Byla e2S-1128-440/2017
Dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-2450-671/2017 pagal bankrutuojančio fizinio asmens A. J. bankroto administratoriaus R. P. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pagrįstumo.
  2. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi A. J. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas R. P.. Nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (el. 3 t., b. l. 46?53). Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis terminas pateikti tvirtinti mokumo atkūrimo planą pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 22 d. (el. 3 t., b. l. 86; 4 t., b. l. 118?119).
  3. 2017 m. rugsėjo 22 d. Telšių rajono apylinkės teisme gautas bankrutuojančio A. J. bankroto administratoriaus R. P. prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą. Nurodė, kad bankrutuojantis A. J. atsižvelgė į kreditoriaus G. K. ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje konstatuotas mokumo atkūrimo plano tikslinimo pastabas ir pasiūlymus, patikslino mokumo atkūrimo planą ir sumažino būtiniesiems poreikiams tenkinti būtiną pinigų sumą nuo 260 Eur/mėn. iki 187 Eur/mėn. Nors 2017 m. rugsėjo 21 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui ir jo nepatvirtino, tačiau plano projektas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus. Hipotekos kreditorės akcinės bendrovės (toliau ? AB) SEB pareikštos pastabos yra perteklinės ir nesudaro kliūčių tvirtinti mokumo atkūrimo planą, nes nuostatos, kuriomis siūloma papildyti mokumo atkūrimo planą iš esmės atkartoja FABĮ 27 straipsnio 1-3 dalis. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau ? UAB) UAB „Swedbank lizingas“ nesutiko, kad būtų patvirtintas mokumo atkūrimo planas, nes jame nėra nurodytos priemonės, kuriomis bankrutuojantis asmuo ketina atkurti savo mokumą. Kiti kreditoriai nenurodė priežasčių, kodėl nepritaria plano projektui ir nepateikė duomenų, kad plane nurodytos procedūros bei sąlygos kaip nors pažeistų jų interesus (el. 4 t., b. l. 131?133).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio A. J. mokumo atkūrimo planą (el. 4 t., b. l. 169?172).
  2. Teismas nustatė, kad terminas pateikti mokumo atkūrimo planą buvo pratęstas, kad bankrutuojantis fizinis asmuo A. J. du kartus pasinaudojo FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai jį pateikti kreditorių susirinkimui. 2017 m. rugsėjo 21 d. vyko kreditorių susirinkimas, kuriame balsavo raštu AB SEB bankas, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, UAB „Swedbank lizingas“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, G. K., I. E. ir E. P.. Mokumo atkūrimo planui nepritarė kreditoriai G. K., E. P. ir UAB „Swedbank lizingas“. Kreditoriai G. K. ir E. P. nenurodė nepritarimo planui motyvų. Kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad mokumo atkūrimo plane nenumatytos konkrečios priemonės, kurių bankrutuojantis asmuo ketina imtis, siekdamas atkurti savo mokumą, gauti daugiau pajamų.
  3. Teismas įvertinęs, kad bankrutuojantis asmuo dirba darbų (projektų) vadovu, nuo 2016 m. lapkričio 2 d. atlyginimas padidėjo iki 400 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius) ir tikėtina ateityje dar didės, nesutiko su kreditorės pozicija, kad priemonė mokumui atkurti yra nekonkreti ir nereali, kad bankrutuojančio fizinio asmens persikvalifikavimas ir darbo ieškojimas kitoje veiklos srityje būtų tinkamesnė priemonė A. J. mokumui atkurti.
  4. Teismo vertinimu, papildomos specialybės įgijimas, atsižvelgiant, kad tam būtų patiriamos išlaidos, tik blogintų bankrutuojančio asmens finansinę būklę, o įpareigojimas susirasti kitą ir dar geriau apmokamą darbą iki tam tikro nustatyto termino, būtų sunkiai realiai įgyvendinamas ir pažeistų žmogaus teises bei laisves. Be to, kreditorė nepasiūlė konkrečių priemonių, kurios padėtų atkurti bankrutuojančio A. J. mokumą, todėl padarė išvadą, kad ši plano dalis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, todėl nepažeidžia kreditorių interesų.
  5. Teismas nustatė, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad turto pardavimas bus vykdomas vadovaujantis FABĮ 27, 28 straipsniais. Kreditorė AB SEB bankas pritarė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui su patikslinimais. Siūlė į mokumo atkūrimo planą įtraukti nuostatą, kad bankrutuojančiam asmeniui priklausančio ir kreditoriui įkeisto turto, rinkos vertė turi būti nustatyta atliekant minėto turto vertinimą, nepriklausomo vertintojo kandidatūrą parenkant iš ne mažiau kaip trijų vertintojų kandidatūrų (priimtinų hipotekos kreditoriui), pasiūliusio mažiausią paslaugų kainą; pradinės turto pardavimo kainos bei pardavimo tvarka turi būti tvirtinama šaukiant kreditorių susirinkimą; taip pat bankrutuojantis asmuo turi pateikti bankroto administratoriui sutikimą leidžiantį realizuoti mažesne nei turto vertintojo nustatyta kaina. Teismas pripažino, kad hipotekos kreditorės pastabos yra perteklinės, nes jomis iš esmės yra atkartojamos FABĮ 27 straipsnio, nustatančio turto pardavimo tvarką, nuostatos.
  6. Teismas nustatė, kad bankrutuojantis fizinis asmuo A. J. dėjo pastangas pataisyti ir patikslino mokumo atkūrimo planą pagal kreditorių pateiktas pastabas, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra negali tęstis neribotą laiką, nes taip būtų paneigiami fizinio asmens bankroto tikslai.
  7. Teismas pabrėžė, kad kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą, be to, planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas. Kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą, jį modifikuoti, todėl teismas turėtų netvirtinti plano ir nutraukti bankroto bylą tik tuo atveju, jei planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos.
  8. Teismas padarė išvadą, kad pateiktas bankrutuojančio A. J. patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ reikalavimus.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą išspręsti iš esmės ? atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (el. 4 t., b. l. 178?179, 184). Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:
    1. Teismas nepagrįstai patvirtinimo mokumo atkūrimo planą, nes jame nenumatytos priemonės, kurioms jis ketina atkurti mokumą, nes bankrutuojantis asmuo ir toliau lieka dirbti esamoje darbovietėje. Suinteresuoto asmens žiniomis, pareiškėjo darbovietės direktorius yra pareiškėjo brolis, nors suinteresuotas asmuo dirbą vieną iš paklausiausių profesijų, tačiau jo darbo užmokestis tik 400 Eur (atskaičius mokesčius). Neįpareigojus bankrutuojančio asmens siekti gauti didesnes pajamas, susirasti papildomo darbo, plane nurodytos priemonės nepadės atkurti mokumo, maksimaliai tenkinti kreditorių interesų, nes vykdant šį mokumo atkūrimo planą būtų tenkinta kiek daugiau nei 1 procentas suinteresuoto asmens, didžiausio antros eilės kreditoriaus, reikalavimų. Mano, kad bankrutuojantis asmuo siekia skolų nurašymo, o ne atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius R. P. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą (el. 4 t., b. l. 187?189). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo planą, nes 2017 m. rugsėjo 21 d. kreditorių susirinkime pirmos grupės kreditorius pritarė pateiktam patikslintam planui, antros grupės kreditoriai VĮ Turto bankas, AB „Šilumos tinklai“, I. E. taip pat pritarė pateiktam patikslintam planui. Apeliantas nenurodė nepritarimo planui motyvų, nepateikė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto plano neatitikimo FABĮ 7 straipsnio reikalavimams.
    2. Teismas įvertino, kad šiuo metu bankrutuojantis asmuo turi darbą, taip pat analizavo pareiškėjo galimybes persikvalifikuoti ir gauti geriau apmokamą darbą. Plano tvirtinimo procedūros vyksta nuo 2017 m. kovo mėn., buvo šaukiami penki kreditorių susirinkimai, tačiau apeliantas (dvejuose nedalyvavo) nepateikė jokių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano. Kreditoriai nepasiūlo iš kur bankrutuojantis asmuo galėtų gauti lėšų būtinų pasikvalifikavimui, be to, nėra garantijų, kad kitoje darbovietėje pasibaigus bandomajam laikotarpiui bankrutuojantis asmuo gautų didesnes pajamas. Nors FABĮ 24 straipsnio 4 dalyje yra išvardintas sąrašas priemonių, kurias kreditoriai gali suteikti bankrutuojančiam asmeniui, tačiau nei vienas kreditorių jų nepasiūlė. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo plano tvirtinimo, tikslinimo procese, siekė kompromisinių sprendimų, atsižvelgė į kreditorių pareikštas pastabas, pasiūlymus. Administratoriaus nuomone, patvirtintas mokumo atkūrimo planas yra realus, atitinkantis dabartinę pareiškėjo finansinę padėtį.
    3. FABĮ nėra nustatyta, kokia procentine išraiška turi būti patenkinti teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai, kad planą būtų galima laikyti mokumo atkūrimo, bet ne siekiu tik „nurašyti“ skolas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar atitinkamas procesinis klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
  3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių skundo argumentų, t. y. teismo teisės patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė bankrutuojančio asmens kreditoriai.
Dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo
  1. Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.
  2. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis), taigi bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą galima pasiekti tik proceso dalyviams bendradarbiaujant.
  3. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano sudarymo, tikslinimo ir tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios turi būti aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką pažymėjo, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų netvirtinti mokumo atkūrimo ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).
  5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo dar 2016 m. spalio 26 d. Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d., 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. liepos 25 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bankrutuojančio fizinio asmens A. J. bankroto byloje, kurių bendra suma 347 834,34 Eur (el. 3 t., b. l. 65?66; 4 t., b. l. 3, 95?96, 97?98, 127?128). Klausimas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo triskart buvo nagrinėtas teisme, t. y. pirmąkart Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą paliko nenagrinėtą, nes 2017 m. kovo 24 d. susirinkime kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui, plano tvirtino klausimas nebuvo pakartotinai nagrinėtas kreditorių susirinkime (el. 3 t., b. l. 102?103, 193?197). Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino mokumo atkūrimo planą, nors kreditoriai pakartotiniame susirinkime nepritarė mokumo atkūrimo planui (el. 4 t., b. l. 68?71). Nesutikdamas su patvirtintu mokumo atkūrimo planu suinteresuotas asmuo G. K. padavė atskirąjį skundą, kurį tenkinęs Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-741-357/2017 panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžino klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (el. 4 t., b. l. 102?109). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad mokumo atkūrimo plano projektas sudarytas po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-222-580/2017 pripažinta negaliojančia A. J. ir D. J. povedybinė sutartis, tačiau į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl būtinųjų išlaidų tenkančių būsto išlaikymui, nebuvo numatyta, kokia dalimi prie šeimos būsto išlaikymo prisidės bankrutuojančio asmens sutuoktinė. Grąžinus klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bankroto administratoriaus prašymas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paliktas nenagrinėtas bei pratęstas terminas pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą (el. 4 t., b. l. 118?119).
  6. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau kreditoriai bei apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad bankrutuojančio asmens sutuoktinė turėtų prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, todėl A. J. atitinkamai pakoregavo mokumo atkūrimo planą ir sumažino būtiniesiems poreikiams reikiamą pinigų sumą nuo 260 Eur/mėn. iki 187 Eur/mėn., numatant, kad prie šeimos būsto išlaikymo prisidės ir bankrutuojančio asmens sutuoktinė D. J.. A. J. atitinkamai padidino kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriamą sumą nuo 100 Eur/mėn. iki 173 Eur/mėn. bei perskaičiavo kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką (el. 4 t., b. l. 154–163). Administratorius, susipažinęs su parengtu patikslintu mokumo atkūrimo planu, padarė išvadą, kad jis atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus ir siūlė kreditoriams pritarti (el. 4 t., b. l. 164). 2017 m. rugsėjo 21 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, turintys 93,51 procentus teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, t. y. raštu balsavo septyni kreditoriai: AB SEB bankas, VĮ Turto bankas, UAB „Swedbank lizingas“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, G. K., I. E. ir E. P.. Mokumo atkūrimo planui nepritarė trys antros eilės kreditoriai G. K., E. P. ir UAB „Swedbank lizingas“ (el. 4 t., b. l. 134?136, 137?138, 142, 145, 148, 148, 150, 151, 152). Taigi patikslintame mokumo atkūrimo planui pritarė hipotekos kreditorė AB SEB bankas (100 procentų pirmos kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu), taip pat 24,74 procentai antros eilės kreditorių, t. y. prieštaravo antros eilės kreditoriai, turintys 66,98 procentų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, o kiti tiesiog nepasinaudojo teise dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad mažiau nei pusę antros grupės kreditorių (t. y. 24,74 procentai) pritarė plano tvirtinimui, daroma išvada, kad sprendimas dėl pritarimo plano projektui nepriimtas 2017 m. rugsėjo 21 d. kreditorių susirinkime (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
  7. Nepaisant to, kad kreditoriai ir pakartotiniame susirinkime nepritarė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui, tai savaime nereiškia, kad bankroto administratorius negali kreiptis į teismą prašydamas patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Tokiu atveju teismas privalo analizuoti kreditorių nepritarimo priežastis, o nustatęs, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio nuostatų, bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros – gali atisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą.
  8. Kaip minėta nutarties 17 punkte, fizinio asmens bankroto proceso tikslas yra atkurti fizinio asmens mokumą ir bankroto administratoriui bei kreditoriams padedant, kontroliuojant fizinių asmenų turto ir finansinių srautų valdymą išugdyti jų didesnę finansinę atsakomybę už prisiimamus finansinius įsipareigojimus. Sutiktina, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi dėti maksimaliais pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), tačiau bankrutuojančio asmens kreditoriai taip pat turi būti aktyvūs spręsdami klausimus, susijusius su mokumo atkūrimo plano tvirtinimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projektui nustatytais FABĮ 7 straipsnyje reikalavimais, – šiuo atveju įstatyme nereikalaujama patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592). Taigi teismas gali atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą, tik tuo atveju jei kreditorių nurodytos nesutikimo priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį ir teismas pripažįsta, kad dėl bankroto procesas negalimas.
  9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad balsavimo raštu biuleteniuose buvo aiškiai numatyta, kad kreditorių susirinkimas vyks 2017 m. rugsėjo 21 d. 10 val., tačiau kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ pastabas dėl mokumo atkūrimo plano atsiuntė elektroniniu paštu tik 2017 m. rugsėjo 21 d. 12.32 val., t. y. po to, kai prasidėjo kreditorių susirinkimas (el. 4 t., b. l. 147). Kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ teigimu, kad mokumo atkūrimo plane nenumatytos konkrečios priemonės, kurių bankrutuojantis asmuo ketina imtis, siekdamas atkurti savo mokumą. Kiti kreditoriai G. K. ir E. P. nenurodė, kodėl jie nesutinka su siūlomu mokumo atkūrimo plano projektu (el. 4 t., b. l. 150, 152), tačiau atskirajame skunde G. K. iš esmės sutiko su UAB „Swedbank lizingas“ pozicija, nes mokumo atkūrimo plane nenumatytos priemonės, kurių bankrutuojantis asmuo ketina imtus siekdamas atkurti mokumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kreditorių G. K. ir UAB „Swedbank lizingas“ nurodytos nesutikimo priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį, nes FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte tiesiogiai numatyta plane turi būti numatytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos).
  10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad mokumo atkūrimo planas nėra patvirtinamas jau gana ilgą laiko tarpą (daugiau nei metus), pirmąkart klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo kreditoriai sprendė dar 2017 m. kovo 24 d. o ilgas laiko tarpas, kai iškėlus bankroto bylą nepatvirtinamas mokumo atkūrimo planas nėra suderinamas su FABĮ tikslais. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad maksimalus terminas nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano pateikimo termino – 5 mėnesiai, tačiau net ir pasibaigus šiam terminui, teismai neturėtų skubėti nutraukti bylos, nes tai yra kraštutinė priemonė, visais atvejai būtina įvertinti bankrutuojančio asmens procesinį elgesį ir aplinkybes, dėl kurių kreditoriai nepritaria plano projektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592)
  11. Nagrinėjamu atveju bankrutuojantis A. J. dėjo pastangas pataisyti mokumo atkūrimo planą atsižvelgdamas į ankstesniuose kreditorių susirinkimuose išsakytas pastabas: pareiškėjas padidino kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriamą sumą nuo 100 Eur/mėn. iki 173 Eur/mėn., taigi pareiškėjas numatė, kad net 46 procentai mėnesinių pajamų bus skiriama atsiskaityti su kreditoriais. Nors bankrutuojantis A. J. mokumo atkūrimo plane nenurodė, kad ketina kelti savo kvalifikaciją, didinti uždarbį ir taip kuo daugiau prisidėti prie kreditorių poreikių tenkinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bankrutuojantis A. J. yra dirbantis, jis yra darbo (projektų) vadovas, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 400 Eur (atskaičius mokesčius) sumą, kad jos neseniai padidėjo ir, pareiškėjo teigimu, jo pajamos gali augti ir ateityje, be to, pareiškėjas yra vedęs, jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas ( - ), kurį realizavus būtų galima atsiskaityti (visiškai ar iš dalies) su hipotekos kreditore AB SEB banku bei kitais bankrutuojančio asmens kreditoriais.
  12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skundo nurodomi tie patys argumentai, jog pareiškėjo darbovietės UAB „( - )“ direktorius yra pareiškėjo brolis, dėl ko tikėtina, jog darbo užmokesčio padidėjimui įtakos gali turėti giminystės ryšiai, be to, patvirtintas mokumo atkūrimo planas neįpareigoja pareiškėjo imtis jokių aktyvių veiksmų atkurti mokumui, siekti gauti didesnes pajamas, ieškoti papildomo darbo, kurie buvo nurodyti ir G. K. atskirajame skunde dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties (el. 4 t., b. l. 78–80). Tiek tuomet, tiek ir dabar apeliantas nurodė tik deklaratyvius argumentus, kurie nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 12 ir 178 straipsniai). Neįrodžius aplinkybių, kuriomis šalis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, atsiranda neigiamos pasekmės – jos laikomos neįrodytomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien abstraktūs samprotavimai, kad bankrutuojantis asmuo galėtų persikvalifikuoti, susirasti geriau apmokamą darbą neleidžia daryti išvados, kad bankrutuojantis asmuo nesiekia atkurti mokumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su administratoriaus pozicija, kad persikvalifikavimas lemtų papildomas išlaidas, susijusias su naujos specialybės įgijimu, be to, darbo pakeitimas nebūtinai garantuotų pajamų padidėjimą, todėl nėra tikslinga numatyti tokius įpareigojimus mokumo atkūrimo plane.
  13. Pastebėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs, kokia dalis kreditorinių reikalavimų turėtų būti tenkinami bankroto metu, todėl vien aplinkybė, kad per mokumo atkūrimo plane numatytą terminą nebus tenkinti visi kreditoriai reikalavimai, savaime nereiškia, kad bankrutuojančio asmens nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo nutraukti bankroto procesą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016 pripažino, kad vien aplinkybė, kad bankrutuojančias asmuo gauna nedideles pajamas, kurių užtenka tik būtiniausiems poreikiams tenkinti, o teismui pateiktame patvirtinti mokumo atkūrimo plane kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodytos nulinės sumos, savaime nereiškia, kad toks mokumo atkūrimo planas negali būti patvirtintas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad bankroto procedūrų metu būtų tenkinta tik nedidelė apelianto reikalavimų dalis ir tai rodo, kad bankrutuojančio asmens nesąžiningumą, siekį „nurašyti“ skolas.
  14. Teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad kreditoriai turi teisę kontroliuoti kaip bankrutuojantis asmuo įgyvendins mokumo atkūrimo planą, o pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, padidėjus bankrutuojančio asmens pajamoms mokumo atkūrimo planas gali būti tikslinamas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis), tuo atveju, kai bankrutuojantis asmuo sąmoningai siekia išvengti prievolių vykdymo kreditoriams, t. y. sumažina savo pajamas, kreditoriai turi teisę inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 10 straipsnis).
  15. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad nagrinėjamu atveju patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  16. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

6Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

7Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

9Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai