Byla 2A-423/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namai „Lina“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Geležinio vilko projektai“, akcinė bendrovė „SEB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, valstybės įmonė Turto bankas, A. M. ir T. R. L..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52006 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas UAB Prekybos namai „Lina“ ir UAB „VSA Holding“ sudarė nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovas išsinuomojo 20 000 kv. m. ploto aikštelę, esančią Lentvario g. 15, Vilnius, už 13 000,00 Lt (be PVM) mėnesinį mokestį. Aikštelėje atsakovas vykdė savo veiklą – atliekų tvarkymą. 2008 m. sausio 2 d. atsakovas ir UAB „VSA Holding“ pasirašė priedą Nr. 4 prie Nuomos sutarties, kuriuo atsakovas papildomai išsinuomojo 323,2 kv. m. ploto sandėlio patalpas, esančias Lentvario g. 15, Vilnius. Pagal Nuomos sutartį ir priedą Nr. 4 atsakovas kiekvieną mėnesį mokėjo UAB „VSA Holding“ 20 000 Lt (be PVM) dydžio nuomos mokestį. 2009 m. spalio 1 d. susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo (toliau – Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo) UAB „VSA Holding“ perleido ieškovui UAB „VSA Vilnius“ reikalavimo teises į visą nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. liepos 2 d., buvo iškelta atsakovo bankroto byla. UAB „VSA Holding“ 2010 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu nutraukė Nuomos sutartį nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d.

62012 m. kovo 15 d. ieškovas kreipėsi į teismas, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo 360 000 Lt nuostolių dėl nuomos mokesčio, priskiriant nuostolius bankroto administravimo išlaidoms; 2) leisti ieškovui atstatyti atsakovo užterštos aikštelės būklę, išvalant, sutvarkant ir atlaisvinant ją nuo atliekų bei priteisti iš atsakovo 300 000 Lt nuostolių dėl aikštelės sutvarkymo, priskiriant nuostolius bankroto administravimo išlaidoms. Ieškovas nurodė, kad, nutraukus Nuomos sutartį, pareikalavo, jog iki 2010 m. rugsėjo 1 d. aikštelė būtų visiškai sutvarkyta ir grąžinta; atsakovas aikštelės negrąžino. Vėliau ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių su prašymais atlaisvinti aikštelę, kadangi negali joje vykdyti veiklos, o taip pat išnuomoti užteršto ploto kitiems asmenims ir tokiu būdu kompensuoti patiriamus nuostolius. Nuo nutarties atsakovui iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos susidarė 360 000 Lt nuostolių dėl nuomos, kadangi faktiškai atsakovas naudotos aikštelės neatlaisvino ir nesutvarkė; reikalavimas dėl šių nuostolių grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 2 dalimi. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas veiklą aikštelėje, užteršė teritoriją atliekomis. Pagal atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, kuris yra Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo priedas, atsakovas turėjo pašalinti aikštelėje esančias atliekas ir jas sutvarkyti plane nurodytu būdu; plane nurodytų reikalavimų atsakovo neįvykdė. Siekiant sutvarkyti daugiau nei 674 tūkst. tonų atliekų, būtų reikalinga apie 491 tūkst. Lt išlaidų, kurių šią dieną atsakovas neturi. Ieškovas, atlikęs preliminarius skaičiavimus, nustatė, jog norint išvalyti tik teritorijoje esančias statybines atliekas, tai kainuotų apie 737 tūkst. Lt. Kadangi atliekų sutvarkymo išlaidos yra itin didelės, jos negali tekti ieškovui, kaip vieninteliam jas patiriančiam subjektui, todėl ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 300 000 Lt dėl užterštos teritorijos sutvarkymo. Visiškai tikslios išlaidų sumos ieškovas neturi galimybės įvertinti, kadangi negalima nustatyti tikslaus atliekų kiekio, struktūros, nuspėti, kiek tiksliai užtruks sutvarkymo darbai.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš esmės sprendė, kad ieškovas neįrodė turįs reikalavimo teisę.

9Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia Susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo. Juo buvo susitarta, kad UAB „VSA Holding“ perleidžia, o ieškovas perima reikalavimo teises į visą pagal Nuomos sutartį gautiną nuomos mokestį, taip pat papildomas teises, kylančias iš piniginių prievolių (įskaitant ir teises į netesybas ir palūkanas). Tokiu būdu ieškovas perėmė tik reikalavimo teises, susijusias su piniginiais reikalavimais, kurie kyla iš Nuomos sutarties. Teismas pažymėjo, kad UAB „VSA Holding“ Nuomos sutartį su atsakovu nutraukė nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d., t. y. ieškovas prašo priteisti esą patiriamus nuostolius dėl atsakovo naudojimosi aikštele po Nuomos sutarties nutraukimo. Dėl to reikalaujami priteisti nuostoliai neįeina į Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo turinį. Teismo nuomone, ieškovas prašo priteisti nuostolius, kurie kildinami ne iš sutarčių, o iš įstatymo – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 2 dalies. Tokios rūšies nuostoliai gali atsirasti ne kam kitam, o teisėtam nuomotojui. Ieškovas neįrodė, kad jis yra teisėtas nuomotojas, ar aikštelė jam priklauso kokiu nors daiktinių teisių pagrindu. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad aikštelė yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei; šis žemės sklypas nuo 2006 m. spalio 20 d. yra išnuomotas UAB „VSA Holding“. Duomenų, kad sklypas ar jo dalis su aikštele buvo valstybės nuomojamas ieškovui, ar valstybės sutikimu UAB „VSA Holding“ subnuomojamas kitiems asmenims, įskaitant ieškovą, viešuose registruose nėra. Teismo vertinimu, ieškovui neįrodžius, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, taip pat nepagrindus, jog jo teisės ar teisėti interesai pažeidžiami, reikalavimas dėl 360 000 Lt nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

10Teismas nustatė, kad atsakovas aikštelėje iki bankroto bylos iškėlimo kaupė ir perdirbinėjo statybines atliekas, dėl to sukaupta atliekų, kurios atsakovui nutraukus veiklą liko nesutvarkytos. Tarp šalių nėra ginčo, kad aikštelė turi būti sutvarkyta. Tačiau, teismo nuomone, ieškovas, prašydamas leisti jam tvarkyti aikštelę, nepagrindė, kad būtent jam priklauso pareiga sutvarkyti aikštelę, atlaisvinant nuo statybinių atliekų ir užterštumo to nedarant atsakovui. Minėta, ieškovas nėra šios teritorijos savininkas ir neturi jokių daiktinių teisių į aikštelės dalį, kuria naudojosi atsakovas. Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovui nesuteikė teisės ar pareigos tvarkyti aikštelę. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys pripažįsta, kad aikštelėje yra statybinės atliekos, kurios skirtos perdirbimui, o dėl šio perdirbimo gaunamos kitos statybinės medžiagos (pvz., skalda), kurios gali būti naudojamos statybose, t. y. šios atliekos gali būti paverstos preke. Atliekos nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovas nekelia reikalavimo, kad jis sutvarkys teritoriją už gautas pajamas iš parduotų perdirbtų statybinių medžiagų, tačiau reiškia reikalavimą atlyginti už teritorijos sutvarkymą 300 000 Lt, priskiriant šiuos nuostolius bankroto administravimo išlaidoms. Teismo vertinimu, ieškovo reikalaujama suma nepagrįsta jokiais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, grindžiama tik subjektyviu ieškovo įsitikinimu apie tikėtiną tariamai patirtinų nuostolių dydį. Byloje esanti informacija apie esamų atliekų kiekį ir kaštus teritorijai sutvarkyti negali būti laikoma leistinu ir tinkamu įrodymu, patvirtinančiu prašomus priteisti nuostolius. Visų pirma neaišku, kas surašė tokią informaciją, ji nėra pasirašyta. Antra, nenurodyta, kuo paremti atlikti skaičiavimai ir tokių paskaičiavimų metodika, o teritorijos išvalymo kaštai visai nedetalizuoti ir neskaičiuoti. Teismo nuomone, nėra pakankamas įrodymas ir atsakovo bankroto administratoriaus parengta tikslingumo analizė, nes jos išvados padarytos tik iš vieno sutvarkymo paslaugas siūliusio asmens kainų; realių išlaidų ši analizė neįrodo.

11Teismas pažymėjo, kad ieškovas nuostolius, patirtinus dėl aikštelės sutvarkymo, siekia priskirti bankroto administravimo išlaidoms, t. y. perkelti atsakovo kreditoriams. Tokie nuostoliai atsirado kaip pasekmė atsakovo netinkamai įvykdytos Nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta iki bankroto bylos iškėlimo, o po bankroto bylos iškėlimo atsakovas jokių statybinių atliekų nevežė ir aikštelėje nekaupė, ieškovas to neteigia, o Nuomos sutartis nutraukta iš karto po bankroto bylos iškėlimo. Net jeigu būtų patenkintas reikalavimas dėl leidimo sutvarkyti teritoriją, ieškovo patiriamų nuostolių našta negali būti perkeliama atsakovo kreditoriams, kurių interesai bus pažeisti pripažinus ieškovo prašomus priteisti nuostolius bankroto administravimo išlaidomis, nes jie negali būti atsakingi už atsakovo veiklos rezultatus.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliantas UAB „VSA Vilnius“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių už naudojimąsi aikštele po Nuomos sutarties nutraukimo. Sprendime padaryta išvada, kad apeliantas perėmė tik reikalavimo teises, susijusias su piniginiais reikalavimais, kylančiais iš Nuomos sutarties, o patiriami nuostoliai dėl atsakovo naudojimosi aikštele po šios sutarties nutraukimo nebuvo perleisti, prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Teismas visiškai nevertino 2012 m. birželio 25 d. tarp apelianto ir UAB „VSA Holding“ sudaryto priedo prie Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kurį apeliantas perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl visų nuostolių, kurie atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų naudojantis aikštele, įskaitant nuostolius dėl aikštelės sutvarkymo bei neteisėto naudojimo po bankroto bylos iškėlimo. Reikalavimo teisių į visus nuostolius perleidimas buvo aptartas ir Susitarime dėl reikalavimo teisių perleidimo, numatant, kad, jeigu pasibaigus nuomos laikotarpiui pagal sutartį bus nustatyta žala, UAB „VSA Holding“ perleis apeliantui visas reikalavimo teises dėl nuostolių atlyginimo (10 p.). Teismas, neatsižvelgdamas į nurodytą, pažeidė procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Iš skundžiamo sprendimo turinio taip pat galima daryti išvadą, kad, nutraukus sutartį ar jai pasibaigus, atsiradusi civilinė atsakomybė negali būti perleista remiantis sutartimi kitam teisių įgijėjui, tačiau toks aiškinimas neatitinka civilinės atsakomybės instituto tikslų. Civilinė atsakomybė yra savarankiška prievolė, todėl ji išlieka nepaisant sutarties nutraukimo ar pasibaigimo; reikalavimo teisę į nuostolius galima perleisti savarankiška perleidimo sutartimi. Būtent iš šio perleidimo apeliantas kildina savo materialines teises. Tuo pačiu, priešingai nei sprendė teismas, apeliantas neturėjo teikti įrodymų dėl jo daiktinių teisių į aikštelę egzistavimo.

152. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl leidimo sutvarkyti teritoriją ir dėl sutvarkymo patirtų nuostolių atlyginimo. Sprendime konstatuota, kad: atsakovas aikštelėje vykdė atliekų tvarkymo veiklą; nutraukus šią veiklą, sukauptos atliekos liko nesutvarkytos; aikštelė turi būti sutvarkyta. Pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį nuomojamojo daikto negrąžinimas laiku užtraukia civilinę atsakomybę. Nors teismas konstatavo, kad atsakovas iki šiol neatlaisvino aikštelės, civilinės atsakomybės klausimo tinkamai nesprendė. Sprendime padaryta išvada, kad apeliantas nepagrindė žalos dydžio, neatitinka surinktų įrodymų. Su skundu pateikiamas UAB „Vaidva“ komercinis pasiūlymas tik papildomai pagrindžia byloje esančius duomenis. Be to, teismas žalos dydį galėjo nustatyti pats (CK 6.249 str. 1 d.).

163. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomi atlyginti nuostoliai negali būti priskiriami administravimo išlaidoms. Tokia pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (byla Nr. 3K-3-301/2009). Teismo aiškinimas, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas jokių statybinių atliekų nevežė ir aikštelėje nekaupė, o atliekos susikaupė iki bankroto bylos iškėlimo, yra priešingas nustatytam priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo neteisėti veiksmai – nuomojamos aikštelės nesutvarkymas, neatlaisvinimas nuo atliekų. Neteisėti veiksmai sukėlė nuostolius – aikštelės būklė iš esmės pabloginta, ji užteršta. Pats atsakovo iki bankroto bylos iškėlimo vykdytas verslas ar veikla apeliantui nuostolių nesukėlė. Pareiga atlaisvinti aikštelę atsirado po to, kai buvo nutraukta Nuomos sutartis (po bankroto bylos iškėlimo). Be to, teismas neteisingai nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas veiklos netęsė. Atsakovas 2010 m. balandžio 7 d. raštu informavo, kad veikla tęsiama ir nėra jokio pagrindo nutraukti Nuomos sutartį. Veiklos vykdymas pasireiškė ir tuo, kad atliekos ir toliau buvo sandėliuojamos teritorijoje. Priešingai nei sprendė teismas, apeliantas nekelia atsakovo kreditorių atsakomybės klausimo dėl atsakovo veiklos rezultatų. Tačiau byloje dalyvaujantys kreditorių komiteto nariai yra atsakingi dėl sprendimų ir veiksmų, būtinų priimti bankroto procese (ĮBĮ 25 str. 2 d., 32 str. 4 d.). Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nepagrindė, jog būtent jam priklauso pareiga sutvarkyti aikštelę. Tokios pareigos apeliantas neturi ir negali turėti, priešingu atveju jam nebūtų reikėję prašyti teismo tokią teisę suteikti. Pareiga sutvarkyti aikštelę tenka atsakovui. Apeliantas, taip pat esantis atsakovo kreditoriumi, prašė jam sutvarkymo teisę suteikti kaip vienintelę išeitį esamoje situacijoje, nesprendžiamoje nuo 2010 m. Be to, apeliantas toje pačioje aikštelėje vykdo atliekų tvarkymo veiklą, kuri yra susijusi su reikalinga veiklai teritorijos užterštumui pašalinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditoriai neteisėtai neveikia dėl atliekų sutvarkymo, ir būtent tai sąlygojo nuostolių pagal apelianto reikalavimą atsiradimą.

17Atsakovas BUAB Prekybos namai „Lina“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

18Atsakovo teigimu, apelianto akcentuojamas 2012 m. birželio 25 d. priedas prie Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo, viena vertus, nepatvirtina apelianto teisių galiojimo ieškinio pateikimo metu, nes ieškinys pateiktas iki šio priedo sudarymo, kita vertus, yra teisiškai nereikšmingas nagrinėjant reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo, nes nei jis, nei pats Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo nėra registruoti viešame registre, todėl negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, be to, po bankroto bylos iškėlimo atsakovas nebeturi jokios pareigos mokėti nuomos mokesčio. Atsakovo nuomone, apeliantas nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimus leisti sutvarkyti aikštelę ir priteisti dėl sutvarkymo patirtus nuostolius, nes aikštelės savininkas yra valstybė, o teisėtas valdytojas – UAB „VSA Holding“; apeliantas yra tik vienas iš daugelio teritorijos nuomininkų. Nei Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, nei 2012 m. birželio 25 d. jo priedas nesuteikia apeliantui teisių reikšti negatorinių reikalavimų, nes juos gali pareikšti tik daikto savininkas. Kita vertus, apelianto reikalavimas leisti sutvarkyti aikštelę neatitinka ieškinio dalykui keliamų reikalavimų, yra teisiškai neapibrėžtas, nekonkretus. Be to, byloje nėra jokių racionalių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto būsimų nuostolių dydį. Su skundu pateikiamas UAB „Vaidva“ komercinis pasiūlymas neturėtų būti priimtas, nes galėjo būti pateiktas anksčiau. Atsakovas taip pat pažymi, kad apeliantas, reikšdamas nepagrįstą ieškinį, pats apsunkina bankroto procesą bei užkerta kelią dėl aikštelėje esančių statybinių atliekų realizavimo operatyviai spręsti bankroto byloje.

19Trečiasis asmuo UAB „Geležinio vilko projektas“ prašo spręsti apeliacinį skundą teismo nuožiūra.

20Trečiasis asmuo pažymi, kad civilinė atsakomybės atsakovo kreditorių komiteto nariams ir trečiajam asmeniui negali kilti. Jeigu teismas laikytų, kad atsakovas yra atsakingas už prašomus atlyginti apelianto nuostolius, turėtų būti keliamas klausimas dėl atsakovo bankroto administratoriaus atsakomybės už įstatymo jam nustatytų funkcijų vykdymą, nes ĮBĮ pareigą sutvarkyti atliekas tiesiogiai numato administratoriui (ĮBĮ 31 str. 1 d. 5 p.).

21Trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

22Trečiasis asmuo akcentuoja, kad apeliantas nutyli, jog tvarkydamas aikštelę jis gaus pajamų iš joje esančių statybinių atliekų perdirbimo, ir nesąžiningai neketina jų įskaičiuoti į prašomų priteisti nuostolių sumą.

23Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

24Trečiasis asmuo pažymi, kad apeliantas, kaip atsakovo kreditorius, turėjo ir tebeturi visas ĮBĮ suteiktas teises inicijuoti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas statybinių atliekų sutvarkymo ar realizavimo klausimas. Trečiojo asmens nuomone, kadangi apelianto reikalavimai dėl nuostolių priteisimo kyla iš Nuomos sutarties, sudarytos iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, šios negali būti priskirtos prie administravimo išlaidų.

25Trečiasis asmuo T. R. L. prašo atmesti apeliacinį skundą.

26Trečiojo asmens teigimu, santykiai dėl statybinių atliekų sutvarkymo gali kilti tik tarp atsakovo ir UAB „VSA Holding“, su kuriuo buvo sudaryta Nuomos sutartis. UAB „VSA Holding“, sudarydamas Susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, siekė bet kokiomis priemonėmis gelbėti apeliantą (dukterinę įmonę), kad šis išvengtų mokėjimų atsakovui pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

31Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą motyvuodamas tuo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės. Visi kiti argumentai svarbūs tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovas turi reikalavimo teisę.

32Savo reikalavimo teises ieškovas grindžia Susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo (b. l. 27). Juo buvo susitarta, kad UAB „VSA Holding“ perleidžia, o ieškovas perima reikalavimo teises į visą pagal Nuomos sutartį gautiną nuomos mokestį, taip pat papildomas teises, kylančias iš piniginių prievolių (įskaitant ir teises į netesybas ir palūkanas). Toks susitarimo turinys rodo, kad ieškovas turi iš Nuomos sutarties kylančias reikalavimo teises į: 1) gautiną nuomos mokestį; 2) papildomas teises, kylančias iš piniginių prievolių (įskaitant ir teises į netesybas ir palūkanas). Susitarimas neapima teisinių santykių, kylančių ne iš Nuomos sutarties.

33Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 360 000 Lt nuostolių už naudojimąsi aikštele, kurie atsirado laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo dienos – 2010 m. liepos 2 d. iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat 300 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo dėl užterštos teritorijos.

34UAB „VSA Holding“ nuomos sutartį su atsakovu nutraukė nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. Iš ieškinio pareiškimo turinio (1 t., b. l. 4), ieškovas prašo „priteisti nuostolius, atsiradusius dėl nuomojamos aikštelės ... neperdavimo nutraukus Sutartį“. Tai rodo, kad prašomi priteisti nuostoliai kildinami ne kaip nuomos mokestis iš Nuomos sutarties, o iš neteisėto aikštelės naudojimo pasibaigus nuomos teisiniams santykiams.

35Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).

36Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

37Ieškovas 2012 m. kovo 15 d. pateikdamas ieškinio pareiškimą kaip ieškinio pagrindą nurodė jam priklausančias teises kylančias iš 2009 m. spalio 1 d. sudaryto susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo. CPK nustatyta tvarka ieškinys nebuvo pakeistas ar patikslintas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ginčą vertindamas ieškovo teises kylančias iš pateikto 2009 m. spalio 1 d. susitarimo dėl teisių perleidimo. Teismas neturėjo vertinti 2012 m. birželio 25 d. tarp apelianto ir UAB „VSA Holding“ sudaryto priedo prie Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo nes šiuo pagrindu ieškinys nebuvo pareikštas.

38Kitas ieškovo reikalavimas – leisti sutvarkyti aikštelę ir atlyginti 300 000 Lt dydžio nuostolius dėl užterštos teritorijos. Šis reikalavimas taip pat kildinamas ne kaip materialinis reikalavimas iš Sutarties, o iš deliktinės atsakomybės. Leidimas sutvarkyti teritoriją yra neturtinis reikalavimas. Dėl aikštelės sutvarkymo patirtų nuostolių atlyginimas yra išvestinis reikalavimas, kuris galėtų būti tenkinamas tik patenkinus reikalavimą leisti sutvarkyti aikštelę. Kaip minėta, pagal pareikštą ieškinį ieškovas savo teises kildina iš 2009 m. spalio 1 d. reikalavimų perleidimo sutarties. Neturtinio pobūdžio reikalavimas leisti sutvarkyti teritoriją nepatenka į minėta reikalavimų perleidimo sutartimi apibrėžtų reikalavimų visumą.

39Tai, kad 2009 m. spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perleisti reikalavimai pareikšti nagrinėjamoje byloje iš esmės pripažino ir pats apeliantas 2012 m. birželio 15 d. sudarydamas naują reikalavimų perleidimo sutartį. Tačiau šiuo pagrindu ieškinys nustatyta tvarka nebuvo pareikštas, todėl teismas ir neturėjo pagrindo nagrinėti reikalavimų kylančių iš 2012 m. birželio 15 d. sudarytos sutarties.

40Nustačius, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės pagal pareikštus reikalavimus, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi.

41Atmestus apeliacinį skundą, apeliantui bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 str., 302 str.).

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2006 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas UAB Prekybos namai „Lina“ ir UAB „VSA... 6. 2012 m. kovo 15 d. ieškovas kreipėsi į teismas, prašydamas: 1) priteisti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia Susitarimu dėl reikalavimo... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas aikštelėje iki bankroto bylos iškėlimo... 11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nuostolius, patirtinus dėl aikštelės... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliantas UAB „VSA Vilnius“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 14. 1. Teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių už naudojimąsi aikštele po... 15. 2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl leidimo sutvarkyti... 16. 3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomi atlyginti nuostoliai negali... 17. Atsakovas BUAB Prekybos namai „Lina“ prašo atmesti apeliacinį skundą.... 18. Atsakovo teigimu, apelianto akcentuojamas 2012 m. birželio 25 d. priedas prie... 19. Trečiasis asmuo UAB „Geležinio vilko projektas“ prašo spręsti... 20. Trečiasis asmuo pažymi, kad civilinė atsakomybės atsakovo kreditorių... 21. Trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ prašo atmesti apeliacinį skundą.... 22. Trečiasis asmuo akcentuoja, kad apeliantas nutyli, jog tvarkydamas aikštelę... 23. Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašo atmesti apeliacinį... 24. Trečiasis asmuo pažymi, kad apeliantas, kaip atsakovo kreditorius, turėjo ir... 25. Trečiasis asmuo T. R. L. prašo atmesti apeliacinį skundą.... 26. Trečiojo asmens teigimu, santykiai dėl statybinių atliekų sutvarkymo gali... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 31. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą motyvuodamas tuo, kad... 32. Savo reikalavimo teises ieškovas grindžia Susitarimu dėl reikalavimo teisių... 33. Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 360 000 Lt nuostolių už naudojimąsi... 34. UAB „VSA Holding“ nuomos sutartį su atsakovu nutraukė nuo 2010 m.... 35. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismui pareiškiamas ieškinys... 36. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo... 37. Ieškovas 2012 m. kovo 15 d. pateikdamas ieškinio pareiškimą kaip ieškinio... 38. Kitas ieškovo reikalavimas – leisti sutvarkyti aikštelę ir atlyginti 300... 39. Tai, kad 2009 m. spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perleisti... 40. Nustačius, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės pagal pareikštus... 41. Atmestus apeliacinį skundą, apeliantui bylinėjimosi išlaidos, patirtos... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....