Byla 2A-44/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. B. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-167-30/2007 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Kauno miesto apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas bei Vilniaus apygardos teismas, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo vykdant politines represijas pripažinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas A. B. 2006 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl pripažinimo, jog teismų veiksmais buvo pažeistos ieškovo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau tekste - Konvencija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės, bei padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

4Ieškovas savo reikalavimus grindė nurodydamas, kad 1994 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. B. (V.) dėl garbės ir orumo gynimo (civilinė byla Nr. 2-1629-151/2005), tačiau teismas 2005 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi, atmetęs ieškovo apeliacinį skundą, minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-83-510/06). Taip pat A. B. ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti jo ieškinį valstybei dėl Konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pripažinimo ir žalos atlyginimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikino šios Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį Lietuvos Respublikai dėl atlyginimo žalos, atsiradusios pažeidus ieškovo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu, ir perdavė minėtos ieškinio dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-495/2006).

5Ieškovo nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami nurodytas bylas, pažeidė jo teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 10, 13, 14 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 28, 29, 30, 31, 109 straipsniuose, tai yra teismai neišnagrinėjo bylos teisingai per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidė ieškovo nekaltumo prezumpciją, skleidė apie jį dezinformaciją bei šmeižė, neužtikrino ieškovo teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, negarantavo ieškovui lygių teisių prieš įstatymą ir teismą, diskriminavo ieškovą, teikė atsakovei V. B. (V.) privilegijas ir pan. Dėl to atsakovas Lietuvos Respublika privalo atlyginti teismų veiksmais ieškovui padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Ieškovo teigimu, nurodytas aplinkybes patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 sprendimas bei Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1629-151/2006 (t. 1, b. l. 4-5, 6-8), Vidaus reikalų ministerijos 1991 m. lapkričio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada (t. 1, b. l. 9-10), Saugumo tarnybos tarnybinio patikrinimo išvada (t. 1, b. l. 11), Kauno paleidimo ir derinimo darbų valdybos 1988 m. kovo 21 d. pažyma Nr. 147 (t. 1, b. l. 12), invalidumo pažymėjimas (t. 1, b. l. 15), Kauno miesto prokuratūros 1987 m. gruodžio 29 d. nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 20-2-002-87 (t. 1, b. l. 13-14), civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2006 ir baudžiamosios bylos Nr. 1-105/2005 eiga ir medžiaga. Taip pat civilinės bylos Nr. 2-495/2006 eiga. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, ieškovas prašė:

61. Pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1629-151/05 išnagrinėjimą, nes neišnagrinėjo šios bylos per įmanomai trumpiausią laiką.

72. Pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas pažeidė ieškovo teisę į saviraiškos laisvę, šmeižė ieškovą ir skleidė dezinformaciją bei skatino politines represijas ir susidorojimą su ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2006.

83. Pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę bei nekaltumo prezumpciją, nes padarė civilinės bylos išnagrinėjimą priklausomą ne nuo įrodymų tyrimo civilinėje byloje, bet nuo Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-105/2006 eigos ir joje priimto 2005 m. gegužės 5 d. apkaltinamojo nuosprendžio.

94. Pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu ir suteikė privilegijas atsakovei V. V. .

105. Pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas, neteisėtai atsisakydamas priimti ir išnagrinėti ieškinį, pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę ir vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu.

116. Pripažinti minėtų teismų veiklą civilinėse bylose Nr. 2-1629-151/05 ir Nr. 2-495/06 korupcijos garantu, antikonvencine bei antikonstitucine ir informuoti apie tai nutartimi Prezidentą ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą.

127. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 315 404 Lt turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nurodytais neteisėtais teismų veiksmais, atlyginimą, išieškant regreso tvarka atlyginimą valstybei iš minėtų teismų teisėjų.

13Ieškovas taip pat prašė teismo išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-1629-151/05, Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. I-105/2005, Kauno miesto apylinkės prokuratūros baudžiamąją bylą Nr. 20-2-002-87, Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-495/2006. Dublike ir patikslintame dublike ieškovas prašė išreikalauti bei prijungti prie civilinės bylos papildomus rašytinius įrodymus - civilines bylas Nr. 2-1066/2004, Nr. 2-371/2004, Nr. 2-67/2002, Nr. 2-970/2001. Ieškovo nuomone, šios civilinės bylos yra susijusios su nagrinėjamo ieškinio pagrindu ir dalyku, įrodo neteisėtus teismų veiksmus, todėl turės būti sujungtos ir išnaginėtos kartu (t. 1, b. l. 89-93). Ieškovas rėmėsi bylose priimtais procesiniais dokumentais: Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. birželio 7 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 1995 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. sausio 22 d. nutartimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 1 d. sprendimu, Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 29 d. nutartimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 14 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, Kauno miesto teismo 1991 m. sausio 2 d. nutartimi, bei kitais dokumentais: Palangos miesto policijos komisariato raštu, dviem sutartimis (t. 1, b. l. 94-110).

14Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Teisingumo ministerija su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

15Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog tretieji asmenys (teismai) ir atsakovas nepažeidė ieškovo nurodytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų bei nepadarė prašomos priteisti žalos.

16Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad teismai, neišnagrinėdami bylos per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1629-151/05 išnagrinėjimą. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad minėtos civilinės bylos nagrinėjimo procesas užsitęsė dėl teismų kaltės. Teismas konstatavo, jog minėtos bylos nagrinėjimas užtruko dėl paties ieškovo A. B. veiksmų, nes ieškovas, teismo nuomone, iš dalies netinkamai vykdė procesinės teisės normas, pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus. Teismas nurodė, kad pats ieškovas vilkino bylos išnagrinėjimą, aiškiai per mažai domėjosi proceso eiga, nes bylos nagrinėjimas daug kartų buvo atidedamas ieškovui prašant dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kitų ieškovo nurodytų teismui aplinkybių. Ieškovo prašymu bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas net 4 metams 3 mėnesiams ir 22 dienoms. Teismas įvertino ir tai, kad teismas (teisėjas) vienu metu nagrinėja daugelį kitų bylų ir dėl to atidėjus bylą, nėra galimybės ją paskirti į kitą posėdį neatsižvelgiant į jau anksčiau paskirtus kitų bylų posėdžius (užimtą laiką), o dėl įvairių pateisinamų aplinkybių ieškovo bylą paeiliui nagrinėjo keletas teisėjų, o tai, teismo nuomone, irgi yra objektyvi aplinkybė svarstant klausimą dėl jos neišnagrinėjimą per ilgesnį laikotarpį.

17Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, jog jis neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinio reikalavimus, todėl nenustatė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų (CK 6.272 str. 2 d.). Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, kad teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas (kaltų veiksmų padarymas), o ieškovas, teismo nuomone, nenurodė nei vieno konkretaus neteisėto teismo (teisėjo) veiksmo, kuriais jam buvo padaryta žala. Be to, visų ieškovo nurodytų teismo nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas, tarp jų ir dėl teisėjų nušalinimo, buvo patikrintas įstatymų nustatyta instancine tvarka. Dėl to teismų nutartys, priimtos minėtoje byloje, teismo nuomone, vertintinos kaip teisėtos ir pagrįstos, tarp jų ir aukštesnės instancijos teismų panaikintos nutartys, ar jų dalys, nes po to tas pats klausimas buvo išsprendžiamas iš naujo. Teisėtais teismo (teisėjo) veiksmais apskritai žala negali būti padaryta.

18Teismas atmetė teiginius dėl teismų vienpusiškų veiksmų vien pagal atsakovės prašymus, nurodydamas, jog šių teiginių ieškovas neįrodė. Teismas konstatavo, kad ieškovas taip pat neįrodė teiginių, jog teismai nevykdė Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, jog skleidė dezinformaciją ir jį šmeižė, skatindami diskriminaciją, fizinį ir moralinį susidorojimą su juo baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 apkaltinamuoju nuosprendžiu, kad teismai vykdė politines represijas, sukėlė jam pergyvenimus ir nepatogumus, žemino jo reputaciją visuomenėje ir šeimoje, žalojo ir luošino, jo, kaip pirmos grupės invalido, kuriam būtina nuolatinė globa, sveikatos būklę. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, draudimas skleisti dezinformaciją ir šmeižti jo asmenį, kurstyti prievartą ir diskriminaciją jo atžvilgiu, kad tretieji asmenys vykdė politines represijas jo atžvilgiu, suteikė privilegijas atsakovei V. V. , kad tretieji asmenys-Kauno miesto apylinkės ir apygardos teismai dengė nusikalstamą korupciją ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi Kauno miesto prokuratūrose, yra tik bendro ir deklaratyvaus pobūdžio, nes jų nepatvirtina byloje surinkti jokie konkretūs įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės.

19Teismas konstatavo, kad baudžiamoji byla Nr. 1-105/2005 nebuvo fabrikuojama ir net neturi ryšio su šia byla, nes ieškovas buvo nuteistas už tam tikrų nusikalstamų veiksmų padarymą, nuosprendis yra įsiteisėjęs, o baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neįeina į išnagrinėtos civilinės bylos ieškinio dalyką ir pagrindą, kaip ir į šios bylos ieškinio dalyką ir pagrindą (1964 m. CPK 59, 62 str., 2000 m. CPK 180, 182 str.).

20Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti minėtą teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra absoliutūs šio sprendimo negaliojimo pagrindai, pažeistos bei netinkamai pritaikytos procesinės bei materialinės teisės normos. Skundą apeliantas grindžia tokiomis aplinkybėmis:

211. Teismas neišnagrinėjo visų pareikštų reikalavimų ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Sprendime neišnagrinėtas 5 ieškinio reikalavimas pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-495/06 neteisėtai atsisakydamas priimti ir išnagrinėti ieškinį, pažeidė apelianto teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu bei padarė apeliantui žalą.

222. Teismo sprendimas dėl kai kurių reikalavimų yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl ieškinio 1, 2, 3, 4 bei 6 reikalavimų. Neaišku, kodėl atmestas reikalavimas pripažinti, kad trečiųjų asmenų veikla yra korupcijos garantas. Taip pat nėra aišku, kodėl teisėjas nusprendė, jog 1, 2, 3, 4 reikalavimai yra tik bendro ir deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais.

233. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinyje nenurodytas nė vienas konkretus neteisėtas teismo/teisėjo veiksmas, kuriuo padaryta žala (CPK 176, 178, 185 str.). Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495/06 pripažino neteisėtais Vilniaus apygardos teismo veiksmus 2006 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakant priimti ieškinį. Be to, pats teisėjas nustatė, jog mažiausiai du kartus dėl Kauno miesto apylinkės teismo/teisėjų veiksmų nurodyta civilinė byla Nr. 2-1629-151/2005 neteisėtai buvo palikta nenagrinėta.

244.

25Apeliantas jokiais įrodymais ieškinyje nepagrindė ir neįrodinėjo Konvencijos 25, 29, 30, 31 straipsnių pažeidimų ir negalėjo to įrodyti, o teismas nepagrįstai laikė net dvylikos metų bylos nagrinėjimo trukmę normaliu terminu.

265. Teismas pažeidė ir netinkamai taikė CPK 263 ir 270 straipsnius, nes nenurodė, dėl ko atmetė dubliko argumentus bei su dubliku pateiktus rašytinius įrodymus. Taip pažeistas ir CPK 186 straipsnis, nes šalies paaiškinimai kaip įrodymai turi būti teismo vertinami ir patikrinami. Apelianto kartu su dubliku pateikti rašytiniai įrodymai yra nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo pažeista apelianto teisė į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisė į diskriminacijos uždraudimą, teisė į saviraiškos laisvę bei teisė į nekaltumo prezumpcijos nepažeidinėjimą. Dėl to yra būtinybė CPK 314 straipsnio pagrindu pateikti papildomus įrodymus, kurių teismas neleido pateikti ieškinio nagrinėjimo metu. Šie įrodymai pagrindžia ieškinio teiginius dėl Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų: su dubliku pateikta 1991 m. sausio 2 d. nutartis įrodė, kad susijusioje civilinėje byloje Nr. 2-1066/04 buvo areštuotas ginčo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs butas, kurį neteisėtai pardavė V. B. –V., ir įvykdė BK 304 straipsnio antrojoje dalyje numatytą nusikaltimą. Tokiais nusikalstamais veiksmais apeliantui buvo padaryta didelė žala, ką patvirtino prie dubliko pateiktos dvi pirkimo-pardavimo sutartys. Apelianto teiginius patvirtina Teisingumo ministerijos 1995 m. kovo 28 d. raštas Nr. 02-B-316, Kauno miesto apylinkės prokuratūros 1995 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 182s-95, Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 5 d. nutartis, Kauno m. Žaliakalnio PK 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 15-524/2.

276. Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 21, 133, 177-179 straipsnių bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, nes iš apelianto buvo atimta teisė į įrodinėjimą ir vykdoma diskriminacija jo, kaip invalido, atžvilgiu. Civilinė byla buvo paskirta nagrinėti 2007 m. lapkričio 13 d. Apeliantas 2007 m. spalio 25 d. pareiškimu prašė perkelti 2007 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio datą, tačiau į šį prašymą atsižvelgta nebuvo ir apeliantui nebuvo leista dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje bei įrodinėti ieškinį. Apeliantui 2007 m. lapkričio 13 d. paskambinus į Panevėžio apygardos teismą, buvo pranešta, jog ieškinys jau išnagrinėtas ir 2007 m. lapkričio 27 d. bus paskelbtas sprendimas, o 2007 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio nebebus.

287. Teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, nes teisėjui bei Panevėžio apygardos teismui apeliantas reiškė nušalinimą, tačiau nušalinimas nebuvo patenkintas tam, kad Panevėžio apygardos teismas padėtų vienai teisėjai vykdyti politinį persekiojimą ir šantažą šioje civilinėje byloje.

29Trečiasis asmuo Kauno apygardos teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punktas nėra taikomas tada, kai teismo nutarties motyvai yra, tačiau jie apeliantui atrodo neišsamūs ar klaidingi. Skundžiamame teismo sprendime yra pateiktos teismo padarytos faktinės ir teisinės išvados dėl ieškovo reikalavimo pripažinti Kauno apygardos teismo veiksmus neteisėtais ir priteisti žalos atlyginimą. Teismas išnagrinėjo visus ieškovo reikalavimus, susijusius su trečiojo asmens Kauno apygardos teismo veiksmais, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio antrosios dalies 7 punktą.

30Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų/teismų veiksmais, atlyginimo. Ieškovo nuomone, teismai, nagrinėdami civilines bylas Nr. 2-1629-151/2005 ir Nr. 2-495/06, pažeidė jo teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, vykdė prieš ieškovą politines represijas. Šį ieškinį pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo išvada, nurodydamas, jog: teismas neišnagrinėjo visų pareikštų reikalavimų, nemotyvavo savo sprendimo dėl ieškinio 1, 2, 3, 4 bei 6 reikalavimų, pažeidė ar netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reguliuojančias teisės normas, nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė savo teiginių, bei padarė kitus procesinės teisės normų pažeidimus.

32Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip to reikalauja apeliantas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo iš esmės procesinio pobūdžio teisės normų pažeidimus, kurie, jo nuomone, lėmė netinkamą procesą pirmosios instancijos teisme ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pagal CPK 329 straipsnio pirmąją dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas tik tada yra pagrindas sprendimui panaikinti, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, kurie leistų naikinti teismo sprendimą (CPK 185 str.). Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tokiais argumentais:

33Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

34Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes yra CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 bei 7 punkte numatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus (CPK 185 str.).

35Pirma, apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, tai yra neišnagrinėjo 5 ieškinio reikalavimo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-495/06, neteisėtai atsisakydamas priimti ir išnagrinėti ieškinį, pažeidė apelianto teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu bei padarė apeliantui žalą (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius kaip nepagrįstus bylos medžiaga. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, motyvuojamoje jo dalyje teismas nurodė, jog ,,iš pridėtų prie ieškinio civilinių bylų Nr. 2-1629-151/2005, Nr. 2-495/2006 <...> matyti, kad visų nutarčių, pagal ieškovo A. B. prašymus, kurias jis skundė, teisėtumas ir pagrįstumas, <...> buvo patikrintas įstatymų nustatyta instancine tvarka ir byla buvo nagrinėjama toliau iki galutinio sprendimo priėmimo. Todėl teismų nutartys negali būti vertinamos niekaip kitaip, kaip teisėtomis ir pagrįstomis, tarp jų ir nutartys, ar jų dalys, kurios aukštesnės instancijos teismų ir buvo panaikintos, nes po to tas pats klausimas buvo išsprendžiamas iš naujo tų pačių teismų pakartotinai <...>, o teisėtais teismo (teisėjo) veiksmais apskritai žala negali būti padaryta“ (t. 1, b. l. 232-233). Kaip matyti iš atskirojo skundo medžiagos Nr. 2-495/2006, apelianto 5 reikalavime nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį ir iš kurios apeliantas kildina savo teisių pažeidimą bei žalos padarymą, buvo patikrinta instancine tvarka ir Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495/2006 ją iš dalies panaikino, tai yra panaikino tik tą nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl atlyginimo žalos, atsiradusios pažeidus ieškovo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu, o klausimą dėl šios ieškinio dalies priėmimo perdavę nagrinėti iš naujo (t. 1, b. l. 65-67). Taigi iš anksčiau nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, apibendrintai pasisakydamas dėl ieškovo teisių pažeidimo ieškinyje nurodytomis teismų nutartimis, patikrintomis instancine tvarka, išnagrinėjo ir minėtą apelianto 5 reikalavimą, kuriame jis kelia klausimą dėl nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri patikrinta instancine tvarka, padarytos žalos atlyginimo. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neišnagrinėjo 5 ieškinio reikalavimo.

36Antra, apeliantas skunde nurodė, jog teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl ieškinio 1, 2, 3, 4 bei 6 reikalavimų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Taip pat apeliantas nurodė, kad jam neaišku, kodėl teismas atmetė reikalavimą pripažinti, jog trečiųjų asmenų veikla yra korupcijos garantas; kodėl teisėjas sprendė, jog 1, 2, 3, 4 reikalavimai yra tik bendro ir deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus. Kaip žinoma, Civiliniame procese galiojantys dispozityvumo, rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principai reikalauja, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle - laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis minėtame CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nusprendęs, jog ieškovas šioje byloje neįrodė nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, o atsakovo atsikirtimai nepripažinti ieškinio, teismo nuomone, yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, trečiųjų asmenų paaiškinimais. Šią išvadą teismas grindė skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 229-234). Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė. Tokia teismo išvada ir yra jo priimto sprendimo motyvas. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė trečiasis asmuo Kauno apygardos teismas, CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punktas nėra taikomas tada, kai teismo nutarties motyvai yra, tačiau jie apeliantui atrodo neišsamūs ar klaidingi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į skundžiamo teismo sprendimo turinį, atmetamas apelianto argumentas, jog teismas nemotyvavo savo sprendimo (CPK 263 str.).

37Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su pagrįstumu išvados, kad minėti reikalavimai nebuvo įrodyti, bus nagrinėjami toliau šioje nutartyje.

38Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėtina neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

39Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimų

40Nagrinėjamu atveju ieškinyje yra keliamas klausimas dėl žalos, padarytos teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo. Sprendžiant klausimą dėl tokios žalos atlyginimo, svarbu atriboti du dalykus: teismų sprendimų/nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimą bei valstybės prievolę atlyginti žalą, padarytą neteisėtais teisėjų veiksmais (CK 6.272 str.). Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, kokie konkretūs teisėjų veiksmai, apelianto nuomone, padarė jam žalą.

41Kaip matyti iš ieškinio, apeliantas savo reikalavimus grindė nurodydamas, jog teismai pažeidė jo teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 10, 13, 14 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 28, 29, 30, 31, 109 straipsniuose, tai yra teismai neišnagrinėjo bylos teisingai per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidė ieškovo nekaltumo prezumpciją, skleidė apie jį dezinformaciją bei šmeižė, neužtikrino ieškovo teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, negarantavo ieškovui lygių teisių prieš įstatymą ir teismą, diskriminavo ieškovą, teikė atsakovei privilegijas ir pan.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodyti veiksmai – apelianto nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, dezinformacijos apie apeliantą skleidimas, apelianto šmeižimas, neužtikrinimas apelianto teisės į teisingą teismą, lygių teisių prieš įstatymą bei teismą pažeidimas, apelianto diskriminavimas prieš atsakovę V. B. (V.) bei privilegijų jai teikimas - iš esmės yra susiję su nagrinėjimu civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. B. (V.) dėl garbės ir orumo gynimo ir moralinės žalos atlyginimo bei tinkamu procesu minėtoje byloje. Tai yra šiais argumentais apeliantas nesutinka su procesiniais teismų sprendimais, priimtais nagrinėjant minėtą civilinę bylą, teigia, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistos jo teisė į veiksmingą gynybos priemonę, šalių lygiateisiškumo principas, apelianto nekaltumo prezumpcija, apeliantas buvo diskriminuojamas, šmeižiamas ir pan. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, teismo (teisėjo) veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas bei pagrįstumas yra tikrinamas specialia CPK normų reglamentuojama instancine tvarka apskundžiant priimtus teismų sprendimus apeliacine ar kasacine tvarka, ir tokia tvarka atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas turi teisę konstatuoti, jog apskųstas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Kaip žinoma, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje.

43Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo atmestas, priimtu minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1629-151/2005, pasinaudojo byloje dalyvavusiam asmeniui įstatymo suteikiama teise skųsti priimtus teismo sprendimus (nutartis) instancine tvarka ir padavė dėl šio teismo sprendimo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nagrinėjant bylą buvo pažeisti Konvencijos 6, 13, 14 straipsniai; jog nebuvo užtikrinta apelianto teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę; jog teismas padarė civilinės bylos išnagrinėjimą priklausomą ne nuo įrodymų tyrimo civilinėje byloje, bet nuo Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-105/2006 eigos ir rezultato; jog apeliantas buvo šmeižiamas, diskriminuojamas ir kt. (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 3, b. l. 28-31). Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi išnagrinėjo minėtą apelianto skundą, patikrino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir apeliacinį skundą atmetė (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 3, b. l. 69-74). Byloje nėra duomenų, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis būtų apskųsta kasacinės instancijos teismui, todėl ji įsiteisėjo (CPK 584, 279 str.). Kaip žinoma, įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai, šalys nebegali kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiais teismo sprendimu ar nutartimi nustatytų faktų ar teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d., Konstitucijos 109 str.). Taigi tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimo, tiek Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarties teisėtumas bei pagrįstumas nebegali būti tikrinami nagrinėjant šią bylą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta minėtus apelianto skunde nurodytus argumentus, susijusius su tinkamu teismo procesu bei apelianto teisių gynyba nagrinėjant minėtą civilinę bylą Nr. 2-1629-151/2005.

44Šią išvadą patvirtina ir anksčiau šioje nutartyje minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-495/2006, kuria buvo tikrinamas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, teisėtumas bei pagrįstumas. Šioje nutartyje, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas skųstoje nutartyje teisingai sprendė, jog pareiškėjo A. B. ieškinio reikalavimai, susiję su teismų sprendimų, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-1629-151/2005, teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimu - tiek materialinės, tiek proceso teisės prasme (teisės teikti prašymus, įrodymus užtikrinimas, nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, pareiškėjo šmeižimas, privilegijų atsakovei suteikimas ir kt.), yra nenagrinėtini teisme ir todėl pagrįstai atsisakė juos priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija nurodė, kad teisme gali būti nagrinėjamas tik pareiškėjo reikalavimas dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, kuri atsirado pažeidus jo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu.

45Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas. Dėl to atmetami apelianto skunde nurodyti argumentai, jog teismų/teisėjų neteisėtus veiksmus patvirtina minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-495/06 bei tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1629-151/2005 apeliacinės instancijos teismas panaikino dvi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis byla buvo palikta nenagrinėta.

46Kaip minėta, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas bei Kauno apygardos teismo nutartis, iš kurių apeliantas kildina jam atsiradusią žalą, instancine tvarka nebuvo panaikintos. Taigi nebuvo nustatyta grubių teisės aiškinimo bei taikymo klaidų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad teisėjams dėl jų veiksmų, atliktų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1629-151/2005 ar Nr. 2-495/2006, būtų taikyta drausminė atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis. Taigi nėra oficialiai konstatuota, jog apelianto nurodyti teismai, nagrinėdami minėtas civilinės bylas, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 185 str.). Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, savo teiginius dėl tokių neteisėtų teisėjų veiksmų buvimo, turi įrodyti apeliantas (CPK 12, 178 str.).

47Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė buvus neteisėtus teisėjų/teismų veiksmus (CPK 185 str.). Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, nagrinėjamame apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė šį procesą reglamentuojančias teisės normas. Šiuos teiginius apeliantas grindžia tuo, kad, apelianto nuomone, teismas pažeidė ir netinkamai taikė CPK 263, 270, 186 straipsnius, nes nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė dubliko argumentus bei su dubliku pateiktus rašytinius įrodymus, o tuo pažeista jo teisė į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 išnagrinėjimą, teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisė į diskriminacijos uždraudimą, teisė į saviraiškos laisvę bei teisė į nekaltumo prezumpciją. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė papildomus įrodymus, kurių neleido pateikti teisėjas ieškinio nagrinėjimo metu (CPK 314 str.). Apelianto nuomone, jo teiginius dėl Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų pagrindžia tokie įrodymai: su dubliku pateikta 1991 m. sausio 2 d. nutartis įrodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1066/04 buvo areštuotas ginčo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs butas, kurį neteisėtai pardavė V. B. (V.) ir įvykdė BK 304 straipsnio antrojoje dalyje numatytą nusikaltimą. Tokiais nusikalstamais veiksmais apeliantui buvo padaryta didelė žala, ką patvirtino prie dubliko pateiktos dvi pirkimo-pardavimo sutartys. Apelianto teigimu, teismas taip pat neteisėtai atsisakė išreikalauti kitas civilines bylas bei rašytinius įrodymus, ką patvirtina Teisingumo ministerijos 1995 m. kovo 28 d. raštas Nr. 02-B-316, Kauno miesto apylinkės prokuratūros 1995 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 182s-95, Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 5 d. nutartis, Kauno m. Žaliakalnio PK 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 15-524/2. Taip pat apelianto prašymu prie nagrinėjamos bylos buvo prijungtos civilinės byloje Nr. 2-1066/2004 bei Nr. 2-581/2005, baudžiamoji byla Nr. 1-105/2005, kurių medžiaga, apelianto teigimu, turi patvirtinti jo teiginius dėl minėtų neteisėtų teismų veiksmų.

48Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius ir sprendžia, kad papildomai prie bylos prijungti dokumentai bei bylos neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 str.). Pirma, apeliantas teigia, kad minėti papildomi įrodymai turėtų patvirtinti konkrečias apelianto nurodytas aplinkybes (atsakovės V. B. (V.) nusikalstamais veiksmais padarytą apeliantui žalą, pažeistą nekaltumo prezumpciją, apelianto šmeižtą bei diskriminaciją ir pan.). Tačiau iš šių apelianto nurodytų aplinkybių pobūdžio bei turinio matyti, kad jos iš esmės yra susijusios su civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 ar su ja susijusių bylų nagrinėjimu iš esmės. Kaip jau buvo minėta, civilinė byla Nr. 2-1629-151/2005 yra išnagrinėta, priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl byloje išnagrinėti klausimai negali būti dar kartą nagrinėjami šioje civilinėje byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netikslinga priimti bei vertinti apelianto nurodytus papildomus įrodymus, nes jais patvirtinamos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku – neteisėtais teismų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

49Teisėjų kolegija laiko, jog yra būtina atskirai pasisakyti dėl apelianto argumentų, susijusius su jo prašytų papildomų įrodymų neišreikalavimu. Apelianto nuomone, neteisėti teismų veiksmai pasireiškė tuo, kad nebuvo išreikalauti bei prie šios bylos prijungti dublike nurodyti papildomi įrodymai. Kaip žinoma, apeliacine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) teisėtumą bei pagrįstumą taip pat yra tikrinami apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai, susiję su šalies proceso teisės teikti įrodymus užtikrinimu (CPK 42 str., 329 str. 1 d.). Kaip matyti iš dubliko bei patikslinto dubliko, apeliantas, prašydamas prijungti nurodytus dokumentus, be anksčiau nurodytų šiais dokumentais patvirtinamų aplinkybių, taip pat nurodė, kad minimi dokumentai ir bylų medžiagos galėtų patvirtinti aplinkybes, jog komunistinės nomenklatūros, KGB, aukščiausio teismo, generalinės prokuratūros, vidaus reikalų ministerijos aptarnaujami pareigūnai organizavo civilinių bylų Nr. 2-1066/2004, Nr. 2-371/2004 ir kt. vilkinimą, kad sueitų baudžiamosios atsakomybės senaties terminai atsakovei, taip padėdami jai išvengti atsakomybės bei per tą laiką sufabrikuoti apeliantui baudžiamąją bylą ir taip sukompromituoti jį kriminalinėmis priemonėmis.

50Kaip jau buvo nurodyta, šioje byloje yra nagrinėjamas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir Vilniaus apygardos teismo veiksmų nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-1629-151/2005 bei Nr. 2-495/2006, atlyginimo. Tuo tarpu iš apelianto nurodytų aplinkybių, kurias jis siekia įrodyti papildomai pateiktais dokumentais, matyti, jog iš esmės šios aplinkybės yra susijusios ne su teismų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1629-151/2005 ar Nr. 2-495/2006, tačiau su atsakovės V. B. (V.) bei įvairių institucijų veiksmais, susijusiais su kitų civilinių bylų (Nr. 2-1066/2004, Nr. 2-371/2004 ir kt.) nagrinėjamu. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į naujai pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2007 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl papildomų įrodymų (bylų) išreikalavimo ir prijungimo prie šios bylos, nurodydamas, jog minėti įrodymai neturi ryšio su nagrinėjama byla. Taip pat skundžiamame sprendime teismas teisingai nurodė, kad apelianto nurodyta baudžiamoji byla Nr. 1-105/2005 neturi ryšio su šia nagrinėjama byla, o joje nustatytos aplinkybės išeina už šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyko ir pagrindo ribų. Be to, ši baudžiamoji byla yra baigta galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi, kuria buvo atmestas apelianto kasacinis skundas (t. 1, b. l. 137-141). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomi įrodymai, kuriuos buvo būtina prijungti prie bylos tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, neduoda pagrindo kitokiai išvadai, nei padarė teismas skundžiamame sprendime (CPK 185 str.).

51Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto proceso teises bei įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias CPK normas (CPK 263 str.).

52Dėl per ilgo civilinės bylos Nr. 2-1629-151/05 nagrinėjimo

53Pažymėtina, kad anksčiau šioje nutartyje išdėstyti argumentai bei išvados nepaneigia apelianto galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir tai patvirtina minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodyta išvada dėl reikalavimo, grindžiamo per ilgu bylos nagrinėjimu ir iš to kylančios žalos atlyginimu. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Konvencija yra tiesioginio taikymo teisės aktai (CPK 3 str. 1 d.), todėl klausimas dėl apelianto teisių į tinkamą procesą jo trukmės aspektu pažeidimo yra atskiras pagrindas, galintis lemti atsakovo civilinę atsakomybę.

54Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija; ratifikuota Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865) 6 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai pagal įstatymą išnagrinėtų įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Apelianto nuomone, ši jo teisė buvo pažeista, nes civilinė byla Nr. 2-1629-151/05 buvo nagrinėjama net dvylika metų, tai yra ją nagrinėję Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas pažeidė apelianto teisę į teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

55Sprendžiant klausimą dėl šių apelianto teiginių pagrįstumo, būtina atsižvelgti į tai, jog Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Konvencijos 19, 32 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-895/2003; Nr. 3K-7-298/2004; Nr. 3K-7-7/2007). Šio teismo praktikoje yra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama proceso trukmė: konkrečios bylos sudėtingumas, pareiškėjo elgesys, valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje Jesse v. Vokietija; 2000 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Klein v. Vokietija; 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Frydlender v. Prancūzija; 2009 m. liepos 7 d. sprendimas P. v. Lietuva). Taigi pirmiausia būtina atsižvelgti į nurodytos ginčo civilinės bylos nagrinėjimo teismuose eigą.

56Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 medžiagos, apeliantas į teismą su ieškiniu atsakovei V. B. (V.) dėl garbės ir orumo gynimo kreipėsi 1994 m. gegužės 24 d. (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l. 5). Teismas 1994 m. birželio 1 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o 1994 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė išreikalauti reikšmingus dokumentus. Teismo 1994 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo paskirtas teismo posėdis (1994 m. rugsėjo 19 d.). Teismo 1994 m. rugsėjo 19 d., 1994 m. spalio 26 d., 1994 m. gruodžio 13 d., 1994 m. gruodžio 22 d., 1995 m. kovo 24 d., 1995 m. gegužės 24 d. posėdžiai buvo atidėti, nes į juos neatvyko arba atsakovė V. B. (V.), arba abi šalys (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l. 34, 40, 45, 60, 75, 86). Teismas 1995 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, į teismo posėdį neatvykus apeliantui, o atsakovės atstovei to prašant (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l.93, 97). Dėl šios teismo nutarties apeliantas padavė atskirąjį skundą, kurio nagrinėjimas buvo paskirtas 1995 m. spalio 16 d., tačiau neatvykus šalims posėdis buvo atidėtas, todėl skundas išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 1996 m. vasario 1 d. nutartimi: skundas buvo patenkintas ir byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, nes apeliantas pateikė savo nedalyvavimą teismo posėdyje pateisinančius dokumentus (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l. 127). Nagrinėjant bylą 1996 m. kovo 4 d. teismo posėdyje buvo patenkintas atsakovės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta kita byla (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l. 134, 135). Bylos nagrinėjimas atnaujintas teismo 1997 m. balandžio 17 d. nutartimi ir posėdis paskirtas 1997 m. gegužės 30 d. (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l. 154). Tačiau 1997 m. gegužės 26 d. teisme gautas apelianto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis sulaikytas tardymo izoliatoriuje (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l. 156). Teismas 1997 m. gegužės 30 d. atidėjo bylos nagrinėjimą be datos (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l. 157). Kitas teismo posėdis įvyko 1998 m. gegužės 21 d. ir buvo nutarta išreikalauti papildomą medžiagą (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l. 200). Teismo 1998 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškinys vėl paliktas nenagrinėtas, nes į posėdį neatvyko abi ginčo šalys (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l. 216, 217). Dėl šios teismo nutarties apeliantas padavė atskirąjį skundą, kuris Kauno apygardos teismo 1998 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo patenkintas, konstatavus, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas buvo suimtas ir dėl to negalėjo dalyvauti teismo posėdyje (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 1, b. l. 230). Teismo 1999 m. kovo 4 d. posėdis buvo atidėtas dėl teisėjos ligos, o 1999 m. kovo 8 d. apeliantas teisėjai pareiškė nušalinimą (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 6, 7). Šis pareiškimas buvo patenkintas, nes teisėja 199 m. gegužės 13 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 22). Kitas teismo posėdis buvo atidėtas dėl teisėjos ligos iki 2000 m. sausio 21 d. (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 29). Apeliantas 2000 m. sausio 20 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos, o teismas 2000 m. sausio 21 d. posėdyje šį prašymą patenkino (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 30, 34). 2000 m. kovo 17 d. byla buvo perduota kitam teisėjui, kuris posėdį paskyrė 2000 m. rugpjūčio 17 d. (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 35, 36). Apeliantas 2000 m. rugpjūčio 10 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl sunkios jo motinos ligos (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 40). Teismas šį prašymą patenkinto ir 2000 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje bylos nagrinėjimą atidėjo 2000 m. spalio 2 d. (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 42). Apeliantas 2000 m. spalio 2 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo sūnaus ligos (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 44). Teismas šį prašymą patenkino ir atidėjo bylos nagrinėjimą 2000 m. lapkričio 9 d. (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 46). Apeliantas 2000 m. lapkričio 9 d. pareiškė nušalinimą teisėjai nuo bylos nagrinėjimo, ir ji tos pačios dienos posėdyje nusišalino (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 48, 49, 50). Byla perduota kitam teisėjui ir 2000 m. lapkričio 21 d. buvo paskirtas bylos nagrinėjimas 2001 m. sausio 29 d. (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 51). Šiame teismo posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas 2001 m. kovo 26 d., nes į teismo posėdį šalys neatvyko, o šaukimai joms nebuvo tinkamai įteikti (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 57). Teismo 2001 m. kovo 26 d. posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl teisėjos mokymų (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 60). Teismo 2001 m. balandžio 23 d. posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas 2001 m. birželio 13 d. neatvykus abiem šalims (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 86). Apeliantas 2001 m. birželio 11 d. padavė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes yra išvykęs liudytojas (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 91). Teismas 2001 m. birželio 13 d. posėdyje bylos nagrinėjimą atidėjo 2001 m. liepos 25 d., nes neatvyko šalys (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 94). Apeliantas 2001 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes jis yra sulaikytas, be to, bylos nagrinėjime negalės dalyvauti dėl sveikatos būklės (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 95). Teismas 2001 m. liepos 25 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė dėl to, jog apelianto sveikata neleidžia jam dalyvauti teismo posėdžiuose, o teismo posėdį paskyrė 2001 m. spalio 31 d. (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 102). Kauno apygardos teismas 2001 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šia teismo nutartį pakeitė, panaikindamas dalį dėl teismo posėdžio paskyrimo (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 115). Teismas 2001 m. spalio 10 d., 2001 m. lapkričio 5 d., 2002 m. vasario 6 d., 2002 m. lapkričio 26 d., 2003 m. rugsėjo 8 d., 2003 m. rugsėjo 29 d., 2004 m. balandžio 30 d., 2004 m. lapkričio 23 d., 2009 m. gegužės 9 d. siuntė paklausimus dėl apelianto sveikatos būklės (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 119, 122, 125, 127, 131, 137, 141, 148, 157). Atsakymai į šiuos raštus liudijo, kad apeliantas dalyvauti nagrinėjime dar negali. Apeliantas 2005 m. gegužės 9 d. rašte nurodė, kad nagrinėjime galės dalyvauti 2005 m. pirmo ketvirčio pabaigoje, o 2005 m. gegužės 16 d. rašte nurodė, kad dalyvauti negali ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 153, 159). Teismas 2005 m. gegužės 17 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 162). Teismo 2005 m. birželio 22 d. posėdyje nagrinėjimas buvo atidėtas 2005 m. rugpjūčio 29 d. ir nutarta papildomą medžiagą (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 2, b. l. 188). Teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. posėdis atidėtas neatvykus liudytojui (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 3, b. l. 3). Teismo 2005 m. spalio 4 d. posėdyje byla buvo išnagrinėta ir 2005 m. spalio 10 d. priimtas teismo sprendimas (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 3, b. l.17, 21). Dėl šio teismo sprendimo apeliantas padavė apeliacinį skundą, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 t. 3 b. l. 69). Duomenų, kad dėl šios nutarties būtų paduotas kasacinis skundas, nėra.

57Taigi kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, minėtoje byloje ieškinys teisme buvo gautas 1994 m. gegužės 24 d., o gautinė nutartis priimta 2006 m. vasario 15 d. Taigi ginčo byla buvo nagrinėjama dvylika metų. Apeliantas teisingai nurodo, jog tai yra ilgas laiko tarpas, tačiau sprendžiant klausimą, ar buvo pažeista nurodyta asmens teisė, turi būti aiškinamasi, ar buvo įmanoma bylą išnagrinėti greičiau, dėl kokių priežasčių jos nagrinėjimas užsitęsė ir pan. Atsižvelgiant į paminėtą šios medžiagą, akivaizdu, jog bylos nagrinėjimas buvo atidedamas ir dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių nagrinėti bylą (pavyzdžiui, būtinybės išreikalauti medžiagą, nepavykus įteikti šaukimus, staiga susirgus šalims ar teisėjams, ir pan.). Tačiau daug kartų byla buvo atidedama į teismo posėdį neatvykus atsakovei arba abiem šalims, nusprendus išreikalauti papildomus įrodymus ar tenkinant šalių prašymus atidėti nagrinėjimą, du kartus byla buvo palikta nenagrinėta dėl apelianto neatvykimo į teismo posėdį, nesant duomenų apie tokio neatvykimo priežastis. Tačiau, apeliantui apskundus šias teismo nutartis ir pateiktus jo nedalyvavimą posėdžiuose patvirtinančius dokumentus, nutartys buvo panaikintos. Taip pat byla buvo du kartus sustabdyta – vieną kartą dėl kitos bylos nagrinėjimo, kitą kartą, beveik ketveriems metams, – dėl apelianto sveikatos būklės.

58Atsižvelgdama į minėtą ginčo bylos nagrinėjimo eigą, į CPK įtvirtintą teismo pareigą rūpintis operatyviu ir kiek galima ekonomiškesnių bylos nagrinėjimo procesu bei į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką didelis teismo darbo krūvis ar kiti socialiniai veiksniai nepateisina nepagrįsto delsimo nagrinėjant bylą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Pitra v. Kroatija), teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo civilinės bylos nagrinėjimas iš dalies užtruko dėl nepateisinamų priežasčių, nes jį įtakojo teismo pasyvus vaidmuo organizuojant bylos nagrinėjimo procesą bei nesugebėjimas užkirsti kelio šalių piktnaudžiavimui turimomis proceso teisėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnyje numatyta apelianto teisė į tinkamą teismo procesą šio proceso trukmės aspektu, todėl yra pagrindas taikyti atsakovo civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju priteisiant apeliantui žalos atlyginimą.

59Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, sprendžiant nagrinėjamus klausimus taip pat svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens veiksmus bei jų įtaką ilgai teismo proceso trukmei. Dėl to nagrinėjamu atveju apelianto elgesys taip pat turi būti įvertinamas, sprendžiant klausimą dėl priteistino minėtos žalos atlyginimo dydžio. Kaip matyti iš anksčiau nurodyto ginčo civilinės bylos nagrinėjimo proceso, apeliantas taip pat pažeidė savo pareigą rūpintis proceso skatinimu, nedėjo pastangų, kad byla būtų kaip galimai greičiau išnagrinėta (CPK 185 str.). Kaip minėta, nemažai teismo posėdžių buvo atidėta apeliantui prašant ar neatvykus į posėdžius, o apeliantas prašymus atidėti posėdžius, išreikalauti naujus įrodymus ar reikšti nušalinimus teisėjui pateikdavo per teismo posėdžius arba likus dienai, kelioms dienoms iki teismo posėdžio. Be to, nemažai teismo posėdžių buvo atidėta dėl apelianto ar jo artimųjų ligų, o tai, atsižvelgiant į šalies galimybę dalyvauti teismo posėdyje per savo atstovus, taip pat turi būti vertinama kaip nepakankamas apelianto rūpestis proceso operatyvumu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, apeliantas nebuvo pakankamai aktyvus minėtos bylos nagrinėjimo proceso metu (CPK 185 str.).

60Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 nagrinėjimas ženkliai užsitęsė ne tik dėl objektyvių priežasčių, tačiau tam turėjo įtakos tiek teismo nesugebėjimas tinkamai vadovauti procesui, tiek paties apelianto veiksmai, kurie nurodyti šioje nutartyje anksčiau. Pagal CK 6.248 straipsnio ketvirtąją dalį, tuo atveju, jei dėl žalos atsiradimo yra kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija laiko, jog apelianto prašomas priteisti žalos atlyginimas dėl per ilgo proceso turi būti mažinamas.

61Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje iš atsakovo Lietuvos Respublikos prašė priteisti 315 404 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

62Apeliantas nurodė, kad patyrė 15 404 Lt dydžio turtinę žalą, kurią kildino iš minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1629-151/2005 sumokėto žyminio mokesčio, turėtų pašto išlaidų bei pastarojoje byloje negauto 30 minimalių mėnesinių atlyginimo dydžio (15 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį apelianto reikalavimą, nes, kaip minėta, pagal turtinės žalos faktinį pagrindimą, apeliantas šią žalą kildina iš minėtos civilinės bylos nagrinėjimo rezultato ir šio proceso metu turėtų išlaidų. Tuo tarpu anksčiau šioje nutartyje jau buvo aptarti argumentai, kuriais remiantis konstatuota, kad negali būti peržiūrimi įsiteisėję teismų sprendimai kitoje byloje (CPK 185 str.).

63Taip pat apeliantas prašė priteisti 300 000 Lt dydžio neturtinę žalą, kurią kildino iš minėtų neteisėtų teismų veiksmų: teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, civilinės bylos baigties padarymo priklausomos nuo baudžiamosios bylos, nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, dezinformacijos skleidimo, represijų taikymo ir t. t. Kaip minėta šioje nutartyje anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė visus šiuos teiginius dėl neteisėtų teismų veiksmų, išskyrus tai, kad be pagrindo neįvertino apelianto teisių pažeidimo dėl per ilgo civilinės bylos nagrinėjimo trukmės. Taigi nagrinėjamu atveju gali būti tenkinama tik reikalavimo dalis, kuri remiasi per ilgu bylos nagrinėjimu. Be to, kaip minėta, nustačius, kad apeliantas taip pat yra iš dalies kaltas dėl užtrukusio minėtos civilinės bylos nagrinėjimo, priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, kaip minėta, privalo būti mažinamas (CK 6.248 str.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, atsižvelgdama į anksčiau aprašytą minėtos civilinės bylos nagrinėjimo eigą, tai yra į tai, jog teismo neteisėti veiksmai pasireiškė iš esmės tik tuo, kad jis nesiėmė pakankamai aktyvių priemonių siekiant nutraukti bylos šalių, taip pat ir apelianto, veiksmus, dėl kurių buvo vis atidedamas bylos nagrinėjimas, apeliantui priteistinas 1 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

64Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, keistina teismo sprendimo dalis, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas priteisti atlyginimą žalos, atsiradusios dėl per ilgo bylos nagrinėjimo, ir iš dalies patenkinant šį apelianto reikalavimą jam priteistinas 1000 Lt šios žalos atlyginimo (CK 6.250 str.).

65 Dėl bylos išnagrinėjimo apeliantui nedalyvaujant

66Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 21, 133, 177-179 straipsnių bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, nes iš apelianto buvo atimta teisė į įrodinėjimą ir vykdoma diskriminacija jo, kaip invalido, atžvilgiu. Šiuos teiginius apeliantas grindė tuo, kad nors apeliantas 2007 m. spalio 25 d. pareiškimu prašė perkelti 2007 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio datą, tačiau į šį prašymą atsižvelgta nebuvo ir apeliantui nebuvo leista dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje bei įrodinėti ieškinį. Apeliantui 2007 m. lapkričio 13 d. paskambinus į Panevėžio apygardos teismą, buvo pranešta, jog ieškinys jau išnagrinėtas ir 2007 m. lapkričio 27 d. bus paskelbtas sprendimas, o 2007 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio nebebus.

67Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą apeliantui nedalyvaujant teismo posėdyje, nepažeidė apelianto teisių ar teisėtų interesų, neatėmė jo teisės į įrodinėjimą bei nėra pagrindo konstatuoti buvus jo diskriminaciją (CPK 185 str.).

68Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškinio nagrinėjimas teismo posėdyje buvo paskirtas 2007 m. gegužės 29, 30 d. (t. 1, b. l. 125-127). Šios nutarties nuorašas 2007 m. gegužės 5 d. buvo siunčiamas ieškovui jo ieškinyje nurodytu adresu ( - ) (t. 1, b. l. 128). Teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas ieškovo tėvui 2007 m. gegužės 10 d. (t. 1, b. l. 152, 161). 2007 m. gegužės 28 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl teisėjo E. Jaro bei viso Panevėžio apygardos teismo nušalinimo (t. 1, b. l. 156, 157). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo buvo atmestas, o pareiškimas dėl teismo nušalinimo perduotas spęsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui (t. 1, b. l. 169-170). Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 29 d. posėdis buvo atidėtas be datos (t. 1, b. l. 172). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas 2007 m. birželio 7 d. nutartimi atmetė ieškovo pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo (t. 1, b. l. 174-176). Panevėžio apygardos teismas du kartus siuntė ieškovui šaukimus į teismo 2007 m. liepos 24 d. posėdį ieškinyje nurodytu adresu ( - ), tačiau jie grįžo neįteikti (t. 1, b. l. 186, 187). Teisme 2007 m. liepos 19 d. faksu gautas ieškovo pareiškimas, jog jis yra laikinai išvykęs iki rugpjūčio mėnesio pabaigos ir prašo neskirti teismo posėdžių tuo metu, ieškovas taip pat nurodė, jog laikinas jo adresas yra ( - ) (t. 1, b. l. 188). Tačiau prie šio pareiškimo nebuvo pridėta jokių priedų, patvirtinančių ieškovo išvykimą ar priežastis, dėl kurių ieškovas negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje (CPK 246 str. 1 d.). Teismas 2007 m. liepos 24 d. posėdyje patenkino minėtą ieškovo prašymą, atidėjo bylos nagrinėjimą ir teismo posėdį paskyrė 2007 m. rugsėjo 11-12 d. (t. 1, b. l. 189). Teismo šaukimai į šį posėdį ieškovui buvo išsiųsti abiem ieškovo nurodytais adresais: ( - ), bei ( - ), tačiau abu grįžo neįteikti (t. 1, b. l. 196, 197). Teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. posėdyje bylos nagrinėjimą atidėjo 2007 m. spalio 16, 17 d. (t. 1, b. l. 198). Teismo šaukimai į šį teismo posėdį taip pat buvo siųsti ieškovui abiem minėtais adresais, tačiau grįžo neįteikti (t. 1, b. l. 205, 206). Teismas 2007 m. spalio 16 d. posėdyje atidėjo bylos nagrinėjimą 2007 m. lapkričio 13, 14 d. (t. 1, b. l. 209). Teismo šaukimas į šį teismo posėdį buvo įteiktas ieškovui tik 2007 m. spalio 24 d. (t. 1, b. l. 212), tačiau 2007 m. spalio 25 d. teisme faksu gautas ieškovo pareiškimas dėl teismo posėdžio datos pakeitimo, kuriame ieškovas nurodė, jog 2007 m. lapkričio 13 d. turi dalyvauti kitame teismo posėdyje Kauno miesto apylinkės teisme (t. 1, b. l. 218, 219). Teismas 2007 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 2-167-30 informavo ieškovą, kad jo prašymas pakeisti teismo posėdžio data bus svarstomas teismo posėdyje (parengiamojoje dalyje) išklausius ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę (t. 1, b. l. 220). 2007 m. lapkričio 13 d. teisme faksu gautas pakartotinis ieškovo pareiškimas dėl teismo posėdžio datos pakeitimo (t. 1, b. l. 221). Šiame pareiškime ieškovas taip pat prašė tuo atveju, jei prašymas dėl teismo posėdžio laiko pakeitimo nebus patenkintas, ieškinį nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Teismas 2007 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje atmetė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog šios bylos nagrinėjimas yra paskirtas 9:00 val., o kitos bylos nagrinėjimas – 13:00 val., todėl, teismo nuomone, nėra svarbių priežasčių ir pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į šalių prašymus nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas nutarė bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.)(t. 1, b. l. 222). Teismo sprendimo priėmimas bei paskelbimas buvo atidėtas 2007 m. lapkričio 27 d. (t. 1, b. l. 223). Į procesinio sprendimo paskelbimą šalys neatvyko.

69Nagrinėjant klausimą, ar teismas, išnagrinėdamas bylą apeliantui nedalyvaujant teismo posėdyje, nepažeidė nurodytų teisės normų bei apelianto teisių, būtina atsižvelgti į tai, kad siekiant įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, o įstatymuose įtvirtintos asmens teisės nėra absoliučios ( CPK 42 str. 5 d.). Pagal CPK 51 straipsnio nuostatas, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, o atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Todėl negalėdamas asmeniškai dalyvauti tuo pačiu metu skirtingose bylos paskirtuose teismo posėdžiuose, dalyvaujantis byloje asmuo gali pasinaudoti įgalioto atstovo pagalba, o neturėdamas tam būtinų lėšų, kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, dalyvaujantys byloje asmenys turi procesinę teisę prašyti vienoje iš tuo pačiu metu nagrinėjamų bylų atidėti teismo posėdį kitai dienai, tačiau pažymėtina yra tai, kad pats prašymo atidėti teismo posėdį padavimas savaime nereiškia, jog toks prašymas turi būti teismo patenkintas, nes nagrinėjant tokį prašymą yra vertinama jame nurodytų teismo posėdžio atidėjimo priežasčių svarba (CPK 246 str.), bylos aplinkybės, atsižvelgiama į civilinio proceso tikslus. Taigi dviejų ar daugiau bylų nagrinėjimo datų sutapimas savaime nereiškia, kad vienos iš bylų nagrinėjimą būtina atidėti.

70Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šias aplinkybes, apelianto elgesį proceso metu, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjant bylą apeliantui nedalyvaujant buvo pažeistos apelianto teisės ar skunde nurodytos teisės normos (CPK 185 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo nagrinėjimas tęsiasi nuo 2006 m. gruodžio 18 d., apeliantas buvo šio proceso iniciatorius (ieškovas), todėl apie jį žinojo ir, pagal CPK 7 straipsnio antrosios dalies nuostatas, turėjo pareigą rūpintis proceso skatinimu, domėtis jo eiga. Tačiau anksčiau aprašytos aplinkybės rodo, jog net keletą kartų teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad ieškovui nebuvo įteikti šaukimai į teismo posėdį, nors šie šaukimai buvo siųsti apeliantui pagal visus teismui žinomus galimus apelianto adresus. Tais atvejais, kai pavykdavo įteikti šaukimą į teismo posėdį, teisme buvo gaunamas apelianto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, šalių lygiateisiškumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, šalių pareigą rūpintis proceso skatinimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo pažeistos apelianto teisės dalyvauti civiliniame procese. Apeliantui buvo sudarytos visos sąlygos teikti įrodymus, teismas, siekdamas sudaryti galimybes atvykti apeliantui į bylos nagrinėjimą, kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, tai yra apeliantas turėjo visas įstatyme nustatytas galimybes aktyviai ginti savo teises bei teisėtus interesus teisme.

71Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantui kelintą kartą neatvykus į teismo posėdį bei prašant tuo atveju, jei bylos nagrinėjimas nebus atidėtas, nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, pagrįstai išnagrinėjo bylą šalims nedalyvaujant. Apeliantas neįrodė, kad tokiais teismo veiksmais būtų pažeistos jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą, į įrodinėjimą ar kitos teisės, vykdoma diskriminacija ar pan. (CPK 178 str.).

72Dėl teisėjo nušalinimo

73Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, nes skundžiamą sprendimą priėmusiam teisėjui bei Panevėžio apygardos teismui apeliantas reiškė nušalinimą, tačiau nušalinimas nebuvo patenkintas tam, kad Panevėžio apygardos teismas padėtų kitai teisėjai vykdyti apelianto politinį persekiojimą ir šantažą.

74Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Pagal CK 69 straipsnio nuostatas, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pasinaudojo savo teise nušalinti teisėją, tai yra pareiškė nušalinimus tiek bylą nagrinėjusiam teisėjui, tiek visam Panevėžio apygardos teismui (t. 1, b. l. 156, 157). Šie pareiškimai buvo išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. gegužės 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2007 m. birželio 7 d. nutartimis (t. 1, b. l. 169-170, 174-176).

75Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog jau yra išspęstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, neužkerta kelio apeliantui ginčyti teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, nurodant, jog šį sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas bei neobjektyvus. Kaip minėta, civiliniame procese galioja rungimosi principas, tai yra kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu apeliantas skunde nenurodo jokių aplinkybių, neprideda jokių įrodymų, leidžiančių abejoti teismo objektyvumu. Taigi nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios keltų abejonių šią bylą išnagrinėjusio teisėjo nešališkumu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl neobjektyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.).

76Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies patenkina apelianto A. B. apeliacinį skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeičia, tai yra apelianto reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies patenkina ir priteisia apeliantui iš valstybės 1000 Lt minėtai žalai atlyginti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

77Apeliantas ieškiniu prašė priteisti iš valstybės 315 404 Lt, todėl jo reikalavimą patenkinus iš dalies ir priteisus 1000 Lt žalos atlyginimą, proporcingai turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Dėl to, remdamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais teisėjų kolegija priteisia valstybei iš apelianto 90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 95).

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

79Ieškovo A. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

80Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti, tai yra priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui A. B. (asmens kodas ( - ) 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) žalos atlyginimą.

81Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

82Priteisti iš ieškovo A. B. valstybei 90 Lt (devyniasdešimt litų) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, ... 3. Ieškovas A. B. 2006 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Ieškovas savo reikalavimus grindė nurodydamas, kad 1994 m. gegužės 23 d.... 5. Ieškovo nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas ir... 6. 1. Pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas... 7. 2. Pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas... 8. 3. Pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas... 9. 4. Pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas... 10. 5. Pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas, neteisėtai atsisakydamas... 11. 6. Pripažinti minėtų teismų veiklą civilinėse bylose Nr. 2-1629-151/05 ir... 12. 7. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 315 404 Lt turtinės ir... 13. Ieškovas taip pat prašė teismo išreikalauti civilinę bylą Nr.... 14. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Teisingumo ministerija su... 15. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį... 16. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad teismai,... 17. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, jog... 18. Teismas atmetė teiginius dėl teismų vienpusiškų veiksmų vien pagal... 19. Teismas konstatavo, kad baudžiamoji byla Nr. 1-105/2005 nebuvo... 20. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti minėtą teismo 2007 m.... 21. 1. Teismas neišnagrinėjo visų pareikštų reikalavimų ir bylos negalima... 22. 2. Teismo sprendimas dėl kai kurių reikalavimų yra be motyvų (CPK 329 str.... 23. 3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinyje nenurodytas nė vienas... 24. 4.... 25. Apeliantas jokiais įrodymais ieškinyje nepagrindė ir neįrodinėjo... 26. 5. Teismas pažeidė ir netinkamai taikė CPK 263 ir 270 straipsnius, nes... 27. 6. Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 21, 133, 177-179 straipsnių bei Lietuvos... 28. 7. Teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš... 29. Trečiasis asmuo Kauno apygardos teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą... 30. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su... 32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog... 33. Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 34. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė,... 35. Pirma, apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 36. Antra, apeliantas skunde nurodė, jog teismas nemotyvavo savo sprendimo... 37. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su pagrįstumu išvados,... 38. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu... 39. Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimų... 40. Nagrinėjamu atveju ieškinyje yra keliamas klausimas dėl žalos, padarytos... 41. Kaip matyti iš ieškinio, apeliantas savo reikalavimus grindė nurodydamas,... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodyti veiksmai – apelianto... 43. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, nesutikdamas... 44. Šią išvadą patvirtina ir anksčiau šioje nutartyje minėta Lietuvos... 45. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas... 46. Kaip minėta, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas bei Kauno apygardos... 47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė buvus... 48. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius ir sprendžia, kad... 49. Teisėjų kolegija laiko, jog yra būtina atskirai pasisakyti dėl apelianto... 50. Kaip jau buvo nurodyta, šioje byloje yra nagrinėjamas ieškinys dėl žalos,... 51. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 52. Dėl per ilgo civilinės bylos Nr. 2-1629-151/05 nagrinėjimo ... 53. Pažymėtina, kad anksčiau šioje nutartyje išdėstyti argumentai bei... 54. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –... 55. Sprendžiant klausimą dėl šių apelianto teiginių pagrįstumo, būtina... 56. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 medžiagos, apeliantas į... 57. Taigi kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, minėtoje byloje ieškinys teisme... 58. Atsižvelgdama į minėtą ginčo bylos nagrinėjimo eigą, į CPK įtvirtintą... 59. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, sprendžiant nagrinėjamus... 60. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo... 61. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje iš atsakovo Lietuvos... 62. Apeliantas nurodė, kad patyrė 15 404 Lt dydžio turtinę žalą, kurią... 63. Taip pat apeliantas prašė priteisti 300 000 Lt dydžio neturtinę žalą,... 64. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies,... 65. Dėl bylos išnagrinėjimo apeliantui nedalyvaujant ... 66. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė,... 67. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus ir sprendžia, jog... 68. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apygardos teismo 2007 m.... 69. Nagrinėjant klausimą, ar teismas, išnagrinėdamas bylą apeliantui... 70. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šias aplinkybes, apelianto elgesį... 71. Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 72. Dėl teisėjo nušalinimo ... 73. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas turi būti... 74. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto nurodyti argumentai neduoda... 75. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog jau yra išspęstas... 76. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies patenkina apelianto... 77. Apeliantas ieškiniu prašė priteisti iš valstybės 315 404 Lt, todėl jo... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 79. Ieškovo A. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 80. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti, tai... 81. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 82. Priteisti iš ieškovo A. B. valstybei 90 Lt (devyniasdešimt litų)...