Byla 2A-453-569/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fisanta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-797-291/2014 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB „Fisanta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas V. J. pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Fisanta“ priteisti 9030,34Lt turtinės žalos; 35 000Lt neturtinės žalos; 80,56 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-01 iki jo pasveikimo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuo 2007-03-09 iki 2010-06-14 jis dirbo pas atsakovą ( - ). 2010-01-04 įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ieškovas patyrė sunkius, gyvybei pavojingus sužalojimus, dėl to tapo tik iš dalies darbingu. Atsakovas ieškovą iš darbo atleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 1dalies 4punktą, kaip negalintį toliau dirbti dėl sveikatos. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad atsakovas, t.y. darbdavys neužtikrino tinkamų darbo sąlygų, nebuvo atliktas instruktavimas, nepasirūpino tinkamomis darbų saugos priemonėmis. Ieškovas buvo sunkiai sužalotas, ilgai gydėsi, jautė didžiulius skausmus, nepatogumus, patyrė materialinius nuostolius. Ir šiuo metu jo sveikatos būklė prasta, tačiau yra įsidarbinęs Raseinių žemės ūkio bendrovėje (toliau – ŽŪB).

6Atsakovas UAB „Fisanta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi nelaimingas atsitikimas darbo vietoje įvyko dėl paties ieškovo kaltės, kuris, būdamas patyręs ir kvalifikuotas darbuotojas, žinodamas visus reikalavimus, neatsisakė vykdyti darbo, kol nebus pašalinti trūkumai, pats pažeidė saugiam darbui keliamus reikalavimus, t.y. atsisegė saugos lyną, neturėdamas antrojo saugos lyno, kurį turėjo pasiimti pieš lipdamas į elektros stulpą. Pažymėjo, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakovas stengėsi ieškovui atlyginti patirtus nuostolius, siūlė apmokėti už reabilitacinį gydymą, tačiau ieškovas atsisakė. Darbdavys ieškovui yra sumokėjęs 1975 Lt gydymo išlaidų, visas išmokas, susijusias su darbo santykiais, iš viso ieškovui sumokėta 12657Lt.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ 2260,54 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 2898,55 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5159,09 Eur sumos; priteisė iš atsakovo UAB „Fisanta“ po 23,35 Eur ieškovui V. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2012-12-01 iki ieškovas taps darbingu ar pradės gauti senatvės pensiją; priteisė iš atsakovo UAB „Fisanta“175,36 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. J.; priteisė iš ieškovo V. J. 260,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Fisanta“; priteisė iš atsakovo UAB „Fisanta“163,19 Eur žyminio mokesčio valstybei.

9Teismas sprendė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra kaltas ne tik atsakovas. Vertino, jog ieškovas, būdamas apmokytas, patyręs darbuotojas, atestuotas ( - ) , buvo neatidus ir nerūpestingas, nepasirūpino savo saugumu. Sprendė, kad darbdavys, t.y. atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jai atsiranda prievolė atlyginti ieškovui jo patirtą žalą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad iš dalies dėl atsiradusių pasekmių yra kaltas ir pats darbuotojas, jo veiksmai netinkamai naudojant asmenines apsaugos priemones, kas taip pat yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis bei žala. Teismas vertino, kad ieškovas pagrindė prašomą priteisti turtinę žalą, todėl priteisė 7798,88 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovui, tačiau manė, jog ieškovo prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas baudžiamojoje byloje– 1231,46 Lt - negali būti tenkinamas, nes baudžiamoji byla buvo nutraukta nesant nusikaltimo sudėties. Teismas nustatė, kad ieškovo gautas atlyginimas iki nelaimingo atsitikimo buvo 1300 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius), o nustačius nedarbingumą, ieškovas gauna 416,64 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją kas mėnesį. 2012 m. ieškovo pajamos buvo 1219,44Lt per mėnesį, t.y. 80,56 Lt mažiau, nei buvo iki sužalojimo, 2013m. jo pajamos buvo – 847,93Lt, t.y. 452,17 Lt mažiau, nei iki sužalojimo, todėl tenkino ieškovo reikalavimą iš atsakovo priteisti ieškovui po 80,56 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2012-12-01 iki ieškovas taps darbingu arba pradės gauti senatvės pensiją.Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, į atsiradusias pasekmes dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, į paties ieškovo kaltės laipsnį, į atlygintinos turtinės žalos dydį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteisė ieškovui 10000 Lt dydžio neturtinę žalą. Kadangi ieškinį patenkino iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Fisanta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ 5159,09 Eur, kurią sudaro šios sumos: 2260,54 Eur turtinės žalos atlyginimui, 2898,55 Eur neturtinės žalos atlyginimui, po 23,35 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2012-12-01 iki ieškovas taps darbingu ar pradės gauti senatvės pensiją; priteisti iš ieškovo visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

131. Teismas netinkamai vertino apelianto kaltės nebuvimo klausimą. Pažymėjo, kad su tomis apsaugos priemonėmis ieškovas dirbo ilgai ir be jokių incidentų. Incidentas įvyko tada, kai jis pats atsisegė saugos lyną, o teismas visiškai neįvertino, kad ieškovas be jokių kliūčių dirbo su tomis darbo saugos priemonėmis. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovas ieškinio reikalavime teisiniu pagrindu įvardija ir vadovaujasi inter alia CK 6.263 straipsniu. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami. Byloje privalo būti patiekti įrodymai ir jie įvertinti, kaip pagrindžiantys kaltę kaip „neišskiriamą“ nuo neteisėtų veiksmų. Teismas spręsdamas kaltės klausimą rėmėsi CK 6.246 str. nuostatomis, t.y. bendrosiomis civilinės atsakomybės sąlygomis. Tuo tarpu, nors ir turėjo vadovautis sisteminiu teisės aiškinimo metodu, visiškai ignoravo kitą teisiškai šiai bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, t.y. darbuotojų saugos bendruosius imperatyvus, kurie yra taikomi analogiškose bylose. Teismas konstatuoja, jog įsitinkinti dėl apsaugos priemonių tinkamumo darbo atlikimui yra ieškovo V. J. atsakomybė. Tačiau šį konstatavimą teismas pamiršo sprendžiant atsakomybės klausimą. Apeliantui neaišku, kaip sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, teismas nustatė darbdavio pareigos elgtis atidžiai pažeidimą, kai pats ieškovas turėjo pareigą įsitikinti apsaugos priemonių tinkamumu. Teismas neteisėtai neįvertino liudytojo K. T. liudijimo, kad mašinoje buvo pagalbinis lynas. Teismas neįvertino liudytojo A. N. liudijimo, kad darbą buvo galima atlikti taip, kaip pavaizduota nuotraukoje pateiktoje į bylą. Nėra aišku, pagal kokius teisės aktus teismas formulavo rūpestingumo pareigą, jei pats ieškovas privalėjo paruošti darbo vietą ir parinkti asmens apsaugos priemones. Teismas netinkamai sprendė dėl kitų taikytinų teisės aktų,nors ir pripažino, kad ieškovas pats buvo darbų vykdytojas. Netinkamai teismas vertino 2004 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-432 patvirtintų „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“ 29 p.,ieškovas, kaip darbų vykdytojas, pastebėjęs darbo saugos problemą, neinformavo darbų vadovo. Tokiu būdu, ieškovas pažeidė minėtos tvarkos nuostatus. Teismas netinkamai ir nepakankamai įvertino ieškovo kvalifikacijos, patirties apimtis. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl kaltę apibrėžiančių kriterijų. Pažymi, kad vienas iš kaltę apibrėžiančių kriterijų yra aplinkybė, ar pats darbdavys valdo didesnio pavojaus šaltinį, o šioje byloje, elektros stulpas (atrama), nėra paties darbdavio nuosavybė ar kitokiu pagrindu tiesiogiai valdomas padidinto pavojaus šaltinis. Teismas visiškai nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas savo paaiškinimuose tiek Valstybinei darbo inspekcijai, tiek pačiam teismui nuolat keitė parodymus, nebuvo nuoseklus. Teismas visiškai nevertino teisinio reguliavimo taikytino šioje byloje: nebuvo įvertinta LR Darbuotojų Saugos ir Sveikatos Įstatymo 46 str. 2 d., neatsižvelgta ir visiškai nepagrįstai nepritaikyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. nuostata. Teismas neatmetė ir neįvertino teisiškai ieškovo pateiktų nepagrįstų teiginių, jog darbuotojas privalėjo naudoti diržą su dviem stabilizavimo lynais (...) bei konkrečiai kokias.

142. Teismas netinkamai vertino ieškovo kaltės klausimą. Teismas lyg ir aiškiai, ir nedviprasmiškai atsakė ir išsprendė priežastinio ryšio klausimą šioje byloje, tačiau nepakankamai aiškiai suformulavo, kaip to reikalauja kasacinio teismo formuojama teismų praktika. Teismas nepagristai nepasisakė dėl pernelyg teisiškai nutolusių padarinių nuo neteisėto veiksmo.

153. Teismas neįvertino įrodymų viseto sprendžiant žalos nepagrįstumą. Visai nesiėmė bent iš dalies kritiškai vertinti žalos gydymo metu pateikiamas diagnozes. Neįvertino, kad ieškovui apeliantė siūlė reabilitacinį gydymą, tačiau ieškovas iš esmės atsisakė, sprendžiant turtinės žalos dydį minėta aplinkybė turi būti įvertinta apelianto naudai, nes ieškovas visiškai nepagrįstai atsisakė pagalbos iš apelianto. Pažymi, kad išlaidų įrodymai dėl patirto gydymo yra pateikti čekiais, kurių pagrindu nėra įmanoma nustatyti, kas buvo paslaugų beneficiarijus. Teismas, pripažindamas nuostoliais išlaidas, patvirtintas tik minėtais dokumentais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neteisingai aiškino ir taikė neturtinės žalos teisinį įvertinimą. Jokių įrodymų dėl neturtinės žalos pobūdžio, intensyvumo ar dydžio ieškovas nėra pateikęs. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad ieškovo atveju nedarbingumas nustatytas labai trumpam laikui t.y. tik iki 2013 m. spalio 24 d.

164. Teismas netinkamai kvalifikavo priežastinio ryšio aspektą byloje. Teismas konstatavo, kad tiesioginiame faktiniame priežastiniame ryšyje yra paties ieškovo neteisėti veiksmai. Neatlikus vienintelio stabilizavimo lyno atsegimo veiksmo, nelaimė nebūtų įvykusi. Pastarąjį faktą teismas savo sprendime įvertino per menkai. Teismas neįvykdė apeliacinės instancijos teismo 2013-12-19 nutartyje, priimtoje byloje Nr.2A-741-210/2013 aiškaus įpareigojimo nurodyti konkrečias priežastis, kurios lėmė nelaimingą atsitikimą darbe. Teismo pozicija dėl netinkamo darbo organizavimo kaip sudedamosios priežastinio ryšio dalies nėra pagrįsta ir neatitinka byloje pateiktų įrodymų. Tuo būdu teismas neįvykdė reikalavimo, kurį iškėlė Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka spręsdamas ginčą. Teismas visiškai ignoravo imperatyvą atsakyti į priežastinio ryšio klausimą, ar jeigu nebūtų „organizaciniu aspektu instruktavimas“ atliktas, bet jeigu ieškovas nebūtų atsisegęs asmens apsaugos priemonių, ar įvykis būtų įvykęs.

17Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad apeliantės teiginiai, jog ieškovas galėjo naudotis automobilyje buvusiu „diržu ir pagalbiniu diržu“ yra visiškai nepagrįsti, nes ne diržas ar papildomas diržas, o du stabilizavimo lynai buvo reikalingi ieškovui saugiam darbo atlikimui, o tokia saugos priemonė ieškovui nebuvo išduota ir tokios saugos priemonės jokiame automobilyje nebuvo. Tokios saugos priemonės, kaip papildomas ar pagalbinis diržas, kokias mini apeliantas, nėra. Jokie norminiai aktai, reglamentuojantys darbų saugą ir saugos priemonių naudojimą, nenumato galimybės dėtis du saugos diržus, turinčiam po viena saugos lyną, nėra tokios saugos diržų naudojimo technologijos ir metodikos. UAB „Fisanta“ atsakingas už darbų vykdymą ir darbų saugą buvo darbų vadovas D. J., tačiau apeliantė prievoles dėl darbų saugos užtikrinimo siekia perkelti pačiam darbuotojui V. J.. Pažymi, kad vėliau atsirado 2009 m. sausio 5 d. UAB „Fisanta“ direktoriaus įsakymas, kuriame V. J. įvardijamas darbų vykdytoju, tačiau duomenų, kad V. J. (taip pat ir kiti darbų vykdytojai) būtų supažindintas su šiuo įsakymu, atsakovas nepateikė. Todėl nepaneigtos ieškovo ir anksčiau išsakytos abejonės, kad šis įsakymas galėjo būti surašytas po V. J. įvykusio nelaimingo atsitikimo. Teigia, kad tarp atsakovo –darbdavio - padarytų saugos darbe norminių aktų pažeidimų ir ieškovo patirto sveikatos sutrikdymo, darbingumo netekimo bei dėl to atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastims ryšys.V. J. dirbo su tokiomis saugos priemonėmis, kokias jam davė darbdavys, todėl nėra pagrindo jį kaltinti neatidumu ir nerūpestingumu. Nurodo, kad ieškovas teismui pateikė visus jo turtinę žalą patvirtinančius dokumentus, kurie yra rašytiniai įrodymai CPK 197 str. prasme, apeliantas nepaneigė jų tikrumo ir nepateikė jokių motyvuotų argumentų, kodėl teismas negalėjo jais remtis.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

19ir teisiniai argumentai

20Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

21Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

23Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama, be to, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas patyrė sužalojimus, yra kaltas tiek darbdavys, tiek ieškovas. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, įrodinėja, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tik dėl ieškovo kaltės, jo, kaip darbdavio, neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

24Kaip matyti iš 2012-08-16 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (I t. b.l. 38-40), ištyrus su nelaimingu atsitikimu surinktą medžiagą buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenustačius BK 176str. 1d. požymių, nutarimu iš esmės konstatuota, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra kaltas pats ieškovas. Tačiau pažymėtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą visos nelaimingo atsitikimo aplinkybės yra tiriamos ir vertinamos baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Baudžiamojoje byloje galioja nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu civilinės atsakomybės atveju galioja kaltės prezumpcija (CK 6.248 str. 1 d.). Todėl ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, jog tarp ieškovo patirtos žalos ir darbdavio neveikimo (neatitinkančio įstatymų reikalavimų instruktavimo) nėra priežastinio ryšio, nėra reikšminga šioje byloje. Be to, pažymėtina, kad prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyti faktai nagrinėjant civilinę bylą neturi prejuducinės reikšmės.

25Nagrinėjamu atveju žalos faktas yra akivaizdus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas pats ieškovas. Jo kaltė nustatyta 2010-02-09 nelaimingo atsitikimo darbe aktu (I t. b.l. 9-13), 2012-01-03 specialisto išvada (I t. b.l. 26-31), 2012-06-29 ekspertizės aktu baudžiamojoje byloje (I t. b.l. 32-37). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi yra netinkamas asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, naudojimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, užlipęs nagėmis į EOL gelžbetoninę atramą, atsegė vieną saugos lyno karabiną nuo šoninės saugos diržo kilpos, neteko pusiausvyros ir krito maždaug iš 6 metrų aukščio ant žemės. Ieškovas, turėdamas ( - ) licenziją, didelę darbinę patirtį, matydamas, kad darbo priemonės yra netinkamos darbui atlikti, privalėjo atsisakyti dirbti su tokiomis darbo priemonėmis (Instrukcijos Nr. 23 47 p.). Tokias išvadas teismo posėdyje patvirtino ir ekspertė J. R.. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu objektyvių priežasčių, kodėl neatsisakė dirbti su darbdavio jam suteiktomis apsaugos priemonėmis, nenurodė. Todėl neabejotinai nustatytina, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovo didelio neatsargumo ir atsiradusių pasekmių. Ieškovas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teigė, kad jam buvo suteiktos netinkamos saugos priemonės – diržas ne su dviem, o su vienu stabilizavimo lynu, tarp šalių buvo kilęs ginčas, ar pagal darbo pobūdį ieškovui buvo būtina pakilti aukščiau ir atsisegti vienintelį stabilizavimo lyną. Tačiau tiek iš ekspertizės išvadų, tiek iš ekspertės paaiškinimų matyti, kad ieškovui buvo suteiktos tinkamos saugos priemonės – diržas su vienu stabilizavimo lynu - tuo atveju, jei jam nebuvo būtina persikelti aukščiau paramsčio. Kaip jau buvo minėta, jei ieškovui buvo būtina persikelti per stulpo paramstį, jis turėjo visai nutraukti darbus, vadovaudamasis Instrukcijos Nr. 23 47 punktu. Todėl šiuo atveju aplinkybė, kokiu tikslu ieškovui buvo būtina persikelti per paramstį, darbuotojo saugos požiūriu neturi teisinės reikšmės. Ieškovo argumentai, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo atsakovo išduota netinkama darbo saugos priemonė, yra nepagrįsti.

26Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo argumentus, kad jo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra, su jais nesutinka. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo (kaip nagrinėjamu atveju) ir padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

27Byloje esančiose eksperto išvadose nurodyta, jog tikėtina, kad organizaciniu požiūriu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo tai, kad darbuotojų, tame tarpe ir ieškovo, instruktavimas apie darbų aukštyje saugų atlikimą neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, įrodinėjo, jog ieškovas nelaimingo atsitikimo metu atliko ne statybos, o elektros montavimo darbus, todėl šiuo atveju negalima vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais darbų saugą statybos srityje. Tačiau iš STR ,,Statybos darbai‘‘ (STR 1.08.02:2002, patvirtintas LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211), galiojusio nelaimingo atsitikimo metu, 1 priedo 1.2.2 p. matyti, kad elektrotechnikos darbai priskiriami prie specialiųjų statybos darbų. Be to, šiuo atveju yra svarbi ta aplinkybė, jog ieškovas sužalojimus patyrė ne dėl elektros iškrovos, o dėl kritimo iš aukščio. Saugų darbą statybvietėje reglamentuoja Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346. Taisyklių, galiojusių nelaimingo atsitikimo darbe metu, 16 punktas reikalavo, jog rangovas statybos darbus gali pradėti tik turėdamas darbų technologijos projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai. Visapusiškas ir pilnavertis instruktavimas darbo vietoje galimas pagal tokį konkrečiai statybvietei tinkamai parengtą statybos darbų projektą (arba jo dalį – technologinę kortelę). Darbuotojas paprastai pasirašo technologinėje kortelėje, kad yra supažindintas su darbo saugos reikalavimais, papildomai instruktuotas, technologinės kortelės turinį reglamentuoja taisyklių 5 priedas, pagal priedo 6 punkto reikalavimus kortelėje turi būti nurodytos priemonės, siekiant išvengti darbuotojo kritimo iš aukščio. Šiuo atveju nurodymų registravimo ir pavedimo įforminimo žurnale yra ieškovo parašas apie jo, kaip darbų vykdytojo, instruktavimą. Nors ieškovas nurodė, kad žurnale pasirašė po jau po traumos, tokie jo paaiškinimai nepatvirtinti jokiais įrodymais. Tačiau iš ieškovo parašo žurnale negalima spręsti, kokio pobūdžio instruktavimas jam buvo pravestas. Pažymėtina, kad atsakovas nevykdė ir savo vidaus norminių aktų reikalavimų, susijusių su darbų sauga. Atsakovo Saugos ir sveikatos instrukcijos, atliekant elektros perdavimo oro linijų montavimo darbus, Nr. 23 18 punktas numato, kad elektros perdavimo oro linijų montavimo darbai turi būti atliekami pagal darbų vadovo raštišką nurodymą, kurio šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, nebuvo. Atsakovo priimtoje Darbuotojo, dirbančio aukštyje, darbo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 07 58 punktas numato, kad kiekvienas diržą naudojantis darbuotojas prieš darbo pradžią privalo išklausyti darbo vadovo instruktavimą apie tai, kaip saugiai naudoti atitinkamos modifikacijos diržą, kuriose vietose ir kaip jis turi būti tvirtinamas prie konstrukcijų ir tvirtinimo priemonių. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas buvo apmokytas dirbti ( - ) ir jo instruktavimas prieš atliekant kiekvieną darbą nebuvo būtinas, tačiau iš minėtos instrukcijos 1 punkto matyti, kad ši instrukcija skirta būtent aukštalipio darbus atliekantiems darbuotojams, kai pagrindinė saugos priemonė nuo kritimo yra saugos diržas. Ieškovui prieš pradedant darbus turėjo būti pravestas tikslinis instruktavimas darbo vietoje, tačiau šiuo atveju toks rašytinis dokumentas įformintas nebuvo, nes į darbų vietą ieškovas su kitais darbuotojais nuvyko be darbų vadovo. Kaip jau buvo minėta, nesant rašytinių įrodymų apie pavestą darbą, numatytas saugos priemones, negalima daryti išvadų, kad atsakovas savo pareigą tinkamai instruktuoti ieškovą apie darbų saugą nelaimingo atsitikimo darbe atveju įvykdė tinkamai.

28Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nors nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo ieškovo didelis neatsargumas, tačiau organizaciniu požiūriu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo atsakovo neveikimas – teisės aktų reikalavimų, reguliuojančių darbų saugą, nevykdymas. Tai reiškia, kad atsakovo neveikimas nelaikytinas nelaimingo atsitikimo priežastimi, tačiau jis tik padidino nelaimingo atsitikimo riziką, t.y. minimaliai lėmė žalos atsiradimą.

29Dėl turtinės žalos

30Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė negautas pajamas, nes šuo atveju yra skaičiuotini tik tiesioginiai nuostoliai, įrodymai dėl patirto gydymo yra pateikti čekiais, kurių pagrindu neįmanoma nustatyti, kas juos apmokėjo. Be to, atsakovas mano, kad įvertinant žalos dydį pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovo amžių, kuris galėjo įtakoti ieškovo darbingumo netekimą.

31Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iš dalies netektas darbingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį bei į laikotarpį, kuriam šis nedarbingumas buvo nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Pažymėtina, kad į žalos sąvoką įeina negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.) ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Patirta žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

32Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), neįvertino ieškovo amžiaus, kuris turi įtakos jo darbingumui. Tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovo darbingumo lygis yra sumažėjęs dėl amžiaus. Byloje nėra jokių duomenų, kad dar iki nelaimingo atsitikimo ieškovo darbingumo lygis buvo sumažėjęs. Todėl tokie atsakovo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, atsakovas nepateikia teismui jokių duomenų, kokiu procentu ieškovo netektą darbingumą gali įtakoti jo amžius. Ieškovas nurodė, kad jis buvo draustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, tačiau prašo iš atsakovo priteisti negautų pajamų tiek, kiek jų nepadengė socialinis draudimas ir pajamos kitoje darbovietėje. Patikslintame ieškinyje ieškovas pateikė negautų pajamų paskaičiavimą už 2010-2012 metus, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino (III t. b.l. 43-45) ir nurodė, kad jo negautas pajamas sudaro 8805,96 Lt. Ieškovas įvertino darbo užmokestį, kurį būtų gavęs dirbdamas, ir gautas išmokas, susijusias su socialiniu draudimu bei pajamas, gautas kitoje darbovietėje. Atsakovas negautų pajamų paskaičiavimo neginčijo. Taip pat ieškovas buvo pareiškęs prašymą priteisti išlaidas, susijusias su gydymu ir reabilitacija: už reabilitacinį gydymą UAB „ Atgaiva tau“ už laikotarpį nuo 2010-03-26 iki 2010-04-03, kurį prasitęsė už savo lėšas, - 805 Lt, už kuro išlaidas - 757,75Lt, už slaugos priemones- vyrišką šlapinimosi indą- 6,27 Lt, grikių lukštų pagalvę – 35,90 Lt, ramentus -86 Lt, stuburo įtvarą -102 Lt. Teisėjų kolegija šias išlaidas laiko pagrįstomis ir įrodytomis iš dalies. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas mokėjo už reabilitacinį gydymą 805 Lt (I t. b.l. 55). Pinigų paėmimo kvitai patvirtina (I t. b.l. 54), kad ieškovas mokėjo už ramentus (86 Lt) ir stuburo įtvarą (102 Lt). Iš kvitų taip pat matyti (I t. b.l. 56), kad ieškovas pirko šlapinimosi indą – 6,27 Lt, grikių lukštų pagalvę – 35,90 Lt. Nors atsakovas teigė, kad siūlė ieškovui apmokėti reabilitacijos išlaidas, o jis atsisakė, ši aplinkybė nepašalina atsakovo atsakomybės dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardintos ieškovo išlaidos yra susijusios su patirtais sužalojimais nelaimingo atsitikimo metu. Tačiau atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovo pateikti kvitai 757,75 Lt sumai neįrodo šių išlaidų ryšio su patirtais sužalojimais, todėl šios išlaidos negali būti laikomos įrodytomis ir pagrįstomis. Įvertinus ieškovo negautas pajamas ir tiesioginius nuostolius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš viso ieškovas patyrė 9841,13 Lt turtinę žalą.

33Kaip jau buvo minėta, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ieškovo didelio neatsargumo, o atsakovo veiksmai minimaliai lėmė žalos atsiradimą ieškovui. Įvertinus jau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sudaro 70 procentų, o atsakovo – 30 procentų. Atsižvelgiant į kaltės procentinę išraišką, atsakovas privalo atlyginti 2952,34 Lt. Kadangi atsakovas jau yra atlyginęs ieškovui 2800 Lt, jis iš esmės atlygino ieškovui padarytą turtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Atmetus reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

34Atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo periodines išmokas, kurios turėtų padengti ieškovui būsimą žalą negautų pajamų forma. Iš darbingumo lygio pažymos matyti (IV t. b.l. 46) matyti, kad ieškovo netektas darbingumas šiuo metu sudaro 45 procentai, toks darbingumo netekimas jam nustatytas iki 2016-11-27. Tačiau darbingumo lygis ateityje gali kisti, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė būsimą žalą, nes ji nėra žinoma. Tenkinti tokį ieškinio reikalavimą būtų galima tik tuo atveju, jei ieškovui netektas darbingumas būtų nustatytas neterminuotai. Ieškovas, patyręs žalą negautų pajamų forma po 2012-12-01, nurodęs konkretų jos dydį, turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo su nauju ieškiniu už kitą laikotarpį.

35Dėl neturtinės žalos

36Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai žala padaryta darbuotojo sveikatai. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK (DK 250 straipsnis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

37Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantui teko patirti ir fizinio skausmo, ir dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų dėl prarasto dalies darbingumo ir iš to išplaukiančių pasekmių, ateities perspektyvų ir pan. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje išvardintas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, tačiau jokie įstatymai nenustato išsamaus jų sąrašo, taigi, ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007).

38Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Medikai apelianto nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, šiuo metu ieškovas yra netekęs 45 proc. darbingumo. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad sužalojimų pobūdis ir pasekmės yra pakankamai reikšmingos. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens neatsargumas (kuris konstatuojamas šioje byloje) teisminėje praktikoje yra pripažįstamas kaip viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Kaip jau buvo minėta, darbdavio neteisėti veiksmai (neveikimas) šiuo atveju tik įtakojo, minimaliai lėmė žalos atsiradimą. Todėl, atsižvelgus į įvykio pasekmes, darbdavio kaltės laipsnį, padarytos turtinės žalos dydį, ieškovo neatsargumą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo priteistina 2000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

39Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. J. pirmosios instancijos teisme patyrė 700,88 Eur (2420 Lt) bylinėjimosi išlaidas (3 tomas, 72 b. l.; 4 tomas 10 b. l.). Atsakovas UAB „Fisanta“ pirmosios instancijos teisme patyrė 521,32 Eur (1800 Lt) bylinėjimosi išlaidas (4 tomas 20–21 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus 22 procentais, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos taip: iš atsakovo UAB „Fisanta“ ieškovui V. J. priteistina 154,19 Eur (532,40 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo V. J. atsakovui UAB „Fisanta“ priteisti 406,63 Eur (1404 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalimi, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo UAB „Fisanta“ priteistinas 60 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnis).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

43Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas UAB „Fisanta“ apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – sumokėtas 155Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimąir 1300 Eur išlaidos, advokato pagalbai apmokėti (4 tomas, 81, 113 b. l.).Ieškovas V. J. apeliacinėje instancijoje patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, apeliantei UAB „Fisanta“ iš ieškovo V. J. priteistina 727,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ priteistina 175 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-06-03 nutartimi atsakovas UAB „Fisanta“ buvo įpareigotas sumokėti 35 Eur avansą, kuris bus panaudotas ekspertės kelionės išlaidoms padengti. 2015-06-18 atsakovas pervedė 35 Eur avansą į Šiaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sąskaitą. Ekspertė J. R. 2015-08-11 pateikė teismui prašymą dėl kelionės išlaidų apmokėjimo, pateiktas keleivio bilietas 13,90 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apygardos teismo finansininkė įpareigotina iš teismo pavedimų lėšų sąskaitos pervesti 13,90Eur sumą į J. R. sąskaitą. Taip pat iš teismo pavedimų lėšų sąskaitos pervesti 21,10 Eur sumą į atsakovo UAB „Fisanta“ sąskaitą.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46Šiaulių apylinkės teismo 2014m. gruodžio 29d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

47,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

48Priteisti ieškovui V. J. iš atsakovo UAB ,,Fisanta‘‘ 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

49Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

50Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovui UAB „Fisanta“ 406,63 Eur (keturis šimtus šešis eurus 63 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

51Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ ieškovui V. J. 154,19 Eur (šimtą penkiasdešimt keturis eurus 19 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

52Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ 60 (šešiasdešimt eurų) Eur žyminį mokestį valstybei’’.

53Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ ieškovui V. J. 175 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

54Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovui UAB „Fisanta“ 727,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt septynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

55Įpareigoti Šiaulių apygardos teismo finansininkę iš teismo pavedimų lėšų sąskaitos Nr. ( - ) pervesti 13,90Eur (trylika eurų 90 centų) sumą į J. R. sąskaitą asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Swedbanke.

56Įpareigoti Šiaulių apygardos teismo finansininkę iš teismo pavedimų lėšų sąskaitos Nr. ( - ) pervesti 21,10Eur (dvidešimt vieną eurą 10 centų) sumą į atsakovo UAB „Fisanta“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Swedbanke.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas V. J. pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Fisanta“... 6. Atsakovas UAB „Fisanta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti,... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas sprendė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra kaltas ne tik... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Fisanta“ prašo panaikinti Šiaulių... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 13. 1. Teismas netinkamai vertino apelianto kaltės nebuvimo klausimą. Pažymėjo,... 14. 2. Teismas netinkamai vertino ieškovo kaltės klausimą. Teismas lyg ir... 15. 3. Teismas neįvertino įrodymų viseto sprendžiant žalos nepagrįstumą.... 16. 4. Teismas netinkamai kvalifikavo priežastinio ryšio aspektą byloje. Teismas... 17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. J. prašo atsakovo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 19. ir teisiniai argumentai... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.... 21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnio 1... 22. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų... 23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvykus nelaimingam... 24. Kaip matyti iš 2012-08-16 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti... 25. Nagrinėjamu atveju žalos faktas yra akivaizdus. Pirmosios instancijos teismas... 26. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo argumentus, kad jo kaltės... 27. Byloje esančiose eksperto išvadose nurodyta, jog tikėtina, kad organizaciniu... 28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus,... 29. Dėl turtinės žalos... 30. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl... 31. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 32. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas,... 33. Kaip jau buvo minėta, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ieškovo... 34. Atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo periodines išmokas,... 35. Dėl neturtinės žalos... 36. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 37. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantui teko patirti ir fizinio... 38. Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra... 39. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 41. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-06-03 nutartimi... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 46. Šiaulių apylinkės teismo 2014m. gruodžio 29d. sprendimą pakeisti ir... 47. ,,Ieškinį tenkinti iš dalies.... 48. Priteisti ieškovui V. J. iš atsakovo UAB ,,Fisanta‘‘ 2000 eurų... 49. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 50. Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovui UAB „Fisanta“ 406,63 Eur (keturis... 51. Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ ieškovui V. J. 154,19 Eur (šimtą... 52. Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ 60 (šešiasdešimt eurų) Eur... 53. Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ ieškovui V. J. 175 Eur (šimtą... 54. Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovui UAB „Fisanta“ 727,50 Eur (septynis... 55. Įpareigoti Šiaulių apygardos teismo finansininkę iš teismo pavedimų... 56. Įpareigoti Šiaulių apygardos teismo finansininkę iš teismo pavedimų...