Byla 3K-3-452/2012
Dėl neteisėto terminuotos darbo sutarties nutraukimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimui

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Vinco Versecko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. V. ir Lietuvos edukologijos universiteto kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui dėl neteisėto terminuotos darbo sutarties nutraukimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimui.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su terminuotos darbo sutarties nutraukimo pagrįstumu, motyvuojant ypatingo atvejo atleisti darbuotoją buvimu.

6Ieškovė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. su atsakovu sudarė terminuotą darbo sutartį, galiojančią iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė dėstė šiuos dalykus: elektromigracinius analizės metodus, chromatografiją, biologinę chemiją, bioorganinę ir biologinę chemiją, chemiją. 2010 m. birželio 28 d. Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – Universiteto) senato nutarimu bei 2010 m. birželio 21 d. Universiteto rektoriaus įsakymu dėl sumažėjusio studentų skaičiaus Chemijos katedroje buvo panaikintas lektoriaus etatas. 2010 m. liepos 2 d. atsakovas surašė įspėjimą apie terminuotos darbo sutarties nutraukimą, o 2010 m. spalio 25 d. Universiteto rektoriaus įsakymu buvo atleista iš Chemijos katedros lektoriaus pareigų nuo 2010 m. spalio 26 d., atleidimo iš darbo dieną sumokant 1907,10 Lt darbo užmokestį, 707,98 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 12 865 Lt išeitinę išmoką. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas galėjo atleisti ją iš darbo DK 129 straipsnio 5 dalies pagrindu tik esant ypatingam atvejui ir sumokėjęs darbo užmokestį už visą likusį darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Ypatingo atveju šiuo atveju nebuvo. Atsakovas nesiėmė visų priemonių, kad jai būtų pasiūlytas kitas darbas. Įspėjime dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo joks kitas darbas nebuvo siūlomas, o vėliau pasiūlytos pusės etato vyr. laborantės pareigos ieškovei nebuvo priimtinos, nes tai nebuvo pedagoginis darbas. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsakovo išmokėta ieškovei 12 865 Lt išeitinė išmoka įskaitytina į ieškovei priteistiną vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Atsižvelgdama į tai, A. V. teismo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas neteisėtai nutraukė terminuotą darbo sutartį; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.; 3) priteisti delspinigius, skaičiuojamus nuo 2010 m. lapkričio 2 d.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad, sumažėjus studentų skaičiui (ekonominių priežasčių sąlygojamų struktūrinių pertvarkymų), Gamtos mokslų fakulteto Chemijos katedroje Senato nutarimu buvo panaikintas lektoriaus etatas. Ieškovei buvo pasiūlytos užimti 0,5 etato vyr. laboranto pareigos, tačiau, šiai atsisakius ir nesant galimybės pasiūlyti kitos darbo vietos, ieškovė buvo atleista. Sumažėjus studentų skaičiui, atitinkamai sumažėja ir pedagoginės darbo jėgos poreikis, todėl lektoriaus etato išlaikymas pažeistų atsakovo, kaip darbdavio, interesus.

8Trečiasis asmuo Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas atsiliepimu palaikė ieškovės reikalavimus. Jis nurodė, kad atsakovas pažeidė DK 129 straipsnio 5 dalies reikalavimus užmokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

10Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 16,91 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad, nors šalys 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudariusios terminuotą darbo sutartį iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., atsakovas 2010 m. liepos 2 d. įspėjo ieškovę apie darbo sutarties nutraukimą dėl Chemijos katedroje naikinamo lektoriaus etato, tai lėmė sumažėjęs studentų skaičius. 2010 m. spalio 25 d. rektoriaus įsakymu ieškovė buvo atleista iš Chemijos katedros lektoriaus pareigų nuo 2010 m. spalio 26 d. Pirmosios instancijos teismo nuomone, buvo svarbios priežastys ieškovę atleisti, nes sumažėjo studentų skaičius bei finansavimas. Pasisakydamas dėl ypatingo atvejo teismas nurodė, kad tai sietina su esminių darbdavio interesų pažeidimu ir jo veiklos specifika, o dėl studijuojančių asmenų skaičiaus sumažėjimo darbdavys turėjo imtis priemonių ir mažinti darbuotojų etatus. Ieškovei buvo siūlomas kitas lektoriaus darbas puse etato, tačiau šio pasiūlymo ji atsisakė. Teismas sprendė, kad tokiu atveju atsakovas, kaip darbdavys, tinkamai įvykdė savo pareigą pasiūlyti kitą tuo metu realiai buvusią darbo vietą. Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai ir su ja tinkamai atsiskaityta.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija 2012 m. vasario 13 d. sprendimu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikino ir ieškinį iš dalies patenkino. Teismas pripažino A. V. atleidimą iš Universiteto pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalis neteisėtu; laikė ją atleista pagal DK 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo 2012 m. vasario 13 d.; priteisė iš Universiteto 33 376,23 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2010 m. spalio 26 d. iki 2012 m. vasario 13 d. įskaitytinai A. V. naudai, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas vertino darbdavio veiksmus analizuodamas juos svarbių priežasčių buvimo (nebuvimo) aspektu. Nors teismas sprendime užsiminė apie būtinybę nustatinėti ir ypatingo atvejo buvimą, plačiau šios minties neišplėtojo ir jokių išvadų dėl šios aplinkybės, t.y. ar nagrinėjamojoje byloje toks ypatingas atvejis konstatuotinas (nekonstatuotinas), nesuformulavo. Dėl to kolegija iš esmės sutiko su apeliantės skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas ypatingą atvejį nepagrįstai sutapatino su svarbių priežasčių (vykdytų atsakovo struktūrinių pertvarkymų) buvimu, dėl to ir nusprendė, jog sąlygos terminuotai darbo sutarčiai pasibaigti buvo. Atsakovas darbo sutarties su apeliante nutraukimą grindė studentų skaičiaus sumažėjimu bei dėl to vykdomais struktūriniais pertvarkymais, pateikdamas pažymą apie visus Universitete 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. kovo 1 d. panaikintus etatus. Tačiau tokia aplinkybė, kolegijos vertinimu, pripažintina tik svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, tačiau anaiptol nepakankama DK 129 straipsnio 5 daliai taikyti sąlyga. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo veiklos (aukštoji mokymo įstaiga) specifika savaime pasižymi cikliškumu, ir kiekvienais mokslo metais egzistuota tokia tikimybė, susijusi su studentų skaičiaus kitimu – tiek su jų padidėjimu, tiek ir sumažėjimu. Taigi ši aplinkybė iš anksto yra numanoma, prognozuojama ir tikėtina, ir tai, kolegijos įsitikinimu, nėra ypatingas atvejis DK 129 straipsnio 5 dalies prasme. Teisėjų kolegijos teigimu, sprendimą sumažinti būtent lektoriaus pareigybę Chemijos katedroje lėmė atsakovo noras tik laikinai, o ne iš esmės išspręsti kilusią dėl sumažėjusio studentų skaičiaus problemą, ir tą akivaizdžiai patvirtina Gamtos mokslų fakulteto dekano atsakovo Senatui adresuotas rašto turinys, taip pat informacija teismui apie šioje katedroje išlikusią asistento pareigybę (puse etato). Be to, netrukus po apeliantės atleidimo 2010 m. spalio 26 d. Chemijos katedroje 2010 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbtas ir naujas konkursas į docento pareigas. Jei realiai būtų buvęs ypatingas, iš esmės pažeidžiantis darbdavio interesus dėl nepakankamo įstaigos finansavimo atvejis, atsakovas (darbdavys), veikdamas protingai, sąžiningai ir apdariai, neabejotinai turėjo galimybę tokio konkurso neskelbti, nes pasibaigus docento darbo sutarčiai yra gerokai didesnė galimybė taupyti, nei taupant lektoriaus pareigybės sąskaita. Kolegija padarė išvadą, kad DK 129 straipsnio 5 d. nustatytos sąlygų visumos prieš terminą nutraukti su apeliante sudarytą darbo sutartį nebuvo. Tačiau kolegija kaip teisiškai nepagrįstus vertina apeliantės reikalavimus taikyti DK 129 straipsnio 5 dalyje nurodytus darbdaviui įpareigojimus ir priteisti jai vidutinį darbo užmokestį iki sutarties galiojimo termino pabaigos. Ši sąlyga įstatyme yra įtvirtinta kaip alternatyvi galimybė darbdaviui savo iniciatyva anksčiau laiko nutraukti terminuotus darbo santykius, nesant darbuotojo kaltės ir nesant dviejų kitų sąlygų – svarbios priežasties ir ypatingo atvejo – visumos. Ši teisės norma nėra pažeistų darbuotojų teisių gynimo priemonė. Pripažinus, kad darbdavys ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė terminuotos darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančias normas, apeliantės, kaip ir kitų darbuotojų, teisės yra ginamos pagal DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, t. y. pripažįstant darbo sutarties su ja nutraukimą neteisėtu, laikant, kad ji atleista teismo sprendimu nuo 2012 m. sausio 13 d., priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, kuris baigiamas skaičiuoti šią (pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo) dieną. Teisėjų kolegija nurodė, kad teisinio pagrindo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą iki darbo sutarties termino pasibaigimo 2013 m. rugpjūčio 31 d. nėra. Su ieškovės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva privalėjo apsvarstyti jos grąžinimo į darbą klausimą kaip alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, teisėjų kolegija nesutiko. Pirma, pagrindo svarstyti grąžinimo į darbo klausimą pirmosios instancijos teisme nebuvo. Antra, reiškiant reikalavimą grąžinti į darbą neteisėto atleidimo atveju teismas ex officio apsvarsto ir alternatyvią galimybę – jei nustato DK 297 straipsnio 4 dalyje sąlygas, negrąžina darbuotojo į darbą, o įpareigoja darbdavį kompensuoti už neteisėtą atleidimą pinigais. Taigi būtent piniginė satisfakcija yra alternatyva grąžinti į darbą, o ne priešingai. Šiuo atveju ieškinyje buvo aiškiai išreikšta ieškovės pozicija dėl piniginės satisfakcijos, negrąžinant į ankstesnį darbą, nurodant, kad grąžinti į darbą nepageidauja, todėl net ir teorinės galimybės teismui svarstyti grąžinimo į darbą nebuvo. Trečia, į ankstesnį darbą jai nebūtų galimybės grįžti, nes darbo vietos neišliko. Atsižvelgiant tai, ieškovei iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, kuris skaičiuotinas nuo jos atleidimo iš darbo 2010 m. spalio 26 d. iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. už 15 mėnesių ir 12 darbo dienų, iš viso 33 162,55 Lt.

12III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį, skaičiuotiną nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., iš priteistinos sumos išskaičiuojant sumas, kurias jau yra kompensavęs atsakovas, taip pat išskaičiuojant ir 33 376 Lt sumą, kurią Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu priteisė atsakovei. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Kadangi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Universitetas, privalantis civiliniame procese paisyti rungimosi principo, nepateikė jokių įrodymų, kad terminuota darbo sutartis buvo nutraukta dėl ypatingo atvejo, tai terminuota darbo sutartis imperatyviai įpareigoja jį paisyti DK 129 straipsnio 5 dalies ir sumokėti kasatorei numatytą kompensaciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė netinkamą ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį. Ieškovė siekė gauti proporcingą kompensaciją už neteisėtą terminuotos darbo sutarties nutraukimą. Ši kompensacija būtų proporcinga tik tokiu atveju, jei ją paskiriant būtų įvertintos pastangos ir laikas, kuris buvo skirtas tam, kad būtų pasiektas penkerių metų terminuotos darbo sutarties pasirašymas, turėjęs penkerių metų laikotarpiui garantuoti konstitucinę dėstymo laisvę. Šiam proporcingos kompensacijos tikslui ir yra skirta DK 129 straipsnio 5 dalies nuostata, kad darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas „apėjo“ šią teisės normą, tvirtindamas, kad atleisto darbuotojo teisės gali būti ginamos tik pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, kurioje nenumatyta kompensacijos už laikotarpį iki terminuotos darbo sutarties galiojimo pabaigos.

152. Apeliacinės instancijos teismo pozicijos, kad kasatorei kompensacija priklauso pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, padarinys yra tas, kad darbdaviams suteikiama teisė eliminuoti DK 129 straipsnio 5 dalies taikymą. Darbdaviai gali tiesiog nepaisyti DK 129 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kurie aiškiai ir imperatyviai nurodo, kad, nesant svarbios priežasties bei ypatingo atvejo, taip pat nepasiūlius kito priimtino darbo, darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad DK 129 straipsnio 5 dalies norma nėra pažeistų darbuotojo teisių gynimo priemonė. Apeliacinės instancijos teismo pozicija iš esmės eliminuoja šios normos taikymą, nes kompensacijos dydžio klausimą sieja ne su protingumo ir proporcingumo kriterijais, bet tiesiog su neprognozuojamu atsitiktinumu, t. y. teismo sprendimo priėmimo data.

16Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu bei atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus atsakovo argumentus dėl ieškovės atleidimo pagal DK 129 straipsnį teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat DK 129 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos terminuotai darbo sutarčiai nutraukti – ypatingo atvejo – faktinio egzistavimo, netinkamai taikė ir aiškino DK 129 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas. Pagal teismų praktiką konkretus atvejis pripažintinas ypatingu, kai darbuotojo atleidimui realiai egzistuoja tokios svarbios priežastys, dėl kurių neatleidus darbuotojo būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai. Senato nutarimu panaikinus lektoriaus etatą ieškovės darbo funkcijų atlikimas tapo nereikalingas, dėl to tolesnis darbuotojo palikimas darbe reikštų tokio darbuotojo faktinę prastovą, lemtų darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius. Tai gali iš esmės pažeisti darbdavio turtinius interesus, todėl siekdamas išvengti nuostolių darbdavys gali inicijuoti tokio darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrą DK 129 straipsnio pagrindais. Darbdaviui ekonomine būtinybe ir tiesioginiu interesu yra siekis išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisiantys darbuotojo buvimo darbe. Taigi, akivaizdu, kad teisinis pagrindas atleisti darbuoją iš darbo vadovaujantis DK 129 straipsniu egzistavo, buvo laikomasi DK įtvirtintos atleidimo tvarkos ir taisyklių, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog nėra pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį iki sutarties galiojimo termino pabaigos (2013 m. rugpjūčio 21 d.), negalėjo priteisti ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2012 m. vasario 13 d., nes atleidimas iš darbo laikytinas teisėtu, esant svarbioms šio atleidimo priežastims ir ypatingam atvejui.

182. Pagal darbo įstatymus, jei darbuotojas iš darbo atleidžiamas esant ypatingam atvejui ir negalima darbuotojo sutikimu perkelti jo į kitą darbą, darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laika vidutinis darbo užmokestis nemokamas. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad: „teisinio pagrindo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą iki darbo sutarties pasibaigimo nėra ir savo motyvus kolegija jau išdėstė.“ Akivaizdu, kad, nesant teisinio pagrindo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą iki darbo sutarties pasibaigimo, nėra ir teisinio pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, taikant DK 297 straipsnio 4 dalį.

193. Nors ieškovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už laiką nuo jos atleidimo dienos iki terminuotos darbo sutarties pasibaigimo, apeliacinės instancijos teismas taikė alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, numatytą DK 297 straipsnio 4 dalyje, kuriame įtvirtinti teisiniai padariniai, kai darbuotojas turėtų būti grąžinamas į darbą, bet dėl tam tikrų šioje normoje nurodytų priežasčių jo grąžinimas į darbą yra neįmanomas. Tačiau šiuo atveju nebuvo DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, dėl ko būtų buvęs galimas šio alternatyvaus darbuotojo tariamai pažeistų teisių gynimo būdo taikymas, nes, nepaisant to, kad ankstesnio darbo vietos neišliko, ieškovė galėjo būti grąžinta į kitas pareigas, kurias ėjo iki 2008 m. Teismas, priteisdamas atitinkamo dydžio sumą, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ieškovei buvo siūlytos pareigos, kurių ji atsisakė, atitinkamai atsisakydama ir gautinų pajamų, lygių maždaug pusei vidutinio darbo užmokesčio, gauto einant ankstesnes pareigas, iš kurių buvo atleista prieš terminą. Būtent tokio dydžio gautinos pajamos, kurių pati ieškovė faktiškai atsisakė, turėjo būti išskaitomos iš priteistos 33 376,23 Lt dydžio vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

204. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas prieštaringus motyvus bei padarydamas prieštaringas išvadas, priėmė nenuoseklų, prieštaringą ir neaiškų skundžiamą sprendimą. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad: „teisinio pagrindo priteisti kompensaciją ui priverstinę pravaikštą iki darbo sutarties pasibaigimo nėra ir savo motyvus kolegija jau išdėstė“, tačiau tame pačiame sprendime buvo padaryta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nebuvo jokio ypatingo atvejo, kuris leistų pripažinti terminuotos darbo sutarties nutraukimą prieš terminą, atsakovui nesumokant ieškovei vidutinio darbo užmokesčio už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, teisėtu (prieštaringos išvados).

215. Apeliacinės instancijos teismas atitinkamas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių (ne)egzistavimo, taip pat ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo padarė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjęs byloje esančių įrodymų visumos bei civilinės bylos nagrinėjimo metu proceso šalių nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad „priverstinės pravaikštos“ laikotarpiu (nuo atleidimo dienos) ieškovei nebuvo ribojama teisė dalyvauti kituose bylos nagrinėjimo laikotarpiu skelbtuose viešuose konkursuose atitinkamoms pareigoms (net ir aukštesnėms, jeigu atitinka kvalifikacija) Universitete eiti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neanalizavo ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovei siūlytų kitų pareigų Universitete bei atitinkamų tokio siūlymo atsisakymo teisinių padarinių.

226. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 93 straipsnio 2 dalį, t. y. priteisė bylinėjimosi išlaidas, neproporcingas patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, nors, tenkinus tik dalį ieškovės reikalavimų, galėjo būti priteista tik dalis bylinėjimosi išlaidų. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės priteisti bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens naudai, kuris tų išlaidų patyrė ne dėl jam, bet ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo.

23Ieškovė ir atsakovas taip pat pateikė atsiliepimus į vienas kito kasacinius skundus, kuriais iš esmės palaikomos savo pačių kasaciniuose skunduose dėstomos pozicijos ir argumentai.

24Teisėjų kolegija konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

27Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnio 5 dalį

28DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Pagal DK 129 straipsnio 5 dalį darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. DK 129 straipsnio 5 dalis aiškintina ir taikytina kartu su to paties straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalimis. Pagal DK 129 straipsnio 5 dalį terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims (straipsnio 2, 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais, jei tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Sprendžiant, ar nutraukiant sutartį iki jos termino pabaigos, buvo laikytasi DK 129 straipsnio reikalavimų, būtina, be kita ko, aiškintis bei vertinti aplinkybes dėl darbuotojo tinkamo įspėjimo, svarbios priežasties, ypatingo atvejo ir galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą, egzistavimo arba neegzistavimo. Darbuotojui ginčijant darbo sutarties nutraukimą teismine tvarka pagal DK 129 straipsnį, nurodytų faktų buvimą privalo įrodyti darbdavys (CPK 178 straipsnis). Įstatyme vartojamos svarbios priežasties ir ypatingo atvejo sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju nustatomos atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. T. v. Panevėžio K. P. vidurinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-356; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. S. v. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, bylos Nr. 3K-3-488/2009; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centras, bylos Nr. 3K-3-10/2011).

29Sprendžiant ieškovės atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėtumo klausimą, turi būti įvertinta, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu, kai darbuotojo atleidimui realiai egzistuoja tokios svarbios priežastys, dėl kurių, neatleidus darbuotojo, būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai. Pirmiau nurodytose kasacinėse nutartyse išaiškinta, kad DK 129 straipsnio 4 dalies prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką, veiklos aplinkybes, konkrečias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis, pavyzdžiui, kai darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiškai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas, šis darbuotojas yra ilgalaikėje prastovoje ir nėra galimybės jo perkelti į kitą darbo vietą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad lektoriaus pareigybė buvo panaikinta Universiteto senato nutarimu dėl sumažėjusio studentų skaičiaus (ekonominių priežasčių nulemtų struktūrinių pertvarkymų), t. y. svarbiomis laikytinų priežasčių, kurias pripažino ir ieškovė.

30Atleidus ieškovę iš darbo, į jos darbo vietą nebuvo priimta nuolatinių darbuotojų, ieškovės užimtas etatas atkurtas nebuvo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tolesnis darbuotojo palikimas darbe perdavus vykdytas funkcijas kitiems darbuotojams reikštų tokio darbuotojo faktinę prastovą; tai lemtų nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, šios aplinkybės pripažintinos galinčiomis iš esmės pažeisti darbdavio turtinius interesus, todėl siekdamas išvengti nuostolių darbdavys gali pradėti tokio darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrą. Darbdavio ekonomine būtinybe ir jo tiesioginiu interesu yra siekis išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnašu neprisideda prie darbdavio (įmonės) veiklos rezultatų, bet, priešingai, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal DK 129 straipsnio 5 dalį laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos atleisti darbuotoją. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas neįrodė ypatingo atvejo, nevertino šalių civilinėje byloje nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visumos atitinkamai išvadai dėl „ypatingo atvejo“ buvimo, be to, skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad bylos aplinkybės nesuponuoja išvados dėl „ypatingo atvejo“ buvimo, nenurodė, kokiais motyvais ir dėl kokių priežasčių atmetami atsakovo atsiliepime išdėstyti priešingi argumentai dėl ypatingo atvejo egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl ypatingo atvejo nebuvimo, nepagrįstai ją motyvavo tuo, kad atsakovas, jei egzistavo ypatingas atvejis, turėjo galimybę neskelbti konkurso docento pareigoms eiti, bet ne atsisakyti lektoriaus etato. Kasacinis teismas pažymi, kad ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011).

31Įspėjimas ieškovei apie numatomą jos atleidimą iš darbo ieškovei įteiktas per DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą prieš atleidžiant iš darbo. Ieškovė pasirašytinai susipažino su įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo, taigi įspėjimas ieškovei buvo įteiktas tinkamai, darbdaviui laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas siūlė ieškovei kitą darbą, tačiau ji atsisakė, todėl, nesant ieškovės sutikimo, atsakovas negalėjo perkelti jos į kitą darbo vietą (DK 129 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pripažino, kad atsakovas siūlė 0,5 etato laborantės darbą, tačiau ji atsisakė motyvuodama, kad pagal jos išsilavinimą siūloma pareigybė nepriimtina, toks pasiūlymas gniuždo motyvaciją tobulintis, prieštarauja mokymosi visą gyvenimą sampratai, be to, laboranto pareigybė nėra pedagoginio pobūdžio – už ją neskaičiuojamas pedagoginis stažas.

32Vertindama bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamuose santykiuose buvo svarbios priežastys ir ypatingas atvejis nutraukti terminuotą darbo sutartį, atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovės gebėjimus ir kvalifikaciją, siūlė ieškovei kitą tinkamą darbą, į kurį pereiti ieškovė nepageidavo, kitų laisvų darbo vietų pas atsakovą nebuvo, ieškovė buvo įspėta ir su ja tinkamai atsiskaityta, todėl daro išvadą, kad ieškovė buvo teisėtai atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegijai tenkinant kasacinį skundą dėl nurodytų argumentų, kitų atsakovo kasacinio skundo argumentų nagrinėjimas tampa nereikšmingas.

33Dėl ieškovės kasacinio skundo pagrįstumo

34Pagal DK 129 straipsnio 5 dalį darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Ieškovė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį, skaičiuotiną nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., iš priteistinos sumos išskaičiuojant sumas, kurias jau yra kompensavęs atsakovas, taip pat išskaičiuojant ir 33 376 Lt sumą, kurią Vilniaus apygardos teismas 2012m. vasario 13 d. sprendimu priteisė atsakovei. Vertindama tokius ieškovės kasacinio skundo reikalavimus teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad įstatymu yra įtvirtinta alternatyvi galimybė darbdaviui savo iniciatyva anksčiau laiko nutraukti terminuotą darbo sutartį, nesant darbuotojo kaltės ir svarbios priežasties bei ypatingo atvejo; nesant jokios svarbios priežasties jis gali būti atleistas iš darbo ir iki terminui sueinant, tačiau tik sumokėjus visą likusį iki termino pabaigos darbo užmokestį. Tai atitinkamai reiškia, kad jei darbdavys teisėtai atleidžia darbuotoją iš darbo dėl ypatingo atvejo, jis neprivalo mokėti darbuotojui vidutinio darbo užmokesčio už likusį darbo sutarties galiojimo laiką. Byloje konstatavus, kad ypatingas atvejis atleisti ieškovę iš darbo egzistavo, nėra pagrindo nagrinėti vidutinio darbo užmokesčio už likusį darbo sutarties galiojimo laiką priteisimo klausimą, todėl ieškovės kasacinis skundas atmestinas nekonstatavus CPK 346 straipsnio 2 dalyje išvardytų kasacijos pagrindų.

35Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 129 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai panaikino teisėtą ir pagrįstą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą, todėl ieškovės kasacinis skundas atmestinas, atsakovo kasacinis skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kad bylą laimėjo atsakovas.

38Byloje yra atsakovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas ir jį pagrindžiantys įrodymai apie 3630 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, sumokėjimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, jos sudėtingumą, pinigų sumų dydį bei vadovaujantis Rekomendacijų 2 ir 8 punktais, už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą atsakovui iš ieškovės priteistina suma mažintina iki 3200 Lt. Taip pat atsakovas pateikė įrodymus apie 1001 Lt žyminio mokesčio pareiškiant kasacinį skundą sumokėjimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi teismas priteisia šias išlaidas iš atsakovės. Iš viso atsakovo naudai iš ieškovės priteistinas 4201 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

40Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą.

41Iš A. V. (a.k. ( - ) Lietuvos edukologijos universitetui (j.a.k. 111951498) priteisti 4201 (keturis tūkstančius du šimtus vieną litą 00 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su terminuotos darbo sutarties... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. su... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad,... 8. Trečiasis asmuo Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 10. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija 2012 m. vasario... 12. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo... 14. 1. Kadangi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismo pozicijos, kad kasatorei kompensacija... 16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 17. 1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 18. 2. Pagal darbo įstatymus, jei darbuotojas iš darbo atleidžiamas esant... 19. 3. Nors ieškovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už laiką nuo... 20. 4. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas... 21. 5. Apeliacinės instancijos teismas atitinkamas išvadas dėl tam tikrų... 22. 6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai priteisė bylinėjimosi... 23. Ieškovė ir atsakovas taip pat pateikė atsiliepimus į vienas kito kasacinius... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 27. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnio 5 dalį... 28. DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys gali nutraukti... 29. Sprendžiant ieškovės atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio 5 dalies pagrindu... 30. Atleidus ieškovę iš darbo, į jos darbo vietą nebuvo priimta nuolatinių... 31. Įspėjimas ieškovei apie numatomą jos atleidimą iš darbo ieškovei... 32. Vertindama bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamuose... 33. Dėl ieškovės kasacinio skundo pagrįstumo... 34. Pagal DK 129 straipsnio 5 dalį darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą... 35. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, kasacinis teismas konstatuoja, kad... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 38. Byloje yra atsakovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas ir jį... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2012... 41. Iš A. V. (a.k. ( - ) Lietuvos edukologijos universitetui (j.a.k. 111951498)... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...