Byla e2-4420-996/2017
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, vidutinio darbo užmokesčio, neturtinės žalos, palūkanų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovui M. O. (M. O.), jo atstovui advokatui Ričardui Varno, atsakovo viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos atstovams viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos vadovui Jonui Kairiui, Rasai Puodžiuvienei, advokatui Tomui Bagdanskiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. O. (M. O.) ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Šeškinės poliklinikai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, vidutinio darbo užmokesčio, neturtinės žalos, palūkanų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4M. O. (M. O.) (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–5), prašydamas pripažinti, kad su juo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. ( - ) viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos (toliau – atsakovas, darbdavys, įstaiga) direktoriaus 2016-11-14 įsakymu Nr. ( - ) „Dėl M. O. atleidimo iš darbo“ (toliau – 2016-11-14 Įsakymas) nutraukta neteisėtai, negrąžinti jo į darbą, pripažinti, kad su juo sudaryta terminuota darbo sutartis pasibaigė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 str. 5 d. įtvirtintu pagrindu: išmokant vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, priteisti jam iš atsakovo 65 657,25 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo 2016-11-17 iki 2019-08-05, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti su juo laiką, 1 500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu 2011-11-28 sudarė darbo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią nuo 2011-12-01 dirbo įstaigos Ūkio skyriaus statybų projektų vadovu, vėliau, laimėjęs konkursą, buvo perkeltas į Plėtros ir projektų skyriaus vedėjo pareigas, nuo 2014-08-05, laimėjęs konkursą, perkeltas į įstaigos direktoriaus pavaduotojo valdymui pareigas, į kurias buvo priimtas terminuotai – iki 2019-08-05, perkeliant jį į naujas pareigas paskutiniame darbo sutarties pakeitime buvo susitarta, kad jam nuo 2014-08-05 bus mokamas pagrindinis darbo užmokestis (už 1,0 pareiginį darbo krūvį): pastovioji dalis (20 % mažesnė už atsakovo direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį) ir kintamoji dalis (36 % nuo nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio). Teigė, kad 2016-06-15 atsakovo direktorius priėmė įsakymą Nr. ( - ) „Dėl viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotojų darbo užmokesčio nustatymo“ (toliau – 2016-06-15 Įsakymas), kuriame nustatė, kad nuo 2016-07-18 atsakovo direktoriaus pavaduotojų pagrindinio darbo užmokesčio pastovios dalies dydis (10–40 % mažesnis už atsakovo direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastovios dalies dydį) yra nustatomas atsakovo direktoriaus įsakymu, o kintamosios dalies dydis laikotarpiui nuo 2016-07-18 iki 2017-04-30 nustatomas atskiru atsakovo direktoriaus įsakymu atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojo indėlį vykdant atsakovo steigėjo atsakovui nustatytas metines veiklos užduotis, su 2016-06-15 Įsakymu jis buvo supažindintas pasirašytinai 2016-07-13, su 2016-06-15 Įsakyme nurodytomis darbo apmokėjimo keitimo nuostatomis jis nesutiko, tai nurodydamas raštu. Nurodė, kad atsakovo direktorius 2016-07-12 priėmė įsakymą Nr. ( - ) „Dėl viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotojo valdymui M. O. pagrindinio darbo užmokesčio dydžio nustatymo“ (toliau – 2016-07-12 Įsakymas), kuriame vienašališkai nustatė, jog jo pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis nuo 2016-08-16 yra 30 % mažesnė už atsakovo direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį, o kintamoji dalis, taikoma nuo 2016-08-16 iki 2017-04-30, yra 10 % nuo 2016-07-12 Įsakymu nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio, ieškovo teigimu, toks 2016-07-12 Įsakymu nustatytas jo darbo užmokestis yra mažesnis nei darbo sutartyje. Pažymėjo, kad 2016-07-15 jam buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties su juo nutraukimą nuo 2016-09-19, darbo sutarties nutraukimo pagrindu atsakovas nurodė jo nesutikimą su jo darbo apmokėjimo sąlygų keitimu. Nurodė, kad atsakovo direktorius priėmė 2016-11-14 Įsakymą, kurio pagrindu atleido jį iš darbo DK 129 str. 5 d. pagrindu – dėl svarbių priežasčių susidarius ypatingam, atvejui, t. y. darbuotojui 2016-07-13 nesutikus su keičiamomis jo darbo apmokėjimo nuostatomis/sąlygomis. Jo įsitikinimu, įstaigoje nebuvo susidariusios aplinkybės, kurias būtų galima traktuoti kaip ypatingą atvejį, atsakovas, sudarydamas su juo terminuotą darbo sutartį, prisiėmė pareigą visą darbo sutarties terminą suteikti jam darbo sutartimi sulygtą darbą ir užtikrinti suderėtą darbo apmokėjimą. Mano, jog tikrasis terminuotos darbo sutarties su juo nutraukimo motyvas buvo darbdavio siekis atsikratyti juo. Ieškovo teigimu, atsakovas jau nuo 2015 m. siekė inicijuoti savo struktūrinius pertvarkymus taip, kad būtų panaikinta jo pareigybė. Teigė, kad dėl atsakovo veiksmų siekiant jį atleisti iš darbo patyrė nepatogumų, išgyvenimų, stresą, pablogėjo jo sveikata, todėl siekia prisiteisti neturtinę žalą.

6Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jam, kaip įstaigos vadovo pavaduotojui valdymui, buvo priskirti Personalo, Ūkio, Informacinių sistemų ir duomenų valdymo skyriai, nėra gavęs priekaištų dėl pareigų atlikimo, visas užduotis stengėsi vykdyti kokybiškai, 2014 m. spalio mėn. jis buvo paskirtas vadovauti „SANTA-HIS“ projektui, projekto priėmimo akto pasirašyti nesutiko, nes buvo neatitikimų, tuomet įstaigos vadovas jam sakė, kad jis gali išeiti iš darbo šalių susitarimu, jam nesutikus, vadovas nurodė, kad tuomet keis įstaigos struktūrą ir vis tiek jam reikės išeiti iš darbo, atsakovas kelis kartus bandė keisti įstaigos struktūrą; 2016 m. dėl nervinės įtampos pablogėjo jo sveikata; nežinojo, kad turi parengti ataskaitą dėl strateginio plano vykdymo; jam nebuvo siūlytos jokios kitos pareigos, nors, būdamas atsakingas už personalą, matė, kad yra kitos pareigos Ūkio skyriuje, kurias jis būtų norėjęs užimti – tai Ūkio reikalų tvarkytojo padėjėjo pareigos ir Ūkio priežiūros specialisto pareigos, pats dėl šių pareigų užėmimo nesikreipė, fizikos bakalauro išsilavinimo neturi, tačiau iš pareigybių aprašymų sprendė, kad tokias pareigas eiti sugebėtų; įtakoti įstaigos finansų negalėjo, pripažino savo kaltę iš dalies, kad nesugebėjo sulaikyti gydytojų, kad jie neišeitų iš darbo; apklausas vykdė jo pavaldume esantis darbuotojas.

7Ieškovo atstovas advokatas Ričardas Varno teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai sutapatina svarbią priežastį ir ypatingą atvejį, ieškovo nesutikimas su darbo užmokesčio mažinimu galėtų būti svarbia priežastimi, tačiau ne ypatingu atveju nutraukti terminuotą darbo sutartį; ieškovui darbo užmokestis sumažintas nesąžiningai palyginus su kitais pavaduotojais, pavaduotojos slaugai darbo užmokestis netgi padidėjo keliasdešimt eurų; įstaigoje nuo 2012 m. prasidėjo nuoseklus pacientų mažėjimas, darbo sutartis su ieškovu sudaryta 2014 m., kai atsakovas jau matė pacientų mažėjimo tendenciją, tikroji ieškovo atleidimo iš darbo priežastis – konfliktas su įstaigos vadovu, kai jis atsisakė pasirašyti projekto priėmimo aktą; patikslino, kad palūkanas prašo priteisti tik nuo priteistos neturtinės žalos sumos.

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 39–51).

9Atsakovas paaiškino, kad ieškovui tapus įstaigos direktoriaus pavaduotoju valdymui – sudarius su juo terminuotą darbo sutartį konkurso būdu laimėtoms pareigoms užimti – jam buvo nustatytas pagrindinis darbo užmokestis – pastovioji dalis (20 % mažesnė už įstaigos direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį) ir kintamoji dalis (36 % nuo nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio), toks jo darbo užmokestis buvo nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą (toliau – SPĮĮ) ir įstaigos direktoriaus 2012-02-20 įsakymą Nr. ( - ) 2016-06-15 Įsakymu nuo 2016-07-18 buvo nuspręsta pakeisti įstaigos vadovo pavaduotojų darbo užmokesčio nustatymo tvarką, 2016-07-12 Įsakymu buvo nuspręsta pakeisti ieškovo darbo užmokesčio dydžio nustatymo sąlygas, ieškovas nuo 2016-05-16 iki 2016-06-23 buvo laikinai nedarbingas, nuo 2016-06-27 iki 2016-07-11 ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos, 2016-07-12 ieškovas buvo supažindintas su 2016-06-15 Įsakymu ir 2016-07-12 Įsakymu, tačiau susipažinimo faktą ieškovas atsisakė nurodyti (pasirašyti) aptariamuose dokumentuose, todėl buvo sudaryta komisija supažindinimo su dokumentais faktui konstatuoti, ieškovas 2016-07-13 pakartotinai supažindintas su 2016-06-15 Įsakymu ir 2016-07-12 Įsakymu, pasirašytinai nurodė, kad su 2016-06-15 Įsakymu nesutinka, o susipažinimo faktą su 2016-07-12 Įsakymu atsisakė užfiksuoti. Pažymėjo, kad negavus ieškovo sutikimo dėl keičiamų darbo apmokėjimo nuostatų bei sąlygų, ieškovo darbo apmokėjimo nuostatos ir sąlygos pakeistos nebuvo, ieškovui buvo taikomos darbo sutartyje sulygtos nuostatos ir jam 2016-07-15 buvo įteiktas turinio ir formos reikalavimus atitinkantis įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo nesant jo kaltės, pasibaigus įspėjimo terminui įstaigos vadovas priėmė 2016-11-14 Įsakymą, kuriuo darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2016-11-16 pagal DK 129 str. 5 d. dėl svarbių priežasčių ir esant ypatingam atvejui, ieškovui nesutikus su keičiamomis darbo apmokėjimo sąlygomis, bei negalint darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pažymėjo, kad DK 120 str. 1 d. yra įtvirtinta, jog jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 str., aukščiau nurodytas atvejis yra laikomas svarbia priežastimi nutraukti terminuotą darbo sutartį pagal DK 129 str. 5 d., ieškovo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis laikytinas tiek svarbia priežastimi, tiek ypatingu atveju spręsti darbo sutarties nutraukimo klausimą pagal DK 129 str. 5 d., inicijuojant ieškovo darbo sąlygų keitimą nebuvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti procedūriniai ar kitokio pobūdžio reikalavimai. Teigė, kad nors su 2016-06-15 Įsakymu ieškovas supažindintas tik 2016-07-13, tačiau įvertinus 2016-07-12 Įsakymo turinį matyti, jog ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos keičiamos tik nuo 2016-08-16, t. y. laikantis DK 203 str. įtvirtintų pranešimo apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas terminų, ieškovo supažindinimas su keičiamomis darbo apmokėjimo sąlygomis, įsigaliosiančiomis 2016-08-16, įvyko 2016 m. liepos 12–13 d., kadangi ieškovas nuo 2016-05-16 iki 2016-06-23 buvo laikinai nedarbingas, o nuo 2016-06-27 iki 2016-07-11 jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Atsakovo teigimu, nustatant ir keičiant įstaigos direktoriaus pavaduotojų darbo apmokėjimo nustatymo ir konkrečių pavaduotojų darbo užmokesčio nustatymo nuostatas (sąlygas) nebuvo pažeisti nei DK, nei SPĮĮ 151 str. 1 d., 5 d., 6 d., nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-425 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Apmokėjimo tvarkos aprašas), nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-13 įsakymu Nr. 30-764 patvirtintas Kiekybinių ir kokybinių Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodiklių vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas). Teigė, jog sprendimas dėl įstaigos direktoriaus pavaduotojų darbo apmokėjimo ir dydžių keitimo buvo priimtas ne tik vadovaujantis teisės aktais, tačiau ir esant objektyvioms bei svarbioms aplinkybėms ir priežastims, atsižvelgiant į prastus ir neigiamus viešąjį interesą užtikrinančios įstaigos veiklos rezultatus, finansinę padėtį bei ją nulėmusias priežastis, ieškovo indėlį į įstaigos veiklos kiekybinių ir kokybinių rodiklių pasiekimus ir gerinimus. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus 2016-06-01 įsakymu Nr. A8-68/16(3.4.10E-SR) įstaigos vadovo mėnesinė alga buvo sumažinta, nes įstaiga neįvykdė tam tikrų jai nustatytų užduočių arba jas įvykdė tik iš dalies, įstaigos steigėjui Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus, kad įstaigos veiklos bei finansiniai rezultatai nėra teigiami įstaigos vadovas priėmė sprendimą peržiūrėti visų pavaduotojų, kurie tiesiogiai prisideda ar turi prisidėti prie įstaigos veiklos rezultatų, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, kad jie atitiktų tiek teisinį reglamentavimą, tiek įstaigos veiklos rezultatus, tiek kiekvieno darbuotojo individualius rezultatus, įvykdytas užduotis, kiekybinius ir kokybinius rodiklius bei kompetenciją. Pažymėjo, kad įstaigos vadovo 2014-09-24 įsakymu Nr. 1R-239-(1.5) buvo patvirtintas įstaigos strateginis planas 2014–2020 metams (toliau – strateginis planas), 2016-02-01 įstaigos vadovas paprašė pavaduotojus ir kitus atsakingus asmenis pateikti rašytines ataskaitas apie strateginio plano įgyvendinimo eigą už 2015 metus, tačiau ieškovas tokios ataskaitos nepateikė, įstaigai įvertinus strateginiame plane ieškovui priskirtas užduotis buvo nustatyta, kad ieškovas daugumos jam priskirtų užduočių apskritai nevykdė, neprisidėjo prie įstaigos priemonių plano įgyvendinimo, veiklos plano gerinimo, įstaiga taip pat vertino neigiamus įstaigos finansinius rodiklius, be to, buvo nustatyta, kad tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu aspektais ieškovo užduočių rezultatai yra prastesni negu kitų pavaduotojų, darbo užmokestį buvo nuspręsta mažinti visiems pavaduotojams, tačiau vienintelis ieškovas iš visų pavaduotojų nesutiko su darbo apmokėjimo pakeitimais. Pabrėžė, kad atsakovas yra nesiekianti pelno įstaiga, o teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinanti viešąjį interesą įstaiga, todėl, atsakovo nuomone, neracionalus ir neekonomiškas lėšų valdymas, įskaitant darbo užmokesčio mokėjimą asmenims, neprisidedantiems prie veiklos ir įstaigos užduočių įgyvendinimo, paneigia viešąjį interesą, todėl egzistavo svarbios priežastys, ypatingas atvejis nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 129 str. 5 d. pagrindu, ieškovui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Kartu pažymėjo, kad įstaigoje nebuvo jokių kitų laisvų darbo vietų į kurias ieškovas galėjo būti perkeltas jo sutikimu. Teigė, kad teismas negali tenkinti ieškovo prašymo ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotės į antrąjį DK 129 str. 5 d. pagrindą, kadangi tai nepriklausė nuo ieškovo valios, o atsakovas tokios valios neišreiškė. Nurodė, kad ieškovui darbo sutarties nutraukimo dieną buvo išmokėtas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir jam priklausanti išeitinė išmoka, palūkanos darbo bylose nėra priteisiamos. Dėl ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas laikantis visų DK įtvirtintų taisyklių bei procedūrų, atsakovas ieškovo teisių ir interesų nepažeidė, ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto.

10Atsakovo atstovas įstaigos vadovas Jonas Kairys teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad projektas „SANTA-HIS“ buvo didelės apimties, dėl jo tinkamumo sprendė priežiūros komitetas, daug kartų buvo testuojama; ieškovui nebuvo siūloma savo noru išeiti iš darbo; ieškovas buvo atsakingas ne tik už ūkio reikalus, ieškovas turėjo žinoti reikalingą įstatyminę bazę, tačiau nežinojo, ieškovas buvo atsakingas už tai, kad įstaigoje dirbtų gydytojai, kad jie neišeitų ir neišsivestų pacientų į kitas įstaigas, ieškovui pavaldūs darbuotojai ateidavo su įvairiais klausimais pas jį, o ne pas ieškovą, nes ieškovas negalėjo jiems padėti įvairiais klausimais, jam teko perimti ieškovo darbus, ieškovui nepakako kompetencijos, todėl buvo nutarta ieškovui daugiau sumažinti darbo užmokestį nei kitiems pavaduotojams; ieškovo buvo prašoma atlikti darbus iki galo; siekiant optimalaus valdymo buvo daug tariamasi dėl struktūrinių pertvarkymų, struktūriniai pertvarkymai bus padaryti; strateginis planas buvo viešai pristatytas susirinkime, buvo priimtas 2014-09-24 įsakymas dėl ataskaitų pateikimo, kuris buvo patalpintas elektroniniame kataloge, ieškovas turėjo ten tikrinti, kiti pavaduotojai tai padarė ir netgi išsamiau nei buvo prašoma parengė ataskaitas; ieškovas buvo atleidęs kelis statybos darbininkus, tačiau prieš tai nepasidomėjo, kokios sąlygos įstaigoje reiklingiems statyboms darbams atlikti, paaiškėjus reikalavimams, statybos darbininkai vėl turėjo būti iš naujo priimami.

11Atsakovo atstovas advokatas Tomas Bagdanskis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuo 2015 m. pasikeitus įstatyminei bazei, atsakovas ėmė vertinti ne tik finansinius rezultatus, bet ir kiekybinius bei kokybinius rodiklius darbo užmokesčio kintamosios dalies nustatymui; ieškovas galimybę likti darbovietėje turėjo; ieškovas ataskaitų neteikė, kiti darbuotojai negalėjo su juo pasitarti iškilusiais klausimais, tam tikros jam priskirtos sritys buvo nekuruojamos; advokato skaičiavimais pavaduotojos slaugai darbo užmokestis ne padidėjo, kaip kad nurodė ieškovo atstovas, o sumažėjo.

12Ieškinys atmetamas.

13Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu 2011-11-28 sudarė darbo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią nuo 2011-12-01 pradėjo dirbti įstaigos Ūkio skyriaus statybų projektų vadovu, nuo 2012-04-26, laimėjęs konkursą, buvo perkeltas į Plėtros ir projektų skyriaus vedėjo pareigas iki 2017-04-26, nuo 2014-08-05, laimėjęs konkursą, perkeltas į direktoriaus pavaduotojo valdymui pareigas iki 2019-08-05 (el. b. t. I, b. l. 6–9), įstaigos direktorius 2016-06-15 priėmė įsakymą Nr. ( - ) „Dėl viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotojų darbo užmokesčio nustatymo“ (el. b. t. I, b. l. 17), įstaigos direktorius 2016-07-12 priėmė įsakymą Nr. ( - ) „Dėl viešosios įstaigos Šeškinės poliklinkos direktoriaus pavaduotojo valdymui M. O. pagrindinio darbo užmokesčio dydžio nustatymo“ (el. b. t. I, b. l. 13), ieškovui 2016-07-15 surašytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. ( - ) (el. b. t. I, b. l. 15–16), įstaigos direktorius 2016-11-14 priėmė įsakymą Nr. ( - ) „Dėl M. O. atleidimo iš darbo“, kurio pagrindu ieškovo darbo sutartis nutraukta 2016-11-16 DK 129 str. 5 d. pagrindu – dėl svarbių priežasčių, susidarius ypatingam atvejui, t. y. darbuotojui 2016-07-13 nesutikus su keičiamomis jo darbo apmokėjimo nuostatomis/sąlygomis (el. b. t. I, b. l. 14).

15Pagal DK 120 str. 1 d., kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jeigu darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

16DK 129 str. 2 d. nustatyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato šis Kodeksas ir kiti įstatymai; DK 129 str. 5 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.

17DK 130 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.

18Pagal DK 203 str., kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo.

19Pagal DK 250 str., darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

20Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

21SPĮĮ 2 str. 2 d. nustatyta, kad LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo. SPĮĮ 151 str. 1 d. nustatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų (toliau – vadovaujantieji darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios algos dalių; SPĮĮ 151 str. 5 d. nustatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų mėnesinės algos pastoviosios dalies dydis nustatomas 10-40 procentų mažesnis už įstaigos vadovui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį; SPĮĮ 151 str. 6 d. nustatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

22Apmokėjimo tvarkos aprašo 8 p. nustatyta, kad savivaldybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pavaduotojų mėnesinės algos pastoviosios ir kintamosios dalių dydžius nustato įstaigų vadovai. Pastoviosios dalies dydis nustatomas 10–40 procentų mažesnis už įstaigos vadovui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį. Kintamosios dalies dydis nustatomas atsižvelgiant į vadovo pavaduotojo indėlį įstaigos veiklos kiekybinių ir kokybinių rodiklių pasiekimo ir gerinimo srityje.

23Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas iš įstaigos direktoriaus pavaduotojo valdymui pareigų pagal terminuotą darbo sutartį atleistas DK 129 str. 5 d. pagrindu – dėl svarbių priežasčių, susidarius ypatingam atvejui, jam 2016-07-13 nesutikus su keičiamomis jo darbo apmokėjimo nuostatomis/sąlygomis (el. b. t. I, b. l. 14). Aiškindamas terminuotos darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančios DK 129 str. 5 d. turinį pagal jos santykį su nurodytomis kitomis šio straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, specialiai išskirdamas terminuotos darbo sutarties nutraukimą tik ypatingais atvejais ir jį papildomai siedamas su DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, terminuotos darbo sutarties atveju nustatė griežtesnes nutraukimo sąlygas nei neterminuotos. Įstatyme vartojamos svarbios priežasties ir ypatingo atvejo sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju nustatomos atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ypatingais atvejais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką, veiklos aplinkybes, konkrečias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis, pavyzdžiui, kai darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiškai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas, šis darbuotojas yra ilgalaikėje prastovoje ir nėra galimybės jo perkelti į kitą darbo vietą, o svarbios aplinkybės, kurioms esant gali būti konstatuojamas pagrindas atleisti darbuotoją, nesant jo kaltės, gali būti susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe, taip pat ekonominėmis, technologinėmis priežastimis darbovietėje, jos struktūriniais pertvarkymais ir panašiai. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2012, 2012-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012).

24Nagrinėjamu atveju iš ieškovo darbo sutarties nustatyta, kad nuo 2014-08-05 ieškovą, jam laimėjus konkursą, perkėlus į įstaigos direktoriaus pavaduotojo valdymui pareigas buvo įtvirtinta, kad jam nuo 2014-08-05 bus mokamas pagrindinis darbo užmokestis (už 1,0 pareiginį darbo krūvį): pastovioji dalis (20 % mažesnė už įstaigos direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį) ir kintamoji dalis (36 % nuo nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio), darbo sutarties terminas buvo nustatytas iki 2019-08-05 (el. b. t. I, b. l. 6–9), vadinasi, buvo sudaryta terminuota darbo sutartis konkurso būdu laimėtoms pareigoms eiti. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovo steigėjas yra Vilniaus miesto savivaldybė (el. b. t. I, b. l. 34–37). Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas SPĮĮ, Apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatas, įstaigos direktoriaus 2012-02-20 įsakymo Nr. ( - ) „Dėl direktoriaus pavaduotojų mėnesinės algos pastoviosios ir kintamosios dalies dydžių nustatymo“ (el. b. t. I, b. l. 79–80) turinį laiko nepagrįstu ieškovo teiginį, jog jo darbo užmokestis buvo nustatytas šalių susitarimu, kadangi akivaizdu, jog ieškovo darbo užmokestis nuo 2014-08-05 buvo nustatytas pagal SPĮĮ, Apmokėjimo tvarkos aprašo ir įstaigos direktoriaus 2012-02-20 įsakymo Nr. ( - ) „Dėl direktoriaus pavaduotojų mėnesinės algos pastoviosios ir kintamosios dalies dydžių nustatymo“ (el. b. t. I, b. l. 79–80) nuostatas. Pažymėtina, kad atsakovas laikėsi tų pačių aukščiau nurodytų aktų nuostatų 2016-06-15 įstaigoje nusprendęs pakeisti visų įstaigos direktoriaus pavaduotojų darbo užmokesčio nustatymo tvarką (el. b. t. I, b. l. 17), konkreti ieškovo darbo užmokesčio nustatymo tvarka buvo įtvirtinta įstaigos direktoriaus 2016-07-12 Įsakyme (el. b. t. I, b. l. 13).

25Pabrėžtina, kad prieš nusprendžiant keisti įstaigos direktoriaus pavaduotojų darbo užmokesčio nustatymo tvarką, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus 2016-06-01 įsakymu Nr. ( - ) „Dėl Jono Kairio atlyginimo“, buvo sumažintas paties įstaigos vadovo darbo užmokestis (el. b. t. I, b. l. 81, 82). Atsakovo aiškinimu, sprendimas dėl įstaigos direktoriaus pavaduotojų darbo apmokėjimo ir dydžių keitimo buvo priimtas ne tik vadovaujantis teisės aktais, tačiau ir esant objektyvioms bei svarbioms aplinkybėms ir priežastims, atsižvelgiant į prastus ir neigiamus viešąjį interesą užtikrinančios įstaigos veiklos rezultatus, finansinę padėtį bei ją nulėmusias priežastis, o konkrečiai ieškovo darbo apmokėjimo mažinimo dydžius lėmė ieškovo indėlis įstaigos veiklos kiekybinių ir kokybinių rodiklių pasiekimų ir gerinimo srityje.

26Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-06-23 įsakymu Nr. 3-1527 patvirtino atsakovo 2015 metų veiklos ataskaitą (el. b. t. I, b. l. 87–97), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Sveikatos apsaugos skyrius 2016-12-23 pateikė atsakovui jo 2015 metų veiklos užduočių įvykdymo įvertinimą (el. b. t. I, b. l. 98–107), iš kurio matyti, kad kai kurios įstaigai nustatytos užduotys buvo įvykdytos, kai kurios įvykdytos iš dalies, o kai kurios iš viso neįvykdytos. Išanalizavęs aukščiau nurodytus duomenis – 2015 m. įstaigos veiklos ataskaitą ir 2015 metų įstaigos veiklos užduočių įvykdymo įvertinimą, taip pat įstaigos 2015 m. veiklos rezultatų duomenis (el. b. t. I, b. l. 194–196), atsižvelgęs į įstaigos paskirtį ir tikslus (el. b. t. I, b. l. 34–37) teismas konstatuoja, kad įstaigos veiklos ir finansiniai rezultatai buvo pakankamai prasti, tuo pagrindu vadovaudamasis Apmokėjimo tvarkos aprašo 5 p. įtvirtinančiu, jog savivaldybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis nustatomas įvertinus praėjusių kalendorinių metų įstaigos siekiamų užduočių vykdymą ir tvirtinamas vieneriems metams, buvo sumažintas įstaigos vadovo darbo užmokesčio dydis (el. b. t. I, b. l. 81, 82), kas jam, kaip atsakingam už įstaigos veiklos ir darbo organizavimą asmeniui, sukėlė pareigą imtis aktyvių veiksmų tinkamam įstaigos siekiamų užduočių vykdymui ir tam tinkamų sąlygų sudarymui, todėl, teismo vertinimu, jis pagrįstai priėmė tiek 2016-06-15 Įsakymą, tiek 2016-07-12 Įsakymą, tokią teisę įstaigos vadovui suteikia Apmokėjimo tvarkos aprašo 8 p. Teismas konstatuoja, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo būtina keisti ieškovo darbo apmokėjimo sąlygas.

272016-06-15 Įsakymo ir 2016-07-12 Įsakymo ieškovo atžvilgiu teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina dar ir tai, kad, pagal bylos duomenis, ieškovas įstaigos vadovo prašymu rašytinės ataskaitos apie strateginio plano įgyvendinimo eigą neteikė, tai jis pripažino teismo posėdžio metu, kartu paaiškindamas, kad nežinojo apie tokią savo pareigą. Tačiau akcentuojama tai, kad ieškovas įstaigoje ėjo vadovaujančiojo darbo pobūdžio pareigas, kurios įpareigoja tokias pareigas einantį asmenį elgtis itin atidžiai, atsakingai, rūpestingai, domėtis įstaigoje priimamų aktų nuostatomis, būti su visais įstaigos priimamais vidaus aktais susipažinęs, siekti kuo geresnių įstaigos rezultatų. Aplaidus požiūris į darbą ar savo darbo funkcijų nesuvokimas negali būti pateisinamas. Teismo posėdžio metu įstaigos vadovas pažymėjo, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie strateginio plano įgyvendinimo eigą buvo patalpintas įstaigos elektroniniame kataloge, ieškovas turėjo ten tikrinti ir ataskaitą pateikti, kiti pavaduotojai tai padarė ir netgi išsamiau nei buvo prašoma parengė ataskaitas. Ieškovas tokių atsakovo vadovo teiginių teismo posėdžio metu neneigė. Nustatyta, kad priešingai nei ieškovas, kitos dvi įstaigos vadovo pavaduotojos gydymui ir slaugai, taip pat ir įvairių įstaigos skyrių atsakingi asmenys sugebėjo surasti jiems priskirtas užduotis (parengti ataskaitas) ir jas įvykdyti (el. b. t. I, b. l. 125–156), vadinasi, įstaigoje tiek įstaigos vadovo pavaduotojai, tiek kiti darbuotojai pagal susiklosčiusią praktiką žinojo, kur užduotys talpinamos. Be to, strateginis planas 2014–2020 m. yra svarbus įstaigos dokumentas, ieškovas kaip įstaigos vadovo pavaduotojas valdymui akivaizdu, kad privalėjo būti susipažinęs su priimtais visais įstaigos vidaus aktais, tame tarpe ir su strateginiu planu. Netgi įstaigos vadovo 2014-09-24 įsakymo Nr. 1R-239-(1.5) „Dėl viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos strateginio plano 2014–2020 metams tvirtinimo ir jo įgyvendinimo kontrolės“ 2.1 p. buvo įtvirtintas nurodymas teikti įstaigos vadovui metines rašytines ataskaitas apie priemonių įgyvendinimo eigą už einamuosius metus (el. b. t. I, b. l. 108). Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas laiko, kad pagrįstai atsakovas spręsdamas dėl keičiamo ieškovo darbo užmokesčio dydžio atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas tinkamai jam pavesto darbo neatliko (ataskaitos nepateikė), kaip vadovaujančias pareigas užėmęs asmuo nepakankamai rūpinosi savo pareigų atlikimu, todėl pagrįstai buvo suabejota tokio asmens kvalifikacija vadovaujančiojo pobūdžio darbui, kas lėmė nevienodų procentinių išraiškų darbo užmokesčio daliai apskaičiuoti nustatymą vadovo pavaduotojams (el. b. t. I, b. l. 13, 197, 198). Pastebėtina ir tai, kad įstaigos direktoriaus 2012-02-20 įsakyme Nr. ( - ) „Dėl direktoriaus pavaduotojų mėnesinės algos pastoviosios ir kintamosios dalies dydžių nustatymo“ (el. b. t. I, b. l. 79–80) vadovo pavaduotojams (gydymui, valdymui ir slaugai) taip pat buvo nustatytos nevienodos procentinės išraiškos darbo užmokesčio daliai apskaičiuoti. Ieškovo atstovas nepagrindė savo teiginio, išsakyto teismo posėdžio metu, kad 2016 m. įstaigos vadovo pavaduotojos slaugai darbo užmokestis netgi padidėjo, teismas nenustatė tokio teiginio teisingumo. Nors tokia aplinkybė, net jei ir būtų priešingai, pagal aukščiau padarytas išvadas apie ieškovo indėlį tinkamai įstaigos veiklai užtikrinti, požiūrį į einamas pareigas nesudarytų pagrindo laikyti 2016-06-15 Įsakymo ir 2016-07-12 Įsakymo ieškovo atžvilgiu neteisėtas ir nepagrįstais. Visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jis savo darbiniu įnašu svariai prisidėjo prie atsakovo veiklos rezultatų gerinimo, nes vykdė projektą „SANTA-HIS“, kadangi vien jo vadovavimas pavestam projektui, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe patvirtinančia jo indėlį į atsakovo veiklos rezultatų gerinimą.

28Teismas įvertinęs ieškovo pareiginius nuostatus (el. b. t. I, b. l. 157–160), įstaigos direktoriaus 2011-11-16 įsakymą Nr. 1R-247-(1.5) „Dėl viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos struktūros schemos patvirtinimo ir struktūrinių padalinių priežiūros“ (el. b. t. I, b. l. 161–162), įstaigos struktūros schemą (el. b. t. I, b. l. 163), 2015 metų veiklos užduočių įvykdymo įvertinimą (el. b. t. I, b. l. 98–107), aukščiau teismo padarytą išvadą, kad ieškovo požiūris į darbą buvo nepakankamai atsakingas, daro išvadą, jog ieškovas tinkamai nekoordinavo jo prižiūrimų padalinių (Personalo ir teisės, Ūkio, Informacinių sistemų ir duomenų valdymo skyrių) veiklos, nes būdamas atsakingas už konkrečias sritis neužtikrino užduočių įvykdymo, konkrečiai: įstaigos veiklos įvykdymo duomenų 1 p., 2 p., 5.1 p., 6.3 p., 7.1 p., 9.2 p. (el. b. t. I, b. l. 98–107). Nors ieškovas nurodė, kad jis negalėjo įtakoti įstaigos finansų, pacientų patekimo laiku pas gydytojus, tačiau pažymėtina, kad jis buvo pavaduotojas valdymui, atsakingas už personalą, vadinasi, įstaigos pacientų skaičius, gydytojų kiekis galėjo būti sąlygojamas jo įdėtų pastangų, kas įtakoja ir įstaigos finansus bei patekimą laiku pas gydytojus. Pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad darbuotojų kaita yra dalinai jo atsakomybės sritis, pripažino, kad iš dalies yra jo kaltė dėl nesugebėjimo išlaikyti darbuotojus įstaigoje. Nors ieškovas teigė, kad apklausų rezultatų įtakoti negalėjo, tačiau pažymėtina, kad jis vadovavo Personalo, Ūkio skyriams, buvo įstaigos administracijos darbuotojas, todėl pacientų nusiskundimai įstaigos švara, tvarka, administracijos gebėjimu spręsti problemas, gydytojų kvalifikacija apima sritis, kurioms vadovavo ieškovas. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad internetinės svetainės pirkimas buvo atliktas, tačiau teigė nežinantis, kodėl internetinis puslapis nėra įkeltas, kas taip pat buvo jo kuruojama sritis, tačiau pripažino netgi nežinantis darbo neužbaigimo priežasčių. Dar kartą akcentuojama, kad ieškovas įstaigoje ėjo vadovaujamojo darbo pobūdžio – įstaigos direktoriaus pavaduotojo valdymui – pareigas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaujančios pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančiojo darbuotojo veiksmai (neveikimas) ir sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

29Teismas aukščiau jau konstatavo, jog įstaigoje realiai egzistavo objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo būtina keisti ieškovo darbo apmokėjimo sąlygas, todėl vadovaudamasis DK 120 str. 1 d. įstaigos vadovas pagrįstai nutarė keisti ieškovo darbo sutarties (apmokėjimo) nuostatas, sąlygas – 2016-06-15 Įsakymo 1 p. nustatė įstaigos direktoriaus pavaduotojams pagrindinį darbo užmokestį – pastoviosios dalies dydį 10–40 % mažesnį už įstaigos direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastovios dalies dydį, nustatomą įstaigos direktoriaus įsakymu, ir kintamosios dalies dydį nustatomą atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojo indėlį vykdant įstaigos steigėjo patvirtintas metines veiklos užduotis, atskiru įstaigos direktoriaus įsakymu – ir papildomą darbo užmokestį (gali būti mokami pridai/priemokos/premijos) (el. b. t. I, b. l. 17), ir visiškai pagrįstai – teismui išsamiai įvertinus visą byloje esančią medžiagą ir pagal aukščiau teismo padarytas išvadas – 2016-07-12 Įsakymo 1 p., vadovaudamasis SPĮĮ 151 str. 5 d., 6 d., Apmokėjimo tvarkos aprašo 8 p., nustatė ieškovui pagrindinį darbo užmokestį – pastovioji dalis, taikoma nuo 2016-08-16, 30 % mažesnė už įstaigos direktoriui nustatytą mėnesinės algos pastoviosios dalies dydį, ir kintamoji dalis, taikoma nuo 2016-08-16 iki 2017-04-30, 10 % nuo šiuo įsakymu nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio (el. b. t. I, b. l. 13). Priešingas vertinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, nes esant pakankamai prastai įstaigos finansinei būklei, įstaigos vadovo darbo užmokesčio mažinimui, ieškovo kaip įstaigos vadovo pavaduotojo valdymui nepakankamai atsakingam požiūriui į darbą, tinkamam pareigų neatlikimui laikyti, kad jo darbo užmokesčio pastoviosios dalies ir kintamosios dalies mažinimas buvo nesąžiningas pagal nustatytas aplinkybes būtų neteisinga.

30Ieškovas neginčijo atsakovo teiginio, kad darbuotojas nuo 2016-05-16 iki 2016-06-23 buvo laikinai nedarbingas, o nuo 2016-06-27 iki 2016-07-11 atostogavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su 2016-06-15 Įsakymu ir 2016-07-12 Įsakymu, pagal kuriuos ieškovui darbo apmokėjimo nuostatos, sąlygos būtų buvę pakeistos nuo 2016-08-16, buvo supažindintas – 2016-07-13 (laikantis DK 203 str. įtvirtinto termino) – ieškovas susipažino ir raštu nurodė nesutinkantis su 2016-06-15 Įsakymu (el. b. t. I, b. l. 18), o jo susipažinimą su 2016-07-12 Įsakymu patvirtina įstaigos sudarytos komisijos supažindinimo su dokumentais 2016-07-13 aktas Nr. ( - ) (el. b. t. I, b. l. 61–62), be to, įstaigos direktoriaus 2016-07-15 įspėjime ieškovui apie darbo sutarties nutraukimą Nr. ( - ) nurodyta, kad ieškovas 2016-07-13 nesutiko su keičiamomis jo darbo apmokėjimo nuostatomis/sąlygomis, kurių pagrindas įstaigos direktoriaus 2016-06-15 Įsakymas ir 2016-07-12 Įsakymas (el. b. t. I, b. l. 15–16). Taigi, ieškovas nesutiko su darbdavio pasiūlytais darbo sutarties nuostatų, sąlygų pakeitimais, todėl darbdavys, darbuotojui nesutikus, vienašališkai darbo sutarties (apmokėjimo) nuostatų, sąlygų nepakeitė, iki pat ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2016-11-16) mokėjo jam darbo sutartyje įtvirtintą darbo užmokestį. Pagal DK 120 str. nuostatas, jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 str., tokia įstatymo nuostata darbdavys turi teisę vadovautis tiek darbuotojui dirbant pagal terminuotą, tiek pagal neterminuotą darbo sutartį, įstatymas išimčių neįtvirtina, todėl ieškovo teiginiai, jog jo nesutikimas dirbti keičiamomis jo darbo apmokėjimo sąlygomis galėtų būti priežastis nutraukti tik neterminuotą darbo sutartį, atsakovas sudarydamas su juo terminuotą darbo sutartį prisiėmė pareigą visą darbo sutarties terminą suteikti jam darbo sutartimi sulygtą darbą ir užtikrinti suderėtą darbo apmokėjimą, yra nepagrįsti.

31Teismui aukščiau jau konstatavus, kad įstaigoje realiai egzistavo objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo būtina keisti ieškovo darbo apmokėjimo sąlygas, įvertinus įstaigoje susidariusią situaciją pagal veiklos rezultatus ir finansinę padėtį, paties ieškovo indėlį ir požiūrį į darbą, ieškovui su jo keičiamomis darbo apmokėjimo sąlygomis nesutikus, todėl darbuotojo palikimas darbe iš esmės būtų pažeidęs darbdavio interesus, konstatuojama svarbi priežastis ir ypatingas atvejis, suteikiantis darbdaviui teisę nutraukti su darbuotoju terminuotą darbo sutartį DK 129 str. 5 d. pagrindu dėl svarbių priežasčių, susidarius ypatingam atvejui.

32Pažymėtina, jog tam, kad nagrinėjamu atveju galima būtų konstatuoti tinkamą DK 129 str. 5 d. pritaikymą, privalu nustatyti net tik, kad egzistavo svarbi priežastis, ypatingas atvejis terminuotai darbo sutarčiai iki jos termino pabaigos nutraukti, bet turi būti papildomai nustatyta, jog nebuvo galimybės darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, darbuotojo teisė būti perkeltam į kitą darbą, kurį jis pagal profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir reikiamais atvejais sveikatos būklę, gali dirbti, gali būti įgyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva, kurie turi sąžiningai naudotis savo teisėmis ir tinkami vykdyti pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad įstaigoje nebuvo jokių kitų laisvų darbo vietų į kurias ieškovas galėjo būti perkeltas jo sutikimu. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jam nebuvo siūlytos jokios kitos pareigos, nors, būdamas atsakingas už personalą, matė, kad yra pareigos Ūkio skyriuje, kurias jis būtų norėjęs užimti – tai Ūkio reikalų tvarkytojo padėjėjo pareigos ir Ūkio priežiūros specialisto pareigos. Pripažino, kad pats dėl aukščiau nurodytų pareigų užėmimo nesikreipė, vadinasi, savo iniciatyvos teise nepasinaudojo, nors aiškiai žinojo, kad suėjus įspėjimo terminui bus atleistas iš darbo. Taigi, iš paties ieškovo paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovas būdamas atsakingas tiek už Ūkio, tiek už Personalo skyrius, žinojo apie, kaip kad teigia, jį dominančias pareigybes, tačiau dėl jų užėmimo į darbdavį nesikreipė, kas leidžia daryti išvadą, kad atleidimo procedūros metu tokios pareigybės jo nedomino, kadangi kiekvienas atsakingas asmuo, siekdamas užimti pareigas, dėl jų kreiptųsi, todėl teismas laiko, kad toks ieškovo teiginys atsirado tik siekiant jam palankaus teismo sprendimo priėmimo, bandant įvairiais būdais atsakovo veiksmus laikyti pažeidžiančiais procedūras, tačiau toks teiginys neatitiko jo tikrosios valios. Kartu teismas pažymi, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad fizikos bakalauro išsilavinimo, reikalingo Ūkio priežiūros specialisto pareigoms užimti (el. b. t. III, b. l. 245–247), neturi, įrodymų, kad jis turi ne mažesnę kaip vienerių metų lankytojų tiesioginio aptarnavimo bei aplinkos (vidaus ir išorės) tvarkymo bei priežiūros patirtį, reikalingą Ūkio reikalų tvarkytojo padėjėjo pareigoms užimti (el. b. t. III, b. l. 208–211), nepateikė. Vien tai, kad ieškovas iš pareigybių aprašymų sprendžia, kad tokias pareigas jis eiti sugebėtų, negali paneigti nustatytų reikalavimų būtinumo. Byloje nenustatyta, kad būtų buvę kitų darbo vietų, kurias įstaiga būtų galėjusi pasiūlyti ieškovui. Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės darbdaviui darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

33Taigi, nustatyta, kad DK 129 str. 5 d. atsakovas ieškovo atžvilgiu taikė pagrįstai, teisėtai, tinkamai, kadangi egzistavo svarbi priežastis, ypatingas atvejis terminuotai darbo sutarčiai iki jos termino pabaigos nutraukti bei nebuvo galimybės darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbo sutarties su ieškovu nutraukimas atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

34Ieškovas taip pat teigė, jog tikrasis terminuotos darbo sutarties su juo nutraukimo motyvas buvo darbdavio siekis atsikratyti juo, kadangi, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, jam nesutikus pasirašyti vieno projekto priėmimo akto įstaigos vadovas jam pasiūlė išeiti iš darbo šalių susitarimu, o jam su tuo nesutikus, nurodė, kad tuomet bus keičiama įstaigos struktūra ir jis vis tiek turės išeiti iš darbo, atsakovas kelis kartus bandė keisti įstaigos struktūrą. Teismas pažymi, kad vien tik aplinkybė, jog įstaigoje siekiama atlikti struktūrinius pertvarkymus, naikinant tam tikras pareigybes, negali lemti išvados, kad struktūriniai pertvarkymai atliekami tikslu atleisti tam tikrus darbuotojus. Pagrįstų įrodymų apie darbdavio siekį atleisti darbuotoją byloje nėra. Be to, teismas aukščiau konstatavo svarbią priežastį, ypatingą atvejį terminuotos darbo sutarties su darbuotoju nutraukimui, jokių procedūrinių pažeidimų nenustatė. Taigi, ieškovo teiginys apie atsakovo tikslą jį atleisti iš darbo yra nepagrįstas.

35Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti, kad su juo sudaryta terminuota darbo sutartis 2016-11-14 Įsakymu nutraukta neteisėtai, taip pat atmetami išvestiniai ieškovo reikalavimai – negrąžinti jo į darbą, pripažinti, kad su juo sudaryta terminuota darbo sutartis pasibaigė DK 129 str. 5 d. įtvirtintu pagrindu: išmokant vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, priteisti jam iš atsakovo 65 657,25 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo 2016-11-17 iki 2019-08-05. Įrodymų, kad su ieškovu jį atleidus iš darbo nebuvo tinkamai atsiskaityta, byloje nėra, todėl atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti su juo laiką.

36Ieškovas teismo taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011). Ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė, jo nuomone, neteisėtais atsakovo veiksmais siekiant jį atleisti iš užimamų pareigų ir dėl to patirtais neigiamais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu. Pripažinus, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavio atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad atleidimo iš darbo procedūros metu jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atmetamas išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

37Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

38Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

39Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

41Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 str. 1 d.).

42Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovo jį atstovavusiam advokatui Tomui Bagdanskiui sumokėtas jo patirtas 1 754,50 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 199, t. II, b. l. 7–11, t. IV, b. l. 16–19). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovo 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

43Teismo patirtos 1,27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

44Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

Nutarė

45ieškovo M. O. (M. O.) ieškinį atmesti.

46Priteisti atsakovui viešajai įstaigai Šeškinės poliklinikai (į. k. 124245660) iš ieškovo M. O. (M. O.) (a. k. ( - ) 1 754,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. M. O. (M. O.) (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių... 5. Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu 2011-11-28 sudarė darbo sutartį Nr. ( -... 6. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jam, kaip įstaigos... 7. Ieškovo atstovas advokatas Ričardas Varno teismo posėdžio metu papildomai... 8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei... 9. Atsakovas paaiškino, kad ieškovui tapus įstaigos direktoriaus pavaduotoju... 10. Atsakovo atstovas įstaigos vadovas Jonas Kairys teismo posėdžio metu... 11. Atsakovo atstovas advokatas Tomas Bagdanskis teismo posėdžio metu papildomai... 12. Ieškinys atmetamas.... 13. Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu 2011-11-28 sudarė darbo... 15. Pagal DK 120 str. 1 d., kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba... 16. DK 129 str. 2 d. nustatyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos... 17. DK 130 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį... 18. Pagal DK 203 str., kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso... 19. Pagal DK 250 str., darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai... 20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala... 21. SPĮĮ 2 str. 2 d. nustatyta, kad LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos... 22. Apmokėjimo tvarkos aprašo 8 p. nustatyta, kad savivaldybės viešųjų... 23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas iš įstaigos direktoriaus... 24. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo darbo sutarties nustatyta, kad nuo 2014-08-05... 25. Pabrėžtina, kad prieš nusprendžiant keisti įstaigos direktoriaus... 26. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius... 27. 2016-06-15 Įsakymo ir 2016-07-12 Įsakymo ieškovo atžvilgiu teisėtumą ir... 28. Teismas įvertinęs ieškovo pareiginius nuostatus (el. b. t. I, b. l.... 29. Teismas aukščiau jau konstatavo, jog įstaigoje realiai egzistavo objektyvių... 30. Ieškovas neginčijo atsakovo teiginio, kad darbuotojas nuo 2016-05-16 iki... 31. Teismui aukščiau jau konstatavus, kad įstaigoje realiai egzistavo... 32. Pažymėtina, jog tam, kad nagrinėjamu atveju galima būtų konstatuoti... 33. Taigi, nustatyta, kad DK 129 str. 5 d. atsakovas ieškovo atžvilgiu taikė... 34. Ieškovas taip pat teigė, jog tikrasis terminuotos darbo sutarties su juo... 35. Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo... 36. Ieškovas teismo taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo 1 500 Eur... 37. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko,... 38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų... 39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d.... 40. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir... 41. Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų... 42. Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovo jį atstovavusiam advokatui... 43. Teismo patirtos 1,27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 44. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 45. ieškovo M. O. (M. O.) ieškinį atmesti.... 46. Priteisti atsakovui viešajai įstaigai Šeškinės poliklinikai (į. k.... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...