Byla 3K-3-482-219/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dargis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dargis“ ieškinį atsakovams įmonei „D&A Classicboats Ltd“, D. V., E. V. ir D. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą negaliojančiu actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir sandorio pripažinimą tariamuoju, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams įmonei „D&A Classicboats Ltd“ ir D. V. prašydama pripažinti negaliojančiu ieškovės ir atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ 2010 m. gegužės 3 d. sudarytą sandorį, kuriuo buvo perleista ieškovės jachta „Reliant 59“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies ir CK 1.86 straipsnio pagrindu bei taikyti restituciją – grąžinti ieškovei jachtą, o nesant galimybės taikyti restituciją natūra – priteisti iš atsakovų D. V., buvusio ieškovės vadovo, ir įmonės „D&A Classicboats Ltd“ 2 071 680 Lt (600 000 Eur) jachtos vertę bei negautą pelną už naudojimąsi jachta nuo jos pardavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. V. ir D. S., kuriame prašė pripažinti negaliojančiais ieškovės ir atsakovo E. V. 2010 m. birželio 29 d. sudarytą skolų suderinimo aktą bei ieškovės ir atsakovo D. S. 2011 m. lapkričio 18 d. sudarytą skolų suderinimo aktą; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo E. V. 40 000 Lt (11 584,80 Eur), iš atsakovo D. S. – 172 640 Lt (50 000 Eur), taip pat priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2013 m. birželio 3 d. nutartimi šios civilinės bylos sujungtos.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB ,,Dargis“ iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius. Jis nustatė, kad ieškovės ir atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ 2010 m. gegužės 3 d. sudaryta jachtos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei jachtą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 250 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (tuo metu atitiko 296 411 Eur). Ieškovės teigimu, minėtos jachtos rinkos kaina tuo metu buvo apie 600 000 Eur. 2010 m. birželio 29 d. sutarties šalių susitarimu jachtos kaina buvo sumažinta iki 215 500 Eur, o 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimu – iki 92 000 Eur. Iš 92 000 Eur sumos atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ realiai sumokėjo tik 30 415,20 Eur, dėl likusios sumos (61 584,80 Eur) buvo sudaryti 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktai, kuriais buvo įskaityta ieškovės skola atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ akcininkams D. S. (50 000 Eur) ir E. V. (11 584,80 Eur) ir atitinkamai šiomis sumomis (iš viso 61 584,80 Eur) sumažinta atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ ieškovei UAB ,,Dargis“ mokėtina suma už jachtą.
  4. Pasak ieškovės, atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ perėmė vienintelį ieškovės turtą (jachtą), dėl to ieškovė tapo nemoki, neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Iki šios sutarties sudarymo ieškovė turėjo finansinių prievolių, jau nuo 2008 m. ji veikė nuostolingai. Tai, kad jachtos kaina buvo nuolat mažinama, rodo akivaizdų atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ ir su ja susijusių asmenų nesąžiningumą. 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktais buvo patenkinti tik atsakovų E. V. ir D. S. reikalavimai, todėl buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai ir galimybė bent iš dalies patenkinti jų reikalavimus. Pasak ieškovės, tai yra pagrindas pripažinti šiuos sandorius (2010 m. gegužės 3 d. jachtos pirkimo–pardavimo sutartį bei 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktus) negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį. Be to, ieškovės teigimu, net atsakovei įmonei „D&A Classicboats Ltd“ pardavus jachtą, ja ir toliau naudojosi ieškovės UAB ,,Dargis“ vadovas atsakovas D. V., tai reiškia, kad sandoris sudarytas tik dėl akių, todėl yra pagrindas pripažinti 2010 m. gegužės 3 d. jachtos pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir kaip tariamąjį sandorį pagal CK 1.86 straipsnį.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiais 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimus, kuriais sumažinta 2010 m. gegužės 3 d. jachtos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta jachtos kaina nuo 250 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (296 411 Eur) iki 92 000 Eur, ir priteisė ieškovei iš atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ 204 411 Eur jachtos rinkos vertę; 2) pripažino negaliojančiais 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktus ir priteisė ieškovei iš atsakovo E. V. 11 584,80 Eur, o iš atsakovo D. S. – 50 000 Eur, o šiems atsakovams grąžino atitinkamo dydžio reikalavimo teises į BUAB „Dargis“; nuo priteistų sumų priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė ir paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pripažino UAB „Dargis“ bankrotą tyčiniu, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu iš D. Vinkevčiaus, kaip įmonės vadovo, BUAB „Dargis“ naudai buvo priteista 854 695,41 Lt (247 536,90 Eur) žalos atlyginimo. Minėtose bylose buvo nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai dėl ginčijamo jachtos pardavimo sandorio ekonominio nenaudingumo įmonei bei dėl atsakovo D. V. netinkamos žalingos įmonei veiklos, teikiant pirmenybę vieniems kreditoriams prieš kitus, siekiant išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, dėl ko įmonė buvo privesta prie bankroto. Atitinkamai teismas atsakovo D. V. nesąžiningumą, sudarant ginčijamus sandorius, laikė nustatytu.
  3. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 3 d. sutartyje šalių sulygta jachtos pardavimo kaina buvo 250 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (296 411 Eur). Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad reali jachtos rinkos kaina yra didesnė, nei nustatyta 2010 m. gegužės 3 d. sutartyje (250 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų). Teismo nuomone, vien ieškovės pateiktas skelbimas internete, kuriame nurodyta 595 000 Eur jachtos kaina, nėra pakankamas įrodymas, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kas užsakė šį skelbimą, nėra duomenų, kad buvo norinčių įsigyti jachtą už tokią kainą. Be to, atsakovai pateikė kitą jachtos pardavimo užsakymą, pasirašytą 2011 m. liepos 15 d., kai laivą ketino parduoti atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“, iš kurio matyti, kad paskelbta pardavimo kaina buvo 245 000 Eur. Tai, kad jachtos rinkos kaina buvo 600 000 Eur, teismo vertinimu, netiesiogiai paneigia ir atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ visų akcijų pardavimo kaina.
  4. Vertindamas 2010 m. gegužės 3 d. sutarties pakeitimus, kuriais buvo sumažinta jachtos kaina, teismas sprendė, kad atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sutartos kainos – 250 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (296 411 Eur) – sumažinimas iki 92 000 Eur buvo objektyvus ir būtinas, taip pat įrodymų, jog sumažinta kaina atitiko tikrąją turto rinkos kainą. Teismas sprendė, kad atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ veiksmai, keičiant 2010 m. gegužės 3 d. jachtos pardavimo sutarties sąlygas, dėl ko buvo nepagrįstai sumažinta prieš tai šalių nustatyta jachtos kaina, pripažintini nesąžiningais.
  5. Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 12 d. atsakovas D. S. sudarė paskolos sutartį su ieškove dėl 50 000 Eur paskolos jachtai statyti, 2010 m. balandžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 13 d. atsakovas E. V. sumokėjo ieškovei 40 000 Lt (11 584,80 Eur) avansą už jachtą. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad įmonė „D&A Classicboats Ltd“ buvo įsteigta siekiant parduoti ieškovei priklausantį laivą ir patenkinti atsakovų D. S. bei E. V. finansinius reikalavimus, kas ir buvo įvykdyta.
  6. Teismas sprendė, kad jachtos pirkėja – atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“, veikianti per steigėjus D. S. ir E. V., verslininkus, turinčius turtinį interesą patenkinti savo reikalavimus, ne tik turėjo pareigą prieš sudarant ginčijamą sandorį pasidomėti įmonės turtine padėtimi, kuri buvo akivaizdžiai bloga, sprendžiant iš finansinės atskaitomybės dokumentų, bet ir aiškiai žinojo, jog įmonė neturi kito turto, išskyrus laivą, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais.
  7. Vertindamas, ar kitų ieškovės kreditorių teisėti interesai (ne)buvo pažeisti, teismas sprendė, kad neturi esminės reikšmės aplinkybė, kokių konkrečių kreditorių reikalavimų įvykdymo terminai buvo suėję sandorio sudarymo metu. Tai, kad sudarydama sandorį UAB ,,Dargis“ turėjo kreditorių, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, patvirtina įmonės balanso duomenys apie mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, ieškovės pateiktas kreditorių sąrašas ir teismo nutartimi bankroto byloje 2013 m. kovo 28 d. patvirtintas sąrašas kreditorių, kurių reikalavimų suma siekia 369 697,80 Eur. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad, sudarius ekonomiškai nenaudingą ginčo sandorį, dėl ko įmonės turtas sumažėjo, ir atsiskaičius tik su dviem kreditoriais (E. V. ir D. S.), kiti kreditoriai neteko realios galimybės ateityje patenkinti savo reikalavimų. Teismas nurodė, jog tai, kad laivą buvo siekiama parduoti turint tikslą patenkinti tik ieškovės kreditorių D. S. ir E. V. reikalavimus, esant duomenų apie įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, patvirtina visų atsakovų šioje byloje nesąžiningumą kitų kreditorių atžvilgiu. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. susitarimus, kuriais buvo sumažinta jachtos pardavimo kaina nuo 250 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (296 411 Eur) iki 92 000 Eur, pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pagal CK 6.66 straipsnį.
  8. Ieškinio reikalavimą dėl 2010 m. gegužės 3 d. sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu teismas atmetė. Teismas nurodė, kad jachta buvo perduota atsakovei įmonei „D&A Classicboats Ltd“, kuri vėliau šį turtą perleido kitiems asmenims; už parduotą daiktą iš dalies buvo atsiskaityta. Teismas pažymėjo, kad realiai įvykdytas sandoris negali būti pripažintas tariamuoju, todėl vien ieškovės argumentai apie atsakovo D. V. (UAB ,,Dargis“ vadovo) asmeninį naudojimąsi jachta po sandorio sudarymo nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti sandorio tariamuoju.
  9. Teismas nurodė, kad aplinkybės, kurios buvo nustatytos sprendžiant dėl jachtos pardavimo sutarties galiojimo, taikytinos ir sprendžiant dėl 2010 m. birželio 29 d. bei 2011 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktų neteisėtumo ir atsakovų nesąžiningumo: šalys buvo nesąžiningos, nes šių sandorių sudaryti neprivalėjo, žinojo ir turėjo žinoti apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, šiais sandoriais siekė patenkinti tik kreditorių D. S. ir E. V. finansinius reikalavimus, dėl ko ieškovei nebuvo sumokėta dalis jachtos pardavimo kainos (nepagrįstai sumažintas įmonės turtas) ir taip buvo pažeistos kitų kreditorių teisės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įmonės turto. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ieškovės reikalavimą dėl skolų suderinimo aktų negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu tenkino ir taikė restituciją: nurodė, kad atsakovai turi grąžinti ieškovei lėšas, gautas savo reikalavimams patenkinti (D. S. – 50 000 Eur, E. V. – 11 584,80 Eur), o minėtiems atsakovams grąžinama atitinkamo dydžio reikalavimo teisė į BUAB ,,Dargis“. Teismas nurodė, kad nors atsakovai D. S. ir E. V. teigė, jog pagal ginčijamus skolų suderinimo aktus pinigų iš ieškovės negavo, tačiau neneigė, kad, sudarius ginčijamus sandorius, gavo savo reikalavimų patenkinimą iš atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“.
  10. Pripažinęs susitarimus dėl jachtos pardavimo sutarties sąlygos pakeitimo negaliojančiais, teismas iš atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ ieškovei BUAB „Dargis“ priteisė likusią nepagrįstai sumažintą parduotos jachtos rinkos kainą, t. y. 204 411 Eur, kurią apskaičiavo iš 2010 m. gegužės 3 d. sutartyje nustatytos jachtos kainos (250 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, arba 296 411 Eur) atėmęs 61 584,80 Eur užskaitos sumą ir 30 415 Eur atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ ieškovei sumokėtą sumą.
  11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovų E. V. bei D. S. apeliacinius skundus, 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis pripažinti negaliojančiais 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktai, išspręstas restitucijos klausimas ir iš atsakovų D. S. ir E. V. ieškovei priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  12. Kolegija nurodė, kad ieškinyje, pareikštame dėl trišalių 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, ieškovė atsakovais įtraukė E. V. ir D. S. Įmonė „D&A Classicboats Ltd“, kuri taip pat buvo šių sandorių šalis, į bylą atsakove neįtraukta. Nors sujungus bylas įmonė „D&A Classicboats Ltd“ tapo civilinėje byloje dalyvaujančiu asmeniu, tačiau reikalavimai dėl 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais jai nebuvo pareikšti ir jos gynybinė pozicija dėl 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais nebuvo suformuluota. Be to, įmonė „D&A Classicboats Ltd“ buvo informuota tik apie ieškovės ieškinį, pareikštą dėl 2010 m. gegužės 3 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau nebuvo informuota apie ieškinį dėl skolų suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, todėl pirmosios instancijos teismas išsprendė trišalių sandorių panaikinimo klausimą, nors vienai iš sandorio šalių (įmonei „D&A Classicboats Ltd“) nebuvo pareikšta reikalavimų, susijusių su šiais sandoriais.
  13. Kolegija, spręsdama dėl 2010 m. gegužės 3 d. sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, nurodė, kad ieškovės turto sumažėjimą ir jos kreditorių teisių pažeidimą lėmė ne 2010 m. gegužės 3 d. sutartis, o šios sutarties pakeitimai (sudaryti 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d.), kuriais buvo sumažinta jachtos pardavimo kaina iki 92 000 Eur. Vien skelbimas internete apie jachtos pardavimą už 595 000 Eur kainą, nesant įrodymų, kad buvo norinčių įsigyti jachtą už nurodytą kainą, nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis jachtos rinkos kainą. Be to, bylos duomenimis, atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ jachtą tikėjosi parduoti tretiesiems asmenims ir už gautas lėšas pagal sutartyje nustatytą tvarką su ieškove galėjo atsiskaityti dalimis. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija sprendė, kad tenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti 2010 m. gegužės 3 d. sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį pagrindo nėra.
  14. Kolegija nurodė, kad ieškovės ir atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ sudarytas jachtos pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo tariamasis, nes atsakovė įgijo nuosavybės teisę į jachtą, be to, už įsigytą jachtą pagal 2010 m. gegužės 3 d. sutartį iš dalies atsiskaitė. Kolegija sprendė, kad sutarties pripažinimas negaliojančia ieškovei papildomų materialinių teisinių pasekmių nesukeltų, nes, tik pripažinus šios sutarties pakeitimus, sudarytus 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d., negaliojančiais, taikytina restitucija, ieškovei grąžintiną sumą skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 3 d. sutartyje nurodytos kainos, t. y. nuo 250 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (296 411 Eur).

7III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Kasaciniu skundu ieškovė BUAB „Dargis“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalys ir ši bylos dalis perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir palikti galioti šias Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalis; taip pat prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuriomis buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl 2010 m. gegužės 3 d. jachtos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą tenkinti ir pripažinti šią 2010 m. gegužės 3 d. sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Įmonė „D&A Classicboats Ltd“ byloje yra atsakovė, apie bylą šiai įmonei yra pranešta, todėl ji turėjo galimybę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis. Be to, ginčijamų skolų suderinimo aktų šalys yra įmonė „D&A Classicboats Ltd“ ir atsakovai D. S. bei E. V., kurie buvo šios įmonės akcininkai, o E. V. – ir šios įmonės direktorius. Tai, kad nebuvo pareikšta atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ gynybinė pozicija dėl skolų suderinimo aktų panaikinimo, nereiškia, kad atsakovė neturėjo galimybės pasinaudoti šia procesine teise ar kad byla nagrinėta atsakovei nežinant. Atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ apskritai šioje byloje nėra pareiškusi gynybinės pozicijos dėl nė vieno keliamo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad atsakovė nėra pareiškusi savo gynybinės pozicijos dėl skolų suderinimo aktų, nesudaro pagrindo naikinti šios sprendimo dalies.
    2. Bylą nagrinėję teismai nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai vertino įrodymus. Ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu būtent dėl jachtos perleidimo sandorio, dėl kurio, tokio ekonomiškai nenaudingo, įmonė tapo nemoki. Šiuo sandoriu buvo perleistas vienintelis vertingas įmonės turtas už nepagrįstai mažą kainą. Atsakovai D. S. ir E. V., būdami įmonės „D&A Classicboats Ltd“ steigėjai ir veikdami šios bendrovės vardu, šio sandorio metu faktiškai žinojo ir (ar) turėjo žinoti apie ieškovės finansinę padėtį ir tai, kad sudarius šį sandorį įmonė neteks vienintelio turimo didelės vertės turto. Atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“, neturėdama jokių lėšų jachtai įsigyti ir iš anksto žinodama, kad negalės tinkamai vykdyti sandorio, neturėdama ketinimų ir galimybių sumokėti pirkinio kainą, vis tiek sudarė jachtos pirkimo–pardavimo sandorį. Todėl, kasatorės teigimu, yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos.
    3. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo jachtos faktiniu valdytoju išliko kasatorės vadovas, atsakovas D. V., todėl tikrasis sandorio tikslas buvo ne parduoti jachtą rinkos kaina, bet formaliai pakeisti laivo savininką ir šį vienintelį įmonės turtą paslėpti nuo kitų kreditorių, taip patenkinant tik atsakovų D. S. ir E. V. interesus bei finansinius reikalavimus.
  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai D. S. ir E. V. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties dalį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors abiejų ieškinių pagrindas buvo tas pats –actio Pauliana ir faktinės bylos aplinkybės buvo tos pačios, tačiau pati kasatorė visiems atsakovams reikalavimus kažkodėl pareiškė ne vienu ieškiniu ir nesutiko su bylos sujungimu. Ieškovė nebuvo nurodžiusi tinkamo atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ adreso, todėl teigti, kad procesiniai dokumentai šiai šaliai buvo tinkamai įteikti, nėra pagrindo. Be to, ieškinio padavimo dieną atsakovai D. S. ir E. V. nebuvo atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ akcininkai, o skolų suderinimo aktais tiesioginę naudą gavo būtent įmonė „D&A Classicboats Ltd“, todėl, pripažinus šiuos skolų suderinimo aktus negaliojančiais ir taikius restituciją, teismo sprendimas turės įtakos įmonės „D&A Classicboats Ltd“ materialiosioms teisėms ir pareigoms.
    2. Pati kasatorė sutinka, kad tyčinio bankroto byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, nes šioje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys (atsakovai įmonė „D&A Classicboats Ltd“, D. S. ir E. V. nedalyvavo). Kasatorė neįrodė, kad atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ neketino atsiskaityti už jachtą ar neturėjo tokių finansinių galimybių, nes atsakovė tikėjosi jachtą parduoti tretiesiems asmenims ir taip atsiskaityti su kasatore.
    3. Tyčinio bankroto bylą nagrinėjęs teismas tik darė prielaidą dėl sandorio tariamumo, o kasatorės teiginiai yra neįrodyti. Tiek atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“, tiek vėliau jachtą įsigijęs V. P., kaip ir paskesni savininkai, norėdami iš įsigyto turto gauti naudą, jį naudojo. Tačiau visus jachtos trūkumus ir pranašumus geriausiai žino ją statęs asmuo, todėl visiškai suprantama, kad dėl komercinių plaukiojimų buvo susitarta būtent su atsakovu D. V.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

11Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

  1. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šiuo sprendimo negaliojimo pagrindu siekiama užtikrinti, kad teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Nustatytas įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).
  2. Analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (2002 m. spalio 15 d. sprendimas Canete de Goni prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 55782/00).
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorė, gindama pažeistas teises, atsakovams pareiškė du ieškinius. Vienu prašė pripažinti jachtos pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove įmone „D&A Classicboats Ltd“ negaliojančia, kartu ginčijant ir vėlesnius šios sutarties pakeitimus, kuriais buvo mažinama jachtos pardavimo kaina; kitu – pripažinti negaliojančiais kasatorės, atsakovų D. S. ir E. V. bei įmonės „D&A Classicboats Ltd“, kuri šioje byloje nebuvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu, skolų suderinimo aktus. Kadangi jachtos pardavimo kaina buvo mažinta (pirmojo ieškinio dalykas) dėl sudarytų skolų suderinimo aktų (antrojo ieškinio dalykas), teismas, nustatęs, kad abiejų ieškinių reikalavimai susiję, juos sujungė, nagrinėjo vienoje byloje (CPK 136 straipsnio 4 dalis) ir dėl abiejų reikalavimų priėmė sprendimą.
  4. Atsakovai D. S. ir E. V., teikdami apeliacinius skundus, be kita ko, nurodė, kad teismas, spręsdamas reikalavimą dėl suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, į bylą (šio reikalavimo nagrinėjimą) neįtraukė atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“. Apeliacinės instancijos teismas šį atsakovų skundo argumentą pripažino pagrįstu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais panaikino, nurodė, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas); šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  5. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 12 d. atsakovas D. S. sudarė paskolos sutartį su ieškove dėl 50 000 Eur paskolos jachtai statyti; 2010 m. balandžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 13 d. atsakovas E. V. sumokėjo ieškovei 40 000 Lt (11 584,80 Eur) avansą už jachtą. Ieškovė, atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ ir atsakovas E. V. 2010 m. birželio 29 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuriuo atliko tarpusavio skolų įskaitymą ir įmonės „D&A Classicboats Ltd“ skolą ieškovei sumažino 11 584,80 Eur suma (nuo 215 500 Eur iki 203 915,20 Eur); ieškovė, atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ ir atsakovas D. S. 2011 m. lapkričio 18 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuriuo atliko kitą tarpusavio skolų įskaitymą ir įmonės „D&A Classicboats Ltd“ skolą ieškovei sumažino 50 000 Eur suma, kurią ieškovė buvo skolinga D. S. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl skolų suderinimo aktų negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu tenkino ir taikė restituciją: nurodė, kad atsakovai D. S. ir E. V. turi grąžinti ieškovei lėšas, gautas savo reikalavimams patenkinti (D. S. – 50 000 Eur; E. V. – 11 584,80 Eur), o minėtiems atsakovams grąžinama atitinkamo dydžio reikalavimo teisė į BUAB ,,Dargis“.
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 8 straipsnis įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Šis civilinio proceso principas reiškia, kad bylos dalyviai, be kita ko, privalo teikti teismui savo atsiliepimus, atsikirtimus į kitų bylos dalyvių reikalavimus, argumentus, domėtis bylos eiga, aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese ir kartu su teismu siekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.
  7. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei įmonei „D&A Classicboats Ltd“ buvo įteiktas ieškinio dėl jachtos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuorašas. Visų pirma jis buvo siunčiamas atsakovui E. V., tačiau šiam nurodžius, kad jis nebėra šios įmonės direktorius, ieškovė ištaisė ieškinio trūkumus ir nurodė įmonės „D&A Classicboats Ltd“ adresą Jungtinėje Karalystėje, kurioje ši ir buvo įsteigta. Vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse bylose arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, Vilniaus apygardos teismas išsiuntė įmonei „D&A Classicboats Ltd“ skirtus procesinius dokumentus. 2013 m. liepos 16 d. buvo gautas patvirtinimas, kad procesiniai dokumentai įteikti pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisės aktus. Iš to išplaukia, kad įmonė „D&A Classicboats Ltd“ buvo informuota apie procesą ir atsakovei buvo sudaryta galimybė pasisakyti, nors tik dėl pirmojo ieškinio, kuriuo buvo keliamas reikalavimas dėl jachtos pirkimo–pardavimo sutarties ir jos pakeitimų, kuriais mažinta kaina, pripažinimo negaliojančiais, tačiau šio reikalavimo esmė ir buvo jachtos kaina bei jos sumažinimas skolų suderinimo aktų (antrojo ieškinio dalykas) pagrindu. Taigi atsakovė turėjo galimybę pasisakyti ir dėl šių dokumentų, nors tiesiogiai šis antrasis ieškinys, tiksliau, patikslintas ieškinys, ir nebuvo jai įteiktas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ atsiliepimo į jai pareikštą reikalavimą nepateikė. Apie teismo posėdžius šiai atsakovei būdavo pranešama, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar jos atstovas būtų dalyvavę teismo posėdyje, domėjęsi bylos eiga ar bet kokia forma išreiškę savo poziciją dėl pareikšto (pareikštų) reikalavimų. Ši atsakovė neteikė apeliacinio ar kasacinio skundų dėl teismų procesinių sprendimų. Tai rodo, kad byloje spręsti reikalavimai atsakovei nereikšmingi ir ji nelaiko, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl skolos suderinimo aktų, nusprendė dėl jos teisių ar pareigų.
  8. Tokia atsakovės įmonės „D&A Classicboats Ltd“ pasyvi pozicija galėtų būti paaiškinama byloje nustatyta aplinkybe, kad ši įmonė buvo įsteigta vieninteliu tikslu – parduoti (tarpininkauti parduodant) kasatorės pastatytą jachtą. Byloje yra duomenų, kad jachta parduota, o atsakovai E. V. ir D. S. pardavė įmonės „D&A Classicboats Ltd“ akcijas; byloje nėra duomenų, kad įmonė veikia ir vykdo veiklą.
  9. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad, vertinant aptartas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės neįtraukimo į bylą, jos neišklausymo ir galimybių pareikšti savo nuomonę nesudarymo, nagrinėjant reikalavimą dėl skolų suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsta.
  10. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje, be kita ko, yra nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007).
  11. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl asmenų, kurie neįtraukti dalyvauti byloje, teisių ir pareigų, tačiau tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).
  12. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį konstatuotina, kad sprendimu teismas nesukūrė atsakovei įmonei „D&A Classicboats Ltd“ teisių ir pareigų, kurios blogintų jos turtinę padėtį ir turėtų įtakos jos teisinei padėčiai. Teismas nusprendė dėl ieškovės ir atsakovų D. S. bei E. V. teisių ir pareigų, nes nustatė ieškovei teisę reikalauti iš šių atsakovų neteisėtai gautų pinigų sumų ir šiems pareigą jas sumokėti, o E. V. ir D. S. grąžino reikalavimo teises į ieškovę. Teismo sprendimas nesukūrė įmonei „D&A Classicboats Ltd“ kitokių, negu ši turėjo iki teismo sprendimo priėmimo, pareigų, nes teismas pripažino visas jos už jachtą sumokėtas pinigų sumas, įskaitant sumokėtas D. S. ir E. V.; šiai atsakovei išliko jachtos pirkimo–pardavimo sutartimi sukurta pareiga sumokėti ieškovei likusią nesumokėtą iki teismo sprendimo priėmimo pirkinio kainą.
  13. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolų suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais neteisėta dėl įstatymo nustatyto absoliutaus negaliojimo pagrindo, yra formali, padaryta netinkamai vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai taikant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei jį aiškinant formuojamą teisminę praktiką, todėl teismo nutarties dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, šią bylos dalį grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, yra neteisėta ir naikintina.
  14. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl proceso normų pažeidimo, kitų apeliacinių skundų argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, tai ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 341 straipsnis).

12Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų ir tariamojo sandorio

  1. Kasatorė, reikšdama ieškinį dėl jachtos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodė du faktinius ir teisinius pagrindus: kad sutartis sudaryta pažeidžiant actio Pauliana sąlygas (CK 6.66 straipsnis), be to, sandoris tariamasis, nes jo šalys neketino ir nesukūrė teisinių padarinių (CK 1.86 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė šiuos ieškovės reikalavimus, pažymėdami, kad ieškovė neįrodė, jog jachtos reali kaina buvo gerokai didesnė, nei sutarta pirkimo–pardavimo sutartyje, taip pat neįrodė, kad šalys neketino parduoti jachtos, o tik dėl akių pakeitė jos teisinį valdytoją.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad jachtos pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimai, kuriais buvo mažinama jachtos kaina, pažeidė kreditorių interesus ir buvo sudaryti nesąžiningai, tačiau pati 2010 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria kasatorė sutarė parduoti atsakovei įmonei „D&A Classicboats Ltd“ jachtą už 250 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, laikytina teisėta.
  4. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad kasatorė neįrodė, jog tikroji jachtos rinkos vertė buvo didesnė, nei nurodyta sutartyje. Tai, kad jachtos perleidimo sandoris galimai buvo ekonomiškai nenaudingas kasatorei, kaip nustatyta kasatorės tyčinio bankroto byloje, neįrodo, jog jachtos kaina buvo didesnė. Įmonė tapo nemoki dėl jos ydingo valdymo ir veiklos organizavimo, o ne tik dėl ginčijamos sutarties sudarymo. Taip pat kasatorė neįrodė ir kitų actio Pauliana taikymo sąlygų. Byloje nustatyta, kad kasatorės tuometinis direktorius, atsakovas D. V., nusprendęs pakeisti įmonės veiklos profilį, ėmėsi statyti jachtą, kuri buvo skirta ne tiek jo asmeninėms reikmėms, kiek tam, kad neštų įmonei pelną. Kadangi kasatorei nesisekė pačiai parduoti jachtos, buvo sutarta su atsakovais D. S. ir E. V., kad šie imsis tarpininko vaidmens ir perparduos jachtą. Taigi tai, kad atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ buvo įsteigta tikslingai – dėl jachtos pardavimo, nerodo, kad šio sandorio šalys buvo nesąžiningos. 2010 m. gegužės 3 d. jachtos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyti apmokėjimo terminai ir jachtos kainos procentinės dalys, kurios turi būti sumokamos kasatorei. Tik vėlesniame 2010 m. birželio 29 d. ginčo sutarties papildyme buvo nurodyta, kad pirkėja, įmonė „D&A Classicboats Ltd“, atsiskaito su kasatore pardavusi laivą. Taigi įmonės „D&A Classicboats Ltd“ nesąžiningumas, kaip pažymėta pirmiau, buvo nustatytas mažinant jachtos kainą ir taip sumažinant kasatorės turtą, tačiau pats jachtos pirkimo–pardavimo sandoris laikytinas normalia verslo subjektų praktika.
  5. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; kt.).
  6. Byloje nustatyta, kad atsakovė įmonė „D&A Classicboats Ltd“ įgijo nuosavybės teisę į jachtą; už įsigytą jachtą pagal 2010 m. gegužės 3 d. sutartį iš dalies atsiskaitė; vėliau jachta buvo parduota kitiems asmenims, taip įgyvendinant atsakovės steigimo tikslą. Tai, kad jachta tariamai naudojasi kasatorės buvęs vadovas D. V., neįrodo, kad jis jachta naudojasi savo asmeninėms reikmėms, o ne jachtos savininko užsakymu vykdydamas tam tikrus verslo projektus, pavyzdžiui, organizuodamas pasiplaukiojimus jachta. Tai, kad asmuo naudojasi pirkimo–pardavimo sutarties objektu ir po sandorio sudarymo, nereiškia, kad jis turi tokias pat šio objekto disponavimo, valdymo teises. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė neįrodė, jog 2010 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo tariamasis sandoris.
  7. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir 2010 m. gegužės 3 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana ar CK 1.86 straipsnio pagrindu yra nepagrįsti ir atmestini. Bylą nagrinėję teismai tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl šios dalies jų procesiniai sprendimai paliekami nepakeisti.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,55 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

15Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalys, kuriomis pripažinti negaliojančiais 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktai, išspręstas restitucijos klausimas, iš atsakovų D. S. ir E. V. ieškovei priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

16Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

17Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai