Byla Ik-1089-331/2012
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Arūnui Skuolevičiui ir M. K., atsakovės atstovei Eglei Lebeckaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Žemės ūkio ministerijos atstovei Jovitai Lonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ skundu (I t., b. l. 4–7) bei patikslintu skundu (III t., b. l. 47–51) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. BR6‑(10.47)-15265 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“ ir 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BR6-(10.47)-5160 „Dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ grąžintos sumos dydžio pakeitimo“.

4Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu (IV t., b. l. 89–94) pareiškėjos UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ skundą patenkino, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. BR6-(10.47)-15265 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BR6-(10.47)-5160 „Dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ grąžintos sumos dydžio pakeitimo“.

5Tretysis suinteresuotas asmuo nesutikdamas su tokiu sprendimu apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2011-10-03 nutartimi apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-17 sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (IV t., b. l. 98?104, 187?199).

6Pareiškėja paaiškino, kad 2006 m. vasario 6 d. su Agentūra pasirašė paramos sutartį Nr. ( - ) (toliau – sutartis, paramos sutartis), kuri buvo kelis kartus papildoma ir patikslinama. Vykdant sutarties sąlygas ji niekaip nepažeidė sutarties sąlygų, vykdė visus įsipareigojimus, todėl sprendimas vienašališkai nutraukti paramos sutartį ir grąžinti paramą yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog Bendrovė buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 23 d. nutarimu kaip žuvininkystės infrastruktūros objektas, turintis didelę reikšmę visam Lietuvos žuvininkystės sektoriui. Bendrovė, prašydama paramos ir vykdydama paramos sutartį, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nieko nenuslėpė, nepateikė jokios neteisingos informacijos, nepažeidė įstatymų ar poįstatyminių aktų, o atvirkščiai, visi sutarties punktuose numatyti reikalavimai buvo raštiškai derinami su Agentūra. Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, priėmė sprendimą ir išmokėjo likusią paramos sumą, tokiais savo veiksmais patvirtindama, kad paramos sutartis vykdoma be pažeidimų ir taip suteikė Bendrovei teisėtus lūkesčius, kad sutartis įvykdyta pilna apimtimi ir projektas yra įgyvendintas. Pažymėjo, jog tai patvirtina ir nepriklausomo Viešųjų pirkimų eksperto išvados, kurios nėra nuginčytos teismine tvarka. Nurodė, jog Agentūra, įvykdžiusi paramos sutarties 3.1.4, 5.1.1, 5.1.3 ir 5.1.6 punktų privalomuosius veiksmus, priima sprendimą dėl finansavimo mokėjimo prašymo, tuo patvirtindama išlaidų teisėtumą. Mano, kad jeigu Agentūros vienokiam ar kitokiam sprendimui įtakos turėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) nuostatos (išvados) – Žemės ūkio ministerijos 2007 m. balandžio 5 d. raštas, tai ir pretenziją dėl paramos grąžinimo solidariai turi spręsti įgyvendinančioji institucija (Agentūra) bei Žemės ūkio ministerija, o ne projekto vykdytojas, kuris negalėjo įtakoti ir neįtakojo Agentūros sprendimų. Pažymėjo, jog įgyvendindamas žuvų aukciono statybos ir įrengimo projektą laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų ir nepažeidė 15 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nurodė, jog 2005-12-08 raštu pateikė Agentūrai statybos rangovo pasirinkimo konkurso dalyvių dokumentaciją. Be to, 2007-03-14 Agentūra raštu informavo, kad pateikta patikslinta ir detalizuota lokalinė sąmata Nr. 71 neprieštarauja paramos sutarties sąlygoms. Nurodė, kad Bendrovė su Agentūra suderino 2006-02-21 statybos rangos sutartį, kurioje rangovas įsipareigoja pilnai įrengti objektą. Tokiu būdu Agentūrai buvo žinomos visos statybos rangos sąlygos, nustatant ir informacinės įrangos subrangovo parinkimą, todėl, jeigu Agentūra turėjo duomenų, kad tokia sutarties sąlyga prieštarauja sudarytai paramos sutarčiai, ji privalėjo apie tai informuoti (įspėti) Bendrovę ir nesumokėti sutartimi numatytos pinigų sumos. Viešųjų pirkimų tarnyba pagal projekto vykdytojo prašymą atliko Supaprastinto atviro konkurso procedūrų tyrimą ir savo rašte pateikė išvadą, kad minėti pažeidimai esminės įtakos pirkimo rezultatams neturėjo ir nurodė, kad už išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija (Agentūra). Bendrovė, įvykdžiusi neskelbiamų derybų būdu papildomų darbų pirkimą, 2007-05-02 Agentūrai pateikė ataskaitą. Dėl procedūrinių pažeidimų pastabų iš Agentūros pusės Bendrovė negavo ir 2007-06-05 atsakovas baigė finansuoti projektą, pervesdamas į projekto vykdytojo sąskaitą 894 400 Lt, tuo pačiu pripažindamas, kad projektas pilnai, teisėtai įgyvendintas ir projekto vykdytojas nepažeidė paramos sutarties sąlygų. Nurodė, jog Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros nutartį dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, pagal Žemės ūkio ministro pateiktą 2009 m. balandžio 7 d. medžiagą dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ steigimo, uosto žemės subnuomos iš AB „Senoji Baltija“, ES paramos aukciono statybai ir veiklai finansuoti skyrimo teisėtumo, netenkinti Žemės ūkio ministro skundo, nes padarė išvadą, kad steigiant UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, sudarant žemės subnuomos sutartį, vykdant viešąjį pirkimą nebuvo pažeisti teisės normų reikalavimai. Be kita ko, 2008 m. sausio 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliko visą dokumentų, susijusių su projekto įgyvendinimu, poėmį. Iki šios dienos minėta tarnyba pretenzijų projekto vykdytojui nepareiškė.

7Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai Arūnas Skuolevičius ir M. K. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

8Atsakovė Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 147–149, III t., b. l. 62–63) prašė jį atmesti. Paaiškino, kad paramos sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pagrindinio paramos gavėjo, t. y. pareiškėjos, teisės ir pareigos turi kilti iš teisingo ir teisėto paramos įsisavinimo principo, todėl, įsisavindamas paramos lėšas, paramos gavėjas turi tiksliai laikytis norminių aktų, reglamentuojančių pirkimus, reikalavimų. Tuo tarpu įgyvendinančioji institucija (atsakovas) privalo tikrinti, ar paramos gavėjas (pareiškėjas) tinkamai įsisavina paramą ir laiku tarpinei institucijai (Žemės ūkio ministerijai) teikia mokėjimo paraiškas dėl lėšų pervedimo paramos gavėjui. Atkreipė dėmesį, kad ginčo atveju, su juo dalis dokumentų iš tiesų buvo suderinta, tačiau Agentūra neturėjo galimybės susipažinti su visa medžiaga vienu metu, atlikti sisteminio vertinimo, kaip tai pavyko padaryti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Tvirtino, kad, vertindamas mokėjimo prašymą, gali vadovautis tik vertinimui pateikta pareiškėjo medžiaga, be to, neturi galimybės žinoti visų teisinių ar faktinių aplinkybių. Aplinkybės, įrodančios netinkamą sutarties vykdymą ar įstatymų pažeidimus, susijusius su paramos įsisavinimu, gali iškilti ir patvirtinus mokėjimo prašymą ar net išmokėjus paramą, kaip atsitiko ir ginčo atveju. Rėmėsi paramos sutarties 6.1 punktu ir Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (toliau – Administravimo taisyklės), 210 punktu bei atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra vadovaujančioji institucija, atsakinga už Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau – BPD) įgyvendinimo priežiūrą, bei visais atvejais turi teisę gauti visą reikiamą informaciją, susijusią su BPD įgyvendinimu, siekiant įsitikinti, ar tinkamai naudojamos ES struktūrinių fondų lėšos. Todėl jis tik 2009 m. gruodžio 18 d., gavęs iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, prie kurio buvo pridėti Viešųjų pirkimų tarnybos raštai, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 212 punktu, papildomai atliko projekto „Pirminio žuvininkystės produktų aukciono įrengimas“ įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatė sudarytos paramos sutarties pažeidimus, kurių pagrindu ir nutraukė paramos sutartį.

9Pažymėjo, kad gavęs pareiškėjos 2007-01-11 prašymą dėl patikslintos ir detalizuotos sąmatos, neturėjo pagrindo prieštarauti sąmatų tikslinimui ir detalizavimui, nes vadovaujantis Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Vandens išteklių apsauga ir plėtra, žuvininkystė, žvejybos uosto įrengimai, žuvų perdirbimas, rinkodara ir žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Žvejybos uosto įrenginių statyba, plėtra ir modernizavimas“ (toliau – ir Gairės pareiškėjams) 27 punktą, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu ir numatytos paramos sutartyje. Be to, Agentūra 2007-01-24 raštu informavo pareiškėją, kad pateikta patikslinta ir detalizuota sąmata neprieštarauja paramos sutarties sąlygoms, tačiau tik tuo atveju, jeigu prekės, paslaugos ar darbai, kurių įsigijimui suteikiama parama, bus įsigyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo. Be kita ko, nurodė, kad Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Projektų administravimo skyrius (toliau – ir PAS), veikdamas pagal Projektų paramai gauti pagal Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones administravimo procedūrą (toliau – ir Administravimo procedūra), išnagrinėjo pareiškėjos 2006-01-31 prašymą bei prie jo pridėtą statybos rangovo sutarties projektą, bei 2006-02-07 raštu informavo pareiškėją, kad neprieštarauja, jog jis pasirašytų sutartį su rangovu pagal pateiktą statybos rangos sutarties projektą. Akcentavo, kad PAS, veikdamas pagal Administravimo procedūrą, vertina tik esminių sutarties sąlygų buvimą sutarties projekte, bet nevertina nei viešojo pirkimo dokumentų, nei pateikto sutarties projekto atitikties viešojo pirkimo dokumentams. Kadangi sutarties projekte buvo nustatytos visos būtinosios sutarties sąlygos, PAS neturėjo pagrindo nepritarti pateiktam sutarties projektui. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad, vykdant Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastato Klaipėdoje statybos darbų pirkimą (kurio pagrindu sudaryta 2006-02-21 Statybos rangos sutartis (toliau – ir Statybos rangos sutartis), kuri pakeista 2006-03-06, sutarties vertė – 6 399 994 Lt su PVM, pareiškėja laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų bei nepažeidė 15 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad, sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Statybos rangos sutarties 3.1 ir 3.3 punktuose nustatyta Statybos rangos sutarties vertė (6 664 999,00 Lt su PVM) neatitinka laimėjusio tiekėjo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pasiūlymo kainos (6 399 994,00 Lt su PVM). Be to, Statybos rangos sutartyje nustatyta kaina (6 664 999,00 Lt su PVM) yra didesnė už patvirtintos pasiūlymų eilės antroje vietoje įrašyto tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ pasiūlymo kainą (6 508 674,00 Lt su PVM). Tvirtino, kad nepaisant to, jog UAB „Klaipėdos miesto projektas“ techniniame projekte, pagal kurį buvo atliekami darbai, buvo nurodyta kompiuterinė informacinė sistema (1 vnt.), ji nebuvo šio pirkimo objektas. Skelbime apie pirkimą prie darbų apimčių informacinių technologijų diegimo darbai nebuvo nurodyti, ši sistema nebuvo išsamiai detalizuota ir techniniame projekte. Buvo nurodyta tik tai, kad pagal projektą sistema yra numatyta. Tinkama ir detali informacinių technologijų diegimo darbų specifikacija buvo parengta tik 2006 m. liepos mėn., t. y. po Statybos rangos sutarties sudarymo. Dėl informacinių technologijų diegimo darbų buvo pasirašyta nauja trišalė sutartis tarp Bendrovės, rangovo ir subrangovo, o tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad informacinių technologijų diegimo darbai negalėjo būti ir nebuvo minėto pirkimo objektas. Pažymėjo, jog įvertinęs pateiktus pirkimo dokumentus, t. y. įvertinęs tik vykdyto pirkimo procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, nenustatė procedūrinių pažeidimų. Agentūra neteigė, kad, vykdant papildomų darbų pirkimą, buvo pažeista neskelbiamų derybų procedūra, tačiau pažymėjo, jog 2008-11-06 rašte Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad procedūra konkrečiam pirkimui turi būti parenkama atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes bei laikantis pagrindinių pirkimo principų. Pastebėjo, jog Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, remiantis Žuvininkystės pastato Klaipėdoje statybos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų, patvirtintų UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ direktoriaus 2005-04-28 įsakymu, V skyriaus „Pasiūlymo rengimas, pateikimas, keitimas“ 5 punktu, pareiškėjas apskritai neturėjo vykdyti papildomų darbų pirkimo. Taigi, vadovaujantis šiuo punktu, papildomi darbai iš viso negalėjo būti perkami, nes į galutinę darbų kainą buvo įskaičiuotas ir 5 proc. rezervas, kuris ir turėjo būti naudojamas atsiradus papildomam nenumatytų darbų poreikiui. Todėl atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes bei į Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, išdėstytą raštuose, atlikęs paramos sutarties nuostatų pažeidimo tyrimą ir nustatęs paramos sutarties pažeidimus, priėmė sprendimą dėl paramos sutarties su pareiškėju nutraukimo. Pažymėjo, jog reikalavimas grąžinti sumokėtą paramą pagrįstas ne tik paramos sutarties nuostatomis, bet ir Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais paramos suteikimo sąlygas. Be to, tai viena iš atsakovui suteiktų funkcijų, susijusių su paramos pagal Lietuvos 2004 – 2006 m. BPD priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimu. Dėl šios priežasties, nustačius paramos sutarties pažeidimus, Agentūra privalo imtis visų priemonių, siekiant atgauti išmokėtas paramos lėšas. Be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjui pagal projektą iš viso buvo išmokėta 5 648 303,91 Lt. Bendrovė, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 140 punktu, 2008-06-25 į Ministerijos sąskaitą grąžino 3 242,70 Lt sumą už iš patalpų nuomos gautas pajamas. 2009-11-26 buvo priimtas Žemės ūkio ministerijos sprendimas grąžinti į Žemės ūkio ministerijos sąskaitą 5 645 061,21 Lt dydžio paramos lėšas, nes nuo įmonei išmokėtos visos 5 648 303,91 Lt dydžio sumos buvo atskaičiuoti 3 242,70 Lt, kaip grąžinta paramos dalis. Tačiau vėliau nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijai grąžintos 3 242,70 Lt pajamos, gautos iš patalpų nuomos, nėra susijusios su Bendrovės padarytais paramos sutarties ir teisės aktų pažeidimais, dėl kurių buvo nutraukta paramos sutartis, todėl pareiškėjo grąžintos minėtos pajamos, gautos iš projekto veiklos vienerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos, neturėjo būti išskaičiuotos iš grąžintinos 5 648 303,91 Lt paramos sumos. Todėl Žemės ūkio ministerija 2010-07-29 priėmė sprendimą, kuriuo grąžintinų paramos lėšų dydį nuspręsta padidinti 3 242,70 Lt dydžio suma, t. y. vietoje 5 645 061,21 Lt paramos sumos, pareiškėjas turi grąžinti 5 648 303,91 Lt dydžio paramos sumą. Šio sprendimo pagrindu ir priėmė skundžiamą sprendimą dėl grąžintos sumos dydžio pakeitimo.

10Atsakovės Agentūros atstovė Eglė Lebeckaitė prašė palikti sprendimus nepakeistus.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu ir paaiškinimais į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 109–114, V t., b. l. 20?26) prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėja ir Agentūra 2006-02-06 pasirašė paramos sutartį. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2008-03-31 – 2008-04-04 atliko patikrą, kurios metu tikrino pareiškėjos atlikto viešojo pirkimo dokumentus. Patikros metu nustatyta, kad atlikus viešąjį pirkimą pagrindiniams projekte numatytiems darbams atlikti, tarp pareiškėjos ir atrinkto rangovo 2006-02-21 buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis, kurioje nurodyta objekto kaina – 6 664 999 Lt (įskaitant užsakovo rezervą ir PVM), nesutampa su atrinkto rangovo 2005-05-26 pasiūlyme pateikta kaina – 6 399 994 Lt (įskaitant užsakovo rezervą ir PVM); objekto kainos, nurodytos pirkimo sutartyje ir atrinkto rangovo pasiūlyme, skirtumas sudaro 265 005 Lt. 2006-03-03 tarp pareiškėjos ir rangovo buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl papildomų nenumatytų darbų atlikimo, kurios vertė 265 005 Lt (įskaitant PVM). Iš karto po to, 2006-03-06 pareiškėjos ir rangovo sutarimu buvo pakeista Statybos rangos sutartis – sutarties objekto kaina sumažinta iki 6 399 994 Lt (įskaitant PVM). 2007-02-02 tarp pareiškėjos ir rangovo buvo pasirašyta pakeista statybos rangos sutartis, kurioje bendra sutarties objekto kaina vėl padidinta iki 6 664 999 Lt (įskaitant PVM), nurodant, kad į ją įtraukta ir papildomų nenumatytų darbų kaina, kuri sudaro 265 005 Lt (su PVM). Be to, tą pačią 2007-02-02 tuo pačiu numeriu tarp tų pačių šalių pasirašyta statybos rangos sutartis tik dėl papildomų nenumatytų darbų, kurių kaina – 265 005 Lt (su PVM) atlikimo. Pažymėjo, kad patikros metu nebuvo rasta įrodymų, kad nors viena iš šių sutarčių būtų buvusi nutraukta ar nustojusi galioti. Dėl patikros metu nustatytų neatitikimų 2008-08-08 raštu ir 2008-10-09 raštu, ministerija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktus paaiškinimus, laikė, kad minėti pareiškėjos ir rangovo veiksmai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina bei pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, nes Statybos rangos sutartyje nustatyta kaina neatitinka laimėjusio rangovo pasiūlyme pateiktos kainos. Be to, minėtoje sutartyje nustatyta objekto kaina yra didesnė už patvirtintos pasiūlymų eilės antroje vietoje įrašyto tiekėjo (UAB „Hidrostatyba“) pasiūlymo kainą (6 508 674 Lt). Pabrėžė ir tai, kad pareiškėjo atliekamo pirkimo konkurso sąlygose buvo nustatyta, jog tiekėjas pasiūlymo kainą skaičiuoja rinkos kainomis taip, kad visi darbai, nurodyti darbų kiekių (sąnaudų) žiniaraštyje, būtų technologiškai įvykdomi be papildomų darbų ir medžiagų, bei įvertina visus mokesčius bei išlaidas, būtinas statiniui užbaigti ir jį pripažinti tinkamu naudoti. Užsakovo rezervo sumą tiekėjas įtraukia į pasiūlymo kainą. Į bendrą pasiūlymo kainą įeina prekių su visomis pagrindinio komplektavimo dalimis ir priedais kaina, papildomų, atskirai komplektuojamų prekių kainos, prekių montavimo, derinimo, išbandymo, personalo mokymo, gabenimo, draudimo, garantinės priežiūros išlaidos, muitai, akcizai, mokesčiai, PVM, statybos darbų atlikimo ir kiti kainos elementai. Suvestiniame statybos kainų apskaičiavime numato 5 proc. užsakovo rezervą nuo priskaičiuotos pasiūlymo kainos. Suvestiniame statybos kainos apskaičiavime gauta suma litais yra pasiūlymo kaina. Atsižvelgiant į tai, manė, jog būtent nurodytas 5 proc. užsakovo rezervas ir turėjo būti naudojamas papildomų nenumatytų darbų išlaidoms padengti, o ne vykdomos papildomos pirkimo procedūros ir pasirašoma papildomų darbų atlikimo sutartis. Be kita ko, nurodė, kad patikros metu taip pat buvo nustatyta, kad Statybos rangos sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjos ir rangovo, ir pakeistoje 2007-02-02, yra numatyta, kad rangovas, pagal užsakovo pateiktą informacinės įrangos specifikaciją, techninio projekto ribose, parenka informacinės įrangos įdiegimo subrangovą, įforminant tai susitarimo protokolu. Tačiau informacinių technologijų sistemos įdiegimas nebuvo numatytas projekto vykdytojo nustatytose sąlygose, skelbiant supaprastintą atvirą konkursą „Valstybės žinių“ priede informaciniai pranešimai, techniniame projekte, kuriame numatytiems darbams buvo atrenkamas rangovas, nenumatytas rangovo pateiktame pasiūlyme, nenumatytas statybos rangos sutarties prieduose pateikiamose objektinėse sąmatose. Informacinių technologijų sistemos diegėją, subrangovą pagal užsakovo parengtus techninius reikalavimus, kurie buvo parengti 2006 m. liepos mėn., apklausos būdu atrinko rangovas (viešasis pirkimas vykdomas nebuvo), ir 2006-09-15 buvo pasirašyta rangos sutartis tarp pareiškėjo, rangovo ir subrangovo (sutarties objekto kaina – 1 100 084,2 Lt (su PVM), sutarties objektas – techninė įranga, programinė įranga, programinės įrangos diegimo ir mokymo paslaugos). Laikė, kad toks subrangovo parinkimas prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos minimas Viešųjų pirkimų tarnybos pareiškėjos prašymu supaprastinto atviro konkurso procedūrų tyrimas apima pareiškėjos veiksmus iki rangos sutarties pasirašymo ir nenagrinėja neatitikimų, nustatytų ministerijos patikros metu ir Agentūros vėliau atlikto pažeidimo tyrimo metu. Be to, UAB „Viešųjų pirkimų administravimo, konsultavimo ir audito centro“ 2007-03-30 pateiktoje vertinimo ataskaitoje nenagrinėjami pažeidimai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nutraukti paramos sutartį su pareiškėja. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į patikros metu nustatytus neatitikimus, raštu pavedė Agentūrai, vadovaujantis Administravimo taisyklių 4 skirsnyje nustatyta tvarka, atlikti įtariamo pažeidimo įgyvendinant projektą tyrimą dėl ministerijos patikros metu nustatytų neatitikimų. Agentūra, atsižvelgdama į ministerijos rašte išdėstytą pavedimą ir vadovaudamasi Administravimo taisyklių nuostatomis, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, ir išnagrinėjusi su ministerijos raštu pateiktą informaciją, atlikusi pareiškėjo mokėjimo prašymo ir papildomai gautų duomenų analizę, 2009-01-14 nustatė pažeidimą ir pateikė Žemės ūkio ministerijai siūlymą pripažinti netinkamomis finansuoti visas su projekto atliktu pirkimu susijusias išlaidas ir nutraukti paramos sutartį bei susigrąžinti 5 645 061,21 Lt paramos lėšų. Pažymėjo, jog susigrąžinant ES struktūrinių fondų, skirtų Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrajam programavimo dokumentui finansuoti, ir bendrojo finansavimo lėšas, išmokėtas ir (arba) panaudotas pažeidžiant teisės aktus, vadovaujamasi Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės), nuostatomis. Lėšos turi būti susigrąžinamos iš projektų vykdytojų. Sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija (Žemės ūkio ministerija ir Agentūra) nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties. Taigi, kadangi projekte atlikto viešojo pirkimo sutartys pasirašytos ir įgyvendintos pažeidžiant pagrindinius Viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir kitas nuostatas, o su šiuo pirkimu susijusios išlaidos, Administravimo taisyklių nustatyta tvarka nustačius pažeidimą pripažįstamos netinkamomis finansuoti ir turi būti susigrąžintos pagal Lėšų sugrąžinimo taisyklių nuostatas, todėl manė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

12Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (V t., b. l. 47, 51).

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu ir paaiškinimais į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 125–129, V t., b. l. 1?2, 53?56) prašė teismo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Paaiškino, kad Agentūrai, vertinant pareiškėjos pateiktą paraišką bei jos priedus, kilo abejonių dėl galimai netinkamo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo. Todėl Agentūra 2006 m. sausio 3 d. raštu informavo ministeriją bei pareiškėją apie tai, kad pareiškėja, Agentūros nuomone, viešuosius pirkimus galėjo vykdyti nesilaikydama kai kurių Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdamas į Agentūros pastabas, pareiškėja 2006 m. sausio 17 d. raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama įvertinti viešųjų pirkimų dokumentus ir pateikti išvadą, ar pirkimas vykdomas laikantis įstatymų reikalavimų, ar nepažeistos esminės procedūrų sąlygos, o nustačius esminius Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus – nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Viešųjų pirkimų tarnyba 2006 m. sausio 25 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nustatyti viešųjų pirkimų trūkumai esminės įtakos pirkimo rezultatams neturėjo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra vadovaujančioji institucija, atsakinga už Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrą ir turi teisę gauti visą reikiamą informaciją. Lietuvos Respublikos finansų ministerija atliko patikras. Atliekant patikrą ir vertinant vykdyto projekto viešųjų pirkimų dokumentus, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai iškilo abejonių, susijusių su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymu, todėl kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo išaiškinimo. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė du raštus (išaiškinimai), kuriuose išdėstė savo poziciją dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo bei nurodė galimai padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Lietuvos Respublikos finansų ministerija kreipėsi į Agentūrą dėl įtariamo pažeidimo, susijusio su pareiškėjo vykdyto projekto viešaisiais pirkimais, tyrimo atlikimo. Agentūra, atsižvelgdama į ministerijos pateiktus raštus, atliko tyrimą. Tyrimo metu Agentūra nustatė, kad projekto vykdytojas pažeidė paramos sutarties reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, Agentūra 2009 m. sausio 16 d. raštu informavo ministeriją, kad pareiškėja, vykdydama projektą, padarė pažeidimą ir pasiūlė ministerijai pritarti Agentūros reikalavimui, jog pareiškėja grąžintų sumokėtą 1 159 405 Lt dydžio paramos lėšų dalį. Ministerija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktus duomenis, pritarti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktai pozicijai, t. y. pripažinti netinkamomis finansuoti visas su vykdytojo atliktu pirkimu susijusias ir nutraukti paramos sutartį bei susigrąžinti 5 645 061,21 Lt paramos lėšų. Agentūra 2009 m. gruodžio 22 d. priėmė skundžiamą sprendimą ir nurodė pareiškėjui grąžinti jam suteiktą 5 645 061,21 Lt dydžio paramos lėšų sumą.

14Žemės ūkio ministerija pateikdama 2012-02-02 paaiškinimus (V t., b. l. 53?56) pažymėjo, kad teismas turėtų atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime pateiktą poziciją dėl proporcingumo principo taikymo būtinybės, skiriant sankcijas už padarytus pažeidimus. Ministerija konstatavo, kad pareiškėjos projektas sėkmingai įgyvendintas (Projektui skirtos lėšos yra įsisavintos), bendrovė yra labai svarbi visam Lietuvos žuvininkystės sektoriui, Lietuvos žvejams, pelningai veikianti įmonė, kuri užtikrina sąžiningą Lietuvai skirtų žvejybos kvotų panaudojimą, užkirsdama kelią neapskaitytų ir sugautų žuvų pardavimui bei nedeklaruojamoms ir neapskaitomoms žvejybos įmonių pajamoms, siekianti užtikrinti sąžiningos konkurencijos principus.

15Per teismo posėdį Žemės ūkio ministerijos atstovė Jovita Lonienė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

16S k u n d a s t e n k i n t i n a s.

17Šioje byloje ginčas kilęs dėl Agentūros sprendimų, kuriais pareiškėjai dėl paramos sutarties ir teisės aktų nuostatų pažeidimų buvo nutraukta paramos sutartis ir bendrovė įpareigota grąžinti jai suteiktą 5 648 303,91 Lt dydžio paramos sumą (I t., b. l. 9?13, III t., b. l. 7?8).

18Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėtų atsakovės sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – paramos sutarties nutraukimo pagrindai, sąlygos ir tvarka.

19LVAT, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-17 sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, 2011-10-03 nutartyje pažymėjo, kad teismas turi išnagrinėti, ar pareiškėjai vykdant viešuosius pirkimus, tikrai buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir jei taip, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti. Teismas pabrėžė, jog tik atsakius į minėtus klausimus, galima spręsti dėl paramos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo bei priimti teisingą sprendimą šioje byloje.

20LVAT taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismui byloje Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer et des Collectivités territoriales prieš Chambre de commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10, 2010-09-27 pateiktu prašymu priimti prejudicinį sprendimą, be kita ko, yra keliami šie prejudiciniai klausimai: 1) kai perkančioji organizacija, gavusi Europos regioninės plėtros fondo subsidijas, įgyvendindama subsidijuojamą projektą nesilaikė vienos ar kelių viešųjų pirkimų taisyklių, nors neginčijama, kad projektas buvo tinkamas šio fondo paramai gauti ir kad jis buvo įgyvendintas, ar kokia nors Bendrijos teisės nuostata, būtent įtvirtinta 1988 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2052/88 ir 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 4253/88, pagrindžia pareigą susigrąžinti subsidijas? Jei tokia nuostata yra, ar minėta pareiga galioja bet kokiam viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimui, ar tik kai kuriems iš jų? Pastaruoju atveju, kokiems konkrečiai pažeidimams galioja minėta pareiga? 2) Ar Europos regioninės plėtros fondo pagalbą gavusios perkančiosios organizacijos nesilaikymas vienos ar kelių viešųjų pirkimų taisyklių, renkantis už subsidijuojamo projekto įgyvendinimą atsakingą paslaugų teikėją yra pažeidimas Reglamento Nr. 2988/95 prasme? Ar aplinkybė, kad kompetentinga nacionalinė institucija sprendimo suteikti Europos regioninės plėtros fondo pagalbą priėmimo momentu negalėjo žinoti, jog pagalbą gausiantis subjektas pažeidė viešųjų pirkimų taisykles dar iki pagalbos suteikimo pasamdęs už minėtos institucijos finansuojamo projekto įgyvendinimą atsakingą paslaugų teikėją, gali turėti įtakos nustatant pažeidimą Reglamento Nr. 2988/95 prasme? Teismo nuomone, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant ginčijamų atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina į paminėtus prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliamus klausimus ir įvertintina, ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime būsiantys pateikti išaiškinimai neturėtų įtakos teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui, nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų.

21Teismas 2011-11-30 nutartimi šios bylos nagrinėjimą sustabdė, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau ? ESTT), byloje Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer et des Collectivités territoriales prieš Chambre de commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10, priims prejudicinį sprendimą (V t., b. l. 31?32). ESTT 2011-12-21 priėmė prejudicinį sprendimą paminėtoje byloje, todėl teismas 2012-01-17 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą (V t., b. l. 39).

22Vadinasi, teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėja, įgyvendindama iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamą projektą, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, ar atsakovės ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Taigi tik tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

23Iš byloje esančių įrodymų (I t., b. l. 3?205; II t., b. l. 1?201; III t., b. l. 1?95; IV t., b. l. 1?79) matyti, kad bendrovė „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-23 nutarimu Nr. 355 „Dėl Europos Bendrijos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei lėšų naudojimo“. Bendrovė ir Agentūra 2006-02-06 pasirašė paramos sutartį, kuri vėliau buvo kelis kartus pildoma ir tikslinama. Pareiškėja 2006-02-21 su atsakove suderino statybos rangos sutartį, kurioje rangovas įsipareigojo visiškai įrengti objektą, pagal verslo planą. 2005-12-08 raštu UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ pateikė NMA statybos rangovo pasirinkimo konkurso dalyvių dokumentaciją. Atsakovei 2007-01-03 raštu buvo pateikta informacinių technologijų sistemos įdiegimo darbų atlikimo rangovo parinkimo apklausos būdu medžiaga ir sutartis. Supaprastinto atviro konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad konkurso dalyvis įvykdys darbus pagal bendrovės „Klaipėdos miesto projektas“ techninį projektą, kurio Bendrųjų duomenų I tome, prie projektavimo užduoties buvo nurodyta: kompiuterinė informacinė sistema – 1 vnt. Viešųjų pirkimų tarnyba pagal projekto vykdytojo prašymą atliko Supaprastinto atviro konkurso procedūrų tyrimą ir 2006-01-25 pateikė išvadą, kad perkančioji organizacija vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nurodytais principais bei siekė šio straipsnio 2 dalies nustatyto tikslo – racionalaus lėšų panaudojimo, todėl nustatyti trūkumai, t. y. kad pasiūlymų vertinimo kriterijus nurodytas skelbime – mažiausia kaina nesutampa su pirkimo dokumentuose nurodytu ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad visi pirkimu suinteresuoti tiekėjai, gavę pirkimo dokumentus, sužinojo apie pasiūlymų vertinimą, tai esminės įtakos pirkimo rezultatams neturėjo bei pabrėžė, kad už išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija (NMA). 2007-03-14 NMA raštu informavo įmonę, kad pateikta patikslinta ir detalizuota lokalinė sąmata neprieštarauja paramos sutarties sąlygoms. Bendrovė, įvykdžiusi neskelbiamų derybų būdu papildomų darbų pirkimą, 2007-05-02 raštu Agentūrai pateikė ataskaitą. Atsakovė pastabų nepateikė ir 2007-06-05 baigė finansuoti projektą, pervesdama į projekto vykdytojo sąskaitą 894 400 Lt. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė 2007-04-12 rašte akcentavo, kad bendrovė visus veiksmus ir dokumentus (įskaitant ir 2006-02-21 statybos rangos sutartį, kurioje numatyta subrangos pagrindu įdiegti informacinių technologijų sistemą), susijusius su projekto įgyvendinimu, su Agentūra derino ir jiems Agentūra pritarė, todėl NMA sprendimas skirti tik dalinę paramą projektui įgyvendinti nėra teisiškai pagrįstas. Ministerijos komisija 2007-04-15 rekomendacijoje konstatavo, kad Agentūra negalėjo ir neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, o vėliau – ir reikalauti, kad informacinių technologijų įdiegimo subrangovą (kaip ir buvo numatyta statybos rangos sutartyje, kurios projektui pritarė Agentūra) parinks bendrovė, o ne AB „Klaipėdos hidrotechnika“, nes NMA neprieštaravo, kad statybos rangos sutartyje būtų numatyta sąlyga, kad informacinių technologijų subrangovą parinks AB „Klaipėdos hidrotechnika“. Komisija pažymėjo, kad jos išvada sutampa su viešųjų pirkimų eksperto Ministerijai pateikta 2007-03-30 vertinimo ataskaita. Taigi, atsižvelgdama į paminėtas faktines aplinkybes, NMA, kaip įgyvendinančioji institucija, priėmė sprendimą ir išmokėjo likusią paramos sumą.

24Be to, Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros nutartį dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, pagal žemės ūkio ministro pateiktą 2009-04-07 medžiagą dėl bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ steigimo, uosto žemės subnuomos iš AB „Senoji Baltija“, ES paramos aukciono statybai ir veiklai finansuoti skyrimo teisėtumo,

Nutarė

25netenkinti ministro skundo, nes padarė išvadą, kad steigiant bendrovę „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, sudarant žemės subnuomos sutartį, vykdant viešąjį pirkimą nebuvo pažeisti teisės normų reikalavimai.

26Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taip pat 2008-01-21 atliko visų dokumentų, susijusių su projekto įgyvendinimu, poėmį, tačiau byloje duomenų, kad tarnyba pareiškėjos atžvilgiu būtų priėmusi privalomą, teisines pasekmes sukeliantį sprendimą, nėra.

27Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Finansų ministerijos nuomone, pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatas (sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusios tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos), nes tarp pareiškėjos ir rangovo buvo keičiama Statybos rangos sutartis – sutarties objekto kaina sumažinta nuo 6 664 999 Lt iki 6 399 994 Lt (įskaitant PVM).

28Teismas su tokiais teiginiais sutikti negali, nes pareiškėja pirkimą atliko pagal Viešojo pirkimo įstatymo nuostatas, visą pirkimo eigą derino su Agentūra bei Viešųjų pirkimų tarnyba. Pagal tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ? VPT) 2 straipsnio nuostatas, viešasis pirkimas – perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. VPĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Teismo vertinimu, perkančiosioji organizacija nuosekliai laikėsi viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų, visus savo veiksmus derindama su Agentūra, racionaliai naudojo tam skirtas lėšas, įsigydama reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

29Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau ? ESTT) 2011-12-21 sprendimo 36 punkte konstatavo, kad „kalbant apie pareigą išieškoti „dėl piktnaudžiavimo ar aplaidumo prarastas lėšas“, Reglamento Nr. 4253/88 23 straipsnio 1 dalyje toliau pabrėžiama, kad, išskyrus atvejus, kai valstybė narė ir (arba) tarpininkas ir (arba) iniciatorius įrodo, kad jie neatsako už piktnaudžiavimą ar aplaidumą, valstybė narė yra subsidiariai atsakinga už „nepagrįstai sumokėtų sumų“ grąžinimą. Taigi šioje nuostatoje šios dvi sąvokos sujungiamos“. Toliau teismas 40 punkte pabrėžė, kad „jog taikant proporcingumo principą nustačius nedidelį pažeidimą būtų grąžinama tik dalis išmokėtų lėšų, reikia priminti, kad bet kuriuo atveju, jei vykdant ERPF finansuojamas priemones konstatuojama, jog gavėjas padarė vieną iš pagrindinių pareigų, numatytų Direktyvoje 92/50, pažeidimą, kaip antai susijusį su sprendimu sudaryti sutartį prieš pradedant konkurso procedūrą, be to, pranešimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nepaskelbimu, galimybė, kad už tokį pažeidimą bus baudžiama visiškai nutraukiant pagalbos mokėjimą, yra vienintelė, kuri galėtų turėti geram struktūrinių fondų valdymui būtiną atgrasantį poveikį (pagal analogiją žr. minėto sprendimo Conserve Italia prieš Komisiją 101 punktą).

30Įvertinęs šias teisės normas, teismas daro išvadą, kad perkančioji organizacija, atlikdama viešojo pirkimo procedūras ir nustatinėdama laimėtoją privalo laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, racionaliai naudoti tam skirtas lėšas. Jeigu perkančioji organizacija įrodo, kad ji neatsako už piktnaudžiavimą ar aplaidumą, valstybė narė yra subsidiariai atsakinga už „nepagrįstai sumokėtų sumų“ grąžinimą. Visiškas paramos nutraukimas arba sugrąžinimas galimas tik nustačius šiurkščius (kai apie paslaugų ar prekių pirkimą neskelbiama viešai arba prieš paskelbiant viešąjį konkursą sudaroma pirkimo sutartis) Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, kitais atvejais turi būti taikomas proporcingumo principas, nustačius nedidelį pažeidimą būtų galima grąžinti tik dalį išmokėtų lėšų.

31Byloje pateikti įrodymai aiškiai parodo, kad pareiškėja atsakovei 2005 m. pateikė paraišką skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (I t., b. l. 86?98), vėliau 2006 metais pasirašė paramos sutartį su vėlesniais pakeitimais (I t., b. l. 14?47) dėl Žvejybos uosto įrenginių statybos, plėtros ir modernizavimo (I t., b. l. 99?103). Pareiškėja parengė supaprastinto atviro konkurso sąlygas (I t., b. l. 190?205), jas 2005-05-04 paskelbė informaciniame leidinyje „Valstybės žinios“ (I t., b. l. 66). Konkurse dalyvavo trys bendrovės: „Skirnuva“, „Hidrostatyba“, „Klaipėdos hidrotechnika“, viešo konkurso laimėtoja paskelbta „Klaipėdos hidrotechnika“, su kuria pareiškėja pasirašė rangos sutartį (I t., b. l. 73, 80?85), parengė vertinimo ataskaitą (I t., b. l. 52?64). Apie visus šiuos veiksmus pareiškėja informuodavo Agentūrą, Viešųjų pirkimų tarnybą bei Žemės ūkio ministeriją (I t., b. l. 73?75, 104, 120?121). Pareiškėja 2005-12-08 raštu pateikė Agentūrai statybos rangovo pasirinkimo konkurso dalyvių dokumentaciją, 2007-03-14 Agentūra raštu informavo, kad pateikta patikslinta ir detalizuota lokalinė sąmata Nr. 71 neprieštarauja paramos sutarties sąlygoms. Tokiu būdu Agentūrai buvo žinomos visos statybos rangos sąlygos, nustatant ir informacinės įrangos subrangovo parinkimą, todėl, jeigu Agentūra turėjo duomenų, kad tokia sutarties sąlyga prieštarauja sudarytai paramos sutarčiai, ji privalėjo apie tai informuoti (įspėti) Bendrovę ir nesumokėti sutartimi numatytos pinigų sumos. Viešųjų pirkimų tarnyba pagal projekto vykdytojo prašymą atliko Supaprastinto atviro konkurso procedūrų tyrimą ir savo rašte (I t., b. l. 120?121) pateikė išvadą, kad minėti pažeidimai esminės įtakos pirkimo rezultatams neturėjo ir nurodė, kad pareiškėja vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytais principais, siekė šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tikslo ? racionalaus lėšų panaudojimo. Bendrovė, įvykdžiusi neskelbiamų derybų būdu papildomų darbų pirkimą, 2007-05-02 Agentūrai pateikė ataskaitą. Dėl procedūrinių pažeidimų pastabų iš Agentūros pusės Bendrovė negavo ir 2007-06-05 atsakovas baigė finansuoti projektą, pervesdamas į projekto vykdytojo sąskaitą 894 400 Lt, tuo pačiu pripažindamas, kad projektas pilnai, teisėtai įgyvendintas ir projekto vykdytojas nepažeidė paramos sutarties sąlygų. Taigi visos šios aplinkybės parodo, kad pareiškėja laikėsi viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų, visus savo veiksmus derindama su Agentūra, racionaliai naudojo tam skirtas lėšas.

32Atsakovės nuomone, pareiškėja pažeidė paramos sutarties 4.2.4 punkto, Gairių pareiškėjams 101 punkto nuostatas, todėl vadovaujantis paramos sutarties 7.1.4 , 7.1.14 punktais, paramos sutartis nutraukė ir bendrovę įpareigojo grąžinti Ministerijai 5 645 061,21 Lt paramos sumą, kuri vėliau kitu skundžiamu šioje byloje atsakovės Sprendimu buvo patikslinta , t. y. 5 648 303,91 Lt.

33Teismas su šiais atsakovės argumentais sutikti negali, nes šiuose punktuose ir papunkčiuose, kuriais remiantis ir buvo nutraukta sutartis, išdėstytos nuostatos yra blanketinio pobūdžio, t. y. nukreipia į tos pačios sutarties taisykles arba kitus teisės aktus bei juose išdėstytas normas. Todėl paramos sutarties nutraukimas remiantis vien paramos sutarties 7.14 ir 7.1.14 p. būtų neteisėtas bei nepagrįstas, jei nebūtų nuorodų į kitas teisės normas bei konstatavimo apie tose normose įtvirtintų taisyklių pažeidimus. Teismas laiko, kad pareiškėja atlikdama pirkimo procedūras ir nustatydama laimėtoją, laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principų, šiuo metu bendrovė pelningai veikia, užtikrina sąžiningą Lietuvai skirtų žvejybos kvotų panaudojimą, užkirsdama kelią neapskaitytų ir sugautų žuvų pardavimui, siekia užtikrinti sąžiningos konkurencijos principus. Atsakovės ir Finansų ministerijos argumentai dėl sutarties keitimo, teismo vertinimu yra formalaus pobūdžio pažeidimai, pareiškėja turėjo teisę sudaryti sutartį dėl papildomų darbų (Informacinės technologinės sistemos už 265 005 Lt), kurios sąmatą suderino su Agentūra, pareiškėja savo lėšomis apmokėjo rangovui Pridėtinės vertės mokestį, paramos sutartyje numatyta suma nebuvo viršyta. Pagal paramos sutarties 1.1.2 p., Agentūra įsipareigojo vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti projekto vykdytojo pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka sutartyje nustatytas sąlygas, teikti Ministerijai mokėjimo paraiškas dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė šią savo pareigą taip pat vykdė.

34Pagal paramos sutarties 2.2 punktą, parama projekto vykdytojui suteikiama tik su sąlyga, jeigu projekto vykdytojas nustatytu terminu ir tvarka pateiks Agentūrai mokėjimo prašymus ir kitus dokumentus, reikalingus mokėjimo prašymų įvertinimui ir mokėjimo paraiškų Ministerijai lėšų pervedimo projekto vykdytojui parengimui. Agentūra, patikrinusi ir įvertinusi mokėjimo prašymą, pateiktus dokumentus ir sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, teikė Ministerijai mokėjimo paraišką dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui, kuri, vadovaudamasi Taisyklėmis ir kitais teisės aktais, tikrina ir tvirtina mokėjimo paraišką dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui, rengia ir teikia mokėjimo paraišką Valstybės iždui apmokėti (paramos sutarties 3.1.4, 3.4 p. po pakeitimo). Minimos sutarties 3.3 punkte (3.2 p. po pakeitimo) nustatyta, kad projekto vykdytojas, patikrinęs kiekvieną rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateiktą sąskaitą (...) ir pasirašęs sąskaitą kaip tinkamą apmokėti, bet dar neapmokėtą, pateikia ją Agentūrai kartu su nustatytos formos mokėjimo prašymu. Projekto vykdytojo pareigos nustatytos paramos sutarties 4.2 punkte, o Agentūros teisės ir pareigos 5 punkte.

35Įvertinęs paramos sutarties nurodytus punktus, išnagrinėjus bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė ginčo sprendime netinkamai aiškino jame nurodytų paramos sutarties nutraukimo pagrindų turinį. Teismo vertinimu, pareiškėja įvykdė visas paramos sutarties sąlygas, derindama su atsakove ir Viešųjų pirkimų tarnyba, jų laikėsi po įvykdymo, jų nepažeidė, jos nėra nurodytos ir skundžiamame sprendime. Pareiškėja, įgyvendindama žuvų aukciono statybos ir įrengimo projektą, laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, nepažeidė paramos sutarties nuostatų, paramos sutarties nutraukimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl ginčo sprendimas dėl paramos sutarties nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsakovė, nuolat patvirtindama, kad paramos sutartis vykdoma be pažeidimų, suteikė bendrovei teisėtus lūkesčius, kad paramos sutartis įvykdyta, projektas yra įgyvendintas, sėkmingai veikia, pareiškėja užtikrina sąžiningą Lietuvai skirtų žvejybos kvotų panaudojimą, siekia užtikrinti sąžiningos konkurencijos principus.

36Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisės aktų normomis, teismo vertinimu, ginčo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl, vadovaujantis ABTĮ 89 str., nurodytais motyvais, naikintini, pareiškėjos skundas tenkintinas.

37Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85?87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str., teismas

n u s p r e n d ė :

39pareiškėjos UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ skundą patenkinti.

40Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009-12-22 sprendimą Nr. BR6-(10.47)-15265 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“.

41Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010-08-19 sprendimą Nr. BR6-(10.47)-5160 „Dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ grąžintos sumos dydžio pakeitimo“.

42Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ skundu (I... 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu (IV... 5. Tretysis suinteresuotas asmuo nesutikdamas su tokiu sprendimu apeliaciniu... 6. Pareiškėja paaiškino, kad 2006 m. vasario 6 d. su Agentūra pasirašė... 7. Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai Arūnas Skuolevičius ir 8. Atsakovė Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 147–149,... 9. Pažymėjo, kad gavęs pareiškėjos 2007-01-11 prašymą dėl patikslintos ir... 10. Atsakovės Agentūros atstovė Eglė Lebeckaitė prašė palikti sprendimus... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 12. Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 14. Žemės ūkio ministerija pateikdama 2012-02-02 paaiškinimus (V t., b. l.... 15. Per teismo posėdį Žemės ūkio ministerijos atstovė Jovita Lonienė prašė... 16. S k u n d a s t e n k i n t i n a s.... 17. Šioje byloje ginčas kilęs dėl Agentūros sprendimų, kuriais pareiškėjai... 18. Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėtų... 19. LVAT, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-17... 20. LVAT taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismui... 21. Teismas 2011-11-30 nutartimi šios bylos nagrinėjimą sustabdė, kol Europos... 22. Vadinasi, teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėja, įgyvendindama iš Europos... 23. Iš byloje esančių įrodymų (I t., b. l. 3?205; II t., b. l. 1?201; III t.,... 24. Be to, Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos... 25. netenkinti ministro skundo, nes padarė išvadą, kad steigiant bendrovę... 26. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taip pat 2008-01-21 atliko visų... 27. Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Finansų ministerijos nuomone,... 28. Teismas su tokiais teiginiais sutikti negali, nes pareiškėja pirkimą atliko... 29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau ? ESTT) 2011-12-21 sprendimo 36... 30. Įvertinęs šias teisės normas, teismas daro išvadą, kad perkančioji... 31. Byloje pateikti įrodymai aiškiai parodo, kad pareiškėja atsakovei 2005 m.... 32. Atsakovės nuomone, pareiškėja pažeidė paramos sutarties 4.2.4 punkto,... 33. Teismas su šiais atsakovės argumentais sutikti negali, nes šiuose punktuose... 34. Pagal paramos sutarties 2.2 punktą, parama projekto vykdytojui suteikiama tik... 35. Įvertinęs paramos sutarties nurodytus punktus, išnagrinėjus bylos... 36. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisės aktų normomis,... 37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85?87 str., 88 str. 2... 39. pareiškėjos UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ skundą... 40. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos... 41. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos... 42. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...