Byla 2S-16-194/2013
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6889-772/2012 pagal ieškovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams UAB ,,Šiaulių būstas“, UAB ,,Pastatų priežiūros tarnyba“ ir trečiajam asmeniui AB ,,Šiaulių energija“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo L. S. pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui ieškinį, prašydamas panaikinti 2012-06-29 sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB ,,Šiaulių būstas“ ir UAB ,,Pastatų priežiūros tarnyba“, kaip neteisėtą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4Ieškovų įgaliotas asmuo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad jų nuomone esamoje situacijoje svarbiausia yra užtikrinti viešojo intereso apsaugą, apsaugoti konstitucines gyventojų teises į saugias gyvenimo sąlygas, sveikatą, saugių paslaugų gavimo galimybę, bei nesukeltų jiems ekonominės žalos ypač, kai šiuo metu Lietuvoje yra akivaizdus ekonominis sunkmetis. Teigė, kad šios priemonės būtinumas sąlygotas ir siekiant tinkamai pasiruošti šildymo sezonui, kuris gali bet kuriuo momentu prasidėti atsižvelgiant į oro sąlygas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi (33,34 b. l.) ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, nenurodė motyvų, kad priėmus ieškovams palankų sprendimą, sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą. Teismas taip pat pažymėjo, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Teismo nuomone, tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jomis siekiamiems tikslams.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovų atstovė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6889-772/2012 ir išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą iš esmės (35-39 b. l.).

9Atskirajame skunde ieškovų atstovė nurodė, kad teismas ginčo nutartimi nevertino viešojo intereso įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar netaikymui, nevertino aplinkybių dėl daugiabučių namų butų savininkams daromos žalos ir dar didesnės žalos ateityje, taip pat, kad pažeidžiamos ir AB ,,Šiaulių energija“ nuosavybės teisės, nes apribojama galimybė disponuoti priklausančiu turtu, esančiu Šilumos punktuose ir tai sąlygoja priverstinį savivaldybės interesų pa-žeidimą, nes užkertamas kelias tinkamai organizuoti šilumos ūkį. Atstovė taip pat nurodė, kad teismas nevertino aplinkybės, kad kyla grėsmė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo nebus galimybės tinkamai pasiruošti šildymo sezonui ir dėl to nukentės gyventojų sveikata ir tokių pasekmių atstatyti bus neįmanoma, jei sprendimas bus palankus ieškovams.

10Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovų argumentai, jog nesustabdžius 2012 m. birželio 29 d. sutarties galiojimo kyla pavojus, kad nebus tinkamai pasiruošta 2012/2013 metų šildymo sezonui, ir tokiu būdu bus sukeliama grėsmė gyventojų sveikatai ir turtui, yra visiškai nepagrįsti, nelogiški ir akivaizdžiai prasilenkiantys su realia faktine situacija bei sveiku protu. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, jog šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas jau ieškinio teismui padavimo dieną buvo atlikęs visus parengiamuosius darbus šildymo sezonui pradėti ir gavęs visus sutarties pagrindu prižiūrimų daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo sezono parengties aktus, patvirtinančius, jog šildymo sezonui yra pasirengta tinkamai ir šilumos tiekimas gali būti pradėtas. 2012 m. spalio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymą Nr. A-1063 ,,Dėl 2012-2013 m. šildymo sezono“ įsakyme nustatyta tvarka ir terminais šilumos tiekimas buvo pradėtas visuose atsakovo administruojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdo UAB ,,Pastatų priežiūros tarnyba“, todėl bet kokie ieškovų argumentai dėl galimai netinkamo pasiruošimo šildymo sezonui, grėsmės gyventojų sveikatai, turtui ir pan., atrodo visiškai nepagrįstais ir nelogiškais. Atsakovas taip pat akcentuoja, jog ieškovai nepagrįstai neįvertina, kad iš esmės visi atskirajame skunde nurodyti neigiami padariniai buitinių šildymo ir karšto vandens vartotojų atžvilgiu ir atsirastų būtent pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdžius 2012 m. birželio 29 d. sutarties galiojimą.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

14Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų atstovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones- sustabdyti 2012-06-29 sutarties, sudarytos tarp atsakovų UAB ,,Šiaulių būstas“ ir UAB ,,Pastatų priežiūros tarnyba“, vykdymą.

15Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

16Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad teismas pieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turi įvertinti preliminaraus ieškinio reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių apžvalgoje AC-34-2 („Teismų praktika. Biuletenis “ Nr. 34) yra suformulavęs taisyklę, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas tokio sprendimo įvykdymas, t.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Visais atvejais turi būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo vykdymo tikimybę, taip pat ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso.

17Teismas nesutinka su kitu apelianto argumentu, jog ieškinyje keliamas viešojo intereso gynimo klausimas, dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad viešojo intereso egzistavimas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą aktualus dviem aspektais: 1) kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti savo iniciatyva (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Savo iniciatyva teismas tokias priemones paprastai taiko šeimos teisinių santykių bylose, taip pat kitose bylose, kuriose viešojo intereso egzistavimas preziumuojamas; 2) viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

18Teigtina, jog ieškinyje pareikštas ieškovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reikalavimas dėl 2012 m. birželio 29 d. šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties pripažinimo negaliojančia, yra susijęs su viešuoju interesu, nes juo siekiama daugiabučių namų gyventojams užtikrinti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (sustabdžius sutarties vykdymą) nukentėtų daugiabučių namų gyventojų interesai, kartu būtų pažeistas viešasis interesas. Gyventojams neribotą laiką (iki kol teismas išnagrinės bylą iš esmės) būtų neteikiami šildymo aptarnavimo ir priežiūros darbai.

19Apeliacinės instancijos teismas, taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pats pažeidžia ekonomiškumo ir kitus principus ginčo nutartimi, nes be teisinio pagrindo subjektyviai palaiko atsakovų interesus, taip visiškai neišlaikant visų proceso šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo reikalavimų.

20CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Remiantis šia nuostata, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ekonomiškumo principą, nes tenkindamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų dar labiau suvaržęs teises tiek atsakovų, tiek trečiųjų asmenų, ir dėl to labiau nukentėtų daugiabučių namų gyventojai nei nesustabdžius skundžiamo akto vykdymą.

21Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Nors pastarasis CPK nuostatose tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau civiliniame procese turi būti vadovaujamasi ne tik šakiniais šios teisės šakos principais, bet ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atskleisdama ekonomiškumo ir proporcingumo principų turinį teismų praktikoje pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.

23Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar keisti, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

24Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1punktu, 338 str., 339 str.

Nutarė

25Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės... 4. Ieškovų įgaliotas asmuo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi (33,34 b. l.)... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovų atstovė prašo panaikinti Šiaulių miesto... 9. Atskirajame skunde ieškovų atstovė nurodė, kad teismas ginčo nutartimi... 10. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovų argumentai,... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas netenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 14. Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas... 15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą,... 16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad teismas... 17. Teismas nesutinka su kitu apelianto argumentu, jog ieškinyje keliamas viešojo... 18. Teigtina, jog ieškinyje pareikštas ieškovų Šiaulių miesto savivaldybės... 19. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat nesutinka su apelianto argumentu,... 20. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaudoti kelias... 21. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Nors... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atskleisdama ekonomiškumo ir... 23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas... 24. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 25. Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį...