Byla 3K-3-339/2012
Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. K., M. K. ieškinį atsakovams A. B., V. Č., D. Č., tretieji asmenys R. S., D. S., Kauno miesto 18–ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė, VĮ Registrų centras, dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą ir tariamojo sandorio neginčijimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovai A. J. K., M. K., atsakovai V. Č., R. Č. ir tretieji asmenys R. S., D. S. 2006 m. bendromis lėšomis pagal UAB „Sava erdvė“ parengtą projektą žemės sklype, esančiame ( - ), pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Pagal projektą buvo pastatytas trijų aukštų namas su palėpe, po vieną atskirą butą kiekviename aukšte. 2006 m. gruodžio 21 d. sutartimi bendraturčiai pasidalijo bendrąja daline nuosavybės teise valdomą namą ir nustatė kiekvienam iš bendraturčių tenkančią dalį. Tretieji asmenys R. ir D. S. 2007 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovei A. B. jiems nuosavybės teise priklausiusį butą ( - ), bei jam priklausantį 0,0218 ha žemės sklypą. Šia sutartimi (sutarties 4.5 punktas) nustatyta, kokia konkrečia žemės sklypo dalimi atsakovė galės naudotis, be to, nurodyta ir tai, kad atsakovei nesuteikiama teisės naudotis palėpės patalpomis, esančiomis virš ieškovams priklausančio buto. Tokia nuostata į sutartį įtraukta pagal 2007 m. sausio 4 d. notarės B. Germanavičienės patvirtintą atsakovų V. Č., R. Č. ir ieškovų sutikimą dėl buto ir žemės sklypo pardavimo atsakovei.

72008 m. balandžio 9 d. ieškovai, atsakovai A. B., V. Č. ir R. Č. VĮ Registrų centrui padavė prašymą, kurio pagrindu 2008 m. balandžio 15 d. atsakovams V. Č. ir R. Č. buvo įregistruota nuosavybės teisė į 3338/10000 dalis, o ieškovams – į 3326/10000 dalis palėpės patalpų, esančių virš ieškovams priklausančio buto. Atsakovei A. B. nuosavybės teisė į 3336/10000 dalis palėpės patalpų įregistruota 2009 m. kovo 3 d.

8Ieškovai kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti jiems nuosavybės teisę į palėpės patalpas, esančias ( - ), taip pat pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 9 d. prašymą, kurio pagrindu atsakovams V. ir R. Č. įregistruota nuosavybės teisė į 3338/10000, o atsakovei A. B. – į 3336/10000 dalis palėpės. Ieškovų nuomone, palėpės patalpos atsakovams nuosavybės teise nepriklauso, o 2008 m. balandžio 15 d. ir 2009 m. kovo 3 d. nuosavybės teisių registracija negalioja. Ieškovai nurodė, kad 2008 m. balandžio 9 d. šalių prašymas yra tariamasis sandoris – šis dokumentas buvo sudaryta ne tam, kad sukurtų atsakovams nuosavybės teises į palėpę, o tam, jog įregistruotų Nekilnojamojo turto registre palėpę kaip turtinį vienetą. Palėpės patalpos yra izoliuotos nuo viso namo ir jo bendrojo naudojimo patalpų, tačiau sujungtos su ieškovams priklausančiu butu. Name esančia laiptine neįmanoma patekti į palėpės patalpas – į ją galima patekti tik ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute esančiais laiptais. Dėl to palėpės patalpos yra buto Nr. 3 priklausinys, sujungtas su pagrindiniu daiktu ir jį pagerinantis. 2006 m. gruodžio 21 d. sutartimi butus atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendru bendraturčių sutarimu ieškovai įgijo nuosavybės teisę į butą Nr. 3, kartu ir į jam tarnaujantį daiktą – palėpę. Ši teisė atsakovų V. Č., R. Č., trečiųjų asmenų R. S., D. S. niekada nebuvo ginčijama. Nors stogo ir palėpės įrengimo darbų atlikimo metu pastatas buvo bendroji dalinė visų bendraturčių nuosavybė, atsakovai V. Č., R. Č. ir tretieji asmenys R. S., D. S. savo lėšomis neprisidėjo prie šių darbų atlikimo, o atidalijant pastatą išreiškė savo valią ir atsisakė nuosavybės teisių į palėpės patalpas.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė šias aplinkybes: ieškovai, atsakovai V. ir D. Č. ir tretieji asmenys R. ir D. S. buvo gyvenamojo namo statytojai; 2006 m. gruodžio 21 d. jie pasidalijo bendrąja daline nuosavybe valdomą namą, palėpės patalpos nebuvo padalytos; 2007 m. sausio 4 d. pareiškimu atsakovai V. ir R. Č. bei ieškovai atsisakė pirmumo teisės pirkti trečiųjų asmenų dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe; šiame pareiškime buvo išreikšta bendraturčių pozicija dėl žemės sklypo naudojimosi dalies ir šalių nuostata, kad pirkėjui nesuteikiama teisės naudotis mansardos patalpomis, esančiomis virš trečiojo buto; 2007 m. sausio 30 d. tretieji asmenys pardavė atsakovei A. B. butą su priklausiniais, kurie plane pažymėti G-1, R-1, bendrojo naudojimo patalpomis R-4, 0,0218 ha žemės sklypo dalimi. Į sutarties 4.5 punktą buvo perkeltas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu ir nuostata, kad pirkėjui nesuteikiama teisės naudotis mansardos patalpomis, esančiomis virš buto Nr. 3; 2008 m. balandžio 9 d. visi namo bendraturčiai pasirašė prašymą Registrų centrui įregistruoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo pastogės patalpas tokiomis dalimis: atsakovei A. B. – 0,3336, atsakovams R. ir V. Č. – 0,3338, ieškovams – 0,3326 dalis.

11Teismas nurodė, kad visų namo bendraturčių susitarimu namas buvo projektuojamas ir statomas taip, jog palėpė tarnautų ne visam namui, o būtų ieškovų buto priklausys, šio buto sudėtinė dalis. Toks susitarimas matyti iš Projektavimo sąlygų aiškinamojo rašto. Teismo vietos apžiūros metu taip pat buvo įsitikinta, kad į palėpę galima patekti tik iš buto Nr. 3, nes į ją iš bendros laiptinės patekti neįmanoma. Iš pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad palėpės patalpos yra izoliuotos nuo viso namo ir bendrojo naudojimo patalpų, į jas galima patekti tik iš ieškovams priklausančio buto Nr. 3, jos nesusijusios su namu funkciniais ryšiais, jose nesuplanuota ir neįrengta bendrojo namo naudojimo techninių įrenginių. Palėpėje nėra individualios šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos, atskiro elektros įvado. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad palėpės patalpos įrengtos (stoglangių sumontavimas, stogo apšiltinimas, lietaus izoliacija ir kt.) tik už ieškovų lėšas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė A. B. taip pat patvirtino, jog palėpė buvo baigta įrengti po to, kai ji įsigijo butą, tačiau šios neįrenginėjo, kokių nors darbų ten neatliko. Teismas sprendė, kad tokiu būdu rangos santykių pagrindu statytojo (ieškovų) lėšomis buvo sukurtas naujas daiktas. Atsakovės pozicija, kad jai nebuvo žinomi šalių susitarimai dėl palėpės ir žemės sklypo naudojimosi sąlygų, paneigta rašytiniais įrodymais. Nors atsakovė nedalyvavo tvirtinant 2007 m. sausio 4 d. pareiškimą, kuriuo bendraturčiai atsisakė pirmumo teisės pirkti tretiesiems asmenims priklausantį turtą, kartu patvirtino nuostatas dėl žemės sklypo ir palėpės patalpų, tačiau šiame susitarime aptartos sąlygos dėl žemės sklypo ir palėpės patalpų buvo pažodžiui perkeltos į jos pasirašytą 2007 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirašydama šią sutartį ir dabar jos neginčydama atsakovė A. B. pripažino, kad ji neturi teisių į palėpės patalpas, nes jos nuosavybės teise priklauso jas įrengusiems ieškovams. Teismas pažymėjo, kad bendraturčių susitarimus dėl nuosavybės teisės į palėpę patvirtina aplinkybė, jog atsakovei parduotas gerokai didesnis žemės sklypo plotas nei proporcingai priklausytų pagal nuosavybėn įgyto buto plotą. Visi namo bendraturčiai, išskyrus atsakovę A. B., patvirtino, kad 2008 m. balandžio 9 d. prašymu jie nesiekė Nekilnojamojo turto registre atitinkamomis dalimis įregistruoti ginčo palėpės patalpų – tikroji ieškovų ir atsakovų R. ir V. Č. valia buvo kuo greičiau įregistruoti palėpę kaip turtinį vienetą, atsakovė A. B. taip pat žinojo tikruosius šio prašymo tikslus, nes pirkimo–pardavimo sutartimi šių patalpų neįgijo. Teismas pažymėjo, kad palėpės įrengimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė atsakovės A. B. apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu bei padaryta išvada, kad palėpės patalpos yra ieškovų buto priklausinys. Kolegija pažymėjo, kad pagal projektavimo sąlygų sąvadą, techninio projekto pakeitimą patekimas į pastogę suprojektuotas iš ieškovams priklausančio buto holo, išduotas statybos leidimas. 2007 m. sausio 4 d. ieškovų, atsakovų V. ir R. Č. pareiškime, kuriuo jie atsisakė pirmumo teisės pirkti butą, sutinkama, kad tretieji asmenys parduotų jiems nuosavybės teise priklausantį butą ir 218/4000 dalis žemės sklypo, nustatant jo naudojimosi tvarką, ir nurodė, kad pirkėjui nesuteikiama teisės naudotis mansardos patalpomis, esančiomis virš ieškovams priklausančio buto. Kolegija šias aplinkybes vertino kaip pagrindžiančias, kad tretieji asmenys buvo atsisakę nuosavybės teisių į pastogę. Be to, pagal 2007 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4. 5 punktą sąlygą aišku, kad atsakovė su sandorio sąlygomis sutiko, todėl ji negalėjo daugiau įgyti nuosavybės teisių.

13Projektavimo sąlygų sąvado, techninio projekto pakeitimo duomenys patvirtina, kad gyvenamojo namo projektavimo metu statytojų sutikimu buvo priimtas sprendimas įrengti papildomas negyvenamąsias patalpas, t. y. pastogę virš buto Nr. 3, kaip šio priklausinį, o ne bendrojo naudojimosi patalpas visų namo butų gyventojų poreikiams tenkinti. Atsakovė nuosavybės teisių į šias patalpas neįgijo, nes nebuvo jo statytoja, be to, nepateikė įrodymų, kad į jos perkamo buto kainą įskaičiuota kaina už 1/3 dalį pastogės. Tai, kad negyvenamosios patalpos (palėpė) įregistruotos kaip atskiras turtinis vienetas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ginčo patalpos yra ieškovų buto priklausinys, o ne bendrojo naudojimo patalpos.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodinėjimo dalyko. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, todėl pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą (CPK 270, 331 straipsniai). Kasatorė, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK ,,Lindra“ v. V. B. individuali Įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005, kt.), teigia, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas privalo išanalizuoti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus, į visus juos motyvuotai atsakyti.

172. Dėl pastogės statymo tikslo. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog namas buvo projektuojamas ir statomas taip, kad palėpė tarnautų ne visam namui, o būtų ieškovų buto sudėtinė dalis. Apeliacinės instancijos teismo argumentai prieštarauja vienas kitam: vienu atveju nurodoma, kad namas projektuojamas ir statomas taip, kad palėpė – ieškovų buto priklausys, sudėtinė šio buto dalis, kitu teiginiu – kad ginčo patalpos yra įrengtos tik už ieškovų lėšas ir taip rangos santykių pagrindu statytojo (ieškovų) lėšomis buvo sukurtas naujas daiktas. Kasatorės nuomone, tuo pačiu metu negali būti palėpė projektuojama kaip atskiras turto objektas ir kartu laikoma, kad statybos metu buvo sukurtas naujas objektas.

18Be to, palėpė nebuvo naujas objektas – pagal projektą buvo numatytas šlaitinis namo stogas. Teismas nepagrįstai remiasi ieškovo į bylą patektais vėlesniais techninio projekto pakeitimais, kurie nesuderinti su kitais statytojais, valstybinės priežiūros institucijomis, negautas statybos leidimas. Ieškovo vienašališkai parengtas techninio projekto pakeitimas, kasatoriaus nuomone, negali būti įrodymas ieškiniui pagrįsti. Kasatorė pažymi, kad Statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.09:2005 7.10 punkte nustatyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Kasatorės nuomone, namo techninė pastogė (palėpė), kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai. Dėl to šiuo atveju pastogė, kaip būtinas viso pastato elementas, tarnauja ne konkrečiam butui, o visam namui. Pastogė nesusijusi su ieškovų butu, todėl negali būti ieškovų buto priklausinys. Kasatorė kartu nurodo, kad suderintame techniniame projekte, statybos leidime nenurodyta, jog bus statoma trijų butų patalpa su vienam butui priklausančio buto priklausiniu. Nei ieškovai, nei kitas asmuo neturi teisės statyti kitaip nei numatyta statybos leidime, todėl palėpė negalėjo būti statoma nei kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nei kaip buto priklausinys. Kasatorės nuomone, teismas negalėjo remtis Techninio projekto pakeitimu, kuriame nustatyta, kad į palėpę patenkama tik iš trečiojo buto. Teismui pateiktas techninio projekto pakeitimas (2006 m. spalio 6 d.) padarytas po statybos leidimo išdavimo (statybos leidimas išduotas 2006 m. rugsėjo 20 d.), todėl šie pakeitimai turėjo būti suderinti iš naujo ta pačia tvarka kaip techninis projektas. Šie techninio projekto pakeitimai atlikti vieno iš bendraturčių, jie nesuderinti su valstybinės valdžios institucijomis, jų pagrindu nepatikslintas išduotas statybos leidimas, todėl toks dokumentas negali patvirtinti ieškovų įrodinėjamų aplinkybių, kad pastogės patalpos yra jų buto priklausinys. Kad pastogės patalpos nėra ieškovams priklausančio buto sudėtinė dalis, kasatorės nuomone, patvirtina techniniame projekte pridėtas trečio aukšto planas – čia nenurodyta, kad butui Nr. 3 priklauso palėpė; taip pat aplinkybė, kad namo bendraturčiai notarės 2006 m. gruodžio 21 d. patvirtinta sutartimi atidalijo jiems priklausančius butus iš bendrosios dalinės nuosavybės, o palėpės atidalijimo klausimo nesprendė. Tai, kasatorės nuomone, reiškia, kad palėpė, kaip bendrojo naudojimo objektas, liko visų bendraturčių nuosavybe proporcingai jiems tenkančia dalimi, todėl teismas neteisingai vertino oficialųjį rašytinį įrodymą, kuriame užfiksuota bendraturčių susitarimas ir valia. Nesant kitokio bendraturčių (statytojų) notarinio susitarimo dėl daiktinių teisių perleidimo ir (ar) suvaržymo, kitoks jų susitarimas yra negaliojantis. Dėl to nepagrįstai teismas nurodė, kad tretieji asmenys atsisakė nuosavybės teisių į pastogę. Kasatorė pažymi, kad teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovų, atsakovų ir trečiųjų asmenų, susijusių giminystės ryšiais, parodymus.

193. Dėl nuosavybės teisės pripažinimo teisinio pagrindo. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog palėpė pastatyta už ieškovų lėšas, netinkamai aiškino ir taikė CPK 185 straipsnio ir CK 4.47 straipsnio normas. Namą statė visi bendraturčiai, todėl teismas nepagrįstai stogo įrengimo darbus pripažino kaip ieškovų asmeninį indėlį. Šiuo atveju nebuvo sukurtas naujas daiktas, nes pastogė – neatskiriama statinio konstrukcijų dalis. Tai, kad ieškovai įstatė stoglangius, negali suteikti jiems teisės reikalauti teismo tvarka pripažinti nuosavybės teisę į palėpę. Ieškovas, kaip vienas iš statytojų, turėjo pareigą pastatyti visą namą, todėl natūralu, kad pastatė stogą pagal patvirtintą ir suderintą projektą. Ieškovų pateiktos sąskaitos apima laikotarpį iki 2006 m. lapkričio 24 d., ieškovui priklausanti dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta 2006 m. gruodžio 21 d., todėl ieškovai, manydami, kad jiems priklauso didesnė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, galėjo susitarti su kitais bendrasavininkais, tačiau buvo nustatytos lygios visų dalys. Ieškovams nepateikus įrodymų, kad jie būtų atlikę kokius nors atidalijimo darbus ir padidinę bendrąją dalinę nuosavybę, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog ieškovai savo lėšomis sukūrė naują daiktą, ir dėl to jiems pripažinti nuosavybės teises.

20Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad palėpės įrengimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovams teismas nuosavybę pripažino tuo pagrindu, kad jie rangos santykių pagrindu statytojo lėšomis sukūrė naują daiktą. Teismas, pripažindamas nuosavybės teisę, turėjo vertinti objekto sukūrimo teisėtumą, nes priešingu atveju būtų sudaryta galimybė nesilaikyti Statybos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir įgyti nuosavybę pažeidžiant juos. Teismas, spręsdamas dėl naujo daikto sukūrimo ir nuosavybės teisių į jį pripažinimo, privalėjo įvertinti, ar objektas sukurtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų (ar turėjo suderintą techninį projektą, kitų bendraturčių sutikimus, statybos leidimą ir kt.). Nesant tokių duomenų, teismas negalėjo pripažinti ieškovams nuosavybės teisių.

214. Dėl šalių valios ir tikrųjų ketinimų. Teismas netinkamai vertino 2007 m. sausio 4 d. pareiškimą kaip visų bendraturčių susitarimą, kad kasatoriai nepriklauso nuosavybės teisė į palėpę. Kasatorė teigia, kad šiuo pareiškimu šalys išreiškė savo valią kitam bendraturčiui, kad ieškovai ir atsakovai Č. atsisako pirmumo teisės pirkti parduodamą turto dalį. Šiame dokumente nėra duomenų, kad palėpė nuosavybės teise priklausytų išimtinai ieškovams. Kasatorė mano, kad šiuo atveju teismas netinkamai aiškino nuosavybės teisės apimtį. Šiame dokumente nurodoma tik apie tai, kad pirkėjai nesuteikiama teisės naudotis mansardos patalpomis. Tretieji asmenys S. šio susitarimo nepasirašė, todėl kiti bendraturčiai negalėjo apriboti jų teisių. Kasatorė pažymi, kad 2007 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punkte nurodyta tik apie jos teisę dėl naudojimosi mansardos patalpa, todėl šią sąlygą ji vertina kaip naudojimosi tvarkos nustatymą, bet ne nuosavybės teisių atsisakymą.

22Kasatorės nuomone, teismas netinkamai vertino bylos duomenis apie šalių susitarimą įregistruoti palėpę bendrosios nuosavybės teise, vėliau – perleisti ieškovams. 2008 m. balandžio 9 d. susitarimo iniciatoriai buvo ieškovai, be visų bendraturčių susitarimo tokių patalpų įregistravimas neįmanomas. Kasatorė pažymi, kad patalpų įregistravimui neprieštaravo. Šalių pasirašytas susitarimas patvirtina, kad ji turėjo nuosavybės teisę į palėpę, nes jeigu tai būtų ieškovų buto priklausinys, jie būtų galėję įregistruoti be šalių susitarimo. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, pripažindamas savininkų susitarimą tariamuoju sandoriu, turi pripažinti negaliojančiu jo dalį, o ne jį panaikinti.

23Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai J. K. ir M. K. prašo atsakovės A. B. kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodinėjimo dalyko. Ieškovai nurodo, kad byloje neginčijamas pastogės kaip atskiro turto vieneto registravimo teisėtumas Nekilnojamojo turto registre, įrodinėjimo dalyku taip pat nėra pastogės statybų pradėjimo, vykdymo ir užbaigimo teisėtumas. Ieškiniu prašoma panaikinti atsakovų nuosavybės teisę į Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pastogės patalpas bei pripažinti ieškovų nuosavybės teisę į ginčo pastogės patalpas. VĮ Registrų centro Kauno filialas atliko pastogės kadastrinius matavimus, šios patalpos yra suformuotos ir įregistruotos kaip atskiras turtinis vienetas atlikus jų kadastrinius matavimus pagal Statybos inspekcijos pažymą. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl patalpų teisėtumo, atitikties projektiniams dokumentams ir teisinės registracijos nesudarė bylos įrodinėjimo dalyko pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, teismai neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir pagrįstai konstatavo, kad argumentai ir teikiami įrodymai dėl pastogės registravimo teisėtumo nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

252. Dėl pastogės statymo tikslo. Ieškovai mano, kad kasatorė nepagrįstai kelia fakto klausimą dėl pastogės statymo tikslo, ir nurodo, jog palėpė nebuvo statoma kaip atskiras objektas ar buto priklausinys. Teismai vertino byloje esančius įrodymus, išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pastogė tiek pagal projektą, tiek pagal faktą skirta ne namui tarnauti, o yra ieškovų buto priklausinys. Aplinkybę, kad statytojų susitarimas statyti pastogę kaip buto Nr. 3 priklausinį, patvirtina ir Techninio projekto bendrųjų duomenų trumpas statinių projektinių sprendinių aprašymo 3.7 punktas, taip pat Techninio projekto aiškinamojo rašto nuostatos. Pastogės patalpos izoliuotos nuo viso namo ir jo bendrojo naudojimo patalpų (laiptinės), į jas galima patekti tik per ieškovams priklausantį butą, čia neįrengta bendrojo naudojimo įrenginių, individualios šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos, atskiro ar sujungto su laiptine elektros įvado, taigi, pastogės patalpos nėra susijusios su pastatu jokiais funkciniais ryšiais. Bylos nagrinėjimo metu visos trys statytojų šeimos patvirtino, kad nuo namo statybų pradžios buvo suderinta, jog pastogė priklausys butui Nr. 3. Jei nenustatyta, kad tam tikros patalpos yra skirtos tarnauti viso namo gyventojų interesams, tokios patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpos (viso namo priklausinys), o individualaus buto priklausinys arba individualus daiktas registruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Ieškovai pažymi, kad kasatorė nepaneigė, jog pastogės patalpos yra ieškovų buto priklausinys, nenuginčijo byloje pateiktų įrodymų ir neįrodė, jog pastogės patalpos skirtos bendriems poreikiams tenkinti.

263. Dėl nuosavybės teisės pripažinimo teisinio pagrindo. Ieškovai nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog ieškovai savo lėšomis sukūrė naują daiktą, ir tuo pagrindu jiems pripažinti nuosavybės teisių. Namo stogo danga buvo sumontuota bendromis lėšomis, tačiau stoglangių montavimas, stogo apšiltinimas, lietaus izoliacija bei kiti būtini pastogės įrengimo ir pritaikymo naudoti darbai buvo atlikti tik ieškovų užsakymu ir lėšomis. Tai patvirtina bylos aplinkybės. Kadangi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, ieškovai, įregistravę nuosavybės teisę j ginčo butą, de facto įgijo ir nuosavybės teisę į ginčo palėpės patalpas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gyvenamojo namo projektavimo metu buvo priimtas sprendimas statytojų sutikimu įrengti papildomas negyvenamąsias patalpas pastogėje, kaip šio buto priklausinį, ir tai nepaneigia bylos duomenų, kad namo projektavimo ir statybos metu buvo sukurtas naujas daiktas, į kurį kasatorė nuosavybės teisių neįgijo.

274. Dėl šalių valios ir tikrųjų ketinimų. Ieškovai nurodo, kad bylos duomenys (projektavimo sąlygų sąvadas, techninis projektas, 2007 m. sausio 4 d. pareiškimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pardavimo, taip pat pirkimo–pardavimo sutartis) patvirtina tikrąją šalių valią – pasistatyti trijų šeimų sumanymo pagrindu suprojektuotą namą tokiu būdu, kad buto Nr. 3 savininkas turėtų buto priklausinį – pastogę, buto Nr. 1 savininkas – nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, sudarančią vidinį kiemelį, bei proporcingai įgyjamai nuosavybės daliai pasiskirstyti statybos kaštus. Šias aplinkybes patvirtina atsakovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Kasatorės valią ir tikruosius ketinimus įsigyti atitinkamos apimties ir teisinės prigimties turtą (be pastogės) patvirtina šalių paaiškinimai, pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos. Iš pastarųjų aiški trečiųjų asmenų valia parduoti sutartyje nurodytas konkrečias bendrojo naudojimosi patalpas, neperduodant kito turto, ir kasatorės valia priimti konkrečias patalpas, išskyrus pastogės patalpas. Sutarties nuostata, kad kasatorei nesuteikiama teisės naudotis mansardos patalpomis, esančiomis virš buto Nr. 3, buvo išaiškinta notarės B. Germanavičienės. Taigi, pasirašydama sutartį, kasatorė pripažino, jog neturi į palėpę teisių, nes šios nuosavybės teise priklauso ieškovams. Kasatorei buvo parduotas didesnis žemės sklypo plotas nei proporcingai priklausytų pagal nuosavybėn įgyto buto plotą, todėl tokia aplinkybė patvirtina ieškovų, atsakovų ir trečiųjų asmenų susitarimą dėl palėpės nuosavybės. Ieškovų nuomone, kasaciniame skunde nepagrįstai keliami fakto klausimai, kai aplinkybių tyrimas atliktas žemesnės instancijos teisme ir konstatuota, kad palėpė yra ieškovams priklausančio buto priklausinys ir kasatoriai nuosavybės teisės į šį turtą nebuvo perleistos. Ieškovai mano, kad teismai nepažeisdami CPK 185 straipsnio nuostatų vertino įrodymus ir pripažino pagristomis šias aplinkybes: visų trijų statytojų šeimų valia namo pastogę skirti ieškovams priklausančiam

28butui Nr. 3; namo ir pastogės projektiniai dokumentai buvo parengti pagal pirmiau nurodytą šalių valią; kasatorei buvo žinoma, kad pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į pastogę neperleidžiamos, ir pasirašydama šią sutartį su tokiomis sąlygomis sutiko; pastogė nėra susijusi funkciniais ryšiais su pastatu ir nėra bendrojo naudojimosi objektas.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartimis atsisakyta priimti trečiųjų asmenų R. S., D. S. ir atsakovų V. Č. ir R. Č. atsiliepimus į kasacinį skundą kaip neatitinkančius CPK 347 straipsnio 3, 4 dalių, 351 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl sutarčių šalių tikrųjų ketinimų kvalifikavimo

33Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai kvalifikavo 2007 m. sausio 4 d. pareiškimą kaip visų bendraturčių susitarimą pakeisti nuosavybės teisių apimtį, nes toks bendraturčių susitarimas nesuteikė ieškovams teisės naudotis mansardos patalpomis, be to, šio susitarimo nepasirašė tretieji asmenys, todėl kiti bendraturčiai pareiškimu negalėjo apriboti jų teisių.

34Šalių ginčui dėl nuosavybės teisių į palėpę pripažinimo išspręsti esminę reikšmę turi šalių sudarytų sandorių aiškinimas, sutarčių šalių tikrųjų ketinimų ir valios nustatymas. Tai aiškintina taikant sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. firma „Elestra“ v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-233/2012; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. O kasatorė sudėtinių šalių teisinių santykių kompleksą bando skaidyti ir aiškinti izoliuotai nuo visumos aplinkybių.

36Nagrinėjamoje byloje bendraturčių teisei į palėpės patalpas, tikriesiems jų ketinimams sudarant sandorius nustatyti svarbus teisinių santykių, t. y. susitarimų, buvusių iki pirkimo–pardavimo sutarties su kasatore sudarymo, ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, įvertinimas. Teismų nustatyta, kad ieškovai, tretieji asmenys ir atsakovai V. ir R. Č. pagal 2006 m. rugsėjo 20 d. išduotą statybos leidimą bendromis lėšomis pastatė trijų aukštų gyvenamąjį namą su palėpe. 2006 m. gruodžio 21 d. sutartimi šie asmenys pasidalijo bendrąja daline nuosavybės teise valdomą namą – kiekvienam teko po atskirą butą kiekviename aukšte. Dėl neįrengtų pastogės (palėpės) patalpų, esančių virš ieškovams priklausančio buto Nr. 3, šia sutartimi nepasisakyta. Pagal byloje pateiktus namo statybos techninius projektus numatyta, kad palėpė tiesiogiai susijusi tik su trečiame aukšte esančiu ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu: patekimas į palėpę suprojektuotas tik iš buto Nr. 3, nėra įrengtų savarankiškų inžinerinių komunikacijų, jos fiziškai susietos su ieškovų butu, t. y. pastogės patalpos tarnauja ne visam namui, o yra trečiame aukšte esančio buto priklausinys. Projektavimo sąlygų aiškinamajame rašte, t. y. dar iki statybos leidimo išdavimo, nurodyta, kad negyvenamoji palėpė priskiriama butui Nr. 3. Taigi projektavimo sąlygų aiškinamajame rašte aiškiai išreikštas namo statytojų (ieškovų, trečiųjų asmenų ir atsakovų Č.) susitarimas dėl palėpės patalpų kaip buto Nr. 3 priklausinio. Pastogė (palėpė) aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 7.10 punkte apibūdinama kaip erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Nors pastogė (palėpė) yra namo konstruktyvo dalis, vien dėl to ji neturi būti vertinama tik kaip bendrojo naudojimo objektas. Tam tikros izoliuotos erdvės gyvenamojo namo pastate priskyrimą prie bendrai visų ar individualiai naudojamos lemia jos funkcinis ryšys arba priskyrimo faktas. Namo statytojams nedraudžiama nuspręsti dėl jos funkcinio ryšio ir paskirties. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir kasacinio teismo praktika nukreipta būtent į funkcinio ryšio su butais ar konkrečia patalpa nustatymą arba priskyrimo faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius tiesėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š., kt. v. A. G., kt., bylos Nr. 3K-3-530/2009; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z., bylos Nr. 3K-3-561/2004; kt.). Pažymėtina, kad palėpė nėra atskirai nuo namo egzistuojantis daiktas, kaip kad ir butai yra namo sudėtinės dalys. Nepaisant to, nekvestionuojama galimybė butams egzistuoti kaip savarankiškiems individualiai registruotiems registre nuosavybės objektams. Dėl to namo statytojams projektavimo sąlygose nustačius, kad palėpė priklauso trečiajame aukšte esančiam butui, laikytina, jog bendraturčių (namo statytojų) valia palėpė priklauso butui Nr. 3 tiek pagal funkcinį ryšį, tiek pagal priskyrimo faktą. Taigi jau statant namą buvo aiškiai išreikštas namo statytojų (ieškovų, trečiųjų asmenų ir atsakovų Č.) ketinimas palėpės patalpas laikyti buto Nr. 3 priklausiniu.

37Tokį šalių ketinimą dėl nuosavybės teisių į palėpės patalpas perdavimo atskleidžia ieškovų ir atsakovų Černiauskų 2007 m. sausio 4 d. pareiškimas. Šiuo pareiškimu ieškovai ir atsakovai V. ir R. Č., kaip bendraturčiai, atsisakė pirmumo teisės pirkti tretiesiems asmenims priklausančias bendrąja daline nuosavybe esančias patalpas ir žemės sklypo dalį, kartu išreikšdami savo poziciją dėl teisės naudotis mansarda (pastogėje įrengtomis patalpomis), taip pat dėl žemės sklypo dalies parduodamam pirmajam butui padidinimo. Aiškinant šį šalių pareiškimą pagal sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193–6.195 straipsniuose, matyti, kad šalys nekeitė savo valios dėl ankstesnio susitarimo, jog palėpės patalpos priklauso butui Nr. 3. Be to, šiame susitarime akivaizdus yra kompensavimo momentas – už teisę į mansardą buto Nr. 1 savininkui skiriamas papildomas žemės sklypo plotas. Vertinant 2007 m. sausio 4 d. ieškovų ir atsakovų Č. pareiškimu nustatytų ieškovams teisių apimtį, svarbi šiuo atveju trečiųjų asmenų pozicija. Nors 2007 m. sausio 4 d. pareiškimo tretieji asmenys S. nepasirašė, tačiau jų pozicija atsisakyti teisės į palėpę gana aiškiai išreikšta pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su kasatore, nuostatose. 2007 m. sausio 30 d. trečiųjų asmenų ir kasatorės pasirašytoje pirkimo–pardavimo sutartyje apibrėžiant iš sutarties kylančias pirkėjo (kasatorės) teises, nurodyta, kokiu žemės sklypu pirkėjas naudosis, taip pat akcentuota, kad jam nesuteikiama teisės naudotis mansardos patalpomis, esančiomis virš buto Nr. 3. Šių specialiųjų sąlygų, t. y. tų pačių, kurios išreikštos ir 2007 m. sausio 4 d. ieškovų ir atsakovų Č. pareiškime, įrašymas į sutartį leidžia pirkėjui suprasti sutartimi įgytų nuosavybės teisių apimtį. Taigi, tretieji asmenys, pakartodami pirkimo–pardavimo sutartyje bendraturčių susitarimo (pareiškimo) tekstą, patvirtino buvusį bendrą visų bendraturčių susitarimą tiek dėl palėpės priskyrimo tik butui Nr. 3, tiek dėl papildomo žemės sklypo pirmajam butui skyrimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirkimo–pardavimo sutartimi kasatorė neįgijo teisės į palėpės patalpas.

38Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pačios kasatorės tvirtinimas, jog po to, kai ji įsigijo patalpas pirmajame aukšte, jokie statybos darbai name nebuvo atliekami, o ji įgijo tik butą ir sklypo dalį, kurio naudojimosi tvarka iš esmės nustatyta, patvirtina jos teisių, įgytų pagal sutartį priklausomumą nuo ankstesnių savininkų susitarimo. Po to, kai namas iš esmės buvo pastatytas, nuo bendraturčių valios tapo priklausomas konkrečių dalių pardavimas ar jų priskyrimas, nes jiems atsirado teisė daiktu disponuoti savo nuožiūra bendru sutarimu. Toks bendraturčių susitarimas ir yra teismų nustatytas. Dėl to kasatorė negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo buto pardavėjai.

39Įvertindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai tinkamai atskleidė tikruosius šalių ketinimus ir valią palėpės patalpas laikyti ieškovų buto priklausiniu ir pagrįstai nurodė, kad kasatorė pirkimo–pardavimo sutartimi neįgijo į ją nuosavybės teisių.

40Dėl tariamojo sandorio nuginčijimo

41Kasatorė, nesutikdama su teismų išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad 2008 m. balandžio 9 d. susitarimo įregistruoti palėpės patalpas kaip atskirą objektą ir jo dalis negali būti laikomas tariamuoju sandorius, nes ieškovai suprato tokio susitarimo pasirašymo padarinius ir to siekė.

42Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje šiuo klausimu pažymėta, kad toks sandoris yra fiktyvus dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; 2005 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. J. Č., kt., bylos Nr. 3K-3-68/2005; kt.). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008; kt.)

43Teismų nustatyta, kad visi namo bendraturčiai, išskyrus kasatorę, patvirtino, kad 2008 m. balandžio 9 d. prašymu nesiekė to tikslo, kuris įvardytas prašyme – kiekvienam atitinkamomis dalimis įregistruoti palėpės patalpas Nekilnojamojo turto registre. Tikroji ieškovų valia buvo kuo greičiau įregistruoti palėpę kaip turtinį vienetą savo asmenine nuosavybe, šie ieškovo tikslai buvo atskleisti ir kasatorei, nes pirkimo–pardavimo sutartimi ji nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į palėpę. Dėl to nustatęs, kad šalys prašymą sudarė nesiekdamos jame įvardytų tikslų, o kasatorė, net jei ir būtų tokį ketinimą turėjusi, neturėjo teisinio pagrindo tokiam tikslui įgyvendinti, teismas pagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, atskleidžiančiomis šalių valią tiek sudarant bendro turto padalijimo, tiek jo dalies pardavimo sandorius, pažymi, kad priklausinį (antraeilį daiktą) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Pagal šios normos prasmę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tuo atveju, kai priklausinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tokia pagrindinio daikto ir priklausinio teisinį statusą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. A. S., kt., bylos Nr. 3K-3-452/2011; kt.). Taigi, ieškovai, įregistravę nuosavybės teisę į butą trečiajame aukšte, de facto įgijo ir nuosavybės teisę į funkcine paskirtimi tik su ieškovų butu susijusias palėpės patalpas. Atsižvelgdama į šį aiškinimą ir į tai, kad tikroji bendraturčių valia dėl palėpės priklausomumo atskleista pirmiau, teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad bendraturčių valia ir ketinimai patvirtina 2008 m. balandžio 9 d. prašymo kaip sandorio tariamumą, todėl, pripažinus jį negaliojančiu, pagrįstai taikytos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (CK 1.86 straipsnio 2 dalis), tai duoda pagrindą pripažinti ieškovams nuosavybės teises į visas tiesiogiai virš jų buto esančias ir tik su šiuo butu faktiškai susijusias palėpės patalpas.

45Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir sprendimo (nutarties) motyvuotumo

46Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus bylos nagrinėjimo ribas teisme apibrėžia ieškinio ribos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-376/2008; kt.). Būtent ieškinio, kartu ir priešieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Teismai, priimdami procesinį sprendimą, privalo laikytis pareikšto ieškinio ir priešieškinio ribų. Ieškovai ieškinyje suformuluotu dalyku prašė panaikinti atsakovų nuosavybės teisę į Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastogės patalpas bei pripažinti ieškovų nuosavybės teisę į ginčo pastogės patalpas. Kasatorė nepareiškė priešieškinio dėl pastogės kaip turtinio vieneto registravimo teisėtumo Nekilnojamojo turto registre, taip pat jos statybų teisėtumo bei atitikties projektiniams dokumentams, todėl bylos nagrinėjimo ribos buvo apibrėžtos ieškinio dalyku ir pagrindu. Nesant priešieškinio ir esant nepanaikintai palėpės teisinei registracijai, nėra pagrindo su šios bylos nagrinėjimo dalyku sieti palėpės registravimo teisėtumo, atitikties statybos reikalavimams ir registracijos klausimus ir juos nagrinėti. Nagrinėjamos bylos atveju vien atsikirtimų į ieškinį forma, nepareiškus priešieškinio, palėpės, kaip nuosavybės teisės objekto, teisinio statuso klausimai negalėjo būti sprendžiami. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl bylos nagrinėjimo ribų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, kasatorė A. B., išreikšdama abejones dėl palėpės įregistravimo registre teisėtumo, netiesiogiai paneigia ir savo teisę į ginčo palėpę.

47Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, todėl buvo pažeistos CPK 270 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento. Apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį apeliacinio skundo argumentą. Tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės bylai. Taigi teisėjų kolegija atmeta šį kasatorės argumentą, nes apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl tų argumentų, kurie apibrėžti ieškinio ribomis ir nurodyti apeliaciniame skunde, ir pagrįstai nurodė, jog kasatorės argumentai ir teikiami įrodymai dėl pastogės registravimo teisėtumo nesusiję su ginčo dalyku. Be to, šios bylos atveju teisėjų kolegija nekonstatuoja ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo.

48Kiti kasacinio skundo argumentai specialiai nutartyje neanalizuotini dėl to, kad jie nesudaro savarankiško pagrindo skundžiamiems procesiniams sprendimams panaikinti. Taigi, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu ir atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti procesinius sprendimus kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir procesinių išlaidų priteisimo

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012 m. kovo 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė VĮ Registrų centrui atlikti įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į 3336/10000 dalis palėpės ( - ), unikalus Nr. ( - ), taip pat uždraudė nurodytą nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dalį įkeisti, išnuomoti ar kaip nors kitaip apsunkinti ar suvaržyti. Atmetus kasacinį skundą, naikintinos teisėjų atrankos kolegijos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas ir draudimas, nutarties nuorašas išsiųstinas VĮ Registrų centrui.

51Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktai) šioje byloje yra 107,08 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

52Netenkinus kasacinio skundo, išspręstinas ieškovų bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme klausimas. Ieškovai prie atsiliepimo į kasacinį skundą pateikė duomenis, kad kasacinės instancijos teisme patyrė 5082 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgus į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, advokato teikiamų kasatoriui teisinių paslaugų pastovumą, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kasatorės ieškovų naudai priteistina 2000 Lt (po 1000 Lt kiekvienam) atstovavimo išlaidų.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 150 straipsnio dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

55Priteisti iš atsakovės A. B. (a. k. ( - ) ieškovo A. J. K. (a. k. ( - ) ir M. K. (a. k. ( - ) naudai po 1000 (vieną tūkstantį) Lt atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

56Priteisti iš atsakovės A. B. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 107,08 Lt (vieną šimtą septynis litus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

57Panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į 3336/10000 dalis palėpės ( - ), unikalus Nr. ( - ), taip pat draudimą nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dalį įkeisti, išnuomoti ar kaip nors kitaip apsunkinti ar suvaržyti.

58Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovai A. J. K., M. K., atsakovai V. Č., R. Č. ir tretieji asmenys R. S.,... 7. 2008 m. balandžio 9 d. ieškovai, atsakovai A. B., V. Č. ir R. Č. VĮ... 8. Ieškovai kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti jiems... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nurodė, kad visų namo bendraturčių susitarimu namas buvo... 12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 13. Projektavimo sąlygų sąvado, techninio projekto pakeitimo duomenys... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 16. 1. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodinėjimo dalyko. Apeliacinės... 17. 2. Dėl pastogės statymo tikslo. Kasatorė teigia, kad apeliacinės... 18. Be to, palėpė nebuvo naujas objektas – pagal projektą buvo numatytas... 19. 3. Dėl nuosavybės teisės pripažinimo teisinio pagrindo. Kasatorė nurodo,... 20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad palėpės įrengimo... 21. 4. Dėl šalių valios ir tikrųjų ketinimų. Teismas netinkamai vertino 2007... 22. Kasatorės nuomone, teismas netinkamai vertino bylos duomenis apie šalių... 23. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai J. K. ir M. K. prašo atsakovės A.... 24. 1. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodinėjimo dalyko. Ieškovai nurodo, kad... 25. 2. Dėl pastogės statymo tikslo. Ieškovai mano, kad kasatorė nepagrįstai... 26. 3. Dėl nuosavybės teisės pripažinimo teisinio pagrindo. Ieškovai nesutinka... 27. 4. Dėl šalių valios ir tikrųjų ketinimų. Ieškovai nurodo, kad bylos... 28. butui Nr. 3; namo ir pastogės projektiniai dokumentai buvo parengti pagal... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl sutarčių šalių tikrųjų ketinimų kvalifikavimo... 33. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai kvalifikavo 2007 m. sausio... 34. Šalių ginčui dėl nuosavybės teisių į palėpę pripažinimo išspręsti... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų... 36. Nagrinėjamoje byloje bendraturčių teisei į palėpės patalpas, tikriesiems... 37. Tokį šalių ketinimą dėl nuosavybės teisių į palėpės patalpas... 38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pačios kasatorės... 39. Įvertindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai... 40. Dėl tariamojo sandorio nuginčijimo... 41. Kasatorė, nesutikdama su teismų išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad 2008... 42. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių,... 43. Teismų nustatyta, kad visi namo bendraturčiai, išskyrus kasatorę,... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis,... 45. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir sprendimo (nutarties) motyvuotumo... 46. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus bylos nagrinėjimo ribas teisme... 47. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų... 48. Kiti kasacinio skundo argumentai specialiai nutartyje neanalizuotini dėl to,... 49. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir procesinių išlaidų... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 51. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 52. Netenkinus kasacinio skundo, išspręstinas ieškovų bylinėjimosi išlaidų... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 55. Priteisti iš atsakovės A. B. (a. k. ( - ) ieškovo A. J. K. (a. k. ( - ) ir... 56. Priteisti iš atsakovės A. B. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 107,08 Lt... 57. Panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame... 58. Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...