Byla e2A-745-794/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „AARGAU“, uždarajai akcinei bendrovei „Elioinvest“, uždarajai akcinei bendrovei „FC Real Estate“, uždarajai akcinei bendrovei „FM Real Estate“, uždarajai akcinei bendrovei „Green Fin“, uždarajai akcinei bendrovei „Obwalden“, uždarajai akcinei bendrovei „SBSUN“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“ dėl nekilnojamojo turto pripažinimo įkeistu hipoteka.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutuojanti KU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti UAB ,,AARGAU“ priklausančius inžinerinius statinius (fotovoltines saulės elektrines), esančius ( - ), kurių unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), įkeistais hipoteka, o inžinerinį statinį (fotovoltinę saulės elektrinę) „( - )“, esančią ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), bei inžinerinį statinį (fotovoltinę saulės elektrinę) „( - )“, esančią ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), įkeistais bankrutavusiai KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. spalio 5 d. maksimaliojo įkeitimo sutartyje, identifikavimo kodas ( - ), nurodytomis sąlygomis; 2) pripažinti UAB „ELIOINVEST“ priklausančius inžinerinius statinius (fotovoltines saulės elektrines), esančius ( - ), kurių unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), įkeistais hipoteka, o inžinerinį statinį (fotovoltinę saulės elektrinę) „( - )“, esančią ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ir inžinerinį statinį (fotovoltinę saulės elektrinę) „( - )“, esančią ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), įkeistais bankrutavusiai KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. spalio 5 d. maksimaliojo įkeitimo sutartyje, identifikavimo kodas ( - ), nurodytomis sąlygomis; 3) pripažinti UAB „Green Fin“ priklausančius inžinerinius statinius (fotovoltines saulės elektrines), esančius ( - ), kurių unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), įkeistais hipoteka bankrutavusiai KU „Vilniaus taupomoji kasa“, o inžinerinį statinį (fotovoltinę saulės elektrinę) „( - )“, esančią ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ir inžinerinį statinį (fotovoltinę saulės elektrinę) „( - )“, esančią ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), įkeistais 2012 m. spalio 22 d. maksimaliojo įkeitimo sutartyje, identifikavimo kodas ( - ), nurodytomis sąlygomis.
  2. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. spalio 3 d. su atsakove UAB „AARGAU“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 321 500 Eur paskola, o šios paskolos užtikrinimui 2012 m. spalio 5 d. buvo sudaryta maksimaliojo įkeitimo sutartis, kuria UAB „Sun Industries“ ieškovės naudai įkeitė įrangą. 2012 m. spalio 18 d. ieškovė sudarė paskolos sutartį su UAB „ELIOINVEST“, pagal kurią ieškovė paskolino 321 500 Eur, o šios paskolos užtikrinimui 2012 m. spalio 5 d. buvo sudaryta maksimaliojo įkeitimo sutartis, pagal kurią UAB „Sun Industries“ ieškovės naudai įkeitė įrangą. 2012 m. spalio 18 d. ieškovė sudarė paskolos sutartį su UAB „FC Real estate“, kuria suteikė 120 900 Eur paskolą, o 2012 m. spalio 22 d. šios paskolos užtikrinimui buvo sudaryta maksimaliojo įkeitimo sutartis, pagal kurią UAB „Sun Industries“ įkeitė įrangą ieškovei. 2012 m. spalio 3 d. ieškovė sudarė paskolos sutartį su atsakove UAB „FC Real estate“ ir atsakovei suteikė 201 500 Eur paskolą, o šios sutarties užtikrinimui 2012 m. spalio 5 d. sudarė maksimaliojo įkeitimo sutartį, kuria UAB „Sun Industries“ ieškovės naudai įkeitė įrangą. 2012 m. spalio 18 d. buvos sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Green Fin“, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 321 500 Eur paskola, o šios paskolos užtikrinimui 2012 m. spalio 22 d. ieškovė sudarė maksimaliojo įkeitimo sutartį, pagal kurią UAB „Sun Industries“ įkeitė įrangą. 2012 m. lapkričio 9 d. ieškovė sudarė paskolos sutartį su UAB „SBSUN“, kuria ieškovė suteikė 281 900 Eur paskolą, o 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 13 d. buvo sudarytos maksimaliojo įkeitimo sutartys šios paskolos užtikrinimui ir UAB „Sun Industries“ įkeitė įrangą ieškovės naudai. Ieškovė pažymėjo, kad visa UAB „Sun Industries“ ieškovės naudai įkeista įranga yra žemės sklypuose, esančiuose ( - ). Be to, skolininkės ieškovės naudai įkeitė žemės sklypų, kuriuose pastatyta saulės fotovoltinių elektrinių įranga, subnuomos teises. Pabrėžė, kad maksimaliojo įkeitimo sutartys draudė bet kokiu būdu perleisti saulės fotovoltinių elektrinių įrangą tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjo teises į jį ar apsunkinti bet kokiais kitais suvaržymais. Tačiau VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog iš įkaito davėjo įkeistos įrangos yra sukurti nekilnojamojo turto objektai (saulės fotovoltinės elektrinės) ir įregistruoti pačių skolininkių vardu, tačiau elektrinės, kaip nekilnojamojo turto objektai, neįkeistos ieškovės naudai. Ieškovė prašė pripažinti atsakovėms priklausančias saulės fotovoltines elektrines įkeistomis hipoteka ieškovės naudai.
  3. Atsakovės ir trečiasis asmuo UAB „Sun Industries“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės ir trečiasis asmuo sutinka, jog užtikrinant atsakovių prievoles ieškovei buvo įkeistas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas – saulės elektrinių įranga. Nesutinka su reikalavimu šio įkeitimo pagrindu pripažinti, jog ieškovei yra įkeisti nekilnojamieji daiktai. Teigė, jog saulės elektrinė yra nekilnojamasis daiktas (statinys), susidedantis iš statinio laikančiųjų konstrukcijų (pamatų) ir įrenginių. Nekilnojamojo turto registre yra registruojamos tik statinio (saulės elektrinės) laikančiosios konstrukcijos – pamatai, tuo tarpu atsakovių tinkamas prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymas buvo užtikrintas kilnojamojo turto įkeitimu (saulės moduliai, elektros kabeliai ir t. t.). Pabrėžė, kad ieškovė privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
  4. Dublike ieškovė pažymėjo, kad 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesiais visa ieškovei įkeista įranga jau buvo surinkta ir sumontuota, todėl de facto buvo įkeista ne pavienė įranga, o pati saulės elektrinė kaip statinys. Pabrėžė, kad gavus leidimus gaminti elektros energiją, šios elektrinės buvo užregistruotos kaip nekilnojamieji daiktai. Ieškovė teigė, kad pamatai yra saulės elektrinių, kaip pagrindinio daikto, esminė dalis, t. y. antraeilis daiktas, o antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje.
  5. Triplike atsakovės ir trečiasis asmuo UAB „Sun Industries“ pabrėžė, kad ieškovė neįrodė, jog pagal maksimaliojo įkeitimo sutartis įkeista įranga buvo panaudota saulės elektrinių statybai. Nurodė, kad vien tai, jog ieškovei įkeisti kilnojamieji daiktai, t. y. tam tikra įranga, nesudaro pagrindo traktuoti, kad ieškovės naudai turėtų būti įkeistos atsakovams priklausančios saulės elektrinės.
  6. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės ir trečiasis asmuo UAB „Sun Industries“ nurodė, kad naujai sukurtas daiktas, kuris buvo sukurtas iš atskirų kilnojamųjų daiktų, kurie nepriklausomai nuo to ar buvo įkeisti kreditoriaus naudai, ar nebuvo įkeisti, jokiais atvejais negali būti laikomi įkeistais, kadangi sukurtas naujas civilinių teisių objektas netampa įkeistu vien dėl to, jog atskiros jo sudedamosios dalys buvo įkeistos.
  7. Trečiasis asmuo UAB „Arginta“ atsiliepime į ieškinį, nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Trečiasis asmuo UAB „Sun Industries“ ir atsakovės yra projektinės įmonės, įsteigtos konkretiems saulės jėgainių projektams vystyti. Jų turtą sudaro pastatytos saulės jėgainės, žemės sklypų subnuomos teisės ir teisės į saulės jėgainių generuojamas pajamas. Patenkinus ieškovės reikalavimus ir išplėtus įkeitimo apimtį, būtų nepagrįstai pažeistos UAB „Arginta“, kaip atsakovių ir UAB „Sun Industries“ kreditorės, teisės ir interesai, nes jos reikalavimai nėra užtikrinti ginčo turtu. Už saulės jėgainių statybą ir su tuo susijusias aptarnavimo paslaugas atsakovės ir trečiasis asmuo UAB „Sun Industries“ iki šiol nėra pilnai atsiskaitę su UAB „Arginta“ (skola ne mažiau 476 577,77 Eur). Ginčo turto sukūrimui buvo panaudota ne tik UAB „Sun Industries“ perduota įranga, tačiau ginčo turto įrengimo darbus UAB „Arginta“ atliko taip pat savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis. Nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovės (ir/ar UAB „Sun Industries“) būtų susitarę dėl paskolos sutarčių 2.14 punkte numatytų užtikrinimo priemonių pakeitimo tokiu būdu, kad paskolos sutarčių užtikrinimui turėtų būti sudarytas hipotekos sandoris įkeičiant ginčo turtą. Ieškovė yra profesionali finansuotoja, todėl privalėjo įvertinti paskolos gavėjo paraišką ir finansuojamo projekto riziką bei tinkamai nustatyti reikiamas užtikrinimo priemones dar prieš išduodant paskolas. Pažymėjo, kad be įrangos ieškovės naudai įkeista visa eilė kito turto, įskaitant garantuotą finansinį srautą iš elektros gamybos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įkeitimo teisės negali realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir kad apskritai būtų inicijavusi išieškojimą iš įkeistos įrangos. Be to, ieškovė paskolos sutartis nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovės reikalavimams užtikrinti yra areštuotas ginčo turtas ieškovės naudai.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad įsipareigojimų pagal paskolos sutartis užtikrinimui ieškovės naudai pagal maksimaliojo įkeitimo sutarčių 4 punktą buvo įkeistas tik kilnojamasis turtas – įkaito davėjui nuosavybės teise priklausanti įranga (fotovoltiniai moduliai T&Solar 240 W p (230 vnt.), fotovoltiniai moduliai Yingli Solar 225 Wp (21 vnt.), fotovoltiniai moduliai Yigli YL245P-29B (1872 vnt.), inverteriai Kaco Powador 14.0 TL3 INT (6 vnt.), laikikliai (15 vnt.). Bendras kiekis – 2 144 vnt. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, jog minėta įranga ir ginčo turtas, kaip nekilnojamasis turtas, gali būti laikomi tapačiais objektais, kadangi be minimos ginčo įrangos, saulės jėgaines sudaro ir kiti daiktai: pamatai, laikančiosios konstrukcijos, transformatorinių pastotės, kabeliai ir kt. Saulės jėgainių investicinis projektas – tai saulės jėgainių komponentų sujungimas į vientisą sistemą ir jų tarpusavio suderinimas, statybos užbaigimo procedūros, energijos plėtros bei energijos gamybos leidimų gavimas.
  3. Teismas nustatė, jog šalys sudarė įkeitimo sutartį, tačiau byloje nėra duomenų, kad jos būtų įsipareigoję sudaryti hipotekos sandorį. Šalys nei paskolos sutartyse, nei įkeitimo sutartyse nesusitarė, kad ieškovės suteiktos paskolos bus užtikrintos hipoteka. Ieškovė teigdama, jog atsakovės ir UAB „Sun Industries“ yra nesąžiningos, kadangi įregistravusios ginčo turtą kaip nekilnojamąjį, neįregistravo hipotekos ieškovės naudai, taip pat, kad atsakovės yra susiję su ieškovės vadovybe bei tarpusavyje, tačiau šiems teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė juos patvirtinančių įrodymų.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė bankrutuojanti KU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

511.1. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo elektrinėse yra įmontuota ieškovei įkeista įranga, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Teismas pripažino, kad įranga buvo atvežta į aptariamus žemės sklypus ir juose sumontuota, tačiau kartu teismas teigia, jog ieškovė neįrodė, jog tai ieškovės naudai įkeista įranga. Jog sumontuota įranga nėra tapati, teigė atsakovės ir trečiasis asmuo, todėl būtent jiems tenka pareiga įrodyti, kad tai nėra tapati įranga. Per visą bylos nagrinėjimą, tretieji asmenys ir atsakovės taip ir nepateikė teismo reikalaujamų duomenų. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už jos skolintas lėšas buvo įgyta ginčo įranga, kur buvo įkeista ieškovės naudai. Taip pat tai, jog įranga buvo atvežta į ginčo sklypus ir juose sumontuotos saulės elektrinės. Trečiajam asmeniui nepateikus teismo reikalaujamų įrodymų, turi būti taikoma contra spoliatorem taisyklė – teismas negalėjo spręsti, kad ginčo įranga nėra sumontuota ginčo saulės elektrinėse.

611.2. Teismas, atsisakęs pripažinti ginčo elektrines įkeistomis ieškovės naudai, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas pirmiausia netinkamai nustatė, kad paskolos sutarčių specialiųjų sąlygų 2.4 punkto sąlygų pagrindu paskolos grąžinimas buvo užtikrintas atsakovių įmonių akcijų įkeitimu, saulės fotovoltinių elektrinių įrangos įkeitimu, subnuomos teisės įkeitimu, turtinių teisių, kylančių iš sutarties su AB Lesto, įkeitimu arba reikalavimo teisių į gautinas sumas pagal sutartį su AB Lesto paskolos davėjui, UAB ,,Sun Industries“ laidavimu visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui. Šios užtikrinimo priemonės buvo nustatytos, atsižvelgiant į tai, kad susitarimo dėl jų ir jų įforminimo metu ginčo saulės elektrinės neatitiko pilnai reikalavimų jas įregistruoti ir įkeisti kaip nekilnojamą turtą. Taip pat svarbu tai, kad trečiasis asmuo UAB ,,Sun Industries“, kuriam įrangos įkeitimo metu priklausė jos nuosavybė, ir atsakovės, maksimaliojo įkeitimo lakštais ir paskolos sutartimis įsipareigojo be rašytinio ieškovės sutikimo nekeisti ginčo įrangos statuso ir neperleisti tretiesiems asmenims, apsunkinti ieškovės galimybes patenkinti reikalavimą iš įkeitimo objekto. Ieškovė buvo užtikrinta, kad paruošus įrangą jos registravimui į nekilnojamąjį daiktą, bus kreiptasi į ieškovę dėl jos sutikimo. Tačiau šiuo atveju, be ieškovės sutikimo trečiasis asmuo perleido atsakovėms elektrinių nuosavybės teisę, o atsakovės jas registravo kaip nekilnojamo turto objektą ir šiuo metu laikosi pozicijos, kad dėl to saulės elektrinės nėra įkeistos hipoteka. Atsakovė būtų davusi sąlyginį sutikimą, jog saulės elektrinės bus įkeistos hipoteka. Tokiu atveju nebūtų sukurta visiškai nauja užtikrinimo priemonė ir nebūtų nepagrįstai išplėstas ieškovės reikalavimų užtikrinimas, nes visa įranga buvo finansuojama ieškovės. Pirmosios instancijos teismas sukūrė ydingą precedentą, leidžiantį skolininkams piktnaudžiauti pažeidžiant kreditorių teises. Hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai. Tokios nuostatos įtvirtintos ir įkeitimo sutartyse.

  1. Atsakovės UAB „AARGAU“, UAB „Elioinvest“, UAB „FC Real Estate“, UAB „FM Real Estate“, UAB „Green Fin“, UAB „Obwalden“, UAB „SBSUN“ ir trečiasis asmuo UAB „Sun Industries“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

712.1. Ieškovė žinojo ir turėjo žinoti, kad įvykdžius projektą saulės jėgainės bus įregistruotos nekilnojamojo turto objektais. Be to, ieškovė niekada nereiškė reikalavimų ar pretenzijų į saulės jėgaines kaip būsimus ar esamus nekilnojamojo turto objektus. Dėl šių priežasčių saulės jėgainių įregistravimas nekilnojamojo turto objektais negalėjo pažeisti ir nepažeidė ieškovės teisių. Ieškiniu ieškovė iš esmės siekia pasinaudodama teismais sukurti ir įtvirtinti naują, penktąją paskolos reikalavimų užtikrinimo priemonę – hipoteką, t. y. nesąžiningai išplėsti savo, kaip kredito davėjo, reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašą.

812.2. Šalims nesudarius nei notarinės formos hipotekos sandorio, taip pat nesusitarus dėl hipotekos objekto nėra jokio pagrindo pripažinti, kad saulės jėgainės (kaip nekilnojamieji daiktai) yra įkeisti hipoteka – toks pripažinimas aiškiai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms dėl hipotekos sandorio galiojimo.

913.3. Ieškovė galėjo rinktis reikalavimų užtikrinimo priemones. Teisės aktai sudarė visas galimybes ieškovei reikalauti, jog saulės jėgainės būtų įkeistos hipoteka. Jeigu ieškovė turi priekaištų savo esamiems ar buvusiems darbuotojams, kurie priėmė sprendimus ar pasirašė paskolos bei maksimaliojo įkeitimo sutartis, ieškovė turi visas teisines galimybes būtent šių asmenų atžvilgiu pradėti teisminius procesus. Tuo tarpu kitų šalių (atsakovių) interesai negali nukentėti dėl to, kad ieškovė šiuo metu yra nepatenkinta savo pačios anksčiau priimtais sprendimais.

1012.4. Priešingai nei teigia ieškovė, maksimaliojo įkeitimo sutartys nebuvo pažeistos. Ieškovei buvo ir turėjo būti žinomos visos aplinkybės, iš kurių ieškovė kildina tariamą savo teisių pažeidimą – kad bus sukurtos saulės jėgainės kaip nekilnojamieji daiktai; kad jie bus įregistruoti viešame registre; kad saulės jėgainių savininkai bus tretieji asmenys. Tačiau netgi tuo atveju, jeigu ieškovė mano, jog buvo pažeistos maksimaliojo įkeitimo sutarčių sąlygos (su kuo kategoriškai nesutiktina), ieškovės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.216 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju ieškovė, prašydama teismo pritaikyti įstatymuose neįtvirtintus teisinės gynybos būdus, pati piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir reiškia reikalavimus, prieštaraujančius visai eilei imperatyvių teisės aktų nuostatų.

1112.5. Pagal įrodinėjimo taisykles kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, todėl, jeigu iškovė teigė, kad saulės elektrinių įranga, kuri buvo įkeista maksimaliojo įkeitimo sutartimis, buvo sumontuota tam tikrose jėgainėse, ieškovė privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus. Projektas buvo vystomas ne tik iš ieškovės finansuotų sumų. Ieškovė šios aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu net neginčijo, ir šį klausimą pradėjo kelti tik apeliaciniame skunde, todėl ieškovės argumentai, susiję su saulės jėgainių projekto finansavimu apskritai nenagrinėtini apeliacine tvarka.

  1. Trečiasis asmuo UAB „Arginta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1213.1. Pareiga įrodyti, kad pagal paskolos sutartis trečiojo asmens įkeitimo sutartimis įkeista įranga yra sumontuota konkrečiai atsakovėms priklausančiame ginčo turte, kurį ieškiniu siekiama pripažinti įkeistu hipoteka ieškovės naudai, tenka ieškovei, tačiau ieškovė šios savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodyta pažeidėjui nepalankia (contra spoliatorem) prezumpcija, kadangi lemtų neteisėtą teismo sprendimą, nes jame būtų nuspręsta (arba nustatyti prejudiciniai faktai), dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų materialinių teisių ir pareigų. Be to, duomenis galėjo surinkti ir pati ieškovė.

1313.2. Patenkinus ieškovės reikalavimus ir išplėtus įkeitimo apimtį, būtų nepagrįstai pažeistos UAB ,,Arginta“, kaip atsakovių ir UAB ,,Sun Industries“ kreditorės, teisės ir interesai. Ginčo turto įrengimo darbus UAB ,,Arginta“ atliko taip pat savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis, t. y. UAB ,,Arginta“ į ginčo turto sukūrimą įdėjo didelės vertės tiek materialius tiek nematerialius resursus, už kuriuos su UAB ,,Arginta“ iki šiol nėra tinkamai atsiskaityta. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nepagrįstai pateikiamas vertinimas, kad ginčo turtas yra ta pati ieškovei įkeista įranga (kilnojamas turtas) tik pakeistas jos teisinis statusas į nekilnojamąjį turtą.

1413.3. Jau sudarant paskolos sutartis ir nustatant užtikrinimo priemones, ieškovė suprato (turėjo suprasti), kad ginčo turtas bus suformuotas, kaip nekilnojamieji daiktai ir privalės būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė siekė, kad būtų įkeistas ginčo turtas kaip nekilnojamasis turtas, nes priešingu atveju tai būtų aiškiai įtvirtinta sutartyse. Ieškovės akcentuojami tariami įkeitimo sutarties pažeidimai nesudaro pagrindo sutartinius įkeitimo teisinius santykius modifikuoti į hipotekos teisinius santykius. Būtent ieškovė piktnaudžiauja teise, reikšdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį teisme, taip galimai siekdama dėl savo neprofesionalumo sudarant paskolos sutartis kilusias pasekmes perkelti kitiems asmenims, įskaitant atsakovių ir UAB ,,Sun Industries“ kreditorę UAB ,,Arginta“, t. y. įgyti nepagrįstą savo reikalavimų tenkinimo pirmumą kitų kreditorių atžvilgiu.

1513.4. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti ginčo turtą įkeistu hipoteka remiantis daiktinės teisės nuostatomis. Ieškovė iš esmės prašo įrangai, kaip kilnojamajam turtui, taikyti nekilnojamiesiems daiktams nustatytas taisykles, su kuo trečiasis asmuo nesutinka. Ginčo turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2014 m. kovo mėnesį, neegzistavo jokie įkeisti nekilnojamieji daiktai, įrangos, kaip kilnojamojo turto, atžvilgiu netaikytinos hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Jei vis dėlto būtų nustatyta, kad įranga tapo ginčo turto, t. y. nekilnojamojo daikto dalimi, turėtų būti laikoma, kad įranga, kaip kilnojamasis turtas nustojo egzistavusi, t. y. žuvo, su visomis iš sekančiomis pasekmėmis, įskaitant įkeitimo pabaigą.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Sun Industries“ ir UAB „Arginta“ sudarė saulės jėgainių įrengimo valdymo sutartį, pagal kurią UAB „Arginta“ įsipareigojo įrengti 69 saulės fotovoltines jėgaines nurodytose jėgainės vietose, atlikdama specifikacijoje nurodytus bei visus kitus būtinus darbus, o UAB „Sun Industries“, veikdama savo užsakovų (saulės jėgainių savininkų) pavedimu bei interesais įsipareigojo teikti UAB „Arginta“ pagalbą, spręsti visus iškilusius klausimus, organizuoti ir valdyti visą saulės jėgainių parko statybų procesą savininkų vardu bei sumokėti UAB „Arginta“ už atliktus darbus. 2012 m. rugsėjo 14 d. UAB „Sun Industries“ ir atsakovės sudarė sutartis, kuriomis UAB „Sun Industries“ įsipareigojo vykdyti saulės jėgainių statybos darbus, taip pat su tuo susijusius darbus ir atsakovėms perduoti visiškai įrengtas saulės jėgaines. 2012 m. spalio – lapkričio mėn. tarp ieškovės ir atsakovių buvo sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias ieškovė suteikė paskolas atsakovėms saulės fotovoltinių elektrinių investiciniams projektams finansuoti. Paskolos sutarčių vykdymo užtikrinimui buvo sudarytos maksimaliojo įkeitimo sutartys, kuriomis įkeista UAB „Sun Industries“ priklausanti įranga – fotovoltiniai moduliai, inverteriai, laikikliai. 2013 m. gruodžio 6 d. galutiniu darbų priėmimo-perdavimo aktu UAB „Arginta“ perdavė UAB „Sun Industries“ darbus – įrengtas 69 fotovoltines saulės jėgaines, įskaitant ginčo turtą, o UAB „Sun Industries“, kaip jėgainių įrengimo proceso valdytoja, darbus priėmė. 2014 m. kovo mėn. parengtos ginčo turto kadastrinės bylos ir ginčo turtas įregistruotas nekilnojamojo turto registre atsakovių vardu. 2015 m. vasario 13 d. ieškovė kreipėsi į atsakoves dėl skolos pagal paskolos sutartis sumokėjimo, įkeitimo pakeitimo ir galimo paskolos sutarties nutraukimo. Paskolos sutartys su atsakovėmis buvo nutrauktos.
  4. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šios bylos šalims, nes sprendė, kad ieškovei teko pareiga įrodinėti, kad ginčo įranga yra sumontuota ginčo saulės elektrinėse.
  5. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju tiek ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad ginčo įranga (fotovoltiniai moduliai, inverteriai, laikikliai) yra sumontuota ginčo saulės elektrinėse, tie atsakovės bei tretieji asmenys, kurie teigė, kad tai nėra tapati įranga.
  6. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog ginčo įranga sumontuota ginčo elektrinėse laikė įrodyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė kuriose konkrečiai elektrinėse įranga sumontuota. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinių siekė pripažinti įkeistomis 46 fotovoltines saulės jėgaines (( - )), priklausančias atsakovėms, tačiau buvo nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB ,,Arginta“ žemės sklypuose įrengė 69 fotovoltines saulės jėgaines. Taigi, ieškovė turėjo įrodyti, jog būtent jos nurodytose 46 fotovoltinėse saulės elektrinėse yra sumontuota ginčo įranga.
  7. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi teismas įpareigojo atsakoves ir trečiuosius asmenis ,,Arginta“ bei UAB ,,Sun Industries“ pateikti minėtų saulės elektrinių įrangos priėmimo-perdavimo aktus, pasirašytus pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. saulės jėgainių įrengimo sutartį, brėžinius ir projektą, ataskaitas apie darbų eigą, tarpinius ir galutinius minėtų elektrinių atliktų darbų perdavimo aktus, įrengimo darbų ataskaitas, kurios buvo teiktos atsakovėms iš UAB „Sun Industries“, 2012 m. rugsėjo 14 d. sutarčių su atsakovėmis dėl saulės elektrinių statybos priedus Nr. 1 „Saulės jėgainių įranga“, taip pat saulės elektrinių projekto verslo planą arba planus, jeigu tokių buvo ne vienas. Minėta informacija teismui bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo pateikta, nors teismas ir pakarotinai kreipėsi į atsakoves ir trečiuosius asmenis. Atsakovių ir trečiojo asmens UAB ,,Sun Industries“ atsisakymas pateikti įrodymus šiuo atveju net ir remiantis apeliantė minimu principu contra spoliatorem (jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs) lemiamos reikšmės ginčo išsprendimui nedaro, nes viena vertus, kaip minėta, tiek pats pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta tai, jog ginčo įranga buvos sumontuota į elektrines, tiek ir atsakovės su trečiaisiais asmenimis neneigia šio fakto atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Kita vertus, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, saulės jėgaines sudaro ne tik ginčo įranga, bet ir kiti daiktai – pamatai, laikančiosios konstrukcijos, transformatorinių pastotės, kabeliai ir kt., kas neleidžia daryti išvados, jog saulės elektrinės ir ginčijamas turtas (būtent elektrinės ( - )) yra tapatūs daiktai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien to, kad elektrinėse buvo sumontuota ieškovei įkeista įranga, nepakanka, kad ieškovės ieškinys būtų tenkintas, kadangi tam būtina nustatyti teisinius pagrindus. Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių nepažeidė, tačiau netinkamai vertino įrodymus, t. y. nesivadovavo visais įrodymų vertinimo principai, tačiau šis pažeidimas, nors apeliaciniame skunde apeliantė jam skiria itin didelį dėmesį, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl nurodyto proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kadangi siekiant ginčo turtą pripažinti įkeistu hipoteka būtina nustatyti teisinį pagrindą.
  8. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas, atsisakęs pripažinti ginčo elektrines įkeistomis ieškovės naudai, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad paskolos sutarčių specialiųjų sąlygų 2.4 punkto sąlygų pagrindu paskolos grąžinimas buvo užtikrintas atsakovių įmonių akcijų įkeitimu, saulės fotovoltinių elektrinių įrangos įkeitimu, subnuomos teisės įkeitimu, turtinių teisių, kylančių iš sutarties su AB Lesto, įkeitimu arba reikalavimo teisių į gautinas sumas pagal sutartį su AB Lesto paskolos davėjui, UAB ,,Sun Industries“ laidavimu visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui. Su šiuo teiginiu negalima sutikti, nes šios užtikrinimo priemonės yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos paskolos sutarčių Specialiosios dalies 2.14 punkte. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad ieškovė yra profesionalus kredito davėjas, todėl jai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, dėl ko sandorių sudarymo metu turėjo žinoti ne tik kokio pobūdžio užtikrinimo priemones pasirenka, bet ir tai, kad po saulės jėgainių investicinio projekto įgyvendinimo bus sukurti nekilnojamieji daiktai – saulės jėgainės.
  10. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Kaip teisingai nurodo atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą, CK 4.184 straipsnio 2 dalis numato galimybę sudaryti sąlyginę hipoteką. Pagal minėtą normą, sąlygine hipoteka gali būti įkeičiamas būsimas nekilnojamasis daiktas, kuris bus sukurtas ateityje arba kurio savininku įkaito davėjas taps ateityje. Ši sąlyginė hipoteka įsigalioja nuo to momento, kai hipotekos objektu esantis daiktas įregistruojamas nekilnojamojo turto registre kaip įkaito davėjo nuosavybė. Nieko analogiško sutarties šalys nagrinėjamu atveju nesulygo, o atsakovės elgesys vertintinas kaip siekis dėl profesionalumo stokos ar vėliau pasikeitusių aplinkybių pakeisti jau sudarytą sandorį. Toks elgesys prieštarauja tiek bendriesiems teisės, tiek sutarčių teisei taikytiniems principams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vien apeliantės išsakyti subjektyvūs pamąstymai, galimi ateities siekiai, hipotetinės situacijos nepatenka į sutarčių turinį. Pažymėtina, kad kaip šalys yra laisvos sudaryti sandorius, taip jos yra laisvos ir daryti jų pakeitimus, susitarti dėl papildomų sąlygų, pvz. papildomų užtikrinimo priemonių, tačiau šiuo atveju, iš bylos duomenų matyti, kad tokie pakeitimai atlikti nebuvo. Taigi, šiuo atveju šalys sudarė paskolos sutartis, pasirinko aukščiau nurodytas užtikrinimo priemones, o papildomos hipotekos įregistravimas laikytinas užeinančiu už sutarties ribų ir iš esmės savavališku ieškovės siekiu įtvirtinti papildomą sandorio užtikrinimo priemonę.
  11. Nesutiktina su ieškovės teigimu, jog saulės jėgainės laikytinos antraeiliais ar priklausiniais įkeistos įrangos (fotovoltiniai moduliai, inverteriai, laikikliai) daiktas. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai, kurie skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. (CK 4.13 straipsnis). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju saulės elektrinės buvo sukurtos iš įkeistos įrangos bei kitų, ieškovei neįkeistų dalių, t. y. buvo sukurti nauji savarankiški nekilnojamieji objektai. Vien tai, kad be kitų saulės elektrinių dalių į šiuos objektus patenka ir įkeista įranga, nesudaro pagrindo teigti, jog pastatytos elektrinės yra šios įrangos antraeiliai daiktai. Kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškovės naudai įkeista įranga (kilnojamieji daiktai) negali būti sutapatinami su nauju nekilnojamu daiktu – fotovoltines saulės elektrinėmis.
  12. Apeliantė skunde nurodo sutarčių nuostatas, kuriomis remiantis atsakovės neva pažeidė sutartinius įsipareigojimus be raštiško kreditoriaus sutikimo keisti įkeičiamo daikto paskirtį ir/ar statusą, nesujungti, nedalinti ir kitokiu būdu nekeisti kreditoriui įkeičiamo daikto matmenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra sutartinių įsipareigojimų vykdymo klausimas, kuris ieškovės reikalavimui įtakos nedaro ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. net jei ir būtų nustatyta, kad atsakovės pažeidė sutartį, tai nebūtų pagrindu pripažinti ginčijamą turtą įkeistu hipoteka ieškovės naudai, o būtų taikoma sutartyse numatyta atsakomybė ginčą sprendžiat atskira teisės aktų nustatyta tvarka.
  13. Iš esmės ieškovės reikalavimas yra įregistruoti priverstinę hipoteką. Pagal CK 4.175 straipsnio 3 dalį priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 3) kitais CK numatytais atvejais. Taigi, matyti, kad apeliantės atvejis nepatenka į nė vieną iš išvardytų atvejų. Apeliantės reikalaujama hipoteka patenka į sutartinės hipotekos rūšis, t. y. nustatoma sutartimi, o kaip nustatyta – šiuo atveju ieškovės ir atsakovių sutartys to nenumatė.
  14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  15. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
  16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą atsakovė ir tretieji asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau įrodymus apie patirtas išlaidas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė tik trečiasis asmuo UAB ,,Arginta“. Teismui pateikti dokumentai (sąskaitą už teisines paslaugas, vietinio mokėjimo nurodymas) įrodo, kad UAB ,,Arginta“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 430,83 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Patirtos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl trečiajam asmeniui UAB ,,Arginta“ iš ieškovės bankrutavusios KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administravimui skirtų lėšų, priteistinos 1 430,83 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Trečiajam asmeniui UAB ,,Arginta“ iš ieškovės bankrutavusios KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteisti 1 430,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai