Byla e2-131-901/2019
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras Gintaras Bastakys, V. S. ir VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Laurai Paulikienei, atsakovams S. L. ir V. L., trečiojo asmens VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras” atstovei Rūtai Šiaudvytienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Lauros Paulikienės ieškinį atsakovams S. L. ir V. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras Gintaras Bastakys, V. S. ir VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.

3Teismas

Nustatė

42017 m. gruodžio 5 d. teisme priimtas nagrinėjimui ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti 2017 m. lapkričio 10 d. S. L. įgaliojimą Nr. 6927, patvirtintą Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro Gintaro Bastakio, negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad S. L., gim. ( - ), serga psichine liga. S. L. nuo ( - ) gyvena santuokoje su V. L., gim. ( - ). S. L. turi sūnų V. S., gim. ( - ). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pagal V. S. pareiškimą dėl S. L. pripažinimo neveiksnia yra užvesta civilinė byla Nr. 2YT-125-838/2019. S. L. sutuoktinio V. L. prašymu 2017 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. Bastakys atvykęs į Klaipėdos universitetinę ligoninę patvirtino S. L. 2017 m. lapkričio 10 d. įgaliojimą sutuoktiniui V. L., kuriuo ji įgaliojo sutuoktinį atlikti visus veiksmus tiek turtiniuose, tiek neturtiniuose santykiuose. S. L. sūnus V. S. 2017 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą, t. y. galimai savo veiksmų esmės nesuprantančios S. L. interesus. Teigia, kad sudarytas sandoris (įgaliojimas) neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes S. L. sudarė akivaizdžiai sau nenaudingą sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 2 dalis), Kadangi S. L. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra pagrindas pripažinti, jog minimame sandoryje jos tikroji valia neišreikšta. S. L. nesuvokė tikrosios sandorio, jo atskirų sąlygų esmės, ir sprendimą dėl sandorio ir atskirų sąlygų priėmė paveikta ligos. Teismo posėdžio metu prokurorė ieškinį palaikė, ir prašė jį tenkinti.

5Atsakovas V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės pateiktu ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad jam sudaužius automobilį ieškovė pasiūlė paimti jos pinigus ir nusipirkti kitą automobilį. Nuvykus pas notarą sekretorė jam paaiškino, kad sudarytų įgaliojimą ne tik dėl pinigų paėmimo, kadangi gali prireikti ir kažko kito. Teigia, kad įgaliojimu pasinaudojo tik vieną kartą, kai reikėjo pasiimti pinigų nusipirkto automobilio remontui, tačiau jei būtų žinojęs banko kortelės PIN kodą, šio įgaliojimo jam net nebūtų nereikėję. S. L. pasirašant įgaliojimą V. L. buvo kartu, atsakovė sutiko su šiuo įgaliojimu. Įgaliojimas į rusų kalbą nebuvo išverstas, tačiau jis suprato, kas yra parašyta. Atsakovė S. L. tą dieną kai pasirašė įgaliojimą girdėjo geriau, notarui nurodė, kad sutinka su įgaliojimu. Mokestį už įgaliojimą notarui sumokėjo atsakovas.

6Atsakovė S. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad ant įgaliojimo yra ne jos parašas, teigia, kad jį pasirašė kažkas kitas, kieno tai parašas pasakyti negali. Nepamena, kad būtų pasirašiusi įgaliojimą.

7Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. Bastakys pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, su kuriuo nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 10 d. notaras Klaipėdos universitetinėje ligoninėje patvirtino S. L. įgaliojimą. Į šį notaro biurą buvo atvykęs V. L. ir pranešė, kad jo sutuoktinė S. L. pageidauja išduoti įgaliojimą. Rengiantis S. L. įgaliojimui, notaro buvo surinkti ir patikrinti duomenys iš Gyventojų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, buvo gautas S. L. išrašas iš medicininių dokumentų. Iš šių duomenų notaras nustatė, kad asmuo, kuriam S. L. pageidauja išduoti įgaliojimą nėra kažkoks atsitiktinis asmuo, o yra jos sutuoktinis V. L.. Patikrinus Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, jame nebuvo duomenų apie tai, kad S. L. būtų pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje ar jos civilinis veiksnumas būtų apribotas. 2017 m. lapkričio 8 d. išraše iš medicininių dokumentų nebuvo jokių duomenų, kad S. L. sirgtų kokia psichine liga ar turėtų psichinių sutrikimų. Nuvykus į ligoninę, notarui G. Bastakiui, bendraujant su S. L. notarui nekilo abejonių ar įtarimų, kad ji nesuvokia savo veiksmų ir negali jų valdyti, pagal prasmę S. L. atsakinėjo į užduodamus klausimus, paklausus, įgaliotoja pati pageidavo savo vyrui išduoti įgaliojimą ir ji pati pasirašė kiekvieną įgaliojimo puslapį, pati parašė savo vardą, pavardę ir pasirašė įgaliojime. Kreipiantis dėl įgaliojimo į notaro biurą tiek V. L. informavo, tiek jo sutuoktinė S. L. ligoninėje pareiškė pageidavimą išduoti įgaliojimą kasdieniniams reikalams - nusiimti pinigų nuo banko sąskaitų, kurių reikia gydymui, paimti gaunamą pensiją, atstovauti įvairiose įstaigose ir įmonėse paduodant ir gaunant įvairiausius dokumentus. Visos anksčiau išdėstytos aplinkybės rodė, kad S. L. pačiai pageidaujant jos sutuoktinis su reikiama ir derama pagalba padeda įgyvendinti jos teises ir nebuvo jokių duomenų apie šio sandorio (įgaliojimo) galimą žalingumą S. L.. 2019 m. sausio 24 d. teisme gautas trečiojo asmens Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro Gintaro Bastakio prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

8Trečiasis asmuo V. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį su kuriuo sutiko, prašo jį tenkinti ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais. Nurodė, kad siekdamas apsaugoti S. L. interesus, Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą, dėl S. L. pripažinimo neveiksnia, kurioje yra užvesta civilinė byla Nr. 2YT-17513- 838/2017 (dabartinis bylos Nr. 2YT-125-838/2019). Teigia, kad V. L., pasinaudodamas S. L. psichikos negalia, aktyviais veiksmais siekia turtinės naudos savo giminaičiams, nepaisydamas S. L. interesų, dėl ko kilo grėsmė jos turtiniams ir neturtiniams interesams. 2019 m. sausio 21 d. teisme gautas trečiojo asmens V. S. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

9Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad S. L. nėra VšĮ „Psichikos sveikatos centras“ įskaitoje. Pagal 2017 m. lapkričio 23 d. prašymą buvo vertinamas S. L. asmens gebėjimas pasirūpinti savimi. Tai buvo atliekama po įgaliojimo pasirašymo praėjus maždaug dviem savaitėms. Įvertinus jos gebėjimus buvo nustatyta, kad ji visiškai nesupranta kur yra, jokios informacijos apie save suteikti negalėjo, nepažino savo sūnaus, nesiorientavo aplinkoje, todėl nemano, kad ši būklė galėjo būti gera ir įgaliojimo pasirašymo dieną. Be to pažymi, kad ekspertizės aktas tik patvirtina, kad S. L. negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, todėl įgaliojimą ji pasirašė ne pati arba pasirašė jį nesuprasdama. Todėl mano, kad ieškinį reikia tenkinti ir įgaliojimą panaikinti.

10Teismas konstatuoja:

11Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. Bastakys patvirtino atsakovės S. L. 2017 m. lapkričio 10 d. įgaliojimą Nr. 6927 sutuoktiniui V. L., kuriuo S. L. įgaliojo sutuoktinį atlikti visus veiksmus tiek turtiniuose tiek neturtiniuose santykiuose, t. y. nusiimti pinigų nuo banko sąskaitų, paimti gaunamą pensiją, atstovauti įvairiose įstaigose ir įmonėse paduodant ir gaunant įvairiausius dokumentus ir kt.

12Pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. VšĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės“ medicinos dokumentų pateiktą išrašą matyti, kad S. L. nustatyta psichinės ligos diagnozė, išraše nurodyta, kad pacientė ne visada buvo adekvati. Pagal 2017 m. spalio 11 d. VšĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės“ medicinos dokumentų išrašą matyti, kad jai nustatyta psichinės ligos diagnozė, išraše nurodyta, kad S. L. nesiorientuoja nei vietoje, nei laike, į klausimus neatsako. Gulinti, vartoma, maitinama. Pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. Protinės būklės mini tyrimą nustatyta, kad S. L. nustatytas ryškus pažinimo sutrikimas. Pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. Blessedo demencijos skalę nustatytas sunkus pablogėjimas. Pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. 114, nustatyta, kad ji dezorientiruota laike, vietoje. Pagal Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2017 m. lapkričio 24 d. Išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 1.14-106, nustatyta, kad S. L. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tam tikrose turtinių santykių, asmeninių neturtinių santykių srityse. Išvadoje nurodoma, kad S. L. visiškai nesiorientuoja aplinkoje ir savyje, informacijos apie save suteikti negali, pasirūpinti savimi negali, yra priklausoma nuo nuolatinės kito asmens priežiūros.

13Iš 2017 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. lapkričio 26 d. prašymų matyti, kad S. L. sūnus V. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą, t. y. galimai savo veiksmų esmės nesuprantančios S. L. interesus. Prašyme nurodė, kad jo motina serganti psichine liga ir nesuprantanti savo veiksmų esmės, galimai sudarė notarine forma patvirtintą įgaliojimą, kuriuo savo turtines teises perleido savo sutuoktiniui V. L.. V. S. nurodo, kad galimai V. L. siekia užvaldyti S. L. turtą ir ją palikti be pajamų ir turto išvykdamas gyventi į savo gimtinę Rusijos Federacinę Respubliką.

14Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi teismas paskyrė S. L. teismo psichiatrijos ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriui. Gavus ekspertizės aktą bylos nagrinėjimas atnaujintas.

15Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius 2018 m. rugsėjo 11 d. – gruodžio 31 d. atliko teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir ekspertizės akte Nr. 85TPK-241/2018 S. L. diagnozavo kraujagyslinę demensiją F01.8 ir išvadoje nurodė, kad S. L. dėl ryškių pažintinių funkcijų sutrikimų, išreikštų įgytos silpnaprotystės reiškinių 2017 m. lapkričio 10 d. sudarydama vienašalį sandorį – įgaliojimą savo sutuoktiniui V. L., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo juos valdyti. Taip pat ekspertizės akte konstatuota, kad dėl ryškių pažintinių funkcijų sutrikimų, įgytos silpnaprotystės reiškinių S. L. jau nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti realizuodama savo civilines teises ir pareigas. Ekspertizės akte nurodyta, kad S. L. nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologijos skyriuje, vėliau (iki 2018 m. spalio 9 d.) Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje dėl šlaunikalnio lūžio, dėl abiejų kulkšnių ir čiurnos lūžių, jai diagnozuoti kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, taip pat diagnozuota lėtinė išeminė galvos smegenų liga bei nustatyta diagnozė - kita kraujagyslinė demensija.

16VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovė R. Šiaudvytienė teismo posėdžio metu nurodė, kad po maždaug dviejų savaičių po 2017 m. lapkričio 10 d. įgaliojimo pasirašymo buvo atliktas atsakovės asmens gebėjimo pasirūpinti savimi įvertinimas, kuriame nurodyta, kad atsakovė nesiorientuoja laike, negali suteikti informacijos apie save. Teigė, kad atsakovės būklė negalėjo būti gera ir įgaliojimo pasirašymo dieną.

17Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti 2017 m. lapkričio 10 d. įgaliojimą Nr. 6927. Atsakovas V. L. su ieškovės ieškiniu sutiko, nurodė, kad įgaliojimą panaudojo tik vieną kartą, kadangi reikėjo pinigų naujo automobilio pirkimui ir įsigyto automobilio remontui. Pati atsakovė S. L. teismo posėdžio metu ne tik sunkiai girdėjo ką teisėja ir kiti proceso dalyviai kalbėjo, tačiau ir sunkiai suprato vykusio proceso esmę ir proceso dalyvių pasisakymus, nurodė, kad nepamena, jog būtų pasirašiusi ginčijamą įgaliojimą, teigė, kad įgaliojimas yra ne jos pasirašytas, kas pasirašė ir padėjo parašą pasakyti negalėjo.

18Taip pat reikia pažymėti, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme pagal V. S. pareiškimą yra užvesta civilinė byla Nr. 2YT-125-838/2019 dėl S. L. pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Šioje byloje taip pat gautas ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės aktas. Ši byla dar nėra išnagrinėta.

19Pagal CK 1.89 straipsnį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, be kita ko, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Kitaip tariant CK 1.89 straipsnio taikymo prasme vertinant ginčijamo sandorio turinį neturi būti apsiribojama tik formaliaisiais tokio sandorio sudarymo teisiniais padariniais, bet juos būtina įvertinti ir iki sandorio sudarymo bei po jo tarp šalių egzistavusių santykių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

20Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

21Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

22Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą – proceso dalyvių paaiškinimus, medicininius dokumentus, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą teismo psichologijos ekspertizės aktą, teismas laiko, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. Paulikienė, ginanti viešąjį interesą, įrodė aplinkybės, kad S. L., sudarydama 2017 m. lapkričio 10 d. įgaliojimą Nr. 6927 sutuoktiniui V. L., kuriuo įgaliojo sutuoktinį atlikti visus veiksmus tiek turtiniuose tiek neturtiniuose santykiuose, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl šis 2017 m. lapkričio 10 d. S. L. įgaliojimas Nr. 6927, patvirtintas Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. Bastakio. pripažintinas negaliojančiu.

23Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria.

242017 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (įrašą viešame registre dėl S. L., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bei pastato – sodo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), perleidimo draudimo, uždraudžiant iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir jo įsiteisėjimo dienos perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti nurodytą S. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą) palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

25Teismas turi teisę savo iniciatyva nurodyti, jog visa bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša (CPK 10 str. 2 d.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2018 m. rugsėjo 11 d. – gruodžio 31 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-241/2018 yra duomenys apie privatų atsakovės S. L. gyvenimą, t. y. sveikatos būklę. Siekiant garantuoti šio asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nustatytina, jog minėtas ekspertizės aktas yra nevieša bylos medžiaga (CK 2.23 str., CPK 10 str. 2 d.).

26Žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, taip pat procesinių dokumentų siuntimo išlaidas įvertinus atsakovų sveikatos būklę, jų garbų amžių, atsižvelgiant į jų procesinį elgesį šioje byloje (atvyko į posėdį, ekspertizę), palikti valstybei (CPK 92 str., 93 str.).

27Vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais, teismas

Nutarė

28ieškinį tenkinti.

29Pripažinti 2017 m. lapkričio 10 d. S. L. įgaliojimą Nr. 6927, patvirtintą Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro Gintaro Bastakio, negaliojančiu.

30Nustatyti, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. – gruodžio 31 d. atliktos S. L., gim. ( - ), teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-241/2018 yra nevieša bylos medžiaga.

31Išaiškinti byloje dalyvaujantiems asmenims, jog privataus gyvenimo pažeidimu laikomas duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

322017 m. gruodžio 5 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

33Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 2017 m. gruodžio 5 d. teisme priimtas nagrinėjimui ieškovės Klaipėdos... 5. Atsakovas V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu... 6. Atsakovė S. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu... 7. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. Bastakys... 8. Trečiasis asmuo V. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį su... 9. Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atsiliepimo... 10. Teismas konstatuoja:... 11. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d.... 12. Pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. VšĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės“... 13. Iš 2017 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. lapkričio 26 d. prašymų matyti, kad... 14. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi teismas paskyrė S.... 15. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 16. VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovė R. Šiaudvytienė... 17. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė... 18. Taip pat reikia pažymėti, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme pagal... 19. Pagal CK 1.89 straipsnį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus,... 20. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178... 22. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą – proceso dalyvių... 23. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai... 24. 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones... 25. Teismas turi teisę savo iniciatyva nurodyti, jog visa bylos medžiaga ar jos... 26. Žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, taip pat... 27. Vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais, teismas... 28. ieškinį tenkinti.... 29. Pripažinti 2017 m. lapkričio 10 d. S. L. įgaliojimą Nr. 6927, patvirtintą... 30. Nustatyti, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos... 31. Išaiškinti byloje dalyvaujantiems asmenims, jog privataus gyvenimo pažeidimu... 32. 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos... 33. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui...