Byla 2A-1509-773/2018
Dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais bei žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui L. T., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais bei žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė N. Š. ieškiniu (1 t., b. l. 3-6) prašė pripažinti atsakovo L. T. veiksmus, nuardant ieškovei priklausantį kiemo statinį – tvorą, unikalus Nr. ( - ), ir išvežant tvoros konstrukcijas, neteisėtais ir priteisti iš atsakovo ieškovei padarytą 1602,48 Eur žalą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo šios bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė 1997 m. liepos 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo namų valdą adresu ( - ), kurioje ir gyvena. VĮ Registrų centro duomenų bazėje ir kadastrinių matavimų byloje yra įregistruoti ieškovei priklausantys minėtos namų valdos statiniai: gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, pagalbinis pastatas – tvartas, viralinė. Kiemo statinys – tvora statyta 1995 m., įregistruota atskiru unikaliu Nr. ( - ) ir įregistruota gyvenamojo namo priklausiniu bei pažymėta 1995 m. žemės sklypo kadastriniuose/geodeziniuose matavimuose. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 19 d. kaimynas atsakovas L. T. išardė ieškovei priklausančią tvorą ir jos konstrukcijas bei jas išsivežė. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir pasisavino ar sunaikino ieškovės nuosavybę – tvorą, todėl ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią atsakovas turi atlyginti. Ieškovė nurodė, kad gavo pasiūlymą iš tvoras įrenginėjančios bendrovės pastatyti analogišką tvorą už 1602,48 Eur, todėl šią sumą ieškovė laiko patirtais nuostoliais.

82.

9Atsakovas L. T. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 50-56) nurodė, kad su juo nesutinka. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktų dokumentų visiškai neaišku, kuri konkrečiai ieškovės tvora buvo inventorizuota ir yra iki šiol registruota registre. Atsakovas nesutinka, kad nugriovė ieškovei priklausančią tvorą ir todėl privalo atlyginti žalą, taip pat nesutinka, kad tarp jo ir ieškovės žemės sklypų buvusi metalinė tvora buvo ieškovės žemės sklype bei jai priklausė. Atsakovas teigia, kad metalinio tinklo ir metalinių stulpelių tvora, kurią jis nugriovė, priklausė jam, todėl jis elgėsi su šia tvora savo nuožiūra. Pažymėjo, jog jo žemės sklypas anksčiau priklausė kitiems savininkams, o 1973 m. kovo 29 d. buvo inventorizuoti namų valdos įvairūs statiniai: WC, šulinys, metalinio tinklo, metalinių stulpelių tvora, kurios ilgis 69,50, plotas 97,3 aukštis 1,40 ir metalinio tinklo metalinių stulpelių tvora, kurios ilgis 24,50 m., plotas 24,50, aukštis 1 m. Atsakovui yra žinoma, kad apie 1968 metus tvorą statė tuometinis savininkas, o atsakovas žemės sklypą, esantį ( - ), ( - ), su jame esančiu gyvenamuoju namu bei priklausiniais, tame tarpe ir tvora, įsigijo 2015 m. spalio 26 d. Atsakovas nupirko žemės sklypą su 2015 m. birželio 1 d. atliktais kadastriniais matavimais. Iš žemės sklypo ribų paženklinimo akto matyti, kad ieškovė su žemės sklypo ribomis sutiko, o žemės sklypo plane yra pažymėta, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypus skiria taškai 1-2, riba yra 39,99 metrų ilgio ir aiškiai matyti, kad atsakovo žemės sklypo ribose iš ieškovės pusės per visą ilgį yra tvora. Atsakovas turi pagrindo manyti, kad ieškovės dokumentuose nurodyta registruota tvora yra ne ši, o kita, kuri neišliko.

103.

11Atsiliepime į ieškinį suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog su ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 50-56). Pažymėjo, jog atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo, esančio adresu ( - ), plane yra pažymėta tvora, o žemės sklypo, esančio adresu ( - ), tvoros nėra. Ieškovė kartu su tuometiniais žemės sklypo bendrasavininkais suderino sklypų ribas, pasirašydami ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir ginčo dėl tvoros ribų tarp šių asmenų nekilo. Atsižvelgiant į ieškovės ir ankstesnių žemės sklypo, esančio adresu ( - ), bendrasavininkų prašymus ir parengtas Žemės sklypo geodezinių matavimų bylas, Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus vedėjo sprendimu buvo įregistruoti nustatyti kadastro duomenų pakeitimai. Todėl ieškovė, sutikusi su nustatytais kadastro duomenų pakeitimais, ieškinį reiškia nepagrįstai.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 660 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino. Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą iš ieškovės nepriteisė (2 t., b. l. 59-64).

165.

17Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuose nuosekliai fiksuojamas namų valdoje, esančioje ( - ), tvoros buvimas, taip pat juos atitinkančiais liudytojų P. S. ir P. Z., gyvenančių šalių kaimynystėje ir mačiusių tvoros statybas, parodymais, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos teisės yra pažeistos dėl kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kad atsakovas išardė ieškovei priklausančią tvorą.

186.

19Teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo vadovautis Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (3.22.-V11)-3-714, kuriuo savo reikalavimų pagrįstumą grindžia ieškovė, t. y., kad komisija patikrinusi vietoje taip pat nustatė, kad L. T. kadastro duomenų byloje buvusi jau dabar nugriauta tvora buvo sklype ( - ) ir buvo to pastato priklausinys, o kadastro duomenų byloje aprašyta tvora, kuri jau neišlikusi buvo ieškovės sklype, o ne prie sklypo ribos. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad žemės sklypų ( - ) ir ( - ) kadastrinius matavimus atliko UAB „Geosoma“, matavimai atlikti dalyvaujant tuometiniams žemės sklypų savininkams, tuo tarpu ir ieškovei, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus jie pasirašė, pastabų neišreiškė, todėl sutiko su nustatytomis ribomis, o žymint žemės sklypo ribas, jos yra ženklinamos, todėl turėjo būti matyti, kad tvora yra atsakovo sklype. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pati ieškovė patvirtino, jog sutinka su žemės sklypo ribomis. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog tvora, esanti tarp šalių sklypų, priklausė jai nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus nuardant tvorą tarp ieškovės ir atsakovo sklypų pripažinti neteisėtais.

207.

21Teismas, pripažinęs, jog ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo žalą yra nepagrįstas, netenkino prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

248.

25Apeliaciniu skundu ieškovė N. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (2 t., b. l. 72-80). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261.1.

27Teismas padarė klaidingą išvadą, kad pakeitus žemės sklypo kadastro duomenis, ieškovė su jais sutiko. Teismas ignoravo ieškovės pateiktus 1995 m. ir 2003 m. padarytus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, planus, kuriuose akivaizdžiai matosi tvora ir yra gretimų sklypų savininkų sutikimai. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės sklypo kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Geosoma“ padarė klaidą ir nepažymėjo ieškovės tvoros, o šią klaidą pripažino. Teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė, pasirašydama ant atsakovo žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto, sutiko su tuo, kad tvora priklauso ne jai, o atsakovui. Pastebėtina, kad ribų paženklinimo – parodymo aktas buvo pasirašytas 2015 m. balandžio 22 d., o atsakovo žemės sklypo planas sudarytas 2015 m. birželio 5 d.

281.2.

29Teismas klaidingai vertino ieškovės namų techninės inventorizacijos bylą, kurioje pažymėta tvorelė ir tvora, statybos metai ir plotas. Tvorelė byloje yra išbraukta, tačiau 1974 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro išraše prie kitų inžinierinių statinių yra įrašyta būtent tvora, kur jos nusidėvėjimas kaip ir namų techninėje knygoje yra 12%, statybos pabaigos metai – 1995 m. Be to, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2017 m. liepos 21 d. rašte nurodė, kad L. T. kadastro duomenų byloje buvusi, dabar nugriauta, tvora buvo sklype ( - ) ir buvo to pastato priklausinys, o ieškovės kadastro byloje aprašyta tvora, kuri dabar jau neišlikusi, buvo ieškovės sklype, bet ne prie sklypo ribos.

301.3.

31Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktus preliminarius planus ir fotonuotraukas. Atsakovo pateiktose fotonuotraukose nurodoma, kad tai yra tvoros (pašalintos) stulpelis, kuris yra 1 metro aukščio, kitose atsakovo nuotraukose matyti visa tvora su analogiškais iki 1 metro stulpeliais. Tai prieštarauja atsakovo pozicijai dėl tvoros aukščio neatitikimo. Atsakovo pateiktas žemės sklypo preliminarus planas kelia abejonių, nes neaišku, kada daryti atsakovo sklypo preliminarūs matavimai, neįvykdytas šio sklypo ženklinimas, ribos neužfiksuotos valstybinėje koordinačių sistemoje. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų išrašų, archyvinių fotonuotraukų, paaiškinimų, schemos, kurioje išmatuoti atstumai nuo ribos iki šuns voljero. Iš fotonuotraukų matyti, kad tvora nuo pat 1997 m. buvo aukštesnė nei 1,40 m.

321.4.

33Teismas neįvertino Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų dokumentų, t. y. brolių ( - ) 2015 m. birželio 30 d. prašymo pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Šio prašymo pagrindas yra tai, kad buvusiems savininkams ( - ), paveldėjimo teise įsigijusiems nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus, atsirado viršplotis, kurį jie buvo įpareigoti išpirkti, kompensuoti valstybei grynais pinigais. Kiekvienas jų išsipirko po lygią dalį, viso 3,04 aro - apie trečdalį viso dabartinio bendro sklypo ploto. Teismas neatsižvelgė į šį atsakovo sklypo ploto pokytį.

341.5.

35Atsakovo teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad kiemo statinių: lauko tualeto, šulinio, tvoros statybos pabaiga yra 1968 m., tačiau atsakovo namų techninėje knygoje tvora yra įrašyta be statybos metų ir be nusidėvėjimo. Dėl šios priežasties nėra galimybės spręsti, kada tvora buvo pastatyta ir ar yra išlikusi. Galimai tvorą į inventorizacinę bylą kažkas savarankiškai įrašė su visais jos matmenimis, nes ji įrašyta kitu raštu. Esant tiek nesutapimų, negalima teigti, kad atsakovo tvoros statybos metai - 1968 m.

361.6.

37Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus. Jie nepatvirtino tvoros statybos metų, o jų parodymai prieštaravo faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu siekė paklausti, kada liudytojas P. S. vedė ir atsikraustė gyventi į ( - ), tačiau teismas klausti uždraudė, taip pažeisdamas CPK 42 straipsnyje nustatytas ieškovės teises. Ieškovės teigimu, liudytojas P. S. atsikraustė gyventi į ( - ) tik 1971 m., kai susituokė su žmona, ir apsigyveno su ja jos tėvų namuose, adresu ( - ). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojui P. Z. tvoros įregistravimo metais (1968 m.) buvo penkeri, nors jis liudijo, kad tvora buvo statoma 1977 metais, kai jam buvo keturiolika metų. Liudytojas teigė, kad ( - ) gyvena nuo 1974 metų, todėl liudytojo tėvas negalėjo su J. Ž. statyti ginčo tvoros, nes šios tvoros buvęs savininkas J. Ž. 1972 m. mirė, kaip matyti iš pateikiamų foto nuotraukų. Šį faktą įrodo ir Nekilnojamojo turto registro išrašas bei atsakovo teismui pateiktoje namų techninės knygos 3 puslapyje padarytas įrašas, kad 1973 m. gegužės 15 d. paveldėjimo liudijimu turtas priklauso L. Ž.. Buvusio savininko J. Ž. mirties metų aplinkybė yra labai svarbi, nes daug atsakovo namų techninėje knygoje daromų įrašų buvo daromi po jo mirties.

381.7.

39Ieškovės teigimu, tvora yra ne žemės sklypo, o statinių priklausinys, todėl teismas netinkamai taikė daiktinės teisės normas ir nepagristai nepripažino, kad tvora skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. ieškovės gyvenamajam namui. Teismas klaidingai vertino ieškovės 1997 m. turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes ieškovei įsigijus žemės sklypą bei pagrindinį pastatą, ji įsigijo ir visus šiam pastatui priklausančius antraeilius daiktus, kartu ir tvorą. Be to, 1997 metais notarai neturėjo prieigos prie Nekilnojamojo turto registro, todėl šių įrašų ieškovės sutartyje nėra. Kiemo statinys - tvora buvo žemės sklypo ribose, tai atsispindi ir 1995 m. atliktuose žemės sklypo kadastriniuose matavimuose.

401.8.

41Ieškovė buvo pagrįstai įsitikinusi, kad įsigydama gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, įsigijo ir tvorą, esančią žemės sklypo plane, kuriai suteiktas unikalus numeris. Gyvenamojo namo priklausinys visus metus tarnavo ir skyrė gretimus kaimyninius sklypus.

421.9.

43Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas pažeidė CK. 4.46 straipsnio 3 dalį, nustatančią, jog sklypų ribas žyminčių bendrai naudojamų nekilnojamųjų daiktų vienas sklypo savininkas negali pašalinti arba pakeisti be kito savininko sutikimo. Atsakovas pasielgė savavališkai ir be jokių ieškovės leidimų ar sutikimų pašalino tvorą.

441.10.

45Nors tvora jau nugriauta, tačiau atsakovo pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše ji iki šiol užfiksuota. Atsakovas nevykdė pareigos nedelsiant pranešti apie statinio nugriovimą Valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir slaugų biurui ir užsakyti pakeitimus.

469.

47Atsakovas L. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

482.1.

49Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Priešingai, teismo sprendime yra pateikta įrodymų analizė, tačiau ji neatitinka ieškovės vidinio įsitikinimo. Teismas vertino ieškovės pateiktą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nėra nurodyta, kad ji nusipirko taip pat ir tvorą, VĮ „Registrų centras“ pažymėjimą, kur yra užfiksuota, kad ieškovei įregistruoti namų valdos statiniai (priklausiniai), be kita ko ir tvora, statyta 1995 m., ir įregistruota unikaliu Nr. ( - ), kadastrinių matavimų bylą, kur užfiksuota, jog tvoros plotas yra 22,50, be papildomų identifikacinių ženklų.

502.2.

51Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su jos žemės sklypo pakartotiniais matavimais, neva padarytų UAB „Geosoma“ klaidų. Apeliantė neatsižvelgia, kad atsakovo žemės sklypo ribų 2015 m. balandžio 22 d. paženklinimo parodymo akte Nr. AR-1041 ieškovė parašu patvirtino, kad su žemės sklypo ribomis sutinka. Pagal šį aktą nubraižytame plane aiškiai matyti, kad tvora yra ir buvo atsakovo žemės sklypo dalyje.

522.3.

53Apeliantės argumentai, kad ji nebuvo supažindinta su akto pagrindu nubraižytu atsakovo žemės sklypo planu, todėl neva žemės sklypo planas yra neteisingas, yra atmestini. Ieškovė neginčija įregistruotų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendimų. Atsakovo teigimu, ne ieškovė, o atsakovo pirmtakas buvo tvoros statytojas. Be to, įkaltas riboženklis, kuris skiria šalių sklypus tarp taškų 1-2, aiškiai žymi sklypo ribą, kurios ieškovė neginčija ir jį įkalus aiškiai buvo matyti, kad tvora yra atsakovo sklypo pusėje.

542.4.

55Atsakovo teigimu, teismas tinkamai įvertino apeliantės inventorinės bylos duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti ginčo tvoros priklausomybę. Apeliantei sunku pripažinti, kad vien tik ta aplinkybė, kad namo priklausiniu jai yra įregistruota tvora, t.y. įrašas pats savaime nepatvirtina, kad registras atliktas dėl ginčo tvoros. Pažymėtina, kad toks įrašas registre yra ir atsakovo dokumentuose, tačiau įvertinant visų dokumentų turinį akivaizdu, kad nugriauta tvora priklausė atsakovui. Teismas atsižvelgė ir įvertino, kad apeliantės dokumentuose buvo ir kita tvora, kuri yra išbraukta, o apeliantė nepaaiškino, kuri konkrečiai tvora, kur ji stovėjo. Apeliantė savo argumentus, neva išbraukta tvorelė yra kita tvorelė, nepagrįstai grindžia 2017 m. liepos 21 d. Savivaldybės administracijos raštu.

562.5.

57Atsakovas pažymi, kad buvusių žemės sklypo savininkų ( - ) prašymai pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis teisinės reikšmės neturi, kadangi riba tarp šalių žemės sklypų yra nustatyta, ji nekito.

582.6.

59Apeliantė nepagrįstai vertina liudytojus kaip suinteresuotus šios bylos baigtimi asmenis. Atsakovo teigimu, liudijant apie įvykius, kurie vyko prieš 50 metų, galima nežymiai klysti. Iš esmės prieštaravimų tarp liudijimo ir dokumentų nėra. Apeliantės nurodyti argumentai dėl Registrų centro duomenų įrašų, susijusių su ginčo tvora, nepaneigia minėtoje atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytų duomenų, kuriuos teismas detaliai išanalizavo. Argumentai dėl duomenų neteisėto prirašymo ar taisymų yra nepagrįsti, neįrodyti ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl turi būti atmesti.

602.7.

61Ieškovė nebuvo nuosekli, nurodydama tvoros vietą, nes teismo posėdžio metu aiškino, kad tvora yra jos sklypo dalyje, o apeliaciniame skunde vienu iš argumentų nurodo, kad tvora skiria sklypus, yra ant ribos, tačiau šią aplinkybę paneigia rašytiniai įrodymai (planas).

622.8.

63Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo pareigos pranešti apie nugriautą tvorą, ieškovės atlikti matavimai ties sklypo riba prie jos voljero teisinės reikšmės byloje neturi.

6410.

65Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

663.1.

67Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas jai neleido pasisakyti, sustabdė ją ir neleido klausti, todėl buvo sudarytos kliūtys tikrai situacijai ir faktams išsiaiškinti. Suinteresuoto asmens teigimu, teismas viso proceso metu užtikrino visoms šalims galimybę pasisakyti, liudininkai buvo išklausyti, jiems buvo užduodami klausimai, susiję su bylos dalyku. Teismas atsižvelgė į visus šalių prašymus ir juos objektyviai išnagrinėjo.

683.2.

69Bylą nagrinėjant teisme, šalys ne kartą buvo įpareigotos pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, teismas išaiškino įrodymų nepateikimo pasekmes. Apeliantė viso teisminio proceso metu turėjo galimybę įrodyti jos reikalavimų pagrįstumą, tvoros nuosavybės teisę, tačiau to nepadarė. Ieškovė negalėjo paaiškinti, kaip prižiūrėjo tvorą ar ją tvarkė, taip pat nepateikė jos ieškinį patvirtinančių įrodymų.

703.3.

71Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad VĮ Registrų centras galimai padarė klaidą, automatiškai perrašydamas informaciją iš atsakovo namų techninės inventorizacijos knygos. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Ieškovė nesikreipė į VĮ Registrų centras dėl galimos klaidos ištaisymo, taip pat neginčijo atsakovo nuosavybės teisės į tvorą įregistravimo, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad VĮ Registrų centras padarė klaidą, yra nepagrįstas.

72Teisėjų kolegija

konstatuoja:

73IV.

74Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7511.

76CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

77Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

7812.

79Ieškovė N. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovo L. T.. Ieškovės teigimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu padarė ieškovei žalą, t. y. atsakovas nugriovė tarp ieškovės ir atsakovo sklypų (( - ) ir ( - )) ieškovei priklausančią tvorą. Atsakovo teigimu, tvora priklauso jam, todėl, nugriaudamas tvorą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir ieškovei žalos nepadarė.

8013.

81Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas išardė ieškovei priklausančią tvorą. Teismo vertinimu, tvora buvo namų valdoje, esančioje ( - ), ką patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai.

8214.

83Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laiko, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir pateiktus įrodymus. Apeliantės teigimu, teismas nevertino ieškovės pateiktų žemės sklypo planų, kuriuose akivaizdžiai matosi tvora; paaiškinimų, ir archyvinių fotonuotraukų; UAB „Geosoma“, atlikusios žemės sklypo kadastrinius matavimus, rašytinių paaiškinimų dėl šios bendrovės padarytų klaidų. Teismas neteisingai įvertino atsakovo 2015 m. balandžio 22 d. paženklinimo–parodymo aktą Nr. AR-1041, padarydamas išvadą, jog, pasirašydama ant sklypo ribų 2015 m. balandžio paženklinimo–parodymo akto Nr. AR-1041 ir sutikdama su žemės sklypo ribomis, ieškovė turėjo matyti, kad tvora yra atsakovo sklype; ieškovės namų ( - ) techninės inventorinės bylos duomenis apie tvorą ir atsakovo žemės sklypo ( - ) preliminarius planus.

8415.

85Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kam nuosavybės teise priklauso nugriauta tvora, todėl šią teisiškai reikšmingą aplinkybę turėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas. Bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas nebuvo tvoros statytojai, namų valdas įsigijo jau su ginčo tvora, todėl byloje buvo būtina ištirti įrodymus (Nekilnojamojo turto registro duomenis, pirkimo–pardavimo sutartis, fotonuotraukas, liudytojų paaiškinimus bei kitus rašytinius įrodymus), kurie patvirtintų, kam nuosavybės teise priklauso nugriauta tvora.

8616.

871997 m. liepos 4 d. privačios žemės (miško) sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė N. Š. įsigijo 0,2254 kv. m žemės sklypą, esantį adresu ( - ). (2 t., b. l. 16–17), 1997 m. liepos 1 d. sutartimi tuo pačiu adresu nusipirko mūrinį gyvenamąjį namą su dviem priestatais, dviem rūsiais, lodžija, turintį bendro naudingo ploto 160,49 kv. m., mūrinį tvartą ir mūrinę viralinę (2 t., b. l. 19).

8817.

89VĮ Registrų centas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad įregistruoti ieškovei priklausantys namų valdos, esančios ( - ), statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora) (unikalus Nr. ( - )), pagalbinis pastatas tvartas (unikalus Nr. ( - )), pagalbinis pastatas – viralinė (unikalus Nr. ( - )). Kiemo statinys – tvora, kurios statybos metai nurodyti - 1995, įregistruota atskiru unikaliu Nr. ( - ), ir įregistruota gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), priklausiniu (1 t., b. l. 9-10). Namų valdos techninės apskaitos byloje yra nurodyta 1995 m. statybos tvora (t. 1, b. l. 12), sklypo išsidėstymo schemoje sutartiniais ženklais tvora pažymėta dvejose vietose, t. y. su atsakovo sklypu ( - ) besiribojanti ir su „U. N. žemės sklypu“ besiribojanti (1 t., b. l. 13, 2 t., b. l. 17).

9018.

912015 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas L. T. įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ) (1 t., b. l. 59–63). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui, adresu ( - ), nuosavybės teise įregistruoti pastatai: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, lauko virtuvė, kiti inžineriniai statiniai - lauko tualetas, šulinys, tvora, kurių statybos pabaigos metai 1968 (1 t., b. l. 62). Kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora) įregistruoti atskiru unikaliu Nr. ( - ), kuris yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), priklausinys.

9219.

93Namų valdos, esančios ( - ), techninės apskaitos byloje yra pažymėtos dvi skirtingų aukščių metalinio tinklo tvoros (1 t., b. l. 64–68), o sklypo išsidėstymo schemoje sutartiniais ženklais tvora pažymėta trijose sklypo pusėse, taip pat besiribojanti ir su ieškovės sklypu ( - ) (1 t. , b. l. 65). Tvorų statybos metai yra 1968, o inventorizacija atlikta 1973 m. (1 t., b. l. 67).

9420.

95Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nutarties 16–19 punktuose nurodytų rašytiniuose įrodymuose fiksuotų duomenų nėra galimybės nustatyti, kuriai šaliai nuosavybės teise priklausė(-o) tvora (tvoros), buvusi tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų. Nekilnojamojo turto registre kiemo statinys - tvora, esanti adresu ( - ), kuri yra 1995 metų statybos, ir kuri įregistruota atskiru unikaliu Nr. ( - ) kaip gyvenamojo namo priklausinys, nuosavybės teise įregistruota ieškovės vardu (1 t., b. l. 9–10). Namų valdos, esančios ( - ), ( - ), kadastro duomenų byloje yra įrašas apie 1995 m. statybos tvorą, kurios plotas 22,50 kv. m (1 t., b. l. 11–12). Tačiau šios tvoros vieta nėra pažymėta žemės sklypo ( - ) plane (1 t. b. l. 13). Atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, ( - ), tarp kurių ir kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskiru unikaliu Nr. ( - ) kaip gyvenamojo namo priklausinys, kurių statybos metai yra 1968 (1 t., b. l. 61–63). Namų valdos, esančios ( - ), techninės apskaitos byloje yra įrašas apie 1968 m. statybos inžinerinius statinius, tačiau iš nurodytų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti tvora (tvoros) stovėjo tarp šalių žemės sklypų, kuri buvo nugriauta. Pažymėtina, kad duoti išvadą dėl Nekilnojamojo turto registre atliktų įrašų apie kiemo statinius (tvoras), jų žymėjimo žemės sklypų schemose (planuose), t. y. paaiškinti, kuri konkreti tvora ir kurioje sklypo dalyje pažymėta, galėtų tik VĮ Registrų centras specialistai, įvertinę jų įmonėje esančių archyvinių bylų duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui priklausančių statinių kadastro byla buvo sudaryta 1989 metais, kai tuo tarpu ieškovės – 1998 metais, t. y. ieškovės duomenys apie statinius namų valdoje ( - ) užfiksuosi žymiai vėliau, todėl šie duomenys naujesni. Įvertinus aplinkybę, jog ieškovės tvora pastatyta 1995 metais, t. y. tais pačiais metais, kada buvo atlikti ieškovės žemės sklypo ( - ) kadastriniai matavimai, kai atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2015 m., darytina išvada, jog nustačius ieškovės žemės sklypo ribas 1995 metais, galimai ir buvo pastatyta ginčo tvora. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad tvora stovėjo ieškovės žemės sklype, šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo fotonuotraukomis, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (3.22.-V11)-3-714 (t. 2, b. l. 12-14). Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių ir ieškovės pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų teisingam bylos išsprendimui faktinių aplinkybių – ar 1995 m. statybos ieškovei priklausanti tvora (įregistruota atskiru unikaliu Nr. ( - )gyvenamojo namo priklausiniu, kurio unikalus Nr. ( - )) stovėjo tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, ir ar tai ta pati tvora, kurią nugriovė atsakovas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas išardė ieškovei priklausančią tvorą, padaryta neištyrus visų byloje pateiktų įrodymų, o tai sąlygojo CPK 183, 185 straipsnių pažeidimą.

96Dėl procesinės bylos baigties

9721.

98Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto ir teisės klausimus, todėl gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

9922.

100Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nustatyti, kam nuosavybės teise priklausė stovėjusi tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų tvora, reikalinga surinkti ir ištirti papildomus (naujus) įrodymus: iš VĮ Registrų centras išreikalaujant duomenis ir paaiškinimus apie ieškovės ir atsakovo statinių kadastro bylose atliktus įrašus apie tvoras, jų žymėjimą žemės sklypų schemose (planuose)); taip pat įvertinti ieškovės pateiktus įrodymus: fotonuotraukas, žemės sklypo schemas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. raštą Nr. (3.22.-V11)-3-714, o konstatavus, kad ginčo tvora nuosavybės teise priklausė ieškovei, nustatinėti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir ieškovės prašomos priteisti žalos dydį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių ir įrodymų, susijusių su prašomo priteisti nuostolių (žalos) dydžiu, be to, teismo sprendimą iš esmės motyvavo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, bet netyrė ir neanalizavo nugriautos tvoros priklausymą nuosavybės teise. Atsižvelgdama į visų šių aplinkybių ir teisinių išvadų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas laikyti, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė, t. y. nenustatyta reikšminga teisingam bylos išsprendimui faktinė aplinkybė – kam nuosavybės teise priklausė tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų stovėjusi tvora, kurią nugriovė atsakovas, kuri reikšminga sprendžiant dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

101Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

102Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

103Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

104Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė N. Š. ieškiniu (1 t., b. l. 3-6) prašė pripažinti atsakovo L. T.... 8. 2.... 9. Atsakovas L. T. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 50-56) nurodė, kad su... 10. 3.... 11. Atsiliepime į ieškinį suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu... 16. 5.... 17. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuose... 18. 6.... 19. Teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo vadovautis Kaišiadorių rajono... 20. 7.... 21. Teismas, pripažinęs, jog ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo žalą... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 24. 8.... 25. Apeliaciniu skundu ieškovė N. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 26. 1.1.... 27. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad pakeitus žemės sklypo kadastro... 28. 1.2.... 29. Teismas klaidingai vertino ieškovės namų techninės inventorizacijos bylą,... 30. 1.3.... 31. Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktus preliminarius planus ir... 32. 1.4.... 33. Teismas neįvertino Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų dokumentų, t. y.... 34. 1.5.... 35. Atsakovo teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad... 36. 1.6.... 37. Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus. Jie nepatvirtino tvoros... 38. 1.7.... 39. Ieškovės teigimu, tvora yra ne žemės sklypo, o statinių priklausinys,... 40. 1.8.... 41. Ieškovė buvo pagrįstai įsitikinusi, kad įsigydama gyvenamąjį namą ir... 42. 1.9.... 43. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas pažeidė CK. 4.46 straipsnio 3 dalį,... 44. 1.10.... 45. Nors tvora jau nugriauta, tačiau atsakovo pateiktame Nekilnojamojo turto... 46. 9.... 47. Atsakovas L. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti,... 48. 2.1.... 49. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.... 50. 2.2.... 51. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių... 52. 2.3.... 53. Apeliantės argumentai, kad ji nebuvo supažindinta su akto pagrindu... 54. 2.4.... 55. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai įvertino apeliantės inventorinės bylos... 56. 2.5.... 57. Atsakovas pažymi, kad buvusių žemės sklypo savininkų ( - ) prašymai... 58. 2.6.... 59. Apeliantė nepagrįstai vertina liudytojus kaip suinteresuotus šios bylos... 60. 2.7.... 61. Ieškovė nebuvo nuosekli, nurodydama tvoros vietą, nes teismo posėdžio metu... 62. 2.8.... 63. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo pareigos pranešti apie... 64. 10.... 65. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 66. 3.1.... 67. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas jai neleido pasisakyti, sustabdė... 68. 3.2.... 69. Bylą nagrinėjant teisme, šalys ne kartą buvo įpareigotos pateikti... 70. 3.3.... 71. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad VĮ Registrų centras galimai... 72. Teisėjų kolegija... 73. IV.... 74. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 75. 11.... 76. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 77. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 78. 12.... 79. Ieškovė N. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš... 80. 13.... 81. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių... 82. 14.... 83. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laiko, kad... 84. 15.... 85. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas,... 86. 16.... 87. 1997 m. liepos 4 d. privačios žemės (miško) sklypo pirkimo–pardavimo... 88. 17.... 89. VĮ Registrų centas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 90. 18.... 91. 2015 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas L. T. įsigijo... 92. 19.... 93. Namų valdos, esančios ( - ), techninės apskaitos byloje yra pažymėtos dvi... 94. 20.... 95. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nutarties 16–19 punktuose nurodytų... 96. Dėl procesinės bylos baigties... 97. 21.... 98. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto ir teisės... 99. 22.... 100. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nustatyti, kam nuosavybės... 101. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 102. Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 103. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą... 104. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....