Byla eI3-2128-1063/2020
Dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio, dalyvaujant pareiškėjų S. D. ir J. J. atstovui Karoliui Kurapkai, atsakovės Vilnius miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Nemeikai, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atstovui Kristijonui Paliučiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovei Vilnius miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“).

3Teismas

Nustatė

41. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo ties ( - ) projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktu priskirtas pareigas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į buvusios savininkės S. D. bei J. J. turėtą žemę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

52. Nurodo, kad 2019 m. spalio 7 d. pareiškėjos kreipėsi į Administraciją su prašymu „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra ( - ) rėžiniame kaime“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė suprojektuoti žemės sklypą pagal pateiktą schemą Nr. 1 prie ( - ), atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius). Pareiškėjos prašė grąžinti Prašyme minimą laisvą žemės plotą ( - ) rėžinio kaimo pretendentams. Administracija Sprendimu Prašymo netenkino, nes Prašyme nurodytas valstybinės žemės plotas yra apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų kadastriniais sklypais, komercinės paskirties objektų ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijų naudojimo būdo sklypu ir NŽT valstybinės žemės patikėjimo teise valdomu sklypu, todėl nėra galimybės prie pareiškėjų pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo numatyti privažiuojamąjį kelią. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas) 1061 punktą, prie projektuojamo žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.

63. Pareiškėjų teigimu, vien tai, kad sklypas yra apsuptas kitais sklypais, nesukelia jokių apribojimų nuosavybės teisės į jį atkūrimui. Tokiu atveju turi būti įstatymo nustatyta tvarka suprojektuotas servitutas, kuris užtikrintų naudojimąsi sklypu. Pareiškėjos remiasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Žemės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, reglamentuojančiomis servitutų nustatymą, bei nurodo, kad būtent Administracija neatliko įstatymuose nustatytų veiksmų, kuriuos, remiantis Nutarimo 106 punktu, buvo įpareigota atlikti. Pabrėžė, kad atsakovė nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydama tenkinti Prašymą pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principus, tačiau ir 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą pagrįsti savo priimamą administracinį aktą objektyviais duomenimis.

74. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą patenkinti.

85. Atsakovė Vilnius miesto savivaldybės administracija atsilepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

96. Nurodo, kad Sprendimu nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjų Prašymo, juo pareiškėjoms tik buvo paaiškinta, kokių priemonių jos turi imtis, kad Savivaldybė galėtų atlikti tolimesnius veiksmus dėl žemės sklypo projektavimo. Esamoje faktinėje situacijoje nereiškia, kad Administracija pareiškėjų atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą dėl žemės sklypo grąžinimo natūra. Galutinis sprendimas dėl žemės grąžinimo natūra nėra priimtas, kol nėra išspręstas klausimas dėl privažiavimo prie žemės sklypo. Būtent Sprendimu pareiškėjos ir buvo paragintos šį klausimą išspręsti. Pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas turėtų būti vertinamas kaip tarpinis dokumentas, nes pareiškėjoms tik išsprendus privažiavimo prie žemės sklypo klausimą pasiūlytais būdais, t. y. nustačius servitutą, prašymas dėl žemės sklypo grąžinimo natūra bus toliau nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas turėtų būti vertinamas kaip tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjoms neigiamų pasekmių ir todėl negalintis būti ginčo objektu administraciniame teisme.

107. Atsakovė, atkreipdama dėmesį į CK 4.124 straipsnio nuostatas, nurodo, kad aktualus valstybinės žemės sklypas šiuo atveju yra apribotas penkiais privačiais sklypais ir vienu valstybinės žemės sklypu, kuris yra išnuomotas. Remiantis CK 4.124 straipsnio nuostatomis, Administracija neturi teisės ir kompetencijos pati nuspręsti ir nustatyti servitutą be viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko ir tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko valios. Taigi, Sprendime teisingai nurodyta, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, nėra galimybės numatyti privažiuojamąjį kelią prie pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo. Pažymėjo, kad pareiškėjoms buvo suteikta visa aktuali ir reikšminga informacija dėl servitutų nustatymo, t. y., kad būtina sudaryti sandorį su vienu iš gretimų žemės sklypų savininku, kad būtų numatytas privažiuojamasis kelias prie pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo. Administracija sandoriuose neturi įgaliojimų ir teisės dalyvauti.

118. Pažymėjo, kad administraciniu aktu servitutai išnuomotoje valstybinėje žemėje, ar privačioje žemėje yra nustatomi pagal konkrečių suinteresuotų asmenų prašymus (pvz., esamų statinių savininkai, žemės sklypų savininkai, kelio darbų užsakovai) ir tik konkrečiais atvejais (pvz., kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų). Pareiškėjos, šiuo atveju, skunde teismui nepaaiškina, kuriam iš Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Taisyklės), nurodytų tikslų jos siekia nustatyti servitutą. Kaip patvirtina Taisyklių turinys, žemės servitutas administraciniu aktu gali būti nustatytas siekiant suprojektuoti grąžintiną natūrą žemės sklypą. Taip pat pažymėjo, kad net jei Taisyklės ir būtų taikomos projektuojant grąžintiną natūra žemės sklypą, dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, Administracija vis tiek nebūtų atsakinga, nes, kaip matyti iš Taisyklėse pateikiamų nuostatų, dėl servituto nustatymo administraciniu aktu turi būti gautas konkretaus subjekto prašymas, kuris teikiamas NŽT teritoriniam padaliniui. Būtent NŽT teritorinis padalinys priima sprendimą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu. Administracija neturi teisės ir kompetencijos pati nustatyti servituto administraciniu aktu.

129. Pabrėžė, kad būtent pačios pareiškėjos turėtų siekti servituto nustatymo sandorio, administracinio akto ar teismo sprendimo pagrindu. Administracija šiame procese dalyvauti negali. Dėl pareiškėjų nurodytos teismų praktikos nurodė, kad skunde aptarta teismų praktika, nagrinėjamu atveju, nėra aktuali.

1310. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

1411. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“ atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

1512. Nurodo, kad iš Nutarimo 1061 punkto nuostatos matyti, kad pareiškėjos šioje byloje nėra tinkami subjektai, kurie galėtų kreiptis į Administraciją reikalaudamos suprojektuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Pagal šį punktą, su atitinkamu prašymu, pirmiausia turi kreiptis NŽT Vilniaus miesto skyrius, kartu su prašymu pateikdamas turėtos žemėnaudos kartografinę medžiagą (šiuo atveju ( - ) rėžinio kaimo kartografiją). Šiuo metu vyksta ginčai dėl kartografijos, taigi pareiškėjos, prieš kreipiantis į Administraciją su prašymais dėl žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo, žinojo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti tokius jų prašymus, kol nebus išspręstas kartografijos klausimas ir NŽT nesikreips į Administraciją su tokio pobūdžio prašymu.

1613. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

1714. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

1815. Nurodo, kad pagal Tvarkos 1061 punktą Administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei. NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali priimti tik po to, kai Administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, taigi NŽT negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimus dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei.

19Teismas konstatuoja:

2016. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos su 2019 m. spalio 7 d. prašymu „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra ( - ) rėžiniame kaime“ kreipėsi į Administraciją. Prašyme nurodė, jog pretenduoja atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ( - ) rėžiniame kaime iki 1940 m. valdytus žemės sklypus. Pareiškėjų žiniomis, joms aktualus žemės plotas yra laisvas ir pagal įstatymą turi būti grąžintas ( - ) rėžinio kaimo pretendentams. Sklype yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su atskiru privažiavimu. Pareiškėjos Administracijos prašė suprojektuoti žemės sklypą pagal jų pateiktą schemą prie ( - ), nuosavybės atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui.

2117. Administracija 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. A51-124254/19(2.14.2.12-ŽEM) „Dėl žemės sklypo ties ( - ) projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ (skundžiamas sprendimas) pareiškėjas informavo, kad jų pageidaujamo žemės sklypo suprojektuoti nėra galimybės, nes prie projektuojamo žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Prie pareiškėjų prašyme nurodytoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotas yra apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų kadastriniais sklypais, komercinės paskirties objektų ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijų naudojimo būdo sklypu bei NŽT valstybinės žemės patikėjimo teise valdomu sklypu, todėl numatyti privažiuojamąjį kelią, prie pareiškėjų pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo, nėra galimybės. Sprendime pareiškėjoms buvo išaiškinta servituto nustatymo galimybė ir tvarka.

2218. Pareiškėjos nesutikdamos su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjų nuomone, atsakovė neatliko jai Nutarimo 106 punkte įtvirtintų pareigų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į buvusios savininkės turėtą žemę, todėl tuo pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principus, taip pat 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą pagrįsti savo priimamą administracinį aktą objektyviais duomenimis.

2319. Pareiškėjų teisė į nuosavybės atkūrimą, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, nėra paneigta, dėl to ginčo byloje nėra.

2420. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Nutarime nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti yra paskyręs dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, kurios vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, iki šio momento tiek ji, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso sprendimo dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo natūra priėmimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, Teismų praktika, 2015, 29 p. 161-181).

2521. Nutarimo 1061 punkte reglamentuota tvarka, kuria privaloma vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Šioje teisės nuostatoje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prie pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo nėra privažiavimo, kuris, kaip nustatyta Nutarimo 1061 punkte, turėtų būti suprojektuotas, arba suprojektuotas siūlomas nustatyti kelio servitutas (imperatyvus reikalavimas).

2622. Servituto sąvoka atskleista CK 4.111 straipsnyje, nurodant, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą. CK 4.113 straipsnis nustato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pareiškėjos iš esmės sutinka, kad servitutas patekimui į jų pageidaujamą suprojektuoti sklypą yra būtinas, tačiau, pareiškėjų teigimu, Administracija, vadovaudamasi CK nuostatomis, nepagrįstai, jai įstatymų priskirtas teises ir pareigas, sprendžiant servituto nustatymo klausimus, perkelia pareiškėjoms. Byloje iš esmės keliamas klausimas dėl pareigos nustatyti servitutą, t. y. kas turėtų siūlyti nustatyti servitutą.

2723. CK 4.124 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju ginčo sklype servitutas nei įstatymu, nei teismo sprendimu nėra suprojektuotas. Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad savininkų susitarimas dėl daiktų naudojimo reikštų, kad jie sudarė sandorį. Teismas taip pat išaiškino, kad nustatyti servitutą sandoriu turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas; tokiu atveju yra būtinas ir viešpataujančiuoju dėl servituto nustatymo tampančiu daikto savininko sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 3K-3-259/2011). Taigi, kaip teisingai atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė atsakovė, servitutą pagal sandorį turi teisę nustatyti tik tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, tačiau viešpataujančio daikto savininkas taip pat turėtų nurodyti, kokioje konkrečiai vietoje norėtų, kad būtų nustatytas servitutas. Nagrinėjamu atveju nustatyta (nėra ginčo), kad pareiškėjų pageidaujamas sklypas yra apribotas penkiais privačiais sklypais ir vienu valstybinės žemės sklypu, kuris yra išnuomotas. Taigi, remiantis jau aptartomis teisės aktų nuostatomis, Administracija pagrįstai nurodo, kad ji neturinti teisės, be tarnaujančio ir viešpataujančio sklypų savininkų, pati nuspręsti ir nustatyti servitutą. Iš CK 4.124 ir 4.125 straipsnių nuostatų turinio aiškiai matyti, kad sandoriu nustatyti servitutą turi teisę tik patys tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai.

2824. Pareiškėjos, nagrinėjamu atveju, taip pat kelia klausimą, kokios turėtų būti tokio sandorio šalys, jei pareiškėjos nėra viešpataujančio daikto savininkės. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, tokiu atveju sandoris dėl servituto galėtų būti sudaromas tarp vieno iš tarnaujančio daikto (gretutinių sklypų) savininkų ir ginčo sklypą patikėjimo teise valdomos NŽT. Teismo posėdžio metu atstovas atkreipė dėmesį, kad Nutarimo 1061 punktas numato galimybę projektuoti ir siūlomą nustatyti kelio servitutą, o taip reiškia, kad nesant privažiavimo prie sklypo, galėtų būti projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas su tam tikrą sąlygą, kad, pavyzdžiui, siūlomas nustatyti servitutas įsigalios tik atkūrus nuosavybės teises ir pan. Taigi, siekiant nustatyti servitutą sandoriu, Administracijai turėtų būti pateikti įrodymai apie tai, kad tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai, atsižvelgiant į būsimų sklypo savininko poreikius, yra sudarę sandorį dėl servituto nustatymo ar ketina tokį sandorį sudaryti. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais vertintini pareiškėjų argumentai, kad atsakovė joms siūlo padaryti tai, kas yra neįmanoma. Atsakovės atstovas, teismo posėdžio metu, pateikė ir alternatyvius būdus dėl servituto nustatymo, kurie taikytini sklypo projektavimo procese.

2925. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Šiame straipnyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Iš paminėtos nuostatos matyti, kad Administracija neturi kompetencijos servituto nustatyti administraciniu aktu, tokią teisę įstatymų leidėjas yra suteikęs NŽT.

3026. Pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus grindžia Taisyklių 3 punktu, kuriame nustatyta, kad šių taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.5 punktuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjai, formuodami žemės sklypą, projektuoja atitinkamus servitutus (nurodyti 3.1–3.8 punktuose). Pasisakant šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjamu atveju, servitutas turėtų būti nustatomas gretimuose, o ne prašomame suprojektuoti sklype, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises, todėl, kaip teisingai nurodė Administracija, tokiu atveju aktualūs būtų Taisyklių 2.3 ir 2.4 punktai. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad žemės servitutai, nurodyti Taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose, projektuojami tada, kai prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal tarnaujančiuoju tampančio žemės sklypo buvimo vietą pateikia Taisyklių 6.1–6.3 punktuose nurodyti asmenys (esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; požeminių, antžeminių komunikacijų, kelių darbų užsakovai; valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugą). Pareiškėjos nėra konkrečiai nurodžiusios, kokiu Taisyklėse nustatytu tikslu siektų nustatyti servitutą. Pastebėtina, kad pareiškėjos ir pačios nurodo, kad jos nepatenka į Taisyklių 6.1–6.3 punktuose nurodyų asmenų sąrašą. Kita vertus, kaip jau minėta, servitutą administraciniu aktu turi teisę nustatyti tik NŽT (Žemės įstatymo 23 straipsnis), taigi Administracija neturi kompetencijos servitutą nustatyti administraciniu aktu. Priešingai, nei nurodo pareiškėjos, Administracija Sprendime nesiūlė pareiškėjoms servitutą nustatyti administraciniu aktu, t. y. elgtis taip, kaip neįmanoma elgtis.

3127. Atsižvelgiant į tai, kad, sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis), todėl Administracijai nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad tarp greta esančio sklypo (tarnaujančio daikto) savininko, naudotojo ir viešpataujančio daikto savininko yra sudarytas susitarimas (sandoris) dėl servituto nustatymo, institucija turėjo pagrindą nuspręsti kad numatyti privažiuojamąjį kelią prie pareiškėjų pageidaujamo suprojektuoti sklypo, esamoje faktinėje situacijoje, nėra galimybės (servitutas nei įstatymu, nei teismo sprendimu nėra nustatytas; į Administracijos kompetenciją neįeina servituto administraciniu aktu nustatymas).

3228. Pagal Nutarimo 106 punktą, sprendimą atkurti nuosavybės teises NŽT priima pagal savivaldybės administracijos patvirtintus žemės sklypų planus. Nutarimo 1061 punkte nustatyta, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra išpildyta Nutarimo 1061 punkte įtvirtinta viena iš imperatyvių sąlygų – prie žemės sklypo nėra privažiuojamojo kelio, taip pat nėra projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Kaip jau minėta, Administracija neturi teisės savarankiškai nustatyti servituto. Sandoriu nustatyti servitutą turi teisę tik patys tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai (CK 4.124 ir 4.125 straipsniai). Byloje nėra ginčo, kad šie veiksmai nebuvo atlikti, todėl Administracija neturėjo galimybės vykdyti pareiškėjų prašomo sklypo projektavimo procedūros. Pareiškėjoms pačioms neišsprendus klausimo dėl patekimo į jų pageidaujamą sklypą, Administracija negali būti pripažinta kaip neatlikusi Nutarimo 106 punkte jai nustatytų pareigų.

3329. Darytina išvada, kad Administracija Sprendime tinkamai išdėstė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo sprendimo turinio iš esmės aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis Administracija priėmė išvadą, kad nėra galimybės pageidaujame suprojektuoti sklype numatyti privažiuojamojo kelio (CK 4.125 straipsnis), todėl Sprendimą naikinti, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, nėra pagrindo.

34Netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimą, atitinkamai netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Administracijos direktorių atlikti jam Nutarimo 106 punktu priskirtas pareigas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į buvusios savininkės S. D. bei J. J. turėtą žemę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

3530. Netenkinus pareiškėjų skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis)).

3631. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

37Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straispnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

38ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atkreiptina, jog šioje teisės nuostatoje nustatytas tam tikras ribojimas – trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos, tačiau tik tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).

39Įvertinus ginčo turinį, darytina išvada, jog teismo priimtu sprendimu nėra patenkinamos, apginamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Byloje buvo išnagrinėtas Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti Prašymą, teisėtumas. Prašymą atsisakyta tenkinti tuo pagrindu, kad, esamoje faktinėje situacijoje, t. y. neišsprendus klausimų dėl servituto nustatymo, pageidaujamo sklypo suformavimas nėra galimas. Sprendime pareiškėjoms buvo išaiškinta servituto, kuris turėtų būti nustatytas su pageidaujamu suformuoti sklypu besiribojančiame sklype, galimybės ir tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis sklypas, esantis adresu Oslo g. 1, Vilniuje, nepatenka į išnagrinėtam ginčui aktualią teritoriją (trečiojo suinteresuoto asmens sklypas nesiriboja su pareiškėjų pageidaujamu suformuoti sklypu), todėl net ir Sprendimo panaikinimas trečiajam suinteresuotam asmeniui jokių teisinių pasekmių nesukeltų. Atsižvelgaint į tai, darytina išvada, kad teismo sprendimu nebuvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ teisės ir pareigos, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

41Pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

43Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. 1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu prašydamos panaikinti Vilniaus... 5. 2. Nurodo, kad 2019 m. spalio 7 d. pareiškėjos kreipėsi į Administraciją... 6. 3. Pareiškėjų teigimu, vien tai, kad sklypas yra apsuptas kitais sklypais,... 7. 4. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė... 8. 5. Atsakovė Vilnius miesto savivaldybės administracija atsilepimo argumentais... 9. 6. Nurodo, kad Sprendimu nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl... 10. 7. Atsakovė, atkreipdama dėmesį į CK 4.124 straipsnio nuostatas, nurodo,... 11. 8. Pažymėjo, kad administraciniu aktu servitutai išnuomotoje valstybinėje... 12. 9. Pabrėžė, kad būtent pačios pareiškėjos turėtų siekti servituto... 13. 10. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė... 14. 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SKR... 15. 12. Nurodo, kad iš Nutarimo 1061 punkto nuostatos matyti, kad pareiškėjos... 16. 13. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.... 17. 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 18. 15. Nurodo, kad pagal Tvarkos 1061 punktą Administracijos direktorius per... 19. Teismas konstatuoja:... 20. 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos su 2019 m. spalio 7 d.... 21. 17. Administracija 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr.... 22. 18. Pareiškėjos nesutikdamos su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.... 23. 19. Pareiškėjų teisė į nuosavybės atkūrimą, grąžinant natūra laisvą... 24. 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta,... 25. 21. Nutarimo 1061 punkte reglamentuota tvarka, kuria privaloma vadovautis... 26. 22. Servituto sąvoka atskleista CK 4.111 straipsnyje, nurodant, kad servitutas... 27. 23. CK 4.124 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant servitutus, visais... 28. 24. Pareiškėjos, nagrinėjamu atveju, taip pat kelia klausimą, kokios... 29. 25. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti... 30. 26. Pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus grindžia Taisyklių 3... 31. 27. Atsižvelgiant į tai, kad, sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik... 32. 28. Pagal Nutarimo 106 punktą, sprendimą atkurti nuosavybės teises NŽT... 33. 29. Darytina išvada, kad Administracija Sprendime tinkamai išdėstė ginčo... 34. Netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimą, atitinkamai netenkinamas ir... 35. 30. Netenkinus pareiškėjų skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos... 36. 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ pateikė prašymą... 37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5... 38. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą... 39. Įvertinus ginčo turinį, darytina išvada, jog teismo priimtu sprendimu nėra... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 41. Pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 42. Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“... 43. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali...