Byla 2-36-547/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – sodybvietės buvimo fakto nustatymo

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjai V. S., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, suinteresuotam asmeniui G. S., išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: G. S., Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – sodybvietės buvimo fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėja pareiškimu prašo gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai, V. S., a. k. ( - ), ir G. S., a. k. ( - ), bendrosios nuosavybės teise priklausančiame 0,2900 ha ploto žemės sklype, kurio registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ) Varėnos r. sav. buvo B. M., mirusiam 1945 m., priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkio pastatai).

3Pareiškėja nurodo, kad jos senelis B. M., K., gimė 1879 m. Trakų - Vilniaus apskrityje Varėnos valsčiuje (kitur rašoma Kaniavos valsčiuje), ( - ). Senelis mirė 1945 metais. Iki nacionalizacijos B. M. valdė 29,04 ha žemės, kurią buvo paveldėjęs iš savo tėvų. Senelio sutuoktinė E. M. mirė apie 1924 metus. 2003 m. sausio 23 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-15948 jos tėvui Z. M., a. k. ( - ), buvo atkurta nuosavybės teisė į senelio iki nacionalizacijos valdytą 0,1190 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Varėnos r. sav. 2009-09-12 Z. M. mirė. Jo turtą paveldėjo keturi jo vaikai: J. M., K. M., V. M. ir pareiškėja.

4¾ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ) 2010-09-17 jai padovanojo jos broliai J., K. ir V..

5Pareiškėja patvirtino, kad 2008 m. kovo 18 d. pareiškėja ir jos sutuoktinis G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko 0,3600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Varėnos r. sav.

6Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-03-15 ir 2012-04-10 įsakymais bei 2012-04-11 amalgamacijos sutartimi Nr. 1494, jai nuosavybės teise priklausantis 0,1190 ha ploto žemės sklypas bei pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 0,3600 ha žemės sklypai buvo pertvarkyti amalgamacijos būdu (sujungti) ir suformuotas 0,2900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Varėnos r. sav. Minėtas žemės sklypas 2012-04-23 įregistruotas į Nekilnojamojo turto registrą, suteikiant registro Nr. ( - ), sklypo unik. Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ). Žemės sklypą sudaro 0,2800 ha pievų ir natūralių ganyklų bei 0,0100 ha kitos žemės plotas. Kadangi žemės sklypas yra kaimo teritorijoje, jam suteiktas adresas - ( - ). Šiame žemės sklype ( - ) kaime buvo jos seneliui B. M. priklausiusi sodyba.

7Pareiškėja nurodo, kad jos senelis turėjo du sūnus: Z. ir B.. B. po antrojo pasaulinio karo emigravo į Kanadą, ten jis ir mirė. Jos tėvas Z. gyveno kartu su seneliu. Senelis vedė antrą kartą. Kai tėvas sukūrė savo šeimą, pasistatė atskirą namą. Senajame name liko gyventi jos senelio sutuoktinė B.. Nuo senumo namas pradėjo griūti, todėl B. persikėlė į jos tėvų namą ir ten gyveno iki mirties.

8Dabartiniame jų žemės sklype buvo tašytų rąstų gyvenamasis namas, mediniai ūkio pastatai (kluonas, tvartas, klėtis, rūsys). Šiuos pastatus senelis valdė nuosavybės teise, jais naudojosi iki savo mirties, o po jo mirties sodyboje gyveno jo sutuoktinė B.. Kai B. pradėjo gyventi kartu su jos tėvais, dalis pastatų sugriuvo, o likusius gerus namo rąstus tėvas panaudojo kitų statinių remontui.

9Šioje sodyboje gimė ir užaugo jos tėvas. Dabar buvusios sodybos vietoje liko tik akmenų pamatų liekanos. Pati sodyba neišliko, tačiau jos buvimo vieta yra gerai žinoma tiek jų šeimos nariams, tiek ( - ) ir aplinkinių kaimų gyventojams.

102007 m. jos tėvas kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrių dėl buvusios sodybos atstatymo projektavimų sąlygų išdavimo. 2007-05-16 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. DV-233 sudarė komisiją, skirtą teikti išvadas dėl buvusių sodybų saugomose teritorijose atkūrimo galimybių. Komisija 2007-05-17 nustatė, kad Z. M. nuosavybės teise valdomame 0,12 ha ploto (pagal preliminarius matavimus) žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) Varėnos r. sav. yra išlikę buvusios sodybos pastato pamatų 6 m x 5 m, liekanos iš lauko riedulių.

11Komisija nutarė leisti tėvui atstatyti buvusią sodybą minėtame žemės sklype, tačiau 2007 metais jos tėvas susirgo ir 2009-09-12 mirė, neįgyvendinęs sumanymo atstatyti sodybą.

12Pareiškėja nurodo, kad turėdama Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos leidimą atstatyti sodybą, po tėvo mirties ji kreipėsi dėl sodybos atstatymo projekto parengimo ir 2013 metais architektas P. K. paruošė statybos projektą.

13Kai buvo atliktas statinių statybos projektas, dėl statybos leidimo išdavimo kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrių, tačiau jai buvo buvo paaiškinta, kad nuo 2007 metų pasikeitė statybą reglamentuojantys teisės aktai ir pagal dabar galiojančio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius draudžiama, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.

14Dėl nurodyto, tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie sodybos jai ir sutuoktiniui priklausančiame žemės sklype buvimą, būtų galimybė nustatyta tvarka gauti leidimą statyti naują gyvenamąjį namą senojo namo vietoje. Sodybos atkūrimo teisė gali būti realizuota tik gavus įstatymų numatytų atitinkamų valstybinių institucijų išvadas ir leidimus dėl statybos galimumo.

15Pareiškėja nurodo, kad sodybos buvimo faktą jai ir sutuoktiniui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), Varėnos rajone, patvirtina ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštas, sodybos buvimo faktą patvirtina ir išlikę pastatų pamatų liekanos. Sodybvietės fakto nustatymas reikalingas pateikiant Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir kraštotvarkos skyriui prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, todėl ir kreipiasi į teismą dėl minėto juridinio fakto nustatymo.

16Pareiškėjos atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos tėvas Z. atsiskyręs nuo tėvų pasistatė pastatus, kitame atskirame sklype. Pamotę, t. y. pareiškėjos senelio žmoną prižiūrėjo Z. M., o B. M. sodyba sunyko, kadangi joje nebuvo gyvenama. Tai patvirtino liudytojai, tai patvirtinama ir Varėnos rajono savivaldybės pažyma bei archyvo duomenimis. Mano, jog pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų nustatytas juridinis faktas dėl sodybvietės buvimo. Atsekti sklypų konfiguracijas iš karinių žemėlapių sudėtinga.

17Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą (b. l. 51-52), kuriuo sutinka su pareiškimu ir nurodė, kad minimame sklype ( - ) kaime buvo jo sutuoktinės seneliui B. M. priklausiusi sodyba. Iš jo sutuoktinės, jos tėvo, giminių bei kaimynų pasakojimų yra žinoma, kad dabartiniame jų sklype buvo tašytų rąstų gyvenamasis namas, mediniai ūkio pastatai. Minėtus pastatus jo sutuoktinės senelis valdė nuosavybės teise, jais naudojosi iki mirties. Patvirtina, jog matosi, jog buvusios sodybos vietoje liko akmenų pamatų liekanos, kurios ir patvirtina buvusių pastatų vietą.

18Teismo posėdžio metu G. S. palaikė pareiškimą, nurodė, kad jam žinoma, jog dalį senelio pastatų sunaudojo statyboms, o kiti nunyko. Ūkiniai pastatai nunyko anksčiau nei gyvenamasis namas. Pamatai yra likę senųjų pastatų, kuriuose gyveno senelis su pamote. Jis taip pat nurodė, kad karinis žemėlapis, kurio kitas mastelis, žemėnaudoms netinka, todėl vadovautis juo kaip žemėlapiu negali. Šiame kariniame žemėlapyje sudėtinga atrinkti sklypus, nes naudojami skirtingi masteliai.

19Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateikė atsiliepimą (b. l. 54-55), prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra bei nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo Z. M. byloje, esančiame žemės sklypo plane yra pažymėta buvusių pamatų vieta. Kitų duomenų apie žemės sklype galimai buvusius sodybos statinius Nacionalinė žemės tarnyba neturi.

20Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (b. l. 59-61), nurodė, jog nagrinėjamoje byloje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Komisija 2007 m. gegužės 17 d. aktu Nr. ABS-6 nustatė buvusio pastato buvimo faktą šiuo metu pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, todėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos nuomone, pareiškėjos prašymas gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui G. S. bendrosios nuosavybės teise priklausančiame 0,2900 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ) Varėnos r. sav. buvo pareiškėjos seneliui B. M., mirusiam 1945 m., priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai), neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir gali būti tenkintinas. Prašė bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jų atstovui nedalyvaujant.

21Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą (b. l. 63-64), nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi jų manymu nėra pakankamai įrodymų, kad pareiškėjai priklausančiame sklype buvo sodyba. Pažymėjo, jog tuo atveju, kai nustatoma, jog asmeniui nuosavybės teise esančiame žemės sklype, nėra buvę gyvenamojo namo - pagrindinio sodybos objekto ir jam dėl įėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų teisinė situacija kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymų aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009).

22Teismo posėdžio metu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas R. M. nurodė, kad išklausius liudytojų parodymus tikėtina, kad buvo gyvenamasis namas, bet kyla abejonių dėl žemės sklypų. Ar nebuvo vienas sklypas ir ar ne tame pačiame sklype pasistatė ir Z., kitą savo namą. Paprastai būna išlikę žemėlapiai. Žemės sklypus suteikdavo miškų ūkis. Žmogus paprašė ir jam leido statytis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad yra išlikę gyvenamojo namo pamatai. Sprendžiant šį pareiškimą yra svarbu, kad dvi sodybos nebūtų sukurtos naujai viename žemės sklype.

23Pareiškimas tenkintinas.

242014-05-14 Nekilnojamojo turto registro išrašu (b. l. 12) patvirtinama, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui G. S. nuosavybės teise priklauso 2900 ha žemės ūkio plotas: iš jų 2800 ha – žemės ūkio naudmenų plotas (pievų ir natūralių ganyklų) ir 0,0100 ha – kitos žemės plotas, esantis Varėnos r. sav., ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuris Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-03-15 ir 2012-04-10 įsakymais bei 2012-04-11 amalgamacijos sutartimi Nr. 1494, jai nuosavybės teise priklausantis 0,1190 ha ploto žemės sklypas bei pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 0,3600 ha žemės sklypai buvo pertvarkyti amalgamacijos būdu (sujungti) ir suformuotas 0,2900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas.

25Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-215 nurodoma, kad Vilniaus–Trakų apskrities Kaniavos valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byloje įrašytas ( - ) kaimo gyventojas M. (M.) B. (B.), 46 m. amžiaus, ūkininkas, gimęs ( - ) vietovėje; skiltyse „Ar tėvai buvo nuolatiniai šio valsčiaus gyventojai/ Koks buvo jų pagrindinis užsiėmimas", „Ar turi skirtinės žemės" ir „Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku" atitinkamai Įrašyta „Taip/Ūkininkai , turi" ir „Pastatus" (vietovės pavadinimas - taip dokumente; dokumentas lenkų kalba). Daugiau dokumentų apie B. (B.) M. (M.) Vilniaus-Trakų apskrities Varėnos (Kaniavos) valsčiaus ( - ) kaime turėtus pastatus archyve saugomuose fonduose nerasta ( b. l. 20).

26( - ) kaimo ūkinėse knygose, šeimos, kurios galva buvo nurodomas Z. M., yra pažymėta ir apie statinius gyvenamąjį namą ir kitus ūkio pastatus, statytus 1871-1897 m. ir kiti įrašai, kur pažymėti statiniai: gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, tačiau jau nenurodant jų pastatymo metų. Teismas laiko, kad šie archyviniai įrašai patvirtina, kad ir B. M., ir Z. M. turėjo atskirus pastatus. Liudytojai patvirtino, kad Z. M. pasistatė savo namus ir tie pastatai yra išlikę iki šiol.

27Pareiškėja savo prašymą pagrindė giminystės ryšio nustatymo dokumentais. Jos tėvo Z. M. kreipimusi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją dėl buvusios B. M. sodybos atstatymo bei Varėnos rajono savivaldybės komisijos, sudarytos Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. DV-233 „Dėl komisijos sudarymo" 2007-05-14 aktu Nr. ABS-6 ir jame nustatytomis aplinkybėmis. Minėtu įsakymu sudaryta Komisija skirta teikti išvadas dėl buvusių sodybų saugomose teritorijose atkūrimo galimybių; Alytaus apskrities archyvo išduotais, faktus patvirtinančiais, dokumentais - ( - ) kaimo 1947 m., 1948-1951 m. ūkinių knygų ir ( - ) kaimo 1952-1954 ūkinės knygos įrašais dėl Z. M. turėto turto, kuriuose yra nurodoma, kad Z. M. priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Minėtame Komisijos akte nustatyta, kad žemės sklype, kuris randasi Ūlos kraštovaizdžio draustinyje, yra išlikę buvusios sodybos pastato pamatų 6x5 liekanos iš lauko riedulių ir pateikta išvada - leisti Z. M. atstatyti buvusią sodybą jam priklausančiame Žemės sklype (kadastrinis numeris ( - )).

28Nagrinėjamoje byloje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Komisija 2007 m. gegužės 17 d. aktu Nr. ABS-6 nustačiusi buvusio pastato buvimo faktą šiuo metu pareiškėjai priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjos senelio sodybos buvimo faktą, be išlikusių dokumentų įrodinėja ir liudytojų parodymais.

29Liudytoja B. A., gim. 1945 m. parodė, kad ji yra pareiškėjos teta, jos mamos sesuo. Pareiškėjos tėtis pasistatė savo sodybą, senoje liko gyventi senelio antroji žmona. Kai ji susirgo, apsigyveno pas pareiškėjos V. tėvus. Tuos senelio pastatus ji prisimena, ten buvo ir ūkio pastatų. Šiuo metu yra išlikę tik pamatai.

30Liudytoja L. A., gim. 1973 m. parodė, kad su pareiškėja užaugo viename kaime. Jai mama yra pasakojusi, kad yra išlikę pamatai, ten buvo sodyba, greta mamos žemė. Ten būdavo akmenų krūva.

31Liudytoja A. K., gim. 1943 m. parodė, kad pareiškėja jos dukterėčia. Ten tikrai stovėjo namas. Ten gyveno pareiškėjos senelis ir senelė – ji buvo jos krikšto mama. Ji prisimena aptriušusį namą. Greta namo buvo dar kažkokių senų pastatų. Pastatai sunyko apie 1960 m.

32Liudytojai labai aiškiai nurodė, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausančiame sklype buvo pareiškėjos V. S. senelio, B. M. sodyba ir kiti ūkio pastatai.

33Byloje yra pateikti sklypo planai (b. l. 56, 23), kuriuose yra pažymėti išlikę pamatai ir projektuojami statiniai. Planuose nėra nurodoma, kad šitame žemės sklype, (kurio kadastro Nr. ( - )) būtų jau esančių pastatytų pastatų, t. y. gyvenamasis namas. Todėl teismas laiko, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad gyvenamasis namas, kurį pasistatė pareiškėjos tėvas Z. M., atsiskyręs nuo savo tėvo, buvo pastatytas kitoje vietoje, kitame žemės sklype. Todėl laikytina, kad nurodyti dokumentai papildo vienas kitą ir patvirtina, kad V. S. ir G. S. bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo V. S. senelio sodyba (gyvenamasis namas ir kiti pastatai).

34Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu.

35Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja viso CPK 444 str. 1 d. bei 445 str. nustatytos sąlygos.

36Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar ) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

38LR CPK 177 str. 2 d. nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis; šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais. Todėl vadovaujantis šiuo CPK straipsniu laikytina, kad pareiškėja prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis.

39Kaip nurodė pareiškėja, sodybos buvimo vietą patvirtina išlikę pastatų pamatų liekanos, kurių buvimo vieta yra labai aiški pagal pamatų liekanas – lauko akmenis, kurie sudaro stačiakampio dalis, t. y. pagal akmenų išdėstymą aiškiai matosi buvusių statinių vietos, tai matyti ir iš teismui pateiktų fotonuotraukų. Pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

40Teismas mano, kad pareiškėjos prašymas gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui G. S. bendrosios nuosavybės teise priklausančiame 0,2900 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), (toliau - Žemės sklypas) esančiame ( - ), Varėnos r. sav. buvo pareiškėjos seneliui B. M., mirusiam 1945 m., priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai), neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.

41Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Pareiškėja nurodė, kad sodybos buvimo faktą patvirtina išlikę pastatų pamatų liekanos, Lietuvos centrinio archyvo pažyma patvirtinama, kad pagal pateiktus duomenis daugiau duomenų apie B. M. turėtus pastatus archyve saugomuose fonduose nerasta. Teismas laiko, kad ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjos pareiškimą patenkinti.

42Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.).

43Prašomą nustatyti faktą pareiškėja sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisinius padarinius.

44Vadovaudamasi LR CPK 444 – 448 str.

Nutarė

45Pareiškimą patenkinti.

46Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a. k. ( - ), ir G. S., a. k. ( - ), bendrosios nuosavybės teise priklausančiame 0,2900 ha ploto žemės sklype, kurio registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), Varėnos r. sav. buvo B. M., mirusiam 1945 m., priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkio pastatai).

47Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėja pareiškimu prašo gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti... 3. Pareiškėja nurodo, kad jos senelis B. M., K., gimė 1879 m. Trakų - Vilniaus... 4. ¾ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ) 2010-09-17 jai padovanojo jos... 5. Pareiškėja patvirtino, kad 2008 m. kovo 18 d. pareiškėja ir jos sutuoktinis... 6. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Pareiškėja nurodo, kad jos senelis turėjo du sūnus: Z. ir B.. B. po antrojo... 8. Dabartiniame jų žemės sklype buvo tašytų rąstų gyvenamasis namas,... 9. Šioje sodyboje gimė ir užaugo jos tėvas. Dabar buvusios sodybos vietoje... 10. 2007 m. jos tėvas kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos... 11. Komisija nutarė leisti tėvui atstatyti buvusią sodybą minėtame žemės... 12. Pareiškėja nurodo, kad turėdama Varėnos rajono savivaldybės... 13. Kai buvo atliktas statinių statybos projektas, dėl statybos leidimo išdavimo... 14. Dėl nurodyto, tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie sodybos... 15. Pareiškėja nurodo, kad sodybos buvimo faktą jai ir sutuoktiniui... 16. Pareiškėjos atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis teismo posėdžio... 17. Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą (b. l. 51-52), kuriuo sutinka... 18. Teismo posėdžio metu G. S. palaikė pareiškimą, nurodė, kad jam žinoma,... 19. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 20. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė... 21. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 22. Teismo posėdžio metu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas... 23. Pareiškimas tenkintinas.... 24. 2014-05-14 Nekilnojamojo turto registro išrašu (b. l. 12) patvirtinama, kad... 25. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-215 nurodoma, kad... 26. ( - ) kaimo ūkinėse knygose, šeimos, kurios galva buvo nurodomas Z. M., yra... 27. Pareiškėja savo prašymą pagrindė giminystės ryšio nustatymo dokumentais.... 28. Nagrinėjamoje byloje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Komisija... 29. Liudytoja B. A., gim. 1945 m. parodė, kad ji yra pareiškėjos teta, jos mamos... 30. Liudytoja L. A., gim. 1973 m. parodė, kad su pareiškėja užaugo viename... 31. Liudytoja A. K., gim. 1943 m. parodė, kad pareiškėja jos dukterėčia. Ten... 32. Liudytojai labai aiškiai nurodė, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui... 33. Byloje yra pateikti sklypo planai (b. l. 56, 23), kuriuose yra pažymėti... 34. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 35. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta... 36. Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad... 38. LR CPK 177 str. 2 d. nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis... 39. Kaip nurodė pareiškėja, sodybos buvimo vietą patvirtina išlikę pastatų... 40. Teismas mano, kad pareiškėjos prašymas gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu... 41. Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. įtvirtinta bendro pobūdžio... 42. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje... 43. Prašomą nustatyti faktą pareiškėja sieja su teisės atstatyti sodybą... 44. Vadovaudamasi LR CPK 444 – 448 str.... 45. Pareiškimą patenkinti.... 46. Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį... 47. Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo...