Byla e2YT-806-959/2019
Dėl notarės Violetos Tamašauskienės veiksmų; suinteresuotas asmuo: notarė Violeta Tamašauskienė

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl notarės Violetos Tamašauskienės veiksmų; suinteresuotas asmuo: notarė Violeta Tamašauskienė.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja skundu prašė įpareigoti Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarę Violetą Tamašauskienę atlikti notarinį veiksmą - išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą butą, esantį ( - ).

4Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė Violeta Tamašauskienė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Ji nurodė, jog atsisako išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą, kadangi butas įgytas santuokos metu, o po ištuokos turtas padalintas nebuvo. Nuosavybės teisė į butą atsirado visiškai išmokėjus pajų, kas yra nurodyta 1991 m. birželio 3 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymoje, o J. S. ir T. S. santuoka nutraukta 1992 m. liepos 14 d. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kooperatinis butas būdavo suteikiamas ne atskiram asmeniui, o šeimai, kas suteikdavo teisę šeimos nariams į tą butą. Todėl nebuvo reglamentuojama, kokia – asmeninės ar bendrosios nuosavybės – teise įgyjamas butas bei kurios bendrosios nuosavybės teisės rūšies – jungtinės ar dalinės teisės – subjektu tampa kooperatyvo narys. Be to, pareiškėja notarei pateikė ne visus dokumentus, kuriuos nurodė ieškinyje.

5Teismas

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

6Nustatyta, kad po J. S. mirties Kauno miesto 26-ajam notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 110/2018. 2018 m. balandžio 24 d. pareiškėja L. S. pateikė prašymą notarei Violetai Tamašauskienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą jos mamos J. S. turėtą turtą (e. b. l. 73-74). 2018 m. liepos 3 d. notarė išdavė pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į garažą, esantį ( - )., žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius ( - ) (e. b. l. 19-29). 2018 m. lapkričio 9 d. pareiškėja kreipėsi į notarę su prašymu informuoti, kodėl jai yra neišduodamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į butą, esantį ( - ) (e. b. l. 11). 2018 m. lapkričio 18 d. notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į nurodytą butą, kadangi paveldėjimo byloje neužtenka faktinių duomenų, tiksliai patvirtinančių mirusiajai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalį, kuri yra paveldėjimo objektas, t. y. neužtenka faktinių duomenų notarinio veiksmo teisėtumui užtikrinti (e. b. l. 13-15).

7Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

8Pareiškėja, prašydama išduoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į jos mirusiai motinai priklausiusį turtą, remiasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja nurodo, kad ji pateikė įrodymus, kad po T. S. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, o mokesčiai už butą buvo mokami iki pat J. S. mirties, todėl laikytina, kad jos mama priėmė palikimą po T. S. mirties pradėdama paveldėtą turtą valdyti.

9Juridinę reikšmę turinčius faktus nustato teismas, pripažindamas faktą esant nustatytu; tam būtina nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, notarui tokie įgaliojimai nėra suteikti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Be to, pažymėtina, kad palikimo atsiradimo dieną 1994-02-08 J. S. buvo nutraukusi santuoką su T. S. (e. b. l. 51), todėl skunde nurodomas teiginys, kad J. S. priėmė palikimą po T. S. mirties pradėdama paveldėtą turtą valdyti, kelia pagrįstų abejonių. Kaip minėta, tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus.

10Be to, savo skunde pareiškėja nurodė, kad 1989 m. spalio 25 d. J. S. įstojo į Gyvenamųjų namų statybos Nr. 222 kooperatyvo narius, o T. S. iš kooperatyvo narių išstojo, butas pagal gyvenamosios patalpos orderį buvo suteiktas J. S. (e. b. l. 41-42), kuri jame iki mirties gyveno. Nustatyta, kad butas, esantis ( - ), yra registruotas J. S. vardu, įregistravimo pagrindas 1991 m. birželio 3 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 87-001 (e. b. l. 17), santuoka tarp J. S. ir T. S. nutraukta ( - ) (e. b. l. 51), todėl konstatuotina, kad butas įgytas santuokos metu.

11Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad 1990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) (toliau – Įstatai) ir papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) teisės normos, reglamentavusios kooperatyvų narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas – išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti galimybę pagal įstatymą kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnio nuostatas įgyja teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmoka pajų už butą. Sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Dėl tos priežasties, jog ginčo buto teisinė registracija atlikta tik vieno iš sutuoktinių vardu (naujojo CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, SŠK 21 straipsnis 3 dalis), buto teisinis statusas nesikeičia, t. y. ginčo butas išsaugo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Nutraukus santuoką pajiniai įnašai buvo dalijami kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o tuo atveju, jeigu pajiniai įnašai nepadalyti iki kooperatyvo narys tampa buto savininku, teisė juos dalyti transformuojasi į teisę dalyti kooperatinį butą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-989). Kadangi pareiškėja nepateikė notarei įrodymų, kad butas priklausė J. S. asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu pateikti duomenys leidžia jį laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikytina, jog nagrinėjamoje situacijoje notarė pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

12Pažymėtina, jog pareiškėja turi teisę teismine tvarka reikšti reikalavimą dėl santuokoje įgyto ir nepadalinto turto dalių nustatymo arba turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 510 - 513 straipsniais,

Nutarė

14skundo netenkinti.

15Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai