Byla eI-3075-257/2016

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei, dalyvaujant pareiškėjui D. G. ir jo atstovui advokatui Virgilijui Januškai, dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Petrui Gedminui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 86-TE-251 „Dėl komisaro inspektoriaus D. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, D. G. grąžinimo į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2016 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas D. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 86-TE-251 „Dėl komisaro inspektoriaus D. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžinti jį į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2016 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas D. G. skunde nurodė, kad viena iš veikų, kuria yra kaltinimas, susijusi su rasto ir pristatyto į policijos įstaigą mobiliojo telefono „Samsung S5“ savininko paieška ir saugojimu. Kaip nurodoma Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-89 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), 2015 m. birželio 8 d. apie 16.40 val. gautas J. Ž. pranešimas (Policijos registruojamų įvykių registro registruojamo objekto identifikacinis kodas 0115000310924) apie tai, kad vaikai žaisdami prie apleistų pastatų rado mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5“. Pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialisto G. L. 2015 m. birželio 8 d. tarnybinį pranešimą „Dėl įvyko patikrinimo“ D. G. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkės J. K. 2015 m. birželio 9 d. rezoliucija pavesta imtis priemonių nustatyti telefono savininką ir organizuoti grąžinimą. Rastas mobilusis telefonas 2015 m. birželio 8 d. užregistruotas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato radinių registracijos žurnale. Šiame registracijos žurnale grafoje „policijos įstaigos vadovo nurodymas“ nurodyta: „D. G. nustatyti tel. savininką“. Daugiau jokios informacijos apie perdavimą pareigūnui nėra pateikta. Vykdydamas nurodytą rezoliuciją ir siekdamas nustatyti telefono savininką 2015 m. birželio 9 d. įdėjo SIM kortelę ir įjungė telefoną. Į telefoną įdėta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio bendruomenės pareigūnės R. V. asmeninė SIM kortelė, nes jo asmeninė SIM kortelė dėl parametrų šiam telefonui netiko. Šias aplinkybes tarnybinio patikrinimo metu patvirtino pati pareigūnė. Kadangi skambučių nebuvo gauta, mobilųjį telefoną su dėžute padėjo į seifą, esantį jo kabinete. Telefonas, kaip ir užfiksuota tarnybinio patikrinimo metu, daugiau nebuvo naudojamas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad jis nesiėmė priemonių rasto daikto savininkui nustatyti ir negrąžino jo radusiam asmeniui ar neperdavė valstybės nuosavybėn. Šie Tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai prieštarauja medžiagoje esantiems duomenims. J. K. 2016 m. liepos 1 d. paaiškinime nurodoma, kad rytinio pasitarimo metu pareiškėjas minėjo, kad nepavyksta nustatyti mobiliojo telefono savininko. Tuomet, kaip pažymima paaiškinime, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas V. S. surado taisykles, pavadinimo nepamena, kuriose nurodyta, kaip privalo elgtis, kai nerandamas daikto savininkas. Šiame paaiškinime pažymima, kad V. S. šias taisykles persiuntė pareigūnams. Šis teiginys taip pat neatitinka tikrovės, nes Pristatytų į policijos įstaigą rastų ir pamestų daiktų priėmimo, registravimo ir perdavimo instrukcija pareigūnams persiųsta tik 2016 m. birželio 10 d. Minėti kolegės teiginiai patvirtina, kad jis ėmėsi priemonių daikto savininkui nustatyti, o nepavykus, apie tai informavo tiesioginius vadovus, kurie, kaip ir nurodoma paaiškiname, tik formaliai nurodė, kad privalo laikytis taisyklių. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad jam buvo perduotas tik tarnybinis pranešimas su rezoliucija, kuris nėra užregistruotas. Akivaizdu, kad už tokių raštų registravimą nėra atsakingas, todėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkės teiginiai, kad vykdant medžiagų tyrimų kontrolę, minėtos medžiagos nebuvo, visiškai nepagrįsti. Medžiaga (tarnybinis pranešimas) buvo, o dėl įvedimo į registracijos žurnalus pagal teisės aktus nėra atsakingas. Rašant rezoliuciją dokumentas privalėjo būti užregistruotas. Pristatytų į policijos įstaigą rastų ir pamestų daiktų priėmimo, registravimo ir perdavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 7 punktas taikomas policijos įstaigos budėtojų padalinio pareigūnui. Instrukcijos 7.7 punktas numato, kad policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas dėl surinktos medžiagos duoda nurodymą raštu darbuotojui, materialiai atsakingam už policijos įstaigos materialines vertybes, arba kitam įgaliotam pareigūnui. Instrukcijos 7.8 punktas numato pareigą budėtojui esant galimybei nustatyti savininką, o savininkui neatsiėmus perduoti saugoti materialiai atsakingam darbuotojui arba kitiems vadovo įgaliotiems darbuotojams, apie tai pažymėti radinių registracijos žurnale (Instrukcijos 7.10 punktas), pagal Instrukcijos 7.11 punktą, perduoti pranešimą Policijos departamentui (Instrukcijos 5 punktas). Instrukcijos 8 punktas reglamentuoja darbuotojo, materialiai atsakingo už policijos įstaigos materialines vertybes, arba kito vadovo įgalioto darbuotojo pareigas. Pagal Instrukcijos 8.1 punktą, radinys privalo būti saugomas pritaikytoje patalpoje ar saugykloje. Instrukcijos 8.3–8.5 punktuose įtvirtinta radinio grąžinimo tvarka, jeigu savininkas ar teisėtas valdytojas jo neatsiima. Visiškai nereglamentuota, jeigu savininkas nenustatomas. Šiuo atveju Instrukcijoje nėra reglamentuotas terminas daikto savininko ar teisėto valdytojo nustatymui. Pažymėtina, kad Instrukcijoje numatytos pareigos budėtojui ir darbuotojui, materialiai atsakingam už policijos įstaigos materialines vertybes, arba kitam vadovo įgaliotam darbuotojui. Tarnybinio patikrinimo metu nepateikta jokių duomenų, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate yra materialiai atsakingas už policijos materialines vertybes arba vadovo įgaliotas asmuo. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, jam informavus tiesioginius vadovus, kad nepavyksta nustatyti mobiliojo telefono savininko, jie privalėjo užtikrinti šios materialinės vertybės saugojimą. Mobilusis telefonas privalėjo būti perduotas materialiai atsakingam asmeniui ir saugomas saugykloje, tačiau šis telefonas buvo paliktas jam. Tarnybinio patikrinimo metu buvo apkaltintas, jog tariamai siekia pasisavinti mobilųjį telefoną „Samsung S5“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate nuo 2016 m. vasario 1 d. nebėra budėtojų dalies. Tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, jog nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 8 d. jam suteiktos kasmetinėse atostogos, o nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 22 d. sirgo, taip pat sirgo nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Po ilgo laikotarpio dėl ligos į tarnybą grįžo 2016 m. birželio 1 d., o 2016 m. birželio 2 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrius pradėjo tyrimą dėl mobiliojo telefono. Kaip nurodė 2016 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime, nuo 2016 m. vasario 24 d. jam suteiktos kasmetinės atostogos, prieš atostogas kabineto ir seifo raktus perdavė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkei J. K., o mobilųjį telefoną, kad šis nedingtų, pasiėmė. Pažymėjo, kad Akmenės rajono policijos komisariate, kaip numato Instrukcija, nėra patalpų radinių saugojimui, o nuo 2016 m. vasario 1 d. nėra ir budėtojų dalies. Taigi, turėjo du pasirinkimus – palikti mobilųjį telefoną kabinete arba pasiimti saugojimui. Pasirinko antrąjį variantą. Nesant tinkamų saugojimo sąlygų, jam pasirodė tuo metu tinkamiausia bus saugoti jo ligos ir atostogų metu jo gyvenamojoje vietoje. Šias aplinkybes žinojo Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnai. Jam grįžus į tarnybą antrą darbo dieną po ligos tiesiog pamiršo pristatyti mobilųjį telefoną į tarnybinį kabinetą. Pažymėjo, kad saugojimo namuose fakto iki tarnybinio patikrinimo ir tarnybinio patikrinimo metu niekada neslėpė. Kaip patvirtinta tarnybinio patikrinimo metu, mobilusis telefonas visą saugojimo laikotarpį nebuvo naudojamas. Akivaizdu, kad rastas mobilusis telefonas nebuvo naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nepagrįstai, pateiktus teiginius grindžiant prielaidoms, teigiama, jog siekė pasisavinti mobilųjį telefoną. Nėra jokių leistinumo ir objektyvumo kriterijus atitinkančių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius. Taip pat iš esmės policijos komisariate nesant radinių saugojimo tvarkos ir sąlygų, teisės aktams nenumatant pagal jo atliekamų funkcijų pobūdį atlikti Instrukcijoje numatytus veiksmus, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad jo elgesio modelis dėl mobiliojo ryšio telefono savininko nustatymo ir saugojimo yra reglamentuotas. Nesant aiškaus reglamentavimo, siekė užtikrinti jam perduotos materialinės vertybės apsaugą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai neanalizuota ir neatsakyta, ar galėjo veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. kokius veiksmus dar privalėjo atlikti, kad nustatytų mobiliojo telefono savininką, kaip privalėjo veikti, kur privalėjo būti saugomas mobilusis telefonas pagal policijos įstaigos vidaus reglamentavimą. Akivaizdu, kad pagal policijos įstaigos vidaus teisės aktus negalėjo veikti. Be to, pareiškėjas nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiamos nuorodos į bendro pobūdžio teisės aktus (Lietuvos Respublikos policijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, Statutą ir kt.), kuriuose nėra reglamentuoti policijos pareigūno veiksmai, susiję su pristatytų į policiją rastų daiktų saugojimu ir savininkų paieška. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomuose policijos vidaus teisės aktuose (pareigybės aprašyme, Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos apraše, Ieškomų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų ir dokumentų registro nuostatuose, Policijos pareigūnų etikos kodekse) nėra reglamentuotos minėtos policijos pareigūno funkcijos. Teismų praktika aiškiai patvirtina, kad tarnybinės atsakomybės taikymui nepakanka pateikti nuorodų į blanketines teisės normas, o būtina veiką kvalifikuoti pagal konkrečius teisės aktus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tai nėra atlikta. Nurodė, kad kitas kaltinimas Tarnybinio patikrinimo išvadoje susijęs su netinkamu perduotų medžiagų tyrimu. Šis kaltinimas grindžiamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkės J. K. 2016 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 86-PR2-9549. Šiame tarnybiniame pranešime tik pateikiama bendro pobūdžio informacija apie perduotų medžiagų tyrimą, tačiau visiškai neanalizuotas šių medžiagų turinys, nenurodyta, kokie veiksmai pagal teisės aktus privalėjo būti atlikti, kas neatlikta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat tik apsiribojama bendro pobūdžio vertinimais, neanalizuojant teisės aktų, kurie reglamentuoja tokio pobūdžio pranešimų ar medžiagų tyrimo, vadovaujamasi prielaidomis. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio kaltinimų reiškimas, kai nenurodomas konkretus teisės aktus, kuris buvo pažeistas, prieštarauja tarnybinės atsakomybės taikymą reglamentuojantiems teisės aktams bei teismų praktikai. Visiškai nepagrįsti kaltinimai dėl 2014 m. sausio 23 d. Daiktų, dokumentų paėmimo protokolu paimtų vieno litro talpos 6 butelių alaus „Imperial“ pasisavinimo. Kaip ir nurodoma Tarnybinio patikrinimo išvadoje, į teismą administracinių teisės pažeidimų bylą išsiuntė kitas pareigūnas, jo surašytas tik paėmimo protokolas. Minėtos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad policijos įstaigoje buvo vykdoma netinkama materialinių vertybių apskaita, neaišku, kas įstaigoje yra atsakingas už rastų paimtų materialinių vertybių apskaitą. Konstatavo, kad Tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės grindžiama bendro pobūdžio teiginiais ir prielaidomis, apsiribojama tik nuorodomis į blanketines įstatymų normas, o nurodyti policijos veiklą reglamentuojantys vidaus teisės aktai (Instrukcija) taikomi tik atitinkamas pareigas ir funkcijas atliekantiems pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad jam tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nenurodytas padarytos žalos dydis ir pobūdis (akivaizdu, kad žala nebuvo padaryta, nes rastas mobilusis telefonas buvo saugomas ir juo niekas nesinaudojo nuo pristatymo į policijos įstaigą), neįvardintos pasekmės (apsiribojama tik bendro pobūdžio teiginiais ir prielaidomis dėl policijos vardo diskreditavimo ir pasitikėjimo griovimo), kurios taikant šį atleidimo pagrindą turi būti aiškios ir nekvestionuotinos, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaip jau ne kartą buvo minėta, pažeidimas, susijęs su pareigūno vardo pažeminimu, yra materialios sudėties, t. y. privalo sukelti akivaizdžias pasekmes – akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti minėtų pasekmių kilimo. Kaip ir nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje, vidaus tarnybos sistemoje tarnauja nuo 1998 m. sausio 27 d., per visą laikotarpį iki atleidimo iš vidaus tarnybos (iki 2016 m. liepos 25 d.) buvo tik skatinamas (22 kartus), yra apdovanotas III-ojo laipsnio policijos pažymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, nėra nė karto baustas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės akivaizdžiai nesudaro pagrindo teigti, kad jis pažemino pareigūno vardą ir sulaužė priesaiką, todėl jos pagrindu priimtas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 25 d. įsakymas „Dėl komisaro inspektoriaus D. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 86-TE-251 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

6Pareiškėjas D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam reikėjo nustatyti rasto telefono savininką ir vykdyti tolimesnius veiksmus. Telefone nebuvo SIM kortelės. Buvo nuspręsta įdėti SIM kortelę ir laukti, kol kas nors paskambins. Paprašė, kad kolegė paimtų tą telefoną ir lauktų skambučio. Apie keturias dienas ji turėjo telefoną, tačiau niekas nepaskambino. Su R. D. važiavo į salonus ir tikrino, kuriame salone pirktas. „Bitės“ salono nėra Akmenėje, todėl Mažeikiuose užklausė. Visi nurodė, kad ne salone pirktas. Nurodė, kad telefoną padėjo į seifą kabinete, jis buvo laikomas dėžutėje ir nenaudojamas. Laukė, kol kas nors su pareiškimu kreipsis dėl vagystės ar dėl pamesto daikto. Metų laikotarpiu pareiškimų negavo. Bendravo ir su kriminalistais, tačiau apie šį telefoną žinių nebuvo. Gavęs telefoną, radinį registravo radinių žurnale ir padarė įrašą sistemoje. Nuo 2016 m. vasario 24 d. išėjo kasmetinių atostogų. Patyrė traumą ir gydėsi iki 2016 m. kovo 8 d. Telefonas ir medžiaga nebuvo perduoti kitam pareigūnui. Grįžęs vėl dirbo su šiuo tyrimu. 2016 m. birželio 2 d. ryte pas jį į namus atvyko pareigūnai ir pasiteiravo apie telefoną. Nurodė, kad telefonas yra jo namuose. Nurodė, kad galbūt padarė kažkokią klaidą, tačiau nepažemino pareigūno vardo. Nurodė, kad telefono J. K. neperdavė, kadangi staigiai turėjo vykti į ligoninę. Įtraukęs telefoną į rastų daiktų žurnalą, parašė informaciją, kas yra padaryta, tačiau tai nebuvo medžiagos nurašymas ar nurodymas, kad tyrimas baigtas. Prasidėjus reformai už radinius buvo atsakingas R. S., kuris vėliau buvo pervestas į budėtojų dalį, ir jį pakeitė pareigūnas S. K., o po jo atėjo P. P.. Nurodė, kad visi radiniai komisariate dažniausiai būdavo pas pareigūnus (jie niekur nebūdavo priduodami). Pridavinėdavo tik daiktus, kuriuos buvo numatyta konfiskuoti. Viršininkė žinojo, kokias medžiagas ji turi ir tai, kad pas jį yra saugomas telefonas. Tačiau ji, jam išeinant, nepaėmė nei medžiagų, nei telefono. Dėl 2015 m. birželio 9 d. ir 2015 m. birželio 17 d. įrašo grafoje „informaciją koregavęs ar pildęs darbuotojas“ nurodė, kad medžiaga nebuvo užbaigta ir jis to nenurodė. Jei medžiagą būtų užbaigęs, policijos rastų daiktų žurnale būtų parašęs, kad medžiaga baigta. Telefoną vežėsi į ligoninę, nes manė, kad taip bus saugiau. Seifo raktus perdavė visiškai svetimam asmeniui, palikti telefono seife nenorėjo, nes policijos komisariate buvo ne vienas atvejis, kai buvo dingę daiktai. Jei būtų iš telefono operatoriaus gavęs kažkokią pažymą dėl rasto telefono, toliau būtų tyręs medžiagą, tačiau negavo duomenų ir galbūt turėjo surašyti tarnybinį pranešimą ir pridėti prie medžiagos. To tikrai nepadarė, tačiau ne piktybiškai, o dėl didelio darbo krūvio. Nurodė, kad per visą jo tarnybos laiką jam tai buvo pirmas radinys, todėl tiksliai nežinojo, kaip privalo atlikti medžiagos tyrimą. Prieigos prie interneto neturi, todėl skelbimo dėl rasto telefono nedėjo. Apie rastą telefoną atstovė spaudai buvo informuota, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių (jei neklysta, buvo sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo iš darbo) skelbimas nebuvo parašytas. Vadovavosi požiūriu – jei dingo žmogui vertingas daiktas, jis būtinai kreipsis į policiją. Pripažįsta, kad kažko nepadarė, tačiau ne specialiai, ne piktybiškai. Savo veikimu ar neveikimu nepadarė nuostolių nei valstybei, nei piliečiams. Gyvena ir dirba mažoje bendruomenėje, po jo atleidimo kilo didelis rezonansas, patyrė nemalonių jausmų, jaučiasi apkaltintas nepagrįstai. Yra asmenų, kurie sužinoję, kuo jis yra kaltinamas, pradėjo jį žeminti. Prašo skundą tenkinti.

7Pareiškėjo D. G. atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą. Nurodė, kad D. G. savo veiksmais arba neveikimu nepažemino pareigūno vardo, todėl taikyti savarankiško atleidimo pagrindo negalima. Atsakovas tarnybinio tyrimo išvadoje iš esmės vadovaujasi bendrosiomis nuostatomis, o blanketinės normos tų elgesio taisyklių, kurių reikalaujama iš pareiškėjo, nenurodo. Instrukcijoje labai aiškiai išvardina, kad Instrukcijos 5–7 punktuose numatytas funkcijas atlieka budėtojų padalinių pareigūnai. Kaip įvardijo liudytoja, tuo metu Lapšys atliko budėtojo funkcijas. Iš pareiškėjo buvo reikalaujama, kad būtų pranešta departamentui ir pan., tačiau nė viename teisės akte tai nėra numatyta. Dėl daiktų saugojimo yra numatyta, kad daiktus saugoti privalo perduoti budėtojas. Vadinasi, pareiškėjui ši funkcija nebuvo numatyta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje remiamasi prielaidomis, nėra jokių įrodymų, kurie atitiktų objektyvumo, leistinumo kriterijus, kad būtent pareiškėjas siekė pasisavinti daiktą. Iš pareigūno reikalaujama to, ko teisės aktai nenumato, ir būtent už tai pareigūnas gali būti apkaltinamas ir atleidžiamas iš tarnybos. Dėl daiktų saugojimo tvarkos nurodė, jog konkrečios saugojimo tvarkos, konkrečių patalpų nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas telefonu nesinaudojo. Minėtos faktinės aplinkybės neleidžia teigti, kad D. G., atlikdamas minėtų medžiagų tyrimą, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ar sukėlė kažkokias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

8Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime ir jo atstovas Petras Gedminas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių aps. VPK, Telšių AVPK) viršininko įsakymas yra teisėtas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į Telšių aps. VPK 2016 m. liepos 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-89. Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarka), nepažeidžiant Tvarkoje numatytų procedūrų. Telšių aps. VPK viršininkui 2016 m. liepos 22 d. patvirtinus Išvadą, pareiškėjas kitą darbo dieną, t. y. 2016 m. liepos 25 d., atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas D. G. 2016 m. birželio 9 d. gavęs tyrimui medžiagą su rezoliucija „Imtis priemonių nustatyti telefono savininką ir organizuoti gražinimą“ nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2016 m. birželio 6 d. atliko tik vieną veiksmą, t. y. įdėjo SIM kortelę, kad būtų užfiksuotas telefono naudojimosi faktas, ir visiškai jos netyrė. Daugiau jokių veiksmų dėl telefono savininko nustatymo ir jo grąžinimo neatliko. Todėl teigtina, kad D. G. nebuvo suinteresuotas ieškoti rasto mobiliojo ryšio telefono teisėto savininko, rasto telefono duomenų neįvedė į POLIS ieškomų numeruotų daiktų registrą, neužklausė mobiliojo ryšio telefono IMEI kontrolės, nepriėmė jokio sprendimo medžiagoje ir nepridavė rasto mobiliojo ryšio telefono saugoti kaip radinio. Vyresnysis tyrėjas D. G. pasibaigus radinio saugojimo terminui, t. y. 6 mėnesių terminui, nebuvo suinteresuotas įstatymiškai grąžinti radinį radusiam asmeniui ar perduoti valstybės nuosavybei, mobiliojo ryšio telefoną iki 2016 m. birželio 2 d. laikė savo namuose. D. G. jokių veiksmų nesiėmė, kad būtų paviešintas faktas apie rastą telefoną per masines informavimo priemones, t. y. paskelbti vietinėje spaudoje, paviešinti internetiniuose portaluose, nurodant kontaktinius numerius. Ši D. G. veiksmų seka: tyrimo neatlikimas, telefono savininko nenustatymas, rasto daikto negrąžinimas beveik metus laiko, duomenų neįvedimas į POLIS ieškomų numeruotų daiktų registrą, neatlikimas mobiliojo ryšio telefono IMEI kontrolės, sprendimo nepriėmimas, rasto mobiliojo ryšio telefono nepridavimas saugoti kaip radinio, melavimas pareigūnams, tiriantiems įvykį, – parodo, jog D. G. šiuos veiksmus atliko sąmoningai siekdamas pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“. D. G. tik priverstas aplinkybių, suradus telefoną ir medžiagą, iš dalies pripažino, jog nepilnai atliko tarnybines pareigas. Taip pat nustatyta, kad D. G., gavęs tyrimui Išvadoje minimas medžiagas, jokių veiksmų neatliko, Policijos registruojamų įvykio registro grafose pažymėdavo, kad tyrimas atliktas, t. y. įvesdavo tikrovės neatitinkančią informaciją bei suklaidindavo tyrimo terminus kontroliuojantį pareigūną. D. G. turimose paieškos bylose neatliko privalomų paieškos veiksmų. Savo pareigų nevykdymą vyresnysis tyrėjas D. G. pateisina atostogomis bei liga, todėl ir negalėjęs atlikti laiku numatytų veiksmų. Tačiau D. G. teiginiai, jog sirgo, atostogavo, vertintini kritiškai kaip gynybinė pozicija ir siekimas išvengti atsakomybės, nes išeidamas atostogų turėjo galimybę pasirūpinti, kad jo turimos medžiagos būtų perduotos kitam jį pavaduojančiam pareigūnui. Vyresniojo tyrėjo D. G. atsainus požiūris į pavestų funkcijų vykdymą kelia abejonių jo lojalumu Lietuvos valstybei. Be to, prie A. K. administracinės medžiagos, kurią specialistas R. D. išsiuntė į Akmenės rajono apylinkės teismą, nepridėjo Daiktų, dokumentų paėmimo protokolo. Kadangi faktinių duomenų, patvirtinančių, kad alus grąžintas A. K., nenustatyta, kaip daiktinis įrodymas saugojimui nustatyta tvarka nepriduotas, o Daiktų, dokumentų paėmimo protokolas rastas pas D. G., dėl tos priežasties Akmenės rajono apylinkės teismas nepriėmė sprendimo dėl išimto alaus (alus nerastas). Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnas D. G. pažemino pareigūno vardą. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. vasario 24 d. administracinėje byloje Nr. A7-247-04 konstatavo, kad policijos pareigūno pareiga yra užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, žinojo, kad neteisėtas mobiliojo ryšio telefono pasisavinimas yra sąmoningas teisei priešingas veiksmas, rodantis jo nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, žeminantis policijos pareigūno gerą vardą ir laužantis policijos pareigūno priesaiką. Akivaizdu, kad pareiškėjo veiksmai neprisidėjo prie policijos įvaizdžio gerinimo. Pareiškėjas, pradėdamas tarnybą vidaus reikalų sistemoje, prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Statutiniams tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kuris privalo ne tik pats nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, teisės, bet ir privalo imtis visų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos Konstitucinę santvarką. Nurodė, kad pareiškėjui buvo pavestas telefono savininko nustatymo tyrimas, pareiškėjas turėjo imtis priemonių, ateiti pas budėtoją ir užtikrinti, kad į registrą būtų suvesti teisingi duomenys. Dėl įtraukimo į registrą pareiškėjas turėjo kreiptis į budėtoją, tačiau tai numatančio teisės akto nėra. Dėl medžiagų kontrolės nurodė, kad tai yra atliekama nuolat. D. G. atitinkamoje grafoje pažymėjo, kad 2015 m. birželio 17 d. užduotis yra įvykdyta. Kai vadovas atlieka įvykdytų medžiagų kontrolę, pačios tyrimo medžiagos vadovas netikrina, nes tai daroma kompiuteriniu būdu. Jei vadovui kyla neaiškumų, tada kviečiasi pareigūną ir prašo pateikti konkrečią medžiagą. Faktas, kad telefoną pareiškėjas pasisavino, matyti iš to, kad pareiškėjas telefoną išsinešė namo ir ten jį laikė, nepridavė taip, kaip numato teisės aktai. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kai nepagrįstą.

9Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas buvo jos pavaldinys. Nurodė, kad 2015 m. birželio mėn. budėtojas kartu su telefonu perdavė medžiagą. Vizą uždėjo D. G. – nustatyti savininką ir grąžinti telefoną. Kažkurio rytinio pasitarimo metu D. G. nurodė, kad nepavyksta rasti savininko, važiavo į telekomunikacijų salonus. Ji kreipėsi į VTS viršininką, ką reikėtų tuo atveju daryti, kai nerandamas savininkas. Jai buvo atsiųstos taisyklės dėl daiktų, kurių savininkas nerastas, jas išsiuntinėjo pareigūnams. Pareigūnams einant į atostogas, buvo susitarę, kad visas medžiagas pareigūnai susitvarkytų, nebaigtos tvarkyti medžiagos būdavo perduodamos kitam darbuotojui. Vykdant kontrolę medžiaga dėl telefono nesukėlė neaiškumų, nes nebuvo pažymėta, jog medžiaga neįvykdyta. Galbūt dėl didelio darbo krūvio kažko nepastebėjo. Dėl saugojimo tvarkos nurodė, kad rastus pamestus daiktus pareigūnai perduodavo atsakingam darbuotojui. Nurodė, kad viza buvo užregistruota, įvykio registracijos numeris yra. Pareiškėjas dėl rasto telefono turėjo atlikti IMEI užklausą, įvesti į registrą, apie atliktus veiksmus turėjo būti surašyti tarnybiniai pranešimai.

10Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su pareiškėju dalyvavo išvykimuose į mobiliojo ryšio salonus – „Omnitel“ ir „Tele2“ aiškintis dėl telefono savininko nustatymo. Raštiškų prašymų neteikė, viskas vyko žodine forma. Konkrečios informacijos negavo. Apie tai, kad D. G. tiria medžiagą dėl telefono, kad jis saugo telefoną, žinojo ne tik jis, bet ir kiti pareigūnai. Kiek jam yra žinoma, telefonas buvo saugomas D. G. seife. Apie tai, kad telefoną D. G. laikė namuose, sužinojo, kai jau buvo pradėtas tyrimas. Pagal nustatytą tvarką rastą daiktą priėmimo–perdavimo aktu perduoda atsakingam pareigūnui. Šie pareigūnai keisdavosi. Tuo metu atsakingi pareigūnai buvo P. P. ir S. K..

11Pareiškėjo D. G. skundas netenkintinas.

12Byloje kilo ginčas dėl Telšių AVPK 2016 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 86-TE-251 „Dėl komisaro inspektoriaus D. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, grąžinimo į Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2016 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo. Ginčijamu įsakymu pareiškėjas D. G., Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalis 7 punktas).

13Pareiškėjas D. G. atleistas iš užimamų pareigų pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 5 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Taigi, esminiu elementu, lemiančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Šią aplinkybę nustačius, ji turi būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3072/2012).

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pareigūno atleidimas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės šiuo atveju taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statutas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-272/2010, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. A-756-2283/2013 ir kt.)

16Taigi, bylos nagrinėjimo metu būtina įvertinti, koks pareiškėjo veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas.

17Pagal tarnybinio patikrinimo medžiagą nustatyta, kad 2016 m. birželio 2 d. tarnybiniu pranešimu pranešta, jog D. G. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, t. y. aplaidžiai tiria gautus pranešimus, savo reikmėms naudoja į policiją pristatytus radinius, t. y. mobiliojo ryšio telefoną. 2016 m. birželio 2 d. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. 2016 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu pranešta apie paimtas iš D. G. kabineto tyrimo medžiagas ir apie tai, kas konkrečiose tyrimo medžiagose neatlikta. 2016 m. birželio 15 d. pranešime Nr. 86-PR1-61 suformuluoti kaltinimai pareiškėjui dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo. 2016 m. birželio 21 d. pareiškėjas pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2-10758 „Dėl atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo“. 2016 m. liepos 1 d. tarnybinis patikrinimas pratęstas.

18Atsakovas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas siekė pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną, turimose bylose neatliko privalomų veiksmų, atliko veiksmus, kurių jam nebuvo pavesta atlikti, taip pat pasisavino išimtus 6 butelius alaus ir tokiais savo veiksmais (pasireiškiant veikimu, tiesiogine tyčia) D. G. pažeidė: Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktus, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus; Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384, 18.1, 18.2, 18.4, 18.7, 25, 26, 34 ir 35 punktus; Ieškomų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų ir dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-484, 20 punktą; Pristatytų į policijos įstaigą rastų ir pamestų daiktų priėmimo, registravimo ir perdavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 283, 7.7, 7.8, 7.10, 7.11, 8.3, 8.4 ir 8.5 punktus; Asmenų paieškos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 5-V(3)-13(RN), 20.3 ir 22 punktus; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 86-V-258, 7.1, 7.5, 7.8, 7.10, 7.14, 7.16, 7.24 ir 7.33 punktus; Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 4.6, 4.9, 4.10, 4.20, 4.28, ir 4.29 punktus, sulaužė Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą ir duotą priesaiką, todėl pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukeliamas pasekmes, numatytas Statute. Konstatavus šias aplinkybes, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta D. G. atleisti iš vidaus tarnybos, ir jis 2016 m. liepos 25 d. Telšių AVPK įsakymu Nr. 86-TE-251 už pareigūno vardo pažeminimą atleistas iš vidaus tarnybos.

19Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatyti policijos uždaviniai: žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. Pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktuose numatyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

21Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 18.1, 18.2, 18.4, 18.7 punktuose numatyta, kad apylinkės inspektorius apylinkėje pagal kompetenciją vykdo individualiąją prevenciją; tiria policijos kompetencijai priskirtus administracinius teisės pažeidimus; tiria asmenų pranešimus, prašymus ir skundus apie pažeistas teises ar teisėtus interesus; policijos komisariato vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimu vykdo teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus, susijusius su šio Aprašo 27 punkte minimais procesiniais veiksmais ir veiksmais, susijusiais su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 25 ir 26 punkte numatyta, kad apylinkės inspektoriui gali būti pavedama patikslinti pirminę informaciją apie įvykius jo apylinkėje. Patikslinęs pirminę informaciją ir nustatęs visus nusikalstamos veikos požymius, teisės aktų nustatyta tvarka apylinkės inspektorius gali pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti būtinus pirminius procesinius veiksmus. Vėliau tyrimas pagal kompetenciją perduodamas kriminalinės policijos padaliniui. Apylinkės inspektorius, atlikęs pirminės informacijos patikslinimą ir nustatęs, kad nepadaryta nusikalstama veika arba padaryta tokia nusikalstama veika, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas (privataus kaltinimo bylos), BPK nustatyta tvarka priima sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba medžiagą sprendimui priimti teritorinės policijos įstaigos vadovo nustatyta tvarka perduoti kitam policijos komisariato padaliniui. To paties Veiklos aprašo 34 punktas numato, jog apylinkės inspektorius, nagrinėdamas pareiškimus, privalo surinkti visus įrodymus, kurie pagrindžia arba paneigia administracinio teisės pažeidimo buvimą ir asmens kaltumą.

22Ieškomų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų ir dokumentų registro nuostatų 20 punkte numatyta, kad registro objektai įregistruojami, išregistruojami nedelsiant, gavus pranešimą, pareiškimą, tarnybinį pranešimą ar nutarimą apie objektų paieškos paskelbimą ar paieškos nutraukimą.

23Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Telšių AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 86-V-258, 7.1, 7.5, 7.8, 7.10, 7.14, 7.16, 7.24 ir 7.33 punktuose numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: 7.1. pagal kompetenciją atlieka funkcijas, susijusias su registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkymu; 7.5. vykdo administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną; 7.8. vykdo prokuratūros, teismo ir ikiteisminio tyrimo institucijų pavedimus; 7.10. vykdo asmenų paiešką; 7.14. priima ir nagrinėja žodinius ar rašytinius gyventojų prašymus, pareiškimus, skundus ir pasiūlymus; 7.16. užtikrina ir atsako už priimamų procesinių sprendimų teisingumą ir pagrįstumą, savalaikį informacijos įvedimą į Policijos registruojamų įvykių registrą; 7.24. savarankiškai, nuolat susipažįsta su teisės aktais ir galiojančių teisės aktų pakeitimais; 7.33. vykdo kitus su Telšių aps. VPK funkcijomis susijusius pavedimus ir kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tam, kad būtų pasiekti policijos sistemos strateginiai tikslai.

24Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.10, 4.20, 4.28, ir 4.29 punktai numato, jog policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi vadovautis šiomis nuostatomis: 4.6. saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; 4.9. būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų; 4.10. laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo nurodymus ir pavedimus. Apie pavedimus ir nurodymus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, kitiems teisės aktams, pranešti tiesioginiam arba aukštesnio lygio vadovui; 4.20. vengti piktybiškai sakyti netiesą; 4.28. vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims; 4.29. naudotis tomis pačiomis pilietinėmis teisėmis kaip ir kiti asmenys. Atminti, kad kai kurios iš šių teisių, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti ribojamos įstatymo.

25Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, nurodyta tai, kad pareiškėjas turimose medžiagose Nr. 86-G-6164, ROIK Nr. 01160000050736, ROIK Nr. 0116000211444, Nr. 86-51-G-55039 ir 13 paieškos medžiagų neatliko privalomų veiksmų, medžiagoje ROIK Nr. 0115000262720 pareiškėjas atliko veiksmus, kurių jam nebuvo pavesta atlikti, taip pat nurodyta, jog D. G. pasisavino išimtus 6 butelius alaus. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog atsakovas nurodė tai, kas pareiškėjo tyrimo medžiagose nebuvo atlikta ar buvo atlikta neteisėtai, tačiau aiškiai prie kiekvienos tyrimo medžiagos neišskyrė, kokie teisės aktai buvo pažeisti dėl konkrečių veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas bendrai nurodė, kokių teisės aktų reikalavimų pareiškėjas nesilaikė. Be to, atsakovo surašytoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje atskirai neaptarta pareiškėjo kaltė dėl kiekvienoje iš tyrimo medžiagų neteisėtai atliktų ar neatliktų veiksmų, o tik apsiribota nurodant bendrai, kad pareiškėjas veikė tiesiogine tyčia. Atsakovas taip pat atskirai neaptarė, kokios kilo pasekmės dėl neteisėtai atliktų veiksmų ir neatliktų veiksmų konkrečiose tyrimo medžiagose, o apsiribojo nurodydamas, kad pareiškėjo atsainus požiūris į pavestų funkcijų vykdymą kelia abejonių jo lojalumu Lietuvos valstybei. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Darytina išvada, jog atsakovas atskirai neįvertino kiekvieno iš pareiškėjo neveikimo (neteisėto veikimo) ir nenustatė visų minėtų pareigūno vardo pažeminimui teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistavimo. Be to, pareiškėjui skirtame 2016 m. birželio 15 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-61 nebuvo nurodyta, jog jis yra kaltinamas medžiagos Nr. 86-51-G-55039 netinkamu tyrimu ir 6 alaus butelių pasisavinimu (2016 m. birželio 15 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-61 abstrakčiai nurodyta, jog pas pareiškėją rastas 2014 m. sausio 23 d. daiktų-dokumentų paėmimo protokolas, dėl kurio neaišku, kokie sprendimai buvo priimti), o tai sutrukdė pareiškėjui tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas iš pareiškėjui reiškiamų kaltinimų apimties šalina kaltinimą padarius pažeidimus, susijusius su atitinkamų tyrimo medžiagų nagrinėjimu ir 6 alaus butelių pasisavinimu.

26Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. birželio 9 d. pareiškėjui D. G. J. K. buvo pavedusi imtis priemonių nustatyti telefono savininką ir organizuoti grąžinimą. Kaip minėta, Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.33 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo kitus su Telšių aps. VPK funkcijomis susijusius pavedimus ir kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tam, kad būtų pasiekti policijos sistemos strateginiai tikslai.

27Pristatytų į policijos įstaigas rastų pamestų daiktų (toliau – radiniai) priėmimo, registravimo ir perdavimo tvarką reglamentuoja Pristatytų į policijos įstaigą rastų ir pamestų daiktų priėmimo, registravimo ir perdavimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 283. Instrukcijos 2 punkte numatyta, kad policijos įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šia instrukcija ir kitais teisės aktais, privalo priimti pristatytus į policijos įstaigą radinius, juos registruoti ir perduoti nustatyta tvarka. Instrukcijos 3 punkte nustatyta, kad šios instrukcijos 5–7 punktuose nustatytas funkcijas policijos įstaigose bei jų struktūriniuose padaliniuose atlieka budėtojų padalinių pareigūnai. Policijos įstaigose ar jų struktūriniuose padaliniuose, kuriuose nėra budėtojų padalinių, šias funkcijas atlieka kitas vadovo įgaliotas pareigūnas. Instrukcijos 4 punkte numatyta, kad šios instrukcijos 8 punkte nustatytas funkcijas policijos įstaigose bei jų struktūriniuose padaliniuose atlieka darbuotojas, materialiai atsakingas už policijos įstaigos materialines vertybes. Šias funkcijas gali atlikti ir kiti vadovo įgalioti darbuotojai. Taigi, iš paminėto teisinio reguliavo matyti, kad Instrukcija taikoma ne tik policijos įstaigose bei jų struktūriniuose padaliniuose dirbantiems budėtojų padalinių pareigūnams ir darbuotojams, materialiai atsakingiems už policijos įstaigos materialines vertybes, tačiau ir kitiems vadovo įgaliotiems darbuotojams. Kadangi 2015 m. birželio 9 d. pareiškėjui D. G. J. K. pavedė imtis priemonių nustatyti telefono savininką ir organizuoti grąžinimą, spręstina, jog minėta Instrukcija turėjo vadovautis ir pareiškėjas, siekdamas nustatyti telefono savininką ir organizuoti grąžinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad gavęs telefoną jį užregistravo radinių žurnale, t. y. pareiškėjo elgesys atitiko Instrukcijos 7.2 punkte nustatytą tvarką, jog policijos įstaigos budėtojų padalinio pareigūnas savo budėjimo metu privalo užregistruoti pristatytus radinius radinių registracijos žurnale. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Instrukcijos nuostatos jo atžvilgiu neturi imperatyvaus pobūdžio.

28Pareiškėjas nurodė, kad per visą jo tarnybos laiką jam tai buvo pirmas radinys, todėl tiksliai nežinojo, kaip privalo atlikti medžiagos tyrimą, o Pristatytų į policijos įstaigą rastų ir pamestų daiktų priėmimo, registravimo ir perdavimo instrukcija pareigūnams persiųsta tik 2016 m. birželio 10 d. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir domėtis jo funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais jį įpareigoja Valstybės tarnybos įstatymas ir pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.24 punktas, todėl teismas atmeta pastaruosius pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

29Instrukcijos 7.4, 7.7, 7.8, 7.10, 7.11 punktai numato, jog policijos įstaigos budėtojų padalinio pareigūnas savo budėjimo metu privalo: 7.4. patikrinti, ar radinys neįtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazę „Numeruoti daiktai“; 7.7. perduoti policijos įstaigos vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui medžiagą apie pristatytą radinį; 7.8. esant galimybei, imtis priemonių nustatyti radinio savininką ir jį informuoti apie radinio pristatymą į policijos įstaigą; 7.10. savininko neatsiimtą radinį perduoti saugoti darbuotojui, materialiai atsakingam už policijos įstaigos materialines vertybes, arba kitiems vadovo įgaliotiems darbuotojams ir tai pažymėti radinių registracijos žurnale; 7.11. perduoti pranešimą šios instrukcijos 5 punkte nustatyta tvarka. Instrukcijos 8.3, 8.4 ir 8.5 punktuose numatyta, jog darbuotojas, materialiai atsakingas už policijos įstaigos materialines vertybes, arba kiti vadovo įgalioti darbuotojai privalo: 8.3. savininkui ar teisėtam valdytojui neatsiėmus (atsisakius atsiimti) rastų Lietuvos Respublikoje išduotų dokumentų ar valstybinio numerio ženklo arba paaiškėjus, kad jam išduotas jų dublikatas, per 5 dienas juos perduoti išdavusiai institucijai ir tai pažymėti radinių registracijos žurnale; 8.4. savininkui ar teisėtam valdytojui neatsiėmus radinio per 6 mėnesius nuo perdavimo policijos įstaigai momento, radinį atiduoti radusiajam jį asmeniui, jeigu tokio asmens duomenys žinomi, su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti ir atlygina daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Tai pažymėti radinių registracijos žurnale; 8.5. savininkui ar teisėtam valdytojui neatsiėmus radinio per 6 mėnesius, taip pat jo neatsiėmus radusiajam jį asmeniui arba pastarajam atsisakius atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, radinį su surinkta medžiaga nustatyta tvarka perduoti atitinkamai valstybinei mokesčių inspekcijai (teritoriniu principu). Tai pažymėti radinių registracijos žurnale.

30Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad D. G. veiksmų seka: tyrimo neatlikimas, telefono savininko nenustatymas, rasto daikto negrąžinimas beveik metus laiko, duomenų neįvedimas į POLIS ieškomų numeruotų daiktų registrą, neatlikimas mobiliojo ryšio telefono IMEI kontrolės, sprendimo nepriėmimas, rasto mobiliojo ryšio telefono nepridavimas saugoti kaip radinio, melavimas pareigūnams, tiriantiems įvykį, – parodo, jog šiuos veiksmus pareiškėjas atliko sąmoningai siekdamas pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“. Teismas pastarajam atsakovo vertinimui, jog pareiškėjas siekė pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, pritaria. Nors pareiškėjas teigia, kad jis dėjo SIM kortelę į rastą telefoną ir laukė, kol kas nors paskambins, su kolega R. D. vyko į mobiliojo ryšio salonus ir tikrinimo, kuriame salone jis pirktas, apie rastą telefoną atstovė spaudai buvo informuota (tačiau dėl tam tikrų aplinkybių skelbimas nebuvo parašytas), visi Telšių AVPK Prevencijos skyriaus pareigūnai žinojo, kad pas jį yra mobiliojo ryšio telefonas, susirinkimo metu minėjo, jog nepavyksta rasti savininko, mobiliojo telefono nenaudojo, tačiau pastarosios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas nesiekė pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“. Kad pareiškėjas siekė pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną, įrodo tai, jog 2016 m. birželio 2 d. pareigūnams bendraujant su pareiškėju ir jo paklausus apie mobiliojo telefono buvimo vietą, šis atsakė, kad rastas telefonas saugomas jo seife, o paprašius pateikti telefoną, pareiškėjas atsakė, jog telefono darbe neturi, o laiko jį namuose (šios aplinkybės nurodytos Telšių AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2016 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-9489). Kad pareiškėjas siekė pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas duomenų neįvedė į POLIS ieškomų numeruotų daiktų registrą, neatliko mobiliojo ryšio telefono IMEI kontrolės, policijos duomenų informacinėje sistemoje įvedė įvykį – 2015 m. birželio 17 d. patikrinimas baigtas (kaip minėta, pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.16 punktą, jis užtikrina ir atsako už priimamų procesinių sprendimų teisingumą ir pagrįstumą, savalaikį informacijos įvedimą į Policijos registruojamų įvykių registrą), taip pat pareiškėjas telefoną iš darbo vežėsi į ligoninę ir po to į gyvenamąją vietą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad mobiliojo ryšio telefoną vežėsi į ligoninę, po to laikė namuose. Nors pareiškėjas nurodo, kad telefoną iš darbo vežėsi į ligoninę, nes galvojo, kad taip bus saugiau, nes policijos komisariate buvo ne vienas atvejis, kai buvo dingę daiktai, tačiau teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kaip gynybinę poziciją ir laiko deklaratyviais argumentais, kurie išreiškia subjektyvią nuomonę ir kurie nėra pagrįsti įrodymais. Teismo vertinimu, pareiškėjo darbo kabinete esantis seifas su užraktu yra labiau pritaikytas laikyti radinius nei ligoninės patalpa.

31Pareiškėjas skunde nurodė, jog komisariate nėra radinių saugojimo tvarkos ir sąlygų, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog prasidėjus reformai už radinius buvo atsakingas R. S., kuris vėliau buvo pervestas į budėtojų dalį, ir jį pakeitė pareigūnas S. K., po to pareigas ėjo P. P.. Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu dėl saugojimo tvarkos nurodė, kad rastus pamestus daiktus pareigūnai perduodavo atsakingam darbuotojui. Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu taip pat nurodė kad pagal nustatytą tvarką rastą daiktą priėmimo–perdavimo aktu perduoda atsakingam pareigūnui, kurie keisdavosi, tačiau tuo metu atsakingi pareigūnai buvo P. P. ir S. K.. Be to, į bylą pateiktas Telšių AVPK 2015 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 86-V-241 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 86-V-623 „Dėl paimto, bešeimininkio, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų administravimo ir saugojimo pakeitimo“, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog atsakingais už paimto, bešeimininkio, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų administravimą teisės aktų nustatyta tvarka paskirti P. P., o jo nesant – S. K..

32Tai, kad pareiškėjas visą rasto mobiliojo ryšio telefono turėjimo laikotarpį telefonu nesinaudojo (Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad iš bendrovių gauti duomenys, jog nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 2 d. niekas nesinaudojo), taip pat nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog pareiškėjas nesiekė pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“. Šiuo atveju aktuali sąvokos „pasisavinimas“ reikšmė. Pagal Dabartinį lietuvių kalbos žodyną „pasisavinti“ reiškia paimti į savo nuosavybę kaip savą (http://lkiis.lki.lt/dabartinis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 25 d. nutartyje byloje Nr. 2K-396/2006 yra nurodęs, kad turto pasisavinimas yra tada, kai asmuo jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar asmens žinioje esantį turtą, tolimesni asmens veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra svarbu tai, kad pareiškėjas rastu mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo.

33Įvertinus nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas pareiškėjo siekis pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną buvo akivaizdžiai neteisėtas, besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodytas pareiškėjo elgesys dėl siekio pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai daro įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tarnybinio patikrinimo išvados dalis dėl siekio pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną visiškai patvirtina teiginį, kad pareiškėjas, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjo siekio pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, kaltę dėl šios veikos ir aprašant sukeltas pasekmes.

34Teismas pažymi, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Atleidimas iš tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, už pareigūno vardo pažeminimą yra vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė. Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Vertinant visumą vidaus tarnybos nutraukimą reglamentuojančių normų, seka išvada, kad tokia aplinkybė (faktas) turi paaiškėti ar tapti žinoma subjektui, turinčiam įgalinimus atleisti pareigūną iš tarnybos, tik šiuo atveju prasideda atleidimo iš tarnybos terminų eiga. Atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Šiuo atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjo poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos. Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A4-189/2007, A16-1007/2006, A-62-2135/2011, A143-2206/2011).

35Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog D. G. pažemino pareigūno vardą siekdamas pasisavinti rastą mobiliojo ryšio telefoną, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė. Atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą atleisti iš vidaus tarnybos D. G., todėl tenkinti skundą ir naikinti ginčijamą įsakymą bei grąžinti pareiškėją į tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį nėra pagrindo.

36Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad šis sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, todėl pareiškėjas neturi teisės į atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, atlyginimą.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Nutarė

38Pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 86-TE-251 „Dėl komisaro inspektoriaus D. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, grąžinimo į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

39Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas D. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą... 5. Pareiškėjas D. G. skunde nurodė, kad viena iš veikų, kuria yra kaltinimas,... 6. Pareiškėjas D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam reikėjo nustatyti... 7. Pareiškėjo D. G. atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdžio... 8. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime... 9. Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas buvo jos... 10. Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su pareiškėju... 11. Pareiškėjo D. G. skundas netenkintinas.... 12. Byloje kilo ginčas dėl Telšių AVPK 2016 m. liepos 25 d. įsakymo Nr.... 13. Pareiškėjas D. G. atleistas iš užimamų pareigų pagal Statuto 62... 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareigūno... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad... 16. Taigi, bylos nagrinėjimo metu būtina įvertinti, koks pareiškėjo veikimas... 17. Pagal tarnybinio patikrinimo medžiagą nustatyta, kad 2016 m. birželio 2 d.... 18. Atsakovas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, Tarnybinio patikrinimo... 19. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4... 20. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4... 21. Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos... 22. Ieškomų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų... 23. Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos... 24. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.10, 4.20, 4.28, ir... 25. Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, nurodyta tai, kad... 26. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. birželio 9 d. pareiškėjui D.... 27. Pristatytų į policijos įstaigas rastų pamestų daiktų (toliau –... 28. Pareiškėjas nurodė, kad per visą jo tarnybos laiką jam tai buvo pirmas... 29. Instrukcijos 7.4, 7.7, 7.8, 7.10, 7.11 punktai numato, jog policijos įstaigos... 30. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad D. G. veiksmų seka: tyrimo... 31. Pareiškėjas skunde nurodė, jog komisariate nėra radinių saugojimo tvarkos... 32. Tai, kad pareiškėjas visą rasto mobiliojo ryšio telefono turėjimo... 33. Įvertinus nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teismas... 34. Teismas pažymi, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog... 35. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu... 36. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 38. Pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos... 39. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas...