jog net laikant, kad SGDT priedu teikiama valstybės pagalba savo esme gali būti suderinama su vidaus rinka, bet kuriuo atveju suderinimas buvo atliekamas pavėluotai ir pažeidžiant privalomas procedūras, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo minėtų VKEKK nutarimų priėmimo. Todėl visa per ginčo laikotarpį pareiškėjo sumokėta SGDT priedo suma – 15 329 728,69 Eur – laikytina turtine žala, kuri pareiškėjui turi būti atlyginta.

7Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimais į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su jų prašymu taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, o teismui pripažinus, kad toks terminas buvo praleistas, prašė jį atnaujinti. Pareiškėjo vertinimu, ieškinio senaties terminas gali būti skaičiuojamas anksčiausiai nuo 2013 m. lapkričio 20 d. (kai Komisija pripažino Europos Sąjungos teisės pažeidimą pradėjus taikyti nesuderintą su Komisija valstybės pagalbą). Be to, pareiškėjas tvirtino, kad nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai nėra išspręsti kitose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-313/2016 buvo remiamasi galiojančiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu jo nekvestionuojant, nors šio teisinio reglamentavimo teisėtumas yra analizuojamas pareiškėjo skundų pagrindu savarankiškose administracinėse bylose, kurios iki šiol nėra baigtos nagrinėti ir ateityje gali turėti tiesioginės įtakos sprendimo civilinėje byloje teisėtumui. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-387-464/2016 yra paduotas kasacinis skundas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje jau pripažino, kad su SGDT priedo mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų, ypač Europos Sąjungos teisės aktų, aiškinimu ir taikymu susiję klausimai nėra galutinai išspręsti, pačiam teismui kyla tokių teisės aiškinimo ir taikymo klausimų tiek vertinant žemesnių instancijų teismų sprendimų pagrįstumą, tiek ir galimybes remtis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-313/2016 priimta nutartimi. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, skirtingai nei minėtose bylose, yra prašoma, vertinant Lietuvos valstybės veiksmų neteisėtumą, atsižvelgti ir į nacionalinių teismų, kaip valstybės institucijų, veiksmus nagrinėjant nurodytas civilines bylas. Pareiškėjas nesutiko, kad nagrinėjamoje byloje turi būti analizuojama valstybės pareiga susigrąžinti SGDT priedo gavėjai AB „Klaipėdos nafta“ suteiktą valstybės pagalbą, nes tai yra Lietuvos valstybės ir AB „Klaipėdos nafta“ santykiai, kurie nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas nurodė prašantis priteisti žalos atlyginimą būtent iš Lietuvos valstybės, nepriklausomai nuo to, ar pastaroji nuspręs įpareigoti AB „Klaipėdos nafta“ grąžinti gautą valstybės pagalbą, ar žalą atlyginti iš kitų lėšų.

8Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.

9Atsakovas tvirtino, kad apie numanomą savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d., kai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą. Be to, atsakovo teigimu, įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartyje) jau du kartus patvirtinta, kad, nepaisant Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime nustatyto Europos Sąjungos teisės pažeidimo, pareiškėjas privalo sumokėti jam ginčo laikotarpiu paskaičiuotą SGDT priedą. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų matyti, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo įrodinėjami neteisėti valstybės veiksmai galėtų būti siejami nebent tik su procedūrinės taisyklės pažeidimu ir nuostoliais, kurie galėjo kilti pareiškėjui dėl to, kad Lietuvos valstybė nespėjo suderinti valstybės pagalbos schemos SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais. Atsakovas pabrėžė, kad, nors iš skundo argumentų galima suprasti, kad pareiškėjas galbūt patyrė nuostolius dėl pernelyg ankstyvo SGDT priedo surinkimo, bet ginčo laikotarpiu pareiškėjas neapmokėjo nė vienos SGDT priedo sumai išrašytos sąskaitos, todėl jis negalėjo patirti nuostolių, siejamų su SGDT priedo mokėjimais, atliktais iki Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo priėmimo. Pareiškėjo įrodinėjamų nuostolių reikšmingą dalį sudaro jo sumokėti delspinigiai ir procesinės palūkanos, susidariusios dėl jo vengimo sumokėti AB „Amber Grid“ pateiktas sąskaitas SGDT priedo sumai, kurių pagrįstumas pripažintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartyje, tačiau tokie nuostoliai negali būti laikomi valstybės padaryto SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo rezultatu.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.

11AB „Amber Grid“ atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas skunde sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentą siejo su SGDTĮ ir jį įgyvendinančių VKEKK nutarimų priėmimu 2012 metais. Pats pareiškėjas nurodė ir tai, kad jis dar 2012 m. lapkričio 19 d. iškėlė klausimą dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minėtų VKEKK nutarimų panaikinimo. Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas prasidėjo 2012 m. birželio 12 d., kai buvo priimtas SGDTĮ. Be to, AB „Amber Grid“ vertinimu, pareiškėjas žalą kildina iš 2012 m. birželio 12 d. priimto SGDTĮ ir VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimų, tačiau tai, kad šie teisės aktai yra teisėti, galutiniame ir neskundžiamame 2015 m. balandžio 3 d. nutarime Nr. KT10-N6/2015 konstatavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris, be kita ko, įvertino ir Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą. AB „Amber Grid“ nuomone, SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas nesukuria pareigos susigrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą ir, net jei tokią pareigą sukurtų, pareiškėjui neatsirastų teisė į žalos atlyginimą, nes tokiu atveju būtų sukurtas į ateitį nukreiptas mechanizmas, numatantis tiek valstybės pagalbos iš jos gavėjo susigrąžinimą, tiek valstybės pagalbos teikimo modelio pagrindu surinkto SGDT priedo grąžinimą jos mokėtojams. Pareiškėjas neįrodė egzistuojant būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, o jo prievolė mokėti SGDT priedą 2013 metais yra patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartyje.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.

13AB „Klaipėdos nafta“ pakartojo atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė ankstesnių teismo sprendimų svarbą. Jos nuomone, pareiškėjas netinkamai identifikuoja neteisėtus Lietuvos valstybės veiksmus, su kuriais gali būti siejamas reikalavimas atlyginti jo nuostolius. Europos Komisijos ir Lietuvos teismų praktika suponuoja, kad, Komisijai pripažinus AB „Klaipėdos nafta“ teikiamos valstybės pagalbos „suderinamumą“, pareiškėjas gali kelti klausimą tik dėl valstybės padaryto procedūrinio pažeidimo (vėlavimo suderinti valstybės pagalbą) ir nuostolių, kurie konkrečiai siejami su tokiu vėlavimu. Pareiškėjas neįvertina, kad AB „Klaipėdos nafta“ teikiama valstybės pagalba Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime buvo pripažinta „suderinama“ nuo 2013 m. sausio 1 d. Egzistuojant tokiam „suderinimui“, nacionalinių teismų pareiga sugrąžinti valstybės pagalbą pasibaigia. Be to, pareiškėjas neįrodė nuostolių, kurie jam galėjo kilti dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad Lietuvos valstybės procedūrinis pažeidimas (vėlavimas) sukėlė kokius nors jo finansinės būklės pasikeitimus, o įsiteisėję teismų sprendimai suponuoja, kad jo nuostoliai, patirti dėl procedūrinės taisyklės pažeidimo, bet kokiu atveju negali būti siejami su reikalavimu sugrąžinti SGDT priedą, kuris buvo sumokėtas teisėtai egzistuojančios teisinės pareigos pagrindu. Be to, pareiškėjas negalėjo patirti jokios žalos dėl ankstyvo SGDT priedo sumokėjimo, kadangi iki Komisijos leidimo teikti valstybės pagalbą jis neatliko nė vieno SGDT priedo mokėjimo. Pareiškėjas taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp valstybės padaryto SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir jo sumokėtų delspinigių, procesinių palūkanų, kurias jis turėjo sumokėti nepagrįstai ginčydamas savo pareigą mokėti SGDT priedą (tokių palūkanų ir delspinigių mokėjimas yra išimtinai pareiškėjo veiksmų rezultatas). Pareiškėjas reikalauja priteisti nuostolius (sumokėtą SGDT priedą) ir už tokius laikotarpius, kuriais jo identifikuoti valstybės pagalbos taisyklių pažeidimai nepasireiškė.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendime pareiškėjo AB „Achema“ skundą atmetė.

16Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą, iš kurio kildina prašomą atlyginti turtinę žalą, sieja su momentu, kai Lietuvos valstybė (jos institucijos), prieš tai negavusi Europos Komisijos pritarimo ir taip pažeisdama Europos Sąjungos teisę (SESV 108 str. 3 d.), 2012 m. birželio 12 d. priimtame SGDTĮ, VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimuose jam nustatė pareigą nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą. Apie šią pareigą pareiškėjas sužinojo ir ją laikė savo teisių pažeidimu vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d., kai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. skunde teismo prašė panaikinti VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimus ir aiškiai deklaravo, kad, jo nuomone, nustačius SGDT priedą, yra pažeista Europos Sąjungos teisė (be kita ko, SESV 108 str. 3 d.), nes tokiu būdu yra teikiama valstybės pagalba AB „Klaipėdos nafta“, prieš tai tokios pagalbos teikimo nesuderinus su Komisija. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą.

17Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas anksčiausiai nuo Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriame pripažinta, kad Lietuvos valstybė, pradėjusi taikyti su Komisija nesuderintą valstybės pagalbą, pažeidė Europos Sąjungos teisę, priėmimo. Nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su pažeistos teisės pripažinimu, o su asmens, kuris mano, kad jo teisė buvo pažeista, sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie tokios teisės pažeidimą, o pareiškėjas apie šioje byloje deklaruojamą savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d.

18Teismas nenustatė pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykle, taikoma tęstinio pažeidimo atvejais, kadangi pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą akivaizdžiai kildino iš Lietuvos valstybės institucijos – VKEKK – veiksmų, 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimuose įtvirtinant, jo nuomone, neteisėtą teisinį reguliavimą, o šie VKEKK veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio.

19Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas apginti savo teises kitais (alternatyviais) teisių gynimo būdais, jų nelaikė svarbia priežastimi praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, siekdamas įrodyti 2012 m. birželio 12 d. priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimais nustatytos pareigos nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą neteisėtumą, pareiškėjas nuo 2012 m. lapkričio 19 d. inicijavo ne vieną teisminį procesą, be to, keliose civilinėse bylose, kuriose, be kita ko, buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos aplinkybės, susijusios ir su šioje administracinėje byloje keliamu klausimu dėl valstybės pagalbos teikimo, jose priimti galutiniai procesiniai sprendimai, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis. Pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjamu atveju, skirtingai nei kitose nagrinėtose bylose, yra prašoma, vertinant Lietuvos valstybės veiksmų neteisėtumą, atsižvelgti ir į nacionalinių teismų, kaip valstybės institucijų, veiksmus nagrinėjant nurodytas civilines bylas, teismas laikė teisiškai nereikšmingais, pažymėdamas, kad net atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą, nacionalinių teismų veiksmai priimant procesinius sprendimus susijusiose civilinėse bylose nagrinėjamoje byloje negalėtų būti ir nebūtų vertinami, nes toks vertinimas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Dėl šių priežasčių teismas neatnaujino ieškinio senaties termino ir pareiškėjo skundą atmetė, atitinkamai netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20III.

21Pareiškėjas AB „Achema“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22Pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, kad apie valstybės neteisėtus veiksmus jis turėjo žinoti anksčiau (iki 2012 m. lapkričio 19 d.), nei tie neteisėti veiksmai buvo pradėti įgyvendinti (2013 m. sausio 1 d.), nes tokiu atveju susidarytų situacija, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo dar nepradėjus taikyti valstybės pagalbos priemonės, t. y. iki savo teisių pažeidimo. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad valstybės pagalbos schema nebus suderinta su Komisija iki 2013 m. sausio 1 d., jis apie atliekamas derinimo procedūras nebuvo informuotas. Visos abejonės dėl valstybės pagalbos schemos teisėtumo buvo pašalintos tik po Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo (Europos Sąjungos oficialiame leidinyje publikuoto tik 2016 m. gegužės 4 d.) priėmimo. Nors pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. skunde teismui ginčijo VKEKK teisinį reguliavimą, nepagrįsta teigti, kad jau tą dieną pareiškėjas žinojo apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjui faktinė žala atsirado sumokant SGDT priedą (2015 m. liepos 9 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d.), nors SGDT priedą įpareigojantys mokėti teisės aktai ir buvo priimti anksčiau. Teisės aktų priėmimas pareiškėjui savaime žalos nesukėlė, todėl pareiškėjas neturėjo teisės teikti skundą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai identifikavo, kokius valstybės institucijų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas laikė neteisėtais ir sukėlusiais prašomą atlyginti žalą. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjas turtinę žalą kildino ne iš VKEKK veiksmų nustatant SGDT priedą, o iš to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. valstybės pagalba buvo taikoma to nesuderinus su Komisija. Teismas sprendime neatskleidė bylos esmės, be kita ko, klaidingai įvertino skundo faktinį pagrindą, todėl neteisingai įvertino ir tai, kad valstybės neteisėti veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, kas inter alia (be kita ko) lemia CK 1.127 straipsnio 5 dalies taikymo galimybę. Be to, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tuo atveju, jeigu senaties terminas būtų laikomas praleistu (šį prašymą įvertino formaliai). Pareiškėjo teisės teikti skundą šioje byloje neturėtų paneigti tai, kad jis pirmiau siekė (ir iki šiol siekia) ginti savo interesus kitomis teisinėmis priemonėmis (inicijuodamas administracinę bylą dėl teisės aktų panaikinimo), o ne teikdamas skundą dėl žalos atlyginimo. Jeigu kitoje byloje, kurioje galutinis teismo sprendimas nėra priimtas iki šiol, pateiktas pareiškėjo skundas būtų tenkintas, nagrinėjamos bylos poreikis būtų išnykęs arba pareiškėjas galėtų prašyti žalos atlyginimo, jeigu tokia būtų atsiradusi, kitu teisiniu pagrindu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos institucijos, tarp jų – Ministerija, pačios ilgą laiką neigė SGDT priedą esant valstybės pagalba ir tokiu būdu klaidino pareiškėją bei kitus suinteresuotus asmenis. Pareiškėjas nesutiko ir su teismo teiginiu, kad tam tikri byloje keliami klausimai buvo vertinami kitose bylose, ir tvirtino, kad byloje keliami reikalavimai nebuvo nagrinėti nė vienoje kitoje byloje. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašė įvertinti jo argumentus, išdėstytus skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose.

23Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

24Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl sužinojimo apie teisių pažeidimą momento ir manė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo sužinojimas apie savo teisių pažeidimą turi būti siejamas su momentu, kai pareiškėjas sužinojo apie tai, jog valstybė jam nustatė pareigą mokėti SGDT priedą. Kaip matyti iš skunde išdėstytų argumentų, pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą žinojo vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d., kai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Minėtame 2012 m. lapkričio 19 d. skunde pareiškėjas ginčą inicijavo dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, jam nustatant pareigą mokėti SGDT priedą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas apie SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimą negalėjo žinoti iki 2013 m. sausio 1 d., taip pat yra atmestini. Atsakovas teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis laikė pareiškėjo neinformavimą apie valstybės vykdomas derinimo procedūras ir Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje datą. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik sumokėjęs SGDT priedą (2015 metais), nes pareiga prisidėti prie valstybės pagalbos teikimo mokant SGDT priedą pareiškėjui buvo sukurta VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimuose. Atsakovo vertinimu, teismas teisingai nustatė, kad SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas (t. y. ne tęstinis pažeidimas), todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo valstybės pagalbos be Komisijos leidimo suteikimo, 2012 metais priėmus SGDTĮ ir VKEKK nutarimus. Atsakovas sutiko su teismo sprendimu pareiškėjui neatnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, pažymėdamas, kad pareiškėjo interesas pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus inicijuojant naujus teisminius procesus nelaikytinas objektyvia priežastimi, leidžiančia atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Be to, jo nuomone, pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių reikšti skundą dėl galbūt patirtos žalos atlyginimo dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Sumokėjęs SGDT priedą 2015 m. liepos 9 d., pareiškėjas turėjo daugiau nei 4 mėnesius (iki 2015 m. lapkričio 19 d.) reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo teiginiu, kad teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, jog tam tikri byloje keliami klausimai buvo vertinami kitose bylose, ir, apžvelgęs ankstesnėse bylose nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, tvirtino, kad nagrinėjamoje byloje keliami klausimai iš esmės jau yra išspręsti, ir pabrėžė, jog priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl klausimai, išspręsti ankstesnėse bylose, negali būti revizuojami.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26AB „Amber Grid“ sutiko su teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2012 m. lapkričio 19 d. Jos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai sutapatina faktinį valstybės pagalbos teikimą su tariamai neteisėtų veiksmų atlikimu (neteisėti veiksmai, kurių atlikimu pareiškėjas kaltina atsakovą, buvo atlikti 2012 m. birželio 12 d.). Tuo atveju, jei pareiškėjas pripažįsta, kad atsakovo veiksmai iki 2013 m. sausio 1 d. buvo teisėti, neaišku, kodėl jis 2012 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame ginčijo valstybės veiksmus, kaip prieštaraujančius SESV 108 straipsnio 3 daliai. AB „Amber Grid“ sutiko su teismo argumentu, kad senaties termino pradžia yra siejama ne su pažeistos teisės pripažinimu, o su asmens, kuris mano, kad jo teisė buvo pažeista, sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie tokios teisės pažeidimą, todėl laikė nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas iki Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo nežinojo apie galbūt pažeistą SESV 108 straipsnio 3 dalį. AB „Amber Grid“ nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad senaties termino pradžia turėtų būti siejama su momentu, kada jis faktiškai įvykdė savo prievolę mokėti SGDT priedą, nes, pirma, tokiu būdu pareiškėjas vienašališkai galėtų kontroliuoti senaties termino pradžią, antra, pareiškėjas prieštarauja pats sau, apeliaciniame skunde teigdamas, kad, viena vertus, jis valstybės institucijų neteisėtus veiksmus ir atitinkamą žalą pirmiausiai kildina ne iš valstybės institucijų veiksmų (teisinio reglamentavimo priėmimo), o iš valstybės neveikimo, kita vertus, kad valstybės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu valstybės pagalbos schemos taikymu tęstiniu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., be to, pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad tariama žala dėl valstybės neteisėtų veiksmų pasireiškė tuo, kad jis privalėjo sumokėti neteisėtą SGDT priedą. AB „Amber Grid“ sutiko su teismo sprendimu pareiškėjui neatnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, pažymėdama, kad pareiškėjo teiginiai apie vykstančius kitus teisminius ginčus patvirtina, jog jis laisvai disponuoja savo teisėmis ir sąmoningai pasirinko savo teises ginti ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, o ginčijant atitinkamus teisės aktus.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

28AB „Klaipėdos nafta“ vertinimu, pareiškėjo pozicija, kad ieškinio senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2012 m. lapkričio 19 d., nes SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas buvo padarytas tik 2013 m. sausio 1 d., kai buvo pradėtas rinkti SGDT priedas, yra nepagrįsta, kadangi Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių požiūriu valstybės pagalba yra pradedama teikti priėmus pagalbos teikimą numatančius teisės aktus, o ne faktiškai perduodant turtą / turtines teises, šiuo atveju, vėliausiai nuo VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimų. Apie šiuos nutarimus pareiškėjas vėliausiai žinojo 2012 m. lapkričio 19 d., pateikdamas skundą teismui. Pastarajame skunde išdėstyti argumentai paneigia ir pareiškėjo argumentus, kad apie SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimą jis sužinojo tik Komisijai priėmus 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą. Informaciją apie tai, kad leidimas teikti valstybės pagalbą nebuvo išduotas, pareiškėjas galėjo patikrinti (ir patikrino) Europos Komisijos konkurencijos direktorato tinklalapyje. Kartu su šiuo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad apie Komisijos sprendimo priėmimą pareiškėjas žinojo vėliausiai 2013 m. lapkričio 27 d., o sprendimo turinys jam vėliausiai buvo žinomas 2014 m. gegužės 20 d. (sprendimą pateikus į Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą bylą). AB „Klaipėdos nafta“ nesutiko, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 metų, kai pareiškėjas faktiškai sumokėjo SGDT priedą, kadangi pareiškėjas puikiai suprato savo finansinės padėties pablogėjimą dar 2012 m. lapkričio 19 d. teikdamas skundą teismui, o apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo 2012 metais, nustačius pareigą mokėti SGDT priedą. Remiantis pareiškėjo pateiktu aiškinimu, ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas du kartus: pirmą kartą – nuo pareigos atlikti tam tikrus veiksmus sukūrimo, antrą kartą (iš naujo) – nuo tokios pareigos įgyvendinimo. AB „Klaipėdos nafta“ nuomone, SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas pagal savo esmę negali būti tęstinis, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja ieškinio senatį skaičiuoti nuo tęstinio pažeidimo pabaigos momento (2013 m. lapkričio 20 d.). AB „Klaipėdos nafta“ sutiko su teismo sprendimu pareiškėjui neatnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, akcentuodama, kad alternatyvūs teisių gynimo būdai pareiškėjui nekliudė reikšti skundą dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui (2015 m. lapkričio 19 d.), juolab kad jis SGDT priedą už 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį sumokėjo dar 2015 m. liepos 9 d. Ieškinio senaties termino negalima atnaujinti ir dėl to, kad šioje byloje pareiškėjas kelia identišką teisinį reikalavimą, dėl kurio jau pasisakė teismai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, t. y. pareiškėjas ginčija tuos pačius valstybės veiksmus (SESV 108 str. 3 d. pažeidimą) ir su jais siejamą pareigą mokėti SGDT priedą.

29IV.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ iš pareiškėjo AB „Achema“ priteisė 1 163,76 Eur bylinėjimo išlaidoms atlyginti.

31Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl turtinės žalos, kilusios pareiškėjui, kai Lietuvos valstybė pažeidė SESV 108 straipsnio 3 dalį, t. y. 2012 m. birželio 12 d. priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimais nustatė pareigą pareiškėjui nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą, prieš tai tokios valstybės pagalbos teikimo nesuderinusi su Europos Komisija ir negavusi jos pritarimo, atlyginimo priteisimo.

32Teismas akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą šį terminą atnaujinti, konstatavo ieškinio senaties praleidimą ir skundą atmetė.

33Teismas vadovavosi CK 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir pažymėjo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškinio senaties termino pradžios nustatymo atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas vėliausiai nuo 2012 m. lapkričio 19 d., kai dėl savo teisių tikėtino pažeidimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, inicijuodamas ginčą dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, t. y. dėl to, kad Lietuvos valstybė (jos institucijos), prieš tai negavusi Komisijos pritarimo, 2012 m. birželio 12 d. priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimais pareiškėjui nustatė pareigą nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą. Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių požiūriu valstybės pagalba yra pradedama teikti priėmus pagalbos teikimą numatančius teisės aktus, o ne faktiškai perduodant turtą / turtines teises, taigi šiuo atveju vėliausiai nuo VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimų pareiškėjas turėjo sužinoti apie tikėtiną savo teisių pažeidimą, juolab kad pareiga prisidėti prie valstybės pagalbos teikimo mokant SGDT priedą pareiškėjui buvo sukurta būtent minėtuose VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimuose, o ne vėlesniuose teisės aktuose. Dėl šių priežasčių pripažinta nepagrįsta ir pareiškėjo pozicija, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik sumokėjęs SGDT priedą (2015 metais). Be kita ko, informaciją apie tai, kad leidimas teikti valstybės pagalbą nebuvo išduotas, pareiškėjas galėjo patikrinti (ir patikrino) Europos Komisijos konkurencijos direktorato tinklalapyje.

34Nagrinėjamu atveju teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas (t. y. ne tęstinis pažeidimas), todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo valstybės pagalbos be Europos Komisijos leidimo suteikimo, 2012 m. priėmus SGDTĮ ir VKEKK nutarimus, ir nėra jokio pagrindo vadovautis CK 1.127 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykle, taikoma tęstinio pažeidimo atvejais.

35Teismas vadovavosi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

36Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, atsižvelgus į aktyvius jo veiksmus siekiant apginti savo teises kitais (alternatyviais) teisių gynimo būdais, pirmosios instancijos teismo netenkintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo interesas pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus inicijuojant naujus teisminius procesus nelaikytinas objektyvia priežastimi, leidžiančia atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, o alternatyvūs savanoriškai pasirinkti teisių gynimo būdai objektyviai netrukdė pareiškėjui reikšti ir skundą dėl galbūt patirtos žalos atlyginimo dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Taip pat nustatęs, kad keliose civilinėse bylose inter alia (be kita ko) buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos aplinkybės, susijusios ir su šioje administracinėje byloje keliamu klausimu dėl valstybės pagalbos teikimo, jose yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje keliami klausimai iš esmės jau yra išspręsti, o priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl klausimai, išspręsti ankstesnėse bylose, negali būti revizuojami.

37Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalies redakcija, patvirtinta 2016 m. liepos 1 d. įstatyme Nr. XII-2399, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestinas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka. AB „Klaipėdos nafta“ iki galutinio teismo sprendimo (šios nutarties) priėmimo ir paskelbimo nenurodė, kokios sumos prašo, ir nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, AB „Klaipėdos nafta“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliktas nenagrinėtu, akcentuojant, jog AB „Klaipėdos nafta“ tokį prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus turi paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinus pateiktus dokumentus, teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad AB „Amber Grid“ realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Vadovaudamasi Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2018 m. I ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 1 163,76 Eur (1,3 x 895,20 Eur). AB „Amber Grid“ prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 683,82 Eur – viršija šį maksimalų dydį, todėl atitinkamai sumažinta. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nenustatė pagrindo mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

40Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintas, AB „Klaipėdos nafta“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliktas nenagrinėtu, AB „Amber Grid“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkintas iš dalies, priteisiant 1 163,76 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

41V.

42Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo AB „Achema“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-94-629/2019. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

431.

44Nagrinėjamu atveju teismai neteisingai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimo momentą, dėl ko buvo pažeista CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata. Teismai nepagrįstai išaiškino, neva pareiškėjas apie valstybės neteisėtus veiksmus turėjo žinoti anksčiau (iki 2012 m. lapkričio 19 d.), nei šie neteisėti veiksmai buvo pradėti įgyvendinti (2013 m. sausio 1 d.). Apie tai, kad neteisėti veiksmai bus įgyvendinti nesuderinus su Europos Komisija, pareiškėjas negalėjo žinoti iki 2013 m. sausio 1 d., kadangi valstybė galėjo atlikti suderinimą iki numatytos valstybės pagalbos taikymo pradžios ir tokiu atveju neteisėtų veiksmų galimai nebūtų. Valstybės pagalbos suderinimo faktas pripažintas tik po Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo. Joks asmuo negali žinoti apie pažeidimą anksčiau, nei pažeidimas yra padaromas.

452.

46Teismai nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjui faktinė žala atsirado dar vėliau, t. y. faktiškai sumokėjus neteisėtą SGDT priedą (2015 m.), nors SGDT priedą įpareigojantys mokėti teisės aktai buvo priimti anksčiau. Pareiškėjui šių teisės aktų priėmimas savaime žalos nesukėlė, todėl pareiškėjas neturėjo teisės teikti ieškinio dėl žalos atlyginimo. Jeigu AB „Amber Grid“ reikalavimai mokėti SGDT priedą nebūtų įvykdyti (pvz., teismams netenkinus AB „Amber Grid“ reikalavimų), pareiškėjas žalos net nebūtų patyręs.

473.

48Neteisingai vertinta, kokius valstybės institucijų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas skunde nurodė kaip neteisėtus ir sukėlusius prašomą priteisti žalą, dėl ko nepagrįstai nebuvo nustatytas valstybės institucijų neteisėtų veiksmų tęstinis pobūdis ir netaikyta CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostata, nors šios normos taikymas lemtų kitokį teismo sprendimą. Pareiškėjas žalą kildino ne iš Seimo ir VKEKK veiksmų nustatant SGDT priedą teisiniu reglamentavimu, o iš to, kad vėliau šio reglamentavimo pagrindu, būtent tęstiniu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., valstybės pagalba buvo taikoma nesuderinus su Komisija. Toks valstybės pagalbos taikymas, anot pareiškėjo, yra tęstinis pažeidimas, trukęs visą ginčo laikotarpį.

494.

50Teismai nepagrįstai netenkino prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą tuo atveju, jei senaties terminas būtų laikomas praleistu, nors net ir vertinant teismų pasirinktu būdu, senaties terminas praleistas nereikšmingai, o skunde aptartų pažeidimų pobūdis ir mastas – itin didelis. Pareiškėjas akcentuoja, jog ėmėsi aktyvių veiksmų gindamas savo galimai pažeistas teises iki inicijuojant nagrinėjamą bylą. Lietuvos Respublikos institucijos pačios ilgą laiką neigė SGDT priedą esant valstybės pagalbą ir tokiu būdu klaidino pareiškėją ir kitus suinteresuotus asmenis. Be to, teismai turėjo įvertinti senaties termino neatnaujinimu sukeltas pasekmes.

51Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti ir palikti galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį.

52Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjo prašymas yra siekis iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtą bylą ir revizuoti teismo išvadas dėl teisės normų taikymo šioje byloje. Pareiškėjas pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog byloje nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme, nepateikė. Ministerijos įsitikinimu, nutartyje pagrįstai nurodyta, kad apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas turėjo sužinoti 2012 m. birželio 29 d., kada valstybė priėmė teisės aktus, nustatančius pareiškėjui pareigą mokėti SGDT priedą. 2012 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, be kita ko, savo poziciją grįsdamas valstybės padarytu SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Taigi ieškinio senaties terminas prasidėjo vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d. Pareiškėjo teiginys, kad jis negalėjo suvokti savo teisių pažeidimo, nes nebuvo informuotas apie vykdomas valstybės pagalbos derinimo procedūras, nepagrįstas. Informacija apie Komisijos išduotus leidimus ginčo metu buvo skelbiama Europos Komisijos konkurencijos direktorato tinklalapyje bei konkurencijos direktorato spaudos pranešimuose. Anot Ministerijos, ieškinio senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo SGDT priedo faktinio sumokėjimo momento 2015 m., nes pareiškėjas taip tik įgyvendino jam tenkančią pareigą, kylančią iš 2012 m. priimtų nutarimų. Pareiga buvo galiojanti iki pat SGDT priedo sumokėjimo, o pareiškėjo suvokimas apie galimą šių nutarimų panaikinimą atspindėjo tik klaidingą pareiškėjo teisinį vertinimą. Ministerijos vertinimu, pagal savo pobūdį SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas, numatytas draudimas gali būti pažeistas tik vienu momentu – kai valstybė pagalba pradedama teikti ir šiuo momentu valstybė nėra gavusi atitinkamo leidimo iš Komisijos. Pareiškėjo teiginys, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nepagrįstas. Nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, nes pareiškėjas reiškia tapatų reikalavimą, kurį jau atmetė teismai įsiteisėjusiais sprendimais. Pareiškėjo argumentai, jog jis gynė savo teises kitais būdais, negali būti laikomi pagrįsta priežastimi terminui atnaujinti.

53Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

54AB „Klaipėdos nafta“ nurodo, kad pareiškėjo prašymas yra siekis iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtą bylą. Pareiškėjas prašyme nepateikia nei vieno naujo argumento ar pagrindo, kurio nebūtų nurodęs anksčiau. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tariamo pareiškėjo teisių pažeidimo data yra 2012 m. birželio 29 d., kai buvo priimtas ADGTĮ, numatęs valstybės pagalbos teikimą AB „Klaipėdos nafta”. Būtent valstybės pradėjimo teikti pagalbą momentu buvo padarytas pažeidimas, o pareiškėjas įgijo galimybę ginti savo pažeistas teises teisme. Pradėjimas teikti valstybės pagalbą sietinas su teisiškai įpareigojančių teisės aktų priėmimu, kuriais kompetentingos institucijos įsipareigoja skirti valstybės pagalbą. Pareiškėjas apie tariamų teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d., kada kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Komisijos sprendimas sietinas tik su pažeidimo pripažinimu, o ne paties teisės pažeidimo padarymu. VKEKK nutarimai sudarė pareiškėjui galimybę ne tik suvokti savo ekonominės padėties pablogėjimą, tačiau ir labai tiksliai apskaičiuoti jos mastą. 2015 m. valstybė neatliko jokių papildomų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas. AB „Klaipėdos nafta“ vertinimu, SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas. AB „Klaipėdos nafta“ mano, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą, nes pareiškėjas neturėjo jokių kliūčių pareikšti ieškinio dėl tariamai patirtos žalos atlyginimo, be to, reiškia tapatų reikalavimą, kurį jau atmetė teismai įsiteisėjusiais sprendimais.

55Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

56AB „Amber Grid“ nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepadarė esminio materialinės teisės normų pažeidimo, nes ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl tariamai patirtos žalos atlyginimo prasidėjo vėliausiai 2012 m. lapkričio 19 d., pareiškėjo argumentai dėl senaties termino skaičiavimo pradžios nepagrįsti. Pareiškėjas nepagrįstai sutapatina faktinį valstybės pagalbos taikymą su tariamai neteisėtų veiksmų atlikimu. Neteisėti veiksmai, kurių atlikimu pareiškėjas kaltina atsakovą, buvo atlikti 2012 m. birželio 12 d. ar vėliausiai priėmus VKEKK nutarimus, o ne 2013 metais. Nėra jokio pagrindo senaties termino pradžia laikyti Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo priėmimą, nes termino pradžia siejama ne su pažeistos teisės pripažinimu, o su teisės pažeidimo data ir asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie tokios teisės pažeidimą. Tai, kad pareiškėjas žinojo apie teisės pažeidimą, patvirtina jo kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2012 m. lapkričio 19 d. Valstybės pagalba turėjo būti suderinta iki teisės aktų priėmimo dienos, todėl teisės aktų, nustatančių valstybės pagalbą, priėmimas, nesuderinus su Komisija, jau yra pažeidimas. Senaties termino pradžia negali būti siejama su momentu, kada pareiškėjas faktiškai įvykdė savo prievolę mokėti SGDT priedą, nes senaties termino pradžia negali priklausyti nuo paties tariamai žalą patyrusio asmens veiksmų ir sprendimų. AB „Amber Grid“ vertinimu, nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas pats sąmoningai pasirinko savo teises ginti ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, o ginčijant atitinkamus teisės aktus, nors apie pažeidimą jis žinojo dar iki 2012 m. lapkričio 19 d. pateikdamas skundą teismui. Be to, net jei atnaujintų ieškinio senaties terminą, teismas neturėtų jokio kito pasirinkimo, tik atmesti pareiškėjo skundą, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad SGDT priedas yra teisėta valstybės pagalba.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58VI.

59Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

60Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

61ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti konkretūs pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

62Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas AB „Achema“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-94-629/2019, remdamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

63Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu

64ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

65Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

66Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018).

67Teisėjų kolegija akcentuoja, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

68Nagrinėjamu atveju dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi pareiškėjas. Prašyme teigiama, kad teismai, nagrinėdami bylą, neteisingai nustatė momentą, nuo kurio turėjo būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas skundui dėl žalos pateikti, dėl ko buvo pažeista CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata. Anot pareiškėjo, teismai nepagrįstai išaiškino, neva pareiškėjas apie valstybės neteisėtus veiksmus turėjo žinoti anksčiau (iki 2012 m. lapkričio 19 d.), nei šie neteisėti veiksmai buvo pradėti įgyvendinti (2013 m. sausio 1 d.). Valstybės pagalbos suderinimo faktas pripažintas tik po Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo. Pareiškėjo vertinimu, teismai taip pat nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjui faktinė žala atsirado dar vėliau, t. y. faktiškai sumokėjus neteisėtą SGDT priedą (2015 m.), kad pažeidimas laikytinas tęstiniu. Pareiškėjas mano, jog buvo pagrindas atnaujinti minėtą ieškinio senaties terminą.

69Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme nepateiktas toks alternatyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialiosios teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu materialiosios teisės normų taikymo išaiškinimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to yra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas būtent su pažeidimo akivaizdumu. Svarbu ir tai, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami tapatūs argumentai, kuriais jau buvo grindžiamas pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui ir apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinis teismas visus pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo sprendimų motyvus.

70Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartyje, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, nagrinėjamu atveju sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas vėliausiai nuo 2012 m. lapkričio 19 d., kai dėl savo teisių tikėtino pažeidimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, inicijuodamas ginčą dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, t. y. dėl to, kad Lietuvos valstybė (jos institucijos), prieš tai negavusi Komisijos pritarimo, 2012 m. birželio 12 d. priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. spalio 26 d. nutarimais pareiškėjui nustatė pareigą nuo 2013 m. sausio 1 d. mokėti SGDT priedą. Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių požiūriu valstybės pagalba yra pradedama teikti priėmus pagalbos teikimą numatančius teisės aktus, o ne faktiškai perduodant turtą / turtines teises, taigi šiuo atveju vėliausiai nuo VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimų pareiškėjas turėjo sužinoti apie tikėtiną savo teisių pažeidimą, juolab kad pareiga prisidėti prie valstybės pagalbos teikimo mokant SGDT priedą pareiškėjui buvo sukurta būtent minėtuose VKEKK 2012 m. spalio 19 d. ir 26 d. nutarimuose, o ne vėlesniuose teisės aktuose. Dėl šių priežasčių pripažinta nepagrįsta ir pareiškėjo pozicija, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik sumokėjęs SGDT priedą (2015 metais).Be kita ko, informaciją apie tai, kad leidimas teikti valstybės pagalbą nebuvo išduotas, pareiškėjas galėjo patikrinti (ir patikrino) Europos Komisijos konkurencijos direktorato tinklalapyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo interesas pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus inicijuojant naujus teisminius procesus nelaikytinas objektyvia priežastimi, leidžiančia atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas.

71Pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nesutikdamas su aptartais teismo motyvais, iš esmės siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinka su teismo pateiktu teisės normų, susijusių su ieškinio senaties termino pradžia, aiškinimu. Akcentuotina, kad vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-69-602/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-442/2019). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog įvertinusi pareiškėjo prašymo argumentus, teisėjų kolegija galėtų daryti išvadą, jog bylą nagrinėjęs teismas akivaizdžiai neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju LVAT, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, iš esmės vertino administracinėje byloje surinktus įrodymus, o ne aiškino materialiosios teisės normas. Esant tokiai situacijai, spręstina, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra pateikti aiškūs teismo pateikto materialiosios teisės normų aiškinimo klaidingumo įrodymai, o vien alternatyvus teisės aiškinimas negali būti pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu.

72Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, taikant tam tikras teisės aktų nuostatas, arba dėl to, kad proceso šalis nesutinka su sprendimo motyvacija, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad kai byla atnaujinama remiantis argumentais, kurie jau buvo pateikti vienos iš šalių nagrinėjant bylą, tai gali būti vertinama kaip tos šalies pastangos iš naujo ginčyti bylą tais aspektais, dėl kurių byla jau buvo pralaimėta (žr. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04) 40–41 p.).

73Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartyje, nustatęs, kad keliose civilinėse bylose inter alia (be kita ko) buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos aplinkybės, susijusios ir su šioje administracinėje byloje keliamu klausimu dėl valstybės pagalbos teikimo, jose yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje keliami klausimai iš esmės jau yra išspręsti, o priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl klausimai, išspręsti ankstesnėse bylose, negali būti revizuojami.

74Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, minėtą teismo išvadą paneigiančių argumentų iš esmės nepateikia, t. y. šiuo konkrečiu atveju nėra objektyvaus pagrindo vertinti, kad atnaujinus procesą byloje būtų priimtas kitoks galutinis teismo sprendimas.

75Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

76Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu

77ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

78Prašydamas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-106-525/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą, svarbi teisės normos aiškinimo bei taikymo praktika, buvusi teismo sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-92-520/2015).

79Dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyto pagrindo – ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto – pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme jį tik paminėjo, tačiau nedetalizavo ir nenurodė jokių su šiuo pagrindu susijusių argumentų, t. y. konkrečių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui, teikiančiam prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, yra nustatyta pareiga pagrįsti tokį prašymą (ABTĮ 160 str.), tačiau nagrinėjamu atveju jis to nepadarė, dėl pareiškėjo prašyme nurodyto ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto nepasisakytina.

80Įvertinusi teisinio tikrumo, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-94-629/2019 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

81Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, todėl pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

82Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

83Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-94-629/2019 atmesti.

84Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. eA-94-629/2019 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Amber Grid“, akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“), dėl žalos atlyginimo priteisimo.

85Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Achema“ (toliau – ir... 6. Pareiškėjas paaiškino, jog jam žala atsirado dėl Europos Sąjungos teisės... 7. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų... 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos... 9. Atsakovas tvirtino, kad apie numanomą savo teisių pažeidimą pareiškėjas... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo... 11. AB „Amber Grid“ atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas skunde... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į... 13. AB „Klaipėdos nafta“ pakartojo atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendime... 16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą, iš kurio kildina... 17. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad ieškinio senaties terminas... 18. Teismas nenustatė pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų... 20. III.... 21. Pareiškėjas AB „Achema“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus... 22. Pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, kad apie valstybės neteisėtus... 23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos... 24. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl sužinojimo apie teisių... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo... 26. AB „Amber Grid“ sutiko su teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į... 28. AB „Klaipėdos nafta“ vertinimu, pareiškėjo pozicija, kad ieškinio... 29. IV.... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi... 31. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl turtinės žalos, kilusios... 32. Teismas akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo... 33. Teismas vadovavosi CK 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir pažymėjo, kad... 34. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo... 35. Teismas vadovavosi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad teisės... 36. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio... 37. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo... 40. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad pirmosios... 41. V.... 42. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo AB... 43. 1.... 44. Nagrinėjamu atveju teismai neteisingai nustatė pareiškėjo teisių... 45. 2.... 46. Teismai nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjui... 47. 3.... 48. Neteisingai vertinta, kokius valstybės institucijų veiksmus (neveikimą)... 49. 4.... 50. Teismai nepagrįstai netenkino prašymo atnaujinti praleistą ieškinio... 51. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos... 52. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjo prašymas yra siekis iš naujo... 53. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ pateiktame... 54. AB „Klaipėdos nafta“ nurodo, kad pareiškėjo prašymas yra siekis iš... 55. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ pateiktame atsiliepime į... 56. AB „Amber Grid“ nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 57. Teisėjų kolegija... 58. VI.... 59. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė... 60. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės... 61. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu... 62. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas AB „Achema“ prašo atnaujinti procesą... 63. Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu... 64. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti... 65. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu,... 66. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas... 67. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir... 68. Nagrinėjamu atveju dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10... 69. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme nepateiktas toks... 70. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartyje,... 71. Pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nesutikdamas su aptartais teismo motyvais,... 72. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas... 73. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 74. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, minėtą teismo... 75. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra... 76. Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu... 77. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad procesas gali būti... 78. Prašydamas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą,... 79. Dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyto pagrindo – ABTĮ 156... 80. Įvertinusi teisinio tikrumo, res judicata (teismo galutinai išspręstas... 81. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų... 82. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 83. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ prašymą atnaujinti procesą... 84. Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. eA-94-629/2019 pagal... 85. Nutartis neskundžiama....