Byla AN2-133-290/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena E. R.pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį nutraukta

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

2rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Institucija) atstovės Justinos Mažeikaitės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena E. R.pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį nutraukta.

3Teismas

Nustatė

41.

5E. R.Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registravimo departamento Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. RC-ANR_P-583-2019 pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „R. L.“ direktoriumi, laiku nepateikė Juridinių asmenų registrui 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalį, kuriuose numatyta, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal Civilinio kodekso 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės įstatų 4 straipsnį, bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Todėl UAB „R. L.“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d., tačiau bendrovė teisės aktais nustatytos prievolės neįvykdė.

62.

7Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena E. R. nutraukta motyvuojant tuo, kad E. R. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kadangi jo darbo santykiai su UAB ,,R. L.“ buvo pasibaigę anksčiau to termino, iki kurio UAB ,,R. L.“ atsakingas asmuo turėjo prievolę Juridinių asmenų registrui pateikti 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus.

83.

9Apeliaciniu skundu institucijos atstovė prašo šį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R.skirti baudą, artimą ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui.

103.1.

11Skunde nurodo, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis Evaldas R. nuo 2012 m. gegužės 22 d. yra paskirtas UAB ,,R. L.“ vadovu ir duomenys registre apie tai 2020 m. vasario 5 d. nėra pasikeitę. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, E. R. registro tvarkytojai pateikė paaiškinimą, kad jo, kaip bendrovės vadovo, darbiniai santykiai yra nutrūkę, todėl jis 2018 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų registro tvarkytojui teikti negali, taip pat jis patvirtino faktinę aplinkybę, jog bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nėra priėmęs sprendimo jį atšaukti iš vadovo pareigų, kadangi tokio sprendimo priėmimui nepakanka akcininkų balsų. Institucijos atstovo nuomone, sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės už netinkamą jo išorinių pareigų vykdymą klausimą, ,,SODROS“ duomenys negali būti tinkami įrodymai AN bylose.

123.2.

13Cituodama teismų praktiką, ABĮ, CK bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių juridinių asmenų vadovų išorinių pareigų atsiradimą ir pasibaigimą, nuostatas, institucijos atstovė pažymi, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo. Šiuo atveju bendrovės vadovo rinkimo, atšaukimo, atleidimo ir atsistatydinimo klausimų sprendimas priklauso išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar E. R. yra bendrovės vadovas, turi būti atsižvelgiama ne į ,,SODROS“ duomenis, o į tai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl jo atšaukimo / atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad E. R. nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Pasak atstovės, ,,SODROS“ duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog ,,SODRAI“ buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. ,,SODROS“ duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos.

144.

15Atsiliepimų į institucijos atstovės skundą negauta.

16Teismas

konstatuoja:

175.

18Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas.

196.

20Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

217.

22Aptartų duomenų visumoje patikrinus E. R. administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ABĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo pareigų prieš bendrovę bei trečiuosius asmenis pasibaigimą ir nepagrįstai, nesant pakankamų duomenų, sprendė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties E. R. veiksmuose nebuvimo.

238.

24CK 2.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai.

259.

26Bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl šiuo atveju jo darbo santykius apibrėžia specifinė ABĮ reglamentuota jo išrinkimo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą, be kita ko, atšaukia bei atleidžia iš pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas (tuo atveju, jei nesudaroma valdyba ir stebėtojų taryba) ir jis pareigas pradeda eiti nuo jo išrinkimo dienos. Be to, to paties straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė atsistatydinti pačiam vadovui, pateikiant jį išrinkusiam bendrovės organui rašytinį pranešimą dėl atsistatydinimo per 15 dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos. Tokiu atveju, bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, o, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apie bendrovės vadovo atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, o, šiam neįvykus, – ir dokumentus, patvirtinančius pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

2710.

28Kaip pagrįstai nurodoma institucijos atstovės apeliaciniame skunde, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, tai yra įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi ,,SODRA“ duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su E. R., kaip UAB „R. L.“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.

2911.

30Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „R. L.“ valdyba ir stebėtojų taryba nebuvo sudarytos, todėl bendrovės vadovo atšaukimo, atleidimo ir atstatydinimo klausimų sprendimas priklauso išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei apeliacinio skundo, iki 2020 m. vasario 5 d. Juridinių asmenų registre E. R. nurodytas kaip UAB „R. L.“ vadovas. Tačiau tiek rašytiniame paaiškinime, pateiktame institucijos atstovui, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, E. R. nurodė, kad jis UAB „R. L.“ vadovu buvo iki 2018 m. lapkričio 19 d. Tuo tarpu ,,SODRA“ duomenų bazėje esanti informacija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad jis darbo funkcijas minėtoje bendrovėje vykdė iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. E. R. paaiškino negalintis nurodyti tikslios jo atleidimo dienos. Taip pat E. R. nurodė, kad bendrovės akcijos priklauso trims akcininkams. Su įmonės akcininkais surinkimo dėl jo atstatydinimo sušaukti nepavyko, nes vienas iš jų Lietuvoje negyvena, todėl kvorumą sudaryti sudėtinga. Taigi iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nėra priėmęs sprendimo dėl E. R. atšaukimo ar atleidimo iš pareigų. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio nariu jis taip pat yra, jam sušaukti nepavyko, tačiau pirmosios instancijos teismas, formaliai vadovavęsis ,,SODRA“ duomenimis, jokių jo pastangas tai inicijuoti patvirtinančių dokumentų neišreikalavo. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pats E. R., kaip buvęs bendrovės vadovas, būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą, pranešdamas apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, šiai institucijai pateikdamas pranešimo apie šį faktą bei visuotinio akcininkų susirinkimo (ar, jam neįvykus, pakartotinio susirinkimo) šaukimo duomenis. Pažymėtina, kad pagal ABĮ 27 straipsnio 1 dalį kvorumo reikalavimas taikomas tik pirmą kartą šaukiamam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir sudaro ½ visų balsų, tačiau šiuo atveju Juridinių asmenų registro išraše apie juridinio asmens dalyvius (akcininkus) ir jų turimą akcijų kiekį duomenys nepateikti, taigi negalima spręsti, ar kvorumui buvo būtinas visų E. R. nurodytų trijų akcininkų dalyvavimas susirinkime. Nesant šių duomenų, negalima tinkamai ir pagrįstai įvertinti E. R. teiginių pagrįstumo. Juolab kad aptariama įstatymo nuostata imperatyviai numato, kad pakartotiniam akcininkų susirinkimui ½ kvorumo reikalavimas nėra taikomas. Jokių objektyvių duomenų, kad E. R., nuo 2012 m. ėjusiam bendrovės vadovo pareigas, taip pat valdančiam dalį šio juridinio asmens akcijų, aptariamos įstatymo nuostatos buvo nežinomos, nėra, juolab kad ABĮ 37 straipsnis imperatyviai numato bendrovės vadovo atsakomybę už šiame bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad bendrovei nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. vadovautų kitas asmuo. Išsamiai ir visapusiškai neįvertinus šių duomenų, pagrįstai teigti, kad E. R., kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos administracinio nusižengimo protokolo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka, pagrindo nėra.

3112.

32Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš ,,SODRA“ išrašo, esančio byloje, matyti, kad E. R., kaip UAB „R. L.“ gaunančio atlyginimą už darbą asmens, draudimo laikotarpis yra nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., tai yra iki paskutinės darbo bendrovėje dienos pagal ,,SODRA“ duomenis, E. R. šioje bendrovėje draudiminis laikotarpis priskiriamas apdraustojo, esančio nedraudiminiame laikotarpyje, kategorijai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. V-243 Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo Bendrųjų nuostatų 3.5 punkte nurodyta, kad nedraudžiamasis laikotarpis – tai laikotarpis, kurio metu apdraustasis asmuo negauna pajamų, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka turi būti priskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat jis negauna įstatymų nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos valstybinio socialinio draudimo. Taigi nedraudiminiam laikotarpiui priskiriami tokie atvejai kaip nemokamos atostogos, atostogos kvalifikacijai tobulinti, nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai, pravaikštos ir kt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad E. R. apie septynis mėnesius, be kita ko, ir laikotarpiu, kuriuo turėjo būti sušaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame sprendžiamas klausimas dėl jo atstatydinimo, taip pat akcininkų tvirtinamas ir teikiamas Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 m., aktyviai darbo funkcijų UAB „R. L.“ neatliko. Jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti priešingai, byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kas buvo (ir apskritai, ar buvo) įgaliotas laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas E. R. nebuvimo laikotarpiu, tuo pačiu įvykdant prievolę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl E. R. atleidimo iš pareigų bei pasirašyti vadovo tvirtinamas finansines ataskaitas (darbo sutartis pagal ,,SODRA“ duomenis su juo buvo nutraukta kitą dieną po nedraudiminio laikotarpio pabaigos). Aptartų duomenų nesant, kyla pagrįstų abejonių E. R. teiginių, kad jis siekė sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau tai jam nepavyko dėl objektyvių priežasčių, teisingumu. Taigi iš esmės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, ar duomenys, kad E. R. nustojo eiti UAB „R. L.“ vadovo pareigas, nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrų centrui, ar jo atleidimo procedūra (vienokiu ar kitokiu įstatyme numatytu būdu) apskritai nebuvo atlikta. Kadangi šios informacijos nebuvimas sietinas ne tik su duomenų apie UAB „R. L.“ vadovo įgaliojimų pabaigą neįregistravimu Juridinių asmenų registre, tačiau ir su dokumentų, kurių pagrindu toks duomenų pakeitimas galėtų būti registruojamas, nebuvimu, todėl, nesant šių duomenų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Registro duomenis kaip įrodymą, kad E. R. yra UAB „R. L.“ vadovas, ir vadovaudamasis tik jo paaiškinimais ir ,,SODRA“ duomenimis (neišsiaiškinęs, ar šie duomenys patikimi, t. y., ar buvo teisėtas pagrindas ,,SODRA“ išsiųsti pranešimą apie E. R. atleidimą iš užimamų bendrovės vadovo pareigų), padarė nemotyvuotą išvadą. Nesant aptartų duomenų, nėra galimybės priimti išsamaus, teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl E. R. atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

3313.

34Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra patvirtinti asmenį kaltinantys įrodymai bei pašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Šiuo atveju visos ANK numatytos galimybės abejonėms pašalinti išnaudotos nebuvo. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių buvimą E. R. veiksmuose. Kadangi būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla E. R. atžvilgiu grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas, priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl prašymo paskirti E. R. nuobaudą) nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

Nutarė

36institucijos atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

37Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

38Apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,... 2. rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Valstybės įmonės Registrų centro... 3. Teismas... 4. 1.... 5. E. R.Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registravimo... 6. 2.... 7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimu... 8. 3.... 9. Apeliaciniu skundu institucijos atstovė prašo šį Kauno apylinkės teismo... 10. 3.1.... 11. Skunde nurodo, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis Evaldas... 12. 3.2.... 13. Cituodama teismų praktiką, ABĮ, CK bei kitų teisės aktų,... 14. 4.... 15. Atsiliepimų į institucijos atstovės skundą negauta.... 16. Teismas... 17. 5.... 18. Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas... 19. 6.... 20. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl... 21. 7.... 22. Aptartų duomenų visumoje patikrinus E. R. administracinio nusižengimo bylą... 23. 8.... 24. CK 2.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi... 25. 9.... 26. Bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis... 27. 10.... 28. Kaip pagrįstai nurodoma institucijos atstovės apeliaciniame skunde, teismų... 29. 11.... 30. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „R. L.“... 31. 12.... 32. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš ,,SODRA“ išrašo, esančio... 33. 13.... 34. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali pripažinti asmenį... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653... 36. institucijos atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 37. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą panaikinti... 38. Apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną....