Byla 3K-3-42/2012
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir bendro turto padalijimo ir atsakovės N. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių kaltės nustatymo nutraukiant santuoką, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių ar asmenine sutuoktinio nuosavybe, turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo pagrįstumo.

6Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės; padalyti santuokos metu įgytą turtą: jam priteisti natūra ½ dalį 132 500 Lt vertės trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 12 200 Lt kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią didesnę turto dalį, o atsakovei natūra priteisti ½ dalį buto, 23 900 Lt vertės garažą (boksą), 500 Lt vertės keleivinį automobilį VAZ 21063; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad jo gyvenimas su atsakove nesusiklostė; jie abu yra labai skirtingi žmonės. Laikui bėgant sutuoktinė pradėjo demonstruoti visišką nepagarbą jam, nuolat jį įžeidinėdavo ir žemindavo, konfliktų metu varydavo iš namų, sudarydavo įvairias kliūtis jam bendrauti su neįgaliu sūnumi, kai jis tapo pilnamečiu, o visas konfliktines situacijas sukeldavo sūnaus akivaizdoje. Toks atsakovės elgesys jų bendrą sutuoktinį gyvenimą darė nebeįmanomą. Atsakovė nesirūpino jo psichologine būkle, niekada neteikė jam net menkiausios moralinės ar kokios nors kitokios paramos, santuokinių ryšių niekada nepuoselėjo, nesiekė jų išsaugoti. Maždaug prieš penkerius metus jų šeiminiai santykiai visiškai nutrūko, santuoka faktiškai iširo ir dėl atsakovės beveik kasdieninio reikalavimo išsikelti iš jų bendros gyvenamosios vietos jis apsigyveno atskirai. Ieškovo teigimu, atsakovė iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, dėl ko santuoka iširo dėl jos kaltės.

8Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti iš atsakovo jos išlaikymui po 600 Lt kiekvieną mėnesį; santuokoje įgytą butą, garažą priteisti jos asmeninėn nuosavybėn; automobilį priteisti asmeninėn ieškovo nuosavybėn; priteisti jai 250 Lt kompensaciją už ieškovui natūra atitenkantį automobilį; pusės pardavimo kainos dydžio kompensaciją už ieškovo parduotas VĮ „Vingis“ akcijas bei 1500 Lt kompensaciją už ieškovo išsineštą kompiuterį; palikti jai santuokinę pavardę.

9Atsakovė nurodė, kad santuoka nutrūko dėl netinkamo ieškovo elgesio šeimoje. Jie nuo 2004 m. negyvena šeiminio gyvenimo. 2004 m. ieškovas paliko ją ir neįgalų sūnų be jokios pagalbos. Ji viena rūpinasi neįgaliu sūnumi. Kai sūnus buvo nepilnametis, ieškovas daugiausia rūpinosi savimi, o ji dirbo ir rūpinosi neįgaliu sūnumi. Ji slaugė ieškovo segantį tėvą, savo tėvus, neįgalų sūnų, dėl ko jai teko palikti darbą. Atsakovas neskyrė dėmesio šeimai. Buvo jai neištikimas, gydėsi dėl venerinių ligų. Jis pats jai pasakė, kad persikėlė gyventi pas savo draugę, o ji liko su neįgaliu sūnumi ir savo sergančiu tėvu. Jau šešeri metai, kai atsakovas visiškai nesirūpina jais nei materialiai, nei moraliai. Jie daugiau kaip penkeri metai kartu negyvena, netvarko bendro ūkio. Butas iš esmės buvo nupirktas už jos ir sūnaus asmenines lėšas, pritaikytas gyventi neįgaliam sūnui, prie jo pirkimo ieškovas neprisidėjo, neišlaikė, todėl butas priteistinas jai, kaip ir garažas, įgytas už jos ir sūnaus lėšas. Automobiliu ji niekada nesinaudojo, neketina naudotis. Automobiliu visada važinėdavo ieškovas, todėl jam priteistinas automobilis, o jai – 250 Lt kompensacija. Kadangi jai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, ji yra nedarbinga, tai reikalauja iš ieškovo išlaikymo sau po 600 Lt kiekvieną mėnesį.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

121) nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą 1984 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

132) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę;

143) padalijo santuokos metu įgytą turtą, ieškovui priteisdamas natūra 70 000 Lt vertės ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 70 000 Lt; atsakovei priteisdamas natūra 70 000 Lt vertės ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 15 500 Lt vertės garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės keleivinį automobilį VAZ 21063, iš viso turto už 86 000 Lt.

154) priteisė iš atsakovės ieškovui 8000 Lt kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią didesnę turto dalį;

16likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

17Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką. Teismas nustatė, kad šalių santykiai iki faktinio santuokos iširimo buvo blogi. Jie pradėjo gyventi atskirai ir kiekvienas rūpinosi savimi. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

18Dėl išlaikymo. Teismas nurodė, kad sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama ne su sutuoktinio nedarbingumu ar kitokiomis aplinkybėmis, o su turtine padėtimi. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ir pajamos yra nepakankamos ir reikalingas išlaikymas, tenka ieškovui. Sprendžiant, ar sutuoktinio turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti, vadovaujamasi minimalios mėnesio algos kriterijumi (šiuo metu ji yra 800 Lt.). Taip pat sprendžiama, ar išlaikymą privalantis mokėti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus šitai daryti ir ar neprivalo išlaikyti kitų nedarbingų asmenų.

19Teismas nustatė, kad atsakovei išduotas neįgaliojo pažymėjimas ir nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iki 2019 m. lapkričio 11 d. Neįgalumas jai pripažintas iki santuokos sudarymo. Ieškovei nustatytas 25 proc. darbingumas, ji gauna 922,60 Lt invalidumo pensiją ir 432,63 Lt našlių arba našlaičių pensiją, iš viso – 1355,23 Lt. Ieškovė turi asmenine nuosavybės teise jai priklausantį turtą: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Išlaikytinių ji neturi, nes šalių sūnus, nors ir yra neįgalus, yra pilnametis. Iš teismui pateiktų atsakovės bankuose esančių sąskaitų išrašų ir iš AB Ūkio banko Vilniaus filiale esančios atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. – 2010 m. spalio 6 d. laikotarpiu atsakovės įplaukos (debetas) šiame banke buvo 368 049,49 Lt, išlaidos (kreditas) taip pat buvo 368 049,49 Lt. Iš šio išrašo matyti, kad per nurodytą laikotarpį atsakovė šiame banke turėjo indėlių, kuriuos pervedė į kitus Lietuvos Respublikoje registruotus bankus. Likutis šio banko sąskaitoje yra nulinis. Apie tai, kad atsakovė turi santaupų, indėlių, lėšų bankuose, ji teismui nenurodė, taigi atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo išlaikymą, neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties.

20Teismas konstatavo, kad atsakovės gaunamos pajamos viršija MMA. Jos yra pakankamos save išlaikyti. Ji turi lėšų, kurių dydžio nenurodė. Kadangi ieškovė turi turto, lėšų, kurių pakanka jai deramai gyventi, gauna pajamų, kurių irgi pakanka save išlaikyti, tai ji neturi teisės į išlaikymą, nors ir yra nedarbinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.72 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįrodė, kad jos turimas turtas ir pajamos yra nepakankamos ir jai reikalingas išlaikymas.

21Dėl turto padalijimo. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.).

22Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu 1997 m. spalio 27 d. pagal piliečių aprūpinimo gyvenamuoju plotu savo lėšomis 1997 m. rugsėjo 24 d. sutartį Nr. 1-5173, t. y. butas buvo kooperatinis. Šio buto kaina – 106 100 Lt. Pagal VMI 1997 m. lapkričio 11 d. atsakovės pateiktą deklaraciją šiam butui įsigyti buvo panaudota 30 445,43 Lt ieškovo darbo užmokesčio, gauto 1993 m. birželio mėnesio–1997 m. spalio mėnesio laikotarpiu ir 85 600 Lt lėšų už sutuoktinių parduotą butą (duomenys neskelbtini). Taigi šis butas buvo įgytas už ieškovo gautą santuokos metu darbo užmokestį ir sutuoktinių parduotą bendrą butą, įgytą taip pat santuokoje. Sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas. Butas tapo sutuoktinių bendrąja daline nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kad registruotas atsakovės vardu, nes pajus už butą ir visą buto suma išmokėta šalims esant santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų. 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) ir galiojančiame 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje ginčo santykiams reglamentuoti taikytinos teisės normos, galiojusios šių santykių atsiradimo metu. Iki 2000 m. CK įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

23Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), kurį šalys pardavė 1997 m. spalio 15 d., taip pat buvo kooperatinis. Už šį butą buvo sumokėtas pirminis pajinis įnašas 1991 metais ir visiškai atsiskaityta 1992 m. vasario 14 d., nuosavybės teisės į jį buvo įregistruotos 1992 m. birželio 5 d., t. y. santuokos metu. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys buvo ieškovas ir butas įformintas jo vardu. Nuosavybės teisė į butą atsirado, visiškai išmokėjus pajų šalims esant santuokoje ir mokant piniginius įnašus iš bendrų santuokinių lėšų (SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas konstatavo, kad ir šis butas įgytas santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nenustatyta, kiek atsakovė už jį sumokėjo asmeninių lėšų.

24Teismas nustatė, kad garažas taip pat buvo kooperatinis ir įgytas pagal garažų statybos bendrijos 1997 m. rugsėjo 8 d. pažymą Nr. 10 bei įregistruotas atsakovės vardu. Nuosavybės teisė į garažą atsirado, visiškai išmokėjus pajų šalims esant santuokoje ir mokant piniginius įnašus iš bendrų santuokinių lėšų (SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų išreiškusi valią ir sutuoktiniai būtų susitarę, jog kooperatinis garažas, visiškai išmokėjus pajų už jį, taps atsakovės asmenine nuosavybe. Teismas konstatavo, kad ir šis garažas buvo įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

25Teismas nustatė, kad automobilis įgytas santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų ir įregistruotas atsakovės vardu 2000 m. rugsėjo 25 d.; konstatavo, kad automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

26Teismas pažymėjo, kad tarp sutuoktinių yra dalijamas tik esamas turtas. Nei kompiuterio, nei VĮ „Vingis“ akcijų nėra. Šis turtas buvo tuo metu, kai šalys tvarkė bendrą ūkį. Ieškovo turėtos AB FMĮ ,‚Finasta“ ir UAB FMĮ „Orion Securities“ akcijos buvo parduotos už 2260,56 Lt ir pinigai už jas gauti 2003 m., t. y. gyvenant šalims kartu ir tvarkant bendrą ūkį.

27Teismas nurodė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal VĮ Registrų centro 2010 m. birželio 9 d. pranešimą teismui buto vertė yra 140 000 Lt, garažo – 15 500 Lt. Automobilio vertė yra 500 Lt.

28Teismas konstatavo, kad svarbių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenustatyta, todėl santuokoje įgytas turtas, esantis bendrąja sutuoktinių nuosavybe, dalytinas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

29Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

30Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, taip pat nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir jų bendras gyvenimas tapo negalimas; kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

31Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių dalytino turto, jo vertės, dalių bei kompensacijos yra pagrįsta ir teisėta.

32Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turi turto ir lėšų, kurių pakanka jai deramai gyventi, taip pat gauna pajamų, kurių irgi pakanka save išlaikyti, todėl neturi teisės į išlaikymą, nors ir yra nedarbinga.

33III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

34Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 1 d. nutarties ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį ir patenkinti priešieškinį: 1) ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) butą (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovės asmeninėn nuosavybėn; 3) priteisti atsakovei iš ieškovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kiekvieną mėnesį; 4) taikyti ieškinio senatį ir ginčo automobilio nedalyti, paliekant jį atsakovės asmenine nuosavybe. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

351. Dėl santuokos iširimo priežasčių. Teismai netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl vyro neištikimybės ir šeimos palikimo išeinant gyventi pas kitą moterį. Grigiškių policijos nuovados 2010 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 10-13-S-13111 konstatuota, kad ieškovas vairuoja automobilį, registruotą T. K. vardu. Nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) teikiant per antstolį ieškovui procesinius dokumentus, juos priėmė moteris, prisistačiusi, kad yra ieškovo sugyventinės duktė, ji patvirtino, kad šiuo adresu ieškovas gyvena ir būna. Apie nurodytas aplinkybes buvo surašytas ir teismui pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir dokumentų gavimo pažyma. Byloje pateikti atvirukai taip pat vertintini kaip objektyvūs įrodymai, jog ieškovas, būdamas santuokoje, palaikė ryšius su kitomis moterimis. Grigiškių policijos nuovados 2010 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 10-13-S-13111 konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas negyvena ir negyveno. Ieškovas šį adresą nurodė atsiliepime į ieškinį kaip savo gyvenamąją vietą.

36Be to, teisėjų kolegija iš viso nevertino ir nepaneigė aplinkybės, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus šeima visiškai nesirūpino. Ji preziumuoja ieškovo kaltę ir ši prezumpcija nebuvo paneigta (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nepaneigus įstatymo preziumuojamų ir ieškovo kaltę patvirtinančių aplinkybių, neturi jokios reikšmės atsakovės kaltės laipsnis ir tai, ar ji pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas.

372. Dėl turto padalijimo. Butas (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas atsakovės asmeninėmis lėšomis, gautomis aukcione pardavus jai valstybės skirtus investicinius čekius ir jos tėvų jai duotais pinigais. Už butą buvo sumokėta 31 243 Lt, 10 200 Lt 1991 m. buvo sumokėta tėvų jai duotais pinigais, 21 043 Lt – pardavus jos investicinius čekius. Iš byloje pateiktų įrodymų (T. 1, b. l. 113–115; T. 2, b. l. 25–29) aiškiai matyti, kad 1992 m. sausio 10 d. iš jos investicinės sąskaitos I 1297 aukcione buvo parduota 20 249 rub. valstybės vienkartinių išmokų ir gautomis lėšomis sumokėtas kredito likutis už butą – 21 043 Lt, o 5966,08 Lt nepanaudotų lėšų grąžinta į jos investicinę sąskaitą.

38Butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 1997 m. spalio 15 d. už 85 600 Lt. Butas (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas pagal 1997 m. rugsėjo 24 d. gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartį už 106 100 Lt, iš kurių 30 000 Lt buvo sumokėta 1997 m. rugsėjo 16 d. Iš atsakovės motinos A. R. sąskaitų išrašų (T. 2, b. l. 11–14) matyti, kad tą pačią dieną atsakovės motina paėmė 9921,03 Lt. Šiais ir papildomai jos duotais pinigais atsakovė ir sumokėjo pradinį 30 000 Lt įnašą. Likusi suma – 76 100 Lt – buvo sumokėti 1997 m. spalio 15 d., tą pačią, kai buvo parduotas butas (duomenys neskelbtini).

39Ieškovas teismui nurodė, kad jis net nežinojo, jog atsakovė pardavė butą (duomenys neskelbtini) ir nupirko butą (duomenys neskelbtini) (2010 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio protokolas, p. 3).

40Jeigu investiciniai čekiai laikytini asmeniniu turtu, logiška, kad ir lėšos, gautos už parduotus investicinius čekius, laikytinos asmeniniu turtu. Lietuvos Respublikos valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo kooperatinių ir individualių namų (butų) statybos kreditams ir kaštams padengti tvarkos 1991 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. I-1334 1 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę panaudoti valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas kooperatinių ir individualių namų (butų) statybos kreditams ir avansinėms įmokoms padengti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 244 1 punkte nustatyta, kad piliečiai valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas kooperatinių ir individualių gyvenamųjų namų (butų) statybos kreditams ir avansinei įmokai padengti panaudoja parduodami jas tik savivaldybių privatizavimo tarnybų organizuojamuose aukcionuose. Teisėjų kolegija turi pripažinti, kad investicinių čekių panaudojimas nurodytam butui pirkti yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kaip buvo padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2003.

41Teismai pervertino VMI 1997 m. lapkričio 11 d. atsakovės pateiktą deklaraciją, kurioje atsakovė nurodė, kad butui įsigyti buvo panaudotas ir ieškovo 1993 m. birželio mėnesio–1997 m. spalio mėnesio darbo užmokestis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokia deklaracija nėra laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir neturi didesnės galios. Kad ieškovas nedavė pinigų atsakovei, patvirtina ir Vilnius miesto 1-ojo apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 18 d. nutarimas, kuriuo nutarta išieškoti iš ieškovo alimentus sūnui išlaikyti.

42Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad atsakovė neįrodė, jog tėvai jai asmeniškai, o ne šeimai padovanojo pinigus butui pirkti, pripažino, kad atsakovės tėvai davė šiuos pinigus. Kad pinigai buvo duoti atsakovei, patvirtino atsakovės tėvas ir liudytojai.

43Atsakovė prašė teismo atsižvelgti į tai, kad laikotarpiu nuo 1984 m. gegužės 1 d. iki 1992 m. gegužės 1 d., kai faktiškai buvo visiškai atsiskaityta už butą (duomenys neskelbtini), atsakovės pajamos buvo didesnės už ieškovo, todėl ir atsakovės indėlis įgyjant butą laikytinas didesniu.

44Atsakovė prašo atsižvelgti į tai, kad ginčo butas atsakovės pastangomis beveik pritaikytas gyventi neįgaliam asmeniui – iš esmės jai ir jos sūnui.

45Už butą ir garažą visus mokesčius mokėjo ir moka atsakovė, ieškovas prie šio turto išlaikymo neprisidėjo.

46Apmokėti už garažą 1992 m. liepos 8 d. buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, gautos už parduotus aukcione atsakovės investicinius čekius – 5966 rub. (T. 1, b. l. 104–105). Galimybė įsigyti garažą ir automobilį buvo sudaryta dėl to, kad atsakovė augino neįgalų sūnų. Sūnų ir dabar prižiūri tik atsakovė. Šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant šį turtą.

47Reikalavimams padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant nuo momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Ieškinio padavimo metu senaties terminas buvo pasibaigęs, teismas neturėjo dalyti automobilio. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir automobilį palikti atsakovei, nepriteisiant kompensacijos už jį.

483. Dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovė realiai teismo nurodytų lėšų (368 049,46 Lt) neturėjo. Šis skaičius rodo tik nurodytu laikotarpiu atsakovės turėtų indėlių matematinę sumą, bet ne įplaukų dydį. Didžiausia suma, kuri buvo sąskaitoje, buvo 30 880,70 Lt. Laikotarpio pabaigoje sąskaitos likutis yra 0.

49Atsakovės gaunamos pajamos dėl nuolatinės slaugos poreikio nėra pakankamos. Sodo sklypas, kurio ½ dalis atsakovei priklauso, faktiškai yra bevertis, nes yra čigonų taboro teritorijoje ir niekas nenori jo pirkti. Bute (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovės tėvas. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovės turtas ir pajamos yra pakankamos gyventi.

50IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

51Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

521. Teismai, pripažindami, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.60 straipsnį, 3.61 straipsnio 2 dalį, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų.

532. Atsižvelgiant į turto pobūdį ir vertę, atsakovės asmeninė nuosavybė gali būti įrodinėjama tik rašytiniais įrodymais. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.123 straipsnio pažeidimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovė prašo nustatyti aplinkybes, kurios jau nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

543. Teismai teisingai nustatė, kad atsakovė yra apsirūpinusi ir išlaikymas jai nereikalingas.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

57Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

58CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

59Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

60Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Minėta, kad kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

61Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Kasatorė akcentuoja, kad teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių ieškovo neištikimybę, kuri reiškia jo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismai nustatė, kad kasatoriaus pateikti įrodymai apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, todėl juos vertino kaip nesusijusius su santuokos iširimo priežastimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl santuokos iširimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės, šių kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų laikėsi. Minėta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo teismų sprendimais pripažinta įrodyta konstatavus abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne remiantis CK 3.60 straipsnio dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis. Esant tokiai situacijai, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas ieškovo neištikimybės faktas, tai savaime nepaneigtų teismų sprendimuose konstatuotos kasatorės kaltės ir teismų išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

62Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų motyvai bei išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

63Dėl santuokinio turto padalijimo

64Nuosavybės teisė įgyjama įstatyme nustatytais pagrindais. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagal 1997 m. rugsėjo 24 d. gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartį N. S. pervedė į UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ atsiskaitomąją sąskaitą 106 100 Lt ir įgijo teisę į trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 79, 80). Prieš įgyjant šį butą V. S. pardavė turėtą butą (duomenys neskelbtini) už 85 600 Lt. Kai daiktą nuosavybės teise įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatyme nustatyta prezumpcija buvo įtvirtinta SŠK 21 straipsnyje, o 22 straipsnyje – išimtis, pagal kurią asmeninę nuosavybę sutuoktiniai galėjo įgyti dovanojimo arba paveldėjimo būdu. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. Civiliniame kodekse. CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir gyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepriklausomai nuo turto įgijimo momento – iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

65Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

66Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatyta, jog butas (duomenys neskelbtini), taip pat garažas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, taigi tokiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir kasatorei, teigiančiai, kad nurodytas butas ir garažas yra jos asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Siekdama paneigti aptariamą prezumpciją, atsakovė rėmėsi asmeninių lėšų panaudojimo butui bei garažui įgyti faktu. Bylą nagrinėję teismai nustatė ginčo turto įgijimo aplinkybes ir padarė išvadą, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: nuosavybės teisė į butą atsirado, visiškai išmokėjus pajų šalims esant santuokoje ir mokant piniginius įnašus iš bendrų santuokinių lėšų, nuosavybės teisė į garažą atsirado, visiškai išmokėjus pajų šalims esant santuokoje ir mokant piniginius įnašus iš bendrų santuokinių lėšų (SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalys). Darydamas šią išvadą, teismas reikiamai motyvavo. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nenurodė, kokiais kriterijais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis vadovaudamiesi sprendė turto padalijimo klausimą. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.123 straipsnio pažeidimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir iš naujo nenustatinėjami (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

67Išdėstytos nuostatos, kurios aktualios sprendžiant dalijamo turto teisinio statuso klausimą, atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011; kt.).

68Dėl sutuoktinio išlaikymo

69CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo, o prašė teismo šią teisę pripažinti ir priteisti iš ieškovo 600 Lt išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą, o tokių įrodymų kasatorė byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai aiškinosi šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, nustatė, kad atsakovė gauna invalidumo pensiją ir našlių arba našlaičių pensiją, turi asmenine nuosavybės teise jai priklausantį turtą (½ dalį buto (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), turi lėšų, kurių dydžio nenurodė, ir padarė pagrįstą išvadą, kad turimas kasatorės turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

70Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apskųsta nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

72Kasaciniame teisme patirta 18,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

74Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

75Priteisti valstybei iš kasatorės atsakovės N. S. (duomenys neskelbtini) 18,60 Lt (aštuoniolika litų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

76Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių kaltės nustatymo nutraukiant santuoką,... 6. Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl... 7. Ieškovas nurodė, kad jo gyvenimas su atsakove nesusiklostė; jie abu yra... 8. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo... 9. Atsakovė nurodė, kad santuoka nutrūko dėl netinkamo ieškovo elgesio... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 11. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu... 12. 1) nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą 1984 m. balandžio 28... 13. 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę;... 14. 3) padalijo santuokos metu įgytą turtą, ieškovui priteisdamas natūra 70... 15. 4) priteisė iš atsakovės ieškovui 8000 Lt kompensaciją už atsakovei... 16. likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.... 17. Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką. Teismas nustatė, kad šalių... 18. Dėl išlaikymo. Teismas nurodė, kad sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama... 19. Teismas nustatė, kad atsakovei išduotas neįgaliojo pažymėjimas ir... 20. Teismas konstatavo, kad atsakovės gaunamos pajamos viršija MMA. Jos yra... 21. Dėl turto padalijimo. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių turto teisinis... 22. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos... 23. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), kurį šalys pardavė 1997... 24. Teismas nustatė, kad garažas taip pat buvo kooperatinis ir įgytas pagal... 25. Teismas nustatė, kad automobilis įgytas santuokoje iš bendrų sutuoktinių... 26. Teismas pažymėjo, kad tarp sutuoktinių yra dalijamas tik esamas turtas. Nei... 27. Teismas nurodė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos... 28. Teismas konstatavo, kad svarbių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų... 29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 30. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abi... 31. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl... 32. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 33. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 34. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 35. 1. Dėl santuokos iširimo priežasčių. Teismai netinkamai vertino atsakovės... 36. Be to, teisėjų kolegija iš viso nevertino ir nepaneigė aplinkybės, kad... 37. 2. Dėl turto padalijimo. Butas (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas... 38. Butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 1997 m. spalio 15 d. už 85 600 Lt.... 39. Ieškovas teismui nurodė, kad jis net nežinojo, jog atsakovė pardavė butą... 40. Jeigu investiciniai čekiai laikytini asmeniniu turtu, logiška, kad ir... 41. Teismai pervertino VMI 1997 m. lapkričio 11 d. atsakovės pateiktą... 42. Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad atsakovė neįrodė, jog tėvai jai... 43. Atsakovė prašė teismo atsižvelgti į tai, kad laikotarpiu nuo 1984 m.... 44. Atsakovė prašo atsižvelgti į tai, kad ginčo butas atsakovės pastangomis... 45. Už butą ir garažą visus mokesčius mokėjo ir moka atsakovė, ieškovas... 46. Apmokėti už garažą 1992 m. liepos 8 d. buvo panaudotos atsakovės... 47. Reikalavimams padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių... 48. 3. Dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovė realiai teismo nurodytų lėšų (368... 49. Atsakovės gaunamos pajamos dėl nuolatinės slaugos poreikio nėra pakankamos.... 50. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 51. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundžiamus teismų... 52. 1. Teismai, pripažindami, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių... 53. 2. Atsižvelgiant į turto pobūdį ir vertę, atsakovės asmeninė nuosavybė... 54. 3. Teismai teisingai nustatė, kad atsakovė yra apsirūpinusi ir išlaikymas... 55. Teisėjų kolegija... 56. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 57. Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio... 58. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu... 59. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo,... 60. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 61. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų... 62. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo... 63. Dėl santuokinio turto padalijimo... 64. Nuosavybės teisė įgyjama įstatyme nustatytais pagrindais. Bylą nagrinėję... 65. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra... 66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatyta, jog butas... 67. Išdėstytos nuostatos, kurios aktualios sprendžiant dalijamo turto teisinio... 68. Dėl sutuoktinio išlaikymo... 69. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti... 70. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad... 71. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame... 72. Kasaciniame teisme patirta 18,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 75. Priteisti valstybei iš kasatorės atsakovės N. S. (duomenys neskelbtini)... 76. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...