Byla A-62-283-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, atsakovo įgaliotam atstovui E. G., advokatei Stasei Jovaišienei. trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotoms atstovėms R. B. ir Ž. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai (nuo 2010 m. sausio 1 d. – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija), suinteresuotiems tretiesiems asmenims – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei įmonei „Varėnos miškų urėdija“ – dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Nustatyta, kad 1981 m. pareiškėjas A. L. priimtas į darbą Dzūkijos nacionalinio parko Puvočių girininkijos girininku, o 1997 m. paskirtas Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) direktoriumi ir ėjo šias pareigas iki 2007 m., kol Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1P buvo perkeltas iš Direkcijos direktoriaus pareigų į Direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas (b. l. 30).

5Pareiškėjo vadovaujama Direkcija, stiprindama materialinę bazę, 2000-2001 ir

62002-2005 m. atliko pastato, esančio adresu Puvočių kaime, Marcinkonių seniūnijoje, unikalus

7Nr. 3895-9006-7017 (toliau – ir Pastato), rekonstrukciją bei šio pastato dalies kapitalinį remontą. Prie Pastato buvo pristatytas 27 kv. m karkasinis priestatas su gyvenamuoju kambariu ir laiptine, atliktas Pastato kapitalinis remontas (išskyrus vieną kambarį): pakeisti langai, šildymo sistema, apšvietimas, vidaus apdaila, sumontuota sieninė spinta, santechnikos įrenginiai. Pastato pastogėje įrengtos gyvenamosios patalpos: keturi kambariai, holas, dušo ir tualeto patalpos. Perdengtas stogas, įrengti lauko inžineriniai tinklai, atliktas artezinis gręžinys. Direkcijos 2007 m. birželio 8 d. Gyvenamojo namo su Puvočių girininkijos raštinės patalpomis ir ūkiniais pastatais Puvočių kaime, Marcinkonių seniūnijoje, Varėnos rajono savivaldybėje, techninės būklės ir ekonominio naudingumo nustatymo akte (toliau – Techninės būklės ir ekonominio naudingumo nustatymo aktas) konstatuota, kad Direkcija 2001-2002 metais pastato rekonstrukcijai investavo virš

880 000,00 Lt (b. l. 46-47).

9Komisija, sudaryta Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V1-72 (1.4), 2008 m. rugpjūčio 6 d. išvadoje (b. l. 10-12) inter alia konstatavo, kad Pastato priestate įrengta mansarda su gyvenamosiomis patalpomis, žemės sklypas nesuformuotas, neparengtas projektas, negautas leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nurodyta, kad už nustatytus pažeidimus yra atsakingas pareiškėjas A. L., tačiau jis tarnybinėn atsakomybėn nėra trauktinas, nes yra suėjęs trijų mėnesių senaties terminas.

10Po minėtos išvados surašymo pareiškėjas A. L. pradėjo Pastate savavališkai atliktų statybos darbų demontavimo darbus. Direkcijos direktorius E. G., jam įtarus, kad Direkcijos pavaduotojas A. L. atliko neteisėtus veiksmus (Pastate išgriovė priestatą ir pastogėje įrengtas patalpas) 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. VI-86 (1.4) sudarė komisiją (toliau – ir Komisija), kuriai pavedė atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą (b. l. 21).

11Komisija, patikrinusi Pastato būklę, surašė patikrinimo aktą Nr. V-24 (b. l. 33), kuriame konstatavo, kad A. L. pakeitė pastato architektūrinę išvaizdą. Be to, priestato kambarys pakeistas į terasą, laiptinė perdaryta į sandėlį, o pastogėje įrengtos patalpos sunaikintos, bute savavališkai pakeistas patalpų išplanavimas, sugadintos statybinės medžiagos.

122009 m. spalio 20 d. buvo surašyta išvada dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo (b. l. 18-20) (toliau – ir Išvada). Nurodyta, kad pareiškėjas A. L., savavališkai atlikdamas pastato priestato dalies nuardymą bei palėpėje įrengtų gyvenamųjų patalpų sunaikinimą, padarė Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai 13 354,89 Lt turtinę žalą ir tuo įvykdė šiukštų tarnybinį nusižengimą,

13t. y. piktnaudžiavo tarnyba (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 13 p.), pažeidė pagrindinius valstybės tarnautojo etikos veiklos principus (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.), valstybės tarnautojo pareigas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 ir 5 p.), o taip pat Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus

142007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 107 (1.4), 6.1, 6.4 punktų reikalavimus.

15Vadovaudamasis minėta išvada, Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktorius

162009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. Į.p.-19 (6.16) (toliau – ir Įsakymas) pripažino, kad Direkcijos direktoriaus pavaduotojas A. L. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą − atleidimą iš darbo nuo 2009 m. spalio 21 d., įsakė Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos vyriausiajai specialistei kreiptis į teismą dėl A. L. padarytos turtinės žalos Direkcijai atlyginimo (b. l. 7).

17II.

18Pareiškėjas A. L. skundu (b. l. 2-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2009 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. Į.p-19 (6.16), kuriuo, be kita ko, pripažinta, kad Direkcijos direktoriaus pavaduotojas A. L. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir kuriuo A. L. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2009 m. spalio 21 d.

19Pareiškėjas nurodė, kad 1981 m. buvo priimtas dirbti Dzūkijos nacionalinio parko Puvočių girininkijos girininku, o 1997 m. – Direkcijos direktoriumi, o nuo 2007 m. perkeltas į Direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Visą savo darbo ir tarnybos laikotarpį jis nuomojo tarnybines gyvenamąsias patalpas buvusiame Puvočių girininkijos pastate, Puvočių kaime, Marcinkonių seniūnijoje. 2000-2001 ir 2002-2005 m. buvo atlikta minėto Pastato rekonstrukcija. 2007 m. sausio 22 d. Direkcija raštu informavo, kad dėl lėšų trūkumo Pastato remontas nebus tęsiamas. Tuo pačiu Direkcija neprieštaravo, kad A. L. toliau nuomotų patalpas ir remontuotų Pastatą savo lėšomis, ką jis ir padarė. Nurodo, kad komisija, sudaryta Direkcijos direktoriaus įsakymu, 2008 m. rugpjūčio

206 d. išvadoje inter alia konstatavo, kad Pastato priestate įrengta mansarda su gyvenamosiomis patalpomis, žemės sklypas nesuformuotas, neparengtas projektas, negautas leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai. Teigė, kad gavęs minėtos komisijos išvadą apie tai, jog Pastato statybos-rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi nelegaliai, pats nedelsdamas demontavo mansardoje savavališkai įrengtas patalpas ir pradėjo priestato nuardymą, išmontuotas statybines medžiagas susandėliavo ūkiniame pastate, taip siekdamas užkirsti kelią galimam neigiamos informacijos apie Direkciją skleidimui. Atsižvelgiant į tai, kad ardymo darbai Direkcijai būtų kainavę, o išlaidas būtų privalėjęs atlyginti asmeniškai, skirti darbininkų, kurių Direkcijoje nėra, ar samdyti statybinę organizaciją šiems darbams vykdyti pareiškėjas neprašė. Nurodė, kad nors komisija 2008 m. rugpjūčio 6 d. išvadoje konstatavo, jog Pastato rekonstrukcijos darbai vykdyti neturint reikiamų statybos dokumentų, apie tai atsakingoms statybos valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms nepranešta, savavališkos statybos aktas nesurašytas, todėl nebuvo nustatytas ir terminas pareiškėjui savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Dėl šios priežasties jis savarankiškai ėmėsi visų priemonių, kad pašalintų neteisėtos statybos padarinius, o tai nepagrįstai buvo pripažinta piktnaudžiavimu tarnyba. Teigė, kad jo veiksmuose nebuvo neteisėtumo elemento. Jo veiksmus, kuriais jis savarankiškai likvidavo savavališkos statybos padarinius (demontavo ir nuardė neteisėtus statinius), vertinti kaip piktnaudžiavimą tarnyba ar valstybės tarnybos principų pažeidimą yra ne tik nepagrįsta, tačiau ir nelogiška. Kadangi nebuvo padarytas tarnybinis nusižengimas, t. y. jo veiksmuose nebuvo visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų (pažeidimo padarymo fakto ir kaltės), nebuvo pagrindo ir tarnybinei atsakomybei kilti. Anot pareiškėjo, savarankiškai likvidavęs neteisėtos statybos padarinius (kai Direkcija nesiėmė jokių veiksmų dėl minėto klausimo sprendimo), jis ne tik laikėsi įstatymų nustatytų reikalavimų, bet ir vadovavosi teisės aktuose įtvirtintais valstybės tarnautojo veiklos principais, vykdė įstatymo numatytas pareigas.

21Atsakovas Dzūkijos nacionalinio parko direkcija su pareiškėjo A. L. skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

22Atsiliepime į skundą (b. l. 25-29) nurodė, kad A. L., 2001 ir 2002-2005 m., neturėdama leidimo bei projekto, atliko Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos patikėjimo teise valdomo Pastato rekonstrukciją bei šio Pastato dalies kapitalinį remontą. Didžiąją Pastato dalį užėmė butas, kurį nuomos sutarties pagrindu naudojo ir naudoja šiuo metu pareiškėjas. Kita Pastato dalis (apie 30 kv. m) buvo Puvočių girininkijos patalpos. Šiuo metu jos priklauso Valstybinei įmonei „Varėnos miškų urėdija“. Į Pastato rekonstrukciją 2001-2002 m. Direkcija investavo 80 000,00 Lt. Pastato rekonstrukcija buvo atlikta, nesant suformuoto žemės sklypo, be projekto ir leidimo, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. A. L. tarnybinėn atsakomybėn už šiuos pažeidimus negalėjo būti patrauktas, suėjus senaties terminui. Tačiau 2009 m. rugpjūčio 26 d., atlikus patikrinimą, taip pat paaiškėjo, kad A. L., eidamas Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojo pareigas, laikotarpyje nuo 2008 m. antros pusės iki 2009 m. rugpjūčio 26 d., be Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos žinios ir sutikimo atliko nurodyto Pastato naujai pastatytos dalies, laiptinės ir jam neišnuomotos pastogės patalpų ardymą, pakeitė nuomojamo buto patalpų išplanavimą, išardė sieninę spintą, atliko kitus pakeitimus. Direkcija pažymėjo, kad A. L., atlikęs gyvenamojo namo dalies, pastogės patalpų ardymą, pakeitė pastato architektūrinę išvaizdą, sunaikino įrengtas patalpas ir sugadino statybines medžiagas. Komisija, atlikusi tyrimą, nustatė, kad demontuotos statybinės medžiagos į Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos sandėlį nepriduotos, o suverstos pareiškėjo naudojamame ūkiniame pastate, sugadintos ir didžioji jų dalis netinkamos naudojimui, bendra sugadintų statybinių medžiagų ir gaminių vertė – 13 354,89 Lt, išardytų ir galbūt ateityje naudojimui tinkamų santechninių gaminių vertė – 793,00 Lt. Pažymėjo, kad tokiais veiksmais A. L. pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktus. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, jog jo veiksmuose nebuvo kaltės ir pažeidimo fakto, nepagrįsti. Pareiškėjas, atlikdamas demontavimo darbus, tai atlikto savavališkai, be to – netinkamai, patalpos nuniokotos, dauguma statybinių medžiagų sugadintos, neperduotos saugoti į sandėlį. Pažymėjo, kad pareiškėjas daug metų dirba Direkcijoje, todėl jam turėjo būti žinoma statybinių medžiagų pridavimo ir išdavimo tvarka. A. L., kaip ilgametis ir patyręs valstybės tarnautojas, dirbęs vadovaujamą darbą, galėjo ir privalėjo suvokti, jog turi elgtis taip, jog nepažeistų jam, kaip valstybės tarnautojui, keliamų reikalavimų. Jis galėjo ir turėjo numatyti, kad išardydamas palėpėje įrengtas gyvenamąsias patalpas, netinkamai nuimdamas statybines medžiagas ir jas netinkamai susandėliuodamas, padarys žalą Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai, todėl jo veiksmai turi būti vertinami kaip padaryti, esant kaltei. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo veiksmai buvo susiję ne su noru pašalinti savavališkos statybos padarinius, o su jo siekiu privatizuoti pastatą sau naudingomis sąlygomis.

23Teismo posėdyje dalyvavęs trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės „Varėnos miškų urėdija“ atstovas ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiškėjo A. L. skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą (b. l. 90-94) grindė atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

25III.

26Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. vasario 26 d. sprendimu (b. l. 159-164) pareiškėjo A. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisės aktų normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad A. L. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl pagrindo paskirti jam švelnesnę nuobaudą nėra. Teismas nustatė, kad Direkcija, stiprindama materialinę bazę, 2000-2001 ir 2002-2005 m. atliko pastato rekonstrukciją bei šio pastato dalies kapitalinį remontą, į rekonstrukcijai investavo virš 80 0000,00 Lt. Po atleidimo iš Direkcijos direktoriaus pareigų A. L. su laikinai einančiu Direkcijos direktoriaus pareigas E. D. 2007 m. sausio 29 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, t. y. jam buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos vieno aukšto mediniame pastate (buvusiame Puvočių girininkijos pastate, esančiame adresu Puvočių k., Marcinkonių sen., unikalus Nr. 3895-9006-7017), kurio palėpė buvo rekonstruojama neturint jokio leidimo ir suderinto projekto. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jo kaltės nėra, nes neteisėta rekonstrukcija neįforminta, kaip to reikalauja teisės aktai. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas pripažino, jog palėpės įrengimą šiame Pastate organizavo jis be projektinės dokumentacijos ir statybos leidimo, statybos darbai ir medžiagos buvo perkamos už Direkcijos lėšas, išmontavimo darbus atliko asmeniškai, nieko neinformavęs. Teismas taip pat vadovavosi liudytojo V. K., kuris patvirtino, kad palėpės rekonstrukciją organizavo A. L., tai buvo padaryta be projektinės dokumentacijos ir statybos leidimo, Direkcijos lėšomis, parodymais. Nurodė, kad 2008 m. liepos 25 d. komisijos išvadoje taip pat konstatuota, jog pastato priestate įrengta mansarda su gyvenamosiomis patalpomis, žemės sklypas nesuformuotas, neparengtas projektas, negautas leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo veikoje nėra dviejų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų (pažeidimo padarymo fakto ir tarnautojo kaltės). Anot teismo, pareiškėjas sunaikino turtą, kuriam sukurti buvo panaudotos biudžeto lėšos ir tai atliko visiškai netinkamai, neracionaliai, sugadindamas anksčiau rekonstrukcijai panaudotas statybines medžiagas (grindis, duris, langus, apdailos medžiagas), demontuotų statybinių medžiagų jis ne tik neperdavė saugoti į sandėlį, bet ir jų tinkamai nesusandėliavo, nei prieš pradėdamas veiksmus, nei juos atlikęs, jis apie tai Direkcijos neinformavo, t. y. su valstybės turtu jis elgėsi kaip su savo nuosavybe. Pažymėjo, kad pareiškėjas daug metų dirbo Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pareigose, todėl jam buvo žinoma medžiagų pridavimo į sandėlį bei išdavimo iš jo tvarka. Teismo nuomone, pareiškėjui norėjus tinkamai likviduoti savavališkos statybos padarinius, pirmiausia jis būtų aptaręs savo veiksmus, suderinęs juos su Direkcija ir tinkamai organizavęs demontavimo darbus. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veikoje galima įžvelgti sąmoningus jo veiksmus, siekiant sau naudos, t. y. naudojimąsi tarnybine padėtimi. Visais atvejais, anot teismo, pareiškėjas pats du kartus elgėsi savavališkai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus: pirmą kartą – savavališkai rekonstruodamas Pastatą, antrą kartą – savavališkai naikindamas valstybės turtą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip ilgametis ir patyręs valstybės tarnautojas, dirbęs vadovaujamą darbą, žinojo, kad turi elgtis taip, jog nepažeistų jam, kaip valstybės tarnautojui, keliamų etikos principų, pareiginės instrukcijos reikalavimų. Jis galėjo ir turėjo numatyti, kad išardydamas palėpėje įrengtas gyvenamąsias patalpas, netinkamai nuimdamas statybines medžiagas ir jas netinkamai susandėliuodamas, padarys žalą Direkcijai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo, kaip Direkcijos vadovo, atliktus veiksmus matė, juos vertino Direkcijos darbuotojai (jo pavaldiniai).

28IV .

29Pareiškėjas A. L. apeliaciniu skundu (b. l. 166-170) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. L. skundą patenkinti.

30Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis, sunaikindamas turtą, kuriam sukurti buvo panaudotos biudžeto lėšos, tai atlikdamas visiškai netinkamai, neracionaliai, apie savo ketinimus neinformavęs Direkcijos vadovo, pažeidė pareigybės aprašymo 6.4 punktą, tačiau neanalizavo ir niekaip nepasisakė dėl kitų teisės aktų pažeidimų (nepažeidimo), nurodytų Įsakyme bei Išvadoje dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Teismas sprendime vadovavosi aiškiai neteisiniais argumentais, kurie prieštarauja bylos medžiagai, išvados padarytos objektyviai neįvertinus surinktų įrodymų, neatsižvelgus į visas bylos aplinkybes. Be to, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes įvertino ir A. L. veiksmus, vykdant ginčo pastato rekonstrukciją, nors šie veiksmai niekaip negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku – už minėtus veiksmus jis tarnybinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo argumentus, jog buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, surašyta išvada paremta vien subjektyvia nuomone. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis neįpareigoja visais atvejais atleisti valstybės tarnautojo iš tarnybos, kai jis padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę. Šiuo tikslu turi būti įvertintos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir Direkcija, šio reikalavimo nesilaikė – neatsižvelgė į paties Direkcijos vadovo bei Direkcijos steigėjos, t. y. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, vadovų sistemingus veiksmus siekiant įteisinti nelegaliai rekonstruotą ginčo pastatą, taip taikydamas skirtingus to paties reiškinio vertinimo kriterijus, neįvertino tos aplinkybės, kad atsakingoms statybos valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms nebuvo pranešta apie savavališkos statybos faktą, savavališkos statybos aktas surašytas nebuvo, todėl nebuvo nustatytas ir terminas pareiškėjui savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Kaip ir skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas teigia, kad savarankiškai likvidavęs neteisėtos statybos padarinius, kai Direkcijos vadovas nesiėmė jokių veiksmų dėl minėto klausimo sprendimo, o siekė neteisėtai įteisinti nelegalią statybą, ne tik laikėsi įstatymų nustatytų reikalavimų, bet ir vadovavosi nurodytais valstybės tarnautojo veiklos principais, vykdė įstatymų numatytas pareigas.

31Atsakovas Dzūkijos nacionalinio parko direkcija (nuo 2010 m. sausio 1 d. – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija) pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą prašo atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 175-179) nurodo, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo sprendimą, o pareiškėjo argumentai šiuo aspektu neatitinka tikrovės. Anot atsakovo, A. L. nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų Įsakyme ir Išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas ne tik išsamiai išanalizavo įstatymų, kurių pažeidimas pareiškėjui buvo inkriminuojamas, reikalavimus, bet ir padarė konkrečią išvadą, kad pareiškėjas juos pažeidė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, kurie Direkcijos buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, pagrįstai analizavo Pastato rekonstrukcijos (priestato pristatymo ir palėpės įrengimo) aplinkybes, nes būtent šios rekonstrukcijos eigoje buvo sukurtos patalpos, dėl kurių nuniokojimo pareiškėjas buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Toks ankstesnių veiksmų vertinimas, atsakovo nuomone, visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, apibrėžiant kriterijus konkrečios nuobaudos parinkimui. Ta aplinkybė, kad ir atliekant pastato rekonstrukciją pareiškėjas elgėsi savavališkai, pažeisdamas teisės aktus, o tarnybinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas tik dėl to, kad suėjęs senaties terminas, neigiamai charakterizuoja pareiškėją, kaip valstybės tarnautoją, ir rodo, kad griežčiausia tarnybinė nuobauda už šioje byloje analizuojamą pažeidimą jam paskirta pagrįstai. Mano, kad pirmos instancijos teismas tokiu būdu bylos nagrinėjimo ribų neperžengė, nes kaip kaltus veiksmus, už kuriuos pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, vertino būtent tuos neteisėtus pareiškėjo veiksmus, kuriais buvo padaryta žala Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai, t. y. palėpės patalpų sunaikinimą ir dalies priestato nuardymą. Atsakovas taip pat nesutinka, kad buvo pažeisti norminiai aktai, reglamentuojantys tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo procedūrą. Pažymi, kad pareiškėjas jokių konkrečių trūkumų nenurodo. Teigia, kad Išvada surašyta laikantis visų jai keliamų reikalavimų. Nors Išvadoje nėra pasisakyta dėl A. L. kaltės formos (tiesioginės ar netiesioginės tyčios), tačiau iš nustatytų aplinkybių visumos akivaizdžiai matyti, kad jis veikė kaltai, o tai yra tarnybinės atsakomybės pagrindas. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, atsakovas pažymi, kad A. L. konkrečiai nenurodo, kuo pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kokių aplinkybių dėl padaryto pažeidimo nevertino arba vertino netinkamai. Teigia, jog pareiškėjui paskirti švelnesnės tarnybinės nuobaudos nėra pagrindo, nes jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o pareiškėjo teiginiai, kad jis savo veiksmais likvidavo savavališkos statybos padarinius, bei jo pateikta teisės aktų, reglamentuojančių savavališkų statybų bei jų padarinių šalinimą, analizė yra tik siekimas išvengti atsakomybės. Anot atsakovo, tai, kad teismas sprendime nevertino Direkcijos vadovo bei Direkcijos steigėjos, t. y. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, vadovų veiksmų, jiems siekiant įteisinti nelegalią statybą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes konkrečiu atveju analizuojami pareiškėjo veiksmai, kurie sudarė jam pritaikytos tarnybinės atsakomybės pagrindą.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą prašo atmesti,

34o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Vadovaujasi atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais motyvais (b. l. 181-184).

35Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė „Varėnos miškų urėdija“ atsiliepimo nepateikė.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37V.

38Nagrinėjamo ginčo dalykas – Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktorius

392009 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. Į.p.-19 (6.16), kuriuo Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojui A. L. už šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, pagrįstumas ir teisėtumas.

40Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (byloje aktuali 2009 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija Nr. XI-320, toliau – ir VTĮ).

41Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės

422002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d.) patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

43Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose

44Nr. A146–700/2010, A62–200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

45Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika

46(žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, A146-1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

47Teisėjų kolegija, įvertinus tarnybinio patikrinimo Išvadą ir jos pagrindu priimtą Įsakymą, kuriuose atsispindi tarnybinio patikrinimo rezultatai, taip pat kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą, nenustatė, kad būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, nustatyti Taisyklėse. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad A. L. galimai padarė tarnybinį nusižengimą, minėtiems duomenims patikrinti buvo sudaryta Komisija, kuri atlikusi tyrimą išsamiai ištyrė aplinkybes ir surinko objektyvius įrodymus, patvirtinančius A. L. atliktus veiksmus ir jų sukeltus padarinius (turtinę žalą), baigus patikrinimą surašyta tinkamai motyvuota tarnybinio patikrinimo Išvada, kurioje detaliai atskleista A. L. padaryta veika, nurodyta jos padarymo ir paaiškėjimo data, sukelti padariniai, pateikta veikos kvalifikacija, pasiūlyta skirti atitinkamą tarnybinę nuobaudą. Išvadoje nenurodyta, kokia konkrečiai kaltės forma – tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo – A. L. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina turėjusia įtakos objektyviam aplinkybių įvertinimui bei galutiniam sprendimo pagrįstumui. Iš Išvadoje išdėstytų argumentų visumos matyti, kad A. L. pripažįstamas veikęs kaltai. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūra, vadovaujasi abstrakčiais, nemotyvuotais teiginiais, nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, iliustruojančių padarytus pažeidimus, jų nedetalizuoja, todėl laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atlikto tarnybinio patikrinimo ir jo metu surinktos medžiagos. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas skundžiamą Įsakymą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, be abejonės įvertino ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytus duomenys, kurie taip pat nurodyti surašytoje Išvadoje. Šis procesas atsispindi pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktame įrodymų vertinime ir padarytoje galutinėje išvadoje, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, kas rodo, jog pirmosios instancijos teismas jokių procedūrinių pažeidimų, atliekant tarnybinį patikrinimą ir parenkant tarnybinę nuobaudą, nenustatė.

48Iš skundžiamo Įsakymo ir Išvados matyti, kad nagrinėjamu atveju A. L. tarnybinis pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, būdamas Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas, savavališkai atliko Dzūkijos nacionalinio parko patikėjimo teise valdomo pastato, kurio unikalus Nr. 3895-9006-7017, esančio adresu Puvočių k., Marcinkonių sen., Varėnos rajone, priestato dalies nuardymą bei palėpėje įrengtų gyvenamųjų patalpų sunaikinimą, tuo padarydamas Dzūkijos nacionaliniam parkui 13 354,89 Lt žalą. Konstatuota, kad tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba (VTĮ 2 str. 13 p.) ir pažeidė pagrindinius valstybės tarnautojų etikos veiklos principus (VTĮ 3 str. 2 d. 1 p.), valstybės tarnautojo pareigas (VTĮ 15 str. 1 d. 4 ir

495 p.), o taip pat Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 107 (1.4) patvirtinto Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktų reikalavimus.

50Pareiškėjo atlikta veika Išvadoje ir Įsakyme buvo prilyginta šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, todėl nagrinėjamoje byloje yra aktualus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies taikymas. Minėtoje VTĮ teisės normoje nurodyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. VTĮ 29 straipsnio 6 dalyje yra išvardytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kuomet valstybės tarnautojo veika gali būti pripažinta šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Konkrečiu atveju pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo vertinamas kaip šiurkštus pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 ir 8 punktą. VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta, kad šiurkščiu pažeidimu inter alia laikomas piktnaudžiavimas tarnyba, o 8 punkte – kad šiurkščiu pažeidimu taip pat laikomi kiti (šios dalies kituose punktuose neišvardinti) nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. Piktnaudžiavo tarnyba sąvoka pateikta VTĮ 2 straipsnio 13 dalyje. Nurodyta, kad piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte, skirtingai nuo šios dalies 4 punkto, nėra pateikti šiurkščių pažeidimų apibūdinimai, t. y. nėra nustatyti kriterijai, kuriuos taikant galima pripažinti tarnybinį nusižengimą šiurkščiu. Todėl, tikrinant VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 8 punkto taikymo pagrįstumo klausimą, kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, taikant bendruosius teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, turi būti patikrinta, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti tarnybiniai pažeidimai VTĮ 29 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 8 punkto taikymo požiūriu gali būti traktuojami kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai. Tokią poziciją yra išsakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A143–771/2010.

51Sprendžiant dėl A. L. tarnybinės atsakomybės už padarytą šiurkštų tarnybinį pažeidimą, įvertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo atlikto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui A. L. einant Direkcijos direktoriaus pareigas, 2000-2001 ir 2002-2005 m. buvo atlikta pastato, esančio adresu Puvočių kaime, Marcinkonių seniūnijoje, unikalus Nr. 3895-9006-7017, rekonstrukcija bei padarytas šio pastato dalies kapitalinis remontas, į ką Direkcija investavo 80 000,00 Lt lėšų (b. l. 46-47). Komisija, sudaryta Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V1-72 (1.4), 2008 m. rugpjūčio 6 d. išvadoje (b. l. 10-12) konstatavo, kad minėti darbai atlikti savavališkai ir dėl to yra atsakingas A. L., tačiau jis tarnybinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas dėl suėjusio trijų metų senaties termino. Po minėtos išvados surašymo pareiškėjas A. L., jau eidamas Direkcijos pavaduotojo pareigas (b. l. 30), pradėjo Pastate savavališkai atliktų statybos darbų demontavimo darbus, sunaikindamas statybai panaudotas ir už Direkcijos lėšas pirktas medžiagas. Minėtą faktą patvirtina Komisijos surašytas patikrinimo aktas Nr. V-24 (b. l. 33) ir sugadintų (demontuotų) statybinių medžiagų ir gaminių sąrašas (b. l. 40-42). Pažymėtina, kad pareiškėjas nei 2009 m. rugsėjo 28 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 15-17), nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 151-152) neginčijo minėtų faktinių aplinkybių, pripažino, kad darbus vykdė savavališkai, nesuderinęs savo veiksmų su Direkcija, nurodė, jog metinėje darbu programoje savavališkos statybos padarinių šalinimas nebuvo numatytas, savavališkos statybos aktas nesurašytas, Direkcijos įsakymo tokiems darbams atlikti nebuvo, darbus atliko pats, nors Direkcija ir turi darbuotojų demontavimo darbams, medžiagų į sandėlį nepridavė, nes jos dar nebuvo paruoštos. Šių faktų pareiškėjas neginčija ir apeliaciniame skunde (b. l. 166-170). Tačiau pareiškėjas nesutinka, kad jo veikoje yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (pažeidimo padarymo faktas ir tarnautojo kaltė). Pažymi, kad savavališkas statybos padarinių šalinimas, siekiant apsaugoti Direkciją nuo diskreditacijos, negali būti laikomi neteisėtais ir kaltais veiksmais. Analogiškus argumentus A. L. buvo išdėstęs pirmosios instancijos teisme (b. l. 2-6). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir išdėstytais motyvais, kad tokie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. L. atliktų veiksmų vertinimą kaip tarnybinį nusižengimą lemia ne tik tai, kad pareiškėjas atliko savavališkos statybos ardymo darbu, bet ir tai, kad buvo pasirinktas netinkamas, akivaizdžiai Direkcijos interesus pažeidžiantis, tokių veiksmų atlikimo būdas – pareiškėjas savavališkos statybos griovimo darbus atliko neracionaliai, sugadindamas anksčiau rekonstrukcijai panaudotas ir už Direkcijos lėšas įsigytas statybines medžiagas, demontuotų statybinių medžiagų ne tik neperdavė saugoti į sandėlį, bet ir jų tinkamai nesusandėliavo, nei prieš pradėdamas veiksmus, nei juos atlikęs, apie tai Direkcijos neinformavo, savo veiksmų su Direkcija nederino ir tokiu būdu padarė Direkcijai didelę materialinę žalą. Tas faktas, kad Direkcijos ir Direkcijos steigėjo vadovai nesiėmė jokių veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjo tarnybinės atsakomybės už padarytą nusižengimą nešalina. Pareiškėjas, manydamas, kad toks Direkcijos ir Direkcijos steigėjo vadovų veikimas ar neveikimas yra netinkamas, darantis žalą Direkcijai, galėjo kreiptis į kompetentingas institucijas, kurios įvertintų tokių veiksmų neteisėtumą ir priimtų atitinkamus sprendimus. Be to, tas faktas, jog pareiškėjas veikė išimtinai Direkcijos interesais, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius ir tokiu būdu apsaugoti Direkciją, yra paneigiamas jo paties 2009 m. rugsėjo 28 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 15) išdėstytu prisipažinimu, kad mansardoje savavališkai įrengtų patalų demontavimo ir priestato nuardymo darbus pradėjo, bijodamas pakartotinio patikrinimo, nes tokiu atveju būtų baudžiamas tiks jis. Taip pat skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nurodė, kad demontavimo darbus atliko pats, nepasitaręs su Direkcija, nes norėjo išvengti materialinių išlaidų, kurias atlyginti būtų privalėjęs būtent jis (b. l. 3). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veika buvo nulemta asmeninių motyvų.

52Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis akivaizdžiai buvo nesuderinamas su Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos interesais, todėl jo atlikti veiksmai, įvertinus visas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai tarnybinio patikrinimo Išvadoje buvo kvalifikuoti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas (VTĮ 29 str. 5 d.), pasireiškęs piktnaudžiavimo tarnyba forma (VTĮ 2 str. 13 p., 29 str. 6 d. 4 p.). Taip pat teisingai konstatuota, kad pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė pagrindinius (nagrinėjamu atveju – pagarbos žmogui ir valstybei) valstybės tarnautojų etikos veiklos principus (VTĮ 3 str. 2 d. 1 p.), valstybės tarnautojo pareigas (VTĮ 15 str. 1 d. 4 p.(tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 5 p. (laikytis VTĮ, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba)), o taip pat Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus

532007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 107 (1.4) patvirtinto Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktų reikalavimus, inter alia numatančius, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo vykdyti veiklą, numatytą parko ir direkcijos nuostatose ir metinėje direkcijos programoje bei pagal kompetenciją teikti direktoriui pasiūlymus vykdomos veiklos darbo organizavimo klausimais. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų teisės aktų (išskyrus VTĮ 2 str. 13 p., kur įtvirtinta piktnaudžiavimo tarnyba sąvoka) pažeidimas nepagrįstai Išvadoje buvo kvalifikuotas kaip atskiras šiurkštus tarnybinis nusižengimas VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 8 punkto (kiti šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai) taikymo prasme, nes minėtų teisės aktų pažeidimas patenka į piktnaudžiavimo tarnyba, kaip šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, sudėtį. Kita vertus, šis faktas nepaneigia Išvados ir jos pagrindu priimto Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinus Išvados turinį, matyti, kad nors paminėtų teisės aktų pažeidimai yra traktuojami kaip du šiurkštūs tarnybiniai pažeidimai (pagal VTĮ 29 str. 6 d. 4 ir 8 p.), pareiškėjo veiksmai buvo vertinami kompleksiškai ir paskirta tik viena tarnybinė nuobauda. Pažymėtina, kad pagal VTĮ 29 straipsnio 4 dalį, griežčiausia tarnybinė nuobauda (atleidimas iš pareigų) gali būti skiriama nustačius valstybės tarnautojo veikoje bent vieno VTĮ 29 straipsnio

546 dalies 1-8 punkte nurodyto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius.

55Pareiškėjas nurodė, kad jam nepagrįstai buvo skirta tokia griežta tarnybinė nuobauda. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pagal VTĮ 29 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pagal minėtą įstatymo normą nustačius veiką kvalifikuojantį požymį – pažeidimo šiurkštumą – nuspręsti, ar skirti tarnybinę nuobaudą, yra turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovo diskrecijos teisė. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A2-334/2004; A14-726/2004, taip pat Administracinių teismų praktika 2006 m. Nr. 9, 323-325 psl.) yra konstatuota, kad

56VTĮ 29 straipsnio 4 dalis įpareigojimo už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš tarnybos) atžvilgiu nėra imperatyvi, o tai lemia, kad ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, parenkant jam vieną iš tarnybinių nuobaudų rūšių, turi būti laikomasi VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Taigi, tarnybinė nuobauda pagal minėtą teisės normą skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė itin šiurkščia forma, t. y. piktnaudžiavimu tarnyba, apimančiu kompleksą veiksmų, kuriais buvo pažeistos pamatinės valstybės tarnybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos, įvertinusi ankstesnę A. L. tarnybinę veiklą (jis ne kartą buvo baustas švelnesnėmis tarnybinėmis nuobaudomis – pats pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 28 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 16) nurodė, kad po tarnybinės veiklos patikrinimų

572006 m. spalio 27 d. jam buvo skirtas papeikimas, o 2006 m. gruodžio 8 d. – griežtas papeikimas, byloje taip pat yra duomenų, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. jam vėl skirtas papeikimas, kas, teisėjų kolegijos nuomone, neigiamai charakterizuoja pareiškėją kaip valstybės tarnautoją), tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybes (pareiškėjas savavališkai atliko Pastato priestato dalies nuardymą be palėpėje įrengtų gyvenamųjų patalpų sunaikinimą, kurias prieš tai, dar būdamas Direkcijos vadovas, pats, panaudodamas Direkcijos lėšas, savavališkai pastatė ir įrengė) bei tai, kad tokiais veiksmais Dzūkijos nacionaliniam parkui buvo padaryta didelė materialinė žala (13 354,89 Lt) ir nėra duomenų, kad ji būtų atlyginta, sprendžia, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – nėra per griežta. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai šiuo aspektu nepasisakė ir to tinkamai nemotyvavo, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jis, priešingai nei nurodo pareiškėjas, įvertino tarnybinės nuobaudos griežtumą, padarydamas išvadą, kad pagrindo paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą nėra.

58Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kaip akivaizdžiai prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms ar neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nenagrinėtini.

59Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

60Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)

6144 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjo atstovavimo išlaidas. Šioje byloje sprendimas priimtas atsakovo Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos

62(nuo 2010 m. sausio 1 d. – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija) naudai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti

63(ABTĮ 44 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

642008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant

65į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko,

66į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams,

67o taip pat ir viešajam interesui. Panašius kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, nustato ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo

6826 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu

69Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijų) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatos, kurios, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

70Vertinant atsakovo vidinius administravimo pajėgumus, turi būti atsižvelgiama į tai, kad šis viešojo administravimo subjektas nepasižymi didele struktūra, neturi savarankiško juridinio skyriaus, tačiau turi vieną vyriausiosios specialistės (juristės) etatą (informacija iš tinklalapio http://www.dzukijosparkas.lt). Duomenų, kad minėtas asmuo dėl kažkokių priežasčių negali tinkamai atstovauti atsakovo interesus, nėra. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga, kompleksiška, nereikalavo ypatingų teisinių žinių, nebuvo sprendžiamas naujas teisės klausimas. Esant šioms aplinkybėms, o ypač įvertinusi bylos sudėtingumą ir atsakovo atstovo darbo sąnaudas (nurodyta, kad viso užtruko tik dešimt valandų), teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma priteisti 1000,00 Lt suma yra per didelė ir atsakovui iš pareiškėjo priteistinų atstovavimo išlaidų dydis mažinamas iki 100,00 Lt.

71Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

7244 straipsnio 1 ir 6 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

73Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

74Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Priteisti atsakovui Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai (nuo 2010 m. sausio 1 d. – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija) iš pareiškėjo A. L. 100,00 Lt (vieną šimtą litų) teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

76Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Nustatyta, kad 1981 m. pareiškėjas A. L. priimtas į... 5. Pareiškėjo vadovaujama Direkcija, stiprindama materialinę bazę, 2000-2001... 6. 2002-2005 m. atliko pastato, esančio adresu Puvočių kaime, Marcinkonių... 7. Nr. 3895-9006-7017 (toliau – ir Pastato), rekonstrukciją bei šio pastato... 8. 80 000,00 Lt (b. l. 46-47).... 9. Komisija, sudaryta Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2008 m.... 10. Po minėtos išvados surašymo pareiškėjas A. L. pradėjo... 11. Komisija, patikrinusi Pastato būklę, surašė patikrinimo aktą Nr. V-24 (b.... 12. 2009 m. spalio 20 d. buvo surašyta išvada dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo... 13. t. y. piktnaudžiavo tarnyba (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos... 14. 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 107 (1.4), 6.1, 6.4 punktų reikalavimus.... 15. Vadovaudamasis minėta išvada, Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos... 16. 2009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. Į.p.-19 (6.16) (toliau – ir Įsakymas)... 17. II.... 18. Pareiškėjas A. L. skundu (b. l. 2-6) kreipėsi į... 19. Pareiškėjas nurodė, kad 1981 m. buvo priimtas dirbti Dzūkijos nacionalinio... 20. 6 d. išvadoje inter alia konstatavo, kad Pastato priestate įrengta... 21. Atsakovas Dzūkijos nacionalinio parko direkcija su pareiškėjo 22. Atsiliepime į skundą (b. l. 25-29) nurodė, kad A. L.,... 23. Teismo posėdyje dalyvavęs trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 25. III.... 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m.... 27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisės aktų normas,... 28. IV .... 29. Pareiškėjas A. L. apeliaciniu skundu (b. l. 166-170)... 30. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis,... 31. Atsakovas Dzūkijos nacionalinio parko direkcija (nuo 2010 m. sausio 1 d. –... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 175-179) nurodo, kad pirmos... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 34. o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė „Varėnos miškų... 36. Teisėjų kolegija... 37. V.... 38. Nagrinėjamo ginčo dalykas – Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos... 39. 2009 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. Į.p.-19 (6.16), kuriuo Dzūkijos... 40. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą,... 41. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas 28 straipsnyje nurodyta,... 42. 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m.... 43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse... 44. Nr. A146–700/2010, A62–200/2011) yra ne kartą... 45. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 46. (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143–956/2010,... 47. Teisėjų kolegija, įvertinus tarnybinio patikrinimo Išvadą ir jos pagrindu... 48. Iš skundžiamo Įsakymo ir Išvados matyti, kad nagrinėjamu atveju 49. 5 p.), o taip pat Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2007 m.... 50. Pareiškėjo atlikta veika Išvadoje ir Įsakyme buvo prilyginta šiurkščiam... 51. Sprendžiant dėl A. L. tarnybinės atsakomybės už... 52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje... 53. 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 107 (1.4) patvirtinto Dzūkijos... 54. 6 dalies 1-8 punkte nurodyto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius.... 55. Pareiškėjas nurodė, kad jam nepagrįstai buvo skirta tokia griežta... 56. VTĮ 29 straipsnio 4 dalis įpareigojimo už šiurkštų tarnybinį... 57. 2006 m. spalio 27 d. jam buvo skirtas papeikimas, o 2006 m. gruodžio 8 d. –... 58. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kaip akivaizdžiai... 59. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 60. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 61. 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas... 62. (nuo 2010 m. sausio 1 d. – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių... 63. (ABTĮ 44 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 64. 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008... 65. į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo... 66. į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu... 67. o taip pat ir viešajam interesui. Panašius kriterijus, į kuriuos turi būti... 68. 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2... 69. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijų) dėl... 70. Vertinant atsakovo vidinius administravimo pajėgumus, turi būti... 71. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 72. 44 straipsnio 1 ir 6 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų... 73. Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.... 74. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą... 75. Priteisti atsakovui Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai (nuo 2010 m. sausio... 76. Nutartis neskundžiama....