Byla 2A-741-210/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ir atsakovo UAB „Fisanta“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-389-362/2013 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB „Fisanta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas V. J. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ 12 917,12 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio papildymu ieškovas prašė priteisti ir periodines išmokas, po 80,56 Lt per mėnesį.

6Ieškovas nurodė, kad darbdavio pavedimu atlikdamas darbus – elektros kabelio tiesimą, atlikdamas montavimo darbus, jis nukrito iš 6-8 m aukščio, bei patyrė sunkius gyvybei pavojingus sužalojimus, dėl patirtų traumų tapo iš dalies nedarbingu. Ieškovas įsitikinęs, kad darbdavys neužtikrino tinkamų darbo sąlygų nebuvo atliktas tinkamas instruktavimas, jis nebuvo aprūpintas tinkamomis darbų saugos priemonėmis.

7Atsakovas UAB „Fisanta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8Atsakovas teigia, kad ieškovas, būdamas patyręs ir kvalifikuotas darbuotojas, turintis darbų vykdytojo kvalifikaciją, žinojo visus reikalavimus, neatsisakė vykdyti, darbo, kol nebus pašalinti visi trūkumai, pats atsisegė saugos lyną darbo metu, nors to pagal darbo pobūdį ir nereikėjo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

11Priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ 1560 Lt turtinės žalos atlyginimui, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, ir 1110 Lt nuostolių dėl gaunamų mažesnių pajamų, bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 22670 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-12-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ bylinėjimosi išlaidas, 242 Lt atstovavimo išlaidų už gynėjo pagalbą.

13Priteisė atsakovui UAB „Fisanta“ iš ieškovo V. J. 3840 Lt atstovavimo išlaidų už gynėjo pagalbą.

14Priteisė iš atsakovo UAB „Fisanta“ bylinėjimosi išlaidas, 680 Lt žyminio mokesčio valstybei.

15Teismo nurodyta, jog nėra ginčijamos faktinės aplinkybės ir byloje nustatyta, jog atsakovas, būdamas darbdaviu, nurodė ieškovui atlikti darbus objekte, nurodant darbų atlikimą, darbuotojas išsamiai instruktuotas nebuvo, nuvykus į objektą, ieškovas lipo į elektros stulpą, tam, jog pasikelti virš paramsčio, atsisegė saugos diržą, užsisegdamas virš paramsčio, neįsitikino, ar diržas užsegtas saugiai, ir nukrito ant žemės. Nukritus ant žemės nustatyta, jog diržas užsegtas nebuvo, visos turimos darbuotojo saugos priemonės buvo tvarkingos. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog saugos priemonės būtų buvusios netvarkingos, netinkamos naudoti ar neatitinkančios saugos reikalavimų. Teismas akcentavo, kad byloje kyla ginčas, ar darbuotojui buvo išduota pakankami saugos priemonių. Kadangi darbdavio kaltė byloje yra preziumuojama, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog buvo išduotos pakankamos nurodytam darbui atlikti saugos priemonės. Iš byloje esančių įrodymų visumos, tame tarpe nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, teismo ekspertizės išvadų, liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, jog ieškovui nebuvo išduotos pakankamos saugos priemonės darbui objekte atlikti, jei buvo reikalinga pasikelti virš paramsčio. Iš byloje esančių įrodymų visumos, tame tarpe nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, teismo ekspertizės išvadų, liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, jog atsakovui nebuvo išduotos pakankamos saugos priemonės darbui objekte atlikti, jei buvo reikalinga pasikelti virš paramsčio. Atsakovas nurodo, jog virš paramsčio kilti būtina nebuvo, tam pagrįsti teikia nuotraukas, iš kurių matyti, jog nurodytą darbą kitas asmuo atlieka, būdamas žemiau paramsčio. Pažymėtina, jog nuotraukoje esantis darbuotojas naudojasi kitomis saugos priemonėmis, negu naudojosi ieškovas, tai buvo pripažinta teismo metu, tad toks įrodymas teismo įvertintas kaip nepakankamas. Teisme nustatyta, jog darbas atliktas nebuvo, po nelaimingo atsitikimo šį darbą turėjo atlikti kiti asmenys, tad laikė, jog ieškovas virš paramsčio lipo, atlikdamas darbą, tokiu atveju priežastys, dėl kurių jis lipo, byloje nėra svarbios, be to, nė vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, jog ieškovas lipo aukščiau paramsčio ne dėl darbo, o kitais tikslais, yra pateikta tik nuomonė, jog jis tai galėjo daryti. Teismas pastebėjo, jog atskiro instruktavimo, draudžiančio ieškovui lipti virš paramsčio, nebuvo, darbdavys neįsitikino, kur ir kokius darbus atliks darbuotojas, kokios darbų saugos priemonės bus reikalingos, ar būtina nurodyto darbo atlikimui kilti virš paramsčio, ar būtina kilti virš paramsčio, esant kitoms darbų apimtims ir ar apskritai gali kilti būtinybė lipti, smulkios darbo atlikimo instrukcijos nebuvo, tad teismas laikė įrodytu, jog darbdavys nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, organizuodamas darbus, bei suteikdamas darbuotojams saugos priemones šių darbų atlikimui.

16Tačiau teismas laikė įrodytu ir tai, jog ir pats ieškovas buvo neatidus ir nerūpestingas. Ieškovas turi darbų vykdytojo teises, buvo supažindintas su darbo saugos taisyklėmis, tad, atvykęs į objektą ir įsitikinęs, jog darbų saugiai atlikti negalės dėl netinkamų darbo saugos priemonių, turėjo atsisakyti vykdyti darbus, tačiau to nepadarė, priešingai, tęsė darbus, pažeisdamas darbų saugos taisykles, būdamas užsilipęs į stulpą, atsisegė vienintelį saugos lyną, o perlipęs paramstį ir vėl lyną užsisegęs, neįsitikino, ar šis veiksmas atliktas teisingai ir tinkamai. Teismas pastebėjo, jog persikėlimas per paramstį, jei tai buvo reikalinga darbams atlikti, nesant tinkamų saugos priemonių, turėjo būti pakankamu pagrindu darbų nutraukimui ar mėginimui juos organizuoti ar atlikti kitaip, nepažeidžiant darbo saugos taisyklių, tai ieškovas, kaip darbų vykdytojas, įgyvendinti galėjo, tačiau neatliko. Suteiktos darbų saugos priemonės buvo tvarkingos, savo funkcijas įgyvendinti galėjo, tačiau dėl paties darbuotojo neatidumo saugos lynas liko neprisegtas, kas yra pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, kadangi, net ir nesant pakankamo instruktavimo ir esant nepakankamoms darbų saugos priemonėms, pačiam darbuotojui atlikus tinkamai ir rūpestingai visus darbo saugos reikalavimus, šio nelaimingo atsitikimo nebūtų buvę.

17Vertinant virš išdėstytą, teismas laikė įrodytu, jog darbdavys pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.), šie jo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nuostolių atsiradimu (LR CK 6.247 str.), jis yra dėl to kaltas, kadangi nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis yra būtina (LR CK 6.248 str.), tad atsakovui atsiranda prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Tačiau teismas darbdavį iš dalies atleido nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, dėl kurių jis pats yra kaltas ir dėl kurių atsirado nurodyti nuostoliai, kadangi paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, bei buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (LR CK 6.282 str.).

18Teismo pažymėta, kad vertinant padarytą turtinę žalą, ieškovas pateikė įrodymus, jog dėl to jis turėjo 8805,96 Lt nuostolių, dar turėjo papildomų išlaidų, susijusių su gydymu, viso 1795,92 Lt, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus bei parodymus dėl šių išlaidų būtinumo, pripažino tai nuostoliais, numatytais LR CK 6.283 str. 2 d. Nuostoliais nepripažino išlaidų ikiteisminio tyrimo metu, tad šių išlaidų nepriteisė. Atsakovas nurodė, jog jis yra sumokėjęs dalį turtinės žalos ieškovui, tai pripažįsta ir pats ieškovas. Tokiu būdu, teismas laikė, jog ieškovas įrodė, kad šiuo metu turtinės žalos dydis yra 7801,88 Lt.

19Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas laikė įrodytų, jog ieškovas nelaimingo atsitikimo metu patyrė sunkius, gyvybei pavojingus sužalojimus, patyrė didelį fizinį skausmą, ilgai trunkantį, skausmingą gydymą bei reabilitaciją, dvasinius išgyvenimus, tapo iš dalies nedarbingas, ir sprendė, kad tai yra pakakamas pagrindas reikalauti neturinės žalos atlyginimo, kaip tai numato LR CK 6.250 str., 6.263 str. Įvertinus patirtus sužalojimus, gydymo trukmę, teismų praktiką panašiose bylose, teismas laikė, jog prašomas neturtinės žalos dydis yra tinkamas ir priteistinas.

20Teismui yra pateiktas reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą 80,56 Lt periodinėmis išmokomis, iki jis pasveiks, kadangi ieškovo pajamos, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, yra sumažėjusios būtent šia nurodyta suma. Teismas tai pripažino nuostoliais, patirtais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau, įvertindamas ieškovo amžių, jo sveikatos būklę, galimybę pasveikti bei tai, jog priteisiamos žalos dydis yra mažintinas dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, dėl kurių jis pats yra kaltas ir dėl kurių atsirado nurodyti nuostoliai, šiuos nuostolius priteisė konkrečia vienkartine pinigų suma.

21Spręsdamas dėl dydžio, kuria mažinama priteisiam turtinė ir neturtinė žala, teismas pirmiausia atkreipė dėmesį, jog būtent paties ieškovo veiksmai buvo pagrindine nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, jis, nors ir turėjo galimybę, nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, jo veiksmai pasižymėjo dideliu neatsargumu, tad ieškovui teismas priteisė 20 procentų prašomos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Priteisiant žalos atlyginimą, tuo pačiu teismas tenkino prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

22Tenkinant ieškinio pareiškimą iš dalies, šalių ir valstybės turėtas išlaidas, teismas priteisė iš šalių proporcingai patenkinamų reikalavimų dydžiui.

23III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

24Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo argumentais, apeliacinius skundus padavė abi bylos šalys.

25Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Fisanta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovo 22670 Lt žalos atlyginimo, kurį sudaro: 1560 Lt turtinės žalos atlyginimas, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 1110 Lt nuostolių dėl gaunamų mažesnių pajamų atlyginimas. Kartu prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (3 t., 108-123 b. l.).

26Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

271. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino apelianto (atsakovo) kaltės nebuvimo klausimą. Apeliantas nesutinka su teismo įrodymų vertinimu dėl faktinės aplinkybės, kad „nuotraukoje esantis darbuotojas naudojasi kitomis saugos priemonėmis, negu naudojosi ieškovas“ ir teigia, kad darbdavio kaltės prezumpcija nėra absoliuti ir yra paneigiama. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovas ieškinio reikalavime teisiniu pagrindu įvardina ir vadovaujasi inter alia CK 6.263 str. Teismas spręsdamas kaltės klausimą rėmėsi išskirtinai tik LR CK 6.246 str. nuostatomis t.y. bendrosiomis civilinės atsakomybės sąlygomis. Tuo tarpu, nors ir turėjo vadovauti sisteminiu teisės aiškinimo metodu, visiškai ignoravo kitą teisiškai šiai bylai reikšmingą teisinį reguliavimą t.y. darbuotojų saugos bendruosius imperatyvus. Apeliantas laiko nepagrįsta teismo poziciją, kad pakankamų saugos priemonių neišdavimas, tai yra papildomo saugos lyno neišdavimas, priskiriamas prie priežasčių prisidėjusių prie nelaimingo atsitikimo. Teismas nepagrįstai neįvertino liudytojų parodymų. Apeliantui nėra aišku, pagal kokius teisės aktus teismas formulavo smulkaus instruktavimo, atskiro instruktavimo imperatyvus. Teismas netinkamai sprendė ir dėl kitų taikytinų teisės aktų, nors ir pripažino, kad ieškovas pats buvo darbų vykdytojas. Be to, teismas netinkamai ir nepakankamai įvertino ieškovo kvalifikacijos, patirties apimtis. Apelianto įsitikinimu, ieškovas pats ir savo iniciatyva pažeidė elementarios savisaugos reikalavimus. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl kaltę apibrėžiančių kriterijų. Teismas visiškai nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas savo paaiškinimuose tiek Valstybinei darbo inspekcijai, tiek pačiam teismui nuolat juos keitė, todėl buvo nenuoseklus. Teismo liko neįvertinta LR Darbuotojų Saugos ir Sveikatos Įstatymo 46 str. 2 d., visiškai nepagrįstai nepritaikyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. nuostata. Apeliantas laiko, kad 2012-08-16 nutarime išdėstyta Raseinių rajono apylinkės prokuratūros pozicija nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) turėtų būti vertinama ypač nuosekliai.

282. Apelianto įsitikinimu teismas netinkamai vertino ieškovo kaltės klausimą. Be to, teismo sprendimo argumentacijos yra prieštaraujančios viena kitai. Apelianto įsitikinimu, tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp ieškovo neteisėto veiksmo ir atsiradusių žalingų padarinių, todėl tai konstatavus, ieškovo reikalavimai turėtų būti atmetami visa apimtimi. Be to, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pernelyg teisiškai nutolusių padarinių nuo neteisėto veiksmo.

293. Nurodoma, kad liko neįvertintas įrodymų visetas sprendžiant žalos nepagrįstumą. Teismas nesiėmė visiškai bent iš dalies kritiškai vertinti žalos gydymo metu pateikiamas diagnozes, ypač turint mintyje aplinkybę, kad diagnozės laikui bėgant kito. Teismo liko neįvertinta, kad atsakovas siūlė reabilitacinį gydymą ieškovui. Ieškovo pateikti kasos čekiai neatitinka juridinę galią turinčių dokumentų požymių, todėl pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas neteisingai aiškino ir taikė neturtinės žalos teisinį įvertinimą. Teismas, priteisdamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

304. Teismas netinkamai kvalifikavo priežastinio ryšio aspektą byloje. Teismas aiškiai konstatuoja, kad nelaimingas atsitikimas įvyko tada, kai ieškovas pats atsegė vienintelį stabilizavimo lyną. Kitaip tariant, konstatuota, kad tiesioginiame faktiniame priežastiniame ryšyje yra paties ieškovo neteisėti veiksmai. Neatlikus vienintelio stabilizavimo lyno atsegimo veiksmo, nelaimė nebūtu įvykusi. Pastarąjį faktą, apelianto nuomone, teismas savo sprendime įvertino per menkai.

31Apeliaciniu skundu V. J. vardu atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašo:

321. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje ir :

33a) priteisti ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ 7 801,88 Lt turtinės žalos atlyginimui; priteisti ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui;

34b) priteisti ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ žalą dėl sumažėjusio vidutinio darbo užmokesčio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 88,06 Lt, nuo 2012 m. gruodžio 1 d., indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, iki ieškovo pasveikimo;

35c) priteisti ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ 1 210,00 Lt išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti.

362. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0389-362/2013 dalyje dėl 3 840,00 Lt atstovavimo išlaidų už gynėjo pagalbą priteisimo iš ieškovo V. J. atsakovui UAB „Fisanta“.

373. Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ ieškovui V. J. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje (3 t., 130-138 b. l.).

38Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

391. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje, kurioje teismas sumažino priteistiną turtinės ir neturtinės žalos dydį, nepriteisė kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteisė tik dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovo atsakovui priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Mano, kad šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis materialinės teisės normoms, suformuotai teismų praktikai. Ieškovas laiko nepagrįsta teismo padarytą išvadą, kad ieškovo veiksmai buvo pagrindine nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, jis, nors ir turėjo galimybę, nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, jo veiksmai pasižymėjo dideliu neatsargumu, ir dėl to priėmė sprendimą priteisti tik 20 % ieškovo patirtos turtinės (1 560,00 Lt iš 7 801,88 Lt) ir neturtinės žalos (20 000,00 Lt iš 100 000,00 Lt).

402. Apelianto įsitikinimu atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, todėl privalo atlyginti darbuotojo V. J. patirtą žalą yra visos sąlygos atsakovo, kaip darbdavio, materialinei atsakomybei - žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė, priežastinis ryšys.

413. Ieškovas pateikė paskaičiavimą, kad jo mėnesio darbo pajamos sumažėjo 88,06 Lt, nei buvo iki sužalojimo ir prašė priteisti jam nuo 2012 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį mokamas tokio dydžio periodines išmokas iki pasveikimo (šiuo metu nustatytas netektas darbingumas - 40 %). Nors teismas ir pripažino ieškovo vidutinio darbo užmokesčio sumažėjimą nuostoliais, patirtais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau juos priteisė ne periodinėmis išmokomis, o konkrečia vienkartine pinigų suma – 1 110,00 Lt, motyvuodamas tuo, kad įvertina ieškovo amžių, sveikatos būklę, galimybę pasveikti bei tai, kad priteisiamas žalos dydis yra mažinamas dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Tokie teismo motyvai nėra aiškūs, nes skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kaip teismo sprendimui daro įtaką ieškovo amžius, sveikatos būklė ir kaip teismas vertina ieškovo galimybę pasveikti.

424. Be to, teismas visiškai nevertino, ar atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pateisinamos ir realios.

43Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. J. vardu atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašo UAB „Fisanta“ apeliacinį skundą atmesti (3 t., 145-148 b. l).

44Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Fisanta“ prašo atmesti ieškovo V. J. apeliacinį skundą visa apimtimi (3 t., 150-162 b. l).

45IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

48Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

49Dėl teismo sprendimo klaidos

50Teisėjų kolegija sutinka su apelianto UAB „Fisanta“ pastebėjimais dėl įsivėlusios klaidos teismo skundžiamame sprendime dėl 7 klaidų įrašant sukeistas ieškovo ir atsakovo pozicijas. Sprendžiant iš sprendimo konteksto akivaizdu, kad turėtas mintyje būtent ieškovas, o ne atsakovas. Todėl apeliaciniame procese atsižvelgiama į šią aplinkybę bei siekiant išvengti grubių fakto ir teisės klaidų, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tinkama ieškovo pozicija.

51Dėl bylos esmės neatskleidimo

52Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (LR DK 245 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalą kitam subjektui. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluošinamas, ištinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių (LR CK 6.246–6.249 straipsniai), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (LR DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-2012).

53Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Būtent Nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir jame nurodytos aplinkybės, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos. Teisėjų kolegijos vertinimu, išsamių faktinių aplinkybių konstatavimui, nepakanka vien tik nuorodos į Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, privalu pateikti teisinį jo vertinimą, nurodyti konkrečias priežastis, kokie ieškovo veiksmai ar darbdavio neįvykdyta pareiga, užtikrinti saugų darbų organizavimą, lėmė nelaimingą atsitikimą darbe. Pažymėtina ir tai, kad nelaimingo atsitikimo priežastys turėtų būti pakankamai įvertintos visų surinktų byloje įrodymų kontekste, neapsiribojant tik jų paminėjimu, kaip pavyzdžiui specialisto išvada, ekspertizės aktas ir t.t. Nagrinėjamu atveju byloje nėra aptartas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nevertinta atsakovo įmonėje saugos ir sveikatos darbe norminių aktų vidinė vykdymo kontrolė. Byloje nėra darbuotojų saugos bendrųjų imperatyvų analizės vertinat ar saugos priemones buvo pakankamos, neatskleista atsakovo neužtikrintų saugių darbo sąlygų esmė. Teismas nevertino ieškovo kvalifikacijos, patirties, ir jo kaip darbų vykdytojo, apimties. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, ir ją nagrinėjamu atveju teismas pažeidė.

54Teismas neįvertino aplinkybių dėl kaltę apibrėžiančių kriterijų, nepasisakyta dėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėto veiksmo ir atsiradusių žalingų padarinių, todėl būtina tinkamai kvalifikuoti priežastinio ryšio aspektą byloje. Tik tinkamai ištyrus ir įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, spręstina, ar tarp teismo konstatuotų atsakovo padarytų saugos darbe pažeidimų ir ieškovo sužalojimo darbe bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir koks pakankamas kaltės laipsnis, ieškovo ir atsakovo neveikimo ir veiksmų, lėmė žalos atsiradimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nesiaiškinus ir netyrus aukščiau minėtų aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai.

55Dėl žalos atlyginimo

56Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad byloje liko neįvertintas įrodymų visetas sprendžiant žalos pagrįstumą, be to pažeistos ir įrodymų vertinimo taisyklės. Tinkamai atsakovo pastebėta, kad ieškovo pateikti kvitai dėl degalų pirkimo neatitinka transporto išlaidų kompensavimo nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovo skirtų mokėjimų ieškovo gydymui, atsakovo siūlyto ieškovui reabilitacinio gydymo ir apmokėjimo už jį. Pirmosios instancijos teismas visų įrodymų kontekste turi įvertinti atsakovo ir ieškovo atsakomybės proporcijų dydį ir pasisakyti dėl CK 6.250 straipsnyje nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pateikto išsamaus tiekt turtinės, tiek neturtinės žalos teisinio vertinimo.

57Dėl ieškovo reikalavimo susijusio su periodinėmis išmokomis

58Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., priteisti šaliai to, ko ji neprašo), nei ieškinio pagrindo (remtis tokiais faktais, kurių šalys nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė paskaičiavimą, kad jo mėnesio darbo pajamos sumažėjo 88,06 Lt, nei buvo iki sužalojimo ir prašė priteisti jam nuo 2012 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį mokamas tokio dydžio periodines išmokas iki pasveikimo (šiuo metu nustatytas netektas darbingumas - 40 %). Nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino ieškovo vidutinio darbo užmokesčio sumažėjimą nuostoliais, patirtais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau juos priteisė ne periodinėmis išmokomis, o konkrečia vienkartine pinigų suma – 1 110,00 Lt, todėl laikytina, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Be to, atkreiptinas dėmesys į ieškovo reikalavimą priteisti periodines išmokas iki pasveikimo, toks sąlyginis ieškovo reikalavimas turėtų būti tikslinamas.

59Teisėjų kolegijos jau minėta, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Vadovaujantis LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas todėl, kad peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurinta apeliacinių skundų apimtys. Pirmojoje instancijoje netyrus bylos aplinkybių bei įrodymų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos išsprendimas visa apimtimi negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nutartyje nurodytais aspektais. Tuo nenusižengiama esminėms civilinio proceso nuostatoms. Proceso operatyvumas yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Jo taikymas turi būti tinkamas, kad geriau užtikrintų asmenų teisių įgyvendinimą. Bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir visapusiškai pirmosios instancijos teisme, o šalims turi būti suteikta teisė apeliuoti dėl, jų manymu, neteisėtų sprendimų. Byloje reikalingi faktai, kaip paminėta, apeliacinėje instancijoje gali būti nustatomi tik ribotai, o po jų nustatymo nesutinkanti su faktinių aplinkybių konstatavimu šalis netenka galimybės į pakartotinį jų persvarstymą. O grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad dėl neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

60Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

61Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas V. J. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas... 6. Ieškovas nurodė, kad darbdavio pavedimu atlikdamas darbus – elektros... 7. Atsakovas UAB „Fisanta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 8. Atsakovas teigia, kad ieškovas, būdamas patyręs ir kvalifikuotas... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį... 11. Priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ 1560 Lt turtinės... 12. Priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ bylinėjimosi... 13. Priteisė atsakovui UAB „Fisanta“ iš ieškovo V. J. 3840 Lt atstovavimo... 14. Priteisė iš atsakovo UAB „Fisanta“ bylinėjimosi išlaidas, 680 Lt... 15. Teismo nurodyta, jog nėra ginčijamos faktinės aplinkybės ir byloje... 16. Tačiau teismas laikė įrodytu ir tai, jog ir pats ieškovas buvo neatidus ir... 17. Vertinant virš išdėstytą, teismas laikė įrodytu, jog darbdavys pažeidė... 18. Teismo pažymėta, kad vertinant padarytą turtinę žalą, ieškovas pateikė... 19. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas laikė įrodytų, jog ieškovas... 20. Teismui yra pateiktas reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą 80,56 Lt... 21. Spręsdamas dėl dydžio, kuria mažinama priteisiam turtinė ir neturtinė... 22. Tenkinant ieškinio pareiškimą iš dalies, šalių ir valstybės turėtas... 23. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 24. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo argumentais,... 25. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Fisanta“ prašo panaikinti Šiaulių... 26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 27. 1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino apelianto (atsakovo)... 28. 2. Apelianto įsitikinimu teismas netinkamai vertino ieškovo kaltės... 29. 3. Nurodoma, kad liko neįvertintas įrodymų visetas sprendžiant žalos... 30. 4. Teismas netinkamai kvalifikavo priežastinio ryšio aspektą byloje. Teismas... 31. Apeliaciniu skundu V. J. vardu atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašo:... 32. 1. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą... 33. a) priteisti ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ 7 801,88 Lt... 34. b) priteisti ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ žalą dėl... 35. c) priteisti ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ 1 210,00 Lt... 36. 2. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą... 37. 3. Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ ieškovui V. J. bylinėjimosi... 38. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 39. 1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje, kurioje teismas... 40. 2. Apelianto įsitikinimu atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, todėl... 41. 3. Ieškovas pateikė paskaičiavimą, kad jo mėnesio darbo pajamos sumažėjo... 42. 4. Be to, teismas visiškai nevertino, ar atsakovo išlaidos advokato pagalbai... 43. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. J. vardu atstovė advokatė Daiva... 44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Fisanta“ prašo atmesti ieškovo V.... 45. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 46. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 49. Dėl teismo sprendimo klaidos... 50. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto UAB „Fisanta“ pastebėjimais dėl... 51. Dėl bylos esmės neatskleidimo... 52. Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti... 53. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai... 54. Teismas neįvertino aplinkybių dėl kaltę apibrėžiančių kriterijų,... 55. Dėl žalos atlyginimo... 56. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo... 57. Dėl ieškovo reikalavimo susijusio su periodinėmis išmokomis... 58. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismas, priimdamas... 59. Teisėjų kolegijos jau minėta, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas yra... 60. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 61. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir...