Byla Iv-1056-437/2012
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo UADB „Ergo Lietuva“ atstovui J. S., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei R. Č., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UADB „Ergo Lietuva“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Naujamiesčio ūkis“ ir O. Ž. dėl turtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 21 746,16 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

5Pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. su O. Ž. buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis, kuria apdraustas automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis numeris ( - ) Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d. 2009 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad adresu ( - ), Vilniuje, ant minėto automobilio „Toyota RAV4“ užvirto medis ir smarkiai apgadino automobilį. Automobilis įvykio dieną buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“ Transporto priemonių Kasko draudimu, transporto priemonės draudėjas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus bei remonto darbus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 21 746,16 Lt, todėl UADB „Ergo Lietuva“, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo remonto darbus atlikusiai įmonei nurodytą sumą už suteiktas paslaugas ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263, 6.271 ir 6.1015 straipsnių pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę. Rėmėsi Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 7 punktu, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktu ir teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo pareigą tinkamai rūpintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiūra, apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Tvirtino, kad yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą, nepakankamai kontroliavo savivaldybės teritorijoje esančių želdinių būklę ir dėl tokio neveikimo buvo padaryta žala, į kurią pareiškėjui įstatymo pagrindu perėjo reikalavimo teisė.

6Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsakovas nurodė, kad reikalavimus kildinamas iš subrogacijos t.y. CK 6.1015 straipsnio, todėl reikalavimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Manė, kad pareiškėjas neįrodo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybės pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. Rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 16 punktu ir Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsniu bei teigė, kad nurodytos teisės normos nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu. Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų: šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą. Tai reiškia, kad pagal šį aprašą medžiai mieste yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Tačiau Aplinkos apsaugos skyrius iki 2009 m. lapkričio 24 d. įvykusio įvykio nebuvo gavęs prašymo išduoti leidimą nukirsti medį arba nugenėti visus medžius, augančius kieme adresu ( - ), Vilniuje. Tvirtino, kad remiantis Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktu, ( - ), Vilniuje, esančio namo (pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - )) gyventojai yra laikytini šiems namams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo valdytojais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ pastatui, esančiam ( - ), Vilniuje, yra nustatytos eksploatuoti reikalingos žemės sklypo ribos. Ši aplinkybė yra reikšminga tuo, jog minėto pastato gyventojams, kaip faktiniams pastatui priskirto žemės sklypo naudotojams, tenka pareiga tinkamai prižiūrėti šį žemės sklypą kartu su jame esančiais želdiniais. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-41 UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo paskirtas pastato ( - ), administratoriumi, todėl, vadovaudamasis Daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.3 punktu, privalėjo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą. Taigi vienareikšmiškai medžių priežiūros funkcija negali būti laikoma išimtinai priskiriama savivaldybei – tai yra ir namo gyventojų interesus įgyvendinančios daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcionavimo tikslas, taip pat ir sklypo valdytojų pareiga prižiūrėti naudojamą žemės sklypą bei jame esančius želdynus taip, kad kitam asmeniui nepadarytų žalos. Manė, kad vien tai, jog pareiškėjas išmokėjo draudimo sumą – 21 745,16 Lt, nepagrindžia, jog būtent tokio dydžio žala buvo patirta. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad būtent tokio dydžio žalą pareiškėjas patyrė dėl tiesioginių atsakovo neteisėtų veiksmų. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, laikytina, kad 2009 m. lapkričio 24 d. medis lūžo dėl stipraus gūsingo vėjo, todėl negali būti konstatuojamas priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir pareiškėjos atsiradusių nuostolių. Pažymėjo, jog objektyviai, žvelgiant iš išorės, neįmanoma nustatyti, jog medžio būklė yra avarinė ir jį reikia skubiai nupjauti. Kiekvieno medžio vidaus arba šaknų būklės patikrinti yra neįmanoma, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai negali objektyviai nustatyti, ar yra pavojus virsti vienam ar kitam medžiui ir kiek realus toks pavojus yra. Rėmėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. pažyma apie meteorologines sąlygas Nr. (5.58.22)-B8-1247, kurioje nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 24 d. didžiausias vėjo gūsio greitis siekė 16 m/s. Manė, kad tą dieną, kuomet nulūžo sveikas medis, kilusio vėjo gūsiai atitinka visas nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygas.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime pareiškėjo skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Teismas nurodė Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir darė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo pareigą tinkamai rūpintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiūra, apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Nustatė, kad iš byloje esančių įrodymų negalima spręsti, kokios būklės buvo lūžusi medžio šaka ir pats medis. Fotonuotraukose užfiksuotas lūžęs medis be lapų, tačiau ši aplinkybė neatspindi medžio būklės, nes įvykis įvyko rudens pabaigoje – 2009 m. lapkričio 24 d., be to, iš fotonuotraukų matyti, kad ir netoliese augantys medžiai tuo metu taip pat yra be lapų. Medžio šakos būsena nefiksuota jokiuose byloje esančiuose dokumentuose. Iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr. ( - ), sudarytos 2006 m. balandžio 4 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Stebulė“, nustatė, kad UAB „Stebulė“ įsipareigoja pagal kliento nurodymus atlikti Vilniaus miesto saugotinų medžių, augančių ne miško žemėje, priežiūrą (centrinėje miesto dalyje). Teismas pažymėjo, kad rinko įrodymus ir siekė nustatyti asmenis, kurie būtų galėję žinoti apie medžio būklę 2009 m. lapkričio 24 d. Tačiau UAB „Stebulė“ 2012 m. sausio 23 d. raštu Nr. I-1056-437/2012 teismą informavo, kad negali pateikti darbininkų, kurie tiesiogiai pjovė medį (2009 metų gruodžio mėnesį UAB „Stebulė“ ( - ) gatvėje, Vilniuje, nupjovė uosialapį klevą – 60 centimetrų skersmens) duomenų, nes nuo įvykio praėjo daugiau kaip dveji metai. UAB „Naujamiesčio būstas“ 2012 m. kovo 7 d. atsakyme nurodė, kad nuo 2009 m. lapkričio 24 d. pasikeitė visi kiemsargiais dirbę darbuotojai, o duomenų apie 2009 m. lapkričio 24 d. jais dirbusius asmenis neturi. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl žalos O. Ž. atsiradimo kaltas atsakovas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog medžio būklė iki įvykio buvo tokia, kad būtų reikėję jį nupjauti ar apgenėti šakas, o atsakovas nevykdė savo pareigos želdinius tvarkyti. Pažymėjo, kad pagal Boforto vėjo skalę (internetinis tinklapis lt.wikipedia.org/wiki/Boforto) 16 m/s vėjo greitis apibūdinamas kaip „beveik audra“, todėl sprendė, kad medis lūžo nuo vėjo. Kadangi duomenų, kad medis būtų buvęs sausas ar kitaip pažeistas, byloje nėra, tai šalina atsakovo atsakomybę.

12III.

13Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

14Pareiškėjas nurodo, kad taikant viešąją civilinę atsakomybę, atsakovo kaltės įrodinėti nereikia, nes ji yra preziumuojama, pareiškėjas privalo įrodyti kitas tris civilinės atsakomybės sąlygas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog tuo metu, kai nulūžo medžio šaka, vėjo greitis galėjo siekti 16 m/s ir tai buvo beveik audra. Pažymi, kad faktinis transporto priemonės valdytojas H. Ž. pranešime apie draudžiamą įvykį nurodė, kad jis išgirdo kieme krentančios šakos ir dūžtančių stiklų garsą apie 13 val. 50 min., tuo tarpu meteorologinė tarnyba nurodytoje pažymoje yra nurodžiusi, jog 14 val. vėjo greitis siekė tik 12 m/s. Toks vėjas artimas kai kurių šalies regionų vidutiniam metiniam vėjo greičiui ir yra šiek tiek stipresnis už gaivų vėją pagal Boforto vėjų skalę. Toks vėjas nelaikytinas ekstremaliu ir pagal Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“ negali būti prilyginamas nenugalimos jėgos aplinkybei. Tvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1, 3 ir 44 punktus, savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir želdinių priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Pabrėžia, kad ginčo medis nėra jaunas želdinys, priešingai, iš fotonuotraukų matyti, kad jis labai senas ir ligotas, o nulūžusi šaka atrodo tuščiavidurė. Mano, kad teismas turėjo remtis liudytojos Ž. D. liudijimu, kad dėl automobilio apgadinimo nuostolius patyręs H. Ž. telefoninio pokalbio su ja metu minėjo, kad namo gyventojai yra jam sakę, jog medis jiems atrodė keliantis grėsmę. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, kuriame nurodyta, kad nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės nustatymo ir tokia pareiga turi būti vykdoma (Želdinių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, būdamas atsakingas už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti, kad ( - ) kieme augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

15Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

16Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad pareigą vykdyti želdinių Vilniaus mieste priežiūrą pagal sutartį perdavė UAB „Stebulė“, kuri sutartimi įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto saugotinų medžių, augančių ne miško žemėje, priežiūrą centrinėje miesto dalyje, į kurią įeina ir įvykio vieta – ( - ). Todėl mano, kad pareigą rūpintis želdiniais perdavus trečiajam asmeniui, Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės klausimas negalėjo kilti.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Apeliacinis skundas tenkinamas.

20Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. UADB „Ergo Lietuva“ prašo atlyginti turtinę žalą iš Vilniaus miesto savivaldybės, atsiradusią subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis). Patirtą turtinę žalą pareiškėjas vertina 21 746,16 Lt.

21Nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 24 d., apie 13 val. 50 min., kieme, ( - ), Vilniuje, stovintį automobilį „Toyota RAV 4“ apgadino nulūžusi medžio šaka. Automobilis buvo draustas draudimo kompanijoje UADB „Ergo Lietuva“ (b. l. 67-75), kuri sumokėjo UAB „Tokvila“, atlikusiai automobilio „Toyota RAV 4“ remontą, 21 746,16 Lt draudimo išmoką (b. l. 11-12).

22CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

23Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

24CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1355/2010).

25Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

26Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

27Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

28Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

29Nurodyti teisės aktai patvirtina, kad atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad teritorijoje, adresu ( - ), Vilniuje, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, jog minėtoje valstybinėje žemėje ( - ), būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė. Iš atsakovo pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Informacijos skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. pažymos apie meteorologines sąlygas matyti, kad vėjo greitis įvykio dieną, t. y. 2009 m. lapkričio 24 d., apie 14 val. tesiekė 12 m/s (b. l. 60). Toks vėjas pagal empirinę vėjo intensyvumo – Boforto – skalę laikytinas stipriu, tačiau tesukeliančiu didelių šakų siūbavimą (žr. Prof. Dr. E. R.. Meteorologijos įvadas. Vilnius: Vilniaus universitetas. 2001 m., http://www.hkk.gf.vu.lt/publikacijos/Priedas.pdf). Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad vėjas buvo vienintelis veiksnys, sąlygojęs ginčo medžio lūžimą ir nurodytos gamtinės sąlygos nelaikytina aplinkybe, šalinančia atsakovo civilinę atsakomybę.

30Atsakovo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Stebulė“ dėl Vilniaus centrinės miesto dalies saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, neeliminuoja savivaldybės, atsakingos už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, atsakomybės už jai savarankiškai priskirtų funkcijų netinkamą įgyvendinimą. Tuo labiau, savivaldybės nuo atsakomybės neatleidžia ir tai, iki nagrinėjamo įvykio savivaldybės administracija negavo prašymo išduoti leidimą nukirsti medi ar nugenėti medžius, augančius šioje teritorijoje, nes, kaip minėta, būtent savivaldybė privalėjo užtikrinti, kad nurodytoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal minėtus įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą dėl automobilio apgadinimo (CK 6.271 str. 4 d.).

31Nors atsakovas teigia, kad šiuo atveju reikalavimas kildinamas iš draudimo teisinių santykių, todėl taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pažymėtina, kad, kaip minėta, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Todėl draudiko už žalą atsakingam asmeniui reiškiamiems reikalavimams atlyginti draudėjui išmokėtas sumas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.) netaikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).

32Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis numeris ( - ) buvo apgadintas būtent dalies nulūžusio medžio, augusio teritorijoje, adresu ( - ), Vilniuje. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų, jog byloje užfiksuotus automobilio „Toyota RAV4“ apgadinimus sukėlė būtent lūžusio medžio dalis. Todėl laikytina, jog byloje esanti 2009 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaita faktūra (b. l. 12-13) bei UADB „Ergo Lietuva“ 2009 m. lapkričio 24 d. transporto priemonės apžiūros-defektų aktas (b. l. 14) įrodo, jog buvo padaryta 22 046,16 Lt turtinė žala. Padarytą žalą, atskaičius franšizę, t. y. iš viso 21 746,16 Lt, kaip draudikas, atlygino pareiškėjas, išmokėdamas atitinkamo dydžio draudimo išmoką. Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp neteisėtos savivaldybės veikos ir automobilio „Toyota RAV4“ apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, dėl ko pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 21 746,16 Lt turtinės žalos atlyginimas.

33Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendžia, kad pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2011 m. spalio 4 d. (b. l. 26), todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2011 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34Atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateikta nuomonė, kad nagrinėjama byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimas administraciniame teisme atitinka suformuotą praktiką, pagal kurią savivaldybė, vykdydama viešosios teisės aktais reglamentuojamą želdinių tvarkymo, priežiūros funkciją, veikia viešojo administravimo srityje. Jeigu dėl netinkamos šios funkcijos vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme (CK 6.271 straipsnis) (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 2 d. nutartį byloje Estijos bendrovė Seesam Insurance AS v. Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos).

35Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

37Pareiškėjo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti.

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo UADB „Ergo Lietuva“ skundą tenkinti, priteisti jam iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 21 746,16 Lt turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 21 746,16 Lt sumos, nuo 2011 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. su O. Ž. buvo sudaryta... 6. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 7. Atsakovas nurodė, kad reikalavimus kildinamas iš subrogacijos t.y. CK 6.1015... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą,... 12. III.... 13. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 14. Pareiškėjas nurodo, kad taikant viešąją civilinę atsakomybę, atsakovo... 15. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.... 16. Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.... 21. Nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 24 d., apie 13 val. 50 min., kieme, ( - ),... 22. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos... 23. Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar... 24. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 25. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad... 26. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad... 27. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą... 28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22... 29. Nurodyti teisės aktai patvirtina, kad atsakovas – Vilniaus miesto... 30. Atsakovo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Stebulė“ dėl... 31. Nors atsakovas teigia, kad šiuo atveju reikalavimas kildinamas iš draudimo... 32. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis... 33. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines... 34. Atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateikta nuomonė, kad nagrinėjama byla... 35. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo apeliacinis skundas... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 37. Pareiškėjo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti.... 38. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą... 39. Sprendimas neskundžiamas....