Byla e2A-1423-230/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių taikymo ir pagal atsakovo Ž. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių taikymo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė DNB bankas, Lindorff Oy, uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“, išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė I. P. ieškinyje teismo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo Ž. P. kaltės, priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti nepilnamečio sūnaus J. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo Ž. P. nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui po 140 Eur nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teises į išlaikymui skiriamas lėšas, išlaikymui skiriamas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą priteisti nekilnojamuoju turtu, t. y. priteisiant 1/3 dalį buto, esančio ( - ), priteisti iš atsakovo Ž. P. įsiskolinimą už tris metus nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui, viso 5 033 Eur, ieškovei I. P. priteisti 2/3 dalis nekilnojamojo turto - buto, esančio ( - ), automobilį VW Golf, v/n ( - ) iš ieškovės I. P. atsakovui Ž. P. priteisti 233 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, atsakovui Ž. P. priteisti 1/3 dalį nekilnojamojo turto - buto, esančio ( - ), kreditorinius įsipareigojimus pagal 2004 m. liepos 13 d. kreditavimo sutartį, sudarytą su AB DNB bankas, palikti solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais, įsiskolinimus UAB „Marijampolės butų ūkis“ bei UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“, UAB „Sūduvos vandenys“ palikti solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais, įsiskolinimą Lindorff Oy palikti atsakovo asmeniniu įsipareigojimu.

82.

9Atsakovas Ž. P. priešieškinyje teismo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės I. P. kaltės, priteisti iš ieškovės I. P. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepilnamečio sūnaus J. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 100 Eur nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jo pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teises į išlaikymui skiriamas lėšas, indeksuojant išlaikymui skirtas lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti atsakovui Ž. P. ½ dalį buto, esančio ( - ), už automobilį VW Golf, v/n ( - ) kurį atsakovas pardavė už 150 Eur, priteisti ieškovei iš atsakovo 100 Eur kompensaciją, ieškovei I. P. priteisti bute esančius kilnojamuosius daiktus, kurių vertė 3 300 Eur, iš ieškovės už jai atitenkančius daiktus atsakovui priteisti 1 650 Eur piniginę kompensaciją, kreditorinius įsipareigojimus pagal 2004 m. liepos 13 d. kreditavimo sutartį, sudarytą su AB DNB bankas, ir skolą Lindorff OY palikti solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais, įsiskolinimus UAB „Marijampolės butų ūkis“ bei UAB Litesko filialui „Marijampolės šiluma“, UAB „Sūduvos vandenys“ palikti solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais tik tam laikotarpiui, kurį atsakovas gyveno bute ir naudojosi komunaliniais patarnavimais, o nuo 2015 m. balandžio mėnesio susidariusį įsiskolinimą palikti ieškovės asmenine skola kreditoriams.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką, sudarytą tarp I. P. ir Ž. P. nutraukė dėl atsakovo Ž. P. kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes, priteisė iš atsakovo Ž. P. ieškovei I. P. 1 000 Eur neturtinę žalą, nepilnamečio sūnaus J. P. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su motina I. P., priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 140 Eur nuo ieškinio padavimo (2016-04-29) iki vaiko pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teises į išlaikymui skiriamas lėšas, išlaikymui skiriamas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo įsiskolinimą už 13 mėnesių nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui, viso 1 820 Eur, padalino santuokoje įgytą turtą – ieškovei priteisė ½ dalį nekilnojamojo turto - buto, esančio ( - ), ir visus bute esančius kilnojamuosius daiktus, priteisė iš ieškovės atsakovui 100 Eur kompensaciją už bute esančius kilnojamuosius daiktus, priteisė atsakovui ½ dalį nekilnojamojo turto - buto, esančio ( - ), priteisė iš atsakovo ieškovei 350 Eur kompensaciją už parduotą automobilį VW Golf, v/n ( - ) kreditorinius įsipareigojimus pagal 2004 m. liepos 13 d. kreditavimo sutartį, sudarytą su AB DNB bankas, ir kreditoriui Lindorff Oy pripažino solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais, įsiskolinimus UAB „Marijampolės butų ūkis“, UAB „Litesko“, UAB „Sūduvos vandenys“ paliko solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais, priteisė iš atsakovo ieškovei 500 Eur žyminį mokestį ir valstybei – 50,40 Eur žyminį mokestį bei ir 5,90 Eur teismo pašto išlaidas, o iš ieškovės atsakovui 100 Eur advokato atstovavimo išlaidas, valstybei –10 Eur žyminį mokestį ir 5,90 Eur teismo pašto išlaidas.

144.

15Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir liudytojų parodymus, sprendė, kad dėl šeimos iširimo kaltas yra atsakovas, kadangi pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. girtavo, naudojo psichologinį smurtą. Ieškovė dėl atsakovo elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus – ji ir dabar labai išgyvena dėl šeimos iširimo, patirto pažeminimo, abu sutuoktiniai dirbo vienoje įmonėje, atsakovo girtavimo darbe atvejai buvo ne kartą fiksuojami, dėl ko ieškovė pergyveno, jautė gėdą ir pažeminimą. Ieškovei dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje ne kartą teko kviesti policiją. Nors atsakovas nesutinka, kad ieškovės sveikata pablogėjo dėl jo elgesio, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktą medicininę pažymą, kurioje teigiama, kad ieškovei diagnozuojamas vidutinio sunkumo depresinis epizodas, kraujotakos sutrikimas, o gydytis pradėjo nuo 2014 m. vasario 11 d. Ieškovės požiūris į šeimą yra rimtas, ji atsakingai prisiima atsakomybę už šeimą, siekė išlaikyti šeimoje gerus santykius, prioritetą teikdama savo šeimos poreikiams. Tuo tarpu atsakovas su šeima negyvena dar prieš civilinės bylos iškėlimą, yra abejingas buvusiai šeimai, tinkamai nesirūpino nepilnamečiu vaiku, neprisidėjo prie gyvenamojo būsto išlaikymo ir kt. Dėl šių priežasčių reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1 000 Eur neturtinę žalą ieškovei.

165.

17Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo priteisimo nekilnojamuoju turtu, teismas pažymėjo, jog atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dirba UAB „Eurokorma“, jo darbo užmokestis – 485 Eur. Vadinasi, yra reali galimybė mokėti vaikui išlaikymą pinigais. Atsakovas gali vykdyti savo pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą mokėdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti vaiko teisę į būstą, taigi tam nebūtina priteisti dalį išlaikymo jam priklausančiu turtu. Duomenų, kad atsakovas neturi galimybės mokėti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis ir ateityje tokios galimybės neturės, nėra. Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės teiginį, kad šiuo metu ji gali išlaikyti vaiką be atsakovo mokamo išlaikymo, nes ieškovė, kaip pati teigė, viena išlaiko butą, moka kreditą, susidaręs kredito įsiskolinimas, be to, yra ir ne vienas įsiskolinimas kitiems kreditoriams. Teismas sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad ieškovė disponavo atsakovo lėšomis, buvusiomis jo asmeninėje sąskaitoje. Iš į bylą pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad pinigai 2015-2016 m. nuo kortelės buvo nuimami nemažomis sumomis darbo laiku. Ieškovė, nors ir teigia, kad atsakovas nemokėjo vaikui išlaikymo, tačiau dėl tokio išlaikymo prisiteisimo ieškovė iki šios bylos nesikreipė į teismą, toks išlaikymas nebuvo priteistas. Šalys iki 2015 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl tikėtina, kad ir abiejų sutuoktinių pajamos buvo naudojamos bendrai. Duomenų, kad ieškovė būtų ėmusis kokių nors priemonių išsireikalauti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui byloje taip pat nėra. Dėl šių teismo nustatytų aplinkybių teismas ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo turtu atmetė.

186.

19Teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Abi šalys sutiko, kad nuo tada bendrų reikalų nebuvo, bendro ūkio nevedė ir pajamomis naudojosi kiekvienas atskirai. Todėl teismas laikė, kad būtent nuo to momento, kai atsakovas paliko šeimą – nuo 2015 m. balandžio mėnesio, jis neteikė sūnui išlaikymo. Todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2015 m. balandžio 1 d. po 140 Eur kas mėnesį iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2016-04-29: 140 Eur x 13 mėn. = 1 820 Eur.

207.

21Teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, atsižvelgė į abiejų šalių interesus ir vadovavosi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sutuoktiniai dirbo, gyveno ir kūrė savo buitį kartu, nesverdami kiekvienas savo indėlio į bendrą gyvenimą, nekaupė kiekvienas atskirai įrodymų. Teismas vadovavosi minėta prezumpcija, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Teismo nuomone, tai, kad su ieškove lieka gyventi vaikas, nėra svarbi aplinkybė, lemianti turto padalinimą nelygiomis dalimis, kitų svarbių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principų, ieškovė nenurodė. Ieškovės motyvas dėl jai teksiančio mažesnio kambario yra niekuo nepagrįstas, nes teismas, nustatydamas turto dalis, naudojimosi tvarkos nenustato. Tokiu būdu, padalinus butą, šalims išlieka teisė nusistatyti naudojimosi patalpomis tvarką. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją už ½ dalį buto, t. y. 7 500 Eur, todėl teismas netenkino atsakovo pasiūlyto buto padalinimo varianto.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

248.

25Apeliaciniu skundu ieškovė I. P. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą ir iš atsakovo Ž. P. ieškovei priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos dėl nutrūkusios santuokos kompensavimą, padalinant santuokoje įgytą bei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 2/3 dalis nekilnojamojo turto - buto, esančio ( - ), atsakovui priteisti 1/3 dalį nekilnojamojo turto - buto, esančio ( - ), įsiskolinimą nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui skaičiuoti už trijų metų laikotarpį bei iš atsakovo priteisti 5 033 Eur skolą, išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisti turtu, t. y. priteisiant 1/3 dalį buto, esančio ( - ), tokiu būdu išlaikymą turtu priteisti nuo ieškinio padavimo dienos (2016-05-01) iki 2019 m. gegužės 1 d., nustatant ieškovei uzufrukto teise valdyti turtą, priteistą nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261.1.

27Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 177-178 straipsniuose ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, ko pasėkoje buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės dėl ieškinio reikalavimų.

281.2.

29Nors teismas iš esmės pripažino bei sprendime nurodė visas aplinkybes, nurodytas ieškinyje, t. y. kad atsakovas išgėrinėjo, namuose buvo konfliktų, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies. Byloje esantys įrodymai – liudytojų P. P., A. P., A. G., M. A. parodymai, policijos informacija – nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, UAB „Mantinga“ pateikta medžiaga apie drausminių nuobaudų skyrimą atsakovui, duomenys apie ieškovės sveikatos būklę patvirtina, jog dėl šeimos iširimo kaltas yra atsakovas, o ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio patyrė neturtinę žalą, todėl teismas ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo turėjo tenkinti visa apimtimi.

301.3.

31Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo ir nenukrypo nuo lygių dalių principo, taip pat neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus. Gyvenant dviejų kambarių bute ir vaiko gyvenamąją vietą nustatant su ieškove, jai bei sūnui yra reikalinga didesnė gyvenamoji buto dalis, nei atsakovui. Nustačius, jog ieškovei tenka 2/3 dalys nekilnojamojo turto, bei siekiant nustatyti naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į didesniąją turto dalį, ieškovei tektų 18 kv. m patalpa, kas akivaizdžiai labiau užtikrintų tiek jos pačios, tiek ir nepilnamečio vaiko interesus. Be to, atsakovas jau ilgą laiką niekuo neprisideda prie kredito bankui mokėjimo. Ieškovės ir vaikų sumokėtos lėšos kredito už butą dengimui sudaro beveik 1/3 dalį visos buto vertės. Šis faktas taip pat leidžia teismui nukrypti nuo lygių dalių dalijant santuokoje įgytą turtą principo.

321.4.

33Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turtu. Nors teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dirba, gauna 485 Eur pajamas, tačiau iki bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje pabaigos 2017 m. vasario 22 d., nėra sumokėjęs jokių lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovas eilę metų nesirūpino savo vaiko interesais, poreikiais ir gyvenimo sąlygomis, tai nesikeičia ir šiuo metu. Neatmestina galimybė, jog praėjus teisminiam procesui atsakovas vėlgi vengs išlaikyti vaiką, kaip kad elgėsi nuo sūnaus gimimo. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuolat girtauja, triukšmauja, terorizuoja šeimą, gąsdina tiek ieškovę, tiek nepilnametį sūnų. Atsakovui taikytos administracinio poveikio priemonės, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas rodo, jog gyventi su juo vienoje gyvenamojo vietoje mažamečiam vaikui yra pavojinga, nes tokiu būdu yra traumuojama jo psichika, vaikas praranda saugumo jausmą, bijo nuolatinio triukšmavimo, psichologinio smurto.

341.5.

35Teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo terminą sumažino iki 2015 m. balandžio l d. Atsakovas savo banko kortele disponavo pats, kokias pinigų sumas jis iš sąskaitos išsiėmė, ieškovei nebuvo žinoma. Jeigu šalys iki 2015 metų balandžio l d. būtų vedę bendrą ūkį, jo išlaikymui būtų naudoję bendras lėšas bei gautas pajamas, tuo atveju 2015 m. kovo mėn. nebūtų susidaręs 1 400 Eur įsiskolinimas banko kredito dengimui, kurį naikindama ieškovė įnešė 1 400 Eur skolintų lėšų. Šalių pajamos bendroje sumoje 2014-2015 metais siekė apie 1 000 Eur. Šios lėšos buvo pakankamos pragyvenimui bei kredito įmokų mokėjimui, jeigu jos visos būtų buvę naudojamos šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimui. Tačiau atsakovas savo lėšų šeimai neskyrė, naudojo jas pats savo nužiūra, dėl ko susidarė dideli įsiskolinimai.

36IV.

37Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

399.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4110.

42Tarp sutuoktinių – šios bylos šalių, jiems nutraukiant santuoką, byloje buvo kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir kaltės, taip pat neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir sutuoktiniams priklausančių dalių nustatymo, išlaikymo, teiktino nepilnamečiam vaikui, dydžio ir jo formos bei išlaikymo įsiskolinimo, įsipareigojimų kreditoriams pobūdžio nustatymo.

4311.

44Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs sutuoktinių ginčą pagal ieškinyje ir priešieškinyje suformuluotus reikalavimus, abiejų sutuoktinių reikalavimus tenkino iš dalies. Šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą; nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui J., gimusiam ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 140 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą 1 820 Eur už 13 mėn., t. y. nuo to momento, kai šalys kartu nebegyveno; butą, esantį ( - ), padalijo lygiomis dalimis po ½ dalį; priteisė iš atsakovo ieškovei 350 Eur kompensaciją už parduotą automobilį, o iš ieškovės atsakovui – 100 Eur kompensaciją už ieškovei atitekusį bute esantį kilnojamąjį turtą; kreditorinius įsipareigojimus pripažino abiejų sutuoktinių solidariais įsipareigojimais.

4512.

46Su teismo sprendimu iš dalies nesutinka ieškovė, teigdama, kad priteistas neturtinės žalos dydis – 1 000 Eur nepagrįstai buvo sumažintas nuo prašyto priteisti – 3 000 Eur, kadangi pats teismas pripažino atsakovo kaltę ir neturtinės žalos padarymo faktą, tačiau nežinia kodėl ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino tik iš dalies. Taip pat teismas, padalindamas nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai nustatė sutuoktinių lygias dalis, nors su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, o atsakovas neprisidėjo prie kredito, panaudoto šiam butui įsigyti, grąžinimo. Mano, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui turėjo būti priteistas turtu, t. y. 1/3 atsakovui priteistino buto dalimi, o ne periodiniais mokėjimais, kadangi atsakovas ir anksčiau neprisidėjo prie išlaikymo, todėl ir toliau gali vengti jį mokėti. Ieškovė taip pat ginčija teismo išvadą dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, kadangi, jos nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad sutuoktiniai vedė bendrą ūkį iki 2015 m. balandžio 1 d., nes, jei jie būtų vedę bendrą ūkį, tuomet, atsižvelgiant į jų abiejų pajamas, nebūtų atsiradęs įsiskolinimas pagal kredito sutartį.

47Dėl neturtinės žalos dydžio

4813.

49CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą,

5014.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-113/ 2011).

5215.

53Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir konstatavo, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, t. y. ginčo dėl šių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo netinkamų ir neteisėtų veiksmų ir dėl to ieškovei atsiradusios neturtinės žalo fakto – nėra, tačiau ieškovė nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kadangi ji prašė priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, o buvo priteista tik 1 000 Eur.

5416.

55Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

5617.

57Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas jos dydį, faktiškai atsižvelgė į atsakovo girtavimą santuokos metu, į tai, kad ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio patyrė nemalonių išgyvenimų, jautė gėdą, pažeminimą, išgyvena dėl santuokos iširimo, ir tai atsiliepė jos sveikatos būklei ir todėl sprendė, kad šių ieškovės patirtų nepatogumų, išgyvenimų kompensavimui yra pakankama 1 000 Eur suma.

5818.

59Kolegija, įvertinusi aplinkybių visumą, taip pat sprendžia, kad teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama ir iš esmės nepažeidžia CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Sutuoktiniai santuokoje išgyveno pakankamai ilgą laiką (apie 20 metų), santuokoje gimė 3 vaikai, iš kurių du vaikus jau yra užauginę iki pilnametystės, vadinasi, anksčiau santuokoje būta tarpusavio supratimo ir bendrų pastangų saugoti šeimą, o atsakovo netinkamas elgesys – girtavimas tik paskutiniaisiais santuokos metais tapo nebeišsprendžiama problema. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, kadangi atsakovo gaunamos pajamos nedidelės, yra priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, taip pat išlaikymo įsiskolinimas, ieškovė nenurodė ir jokios realios turtinės žalos. Todėl nustatytas neturtinės žalos dydis laikytinas pagrįstu, sąžiningu, teisingu ir protingu, toks dydis taikomas ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2015).

60Dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo

6119.

62CK 3.123 straipsnyje nustatytas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveiktos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant šią normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009); vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010).

6320.

64Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; kt.).

6521.

66Tokiu būdu, remiantis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, vien tai, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad siekiant užtikrinti vaiko interesus, būtina nustatyti sutuoktinių bendro turto nelygias dalis. Pagrindinis ginčas kyla dėl sutuoktinių įgyto nekilnojamojo turto – buto padalinimo, ieškovei prašant paskirti jai 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį.

6722.

68Pažymėtina, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, po santuokos nutraukimo sūnus su ieškove lieka tame pačiame bute, kuriame jam yra užtikrinamos gyvenimo sąlygos, todėl jo interesai, taip pat teisė į gyvenamąją vietą nebus pažeista dalijant bendrą turtą lygiomis dalimis, o konkreti šio buto naudojimosi tvarka tarp sutuoktinių nėra nustatyta ir atsižvelgti į ieškovės argumentus, kad jiems turėtų būti paskirtas didesnis kambarys, nustatant sutuoktinių dalis nėra jokio pagrindo. Šiuo požiūriu vaiko interesų turėtų būti paisoma nustatant naudojimosi buto patalpomis tvarką, bet ne dėl šios priežasties sumažinant atsakovui priklausančią turto dalį, nes užtikrinti vaikui tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas yra abiejų tėvų pareiga.

6923.

70Kitos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nemokėjo ir nemoka kredito, panaudoto būstui įsigyti, nagrinėjamu atveju galbūt galėtų būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė šių ieškovės nurodomų faktų įrodytais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sutuoktiniai dirbo, gyveno ir kūrė savo buitį kartu, nesverdami kiekvienas savo indėlio į bendrą gyvenimą, nekaupė kiekvienas atskirai įrodymų. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas neprisidėjo ar mažesne dalimi prisidėjo prie dalintino turto įsigijimo, ir vien ieškovės paaiškinimo, jog atsakovas neprisidėjo prie kredito grąžinimo, nepakanka paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šios apeliantės nurodomos aplinkybės nesudarė teismui pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

71Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo turtu

7224.

73Ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio, t. y. po 140 Eur kas mėnesį iš kiekvieno tėvų, teismui priėmus sprendimą, neliko, nes atsakovas tokio priteisto išlaikymo dydžio nebeginčija. Ieškovė tik nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos reikalavimą priteisti sūnui išlaikymą atsakovui priklausančia turto dalimi – buto dalimi, kadangi teigia, jog atsakovas, nors ir gaudamas 485 Eur pajamas, bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių lėšų vaiko išlaikymui ir anksčiau juo nesirūpino, todėl mano, kad ir toliau vengs išlaikyti sūnų.

7425.

75CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu.

7626.

77Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Teismui parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir joje nurodyta praktika).

7827.

79Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

8028.

81Kadangi išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovui gaunant nuolatines pajamas išlaikymas periodinėmis išmokomis labiau užtikrins vaiko interesus. Ir atvirkščiai, priteisus išlaikymą turtu (buto, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiu sūnumi) dalimi, nesuteiks galimybių iš šio turto gauti pajamas, pvz. nuomojant, o tik padidins ieškovės išlaidas, išlaikant šį turtą, ir tuo pačiu apribos galimybes tinkamai patenkinti visus būtinus vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ir pačios ieškovės turtinė padėtis neleidžia, išlaikymą priteisus turtu, prisiimti dvigubos išlaikymo naštos. Tai patvirtina ir byloje nustatytas faktas, jog ieškovė siekdama įgyti teisę valdyti visą butą, pripažino, kad neturi galimybės atsakovui sumokėti 7 500 Eur kompensaciją.

8229.

83Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės nurodytus argumentus priteisti išlaikymą turtu dėl galimo atsakovo vengimo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovė, nors ir teigia, kad atsakovas nemokėjo vaikui išlaikymo, tačiau dėl tokio išlaikymo prisiteisimo ieškovė iki šios bylos nesikreipė į teismą, toks išlaikymas priteistas nebuvo, ginčas dėl išlaikymo dydžio ir jo formos išspręstas tik skundžiamu teismo sprendimu. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad šalys iki 2015 m. balandžio 1 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl preziumuotina, kad ir abiejų sutuoktinių pajamos tuo metu buvo naudojamos bendrai.

8430.

85Pažymėta, kad jeigu nevykdoma pareiga teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį. Taip pat atsakovui nevykdant išlaikymo pareigos išieškojimas gali būti nukreiptas į jam priklausančią turto dalį, tokiu būdu realiai užtikrinant vaiko poreikių patenkinimą.

8631.

87Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovo netinkamo elgesio (girtavimo, triukšmavimo), taip pažeidžiant vaiko interesus, negali būti svertu parenkant išlaikymo formą, kadangi išlaikymo paskirtis – užtikrinti lėšų gavimą, kuriomis turi būti tenkinami kasdieniniai vaiko poreikiai. Netinkamas atsakovo elgesys namuose gali būti kitokių poveikio priemonių objektu.

88Dėl išlaikymo įsiskolinimo

8932.

90Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė už laikotarpį nuo to momento, kai sutuoktiniai nebegyveno kartu (2015 m. balandžio 1 d.), iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. už 13 mėn. Ieškovė ginčija būtent šį teismo nustatytą sutuoktinių bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo faktą, teigdama, kad bendros lėšos ir pajamos nebuvo tvarkomos kartu, kadangi, jei jos būtų buvę bendros, jų būtų pakakę kredito įmokoms padengti, tačiau 2015 m. kovo mėn. buvo susidaręs 1 400 Eur kredito grąžinimo įsiskolinimas, kurį ji padengė pasiskolinusi lėšas.

9133.

92Nors ieškovė neigia bendro ūkio tvarkymo ir vedimo faktą sutuoktiniams dar gyvenant kartu, tačiau sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 straipsnis), o bendras sutuoktinių gyvenimas reiškia bendrą ūkio vedimą, bendrai panaudojant ir sutuoktinių santuokos metu gautas lėšas. Byloje nėra įrodymų, kad iki 2015 m. balandžio 1 d. sutuoktiniai būtų gyvenę skyrium, kas leistų nustatyti bendro ūkio tarp sutuoktinių nebuvimą.

9334.

94Ieškovės loginiai pamąstymai apie tai, kad, jei sutuoktinių lėšos būtų buvę tvarkomos bendrai, nebūtų atsiradęs kredito įmokų įsiskolinimas, tėra tik faktų interpretacija, tačiau ne įrodymas, kad sutuoktinis nors ir gyveno kartu, tačiau neprisidėjo prie bendro ūkio išlaidų.

9535.

96Atsižvelgiant į tai, išlaikymo įsiskolinimas pagrįstai priteistas tik nuo to momento, kai sutuoktiniai pardėjo gyventi skyrium ir nebevedė bendro ūkio. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje ir kartu nėra jokios būtinybės, to nenumato ir įstatymai, kad būtų fiksuojamas gautų lėšų panaudojimas ir renkami tai patvirtinantys įrodymai.

97Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

98Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo nekeisti.

99Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė I. P. ieškinyje teismo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo Ž.... 8. 2.... 9. Atsakovas Ž. P. priešieškinyje teismo prašė nutraukti santuoką dėl... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu... 14. 4.... 15. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir liudytojų parodymus,... 16. 5.... 17. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo priteisimo... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena nuo 2015 m. balandžio mėnesio.... 20. 7.... 21. Teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, atsižvelgė į abiejų šalių... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 24. 8.... 25. Apeliaciniu skundu ieškovė I. P. prašo pakeisti Marijampolės rajono... 26. 1.1.... 27. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 177-178... 28. 1.2.... 29. Nors teismas iš esmės pripažino bei sprendime nurodė visas aplinkybes,... 30. 1.3.... 31. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl... 32. 1.4.... 33. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo... 34. 1.5.... 35. Teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo terminą sumažino iki 2015 m.... 36. IV.... 37. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 39. 9.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. 10.... 42. Tarp sutuoktinių – šios bylos šalių, jiems nutraukiant santuoką, byloje... 43. 11.... 44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs sutuoktinių ginčą pagal... 45. 12.... 46. Su teismo sprendimu iš dalies nesutinka ieškovė, teigdama, kad priteistas... 47. Dėl neturtinės žalos dydžio ... 48. 13.... 49. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti... 50. 14.... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais,... 52. 15.... 53. Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo kaltę dėl... 54. 16.... 55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė... 56. 17.... 57. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos... 58. 18.... 59. Kolegija, įvertinusi aplinkybių visumą, taip pat sprendžia, kad teismo... 60. Dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo... 61. 19.... 62. CK 3.123 straipsnyje nustatytas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto... 63. 20.... 64. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių... 65. 21.... 66. Tokiu būdu, remiantis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, vien tai,... 67. 22.... 68. Pažymėtina, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove sutuoktiniams... 69. 23.... 70. Kitos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nemokėjo ir nemoka... 71. Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo turtu ... 72. 24.... 73. Ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio, t. y. po 140 Eur kas... 74. 25.... 75. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams... 76. 26.... 77. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių... 78. 27.... 79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas... 80. 28.... 81. Kadangi išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja... 82. 29.... 83. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės nurodytus... 84. 30.... 85. Pažymėta, kad jeigu nevykdoma pareiga teikti vaikui išlaikymą periodinėmis... 86. 31.... 87. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovo netinkamo... 88. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ... 89. 32.... 90. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus... 91. 33.... 92. Nors ieškovė neigia bendro ūkio tvarkymo ir vedimo faktą sutuoktiniams dar... 93. 34.... 94. Ieškovės loginiai pamąstymai apie tai, kad, jei sutuoktinių lėšos būtų... 95. 35.... 96. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo įsiskolinimas pagrįstai priteistas tik nuo... 97. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 98. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo... 99. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....