Byla 3K-3-491/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Juozo Šerkšno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui P. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo skolos priteisimo, turto padalijimo; trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė – išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo kriterijų ir nukrypimo nuo dalytino sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kriterijų aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Ieškovė ieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti dukteriai iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt mėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji sulauks pilnametystės. Paskirti ieškovę priteisto dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo dukters išlaikymo skolą už trejus metus, iš viso – 14 400 Lt; 5) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise vieno kambario butą su rūsiu (duomenys neskelbtini); 6) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę SEAT IBIZA (valst. Nr. CJA 164); 7) priteisti ieškovei 69 200 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; 8) palikti ieškovei ikisantuokinę „B.“ pavardę.

6Atsakovas priešieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 2) priteisti dukteriai iš atsakovo išlaikymą po 200 Lt mėnesinėmis išmokomis. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) priteisti dukteriai iš atsakovo išlaikymo skolą už trejus metus, iš viso – 7200 Lt; 4) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise vieno kambario butą (duomenys neskelbtini); 6) priteisti atsakovui iš ieškovės 12 200 Lt kompensaciją už 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė; 7) priteisti ieškovei automobilį SEAT IBIZA.

7Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 1993 m. gegužės 28 d. Santuokoje 1994 m. balandžio 14 d. gimė duktė M. K. Ji yra neįgali ir gauna kas mėnesį 750 Lt neįgalumo pašalpą. Be to, 2008 m. sausio 15 d. patyrė traumą eismo įvykio metu ir dėl to buvo ne kartą gydyta. Atsakovas taip pat yra neįgalus. Jam nustatytas 20 proc. netekto darbingumo lygis. 1997 metais šalys ieškovės vardu įsigijo automobilį. Jis už 700 Lt parduotas į metalo laužo supirktuvę, bet jo teisinė registracija nepanaikinta. Iki 2004 metų šeima gyveno atsakovo motinos bute (motinai priklausančioje namo dalyje). Apie 2004 metus atsakovas pradėjo keistai elgtis, nepažindavo artimųjų, ieškovės su dukterimi neįsileisdavo į namus. Dėl to ieškovė iškvietė medicininę pagalbą. Atsakovas buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Ieškovė 2004 m. birželio–liepos mėn. išėjo su dukterimi iš namų ir apsigyveno išnuomotame bute. Atsakovas, mirus motinai, pagal 2005 m. kovo 22 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą paveldėjo gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Šį turtą atsakovas pardavė 2007 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Šalys 2005 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 10,43 kv. m butą (duomenys neskelbtini) (butas įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu). Jame gyvena ieškovė su dukterimi. Atsakovas 2007 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 175 000 Lt įsigijo trijų kambarių 49,83 kv. m butą (duomenys neskelbtini) (butas įregistruotas atsakovo vardu). Šalys kreditorių neturi. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kiek šeima buvo sukaupusi santaupų. Atsakovas teigė, kad jis ir ieškovė santaupų neturėjo, nes pajamos buvo nedidelės. Ieškovės mėnesio pajamos yra apie 780 Lt, atsakovo – apie 700 Lt.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo, ieškovei paliko ikisantuokinę „B.“ pavardę; 3) nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisė dukteriai iš atsakovo išlaikymą po 300 Lt mėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2009 m. spalio 2 d.) iki jos pilnametystės; 5) priteisė dukteriai iš atsakovo 10 800 Lt išlaikymo skolos už trejus metus (nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2009 m. spalio 2 d.); 6) pripažino atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini); 7) priteisė ieškovei vieno kambario butą su rūsiu (duomenys neskelbtini); 7) priteisė atsakovui iš ieškovės 12 200 Lt kompensaciją už 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini); 8) paliko ieškovei jos vardu registruotą automobilį; 9) priėmė ieškovės atsisakymą 29193 Lt dalies ieškinio ir dėl šios dalies bylą nutraukė; 10) priėmė atsakovo atsisakymą priešieškinio dalies dėl išlaikymo jam priteisimo ir dėl šios dalies bylą nutraukė.

10Dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Teismas sprendė, kad sutuoktinių gyvenimas iširo dėl abipusės kaltės, nes: šeiminis gyvenimas nutrūko 2004 metų vasarą; nė vienas iš sutuoktinių nesiekė išsaugoti šeimos; ieškovė išėjo iš namų ir apsigyveno kitur, slėpdama informaciją nuo sutuoktinio apie savo gyvenamąją vietą, atsisakė bendrauti, nes jai atsakovo elgesys atrodė keistas dėl ligos; nors teismui nurodė, kad bijojo atsakovo elgesio, bet paskutinio teismo posėdžio metu patvirtino, kad kas savaitę lankydavosi atsakovo namuose, juos aptvarkydavo, išskalbdavo drabužius; atsakovas nepaneigė ieškovės aiškinimų, kad jis su ja elgėsi netinkamai, neįleido į namus. Teismas padarė išvadą, kad pagrindine santuokos iširimo priežastis – skirtingas šalių požiūris sprendžiant atskiras problemas, skirtingi charakteriai, nebegalėjimas ir nenoras šiuos požiūrius suderinti (pagalbos vienas kitam stoka esant sunkesniems gyvenimo tarpsniams (ligos metu), atsakovo neįleidimas ieškovės į namus, nebūtų istorijų pasakojimas nepilnametei dukteriai).

11Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo. Dėl dukters gyvenamosios vietos šalių ginčo nebuvo. Atsižvelgęs į tai, kad šalys per mėnesį gauna pajamų po apie 700–800 Lt, teismas padarė išvadą, kad dukters poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, jog iš valstybės jai skiriama apie 750 Lt neįgalumo pašalpos, tėvų dukteriai teikiamas išlaikymas neturėtų viršyti 800 Lt (1 MMA). Teismas nurodė, kad dukteriai išlaikyti ieškovė turi skirti 500 Lt, atsakovas 300 Lt. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad atsakovas yra nedarbingas, jo gaunamos pajamos – tai invalidumo pensija, kitų pajamų jis negauna (ieškovė neįrodė, kad atsakovas gauna pajamų iš buto (duomenys neskelbtini), turi tik po motinos mirties paveldėto turto. Ieškovė yra darbinga, ji 2008–2009 metais dirbo keliose darbovietėse, gavo darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad nors dukteriai išlaikyti bus skiriama atsakovo invalidumo pensija ir jam pragyventi liks apie 400 Lt, bet atsakovas turi vertingesnį turtą – trijų kambarių butą, todėl gali rasti būdų išlaikyti dukterį iki ji sulauks pilnametystės, mokant jai kas mėnesį po 300 Lt. Nustatęs tokį periodiškai teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į tai, kad dėl išlaikymo skolos laikotarpio šalių ginčo nėra, teismas sprendė, kad atsakovo skola dukteriai išlaikyti už 36 mėnesius yra 10 800 Lt.

12Dėl turto padalijimo. Dalydamas santuokoje įgytą turtą, teismas nurodė, kad abiejų sutuoktinių vardu registruoto buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 24 400 Lt, atsakovo vardu registruoto buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 116 000 Lt. Santuokos metu ieškovės vardu įgytas ir įregistruotas automobilis santuokos nutraukimo dieną yra parduotas. Teismas pripažino, kad butas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes jį atsakovas už 175 000 Lt įgijo panaudodamas asmeninius paveldėtus pinigus (168 738 Lt gautus pardavus po motinos mirties paveldėtas namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis). Be to, teismas pabrėžė, kad atsakovas 2007 m. balandžio 11 d. gavo 5913 Lt kompensaciją už valstybės išperkamą žemę ir dalį kainos sumokėjo grynaisiais pinigais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytas butas įregistruotas atsakovo vardu be nuorodos, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovei tenka pareiga nuginčyti, kad šis turtas yra ne asmeninė, bet bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad butui (duomenys neskelbtini) pirkti atsakovas panaudojo 40 007 Lt šeimos santaupų, nes ieškovė neįrodė, jog, gyvendamos santuokoje, šalys sutaupė tiek lėšų. Kitą butą (duomenys neskelbtini) teismas laikė bendrąja jungtine nuosavybe, jį padalijo priteisdamas natūra visą ieškovei, o atsakovui iš jos priteisė kompensaciją, lygią 1/2 buto dalies vertei – 12 200 Lt. Ieškovės reikalavimo nukrypti nuo dalijamo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir paskirti jai didesnę buto dalį teismas netenkino, nes atsakovas yra nedarbingas (darbingumas 20 proc.), ieškovė – darbinga, neturi sveikatos problemų, gali savimi pasirūpinti ir ateityje įgyti vertingo turto. Atsakovo tokia galimybė apribota. Tai, kad ieškovė lieka gyventi su sveikatos problemų turinčia dukterimi, buvo sprendžiama priteisiant išlaikymą dukteriai, todėl į šią aplinkybę teismas nebeatsižvelgė dalydamas sutuoktinių bendrą turtą. Be to, atsakovas teisme paaiškino, jog jis niekada neprieštaravo, kad šeima gyventų ir jo asmeninės nuosavybės teise turimame bute. Taigi teismas atmetė ieškinio dalį dėl atsakovui tenkančios 1/2 dalies buto (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei. Atsižvelgęs į tai, kad automobilio nėra, likusi tik teisinė registracija, teismas automobilį paliko ieškovei, nes jis registruotas jos vardu.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą iš dalies patenkino: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą ir sumažino atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją už 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) iki 5500 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, susijusiais su šalių nepilnametės dukters išlaikymo dydžio nustatymu bei buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe. Kauno apygardos teismas pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui iš ieškovės 12 200 Lt kompensaciją, neišsiaiškino tikrosios buto vertės. Apeliacinės instancijos teisme naujai pateikto įrodymo (turto vertinimo ataskaitos) pagrindu teismas nustatė, kad buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 11 000 Lt, todėl atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją sumažino iki 5500 Lt.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutarties dalis dėl išlaikymo dukteriai priteisimo ir kompensacijos už tenkančią turto dalį priteisimo: 1) dukteriai M. K. priteisti iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt mėnesinių išmokų; 2) kasatorei iš atsakovo priteisti 36 340,4 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią kasatorės dalį padalijus sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl nepilnametės dukters išlaikymo dydžio. Teismai neteisingai nustatė iš atsakovo dukteriai išlaikyti priteistiną mėnesinį 300 Lt dydį, nes neatsižvelgė į tai, kad, kasatorės tvirtinimu, atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė negu jos – atsakovas vienas turi trijų kambarių butą, o kasatorė – tik 9,95 kv. m ploto bendrabučio tipo kambarį be patogumų.
  2. Teismų nustatytas dukters išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir neatitinka būtinųjų bei specialiųjų dukters poreikių. Teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą kriterijų vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti aiškinimo ir taikymo praktiką.
  3. Valstybės skiriama neįgalumo pensija negali būti siejama su atsakovo pareigos išlaikyti vaiką sumažinimu. Teismas, spręsdamas dėl neįgalaus vaiko išlaikymo dydžio, turi atsižvelgti į neįgalumo pobūdį ir lygį, neįgalaus vaiko sveikatos priežiūros paslaugų, medicininės ir socialinės reabilitacijos bei aplinkos pritaikymo būtinas išlaidas. Kasatorė nurodo, kad dukteriai išlaikyti būtinas 500 Lt dydis teiktinas iš atsakovo. Taip būtų užtikrinti bent minimalūs dukters poreikiai.
  4. Vertinant tėvų turtinę padėtį, būtina įvertinti ir tai, kokių priemonių ėmėsi kiekvienas iš tėvų, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasatorės tvirtinimu, atsakovas objektyviai pajėgus teikti didesnį negu priteisė teismai išlaikymą dukteriai (turi nekilnojamojo turto, gauna pajamų iš šio turto nuomos, taip pat pensiją).
  5. Bylą nagrinėję teismai nesirėmė orientaciniu išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijumi – CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimalia vieno mėnesio išlaikymo verte (1 MMA – 800 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).
  6. Teismai neatsižvelgė į prioritetinės nepilnamečio vaiko interesų apsaugos principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
  7. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismai pažeidė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes santuokos metu atsakovo įgytą butą (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovo asmenine nuosavybe tik remdamiesi šio turto registracija atsakovo vardu ir atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo faktu įsigyjant nurodytą butą.
  8. Kasatorė nurodo, kad ji byloje įrodinėjo, jog iš atsakovo butui (duomenys neskelbtini) pirkti sumokėtos 175 000 Lt kainos panaudota 40 007 Lt bendrų šeimos pinigų, ir prašė šią sumą jai priteisti, nes su ja lieka gyventi nepilnametė neįgali duktė. Kasatorė atkreipė dėmesį į tai, kad jos iš atsakovo prašoma priteisti 40 007 Lt suma turėjo būti sumažinta jai priteisto kito viso buto (duomenys neskelbtini) tenkančios atsakovo dalies verte (3666,66 Lt).
  9. Teismai netinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 1 punktą, nes pagal nurodytą normą ne ji turi įrodinėti lėšų panaudojimą turtui įsigyti, bet atsakovas turi paneigti CK 3.88 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Atsakovas Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytais įrodymais nepagrindė ir neįrodė, kad 40 007 Lt buvo jo asmeninės lėšos, todėl ši suma sumokėta iš bendrų santuokinių lėšų, t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nepaneigta.
  10. Spręsdami buto (duomenys neskelbtini) padalijimo klausimą teismai turėjo atsižvelgti į CK 3.123 straipsnyje nustatytus nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir atsakovui iš kasatorės priteisti 1/3 dalies turto kompensaciją, t. y. 3666,66 Lt. Be to, turto padalijimo būdas ir proporcijos turi reikšmės nepilnamečio vaiko interesams, todėl teismai turėjo būti aktyvūs, spręsdami šį klausimą (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., byla Nr. 3K-3-98/2007).
  11. Dėl nepilnamečio vaiko teisės į būstą pažeidimo. Atsižvelgiant į atsakovui tenkantį būstą – trijų kambarių butą, buvusios kasatorės ir atsakovo šeimos nariams teismo sprendimų pagrindu sukurtos nelygiavertės sąlygos, pažeista šalių interesų pusiausvyra. Nepilnametė neįgali duktė palikta be tinkamo gyvenamojo būsto ir neužtikrintos normalios gyvenimo sąlygos, nes jos gyvenamoji vieta nustatyta su motina (kasatore) bendrabučio tipo 9 kv. m bute (duomenys neskelbtini) su bendra viso aukšto gyventojams virtuve ir sanitariniu mazgu bei dušu. Toks butas nepritaikytas neįgalios dukters poreikiams.
  12. Kasatorė nurodo, kad dukters teisė į būstą turėjo būti užtikrinta dalijant bendrabučio tipo kambarį (duomenys neskelbtini) nelygiomis dalimis – kasatorei paskiriant 2/3 dalis, atsakovui – 1/3 dalį buto. Be to, kasatorės teigimu, jai iš atsakovo turėjo būti priteista 40 007 Lt kompensacija už jam tenkantį trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini).

16Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi šį atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakė priimti, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

17Teisėjų kolegija konstatuoja:

18V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų

20Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nustatė nepagrįstą iš atsakovo priteistiną nepilnametės dukters išlaikymo dydį.

21Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuoja CK 3.192–3.204, 3.208 straipsniai. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinti išlaikymo dydžio kriterijai. Juos ir iš jų išplaukiančius kitus išlaikymo dydžio kriterijus nuosekliai plėtoja kasacinis teismas, aiškindamas tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuojančias teisės normas.

22Kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti klausimu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. A. L., byla Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., byla Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006).

23Iš kasatorės apskųstų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, nustatydami iš atsakovo nepilnametei dukteriai priteistino išlaikymo dydį, pirmiausia vertino dukters poreikius. Iš teismų nustatytų aplinkybių ir teisinės argumentacijos galima daryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai nustatė bendruosius ir specialiuosius bylos šalių nepilnametės dukters poreikius. Byloje nustatyta, kad šalių duktė nuo gimimo neįgali, turi sunkių sveikatos sutrikimų, 2008 metais pateko į eismo įvykį ir patyrė rimtų sužalojimų, sukėlusių ilgalaikių padarinių jos sveikatai (patirta stuburo trauma). Dėl to dukteriai būtina nuolatinė priežiūra. Kasatorė dukters išlaikymui kas mėnesį skiria 1357 Lt. Teismai nustatė, kad nepilnametės dukters specialiesiems poreikiams tenkinti ji gauna 750 Lt valstybės paramą. Tačiau teismai taip pat nustatė, kad, be valstybės teikiamos paramos, dukters minimaliems poreikiams užtikrinti jai būtina skirti 800 Lt išlaikymą bendrai iš abiejų tėvų. Nustatydami nurodyto nepilnametės dukters išlaikymo dydžio paskirstymo proporcijas kasatorei ir atsakovui, teismai įvertino tokius šių asmenų turtinės padėties rodiklius: abiejų jų gaunamos pajamos yra panašios (kasatorės – 780 Lt darbo užmokestis, atsakovo – 720 Lt invalidumo (netekto darbingumo) pensiją); dalijant santuokoje įgytą turtą kasatorei paskirtas visas bendrabučio tipo butas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 11 000 Lt; atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 116 000 Lt. Byloje taip pat buvo įvertintos kasatorės ir atsakovo galimybės dirbti bei gauti darbinių pajamų, taip pat šių asmenų sveikatos būklė: nustatyta, kad kasatorė yra darbinga, geba dirbti keliose darbovietėse; atsakovas, priešingai, darbinių pajamų negauna, nedirba, yra neįgalus, jam nustatytas tik 20 proc. darbingumas. Iš to matyti, kad, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, teismai nesusiejo nepilnametės dukters specialiesiems poreikiams tenkinti gaunamos valstybės pašalpos su tėvų (konkrečiai – atsakovo) pareiga materialiai išlaikyti dukterį ir valstybės teikiamos paramos dukteriai suma nemažino iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai paskirstė šalių pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukterį dalis proporcingai jų turtinei padėčiai, sveikatos būklei ir galimybei ateityje uždirbti ir gauti pajamų. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų kasatorei nustatyta pareiga materialiai prisidėti prie dukters išlaikymo 500 Lt, o atsakovui – 300 Lt suma, atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Nors kasatorė ir kasaciniame skunde reikalauja nustatyti didesnį išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui 500 Lt periodinėmis išmokomis, bet iš bylos duomenų matyti, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių didesnį kaip 800 Lt abiejų tėvų bendrai dukteriai teiktiną išlaikymo dydį. Kita vertus, kasatorė nurodo, kad teismai neatsižvelgė į teismų praktikoje formuojamą 800 Lt minimalų išlaikymo dydį, kaip vieną iš išlaikymo kriterijų, bet būtent nurodytą dydį nagrinėjamoje byloje teismai pripažino pagrindu, nuo kurio apskaičiavo iš atsakovo priteistiną dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis. Taigi, įvertinusi nurodytas teismų byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus ir teisingai nustatė 300 Lt išlaikymo dydį, priteistiną iš atsakovo nepilnametei dukteriai išlaikyti.

24Dėl turto pripažinimo asmeninime sutuoktinio nuosavybe

25Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai butą (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, todėl pažeidė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, taip pat netinkamai paskirstė nuosavybės rūšies įrodinėjimo naštą šalims.

26Pasisakydama nurodytu klausimu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, dalijant turtą, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, turi būti sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.118 straipsnyje nustatytą turto balanso sudarymo ir jo pagrindu turto padalijimo veiksmų eiliškumą, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia būtina nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Materialiosios teisės normose, įtvirtinančiose įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nustatyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, jeigu nuginčijama sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.

27Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes butas įregistruotas 2007 m. rugpjūčio 23 d. jo vardu nenurodant, jog tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas nurodytą butą pirko jam ir kasatorei faktiškai kartu nebegyvenant (2004 metais kasatorė su dukterimi išsikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo šiam gulint ligoninėje iš atsakovo motinos būsto, kuriame šeima iki tol kartu gyveno). Be to, byloje nustatyta, kad ginčo butui pirkti atsakovas panaudojo lėšas, gautas pardavus po jo motinos mirties paveldėtą namo ir žemės sklypo dalį (168,738 Lt), bei kompensaciją, gautą už valstybės išperkamą žemę (5913 Lt). Pažymėtina, kad teisę į nurodytą kompensaciją atsakovas taip pat paveldėjo po motinos mirties (2005 m. kovo 22 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą). Kasacinis teismas yra saistomas šių teismų nustatytų aplinkybių, todėl kasacinio skundo argumentus ir ginčo teisinius santykius kvalifikuoja pagal nurodytas aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

28CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-491/2009). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad po motinos mirties atsakovo paveldėtas nekilnojamasis turtas ir lėšos tapo jo asmenine nuosavybe, nes atsakovo motinos testamente nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn kasatorės ir atsakovo nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi byloje esant nustatytam faktui, kad butą (duomenys neskelbtini) atsakovas įgijo už paveldėtas asmenines lėšas ir lėšas, gautas pardavus paveldėtą asmenine nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą, ir nustačius, jog ginčo buto įgijimo metu atsakovas buvo aiškiai išreiškęs valią įgyti jį asmeninėn nuosavybėn, laikytina, kad teismai pagrįstai nurodytą butą kvalifikavo kaip asmeninę atsakovo nuosavybę (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Dėl to nagrinėjamu atveju nesant nė vieno iš CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį Nekilnojamojo turto registre ir esant aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti ginčo butą asmenine atsakovo nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, visetui, negalima remtis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, bet reikia įrodyti, kad ginčo turtas buvo įgytas bendrai (CK 3.90 straipsnis).

29Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, sprendžiant asmeninės sutuoktinių nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimą (CK 3.90 straipsnis)

30Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-491/2009).

31Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nėra nė vienos ginčo buto įregistravimo sąlygos, patvirtinančios šio turto, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, statusą. Kasatorė bylos nagrinėjimo metu rėmėsi santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), nors CK 3.88 straipsnio 2 dalies nuostata šiuo atveju netaikytina, todėl kasatorė turėjo į bylą pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog šis turtas buvo įgytas bendrai su atsakovu, bet ne jo asmeninėn nuosavybėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė tiesiog rėmėsi santuokoje įgytų lėšų bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis: turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nagrinėjamoje byloje kasatorė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo butą įsigijo už bendras lėšas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės kasacinio skundo argumentai, jog bylą nagrinėję teismai, netinkamai taikydami teisės normas ir vertindami byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nepripažino ginčo buto kasatorės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe ir nepriteisė jai iš atsakovo 40 007 Lt kompensacijos už buto (duomenys neskelbtini) dalį, yra nepagrįsti.

32Dėl bendrosios jungtinės kasatorės ir atsakovo nuosavybės padalijimo

33Kasatorė teigia, kad teismai neteisingai nustatė lygias dalijamo kito buto (duomenys neskelbtini), kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalis, ir prašo pakeisti šio dalytino buto dalis: kasatorei paskirti 2/3 dalis, atsakovui – 1/3 dalį ir, visą butą natūra priteisus kasatorei, atsakovui iš jos priteisti 1/3 buto dalies kompensaciją, lygią 3666,66 Lt.

34Sutuoktinių bendro turto dalių klausimas reglamentuojamas CK 3.117 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Nukrypimo nuo nurodyto principo kriterijų pavyzdinis sąrašas išdėstytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tokie kriterijai yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės. Iš CK 3.123 straipsnio 2, 3 dalių galima daryti išvadą, kad dar vienas kriterijus, reikšmingas nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra vieno sutuoktinio veiksmai, kuriais sumažinta bendro turto vertė arba dėl kurių negauta atitinkamų šeimos pajamų. Nagrinėjamos bylos aplinkybių aktualios kasacinės praktikos kontekste kasacinis teismas yra konstatavęs, kad santuokos iširimas dėl vieno sutuoktinio kaltės, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina (atsižvelgiant į tai, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam išlaikyti mokama gana didelė periodinė išmoka) nėra tos įstatyme išvardytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., byla Nr. 3K-3-82/2011). Dėl vaikų interesų, kaip kriterijų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pažymėtina, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Be to, įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su kasatore, atsižvelgdama į nepilnametės šalių dukters sveikatos būklę, taip pat atsakovo sveikatos būklę, kasatorės ir atsakovo gaunamas pajamas, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį bei vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nepilnametės dukters interesai, taip pat teisė į gyvenamąją vietą nebūtų pažeista, padalijant šalių butą lygiomis dalimis, juolab kad visas butas (duomenys neskelbtini) natūra priteisiamas kasatorei. Taigi byloje nenustačius realaus poreikio nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė nurodyto dalytino buto lygias dalis šalims ir, priteisę visą butą natūra kasatorei, atsakovui iš jos priteisė 1/2 dalies buto vertės kompensaciją, lygią 5500 Lt. Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, susijusius su tariamu šalių nepilnametės dukters teisės į būstą pažeidimu ir neva nepagrįsto teismų atsisakymo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalijant bylos šalių bendrą turtą.

35Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų ir nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

36Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apskųsta nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1dalies 1 punktas).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Kasaciniame teisme patirta 40,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės R. K. ( - ) 40,55 Lt (keturiasdešimt litų 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė – išlaikymo nepilnamečiam vaikui... 5. Ieškovė ieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl... 6. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti santuoką dėl... 7. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį ir... 10. Dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Teismas sprendė, kad sutuoktinių... 11. Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir... 12. Dėl turto padalijimo. Dalydamas santuokoje įgytą turtą, teismas nurodė,... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010... 16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, bet Lietuvos... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 18. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų... 20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nustatė... 21. Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuoja CK... 22. Kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti klausimu kasacinis teismas yra... 23. Iš kasatorės apskųstų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 24. Dėl turto pripažinimo asmeninime sutuoktinio nuosavybe... 25. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad bylą nagrinėję teismai... 26. Pasisakydama nurodytu klausimu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, dalijant... 27. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo butas yra asmeninė... 28. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra... 29. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, sprendžiant asmeninės sutuoktinių... 30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio... 31. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nėra nė vienos ginčo buto... 32. Dėl bendrosios jungtinės kasatorės ir atsakovo nuosavybės padalijimo... 33. Kasatorė teigia, kad teismai neteisingai nustatė lygias dalijamo kito buto... 34. Sutuoktinių bendro turto dalių klausimas reglamentuojamas CK 3.117... 35. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie... 36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Kasaciniame teisme patirta 40,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 41. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...