Byla 2A-619-230/2014
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Aušros Baubienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilmos J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10797-528/2013 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei V. J. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė atidalinti atsakovei V. J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis buto (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio ( - ) ir priteisti šias dalis ieškovei asmeninės nuosavybės teise; atidalinti atsakovei V. J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 9/200 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ir priteisti šias dalis ieškovei asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš ieškovės atsakovei 31 218 Lt kompensaciją už atsakovės turėtas bendrosios dalinės nuosavybės teise 3/8 dalis buto ir 9/200 dalis ūkinio pastato, esančių ( - ).

5Ieškovė nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas ir ūkinis pastatas, esantys ( - ), tokiomis dalimis: ieškovei – 5/8 dalys buto ir 15/200 dalių ūkinio pastato, o atsakovei – 3/8 dalys buto ir 9/200 dalys ūkinio pastato. Ieškovė, kuri yra senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, nurodytame bute gyvena bei juo naudojasi nuo 1959 m., ji neturi jokio kito turto, kuriame galėtų gyventi. Atsakovė minėtame bute negyvena, jokių mokesčių nuo palikimo įgijimo 2012 m. nemoka. Butas yra dviejų kambarių – 16,40 kv. m ir 8,80 kv. m ploto, todėl 2 šeimų gyvenimas jame būtų neįmanomas, butą atidalinti natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai nėra galimybės, nes neįmanoma atidalinti bendro naudojimo patalpų (vonios, virtuvės ir kt.), be to, nurodyti kambariai neatitinka nuosavybės teise priklausančių dalių. Todėl, siekiant išvengti konfliktų ir gręsiančių suvaržymų, butas atidalintinas, priteisiant kompensaciją, kurios dydį ieškovė paskaičiavo, remdamasi nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Laudomus“ 2013-03-08 turto vertės pažymoje nurodyta atidalintino buto vidutinės rinkos verte (82 000 Lt), o ūkinio pastato vidutine rinkos verte, nurodyta VĮ „Registrų centras“ (10 400 Lt). Atsakovė gyvena kitame dviejų kambarių bute, todėl jai nėra poreikio naudotis atidalijamu butu, o ieškovę remia jos dukros, todėl turės galimybę išmokėti kompensaciją. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovei nesutinkant su kompensacijos dydžiu, ji gali pati įvertinti turtą ir siūlyti priimtiną kompensacijos dydį, be to, gali būti sprendžiamas ir kitoks atidalijimo būdas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino: atidalino ieškovę J. M. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė atsakovei V. J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis buto (unikalus Nr. ( - )), ( - ), ir 9/200 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), ( - )ieškovei J. M. asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš ieškovės J. M. atsakovei V. J. M. 31 218 Lt kompensaciją už atsakovės turėtas bendrosios dalinės nuosavybės teise 3/8 dalis buto ir 9/200 dalis ūkinio pastato, esančių ( - ); priteisė iš atsakovės ieškovei 144 Lt žyminį mokestį, o valstybei – 640 Lt ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 23,44 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra 41,67 kv. m bendro ploto buto ir ūkinio pastato, esančių ( - ), bendraturtės, kurioms nuosavybės teise priklauso: ieškovei – 5/8 dalys buto ir 15/200 dalių ūkinio pastato, o atsakovei – 3/8 dalys buto ir 9/200 dalys ūkinio pastato. VĮ Registrų centro duomenimis (pagal verčių žemėlapius, galiojančius nuo 2013-01- 01), ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 61 200 Lt, o ūkinio pastato – 9 990 Lt. UAB „Laudomus“ 2013-03-08 konsultacinėje turto vertės pažymoje buto vidutinė rinkos vertė nurodyta 82 000 Lt. Kauno apygardos teismas 2013-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1454-273/2013 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1213-429/2013 dalį dėl naudojimosi nurodytu butu nustatymo, o dėl naudojimosi ūkiniu pastatu grąžino spręsti pirmosios instancijos teismui.

9Teismas padarė išvadą, kad atidalinti dviejų kambarių butą be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią jo dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanmazgo patalpų), o įrengti kitų tokios paskirties patalpų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausanti nuosavybės dalis yra 26,04 kv. m, o atsakovei 15,62 kv. m viso buto ploto, nėra galimybės. Tačiau nesant atidalijimo natūra galimybės dėl daikto nedalumo, įstatymas numato galimybę vienam ar keliems iš atidalijamų bendraturčių priteisti kompensaciją pinigais. Teismas nustatė, kad abi šalys pageidauja išpirkti kitos šalies nuosavybės teise turimą turto dalį, bet ne pačios gauti kompensaciją už turtą. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad nei vienam bendraturčiui nesutinkant gauti kompensacijos pinigais, CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis ir priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, o faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Teismas įvertino tai, kad ieškovė yra garbaus amžiaus ir ginčo bute ji gyvena nuo 1959 m., butas yra įrengtas pagal jos interesus, todėl jai sudėtingiau keisti gyvenamąją vietą ir jos poreikis naudotis būtent ginčo butu laikytinas didesniu ir svarbesniu nei atsakovės, kuri ginčo bute nėra gyvenusi bei juo rūpinusis, be to, atsakovė turi kitą – dviejų kambarių butą, o ir jos dalis minėtoje bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė. Tenkindamas ieškinį teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė teigė turinti galimybę iš karto sumokėti atsakovei kompensaciją, o atsakovė teigė, jog jai bankas nesuteikė paskolos, nes nežino, kokia to buto vertė, tačiau pati atsakovė nesiėmė jokios iniciatyvos išsiaiškinti buto vertę ir nepatvirtino teismui realiai išgalinti nedelsiant sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją už šiai priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Teismas sprendė, kad šioje situacijoje, kuri neišvengiamai susijusi su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, ieškovės siekis atidalyti jai tenkančią dalį, išmokant kitai bendraturtei kompensaciją, laikytinas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu ir, nutraukiant bendrą nuosavybės valdymą, labiau pagrįsta kompensaciją priteisti iš ieškovės atsakovei. Kad tokiu atidalijimo būdu nebūtų pažeistos bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti atidalijimo metu buvusią jo turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertę rinkos kainomis. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus dėl buto ir ūkinio pastato dalies vertės, o atsakovė nebendradarbiavo ir tik pasyviai neigė ieškovės poziciją dėl ginčo buto atidalijimo, prieštaravo ieškovės siūlomiems variantams – sumokėti atsakovei kompensaciją arba gauti kompensaciją, tačiau nepateikė jokių pasiūlymų arba konkrečių duomenų dėl ginčo turto vertės. 3/8 ginčo buto dalių rinkos vertę – 30 750 Lt teismas nustatė, remdamasis UAB „Laudomus“ konsultacinėje pažymoje nurodytu įvertinimu, nes laikė, jog šioje pažymoje nurodytas vertinimas buvo atliktas vėliausiai ir turtą realiai apžiūrėjus, todėl yra tikslesnis nei masinis vertinimas, kuris atliekamas neapžiūrėjus turto. Kadangi individualūs ūkinio pastato rinkos vertės duomenys byloje nebuvo pateikti, todėl teismas atsakovei nuosavybės teise priklausančių 9/200 ūkinio pastato dalių rinkos vertę – 468 Lt nustatė, vadovaudamasis VĮ Registrų centro nurodyta ūkinio pastato vidutine rinkos verte – 10 400 Lt.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas nepagrįstas, neįrodytas, priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas ir nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodo šiuos skundo argumentus:

  1. Dėl atidalijimo būdo

12Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymo praktiką visų pirma turi būti sprendžiamas turto atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Byloje nėra duomenų, kad ginčo butas negali būti padalintas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ginčo bute yra du atskiri izoliuoti kambariai, juos atidalijus jų tikslinė paskirtis nepasikeis ir šalys, nekeisdamos buto išplanavimo, galės naudotis atskirais kambariais, todėl ginčo buto atidalijimas natūra yra galimas. Teismo argumentas, kad dviejų kambarių buto negalima atidalinti be neproporcingos žalos jos paskirčiai, yra nepagrįstas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir neatitinka faktinės situacijos. Apeliantė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jau buvo įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-21183-475/2013, kuriuo tarp šalių buvo nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka, t. y., kad ieškovė naudojasi 16,40 kv. m kambariu, o atsakovė – 8,80 kv. m kambariu, o idealiosios buto dalys atitinka kambarių plotus. Be to, Kauno apylinkės teismas 2013-12-03 nutartimi patvirtino tarp šalių taikos sutartį, pagal kurią nustatyta ir naudojimosi šalims priklausančiu ūkiniu pastatu tvarka, t. y. ieškovė naudojasi ūkio pastato 5/8 dalimis, o atsakovė 3/8 dalimis. Todėl įsiteisėjus teismo sprendimui nustatyta naudojimosi tvarka šalims yra privaloma, ieškovė be pagrindo, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, iškėlė naują civilinę bylą dėl turto atidalinimo.

  1. Dėl nuosavybės teisės pažeidimo netinkamai pritaikius CK 4.80 straipsnio 2 dalį

13Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negali būti pateisinama situacija, kai dėl netinkamo CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymo pažeidžiama asmens nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo bendraturčių sutarimu principas leidžia daryti išvadą, kad leistina mokėti piniginę kompensaciją vietoj daikto atidalijimo natūra, jei yra atidalijamo daikto bendraturčio sutikimas. Atsakovė tokio sutikimo nedavė ir nuosekliai aiškino, kad pageidauja turto dalies natūra. Teismas, netinkamai taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalį, pažeidė CK 4.93 straipsnį, kuris draudžia paimti iš savininko nuosavybės teisę prievarta, išskyrus CK 4.93 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. Teismas, apeliantės nuosavybės netekimą vertindamas kaip neesminį savininko teisių pažeidimą, o ieškovės interesus laikydamas svarbesniais, pažeidė esminę nuostatą, kad bendraturčių teisės yra visiškai vienodos ir lygios.

  1. Dėl piniginės kompensacijos dydžio

14Kompensacijos – 31 218 Lt dydis nepagrįstas leistinais įrodymais, kadangi teismas, priteisdamas kompensaciją už buto dalį, vadovavosi ieškovės pateikta UAB ,,Laudomus“ konsultacine turto pažyma, kuri neturi jokios juridinės galios, kadangi neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Pažymoje nurodyta, kad šis konsultacinis turto vertės nustatytas neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja minėtas įstatymas, kad tai informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas tik vertinimo užsakovui. Be to, pažyma pasirašyta ne įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens.

15Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi sprendimas priimtas teisingai išnagrinėjus bylą ir remiantis nuoseklia kasacinio teismo praktika. Teismas pagrįstai nurodė, jog kito bendraturčio nenoras, kad turtas būtų atidalintas, nereiškia, jog toks atidalijimas yra negalimas. Bendraturčiai turi pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią, tačiau atsakovė nebendradarbiavo ir atmetė visus siūlomus atidalinimo variantus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad daiktą būtina atidalinti natūra, kai to nepadarius bendrasavininkai dėl jų asmeninių santykių negali juo naudotis, kai tarp jų pastoviai yra ginčai ir psichologinis nesutapimas, atsiradęs dėl esamų ar menamų praeities nuoskaudų, dėl ko atsiranda nenugalimas noras kerštauti. Atsakovė yra pareiškusi, kad ji nuo vaikystės neapkenčia ieškovės kaip pamotės ir kaltina ieškovę dėl to, kad atsakovės tėvas paliko jų šeimą, todėl esant tokioms aplinkybėms bendrasavininkų gyvenimas viename bute, naudojantis bendromis patalpomis, praktiškai yra nepriimtinas, nes pažeis abiejų šalių interesus ir gali privesti prie nepageidautinų smurto protrūkio pasekmių. Nepagrįsti skundo argumentai ir dėl turto vertinimo, kadangi teismo posėdžio metu pateikus vertinimo pažymą atsakovė sutiko su vertinimu ir teismo posėdžio metu pasirašė pareiškimą, kad su turto vertinimu sutinka ir pretenzijų nereiškia.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių 41,67 kv. m bendro ploto butas ir dalis ūkinio pastato, ieškovei nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys buto ir 15/200 dalių ūkinio pastato, atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys buto ir 9/200 dalys ūkinio pastato. Ieškovė pareiškė reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisiant kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu, kompensacijos be jos sutikimo priteisimu ir kompensacijos dydžiu.

19Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo

20CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos, pagal kurias prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Apeliantė teigia, kad turtas šiuo atveju galėjo būti atidalintas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, todėl teismas nepagrįstai jai priteisė kompensaciją, padaręs išvadą, jog atidalijimas natūra yra negalimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju neįmanoma 2 kambarių butą padalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kadangi jį padalijus pagal šalims tenkančias nuosavybės dalis, nėra galimybės atidalinti bendro naudojimo patalpų (virtuvės, vonios, koridoriaus ir kt.), o įrengti atskiras šios paskirties patalpas nėra galimybių. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi iš buto plano akivaizdu, kad jame suformuoti du atskirus savarankiškus nuosavybės teisės objektus – atskiras, neturinčias bendrų patalpų buto dalis, t. y. faktiškai du atskirus butus nėra jokios realios galimybės. Pažymėtina, kad atsakovė ir neteikė jokio projekto, pagal kurį būtų galima pertvarkyti dviejų kambarių su bendro naudojimo patalpomis butą į du atskirus turtinius vienetus. Be to, toks pertvarkymas iš esmės būtų žalingas turto paskirčiai, nes ginčo patalpos yra gyvenamosios, dėl kurių pertvarkymo galėtų būti neracionaliai ir ne pagal paskirtį panaudotas buto gyvenamasis plotas (pvz., jį panaudojant kitos paskirties patalpų įrengimui). Todėl negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad atidalijimas natūra yra galimas, nes CK 4.6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Tai, kad bute yra 2 atskiri izoliuoti kambariai, nesuteikia galimybės atidalinti butą taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, nes iškyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema, o bendrosios dalinės nuosavybė atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų.

21Dėl bendraturčio teisės reikalauti atidalinti turtą, kai jau yra nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka

22Atsakovės nuomone, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės šiuo atveju yra negalimas, kadangi tarp šalių jau yra nustatyta naudojimosi ginčo butu ir ūkiniu pastatu tvarka. Byloje yra duomenys, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu buvo nustatyta ginčo buto patalpų naudojimosi tvarka, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartimi ši Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis buvo palikta nepakeista, o bylos dalis likusių neišspręstų reikalavimų dalyje – dėl naudojimosi ūkiniu pastatu buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (b. l. 85–87). Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo patvirtina tarp šalių taikos sutartis dėl naudojimosi joms priklausančia ūkinio pastato dalimi bendrai pagal šalims priklausančias nuosavybės dalis. Tačiau įstatyme yra įtvirtintos dvi skirtingos bendraturčio teisės valdant, naudojantis ir disponuojant bendrąja daline nuosavybe, o būtent: CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi tai yra dvi skirtingos bendraturčių teisės, todėl bendraturtis jomis gali laisvai naudotis, ir pasinaudojimas viena iš jų (šiuo atveju dėl naudojimosi patalpomis nustatymo) neužkerta kelio iškilus poreikiui naudotis ir kita įstatyme įtvirtinta teise (reikalauti atidalyti jo dalį). Nors naudojimosi buto patalpomis ir ūkiniu pastatu buvo nustatyta visiškai neseniai, tačiau toks reikalavimas buvo pareikštas ne ieškovės, o kitų bendraturčių (atsakovės ir jos brolio, kuris vėliau savo dalį perleido atsakovei), be to, ieškovė ir toje byloje faktiškai siekė atidalijimo, bendraturčiams siūlydama išmokėti kompensaciją, tik nebuvo pareiškusi toje byloje priešieškinio, dėl ko ir nebuvo patenkintas jos apeliacinis skundas. Todėl negalima teigti, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes tokia jos teisė įtvirtinta įstatyme.

23Dėl atsakovės nuosavybės teisės pažeidimo, teismui nusprendus priteisti jai kompensaciją

24Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, be jos sutikimo priteisus jai kompensaciją, yra pažeidžiama jos nuosavybės teisė, nes ji pageidavo turto dalies natūra, todėl buvo netinkamai taikytos CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

25Kasacinis teismas šio pobūdžio bylose yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Todėl atidalijimas yra vienas iš optimaliausių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo būdų. Atsakovė iš esmės neteigia, kad ginčo atveju atidalijimas yra negalimas, tik tvirtina, kad ji pageidavo atidalijimo natūra ir nesutiko gauti kompensaciją. Tačiau atidalijimas natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, kaip nustatyta, yra negalimas, todėl svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent jai (atsakovei) priteisė kompensaciją už atidalijamą dalį.

26Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir kt. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Taigi, nustačius tam tikras išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo.

27Pirmosios instancijos teismas įvertino šiuos teismų praktikoje suformuotus CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų normų taikymo reikalavimus, t. y. į juos atsižvelgė ir pagrįstai sprendė, kad laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros ieškovės siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitai bendraturtei kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas. Pirmiausia, atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė nei ieškovės (ieškovės – 5/8 dalys, o atsakovės – tik 3/8 dalys), bendras buto plotas tik 41,67 kv. m, dėl ko atidalijimas natūra negalimas, o bendras jo naudojimas apsunkintas dėl galimų nuolatinių konfliktų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir tokias aplinkybes, kaip tai, kad ieškovė šiame bute gyvena nuo 1959 m. ir butas faktiškai buvo įrengtas ir pritaikytas būtent ieškovės poreikiams, ji yra garbaus amžiaus, kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų apsigyventi, neturi. Ir priešingai, atsakovė turi kitą butą, kuriame gyvena, ginčo bute niekada negyveno ir juo faktiškai nesinaudoja ir, kaip paaiškino teismo posėdyje, nesiruošia jame gyventi.

28Vertinant, ar priteisiant kompensaciją atsakovei, nėra esmingai pažeidžiamos, jos kaip savininkės teisės, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepakankamai bendradarbiavo ir aktyviai neieškojo abiems bendraturtėms priimtino buto atidalijimo varianto. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Tai taikytina ir sprendžiant klausimą, kuriam iš bendraturčių priteisti kompensaciją. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 71–73) nesutiko su ieškovės siūloma kompensacija pinigais, nurodė pati pageidaujanti iš ieškovės išpirkti jai priklausančią dalį pagal ieškovės pateiktą įvertinimo ataskaitą, parengiamojo posėdžio metu ji, atstovaujama advokatės, sutiko su nustatyta buto verte (b. l. 77–78), tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovės atstovė pareiškė, kad jos atstovaujamoji nesutinka dėl kompensacijos išmokėjimo, o išmokėti kompensaciją ieškovei neturi finansinių galimybių. Priešingai, ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovei tiktų bet koks atsidalijimo variantas, t. y. ir toks, jei atsakovė išpirktų butą iš ieškovės (b. l. 89–93). Toks atsakovės procesinis elgesys rodo, kad ji su bendraturte nebendradarbiavo, nesikooperavo ir aktyviai neieškojo abiems bendraturtėms priimtino sprendimo būdo. Tai taip pat rodo, kad ši nuosavybės dalis atsakovei nėra itin aktuali, todėl esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kompensacijos priteisimas atsakovei šiuo atveju nereiškia esminio savininko teisių pažeidimo. Nesant galimybės atidalyti butą natūra, atsakovei nepateikus realių ir pagrįstų alternatyvių pasiūlymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tinkamu ieškovės pasiūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą.

29Dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo

30Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas jai priteistos kompensacijos dydis yra nepagrįstas leistinais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, rėmėsi UAB „Laudomus“ turto vertės pažyma, patvirtinančia ginčo buto rinkos kainą, ir VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenimis, kuriais nustatyta ūkinio pastato vertė. Atsakovė, kritikuodama ieškovės pateikto įrodymo – UAB „Laudomus“ turto vertės pažymos įrodomąją vertę dėl turinio ir formos atitikimo LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams, pati bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių įrodymų ginčo buto vertei nustatyti ir, kaip jau nurodyta, net sutiko su ieškovės pateiktoje pažymoje nustatyta buto verte. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl, atsakovei nepateikus įrodymų apie kitokią buto rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pagal juos nustatė ginčo vertę. Pažymėtina, kad atsakovė ir paduodama apeliacinį skundą neteikė jokių kitokią ginčo buto vertę patvirtinančių įrodymų. Atsakovės nurodytas rašytinio įrodymo – UAB „Laudomus“ turto vertės pažymos neatitikimas LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams nepaneigia jo įrodomosios reikšmės, o tik patvirtina, kad ieškovės užsakymu buvo atliktas konsultacinis turto vertinimas, kuris taip pat laikytinas rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnis) ir turi būti vertinamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės užsakymu atlikto turto vertinimo pažymoje nustatyta buto rinkos vertė (82 000 Lt) yra kur kas didesnė nei oficialiame rašytiniame įrodyme – VĮ Registrų centro duomenyse nustatyta buto vidutinė rinkos vertė (61 200 Lt).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė atidalinti... 5. Ieškovė nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra 41,67 kv. m bendro ploto... 9. Teismas padarė išvadą, kad atidalinti dviejų kambarių butą be... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CK 4.80 straipsnio 2 dalies... 13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negali būti pateisinama situacija,... 14. Kompensacijos – 31 218 Lt dydis nepagrįstas leistinais įrodymais, kadangi... 15. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2... 19. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo... 20. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 21. Dėl bendraturčio teisės reikalauti atidalinti turtą, kai jau yra nustatyta... 22. Atsakovės nuomone, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės šiuo... 23. Dėl atsakovės nuosavybės teisės pažeidimo, teismui nusprendus priteisti... 24. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, be jos sutikimo priteisus jai... 25. Kasacinis teismas šio pobūdžio bylose yra pabrėžęs, kad, sprendžiant... 26. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2... 27. Pirmosios instancijos teismas įvertino šiuos teismų praktikoje suformuotus... 28. Vertinant, ar priteisiant kompensaciją atsakovei, nėra esmingai... 29. Dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo ... 30. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas jai priteistos... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 32. Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29...