Byla 2A-1772-258/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,

2Sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,

3Dalyvaujant ieškovui E. B. , advokatui V. K. ,

4Atsakovo atstovei advokatei R. I. ,

5kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, tretysis asmuo LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo.

6Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo VŠĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ neteisėtu, grąžinti jį į buvusias pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5000 Lt neturtinės žalos.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė ieškovo E. B. ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, priteisė iš ieškovo E. B. atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo E. B. valstybės naudai 9 (devynis Lt 00 ct) pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad 2004-12-07 tarp šalių sudarytos Darbo sutarties Nr. 5721 pagrindu ieškovas dirbo pas atsakovę vairuotoju transporto skyriuje, o nuo 2008-01-01 ieškovui paskirtas 1,5 etato darbo krūvis (b.l.7). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Generalinio direktoriaus 2007-12-29 įsakymu Nr. V-716 nurodyta priskirti E. B. skubios konsultacinės pagalbos programai, kuriai jau buvo priskirti V. A. , V. K. , V. M. , R. S. , A. T. , A. V. , M. Č. , V. Š. , J. Š. , A. Ž. , J. N. ir A. A. (b.l.51-52). Atsakovė 2008-01-02 įsakymu Nr. L-1 ieškovui už padidintą darbų mąstą, teikiant skubios pagalbos paslaugas, skirta 15 proc. dydžio priedas prie tarnybinio atlyginimo (b.l.18). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Generalinio direktoriaus 2010-04-14 įsakymu Nr. V-205 dėl etatų mažinimo ligonių išrašymo ir konsultacijų bei transporto skyriuose nurodyta (vadovaujantis LR SAM 2009-12-30 įsakymo Nr. V-1113 „Dėl LR SAM 2008-01-16 įsakymo Nr. V-39 „Dėl skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo pakeitimo“ pagrindu bei žymiai sumažėjus konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos apimtims) nuo 2010-08-31 Transporto skyriuje sumažinti vairuotojo 1.5 etato, priskirto skubios konsultacinės pagalbos programai (b.l.48, 50). Ieškovas 2010-04-23 raštu įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, kad 2010-04-14 VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ Generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-205 pagrindu, nuo 2010-08-31 ieškovo užimamų pareigų 1,5 etatas naikinamas, o jo darbo sutartis bus nutraukta LR DK 129 straipsnio pagrindu bei bus išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (b.l. 8, 9). Atsakovės 2010-04-28 paaiškinime ieškovui dėl jo atleidimo iš darbo priežasčių nurodyta, kad taupant lėšas nutarta atsisakyti 1.5 etato transporto skyriuje. Kadangi ieškovo darbo stažas buvo mažiausias, nuspręsta jį atleisti iš pareigų (b.l.11). Atsiradus laisvai darbo vietai, 2010-06-14 ieškovui buvo pasiūlyta kiemsargio etatas (b.l. 15). Ieškovas savo nuomonės per įspėjimo terminą nepareiškė. Su ieškovu darbo sutartis Nr. 5721 nutraukta 2010-09-20 pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį (b.l.7).

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu konkrečiu atveju pačiam nuspręsti dėl neterminuotos darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę sieja būtent su svarbių priežasčių buvimu, teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar tos priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju būtų pagrindas nutraukti darbo sutartį (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis).

12Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė SAM 2009-12-30 įsakymo Nr. V-1113 „Dėl LR SAM 2008-01-16 įsakymo Nr. V-39 „Dėl skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo pakeitimo“ pagrindu pakeitė skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo tvarką bei konsultacijų teikimo sąlygas. Sumažėjus skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos teikimo apimtims, Vilniaus teritorinė ligonių kasa sumažino Santariškių klinikoms skiriamą apmokėti sumą nuo 7275,7 tūkst. Lt skirtų 2009 m., iki 4562,6 tūkst. Lt 2010 metams. Kadangi iš šių lėšų yra mokami ir atlyginimai vairuotojams, dirbantiems su gydytojais, teikiančiais skubią konsultacinę pagalbą atsakovė nutarė sumažinti 3 etatus konkrečiai Skubios konsultacinės pagalbos grupės Transporto skyriuje (b.l.48, 49, 50, 96-98). Skubios konsultacinės pagalbos grupės Transporto skyriui priklausė V. A. , V. K. , V. M. , R. S. , A. T. , A. V. , M. Č. , V. Š. , J. Š. , A. Ž. , J. N. , A. A. ir ieškovas (b.l.52). Visi Skubios konsultacinės pagalbos grupės Transporto skyriaus vairuotojai, išskyrus ieškovą ir A. A. , turėjo didesnį nei 10 metų darbo stažą (b.l.37-43). A. A. buvo pensininkas.

13LR DK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai bei kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų. Nagrinėjamu atveju, visi Skubios konsultacinės pagalbos grupės Transporto skyriuje dirbantys vairuotojai, išskyrus ieškovą, turėjo didesnį nei 10 metų darbo stažą, nė viena iš jų, išskyrus, A. A. , neturėjo teisės į visą senatvės pensiją arba ją gaudavo bei nė vienam iki senatvės pensijos nebuvo likę ne daugiau kaip treji metai. Pasak ieškovo, jis augina nepilnametį vaiką, tačiau, toks kriterijus taikomas, kai asmuo vienas augina vaiką iki 16 metų, tuo tarpu ieškovas dukrą augina kartu su sutuoktine (b.l.23).

14Nurodytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neatitinka LR DK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų darbuotojo, kuriam numatyta pirmenybė likti darbe, kriterijų kitų Skubios konsultacinės pagalbos grupės Transporto skyriuje dirbusių darbuotojų atžvilgiu. Todėl, pripažino, kad atsakovė, siekdama sumažinti etatų skaičių, objektyviai priėmė sprendimą dėl būtent ieškovo atleidimo iš darbo.

15LR Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus argumentai dėl įdingos praktikos, suteikinėjant darbuotojams daugiau nei po 1 etatą, yra pozityvūs, tačiau faktiškai teisės aktai nenumato darbdavio pareigos mažinant etatų skaičių, pirmiausia sumažinti tik darbo krūvį, nemažinant darbuotojų skaičiaus. Tokiu atveju ieškovas negali remtis trečiojo asmens pateikta rekomendacija. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai, jog Santariškių klinikose buvo ir kitų darbuotojų, kurie turi mažesnį darbo stažą nei jis, todėl vietoj jo turėjo būti atleisti, yra nepagrįsti, kadangi 2010-04-14 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-205, atsižvelgiant į tai, kad finansavimas sumažinamas tik skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos programai vykdyti, o minėto finansavimo dalis tenka šiai programai vykdyti priskirtų vairuotojų grupės darbo užmokesčiui mokėti, nuspręsta naikinti 3 etatus ne visoje įstaigoje, o būtent tik Skubios konsultacinės pagalbos grupės Transporto skyriuje. Šiuo atveju atsakovė turi teisę savo nuožiūra spręsti, kuriame padalinyje ar skyriuje naikinti etatus.

16Vadovaujantis LR DK 130 straipsnio 1 dalimi, darbuotojai, nurodyti LR DK 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis (LT DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį. Ją vertinant, atsižvelgiama į kitas darbuotojui žinomas aplinkybes, sąlygojančias tą priežastį. 2010 m. balandžio 23 d. įspėjime dėl atleidimo iš darbo (b. l. 8), atsakovė ieškovui nurodė, kad jis 2010-08-31 bus atleistas iš darbo pagal LR DK 129 straipsnį, nes vadovaujantis 2010-04-14 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-205 „Dėl etatų mažinimo Ligonių išrašymo ir konsultacijų bei Transporto skyriuose“ 2010-08-31 Transporto skyriuje bus naikinamas ieškovo užimamo vairuotojo 1,5 etato. Teismas nustatė, kad įspėjime ieškovui nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis yra nurodyta pakankamai konkrečiai, ieškovui suprantamai (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis) ir nėra pagrindo pripažinti, kad aptariamas įspėjimas neatitinka LR DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Tokią išvadą teismas padarė kartu įvertinęs ir tai, kad ieškovas neginčijo atsakovės įspėjimo turinio, įspėjime pasirašė nenurodydamas apie atleidimo priežasčių neaiškumą. Atsakovė daugiau nei prieš 4 mėnesius įspėjo ieškovą, kaip asmenį, auginantį nepilnametį vaiką, apie darbo nutraukimą (LR DK 129 str. 4 d.). Sutinkamai su LR DK 130 straipsnio 2 dalimi, atsakovė įspėjime nurodė atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo datą ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju (ieškovu) tvarką. Ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas nepažeidžiant teisės aktų.

17LR DK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį LR DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Nustatyta, kad ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas tinkamai, byloje nėra duomenų, kad Skubios konsultacinės pagalbos grupės Transporto skyriuje būtų likęs laisvas etatas. Ieškovui 2010-06-14 buvo pasiūlytos kitos pareigos (kiemsargio), tačiau tokio pasiūlymo jis nepriėmė (b.l. 15).

18Svarbiomis darbo sutarties nutraukimo priežastimis gali būti pripažįstamos ekonominės priežastys (LR DK 129 str. 2 d.). LR SAM 2009-12-30 įsakymas Nr. V-1113 „Dėl LR SAM 2008-01-16 įsakymo Nr. V-39 „Dėl skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo pakeitimo“ patvirtina aplinkybę, kad atsakovės veiklai buvo sumažintas finansavimas. Dėl minėtų priežasčių atsakovė priėmė sprendimą sumažinti darbuotojų etatų skaičių Skubios konsultacinės pagalbos grupės Transporto skyriuje. Tokiu atveju, darytina išvada, kad darbuotojus nutarta atleisti iš darbo dėl ekonominių priežasčių, t.y. svarbių LR DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme priežasčių.

19Teismui konstatavus, kad ieškovas kitų darbuotojų atžvilgiu neturėjo pirmenybės likti darbo vietoje, atsakovė tinkamai informavus ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą, o jo atleidimo iš darbo priežastis pripažinus svarbiomis, daryta išvada, kad atsakovė, priimdama sprendimą atleisti ieškovą iš užimamų pareigų, nepažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos neteisėtu nėra teisinio pagrindo. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, ieškovo reikalavimas dėl grąžinimo į pirmesnį darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo negali būti patenkintas.

20Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtą 5000 Lt neturtinę žalą. LR DK 250 straipsnio nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – LR CK). Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t.y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė. Tik esant visiems civilinės atsakomybės sąlygoms galimas žalos atlyginimas. Pagal LR CK 6.246 straipsnio 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nustatyta, kad atsakovė atleido ieškovą iš darbo teisėtai. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog atsakovo veiksmais ieškovui buvo padaryta žala.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-02-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-595-864/2011 ir priimti naują sprendimą - Ieškinį tenkinti; priteisti iš Atsakovės Ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje bei apeliacinėje instancijose. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Atsakovė, siekdama sumažinti etatų skaičių, objektyviai priėmė sprendimą būtent dėl Ieškovo atleidimo iš darbo. Atsakovė 2010-04-14 įsakymu Nr. V-205 nutarė sumažinti etatus skubios konsultacinės pagalbos programai priskirtų vairuotojų grupėje: nuo 2010-08-31 Transporto skyriuje sumažinti vairuotojo 1.5 etato. Iš minėto įsakymo ieškovui akivaizdu, jog Atsakovė siekė sutaupyti lėšas, skiriamas skubios konsultacinės sveikatos priežiūrai, bei tuo tikslu nutarė sumažinti tam tikra skaičių vairuotojų etato. Kaip teisingai patvirtino LR Darbo inspekcija, o tuo pačiu ir Ieškovo įsitikinimu, mažinant etatus (darbuotojų skaičių), pirmenybė turi būti teikiama ydingai praktikai, kuomet toms pačioms darbo funkcijoms atlikti yra sudaromos dvi darbo sutartys (suteikiamas krūvis virš vieno etato), nutraukti, ko sekoje neliktų poreikio atleisti Ieškovą iš darbo pagal LR DK 129 str. Šiuo atveju, Atsakovė, suteikdama pirmenybę ydingai praktikai, paliekant neteisėtą, t.y. pažeidžiant LR DK144 str. l d., 114 str. 1 d., 35 str. 1 d., 144 str. 5 d. numatytus reikalavimus, tvarką Transporto skyriuje, atleido Ieškovą iš užimamų pareigų. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tai tam tikra juridinių faktų sudėtis, kuriai egzistuojant leidžiama nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. LR DK 129 str. atveju, tai darbdavio valia bei svarbios priežasties buvimas. Šioje situacijoje ieškovui akivaizdu, jog atsakovei suteikus pirmenybę teisingai ir teisėtai praktikai, bei tinkamai įgyvendinus pačios 2010-04-14 įsakymą Nr. V-205, ir sumažinus etatus nuo virš etatinių krūvių būtų pašalintos priežastys, kurioms esant Atsakovė nutarė atleisti Ieškovą iš darbo. Atsakovės tikslas atleidžiant Ieškovą iš darbo buvo sutaupyti lėšas. Taigi, sumažinus virš etatinius krūvius, akivaizdu, jog būtų sutaupytos lėšos, o tuo pačiu išnyktų ekonominės priežastys, dėl kurių Atsakovė nutarė Ieškovą atleisti iš darbo. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, jog aplinkybės, dėl kurių Atsakovė atleido Ieškovą iš darbo nepripažintinos svarbiomis LR DK 129 str. 2 d. kontekste, todėl Ieškovo atleidimas iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d. egzistuojant darbdavio valiai yra laikytinas nepagrįstu.

23Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje netinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus bei to sekoje nepagrįstai konstatavo, jog iš Skubios konsultacinės pagalbos programos lėšų yra mokami atlyginimai vairuotojams, dirbantiems su gydytojais, teikiančiais skubią konsultacinę pagalbą. Šiuo atveju svarbus yra Atsakovės vadovo 2006-06-06 įsakymas Nr. V-347 bei Atsakovės vadovo 2008-01-02 įsakymas Nr. K-l, kuriais Ieškovui už padidintą darbų mastą, teikiant skubios pagalbos paslaugas skirtas 15 proc. dydžio priedas prie tarnybinio atlyginimo (b .1.18). Pateikto įsakymo pagrindu, konstatuotina, jog Ieškovui iš Skubios konsultacinės pagalbos programos lėšų buvo mokamas ne visas atlyginimas, o tik 15 proc. dydžio priedas prie tarnybinio atlyginimo. Iš to akivaizdu, jog siekiant sutaupyti Skubios konsultacinės pagalbos programos lėšas, ko šiuo atveju teigia siekusi Atsakovė, užtektų atskiru Atsakovės vadovo įsakymu, išbraukti Ieškovą, ar kitą asmenį, iš Skubios konsultacinės pagalbos programai priskirtų transporto skyriaus vairuotojų sąrašo, bet ne atleisti Ieškovą iš darbo, kaip tai neteisėtai padarė Atsakovė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Ieškovo atleidimas iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d. egzistuojant darbdavio valiai yra laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, jog Ieškovas augina vaiką iki keturiolikos metų, ir jog sutinkamai su LR DK 129 str. 4 d., darbo sutartis su Ieškovu galėjo būti nutraukta tik ypatingais atvejais. Atsakovė nepateikė į civilinę bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog šiuo atveju buvo ypatingas atvejis ir tai, jog Ieškovo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio (atsakovės) interesus. Nesant tokių įrodymų, o taip pat atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Ieškovas negalėjo būti atleistas iš darbo LR DK 129 str. pagrindu.

24Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, jog Ieškovo kvalifikacija tarp Transporto skyriuje dirbusių darbuotojų buvo ženkliai aukštesnė. Ieškovas turi teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, o taip pat yra įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą. Tuo tarpu Atsakovė į šias aplinkybes neatsižvelgė bei, atleisdama Ieškovą iš darbo ir tuo pačiu palikdama kitus Transporto skyriaus darbuotojus dirbti, žemesnės nei Ieškovo kvalifikacijos darbuotojams nepagrįstai taikė LR DK 135 str. 1 d. 3 p. numatytą pagrindą būti paliktam dirbti pirmenybės teise. Šiuo atveju, atsižvelgiant į LR DK 135 str. 2 d. nuostatas, Atsakovė, neteisėtai taikė LR DK 135 str. 1 d. 3 p. numatytą pagrindą, nes Ieškovo kvalifikacija akivaizdžiai aukštesnė nei kitų paliktų dirbti Transporto skyriaus darbuotojų ir tokiu atveju pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti remiantis LR DK 135 str. 1 d. 3 p. kitiems Transporto skyriaus darbuotojams negalėjo būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 12.6 p., 12.7 p., 12.8 p.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje, nepagrįstai nustatė, jog šiuo atveju atsakovė turi teisę savo nuožiūra spręsti, kuriame padalinyje ar skyriuje naikinti etatus. Civilinėje byloje buvo pateikti įrodymai, jog Atsakovės Transporto skyriuje, kuriame dirbo ir Ieškovas, dirbo ir dar trys darbuotojai, tuo metu jau buvę pensijoje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nei Ieškovo, nei kitų Atsakovės Transporto skyriaus darbuotojų darbo sutartyse, bei jų pareiginėse instrukcijose, darbuotojai niekaip nėra susaistyti su Skubios konsultacinės pagalbos programa. Be to, pas atsakovę yra Transporto skyrius, kuris struktūriškai nėra niekaip padalintas, t.y. nėra atskiro Skubios konsultacinės pagalbos transporto skyriaus, kokį sprendime įvardino esant Pirmosios instancijos teismas. Iš kokių lėšų Ieškovui buvo mokama už darbą, Ieškovo darbo sutartyje nėra nurodyta. Taigi, esant sumažintam finansavimui, Atsakovė privalėjo spręsti darbuotojų atleidimo iš darbo klausimą viso Transporto skyriaus mastu, o ne išskirti darbuotojus į priskirtus tam tikroms programoms ir į nepriskirtus. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl darbuotojų atleidimo iš darbo transporto skyriaus mastu, turėjo būti atleidžiami Transporto skyriaus darbuotojai, turintys teisę į visą senatvės pensiją, kaip neturintys pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius (LR DK 135 str. 1 d. 3 p.), o ne Ieškovas, esantis darbingo amžiaus bei auginantis mažametį vaiką (LR DK 129 str. 4 d.). Ieškovas nebuvo supažindintas pasirašytinai (LR DIC 99 str. 4 d.) su Atsakovės įsakymais, kurių pagrindu jis buvo priskirtas Skubios konsultacinės pagalbos programai, ir jokio raštiško sutikimo dėl tokio priskyrimo nebuvo davęs, taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog Ieškovo priskyrimas Skubios konsultacinės pagalbos programai būtų aptartas Ieškovo darbo sutartyje, ar kitaip būtų įformintas kaip Ieškovo darbo sutarties neatskiriama dalis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Atsakovė tinkamai įspėjo Ieškovą apie atleidimą iš darbo. Sutinkamai su LR DK 130 str. 2 d. 1 p., įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 8.5 p.). Šiuo gi atveju, 2010-04-23 Atsakovės pranešime, net nebuvo nurodyta, jog tai yra įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, be to, minėtame pranešime, pavadintame įspėjime, nenurodytos aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Atsakovė tiesiog išvardino įsakymus, bei jų pavadinimus ir numerius, ir niekaip nepaaiškino, dėl kokių faktinių priežasčių ir kokių aplinkybių su Ieškovu bus nutraukta darbo sutartis. Tinkamai neįspėjus Ieškovą apie atleidimą iš darbo, t.y. pažeidus imperatyvias LR DK 130 str. nuostatas, akivaizdu, jog jo atleidimas iš darbo niekaip negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Iš esamų aplinkybių ieškovas daro išvada, jog Atsakovė neteisėtai atleido iš darbo Ieškovą, dėl ko nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, jog nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kad būtų priteista neturtinė žala Ieškovui iš Atsakovės. Iš civilinėje byloje esančių įrodymų ieškovui akivaizdu, jog Atsakovei neteisėtai atleidus Ieškovą iš darbo, pastarajam pablogėjo sveikata, pastarasis patyrė neigiamų išgyvenimų, atsirado kitos neigiamos pasekmės, ko sekoje dėl neteisėtų Atsakovės veiksmų, Ieškovas patyrė neturtinę žalą (LR DK 250 str., LR CK 6.250 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus motyvus bei argumentus, ieškovas mano, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir 2011-02-02 priimdamas sprendimą pažeidė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, ko sekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog CPK 306 str. 2 d. numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, o būtent įrodančius tą aplinkybę, jog iš skubios konsultacinės pagalbos programos lėšų yra mokami atlyginimai vairuotojams, dirbantiems su gydytojais, teikiančiais skubią konsultacinę pagalbą. Apeliantas neteisingai aiškina atsakovės generalinio direktoriaus 2008-01-02 įsakymą Nr.K-1 „Dėl priedų prie atlyginimo mokėjimo”, kurio pagrindu, jo manymu, iš aukščiau nurodytų lėšų buvo mokamas ne visas, o tik dalis atlyginimo, t.y. 15 % dydžio priedas prie tarnybinio atlyginimo. Kadangi ginčas dėl nurodyto įsakymo taikymo nei pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, nei bylos nagrinėjimo metu nekilo, todėl ši aplinkybė negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka, dėl ko būtų pažeista CPK 306 str. 2 d. numatyta nuostata. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad apelianto teiginio klaidingumą įrodo į bylą pateikti įrodymai - Vilniaus TLK raštai, raštas „Lėšų paskirstymas”, Išlaidų sąmatos 2009 m., 2010 m. Apeliantas savo skundą grindžia dar viena aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme: tai aplinkybė, jog E. B. tariamai nebuvo pasirašytinai supažindintas su atsakovo įsakymais, kurių pagrindu jis buvo priskirtas skubios konsultacinės pagalbos programai bei nedavė raštiško sutikimo dėl tokio priskyrimo, tuo darbdaviui pažeidžiant DK 99 str. 4 d. reikalavimus. Savo ieškinio ieškovas šia aplinkybe negrindė. Taigi ji taip pat negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka. Atsakovė pabrėžė, kad apelianto teiginys, jog jis tariamai dirbo darbą, su tuo nesutikdamas, ir šio savo nesutikimo neišreiškė jokiu įstatymo numatytu būdu, kelia pagrįstų abejonių dėl pastarojo tinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Dar viena aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, tai aplinkybė, jog atsakovas tariamai tinkamai neįspėjo ieškovo apie atleidimą iš darbo, nenurodydamas atleidimo priežasčių bei aplinkybių. Ieškovas šios aplinkybės ieškinyje neginčijo. Priešingai - ieškinio pareiškime pastarasis nurodė, kad 2010-04-28 raštu Nr.SR-1683 jį darbdavys išsamiai informavo apie atleidimo iš darbo priežastis bei aplinkybes. Taigi ir ši aplinkybė negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka, kas būtų traktuotina kaip CPK 306 str. 2 d. pažeidimas. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą dėl jo atleidimo iš darbo, teigdamas, kad atsakovas numatė sumažinti etatų, o ne vairuotojų skaičių. Jo manymu, darbdavys galėjo sumažinti vairuotojų darbo krūvį, nieko neatleisdamas. Teismas savo sprendime konstatavo, jog toks darbdavio sprendimas buvo teisėtas. Atsakovas, vykdydamas numatytus darbo organizavimo pakeitimus, atsižvelgdamas į sumažintą finansavimą, siekė su turimomis lėšomis užtikrinti tinkamą darbo organizavimą teikiant skubią konsultacinę pagalbą. Buvo atsižvelgiama į vairuotojų darbo bei teikiamų paslaugų specifiką. Atsiliepime į ieškinį, atsakovė nurodė, jog ji užtikrina skubios konsultacinės pagalbos organizavimą didelėje teritorijoje - Alytaus, Utenos ir Vilniaus apskrityse. Paslaugų teikimas turi būti užtikrintas 24 vai. per parą. Todėl nesant galimybės didinti darbuotojų skaičių, vairuotojams buvo skirta po 1,5 etato darbo krūvio, kas buvo būtina: dirbdami tik vieno etato darbo krūviu, vairuotojai dažnai nespėtų grįžti iš aptarnaujamos teritorijos bei būtų priversti dirbti viršvalandžius. Tai prieštarauja DK normoms. Darbdaviui tik sumažinus kelių darbuotojų darbo krūvius neatleidžiant nei vieno jų iš darbo, kaip tinkamą išeitį nurodo apeliantas, darbdavys turėtų priimti į darbą naujų darbuotojų, dėl ko nebūtų nepasiektas tikslas - tinkamai panaudoti sumažinus finansavimą likusias lėšas. Tinkamas įstaigos darbo organizavimas yra jos vadovo, o ne darbuotojų, kaip mano apeliantas, kompetencija. Tik įstaigos vadovas gali spręsti bei priimti atitinkamus sprendimus aptariamu klausimu. Mano, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas turi teisę savo nuožiūra spręsti, kuriame padalinyje naikinti etatus. Atsižvelgiant į tai, kad finansavimas buvo sumažintas būtent skubios konsultacinės pagalbos teikimui apmokėti bei vairuotojų, dalyvaujančių teikiant tokią pagalbą, atlyginimams, buvo atleisti būtent vairuotojai, dalyvaujantys teikiantys skubią konsultacinę pagalbą, akivaizdu, kad darbdavio sprendimas buvo pagrįstas bei teisingas kitų darbuotojų atžvilgiu. Teismas pagrįstai konstatavo ir tą aplinkybę, kad apeliantas neturėjo įstatymo numatytos pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius: iš skubios konsultacinės pagalbos grupės vairuotojų E. B. vienintelis neturėjo ilgesnio nei 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo ligoninėje. Taigi būtent jis atleistas pagrįstai, atsižvelgus į kitų darbuotojų įstatymo suteiktą jiems pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti.

26Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis augina vaiką iki 14 metų. E. B. manymu, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ypatingą atvejį, numatytą DK 129 str. 4 d. Toks teiginys yra nepagrįstas. Teismas teisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), taikymo teismų praktikoje" suformuotą praktiką: DK 129 str. 4 d. prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Akivaizdu, kad atsakovo į bylą pateikti įrodymai - dokumentai, patvirtinantis sumažintą ligoninės finansavimą, įrodo, kad darbdaviui neatleidus E. B. tai iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė atleisdama E. B. iš darbo, darė tai dėl svarbių - ekonominių - priežasčių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavys, atleisdamas iš darbo būtent E. B. , tinkamai taikė DK 129 ir 135 str. Nepagrįstas apelianto skundo motyvas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo kvalifikaciją, kuri buvusi aukštesnė už kitų darbuotojų. Į šią aplinkybę nei darbdavys, nei teismas ir neturėjo atsižvelgti: priimant apeliantą į darbą vairuotojo pareigoms nebuvo keliami jokie išskirtiniai reikalavimai kvalifikacijai, išskyrus pagrįstą reikalavimą būsimam darbuotojui turėti vairuotojo pažymėjimą. Todėl apelianto turėta kvalifikacija jo pirmumo teisei būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nebuvo teisiškai reikšminga.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

28Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

29Apeliacinio proceso paskirtis- patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.) CPK 312 str. nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindu turi būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui ir kurios, apelianto nuomone, be pagrindo nebuvo ištirtos arba kurios neteisingai įvertintos, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos siaurintinos .

30Atleidžiant darbuotoją iš darbo pagal DK 129 straipsnį į juridinių faktų sudėtį įeina: a) darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka; b) svarbios priežasties (DK 129 str. 2 d.) ir tam tikrais atvejais ypatingos aplinkybės (DK 129 str. 4 d.) buvimas; c) faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiga teisme įrodyti išvardytų faktų buvimą tenka darbdaviui. DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kaskart pačiam nuspręsti dėl neterminuotos darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir tikslaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių. Įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę sieja su svarbių priežasčių buvimu, kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo teisme įrodyti svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, įvertina, ar tos priežastys yra pakankamai svarbios, kad būtų pagrindas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.

31DK 129 str. 2 dalyje pasakyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Įstatyme nurodytos pagrindinės svarbių priežasčių, leidžiančių darbdaviui nutraukti darbo sutartį, rūšys, bet ne konkrečios svarbios priežastys. Teisinis pagrindas nutraukti su darbuotojais darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį gali būti ekonominės priežastys. Darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vadovaujantis LR SAM 2009-12-30 įsakymas Nr. V-1113 „Dėl LR SAM 2008-01-16 įsakymo Nr. V-39 „Dėl skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo pakeitimo“ , žymiai sumažėjus skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos apimtims atsakovė priėmė sprendimą nuo 2010 06 30 Ligonių išrašymo ir konsultacijų skyriuje sumažinti vairuotojo 1,5 etato ir nuo 2010 08 31- Transporto skyriuje- vairuotojo 1,5 etato. Teismų praktikoje teikiamų paslaugų apimties, finansavimo pokyčiai yra laikomi objektyvia, nuo darbdavio nepriklausanti, paslaugos, darbo organizavimo keitimo priežastis, dėl kurios darbdavys objektyviai verčiamas keisti kiekybinę ir kokybinę darbuotojų struktūrą. Spręsti kuriame padalinyje naikinti etatus yra atsakovės teisė. Iš byloje pateiktų įrodymų, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė šia teise naudojosi neteisėtai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino taikomą teisės normą. Šiuo atveju darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių yra pagrįstas ekonomine būtinybe, o ypatingų aplinkybių buvimo faktas pripažintinas nepagrįstu, todėl ieškovo apeliacinis skundas .

32Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos advokato pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 700Lt.sumą.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

34Apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo E. B. atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 700 Lt (septynis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų bei 10 Lt (dešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,... 3. Dalyvaujant ieškovui E. B. , advokatui 4. Atsakovo atstovei advokatei R. I. ,... 5. kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 6. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 7. I. Ginčo esmė... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso... 12. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas... 13. LR DK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai dėl ekonominių ar... 14. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą,... 15. LR Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus argumentai dėl įdingos praktikos,... 16. Vadovaujantis LR DK 130 straipsnio 1 dalimi, darbuotojai, nurodyti LR DK 129... 17. LR DK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys gali nutraukti... 18. Svarbiomis darbo sutarties nutraukimo priežastimis gali būti pripažįstamos... 19. Teismui konstatavus, kad ieškovas kitų darbuotojų atžvilgiu neturėjo... 20. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtą 5000... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 22. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-02-02 Vilniaus miesto 1... 23. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje... 24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog CPK 306 str. 2 d.... 26. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 29. Apeliacinio proceso paskirtis- patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos... 30. Atleidžiant darbuotoją iš darbo pagal DK 129 straipsnį į juridinių faktų... 31. DK 129 str. 2 dalyje pasakyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta dėl... 32. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 34. Apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m....