Byla AN2-64-557/2018
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal ANK 223 str. 2 d. 200 Eur bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal ANK 223 str. 2 d. 200 Eur bauda.

3Teismas

Nustatė

4A. S. 2017-10-31 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. RCANP-126160236-17 už tai, kad jis, būdamas UAB „( - )“, į. K. 304034540, vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta CK 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 str. 3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 3 d., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau-Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 9 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „( - )“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017-06-01. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 7 p. ir Nuostatų 38 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Tokie A. S. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 223 str. 2 d.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu pripažino A. S. kaltu pagal ANK 223 str. 2 d. ir nubaudė 200 Eur bauda. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria juridinio asmens teisinės formos, statuso ar kitų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Todėl ši pareiga imperatyviai privaloma tiek privatiems, tiek viešiesiems juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne. Be to, teismas nurodė, jog iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad A. S. 2015-04-10 paskirtas ir 2015-04-29 registruotas kaip UAB „( - )“ vadovas, išrašo 7 p. nurodyta, kad nuo 2015-04-29 juridinio asmens vardu veikia vadovas – tai yra A. S.. UAB „( - )“ numatytas vienasmenis atstovavimas. Tai, kad A. S. faktiškai vadovauja minėtai įmonei, patvirtina ir jo paties užpildyti ir į bylą pateikti formos FR0791 duomenys „Juridinio asmens pranešimas apie jo duomenų pasikeitimą mokesčių mokėtojų registre“, kuriuos A. S. nurodė pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl to teismas konstatavo, jog A. S. turėjo visus įgaliojimus teikti metines finansines ataskaitas, tačiau to nepadarė, todėl administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas pagrįstai, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog A. S. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 str. 2 d., sudėtį.

6Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, kad su teismo nutarimu nesutinka. Pažymi, jog teisme nedalyvavo administracinį protokolą surašęs asmuo, teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta, ar asmuo turėjo teisę surašyti administracinį protokolą. Ar protokolą surašė pareigūnas, teismas posėdžio metu nustatyti ir patvirtinti negalėjo, nes rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad protokolą surašė pareigūnas, taip pat nebuvo pateikta. Jam nebuvo paaiškintos priežastys, dėl ko asmens, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, posėdžio metu nebuvo. Kaltinimą dėl administracinio nusižengimo palaikė pats teismas. Pabrėžia, jog teismas nagrinėdamas administracinę bylą konstatavo, kad darbo sutartis su juo nėra sudaryta, o įmonė veiklos nėra pradėjusi. ABĮ 37 str. 3 d. yra nustatyta, kad bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Mano, jog teismas neįsigilino į šią sąvoką, nes asmuo turi turėti darbo sutartį, jeigu jis nori atlikti darbus, kitu atveju bus administracinis nusižengimas, t. y. nelegalus darbas, kai asmuo dirba be sutarties. Teismas vadovavosi vien CK ir ABĮ, todėl, A. S. manymu, byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir paviršutiniškai, neįsigilinant į bylos esmę, įstatymus bei Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje nustatyta, kad kiekvienas asmuo prieš įstatymų yra lygus. Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad nagrinėjant bylas, jos turi būti ne formaliai išnagrinėtos, bet objektyviai ir vadovaujantis esamais įstatymais. Teigia, jog akcininko paskyrimas asmenį būti įmonės vadovu yra tik formalumas, bet ne juridinis faktas, nes juridinį faktą nustato darbo santykiai, t. y. darbo sutartis. Darbo sutartis – sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio, kuria darbuotojas įsipareigoja dirbti (t. y. atlikti tam tikrą darbą, vykdyti tam tikras darbo funkcijas), tai yra privatinės teisės sutartis. Istoriškai kilo iš samdos sutarties (samdos santykių). Darbo sutartis – vienas svarbiausių individualios darbo teisės institutų, reguliuojantis privatinius santykius tarp darbuotojo ir darbdavio. Jame pasireiškia sutarties šalių autonomija, dispozityvumas. Sutartimi pagrindžiami sutartiniai santykiai, jie nustatomi, pratęsiami arba pakeičiami. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.). Darbo sutarties turinį sudaro jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos DK, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 99 str.). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma 2 egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytus darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Pažymi, jog nesutinka su teismo nutarimu, kad neturėdamas rašytinės darbo sutarties, kaip tai numato DK, jis privalėjo atlikti direktoriaus funkcijas ir teikti ataskaitas, mano, jog atlikdamas tokius veiksmus, tikrai būtų pažeidęs darbo kodeksą ir atlikęs darbus kaip neįgaliotas ir nelegalaus darbuotojas. Teigia, jog tokie veiksmai traktuotini kaip savivaliavimas ar piktnaudžiavimas savo teisėmis, ir gali net užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas neneigia, jog jis laiku nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB „( - )“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio iki 2017-06-01, nors ši pareiga nustatyta teisės aktuose, tačiau teigia, jog su juo įmonėje nebuvo sudaryta darbo sutartis, dėl to jam nekilo pareiga pateikti minėtus duomenis registrui, ir dėl to jis negali būti laikomas šio administracinio nusižengimo subjektu. Taip pat nurodo, kad įmonė veiklos nevykdė, ir dėl to jokios ataskaitos neturėjo būti teikiamos. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog nagrinėjant bylą teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes nedalyvavo administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas, bei nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantis, jog pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, turėjo teisę jį surašyti. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

9Visų pirma pastebėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo institucijos atstovas, ir nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus bylai reikšmingais klausimais bei palaikyti administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ANK nėra numatyta, jog administracinio nusižengimo byla privalo būti nagrinėjama dalyvaujant institucijos atstovui. ANK 629 str. 1 d. inter alia numatyta, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. To paties straipsnio 3 d. numatyta, jog teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno dalyvavimas, ir iškviesti jį pagal šaukimą. ANK 630 str. 2 d. numatyta, jog tuomet, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. ANK 580 str. numatyta, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme turi teisę dalyvauti institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, kuris byloje gina viešąjį interesą. Iš sisteminės aptartų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teismo posėdyje reglamentuojančių ANK normų analizės matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, gali nutarti bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovui. Taigi tai, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant, nelaikytina procesinių normų pažeidimu. Pažymėtina ir tai, jog iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 13-14) matyti, kad jo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nereiškė prašymo, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvautų institucijos atstovas.

10Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs asmuo turėtų reikiamus įgaliojimus. ANK 589 str. 96 p. numatyta, jog administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 223, 505 str. numatytų administracinių nusižengimų surašo valstybės įmonės Registrų centro pareigūnai. Iš administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog administracinio nusižengimo protokolų surašymas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale reglamentuojamas valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2017-06-07 įsakymu ,,Dėl administracinių nusižengimų tyrimo, administracinių nusižengimų protokolų surašymo, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo direktoriaus 2017-06-09 įsakymu Nr. KLV-27 ,,Dėl administracinių nusižengimų tyrimo, administracinių nusižengimų protokolų surašymo, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo“ (b. l. 5). A. S. 2017-10-31 administracinio nusižengimo protokolą surašė valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus ekspertė O. V., kuri, kaip matyti iš atsiliepime į apeliacinį skundą išvardytų Registrų centro direktoriaus ir Registrų centro Klaipėdos filialo direktoriaus įsakymų, turi administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo, tyrimo, protokolų surašymo teisę. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pritarti apeliaciniame skunde keliamoms abejonėms, jog administracinio nusižengimo protokolą A. S. surašė tokios teisės neturintis asmuo.

11Didžiąją dalį savo apeliacinio skundo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skiria argumentavimui, jog jam nekilo pareiga Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti UAB „( - )“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinį, nes su juo, kaip įmonės direktoriumi, ši įmonė nesudarė darbo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų. Ginčo, kad Registrų centrui nebuvo pateikti duomenys, byloje nėra, tačiau apeliantas tvirtina, jog jam tokia pareiga ir nekilo, nes jis šioje įmonėje nedirbo, su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, t. y. jis nėra šio pažeidimo padarymo subjektas. Sutikti su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

12Šiuo atveju svarbu nustatyti, nuo kurio momento įmonės vadovui kyla ABĮ 37 str. 12 d. numatytos pareigos – nuo jo išrinkimo ir šio fakto įregistravimo Juridinių asmenų registre, ar nuo darbo sutarties su įmonės vadovu sudarymo. Pagal CK 2.81 str. 1 d., juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. CK 2.82 str. 2 d. įtvirtinta, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. To paties straipsnio 3 d. numatyta, jog valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 str. 3 d., jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Šias CK nuostatas papildo Akcinių bendrovių įstatymas, kurio 19 str. 1 d. nurodyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris, kaip įtvirtinta ABĮ 37 str. 12 d., be kita ko atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai.

13Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas. „Vidiniuose“ santykiuose vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (ABĮ 37 str. 4 d.), o „išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės vardu vienvaldiškai veikiantis bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas ir atstovas (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-444/2009). Teismų praktikoje pabrėžiamas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisės jį atšaukti absoliutus pobūdis, kadangi bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-457/2005, Nr. 3K-3-397/2007 ir kt.). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Darbo kodekse, Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-234/2013, Nr. 3K-3-234/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 str. 12 d. 2, 3, 4 p.), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 str. 1 d.) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 str. 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Kadangi šios pareigos kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-177-701/2017).

14Apygardos teismo vertinimu, aptarta kasacinio teismo praktika atskleidžia, jog įmonės vadovas nėra įprastas įmonės darbuotojas, kurio teisės ir pareigos atsirastų nuo darbo sutarties sudarymo momento. Sistemiškai analizuojant CK, ABĮ nuostatas, taip pat kasacinio teismo praktiką, matyti, jog juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo. Tai patvirtina ir ABĮ 37 str. 3 d. numatyta bendroji taisyklė, jog bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Šiuo atveju su A. S. nebuvo sudaryta darbo sutartis, taigi joje nebuvo numatytas ir vėlesnis pareigų ėjimo pradžios momentas, todėl laikytina, kad A. S. pradėjo eiti bendrovės vadovo pareigas nuo jo išrinkimo dienos, ir nuo šios dienos jam kilo ABĮ 37 str. 12 str. numatytos pareigos, tarp jų ir užtikrinti bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 str. 12 str. 7 p.). Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad A. S. 2015-04-10 paskirtas ir 2015-04-29 registruotas kaip UAB „( - )“ vadovas, išrašo 7 p. nurodyta, kad nuo 2015-04-29 juridinio asmens vardu veikia vadovas – A. S.. UAB „( - )“ numatytas vienasmenis atstovavimas(b. l. 4). Pažymėtina, jog ABĮ 37 str. 5 d. numatyta, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. To paties straipsnio 6 d. įtvirtinta, jog jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiam organui (valdybai, stebėtojų tarybai, visuotiniam akcininkų susirinkimui). Taigi, tuo atveju, jei A. S. norėjo, jog jis nebūtų laikomas įmonės UAB „( - )“ vadovu, ir jam nekiltų įstatymo numatytos vadovo pareigos, jis galėjo kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją ir pranešti apie atsistatydinimą. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybę, kad A. S., nepaisant to, kad su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, suvokė, kad jis yra įmonės vadovas, ir turi pareigą teikti duomenis valstybės institucijoms, patvirtina byloje esantys paties A. S. pateikti jo vardu užpildyti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti formos FR0791 duomenys „Juridinio asmens pranešimas apie jo duomenų pasikeitimą mokesčių mokėtojų registre“.

15Iš to, kas išvardyta matyti, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nors su A. S. darbo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau nuo jo paskyrimo įmonės vadovu momento jis pradėjo eiti bendrovės vadovo pareigas (ABĮ 37 str. 3 str.), šis juridinis faktas buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu atsakyti pagal ANK 223 str. 2 d., kuris užtraukia atsakomybę ne tik juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams, tačiau ir kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai šios išvados pagrįstumu abejonės nekelia.

16Nors apeliaciniame skunde A. S. užsimena, kad jam nekilo pareiga teikti juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui ir dėl to, kad įmonė UAB „( - )“ jokios veiklos nevykdė, tačiau apygardos teismas negali sutikti ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne. Tokios pozicijos laikosi ir kiti apygardų teismai (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-653-478/2017). Taigi, skirtingai nei teigia apeliantas, pareigą pateikti juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui turėjo ir UAB „( - )“.

17Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. S. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, buvo tinkamai laikomasi administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo proceso normų, teismas tinkamai taikė ANK normas ir pagrįstai konstatavo, jog A. S. veiksmuose yra visi ANK 223 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

20Nutartis neskundžiama.