Byla e2-1836-775/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei B. V., atsakovui G. U., nedalyvaujant atsakovei D. U.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovams G. U. ir D. U. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3 524,15 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–8).

5Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad žemės sklypas ir visi jame esantys statiniai adresu ( - ) priklauso atsakovams. Nurodė, jog 2017 m. balandžio 21 d. patikrinimo metu ieškovės darbuotojas minėtu adresu nustatė savavališką lietaus ir buitinių nuotekų tinklų pasijungimą prie ieškovės eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Šie faktai buvo nustatyti patikrinimo metu leidžiant dūmus per šulinyje KŠ-41 savavališkai prijungtą vamzdį, dūmai pradėjo veržtis per sklype esančius pastato lietvamzdžius, be to, dūmai pateko į pastato vidų, dėl ko pastate suveikė priešgaisrinė signalizacija. Taigi, per šulinyje KŠ-41 savavališkai prijungtą vamzdį savavališkai leidžiamos lietaus ir buitinės nuotekos. Paaiškino, kad atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 31 d. nutarimu buvo nubaustas įspėjimu už tai, jog savavališkai pajungė lietaus nuotekas ir buitinių nuotekų tinklus į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, neturėdamas ieškovės išduotų techninių sąlygų ir leidimo. Atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. įsiteisėjusia nutartimi, kuria minėtas nutarimas paliktas nepakeistas. Paaiškino, kad atsakovų pateiktame ekspertizės akte nebuvo aiškinamasi dėl buitinių nuotekų ar paviršinio vandens nuotekų tinklų prijungimo prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų, buvo tik sprendžiamas klausimas dėl paviršinių nuotekų nuvedimo nuo pastato stogo į lietaus nuotekų tinklus. Pažymėtina, kad ieškovė paskaičiavo 3 524,15 Eur žalą už 15 dienų, nors pagal taisykles galėjo skaičiuoti už vieną mėnesį. Todėl minėta suma turėtų būti priteista solidariai iš atsakovų.

6Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 63–65), nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas G. U. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ieškovė paskaičiavo 3 524,15 Eur nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl to, kad buvo savavališkai pajungtos lietaus nuotekos prie centralizuotų buitinių nuotekų tvarkymo tinklų. Atsakovas nurodė, jog neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir jam nedalyvaujant, nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros bus laikomas savavališku. Taigi, kad egzistuotų neteisėti veiksmai, paviršinių nuotekų šalinimo tinklai turėjo būti prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovas paaiškino, kad ieškovės darbuotojas neteisingai užfiksavo savavališkai prijungtas lietaus nuotekas į centralizuotus buitinių nuotekų tvarkymo tinklus, kadangi atitinkamos nuotekos nėra prijungtos prie nuotekų tvarkymo tinklų. Tai patvirtina ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad lietaus ir tirpstančio sniego vandens nuvedimo nuo stogo sistema neprijungta prie lietaus surinkimo trapų ir lietaus nuotekų tinklų. Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 21 d. ieškovės surašytame patikrinimo akte nėra nei atsakovų parašų, nei nurodyta, jog atsakovai atsisakė dalyvauti surašant minėtą aktą. Paaiškino, kad aktas, kuriuo konstatuojamas savavališkas prisijungimas, turi būti surašomas tik dalyvaujant vartotojui, arba jam nedalyvaujant, jeigu pats vartotojas atsisako dalyvauti surašant atitinkamą aktą ir yra galiojantis tik tuo atveju, jeigu yra pasirašytas vartotojo, arba, jeigu jam atsisakius pasirašyti ar dalyvauti jį surašant, apie tai pažymėta akte. Šiuo atveju atsakovams nebuvo suteikta galimybė dalyvauti surašant aktą, todėl jis negali būti laikomas galiojančiu ir patvirtinančiu savavališko prisijungimo prie buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros faktą, kuriuo yra grindžiami ieškinio reikalavimai. Kadangi atsakovai nėra atlikę jokių neteisėtų veiksmų, jų atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė ir priteista 3 524,15 Eur suma.

8Atsakovė D. U. į 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai (1 t., b. l. 187), todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

9Teismas konstatuoja:

10Ieškinys tenkintinas.

11Byloje nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais adresu ( - ) (1 t., b. l. 48–51). Atsakovo G. U. deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ), o atsakovės D. U. – ( - ) (1 t., b. l. 43, 47). 2010 m. rugsėjo 8 d. atsakovams buvo išduotos techninės sąlygos geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui (1 t., b. l. 40–41). 2015 m. gegužės 28 d. ieškovei suteikta licencija dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos (1 t., b. l. 39). 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Palangos miesto savivaldybės taryba paskyrė ieškovę viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju (1 t., b. l. 9). 2017 m. balandžio 21 d. ieškovė surašė nuotekų vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktą su fotonuotraukomis ir užfiksavo, kad paviršinių nuotekų tinklas pajungtas prie buitinių nuotekų tinklų ir buitinių nuotekų tinklai prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų be prisijungimo sąlygų (1 t., b. l. 10, 52, 68). 2017 m. balandžio 25 d. raštu apie pažeidimą informavo atsakovus (1 t., b. l. 53). 2017 m. gegužės 17 d. ieškovė surašė vandens apskaitos prietaiso ir nuotekų vandentiekio pasijungimo apžiūros aktą, kuriuo nustatė jog atsakovai savavališkai prijungė paviršinio vandens nuotekas bei buitines nuotekas prie centralizuotų buitinių nuotekų tvarkymo tinklų (1 t., b. l. 11). 2017 m. gegužės 22 d. raštu ieškovė informavo Palangos miesto savivaldybės administraciją, jog patikrinimo metu ieškovė rado savavališkai pajungtas lietaus nuotekas ir buitinių nuotekų tinklų pasijungimą į centralizuotus buitinių nuotekų tvarkymo tinklus neturint techninių sąlygų ir leidimo (1 t., b. l. 12). Tą pačią dieną ieškovė raštu informavo atsakovus apie pažeidimą ir paskaičiavo 3 524,15 Eur nuostolių sumą (1 t., b. l. 13–14, 66–67). Atsakovas raštu informavo ieškovę, jog su paskaičiuota nuostolių suma nesutinka, ieškovė atsakovui pateikė atsakymą (1 t., b. l. 15, 36). Ieškovė raštus pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai (1 t., b. l. 38). Atsakovas 2017 m. birželio 20 d. informavo ieškovę, kad atjungė buitinių nuotekų tinklus nuo centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų (1 t., b. l. 37). 2016 m. birželį buvo atlikta statinio adresu ( - ) dalinė statinio ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad lietaus ir tirpstančio sniego vandens nuvedimo nuo stogo sistema neprijungta prie lietaus surinkimo trapų ir lietaus nuotekų tinklų (1 t., b. l. 16–35, 69–88). 2017 m. liepos 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracija priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė atsakovams įspėjimą dėl savavališkai pajungtų lietaus nuotekų ir buitinių nuotekų tinklų į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, neturint ieškovės išduotų techninių sąlygų ir leidimo (1 t., b. l. 197–198). 2017 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog paviršinių buitinių nuotekų sistemos atjungtos nuo centralizuotų buitinių nuotekų tinklų (1 t., b. l. 42). 2017 m. spalio 31 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. ( - ) paliko nepakeistą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 31 d. nutarimą (1 t., b. l. 191–195). Atsakovas į bylą pateikė savo žalos paskaičiavimus, duomenis apie metinių kritulių kiekį Lietuvoje bei duomenis apie vandens ir nuotekų kainas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. (2 t., b. l. 4–8).

12Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A. v. UAB „Šiaulių vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-219-313/2015, 2014 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. BUAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-424/2014).

13Pagal bendrąją materialinės teisės nustatytą taisyklę asmuo gali būti patrauktas civilinėn atsakomybėn, tik tada, kai egzistuoja materialinės teisės nustatytų sąlygų visetas: pirma, asmens, traukiamo civilinėn atsakomybėn, neteisėti veiksmai, antra, asmens, prašančio taikyti civilinę atsakomybę, žala, trečia, asmens, traukiamo civilinėn atsakomybėn, neteisėtų veiksmų ir asmens, prašančio taikyti civilinę atsakomybę, patirtos žalos priežastinis ryšys, ketvirta, asmens, traukiamo civilinėn atsakomybėn, kaltė. Pažymėtina, jog patraukimo civilinėn atsakomybėn sąlygų – asmens neteisėtų veiksmų, žalos, asmens neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio – egzistavimą privalo įrodyti tas asmuo, kuris reiškia reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo (CPK 12, 178 straipsniai), o asmens, traukiamo civilinėn atsakomybėn, kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl asmeniui, reiškiančiam reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, nereikia įrodinėti šios civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Kita vertus, nurodyta prezumpcija yra nuginčijama, todėl asmuo, kuris yra traukiamas civilinėn atsakomybėn, turi teisę gintis nuo pareikšto reikalavimo ir įrodinėti, jog jis CK 6.248 straipsnio prasme nėra kaltas.

14CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 23.2 papunktyje numatyta, kad savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomas nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant.

15Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ( - ), ir visi jame esantys statiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams G. U. ir D. U. (1 t., b. l. 49–50). 2017-04-21 patikrinimo metu ieškovo darbuotojas adresu ( - ), nustatė savavališką pasijungimą: 1) paviršinių nuotekų (lietaus) tinklų prie ieškovo eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, 2) buitinių nuotekų tinklų prie ieškovo eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Minėti faktai nustatyti patikrinimo metu leidžiant dūmus per šulinyje KŠ-41 savavališkai prijungtą vamzdį, dūmai pradėjo veržtis per sklype esančius pastato lietvamzdžius, be to, dūmai pateko į pastato vidų, dėl ko pastate suveikė priešgaisrinė signalizacija. Šios aplinkybės liudija, jog per šulinyje KŠ-41 savavališkai prijungtą vamzdį savavališkai leidžiamos tiek paviršinės (lietaus), tiek buitinės nuotekos. Patikrinimo metu nustatytas savavališkai prijungto vamzdžio skersmuo 110 mm, pažeidimo laikotarpis nenustatytas. Šiems faktams patvirtinti buvo surašytas 2017-04-21 UAB „Palangos vandenys" nuotekų/ vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas bei atlikta fotofiksacija (1 t., b. l. 10, 52). 2017-05-17 įvykusio komisijos posėdžio metu, dalyvaujant atsakovui, UAB „Palangos vandenys" vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų/vandentiekio pasijungimo apžiūros aktu Nr. 258 užfiksavo ieškovo patirtus nuostolius dėl savavališko paviršinių ir buitinių nuotekų pasijungimo: 2 912,55 Eur be PVM, kas su PVM sudaro 3 524,15 Eur, tačiau atsakovas jame pasirašyti atsisakė (1 t., b. l. 11).

16Iš UAB „Palangos vandenys“ 2017-05-22 rašto Nr. (11.6.)IS-995 turinio nustatyta, kad duomenys apie nustatyto pažeidimo faktą perduoti Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui. 2017-07-31 dėl neteisėto nuotekų prisijungimo atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 332 straipsnio 2 dalį ir paskirta nuobauda – įspėjimas, kuri 2017-10-31 Palangos apylinkės teismo nutartimi buvo palikta galioti (1 t., b. l.191–198).

17Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nei minėtame žemės sklype, nei statiniuose komunalinio nuotekų šalinimo nėra, tačiau atsakovai, būdami žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkai, savavališkai prijungtu vamzdžiu į Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą neteisėtai šalino paviršines nuotekas, surenkamas nuo žemės sklypo ir šiame žemės sklype naujai pastatyto ar rekonstruoto statinio stogo, ir buitines nuotekas. Teismas pažymi, jog atsakovai nėra sudarę su ieškove vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties, taip pat neturi geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prisijungimo sąlygų. Atsakovų veiksmai yra neteisėti ne tik dėl to, kad jie savavališkai prijungė paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, bet ir todėl, kad toks atsakovų paviršinių nuotekų tinklų prijungimas pažeidžia imperatyvias teisės normas, t. y. „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. Dl-193, 5 punktą, kuris nustato, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas..., taip pat pažeidžia „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ 2.11 punktą, nustatantį, kad prie nuotekų tinklo, esant atskirajai nuotekų sistemai, draudžiama jungti drenažo ir paviršiaus nuotekų tinklą.

18Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovė netinkamai surašė 2017-04-21 patikrinimo aktą, atsakovas nedalyvavo jį surašant, akto nepasirašė, todėl buvo pažeisti LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio reikalavimai bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 24 punkto nuostatos. Teismas nesutinka su šiais atsakovo prieštaravimais. LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 20 punktas nustato, jog geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pažeidimą, apskaičiuotą geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį, pažeidimo laikotarpį užfiksuoja akte ir pateikia jį susipažinti ir pasirašyti vartotojui, abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius. Asmeniui ar jo atstovui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti, jis galioja, tačiau geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas apie atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti turi pažymėti abiejuose akto egzemplioriuose. Ginčo atveju toks aktas buvo surašytas 2015-05-17, dalyvaujant pačiam atsakovui, tačiau šiame akte jis pasirašyti atsisakė (1 t., b. l. 11). Taigi, teismas konstatuoja, jog ieškovė įstatymo reikalavimų nepažeidė, o atsakovo minimos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 24 punkto nuostatos taikomos, ne kai nustatomas savavališko pasijungimo faktas, o kai savavališkai prijungtas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas atjungiami.

19Atsakovas taip pat teigė, jog 2015-05-17 buvo surašytas ir kitas aktas, kuriame ieškovė buvo nurodžiusi, mažesnę, t. y. 1 000 Eur nuostolių sumą, tačiau byloje yra pateiktas ieškovės sudarytos komisijos pasirašytas aktas, kuriame nurodyta būtent 2 212,55 Eur nuostolių suma, ir jokių kitų įrodymų, kad komisija būtų nustačiusi kitokią nuostolių sumą, byloje nėra.

20Atsakovai taip pat nurodė, jog jokių neteisėtų veiksmų jie neatliko. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atsakovas pripažino, kad buitinių nuotekų tinklai buvo prijungti prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas jau nurodė, jog jis turėjo jam UAB „Palangos vandenys“ išduotas nuotekų tinklų prisijungimo sąlygas, tik galbūt neteisingai tinklus pajungė, todėl ieškovei paprašius, tuos tinklus 2017-06-10 atjungė. Teismas šį atsakovo argumentą atmeta, kaip neįrodytą, nes atsakovo pateiktos techninės sąlygos Nr. 190/10 (1 t., b. l. 40–41) yra išduotos geriamojo vandens vandentiekio įvadui suprojektuoti, o ne nuotekų tinklams prijungti. Jose tik nurodyta, kad iki bus pakloti miesto buitinių nuotekų tinklai, atsakovas turi įsirengti vietinę nuotekų sistemą. Be to, nuotekų tinklų prijungimas turi būti atliekamas ieškovei dalyvaujant. Taigi, konstatuotina, jog atsakovai buitines nuotekas į Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą leido savavališkai, o 2017-06-10 atjungdami savo buitinių nuotekų tinklus nuo centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų, iš esmės pripažino savo veiksmų neteisėtumą.

21Atsakovai taip pat nurodė, jog jų lietaus ir tirpstančio sniego vandens nuvedimo nuo stogo sistema iš viso neprijungta prie lietaus surinkimo trapų ir lietaus nuotekų tinklų. Šį teiginį atsakovai grindžia UAB „Baltų būstas" 2017 m. birželio mėnesio statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 17-22E (1 t., b. l. 16–35). Teismas šį prieštaravimą taip pat atmeta kaip neįrodytą, nes, visų pirma, minėtas aktas surašytas praėjus mėnesiui po savavališko pasijungimo fakto nustatymo. Antra, ekspertas, atlikdamas ekspertizę, nenaudojo dūmų metodo, kuris buvo atliktas nustatant pažeidimą 2017-04-21. Kaip nurodė ieškovės atstovė, šios ekspertizės tikslas buvo atsakyti į klausimą, ar lietaus ir tirpstančio sniego vandens nuvedimo nuo stogo sistema tinkamai prijungta prie lietaus nuotekų tinklų, tačiau jos metu nebuvo aiškinamasi dėl buitinių nuotekų tinklų prisijungimo prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų. Ekspertize taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas, ar paviršinio vandens nuotekų tinklai nebuvo prijungti prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų. Tai, kad ekspertizės aktas buvo surašomas po mėnesio nuo pažeidimo fiksavimo ir tuo metu situacija galėjo būti visiškai pasikeitusi, patvirtina administracinėje byloje apklausto liudytojo G. D. paaiškinimai ir jo surašytas 2017-09-06 aktas, jog rugsėjo mėnesį pakartotinai tikrinant ginčo žemės sklypą ir kartojant dūmų procedūrą, dūmai nebesiveržė, sklype jau buvo sumontuoti valymo įrenginiai, kurių prieš tai nebuvo (1 t., b. l. 42).

22Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuoja, jog ieškovė įrodė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus.

23Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo ieškovės paskaičiuotą žalos dydį ir pateikė savo skaičiavimą (2 t., b. l. 4–8), kokia žala galėjo būti padaryta paviršines nuotekas pajungus į centralizuotus nuotekų tvarkymo tinklus.

24Remiantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, taip pat nematerialiems objektams, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo pricipus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (LAT 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Savavališku prijungimu ieškovui padarytų nuostolių dydis buvo skaičiuotas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktu. Teismas pažymi, jog šis punktas taikomas nustačius savavališką bet kokių nuotekų (tiek paviršinių, tiek buitinių) šalinimo įrenginių prisijungimo faktą. Atsakovas pateikė savo skaičiavimus, kokia žala galėjo būti padaryta paviršines nuotekas pajungus į centralizuotus nuotekų tvarkymo tinklus, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad atsakovai prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų savavališkai buvo pajungę ir paviršines, ir buitines nuotekas, todėl atsakovo skaičiavimais vadovautis nėra jokio pagrindo. Nors byloje nėra galimybės nustatyti, kiek laiko tęsėsi pažeidimas, pažymėtina, jog ieškovė, skaičiuodama žalos dydį, skaičiavimams ėmė tik pusę Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punkte nustatyto preziumuojamo pažeidimo laikotarpio – 15 parų, todėl, teismo nuomone, tai atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Byloje pateikto 2017-05-17 UAB „Palangos vandenys" vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų/vandentiekio pasijungimo apžiūros akto Nr. 258 atsakovai jokiais kitais įrodymais nepaneigė. Pagrindo konstatuoti, kad nuostoliai apskaičiuoti neteisingai, teismas nenustatė.

25Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų paviršinių nuotekų ir buitinių nuotekų tinklai buvo savavališkai prijungti prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, dėl savavališko nuotekų tinklų prisijungimo įteka ir paviršinis, ir buitinių nuotekų vanduo, todėl padidėja ieškovės valomo vandens kiekis ir patiriami didesni valymo kaštai. Be to, nesant pažeidimo, ieškovė būtų gavusi pajamas už visą atsakovų buitinių nuotekų tvarkymo laikotarpį. Bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė patyrė žalą (nuostolius). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę.

26CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

28Ieškovė už ieškinį sumokėjo 79 Eur žyminį mokestį, kuris ieškinį patenkinus visiškai lygiomis dalims priteistinas iš atsakovų ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

29CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

30Susipažinus su ieškovės advokatės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu nustatyta, jog pagal 2017 m. gruodžio 12 d. sąskaitą Nr. LV0883, ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo 1 210 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. punktu minėta suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 1 210 Eur.

31Pagal 2017 m. gruodžio 13 d. sąskaitą Nr. BV1-92/17 ieškovė už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą 2017 m. gruodžio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje sumokėjo 300 Eur. Rekomendacijoje nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas ir iki 30 minučių atmetama. 2017 m. gruodžio 19 d. teismo posėdis truko 6 min. 51 s, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. ir 9. punktais, už dalyvavimą minėtame teismo posėdyje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kadangi minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 251,61 Eur (2017 m. antro ketvirčio vidutinis darbo užmokestis 838,70 Eur * taikytinas koeficientas 0,1 = 83,87 Eur; 83,87 Eur * 3 val. = 251,61 Eur).

32Bendra ieškovės atstovės advokatės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 461,61 Eur, kuri priteistina lygiomis dalimis ieškovei iš atsakovų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

33Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

Nutarė

35Ieškinį tenkinti.

36Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, įmonės kodas 152447391, buveinė Palangoje, Austėjos g. 36, a. s. Nr. LT a. s. ( - ), akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, solidariai iš atsakovų G. U., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), ir D. U., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 3 524,15 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt keturių eurų 15 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 524,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 540,61 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimties eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidas.

37Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai... 5. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad žemės sklypas ir... 6. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 63–65), nurodė,... 7. Atsakovas G. U. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ieškovė paskaičiavo... 8. Atsakovė D. U. į 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdį neatvyko, apie... 9. Teismas konstatuoja:... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Byloje nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės... 12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų... 13. Pagal bendrąją materialinės teisės nustatytą taisyklę asmuo gali būti... 14. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda... 15. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 16. Iš UAB „Palangos vandenys“ 2017-05-22 rašto Nr. (11.6.)IS-995 turinio... 17. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nei minėtame žemės sklype, nei... 18. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovė netinkamai surašė... 19. Atsakovas taip pat teigė, jog 2015-05-17 buvo surašytas ir kitas aktas,... 20. Atsakovai taip pat nurodė, jog jokių neteisėtų veiksmų jie neatliko.... 21. Atsakovai taip pat nurodė, jog jų lietaus ir tirpstančio sniego vandens... 22. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuoja, jog... 23. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo ieškovės paskaičiuotą žalos... 24. Remiantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, kai žala padaroma... 25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų paviršinių nuotekų ir buitinių... 26. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 79 Eur žyminį mokestį, kuris ieškinį... 29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 30. Susipažinus su ieškovės advokatės pateiktu bylinėjimosi išlaidų... 31. Pagal 2017 m. gruodžio 13 d. sąskaitą Nr. BV1-92/17 ieškovė už... 32. Bendra ieškovės atstovės advokatės prašoma priteisti bylinėjimosi... 33. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 35. Ieškinį tenkinti.... 36. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“,... 37. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno...