Byla 2K-396/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Onos Aldonos Budienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Prano Kuconio, sekretoriaujant L. Baužienei, dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui, nuteistajai A. V., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams; pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, A. V. nuo neatliktos bausmės atleista; priteista iš A. V. 84125 Lt Gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. ( - ).

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria nuteistosios A. V. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistosios A. V. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. V. nuteista už tai, kad būdama gyvenamojo namo statybos bendrijos Nr. ( - ), esančios Kaune, ( - ), pirmininke ir pagal šios bendrijos įstatų 31.2 punktą būdama atsakinga už bendrijos lėšų panaudojimą pagal paskirtį, turėdama teisę disponuoti bendrijos lėšomis, iš Lietuvos valstybinio komercinio banko Kauno skyriaus bendrijos einamosios sąskaitos 1995 m. balandžio 20 d. gavo 12000 Lt ūkio reikalams, santechninių prietaisų pirkimui, 1995 m. birželio 12 d. gavo 30000 Lt pajaus grąžinimui, 1995 m. liepos 7 d. gavo 22000 Lt ūkio reikalams, stalių vidaus apdailai, gautų pinigų nurodytiems tikslams nepanaudojo ir juos pasisavino bei iš bendrijos kasos paėmė į išlaidas UAB „M.“ nurašomas bendrijos narių lėšas grynais pinigais: 1995 m. balandžio 23 d. pagal bendrijos kasos išlaidų orderį 35125 Lt, 1995 m. rugsėjo mėnesį pagal bendrijos kasos išlaidų orderį 35000 Lt, iš viso 70125 Lt, dalį šių pinigų – 50000 Lt – 1996 m. sausio mėnesį perdavė UAB „D.“ direktoriui A. C., kad šis perduotų UAB „M.“ direktoriui A. V. už bendrijai atliktus darbus, o likusią dalį – 20125 Lt – pasisavino. Taip A. V. nuo 1995 m. balandžio 20 d. iki 1996 m. sausio mėnesio pasisavino turimą savo žinioje didelės vertės svetimą turtą – 84125 Lt.

5Nuteistoji A. V. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei šališko bylos išnagrinėjimo, nevertinant visų byloje surinktų įrodymų, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorė nurodo, jog apygardos teismas, skirdamas bausmę bei tenkindamas civilinį ieškinį, neatsižvelgė į susiklosčiusią situaciją ir aplinkybes vertino formaliai. Nuosprendis buvo priimtas neatsižvelgiant į prieštaravimus liudytojų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, vadovautasi tik kaltinimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis, atmetant nuteistosios, liudytojų M. K., A. V., A. C. parodymus bei nevertinant tos aplinkybės, jog visi statybos darbai yra atlikti, gyvenamasis namas pilnai eksploatuojamas, statybos trūkumų nenustatyta, jos vadovaujamai bendrijai civiliniai ieškiniai dėl negautų lėšų nepareikšti, kas paneigia teismų motyvą, jog pinigai nebuvo panaudoti pagal paskirtį. Nuosprendyje nepateikta įrodymų analizė, įrodymų vertinimas nemotyvuotas, išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta byloje surinktais dokumentais, joje išdėstyti tik formalūs teiginiai ir atkartoti pirmosios instancijos teismo argumentai, neįvertinti bylos įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Kasatorė taip pat nurodo, jog teismai ir civilinio ieškovo atstovė L. F. akcentavo aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą, kuo ji nebuvo kaltinama. Jai buvo pareikštas kaltinimas dėl piniginių lėšų pasisavinimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatytas naudos sau siekimas ir jos turėjimas. Šio nusikaltimo ji nepadarė. Revizorės L. B. nustatytos aplinkybės patvirtina tik tai, kad bendrijos vadovės nekontroliuojama buhalterė aplaidžiai dirbo savo darbą, specialistė davė parodymus vadovaudamasi tik prielaidomis. Byloje pateiktas civilinis ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, byloje nėra nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartis darbai neatlikti, neįrodyta reali žala bendrijai. Šioje byloje prieštaravimai nebuvo traktuojami kaltinamosios naudai.

6Nuteistosios A. V. kasacinis skundas atmestinas.

7Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nuteistosios A. V. kasaciniame skunde yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, numatyti BPK 369 straipsnyje. Tačiau šiame skunde yra ir teiginių apie tai, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių: nuosprendis priimtas neatsižvelgiant į prieštaravimus liudytojų parodymuose, neįvertinus visų aplinkybių, nusikaltimo kasatorė nepadarė, civilinis ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, neįrodyta žala bendrijai. Nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybėms nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

8BK 183 straipsnio taikymas

9A. V. nuteista už gyvenamojo namo statybos bendrijos pinigų, buvusių jos žinioje, pasisavinimą. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“ (1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija) 9 punktas). Byloje nustatyta, kad A. V. iš bendrijos einamosios sąskaitos ir kasos paėmė grynuosius pinigus tam tikriems, konkretiems tikslams, tačiau tiems tikslams pinigų nepanaudojo, o juos pasisavino. Kasaciniame skunde A. V. tvirtina, kad pinigų nepasisavino, nes byloje nenustatyta, kad ji siekė ir turėjo naudos sau.

10Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“ (1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija) 11 punktas). A. V. parodymai apie tai, kad paimtus bendrijos pinigus ji panaudojusi pagal paskirtį, t. y. tiems tikslams, kuriems pinigai ir buvo skirti, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra paneigti ir teismų sprendimuose nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai šiuos A. V. parodymus atmetė. Taigi byloje nustatyta, kad A. V. neteisėtai užvaldė jos žinioje buvusį svetimą turtą ir turėjo realią galimybę juo naudotis ir disponuoti. Kaip jau minėta, tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui įtakos neturi, todėl, nepriklausomai nuo to, ar A. V., užvaldydama svetimą turtą, siekė naudos sau, ar kitiems asmenims, jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, sudėtį. A. V. pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

11BPK 20 straipsnio taikymas

12Nuteistosios kasacinio skundo argumentai apie tai, kad įrodymai byloje įvertinti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytus reikalavimus yra nepagrįsti. Įrodymų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnio 5 dalis, todėl kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Įrodymų vertinimas tiek, kiek jis yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu bylos aplinkybėms, kaip jau buvo minėta, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku, nes teismo išvadų atitikimas byloms aplinkybėms nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniu pagrindu (BPK 369 straipsnis).

13BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą. Šiame skunde buvo teigiama, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai nepatvirtina nuteistosios kaltės pasisavinus svetimą turtą. Skunde nebuvo teigiama, kad kokios nors bylos aplinkybės liko neišnagrinėtos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviai, tame tarpe nuteistoji ir jos gynėja, neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo neišsamus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo atlikti įrodymų tyrimo ir nėra pagrindo išvadai, kad įrodymų vertinimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

14Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Kasaciniame skunde nenurodoma, kokiomis įstatymo nuostatomis vertindami įrodymus nesivadovavo teismai. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas patikrino ir įrodymų vertinimo teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir, vertindamas juos, klaidos nepadarė. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti visi duomenys, kurie patvirtino arba paneigė bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Duomenys, kuriais pagrįstas nuosprendis, yra gauti teisėtais būdais ir buvo patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų. Vertindamas įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė ir apeliacinės instancijos teismas.

15Kasaciniame skunde pakartojami nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad vieni ar kiti bylos duomenys nepatvirtina jos kaltės. Šiuos nuteistosios A. V. argumentus apeliacinės instancijos teismas įvertino ir nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Vertindami teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų teismai nepažeidė, todėl nėra pagrindo teismų sprendimams keisti arba juos naikinti.

16BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymas

17Kasaciniame skunde nuteistoji A. V. nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta byloje surinkta medžiaga, ir kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas.

18BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šioje nutartyje jau minėta, kad apeliaciniame skunde nuteistoji A. V. teigė, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai nepatvirtina nuteistosios kaltės pasisavinus svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai buvo įvykdyti. Nutartyje išanalizuoti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai ir konstatuota, kad nuosprendyje jie įvertinti tinkamai, ir kad A. V. pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, tiek jo teisėtumą ir nutartyje nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, todėl kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad nuteistosios apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Nuteistosios A. V. kasacinį skundą atmesti.