Byla 3K-3-434/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. E. ir J. K., trečiojo asmens Z. K. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J., S. E., J. K. (J. K.) ieškinį atsakovui A. L., tretieji asmenys R. J. S., V. Š., V. A., Z. K., T. K., Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarė Stasė Danutė Nekrošytė ir UAB DK „PZU Lietuva“, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje ginčas kilo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ieškovams įrodinėjant, kad testamento sudarymo metu jį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, o įgaliotas tvarkyti testamentą sudariusio asmens turto reikalus atsakovas darė įtaką tam, kad būtų sudarytas testatorės valios neatitinkantis testamentas.

6Ieškovai teismo prašė pripažinti negaliojančiu Palangos miesto notaro biuro notaro R. J. Stankaičio patvirtintą K. K. vardu sudarytą 2005 m. gegužės 30 d. testamentą, kuriuo ji savo turtą paliko atsakovui A. L. Ieškovų teigimu, atsakovas įkalbėjo K. K. parašyti jam 2003 m. spalio 28 d. įgaliojimą, šiam suteikiantį teisę veikti K. K. vardu tvarkant dokumentus ir jos vardu atkuriant nuosavybės teises į žemę, o vėliau ir sudaryti ginčijamą testamentą. Testatorė, sudarydama 2005 m. gegužės 30 d. testamentą, dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimo buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, ieškovų teigimu, testamentas buvo sudarytas dėl atsakovo apgaulės, neteisėtų veiksmų ir piktavališko susitarimo su notaru R. J. Stankaičiu bei testamente nurodytais liudytojais V. A., V. Š., t. y. testamentas prieštarauja ir viešajai tvarkai, ir gerai moralei, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies bei 1.91 straipsnio pagrindais. Testamentas sudarytas pažeidžiant jo sudarymo tvarką, todėl ieškovai prašė pripažinti jį negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio 1 d. pagrindu. Ieškovai grindė savo reikalavimus tuo, kad testatorės fizinė ir psichinė sveikata pradėjo blogėti nuo 2002 metų, ji buvo irzli, viskuo nepatenkinta, su ja nebesusišnekėdavo, jos mąstymas buvo nenuoseklus, primityvus, ji prastai matė, o nuo 2004 metų ji jau nebesuprato realybės, nebepažindavo žmonių, 2005 m. rugpjūčio 23 d. ji išvežta į Padvarių pensionato slaugos skyrių.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto notarų kontoros notaras R. J. Stankaitis 2005 m. gegužės 30 d. patvirtino testamentą, kuriuo K. K., mirusi 2008 m. sausio 22 d., visą jai priklausantį turtą paliko atsakovui A. L., kurį su ja nesiejo giminystės ryšiai; testamentas už negalinčią dėl ligos pasirašyti testatorę (nevaldo rankos) asmeniškai jai prašant pasirašytas V. Š. ir liudytojų Z. K. bei V. A. Teismas pažymėjo byloje apklaustų liudytojų parodymų prieštaringumą. Įvertinęs rašytinius įrodymus – K. K. 2003 m. spalio 28 d. įgaliojimą atsakovui A. L. tvarkyti dokumentus dėl žemės grąžinimo Palangos mieste; 2005 m. balandžio 5 d. K. K. įgaliojimą, kurį už ją, kaip negalinčią pasirašyti dėl ligos (dreba rankos), pasirašė Z. K., atsakovui A. L. tvarkyti visus klausimus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į žemę Palangos mieste; Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 23 d. sprendimą; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 4 d. teismo posėdžio protokolą; K. K. 2005 m. rugpjūčio 10 d. skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui bei 2005 m. spalio 25 d. atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (abiejuose nurodoma, kad juos pasirašė K. K.); K. K. ir atsakovo A. L. 2003 m. gegužės 10 d. susitarimą ir 2005 m. rugsėjo 14 d. sutartį (abiejuose nurodoma, kad juos pasirašė K. K.); K. K. 2005 m. balandžio 5 d. prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui – teismas padarė išvadą, kad K. K. aktyviai pati dalyvavo visuomeniniuose santykiuose, teismo posėdžiuose, pasirašinėdavo įvairius dokumentus, jos valią ir norus vykdė teismo procesuose advokatai ir jų padėjėjai bei atsakovas. Teismas nustatė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1033-666/2006 K. K. pripažinta neveiksnia, 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1413-666/2006 jai įsteigta institucinė globa, turto administratore paskirta ieškovė J. J. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog K. K. ginčo laikotarpiu būtų gydyta psichiatrų. Teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar K. K., sudarydama testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, t. y. ar tuo metu ji galėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė psichiatrinė ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2010 m. rugpjūčio 13 d. akte duodama išvada, kad: negrįžtami ir progresuojantys pažintinių funkcijų sutrikimai yra objektyviai fiksuojami nuo 2005 m. rugpjūčio 23 d. ir K. K. būsena atitinka demencijos kriterijus, iki to laikotarpio nėra objektyvių duomenų medicininėje dokumentacijoje, kurie liudytų, kad K. K. nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir nebūtų galėjusi jų valdyti; medicininėje dokumentacijoje taip pat nėra duomenų, liudijančių apie ūmų galvos smegenų pakenkimą, dėl to išsivystė silpnaprotystės reiškiniai, objektyviai fiksuojami 2005 m. rugpjūčio 11 d.; didelė tikimybė, kad pažintinių funkcijų sutrikimai galėjo turėti įtakos įgyjant civilines teises ir pareigas, sudarant testamentą 2005 m. gegužės 30 d.; trūkstant objektyvių duomenų galima pateikti tik tikimybinę išvadą; neturėdamas pakankamai objektyvių duomenų, ekspertas negali atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog testatorė K. K. buvo tokios būsenos, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Teismo vertinimu, testatorė suprato testamento reikšmę ir jo turinį, testamentas buvo pasirašytas kito asmens esant testatorės valiai dėl tokio veiksmo, nenustatyta, kad testamente išreikšta testatorės valia neatitiko tikrosios jos valios. Teismas nustatė, kad, notarui R. Stankaičiui įsitikinus, jog testatorė K. K. dėl regėjimo ir sveikatos būklės (drebėjo rankos) negali pasirašyti, testamentas, dalyvaujant testatorei K. K., liudytojams Z. K. bei V. A. bei atsakovui, buvo pateiktas pasirašyti V. Š., esant testatorės K. K. valiai dėl tokio veiksmo. Teismo vertinimu, nenustačius, kad V. Š., V. A., Z. K. bei atsakovo dalyvavimas neatitiko testatorės K. K. valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.28 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 5.29 straipsnio, Notariato įstatymo 47, 48 straipsnių pažeidimo. Teismas sprendė, kad ginčijamas testamentas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajai tvarkai arba gerai moralei, testatorės norą ir išreikštą valią palikti testamentu visą savo turtą atsakovui paaiškina atsakovo ilgalaikis bendravimas su testatore K. K. dėl jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog ginčijamas testamentas sudarytas dėl apgaulės arba piktavališko susitarimo.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą, 2012 m. sausio 12 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, konstatavo, kad nors K. K. ir turėjo sveikatos sutrikimų, kurie galėjo turėjo įtakos jos psichinei būklei, tačiau byloje surinkti įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad K. K. būklė buvo nuolat bloga iki testamento sudarymo ir svarbiausia – testamento sudarymo metu. Kolegijos vertinimu, ekspertų tikimybinę išvadą dėl testatorės būklės konkrečiu testamento sudarymo metu paneigia testamento sudarymo procese dalyvavusių asmenų – testamentą tvirtinusio notaro R. J. Stankaičio, testamentą už testatorę pasirašiusios V. Š. ir testamentą pasirašiusio liudytojo V. A. – parodymai. Kolegija nurodė, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog tarp atsakovo ir testatorės nuo 2003 metų buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, atsakovui tvarkant testatorės nuosavybės teisių atkūrimo reikalus, taigi testatorė atsakovą pažinojo ir juo pasitikėjo. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad su testatore kartu gyvenęs Z. K. tuo metu turėjo rimtų problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, kiti testatorės giminaičiai su ja glaudžių ryšių nepalaikė, testatorės pasirinkimas palikti savo turtą atsakovui yra protingai paaiškinamas. Anot kolegijos, Z. K. paaiškinimai apie sandorio sudarymo aplinkybes, kur jis teigia, jog nesupratęs sandorio esmės, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau prisimena, kad notaras neperskaitė testamento, yra neįtikinantys ir nenurungia notaro bei kitų sudarant testamentą dalyvavusių asmenų liudijimų. Pažymėjusi, kad byloje nėra ginčo, jog K. K. labai blogai matė, t. y. buvo beveik akla, kolegija nurodė, kad yra teisiškai nereikšminga, jog testamente ši aplinkybė nebuvo įrašyta. Kolegija konstatavo, kad, esant nustatytai aplinkybei, jog K. K. sveikatos būklė nebuvo visą laiką vienoda, yra protingai paaiškinama aplinkybė, kad testamento pas notarą sudarymo dieną dėl rankos drebėjimo K. K. buvo sunku ar neįmanoma pačiai įskaitomai pasirašyti testamentą. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad testamente įrašyta, jog testatorė nevaldo rankos, o ne kad jai dreba ranka, yra teisiškai nereikšminga nustačius, kad K. K. objektyviai negalėjo pati pasirašyti savo ranka. Aplinkybė, kad ne pati testatorė susirado asmenį, galintį už ją pasirašyti testamente, ir jo asmeniškai neprašė pasirašyti, kolegijos vertinimu, taip pat yra teisiškai nereikšminga, kai notaras garsiai perskaito testamento turinį ir testatorius su juo sutinka bei neprieštarauja dėl už jį pasirašančio asmens kandidatūros.

10III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovai S. E. ir J. K. (J. K.) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

  1. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.15 straipsnį, 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu K. K. buvo pripažinta neveiksnia. Neveiksnumas atsirado kaip ilgalaikės ligos padarinys, todėl K. K. neveiksni jau faktiškai buvo 2005 m. gegužės 30 d. sudarant testamentą. Pagal CK 1.89 straipsnį gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus, t. y. nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu, tačiau kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus dėl testatorės būsenos jai sudarant testamentą. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2006 m. spalio 12 d. akte nurodyta, kad K. K. nuo 1985 m. diagnozuota hipertoninė liga, 2003 m. – hipertoninė demencija ir pažintinių funkcijų sutrikimai. Kitame teismo psichiatrijos ekspertizės 2010 m. rugpjūčio 13 d. akte pateikta išvada, kad negrįžtami ir progresuojantys pažintinių funkcijų sutrikimai yra objektyviai fiksuojami nuo 2005 m. rugpjūčio 23 d. ir K. K. būsena atitinka demencijos kriterijus, be to, yra didelė tikimybė, jog pažintinių funkcijų sutrikimai galėjo turėti įtakos sudarant testamentą. Teismo medicinos specialisto 2008 m. liepos 18 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad demencija paprastai vystosi palaipsniui ir yra didelė tikimybė teigti, jog sudarydama 2005 m. balandžio 5 d. įgaliojimą ir 2005 m. gegužės 30 d. testamentą K. K. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Anot kasatorių, nurodytus įrodymus teismai įvertino kaip nepatvirtinančius testatorės faktinio neveiksnumo jai sudarant testamentą. Toks teismo ekspertizės tikimybinės išvados vertinimas, kasatorių teigimu, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. R. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2007 konstatuota, kad eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami kiti įrodymai. Kasatorių teigimu, šioje byloje teismai tiek teismo psichiatrijos ekspertizės tikimybinę išvadą, tiek ir teismo medicinos specialistų tikimybinę išvadą turėjo vertinti kaip netiesioginius ieškovų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Kasatoriai nurodo, kad teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010, suformuluotų reikalavimų dėl teismo eksperto išvados vertinimo, neišdėstė jokių pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, ekspertų išvadų nepaneigė kitais bylos įrodymais. Byloje apklausti liudytojai S. M., D. J., V. T., B. Č., E. R., V. K., A. K., P. M., Z. A. parodė apie neadekvatų testatorės elgesį dar iki testamento sudarymo ir tai tik patvirtina tikimybines ekspertų išvadas.
  2. Anot kasatorių, teismai, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, neanalizavo sudaryto testamento turinio jo naudingumo, pagrįstumo, protingumo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010). Ginčijamu testamentu atimta paveldėjimo teisė iš abiejų likusių gyvų K. K. sūnų ir dviejų mirusių vaikų vaikaičių. Abu K. K. sūnūs yra neįgalūs. Vienas jų – Z. K. dėl testamento neteks net savo gyvenamosios vietos, o, kaip paaiškino atsakovas, K. K. netgi prašė atsakovo pasirūpinti Z. K. Vaikaitė J. J. iki savo santuokos ilgą laiką gyveno kartu su senele K. K., ja rūpinosi iki jos mirties. Byloje nenustatyta, kad K. K. būtų ketinusi atimti paveldėjimo teisę iš visų įpėdinių pagal įstatymą ir kad tam būtų buvę pagrįstų priežasčių. Įpėdinis pagal testamentą (atsakovas A. L.) giminystės ar svainystės ryšiais nesusijęs su K. K., jis jai tik atstovavo ir teikė pagalbą atkuriant nuosavybės teises į žemę. Už tinkamą pavedimo įvykdymą ir nuosavybės teisių atkūrimą viso turto perleidimas įgaliotiniui prieštarauja logikai ir protingumo principui. Be to, A. L. veikė nesąžiningai atstovaujamosios atžvilgiu, nes, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, jis pardavė sklypus savo žmonai, kuri juos po mėnesio perpardavė už daugiau kaip 8 kartus didesnę kainą.
  3. Kasatorių teigimu, teismai netinkamai taikė CK 5.18, 5.29 straipsnius, Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančias testamento sudarymo tvarką, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. O. ir kt. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-814/2002, konstatuotos dvi privalomos sąlygos, kada testamentas gali būti pasirašytas ne paties testatoriaus: pirma, testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių pats negali pasirašyti testamento, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus; antra, už testatorių kitas asmuo gali pasirašyti testamentą tik testatoriui prašant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimas yra pakankamas pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu, nes jis neatspindi tikrosios testatoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1997 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. J. U., bylos Nr. 3K-294/1997; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2002 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-389/2002). K. K. pati nepasirašė testamento, tai už ją padarė V. Š. Testamente to priežastimi nurodyta tai, kad K. K. nevaldo rankos. Tačiau teismai tokios K. K. ligos nenustatė ir to nepatvirtina nei jos ligos istorija, nei liudytojų parodymai. K. K. gebėjimą pasirašyti patvirtina tai, kad ji pati pasirašė 2005 m. rugpjūčio 10 d. skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, 2005 m. spalio 25 d. atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 2005 m. rugsėjo 14 d. sutartį su atsakovu, 2005 m. balandžio 5 d. prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad liudytojus pasirašyti testamento pakvietė atsakovas A. L. Vertinant tokią situaciją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad, sprendžiant klausimą, ar testamente išreikšta testatoriaus valia, svarbūs įpėdinio pagal testamentą ir už testatorių pasirašiusio asmens bei liudytojų ryšiai; įpėdinio aktyvūs veiksmai sudarant testamentą leidžia daryti išvadą, kad ginčo testamentas nebuvo asmeninio pobūdžio valios aktas, tai nesuderinama su testamento samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-389/2002). Kasatorių teigimu, teismai nemotyvuotai atmetė testamente liudytoju pasirašiusio trečiojo asmens Z. K. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad V. A. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu davęs žinomai melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl testamento sudarymo aplinkybių, V. Š. buvo pažįstama atsakovui, notaras R. J. Stankaitis nuolat tvirtindavo atsakovo organizuotus sandorius.
  4. Teismų procesiniai sprendimai neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgos reikalavimų, nes juose neišdėstyti motyvai, kuriais atmestos ekspertų ir specialistų išvados, liudytojų S. M., D. J., V. T., B. Č., E. R., V. K., A. K., P. M., Z. A. parodymai, netinkamai vertinti liudytojų V. B., L. F., trečiojo asmens Z. K. parodymai.

12Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Z. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti K. K. 2005 m. gegužės 30 d. testamentą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010, išaiškinta, kad teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir įvertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų; reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė.
  2. Teismai nevertino testatorės K. K. ir jo (kasatoriaus) galimybės suprasti savo veiksmų svarbos ir iš to atsirandančių padarinių. Kasatoriaus nuomone, apgaulės tikėtinumas labiau įrodytas nei neįrodytas.
  3. K. K. testamento nepasirašė, tai už ją atliko V. Š. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tokie testamento įforminimo trūkumai, juos atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme, nėra esminiai. Kasatorius nurodo, kad teismų išvada, jog K. K., būdama sąmoninga, suprasdama savo veiksmų reikšmę ir padarinius, savo valia sudarė ginčijamą testamentą, suprato jo turinį ir šio turinys atitiko jos valią, padaryta netinkamai pritaikius CK 5.18 straipsnio, 5.28 straipsnio 3 dalį, 5.29 straipsnį, pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 180, 185 straipsniai), įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), įrodymų pakankamumo taisykles, neatitinka turinčių reikšmės bylai aplinkybių (CPK 260, 263 straipsniai). Vertinant įrodymų visumą, analizuojant jų sąsajas, galima padaryti pagrįstą ir objektyvią išvadą, kad K. K. testamento sudarymo metu (ir dar gerokai anksčiau), nors ir buvo veiksni, tačiau negalėjo suvokti savo veiksmų esmės dėl blogos psichinės būklės, negalėjo išreikšti savo tikrosios valios testamento sudarymo klausimu. Tai, kad teismai savo argumentus grindė ekspertų išvadas paneigdami liudytojų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi arba yra glaudžiai susiję su atsakovu (V. A., V. Š.), parodymais, tačiau atmetė kasatoriaus Z. K. parodymus, įrodo, jog teismai vienašališkai rėmėsi tik atsakovo argumentais ir palaikė jo poziciją, taip pažeisdami civilinio proceso principus (CPK 6, 12, 13, 17 straipsniai). Teismai netinkamai vertino (arba nevertino) įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, patikimumo, neįvertino įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais, taip pažeidė CPK 176, 178, 185 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ginčijamas testamentas, be kita ko, neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų, nes nesuvokiama, kad protingai mąstantis asmuo atimtų visą palikimą iš savo artimųjų asmenų (kasatorių paliekant be gyvenamosios vietos) ir atiduotų mažai pažįstamam asmeniui.
  4. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai traktavo viešosios tvarkos ir geros moralės sąvokas, nesigilino į byloje pateiktus duomenis apie tai, kad atsakovas apgaule siekė užvaldyti K. K. turtą.
  5. Teismai, vertindami, ar ginčijamas testamentas buvo sudarytas dėl apgaulės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2002). Testamentą pasirašė atsakovo pakviesta V. Š., kurios testatorė pasirašyti už save neprašė. Toks notaro atliktas testamento tvirtinimo veiksmas turėjo būti laikomas šiurkščiu imperatyviųjų teisės normų pažeidimu. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad CK 5.29 straipsnis buvo pažeistas tik formaliai, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Iš byloje surinktų įrodymų negalima teigti, kad testatorė negalėjo asmeniškai pasirašyti testamento. Tvirtinant testamentą nebuvo nustatyta, ar testatorė gali pati pasirašyti. Teismai netinkamai taikė CK 5.29 straipsnį, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnį.
  6. Teismai netinkamai vertino įrodymus, neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų (liudytojų parodymų, kitoje byloje nustatytų prejudicinių faktų). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsnių, 263 straipsnio 1 dalies nuostatas.
  7. Šioje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas ir priimtas nagrinėti iki 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškovės J. J. prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kasatoriaus nuomone, tai vertintina kaip CPK 324 straipsnio, galiojusio apeliacinio skundo padavimo metu ir jo nagrinėjimo metu, pažeidimas.

13Pareiškimais dėl prisidėjimo prie ieškovų S. E. ir J. K. bei trečiojo asmens Z. K. kasacinių skundų ieškovė J. J. pritaria kasacinių skundų argumentams ir reikalavimui, prašo juos tenkinti.

14Atsakovas A. L. atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartį. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniais skundais argumentai:

15Dėl eksperto išvados, padarytos prielaidos forma, įrodomosios reikšmės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007, išaiškinta, kad eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. Nagrinėjamoje byloje teismai išsamiai apsvarstė 2010 m. rugpjūčio 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, kuriose nurodyta, kad K. K. būsena nuo 2005 m. rugpjūčio 23 d. atitinka demencijos kriterijus, ir yra didelė tikimybė, kad jos pažintinių funkcijų sutrikimai galėjo turėti įtakos jai sudarant 2005 m. gegužės 30 d. testamentą, tačiau trūkstant objektyvių duomenų galima pateikti tik tikimybinę išvadą. Neturėdamas pakankamai objektyvių duomenų ekspertas negalėjo atsakyti į teismo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai, vadovaudamasis visais įrodymų vertinimo kriterijais, ekspertizės išvadą pagrįstai ir teisingai įvertino kartu su visais kitais bylos įrodymais. Kaip liudytojai apklausti K. K. gydytojai parodė, kad K. K. buvo ligota, tačiau nebuvo tokios nuolatinės būklės, kad nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti. Socialinė darbuotoja L. F. paliudijo, kad 2005 m. balandžio 5 d. su savo kolege kalbėjosi su K. K. dėl jos apgyvendinimo Padvarių pensionate jos pačios prašymu, ir ji viską suprato. Įvertinę bylos įrodymus teismai pagrįstai sprendė, kad K. K., nors ir turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau jos būklė nebuvo bloga nuolat iki testamento sudarymo ir jo sudarymo metu. Atsakovas pažymi, kad jis rūpinosi testatore, su ja bendravo ir bendradarbiavo, o kasatoriai neskyrė jokio dėmesio testatorės poreikiams iki jos mirties, ja nesirūpino. Testatorės valia palikti savo turtą atsakovui susiformavo natūraliai palaipsniui, bendraujant ir bendradarbiaujant su atsakovu nuosavybės teisių atkūrimo procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje orientuoja teismus į tai, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais; jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią ir ją išreiškė, bei nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010). Pažymėtina, kad K. K. sudarant testamentą pas notarą dalyvavo jos sūnus Z. K., kuris nebūtų leidęs atsakovui veikti prieš motinos interesus, jis taip pat turėjo galimybę daryti įtaką motinai, pakeisti jos apsisprendimą dėl testamento sudarymo. K. K. sveikatos būklė dėl jos lėtinių ligų nebuvo visą laiką vienoda, todėl jai testamento notaro akivaizdoje sudarymo metu dėl rankos drebėjimo buvo sunku ar neįmanoma pačiai įskaitomai pasirašyti testamento. Atsakovo, kaip įpėdinio pagal testamentą, dalyvavimas sudarant testamentą savaime nereiškė, kad testatorės valiai buvo daromas poveikis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad svarbu nustatyti, jog testamentas buvo pasirašomas liudytojų ir jį pasirašančio asmens testatoriui dalyvaujant; nenustačius, kad tokių asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2010 m. rugpjūčio 13 d. akte K. K. pažintinių funkcijų sutrikimai fiksuojami nuo 2005 m. rugpjūčio 23 d., iki to laiko nėra objektyvių duomenų medicininėje dokumentacijoje, kad K. K. nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Byloje teismai, įvertinę surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad testamento sudarymo metu K. K. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Dėl kasatorių teiginio, kad atsakovas panaudojo apgaulę prieš K. K. jai sudarant testamentą, atsiliepime pažymėta, jog dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 22 d. nutarimu. Testamento sudarymo metu notaro akivaizdoje dalyvavo daugelis žmonių ir nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti piktavališką dalyvavusių asmenų susitarimą ar apgaulę, galėjusią turėti įtakos testatorės valiai (CK 5.18 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad testamente išreikšta testatorės valia neatitiktų jos tikrosios valios.

16Trečiasis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti, palikti nepakeistus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartį. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniais skundais argumentai:

17Formuodamas praktiką dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį; asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009). Teismas vertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą remdamasis visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Bylos rašytiniai įrodymai tiesiogiai nepatvirtina, kad testatorė testamento sudarymo dieną būtų buvusi tokios psichinės būsenos, kuri jai neleistų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007, nurodyta, kad nustatymas, ar asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra ne tik teismo psichiatrinės ekspertizės dalykas, bet ir fakto klausimas, kurį nustato teismas, įvertinęs visus kitus bylos įrodymus. Testatorius yra laisvas palikti savo visą ar dalį turto bet kokiems asmenims, nepaisant to, yra jie giminaičiai ar nėra, ir tai negali būti traktuojama kaip sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tvirtindamas testamentą notaras R. J. Stankaitis laikėsi Notariato įstatyme nustatytų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių, būtent: išaiškino testatorei testamento sudarymo esmę, išsiaiškino testatorės valią dėl įpėdinio, paklausė, kodėl ji nenori testamentu palikti turtą savo sūnui. Notaras išsiaiškino testatorės galimybę pasirašyti testamentą ir jai negalint pačiai pasirašyti testamento nustatė jos valią pasirašyti už ją kitam asmeniui. Notaras įsitikino, kad testatorė dėl nusilpusio regėjimo ir sveikatos būklės (drebančių rankų) negali pati pasirašyti testamento. Byloje nenustatyti ir neįrodyti notaro R. J. Stankaičio neteisėti veiksmai ir kaltė, atitinkamai nekyla šio notaro civilinės atsakomybės. Pažymima, kad notaro pareigų vykdymas ir notaro atsakomybė negali būti absoliutinami, t. y. iš notaro negali būti reikalaujama būti labiau atidžiam, apdairiam ir rūpestingam, nei tai objektyviai įmanoma. Notaras buvo sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį su UAB DK ,,PZU Lietuva“, draudimo sutarties sudedamąja dalimi esančių draudimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam. Trečiasis asmuo pareiškia, kad byloje pareikštas ieškovų reikalavimas testamentą pripažinti negaliojančiu nėra draudžiamasis įvykis, dėl to trečiajam asmeniui neatsirado prievolės mokėti draudimo išmoką.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus.

21Dėl šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme proceso tvarkos

22Kasatorius Z. K. kasaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas ir priimtas nagrinėti iki 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškovės J. J. prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kasatoriaus nuomone, tai vertintina kaip CPK 324 straipsnio, galiojusio apeliacinio skundo padavimo metu ir jo nagrinėjimo metu, pažeidimas.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr. IX-743 patvirtiname CPK buvo įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį apeliacinis skundas (byla pagal apeliacinį skundą) apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK 321, 322 straipsniuose nurodytus atvejus. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 CPK buvo pakeistas ir papildytas, be kita ko, pakeistas apeliacinių skundų (bylų pagal apeliacinius skundus) nagrinėjimo proceso tvarkos apeliacinės instancijos teisme teisinis reglamentavimas. CPK 321 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šie CPK pakeitimai įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d. Jais įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliaciniai skundai (bylos pagal apeliacinius skundus) apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, taip pat apeliacinės instancijos teismui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti juos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Vadovaujantis šia proceso teisės norma apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pagrįstai taikė apeliacinio skundo (bylos pagal apeliacinį skundą) nagrinėjimo metu galiojančias proceso teisės normas - 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcijos CPK 321 straipsnio 1 dalį ir 322 straipsnį. Aplinkybė, kad apeliacinis skundas buvo paduotas ir priimtas iki nurodytų CPK normų pakeitimų įsigaliojimo, neteikia pagrindo jo nagrinėjimui taikyti apeliacinio skundo padavimo ir priėmimo metu galiojusias proceso teisės normas dėl apeliacinių skundų (bylų pagal apeliacinius skundus) nagrinėjimo proceso tvarkos apeliacinės instancijos teisme, nes tai neatitiktų CPK 3 straipsnio 8 dalies reikalavimų, be to, 2011 m. birželio 21 d. įstatyme Nr. XI-1480 nėra įtvirtinta pereinamojo laikotarpio nuostatų, kad atitinkamu laiku gauti apeliaciniai skundai išnagrinėjami pagal proceso teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus Z. K. kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškovės J. J. prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažeidė CPK 324 straipsnį.

24Dėl testamento sudarymo sąlygų, testamento nuginčijimo

25Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 straipsnio 1 dalis). Jis savo nuožiūra gali visą turtą ar jo dalį arba kokį nors konkretų daiktą ar daiktus palikti bet kuriam asmeniui (tiek fiziniam, tiek juridiniam), taip pat gali įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamento išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai, kurie įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti (CK 5.19 straipsnio 1 dalis, 5.23 straipsnio 1 dalis).

26Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, savo praktikoje yra konstatavęs, jog kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005). Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009). Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010). Sprendžiant dėl Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalies pažeidimo visų pirma turi būti nustatoma testatoriaus valia dėl įpėdinio dalyvavimo. Jeigu nenustatyta, kad įpėdinio dalyvavimas įvyko prieš testatoriaus valią, nėra pagrindo teigti, jog Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalis buvo pažeista. Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio asmens, ar tai padarant per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu yra nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei jį pasirašančio asmens testatoriui dalyvaujant. Nenustačius, kad tokių asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrų testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011).

27Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorių argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. R. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2007, pateikto išaiškinimo, jog eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami kiti įrodymai. Apskųstų procesinių sprendimų turinys rodo, kad teismai išvadas dėl testatorės K. K. būsenos ginčijamo testamento sudarymo metu (galėjo ar negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti) padarė įvertinę visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir ekspertų bei specialistų išvadas. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010, pateiktų išaiškinimų dėl teismo eksperto išvados vertinimo, nes apskųstuose teismų procesiniuose sprendimuose yra išdėstyti argumentai, kuriais grindžiamos teismų išvados. Šiuo aspektu konstatuoti apskųstų procesinių sprendimų neatitiktį CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimams pagrindo nėra.

28Teigdami apie tai, kad bylą nagrinėję teismai, nepripažindami ginčijamo testamento negaliojančiu dėl jo tvirtinimo tvarkos pažeidimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1997 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. ir kt. v. J. U., bylos Nr. 3K-294/1997; 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2002 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-389/2002, kasatoriai neatsižvelgia į vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-135/2007; 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011) pateiktus išaiškinimus, taip pat į tai, kad teismų precedentų konkurencijos atveju turi būti, be kita ko, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Dėl to nurodyti kasatorių argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kasacinio skundo argumentais konstatuoti nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011, pateiktų išaiškinimų pagrindo nėra, nes nutartyje nurodyta, kad tai, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrų testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį.

29Kasaciniame skunde teigiant, kad teismai, vertindami, ar ginčijamas testamentas buvo sudarytas dėl apgaulės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2002, 2003 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2003, pateiktų išaiškinimų, taip pat teigiant, jog teismai netinkamai traktavo viešosios tvarkos ir geros moralės sąvokas, nepateikta tokius teiginius patvirtinančių teisinių argumentų, todėl šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

30Apskųstų procesinių sprendimų turinys bei faktiniai bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo pripažinti pagrįstu kasatoriaus Z. Kalvio argumento, kad bylą nagrinėję teismai vienašališkai rėmėsi tik atsakovo argumentais ir palaikė jo poziciją, taip pažeisdami CPK 6, 12, 13, 17 straipsniuose nustatytus civilinio proceso principus.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis bei teismų procesinių sprendimų motyvus, šioje byloje pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad teismai, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, pateiktų išaiškinimų, spręsdami klausimą, galėjo ar negalėjo K. K. suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sudarydama testamentą, nevertino sudaryto testamento turinio (pagrįstumo, protingumo ir kita). Pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad šioje byloje teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010, pateiktų nuorodų į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.), pagrindo nėra, nes šioje byloje nėra nustatyta, kad ginčijamą testamentą sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės.

32Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka testatoriaus valią. Tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo testamente negali būti prieštaravimų. Tačiau, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų ir apskųstų teismų procesinių sprendimų turinio, šioje byloje teismai netyrė ir nenustatinėjo testatorės K. K. vidinės valios turinio, nors, atsižvelgiant į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes (valios ydingumas), turėjo tai padaryti ir savo procesiniuose sprendimuose konstatuoti nustatytas faktines aplinkybes. Neištirta ir neįvertinta atsakovo A. L. nurodyta aplinkybė, kad K. K. prašė neapleisti sūnaus Z. (T. 3, b. l. 97, 98), taip pat trečiojo asmens R. J. Stankaičio (ginčijamą testamentą patvirtinusio notaro) nurodyta aplinkybė, jog jam aiškinantis tikrąją K. K. valią ši teigė, kad sūnumi pasirūpins atsakovas (T. 3, b. l. 100). Neištirtas nurodyto prašymo „neapleisti“ bei teiginio „pasirūpins“, jeigu tokie buvo, turinys ir esmė, neanalizuotas testatorės K. K. vidinės valios įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamento išskirtinę) buvimas ar nebuvimas, jos (testatorės) vidinės valios turinio pasikeitimai, jeigu tokių buvo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar ginčijamame testamente galėjo būti neišreikšta tikroji testatorės valia. Nurodytos faktinės aplinkybės reikšmingos ir vertinant, ar K. K., sudarydama testamentą, galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Joms esant nenustatytoms, nėra pagrindo pripažinti, kad teismai, atmesdami ieškinį, tinkamai taikė materialiosios teisės normas.

33Ginčą nagrinėjant teisme materialiosios teisės normos taikomos vadovaujantis jose nustatytomis taikymo sąlygomis bei remiantis teismo konstatuotomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuota. Tokį, kaip šioje byloje, ginčą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nagrinėjantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turi nustatyti faktines aplinkybes, kaip faktiškai buvo sudarytas ir patvirtintas ginčijamas testamentas, kokius veiksmus atliko šiame procese dalyvavę asmenys, kaip jie elgėsi, kaip testamentą patvirtinusiam asmeniui buvo išreikšta testatoriaus valia ir kt., o po to pagal nustatytas faktines aplinkybes įvertinti testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės turi būti nurodytos motyvuojamojoje teismo procesinio sprendimo dalyje, jis turi būti pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šios bylos atveju, atsižvelgiant į faktinius jos duomenis bei apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nurodytos pareigos buvo įvykdytos tinkamai. Kasatoriai, remdamiesi kasacinio teismo praktika, teisingai nurodo, kad testatoriaus negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t. y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti testamento dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. ir kt. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-814/2002; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011), teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina testatorės K. K. gebėjimą pasirašyti. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ginčijamo testamento sudarymo dieną testatorė negalėjo pati pasirašyti testamento, tačiau apskųstuose procesiniuose sprendimuose nenurodė tokios faktinės aplinkybės egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Aplinkybės, ar ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo dieną buvo nustatinėjama testatorės galimybė pačiai pasirašyti ir kaip buvo nustatyta, kad tokios galimybės neegzistuoja, teismų nėra ištirtos. O faktiniai bylos duomenys apie ginčijamo testamento tvirtinimo aplinkybes neeliminuoja galimybės teigti, kad ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo dieną testatorės galimybė pačiai pasirašyti testamentą apskritai nebuvo nustatinėjama. Tai teikia pagrindą konstatuoti netinkamą proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo procesinio sprendimo reikalavimus, taikymą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.

34Nustatytas netinkamas materialiosios ir proceso teisės taikymas bei nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

35Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Dėl to teisėjų kolegija, naikindama apskųstą apeliacinės instancijos nutartį ir bylą grąžindama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, detaliau nepasisako dėl kasacinių skundų argumentų, kuriais teigiama apie teismų padarytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus. Nagrinėjant bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, turi iš naujo nagrinėti ir įvertinti įrodymus bei konstatuoti nustatytas faktines bylos aplinkybes.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Kasaciniame teisme patirta 247,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas po bylos išnagrinėjimo iš naujo.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

39Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje ginčas kilo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ieškovams... 6. Ieškovai teismo prašė pripažinti negaliojančiu Palangos miesto notaro... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 11. Kasaciniu skundu ieškovai S. E. ir J. K. (J. K.) prašo panaikinti Klaipėdos... 12. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Z. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 13. Pareiškimais dėl prisidėjimo prie ieškovų S. E. ir J. K. bei trečiojo... 14. Atsakovas A. L. atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus... 15. Dėl eksperto išvados, padarytos prielaidos forma, įrodomosios reikšmės... 16. Trečiasis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atsiliepimu į kasacinius skundus... 17. Formuodamas praktiką dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo Lietuvos... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 21. Dėl šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme proceso tvarkos ... 22. Kasatorius Z. K. kasaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje apeliacinis... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr. IX-743... 24. Dėl testamento sudarymo sąlygų, testamento nuginčijimo... 25. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta... 26. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,... 27. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorių argumentai neteikia pagrindo... 28. Teigdami apie tai, kad bylą nagrinėję teismai, nepripažindami ginčijamo... 29. Kasaciniame skunde teigiant, kad teismai, vertindami, ar ginčijamas... 30. Apskųstų procesinių sprendimų turinys bei faktiniai bylos duomenys,... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis bei teismų... 32. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad testamento atveju itin reikšmingas... 33. Ginčą nagrinėjant teisme materialiosios teisės normos taikomos... 34. Nustatytas netinkamas materialiosios ir proceso teisės taikymas bei nukrypimas... 35. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai,... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Kasaciniame teisme patirta 247,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...