Byla 2-495/2006

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Vinco Versecko ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo vykdant politines represijas pripažinimo bei padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad 1994 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. B. (V.) dėl garbės ir orumo gynimo (civilinė byla Nr.2-1629-151/2005), tačiau šis teismas 2005 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi atmetė jo apeliacinį skundą ir minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, šiais neteisėtais veiksmais teismai pažeidė jo teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 10, 13, 14 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 28, 29, 31, 109 straipsniuose, tai yra teismai neleido pareiškėjui pateikti įrodymų, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nenurodė svarbių argumentų, kuriais remiantis buvo atmesti pateikti įrodymai, pažeidė pareiškėjo nekaltumo prezumpciją, skleidė apie jį dezinformaciją bei šmeižė, teikė atsakovei privilegijas, vilkino bylos nagrinėjimą ir pan. Dėl šio, pareiškėjo nuomone, atsakovas Lietuvos Respublika privalo atlyginti jam padarytą turinę bei neturtinę žalą.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą pareiškėjo ieškinį. Teismas sprendė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), nes pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Kauno miesto apylinkės bei Kauno apygardos teismų priimtų sprendimų bei nutarčių neteisėtumu bei nepagrįstumu, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas yra tikrinami apeliacine tvarka (CPK 301, 306 str.), o apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas tikrinamas kasacine tvarka (CPK 340, 346, 347 str.), todėl negali būti atskiro (savarankiško) teismo proceso (naujos civilinės bylos) dalykas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo ieškinyje nurodyti argumentai, aplinkybės bei reikalavimai gali sudaryti apeliacinio, kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką. Pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimas jau buvo patikrintas instancine tvarka, tai yra jis Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas ir ši nutartis įsiteisėjo. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme atskiro proceso tvarka ir atsisakė jį priimti.

6Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam pirmosios instancijos teismo teisėjui nagrinėti iš esmės. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio nuostatas, nes nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, jei byla nenagrinėtina teisme. Teismo nutartis pažeidžia Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2-476/2005 analogišku atveju nustatytas aplinkybes ir faktus.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 301, 306, 340, 346 bei 347 straipsnių nuostatas, be to, pažeidė Konstitucijos 29, 30 straipsnius, CPK 5, 6 straipsnius, 279 straipsnio ketvirtąją dalį, nes suvaržė ir pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, kad pareiškėjo reikalavimai jau buvo išnagrinėti, bet vien formaliai konstatavo, kad reikalavimai iš esmės buvo išnagrinėti civilinėje byloje Nr.2-1629-151/2005. Pastarosios bylos pagrindas buvo garbės ir orumo gynimas bei padarytos žalos atlyginimas, tuo tarpu šios civilinės bylos pagrindas yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Konstitucijoje įtvirtintų pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų gynimas bei neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas. Nei teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendime, nei teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartyje nebuvo nustatyti faktai dėl įmanomai trumpiausio bylos išnagrinėjimo laiko pažeidimo, nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, dezinformacijos skleidimo ir šmeižimo, diskriminacijos vykdymo, piktnaudžiavimo ir korupcijos dangstymo, antikonstitucinės veiklos ir teisiniai santykiai, kurie būtų ginčijami šioje byloje.
  3. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, nes skundžiamą nutartį priėmė šališka ir priklausoma teisėja, kuriai yra perduodami nagrinėti visi ieškiniai, susiję su neteisėtais Kauno miesto teismų, prokuratūros ar policijos pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Taip siekiama bet kokiu būdu atmesti minėto pobūdžio ieškinius.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Teisėjų kolegija, remdamasi ieškinio medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog pareiškėjo A. B. ieškinio reikalavimai, kurie susiję su šioje nutartyje anksčiau paminėtų pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų sprendimų, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-1629-151/2005, teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimu - tiek materialinės, tiek proceso teisės prasme (užtikrinimas teisės teikti prašymus, įrodymus ir kt.), yra nenagrinėtini teisme ir todėl pagrįstai atsisakė juos priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumas bei pagrįstumas yra tikrinamas specialia CPK normų reglamentuojama instancine tvarka apskundžiant priimtus teismų sprendimų apeliacine ar kasacine tvarka, ir tokia tvarka atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas turi teisę konstatuoti, jog apskųstas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Be to, CPK aštuoniolikto skyriaus normos reglamentuoja išimtinę įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą – proceso atnaujinimą.

9Dėl šio teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip nenagrinėtinus teisme, atsisakė priimti pareiškėjo A. B. ieškinio dalį dėl reikalavimų pripažinti, kad paminėtą civilinę bylą nagrinėję teismai teisingai neišnagrinėjo jo ieškinio pareiškimo, pareikšto 1994 m. gegužės 23 d., sprendimuose nenurodė argumentų, dėl kurių buvo atmesti pareiškėjo įrodymai, priėmė kaip įrodymą suklastotą dokumentą, tuo pažeidė pareiškėjo konstitucines teises ir laisves, jo nekaltumo prezumpciją, šmeižė pareiškėją, suteikė privilegijas atsakovei V. V., tuo jam padarydami turtinę ir neturtinė žalą (ieškinio pareiškimo 2, 3, 4, 5, 6 reikalavimai) (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

10Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė nenagrinėtinu teisme šio ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma iš Lietuvos Respublikos priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 109 straipsniuose bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose įtvirtintą pareiškėjo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1629-151/2005 išnagrinėjimą, tai yra teisę į pareiškėjo 1994 m. gegužės 23 d. pareikšto ieškinio minimoje civilinėje byloje išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Šis reikalavimas nėra susijęs su nurodytoje civilinėje byloje priimtų teismų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimu, todėl skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti argumentai neduoda pagrindo remtis CPK 137 straipsnio antrosios dalies pirmu punktu ir kaip nenagrinėtiną teisme atsisakyti priimti pareiškėjo A. B. ieškinio dalį priteisti iš Lietuvos Respublikos atlyginimą žalos, atsiradusios pažeidus paminėtą jo teisę.

11Kaip žinia, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek minima Konvencija yra tiesioginio taikymo teisės aktai (CPK 3 str. 1 d.).

12Dėl paminėto skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinio dalį dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus jo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu, naikintina ir ieškinio šioje dalyje priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CK 329 str. 1 d.). Kita nutarties dalis paliekama nepakeista.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio ketvirtu punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios pažeidus jo teisę į teisingą teismą bylos nagrinėjimo laiko trukmės aspektu, panaikinti ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai