Byla 2A-170/2014

Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1655-254/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“ ieškinį atsakovui S. B., tretieji asmenys UAB „Taxillus“, Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese padarytų nuostolių atlyginimo.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 42 665,68 Lt tiesioginius nuostolius, 408 578,83 Lt netiesioginius nuostolius, 5 proc. metines procesines palūkanas, 8 512 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip kolegialus organas, 2009 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą T-24 „Dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino)“ ir sutiko, kad ieškovas juos steigtų ( - ). Tačiau Kauno miesto tarybos narys S. B. šį sprendimą, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnį neturėdamas tokios teisės, apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris jo prašymu 2009 m. vasario 27 d. administracinėje byloje Nr. I-492-402/2009 iki įsiteisės teismo sprendimas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė sprendimo galiojimą. Ieškovas su UAB „Taxillus“ 2007 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašęs Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. TAXS 12/01 (toliau - Nuomos sutartis) dėl patalpų ( - ), kuriose būtų steigiami lošimo namai (kazino), nuomos. Nuomotojas įsipareigojo atlikti patalpų remonto darbus, siekdamas pritaikyti patalpas nuomininko veiklai, bei pradėjo tuo tikslu parengiamuosius darbus. Sustabdžius sprendimo galiojimą, ieškovas patyrė 42 665,68 Lt tiesioginius nuostolius, kuriuos sudarė: 400 Lt už žemės sklypo plano koregavimą, 22 000 Lt išlaidos už inžinerinių tyrinėjimų medžiagos parengimą, 3 800 Lt išlaidos už nuomojamų patalpų konservavimo darbus. Šiuos darbus atliko patalpų savininkė UAB „Taxillus“ pagal su ieškove pasirašytą 2010 m. birželio 14 d. susitarimą Nr. 3 prie Nuomos sutarties, o ieškovas apmokėjo jos pateiktą 2011 m. sausio 18 d. kompensacinę sąskaitą Nr. 001. Be to, ieškovas patyrė 16 465,68 Lt išlaidas įrangos sandėliavimui. Netiesioginius ieškovas nuostolius sudaro 408 578,83 Lt negautos pajamos (atėmus išlaidas) iš veiklos per 2010 m. vasario 1 d. –2011 m. spalio 31 d. laikotarpį (21 mėnesį), kurios apskaičiuotos pagal ieškovo veiklos rodiklius kituose lošimo namuose (kazino) pagal 2010–2011 m. oficialius duomenis, teiktus Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, atsižvelgiant į faktiškai įsigytą lošimo įrenginių skaičių (6 lošimo stalus, iš jų 2 ruletės ir 4 lošimo stalai, ir 32 A kategorijos automatus).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad pagal Nuomos sutarties 4.1 punktą buvo susitarta, jog trečiasis asmuo UAB „Taxillus“ perduos ieškovui išnuomotas patalpas azartinių lošimų organizavimui, valiutos keityklai, koncertinei veiklai iki 2008 m. rugsėjo 30 d., kad ieškovas galėtų vykdyti 2.1 punkte nurodytą veiklą, t. y. atliks patalpų pritaikymą veiklai per 9 mėnesius nuo sutarties sudarymo. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad patalpos galėjo būti pritaikytos ieškovo veiklai per 9 mėnesius nuo sutarties sudarymo, nes UAB „Taxillus“ prašymą dėl pritarimo statinio prekybos pastato ( - ), kapitalinio remonto Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė tik 2012 m. birželio 7 d., t. y. daugiau kaip po 1,5 metų nuo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o pritarimas šiam remontui buvo išduotas 2012 m. birželio 15 d. Pažymėjo, kad pradinėje Nuomos sutartyje nebuvo nuostatų dėl apmokėjimo už patalpų suremontavimą ir paruošimą naudojimui. 2010 m. birželio 14 d. ieškovas su UAB „Taxillus“ sudarė Susitarimą Nr. 3 prie Nuomos sutarties, kuriuo UAB „Taxillus“ įsipareigojo atlyginti patalpų užsandarinimo, konservavimo bei kitus su tuo susijusius darbus, reikalingus patalpų būklei išsaugoti, palaikyti bei išvengti tolesnio jų blogėjimo ir kitų neigiamų pasekmių (1 punktas). Tačiau į kompensacinę sąskaitą įtrauktas 22 000 Lt ir 400 Lt išlaidas UAB „Taxillus“ patyrė dar iki Susitarimo Nr. 3 sudarymo bei iki atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įsigaliojimo. 2010 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra Serija KF Nr. 010034 dėl 3 800 Lt išlaidų buvo išrašyta po Susitarimo Nr. 3 sudarymo, tačiau nei ieškovas, nei patalpų savininkė nepateikė teismui duomenų, kurie būtų pagrindas spręsti dėl nurodomų darbų poreikio ir apimties. Taip pat teismas nepripažino ieškovo ieškinio dalies dėl 16 465,68 Lt žalos atlyginimo pagrįstu ir įrodytu, nes vien pagal nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei 2012 m. spalio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą teismas negalėjo nustatyti, kad nuomojamose patalpose buvo saugoma lošimo įranga, kuri buvo planuojama eksploatuoti Kauno mieste. Nurodė, kad nors ieškovas įrodinėjo, jog 2002 - 2007 metais buvo įsigijęs nuosavybėn lošimų įrangos, tačiau byloje nebuvo pateiktas konkrečių lošimo įrenginių, kurie buvo parengti ir tinkami eksploatuoti ( - ), aprašymas, akredituotų įstaigų sertifikatai ten numatomiems eksploatuoti lošimo įrenginiams ar kiti įrenginius konkrečioje jų pastatymo vietoje identifikuojantys duomenys. Teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo netiesioginius nuostolius. Konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas pradėjo veiklą Kauno m. ir nėra pagrindo nustatyti, kad ją galėjo pradėti nuo ieškinyje nurodytos datos – 2010 m. vasario 1 d. Sprendė, kad nesant galimybės nustatyti ieškovo veiklos pradžios, negalima laikyti pagrįstais ir įrodytais jo nuostolius už 2010 m. vasario 1 d.– 2011 m. spalio 31 d. laikotarpį, kuomet savo veiklos patalpose ( - ) ieškovas nepradėjo ir po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nors iki ieškinio pareiškimo teisme praėjo daugiau kaip 14 mėn. Pažymėjo, kad ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimo išduoti jam leidimą atidaryti ( - ), lošimo namus (kazino).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Ieškovas UAB „VSGA“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 75-95). Nurodo šias aplinkybes:

101. Teismas, konstatavęs, kad apeliantas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos- veiksmų neteisėtumo, visiškai tokios išvados nemotyvavo bei jos nepagrindė. Teismas nepasisakė, kokios faktinės aplinkybės ir kokie civilinės bylos medžiagos įrodymai leidžia teigti, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, paneigtų atsakovo neteisėtus veiksmus ir kodėl yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo.

112. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas neįrodė nei tiesioginių išlaidų pagrįstumo, nei priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais. Bendrovė buvo pasirengusi atlikti visus veiksmus, reikalingus leidimui atidaryti lošimo namus gauti, ir nėra jokio pagrindo teigti, kad šie veiksmai nebūtų bendrovės atlikti iki prašymo dėl leidimo išdavimo. Savivaldybės tarybos sutikimas steigti lošimo namus (kazino) Kaune jau buvo gautas. Sustabdžius Tarybos sprendimo galiojimą, t.y. nesant galiojančio sutikimo steigti lošimo namus (kazino), bendrovė negalėjo pateikti prašymo dėl projektavimo sąlygų išdavimo.

123. Teismo išvada, kad patalpos azartinių lošimų veiklai turėjo būti pritaikytos iki 2008 m. rugsėjo 30 d. yra nepagrįsta ir neteisėta, nes savivaldybės tarybos sprendimu sutikimas atidaryti lošimo namus (kazino) patalpose buvo gautas tik 2009 m. sausio 22 d., o tai reiškia, kad ankstesnis patalpų pritaikymas veiklai ne tik būtų buvęs rizikingas, bet ir neteisėtas, nes sąlygos patalpų rekonstrukcijai nebūtų išduotos. Be to, toks elgesys neatitiktų protingo, sąžiningo, atidaus ir rūpestingo verslininko elgesio standarto.

134. Terminas, per kurį bendrovė būtų pradėjusi vykdyti lošimo namų (kazino) veiklą patalpose, neturi teisinės reikšmės atsakovo veiksmų neteisėtumui bei žalos atsiradimo faktui pagrįsti ir įrodyti. Šis terminas turi įtakos tik žalos dydžio bendrovės negautų pajamų forma apskaičiavimui.

145. Trečiasis asmuo turėjo atlikti papildomus darbus, nesusijusius su patalpų rekonstrukcija ir remontu, todėl patyrė su tuo susijusias išlaidas, o apeliantas turėjo šias išlaidas kompensuoti ir dėl to patyrė nuostolius. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei savivaldybės sprendimo dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino) galiojimas nebūtų sustabdytas, poreikis patalpų konservavimui nebūtų iškilęs, patalpos būtų suremontuotos ir pritaikytos veiklai.

156. Teismas bylos nagrinėjimo metu apskritai netyrė ir nevertino bendrovės ir trečiojo asmens UAB „Taxillus“ susitarimo Nr. 3 dėl patalpų remonto išlaidų kompensavimo. Susitarimas Nr. 3 yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl jo pagrindu kylančios teisės ir pareigos vykdytinos, o teismo išvados dėl susitarimo Nr. 3 yra nepagrįstos.

167. Sutarties buvimo ar nebuvimo faktas nepaneigia atliktų darbų ir UAB „Klinker fasadas“ mokėtinos 3 800 Lt be PVM sumos už atliktus patalpų konservavimo darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą serija KF Nr. 010034. 2010 m. lapkričio 26 d. atliktų darbų aktu nurodyti atlikti darbai. Sutartis buvo žodinė, todėl teismui negalėjo būti pateikta. Šie darbai turėjo būti atlikti išimtinai dėl to, kad atsakovo prašymu buvo sustabdytas savivaldybės tarybos sprendimo galiojimas.

178. Lošimo įrangos sandėliavimo išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Teismas ne visus šiuos įrodymus įvertino. Bendrovei išduotuose leidimuose kitiems jos valdomiems lošimų namams yra aiškiai nurodytas atitinkamas lošimo įrenginių skaičius. Neįvertinta, kad bendrovės turimos (naudojamos ir nenaudojamos) įrangos skaičius taip pat pagrindžia ir patvirtina, kad bendrovė turi nenaudojamos įrangos planuojamiems atidaryti lošimo namams. Sprendime nepagrįstai padaryta išvada, kad bendrovė, siekdama įrodyti lošimo įrangos įsigijimą eksploatavimui, turėjo pateikti akredituotų įstaigų sertifikatus. Toks reikalavimas perteklinis, neparemtas jokiais teisės aktų reikalavimais.

189. Aplinkybė, kad bendrovė veiklos Kauno mieste dar nėra pradėjusi, nors atlieka visus būtinus veiksmus, kad veikla būtų pradėta, negali būti laikomos pagrindu atmesti reikalavimus dėl negautų pajamų atlyginimo, jei neteisėti veiksmai ir žalos patyrimo faktas yra akivaizdus. Pažymėjo, kad ilgą laiką besitęsiantys neteisėti veiksmai versle apskritai gali sąlygoti poreikio vykdyti atitinkamą veiklą praradimą.

1911. Tikimybių pusiausvyros principas, įvertinus byloje esančius įrodymus ir argumentus, leidžia daryti išvadą, jog bendrovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė žalą, kuri turi būti pilnai atlyginta. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės patirtų nuostolių, atsiradusių dėl tarybos sprendimo galiojimo sustabdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys - patirti nuostoliai yra tiesioginė atsakovo prašymo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pasekmė.

20Trečiasis asmuo UAB „Taxillus“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo pareikšto apeliacinio skundo. Nurodė sutinkantis su apeliaciniame skunde pateiktais motyvais bei argumentais (t. 3, b. l. 128-129).

21Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas neįrodė patirtų nuostolių, o Kauno apygardos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylos medžiagą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo (t. 3, b. l. 100-103).

22Atsakovas S. B. atsiliepimu prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (t. 3, b. l. 104-114). Nurodo šia aplinkybes:

231. Pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, baigtoje neišnagrinėjus jos iš esmės, yra būtina įrodyti aplinkybes, patvirtinančias ieškinio reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006). Kadangi atsakovo pareikšto administracinio skundo materialiniai teisiniai pagrindai nebuvo analizuoti ir priimtose administracinėse bylose nebuvo konstatuotas reikalavimo nepagrįstumas, daryti išvadą dėl atsakovo kaltės egzistavimo, nėra jokio teisinio pagrindo. Mano, kad leidimas lošimo namų veiklai, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimu, negalėjo ir negali būti išduodamas, nes 300 metrų atstumu nuo ( - ), esančio pastato veikia trys švietimo įstaigos bei viena religinė organizacija.

242. Apelianto prielaidos dėl tiesioginių nuostolių atsiradimo yra visiškai nepagrįstos ir atmestinos. Teigia, kad nuostolius apeliantas patyrė dėl trečiojo asmens UAB „Taxillus“ veiksmų, neparuošus tinkamam naudojimui nuomojamo daikto. Jokie papildomi ar pakartotini darbai, susiję su pastato pritaikymu lošimo namų veiklai pradėti ar vystyti, nebuvo atlikti. Apelianto pateikti dokumentai patvirtina, kad lošimų įranga įsigyta tikslu ją panaudoti ne siekiant atidaryti lošimų namus (kazino) Kaune, tačiau lošimo namuose (kazino) Vilniuje. Tuo tarpu iš apelianto 2010- 2011 m. metinių pranešimų metinių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamųjų raštų matyti, kad apeliantas 2010 m. turėjo tik 17 vnt. veikloje nenaudojamų lošimo įrengimų, kuriuos visus 2012 m. pradžioje perdavė į atidarytus lošimo namus Šiauliuose.

253. Apeliantas neturi jokio faktinio bei juridinio pagrindo apskaičiuoti negautą pelną, kurį galimai būtų gavęs iš lošimo namų ( - ) ketinamos vykdyti veiklos. Remonto darbai pastate nebuvo pradėti ne tik iki civilinės bylos pirmoje instancijoje išnagrinėjimo, tačiau ir iki šio momento. Todėl apelianto delsimą pradėti pastato ( - ) remonto darbus bei lošimo veiklą juose visų pirma įtakojo ne atsakovo veiksmai, o kitos aplinkybės, visiškai nesusijusios ir nuo atsakovo veiksmų nepriklausančios.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau- Taryba) 2009 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. T-24 „Dėl sutikimo steigti lošimo namus (kazino)“ sutiko, kad UAB „VSGA“ steigtų lošimo namus (kazino) ( - ). Apskundus šį sprendimą, Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovo prašymu buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės administraciniame procese ir iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-492-402/2009 įsiteisėjimo Tarybos sprendimo galiojimas buvo sustabdytas. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu atsakovo skundą dėl Tarybos sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.

29Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, kad byloje neįrodytos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti dėl administraciniame procese taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinosios sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Tvirtina, jog tikimybių pusiausvyros principas, įvertinus byloje esančius įrodymus ir argumentus, leidžia daryti išvadą, jog apeliantas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė žalą, kuri turi būti pilnai atlyginta.

30Apeliacinis skundas netenkintinas.

31Sprendžiant nuostolių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese atlyginimo klausimą turi būti vadovaujamasi tais pačiais principais ir taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir sprendžiant dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010). CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas; 2) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkas patyrė nuostolių. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo ieškovui, prašiusiam taikyti tokias priemones, yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006, 2012 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2012, 2013 m. spalio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, turi nustatyti kitas civilinei atsakomybei būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

32Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese atlyginimo, inter alia išaiškinta, kad išvadą apie ieškinio nepagrįstumą lemia teismo sprendimas jį atmesti. Ieškinio atmetimas taip pat lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas. Įsiteisėjęs sprendimas atmesti ieškinį, priešingai nei nutartis nutraukti bylą, turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškinį dėl skolininko patirtų nuostolių atlyginimo. Minėta, Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu atsakovo skundą dėl Tarybos sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Taigi šiuo atveju, skirtingai nei atsiliepime interpretavo atsakovas, byla buvo baigta jos išnagrinėjimu iš esmės, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas atmesti skundą dėl Tarybos sprendimo panaikinimo kaip nepagrįstą suponuoja vertinimą, jog pareiškimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese yra nepagrįstas. Aukščiau minėtuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose konstatuota, jog atsakovas neturėjo reikalavimo teisės prašyti panaikinti Tarybos sprendimą, jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė kaip pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų.

33Tačiau vien tik atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų nepakanka norint taikyti civilinę atsakomybę, nes ji gali atsirasti tik esant tam tikrų juridinių faktų visetui, t.y. esant ir likusioms civilinės atsakomybės sąlygoms - priežastiniam ryšiui (CK 6.247 str.), žalai (nuostoliams) (CK 6.249 str.). Deliktinė civilinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu, todėl žala yra būtinas šios civilinės atsakomybės pagrindas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2013 m. spalio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013 ir kt.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe.

34Skundžiamu sprendimu netenkintas apelianto prašymas priteisti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese patirtų 42 665,68 Lt tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 1) 26 200 Lt už patalpų užsandarinimą, konservavimą bei papildomus darbus, t.y. 3 800 Lt UAB „Klinker fasadas“ mokėtina suma už konservavimo darbus, 400 Lt už žemės sklypo koregavimo darbus, 22 000 Lt už inžinerinių tyrinėjimų medžiagos parengimą, 2) 16 465,68 Lt už lošimo įrangos sandėliavimą kitoje patalpoje, o taip pat 3) 408 578,83 Lt netiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos (atėmus išlaidas) iš veiklos per 2010 m. vasario 1 d. –2011 m. spalio 31 d. laikotarpį (21 mėnesį).

35Apeliantas kvestionuoja teismo išvadą, kad patalpos azartinių lošimų veiklai turėjo būti pritaikytos iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Apelianto teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. jo prašymu pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių administraciniame procese, apeliantas negalėjo imtis darbų reikalingų patalpų pritaikymui numatomai veiklai, leidimo gavimui ir lošimo namų (kazino) atidarymui, o dėl to ne tik turėjo papildomų tiesioginių išlaidų, tačiau ir negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti nuo veiklos pradžios. Apelianto ir trečiojo asmens UAB „Taxillus“ sudaryta 2007 m. gruodžio 28 d. Nuomos sutartis ir kiti bylos duomenys nesudaro pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

36Visų pirma, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl patalpų pritaikymo apelianto poreikiams atlikimo terminų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tarpusavio sąsajų nebuvimo. Nuomos sutartimi nuomotojas UAB „Taxillus“ įsipareigojo nuomos objektą perduoti visiškai suremontuotą ir paruoštą naudojimui iki 2008 m. rugsėjo 30 d. (Nuomos sutarties 4.1 punktas, t. 1, b. l. 23). Taigi šalys buvo sutariusios konkrečią datą, kurią patalpos jau turėjo būti perduotos paruoštos naudojimui. Sutartyje nėra jokių nuostatų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad patalpos turėjo būti pritaikytos veiklai per 9 mėnesius nuo leidimo vystyti lošimų veiklą gavimo, ar objekto perdavimo terminą siejančių su kokiomis nors kitomis sąlygomis apskritai. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytos jau po sutartinės paruoštų patalpų perdavimo dienos, t.y. 2009 m. vasario 27 d. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad patalpų remonto ir jų paruošimo naudojimui darbai užtruko dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Naujų terminų ginčo patalpų paruošimo apelianto planuojamai vystyti veiklai šalys neaptarė ir nenustatė. UAB „Taxillus“ prašymą dėl pritarimo statinio prekybos pastato ( - ), kapitalinio remonto Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė tik 2012 m. birželio 7 d. (t. 2, b. l. 73), t. y. daugiau kaip po 1,5 metų nuo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Pritarimas statinio projektui dėl patalpų kapitalinio remonto ir dalies patalpų paskirties pakeitimo buvo išduotas 2012 m. birželio 15 d. (t. 2, b. l. 72), ginčo pastatas nebuvo pritaikytas apelianto planuojamai vykdyti lošimų veiklai ir bylos išnagrinėjimo teisme dienai (t. 3, b. l. 117-124). Tuo tarpu nuo reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo administraciniame procese buvo praėję jau daugiau kaip 2 metai. Tokiu atveju teisėjų kolegija jau vien dėl paminėtų aplinkybių neturi pagrindo išvadai, kad būtent atsakovo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės administraciniame procese lėmė tai, kad trečiasis asmuo negalėjo imtis darbų reikalingų patalpų pritaikymui numatomai veiklai, apeliantas - leidimo gavimui ir lošimo namų (kazino) atidarymui, ir dėl to ne tik turėjo tiesioginių išlaidų, tačiau ir negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti nuo veiklos pradžios.

37Antra, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apelianto pateiktos sąskaitos dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo nepagrindžia apelianto nurodomų sąnaudų, kurias būtų lėmęs laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, o netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) nėra įrodytos.

38Apeliantas ir patalpų savininkas (nuomotojas) UAB „Taxillus“ 2010 m. birželio 14 d. sudarė susitarimą Nr. 3 prie Nuomos sutarties (toliau – Susitarimas). Juo UAB „Taxillus“ įsipareigojo atlikti pastato užsandarinimo, konservavimo bei kitus su tuo susijusius darbus, reikalingus patalpų būklei išsaugoti, palaikyti bei išvengti tolesnio jų blogėjimo ir neigiamų pasekmių, o apeliantas atlyginti jam visas šių darbų atlikimo išlaidas (t. 1, b. l. 98-100). Tačiau apelianto pateiktos teismui sąskaitos didesniąja dalimi labiau pagrindžia ne pastato užsandarinimo ir konservavimo darbus, o pastato rekonstrukcijos darbų paruošiamąsias išlaidas.

39Dėl 22 000 Lt. PVM sąskaita faktūra 22 000 Lt sumai yra išrašyta už ginčo statinio inžinerinių tyrinėjimų medžiagos parengimą (geologiją, geodeziją, statinio ekspertizę), be to, ši sąskaita yra išrašyta 2008 m. birželio 30 d. (t. 1, b.l. 114), t.y. dar iki Susitarimo atlikti pastato konservavimo darbus ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip nesusijęs su minėta suma. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Susitarimo 4 punktą apeliantas buvo įsipareigojęs kompensuoti išlaidas tik tuo atveju, jei jos bus dėl remonto darbų sustabdymo patirtos pakartotinai (taigi –iš naujo) ir būtinos tinkamam remonto darbų atlikimui ar nebūtų patirtos, jei remonto darbų sustabdymo nebūtų.

40Dėl 3 800 Lt. 2010 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra 3 800 Lt sumai rodo, kad ši pinigų suma išleista statybinėms medžiagoms (cementui, glaistui, plytoms, smėliui ir pan.) (t. 1, b.l. 114-117). Tačiau, nepateikus (nesant) rašytinės sutarties, nėra aišku, kokie darbai su šiomis medžiagomis buvo atlikti ir kur šios medžiagos buvo panaudotos. Pastebėtina, kad šie nedidelės apimties darbai atlikti jau tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir iš esmės apeliantui buvo aišku, kad byla bus galutinai išspręsta ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galimai bus panaikintos. Todėl ir konservavimo darbų atlikimo atveju pagrįstai galima abejoti, ar tokius darbus atlikti buvo tuomet būtina ir jie buvo atliekami būtent dėl galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių. Juo labiau įvertinant tai, kad pats apeliantas ieškinyje buvo nurodęs, kad rekonstrukcijos darbų negalima buvo pradėti ir dėl 2010 m. birželio mėn. kilusio gaisro ir rasto lavono, o būtent 2010 m. birželio 14 d. ir sudarytas Susitarimas.

41Dėl 400 Lt. 2010 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra 400 Lt sumai už žemės sklypo plano koregavimą (t. 1, b.l. 111-113) niekaip nepatvirtina sąsajų su nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai, galima spręsti, jog nepaisant jų pritaikymo buvo daromi žingsniai vykdyti bent jau paruošiamuosius darbus ir tam laikinosios apsaugos priemonės lemiamos neigiamos įtakos neturėjo.

42Dėl 16 465,68 Lt. Byloje esantys įrodymai: 2009 m. kovo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, PVM sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai, PVM sąskaita faktūra dėl lošimo įrangos pervežimo bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neabejotinai patvirtina apeliantui priklausančias lošimo įrangos nuosavybės teisę ir tai, kad ši lošimo įranga buvo sandėliuojama, pagrindžiant tam turėtas išlaidas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas neįrodo, jog šią sandėliuojamą įrangą buvo planuojama panaudoti būtent Kaune planuojamiems atidaryti lošimo namams ginčo patalpose, o ir apeliacinio skundo argumentai to nepaneigia - skunde apeliantas iš esmės nenurodė jokių įtikinamų argumentų ir aplinkybių, leidžiančių spręsti kitaip. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, kad įranga buvo įsigyta 2007 m. balandžio 2 d., o nuostolių prašoma už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 19 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pats apeliantas nurodė laikęs, jog netikslinga ir rizikinga pradėti pastato remonto darbus dar neturint sutikimo vystyti azartinių lošimų veiklą ginčo pastate. Tuo tarpu lošimų aparatus buvo įsigijęs ne tik neturėdamas leidimo tokiai veiklai, tačiau netgi dar ir prieš pusmetį iki Nuomos sutarties sudarymo. Be to, iš 2007 m. balandžio 2 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1 matyti, jog įranga pirkta lošimo namams Vilniuje, Šeškinės g. (t. 1, b. l. 28). Apeliantas 2009 m. uždarė lošimų namus Vilniuje, planavo atidaryti ne vienus lošimo namus kituose miestuose (t. 2, b. l. 29, 134). Iš esmės visas reikšmingas šiuo aspektu aplinkybes nurodė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą dėl 16 465,68 Lt tiesioginių įrangos sandėliavimo išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi teisinio ir faktinio pagrindo spręsti priešingai.

43Dėl negautų pajamų. Apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Nuostoliai kaip negautos pajamos vertinami atsižvelgiant į tai, ar tokias pajamas buvo numatyta iš anksti gauti, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai ir ar jos negautos dėl skolininko neteisėtų veiksmų. Visų pirma, įvertinus tai, kad apeliantas azartinių lošimų veiklos dar nebuvo pradėjęs vykdyti net ir praėjus keliems metams po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas negavo pajamų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Antra, spręsti, kad atsakovas būtų pradėjęs veiklą nuo 2010 m. vasario 1 d., t.y. praėjus 12 mėnesių nuo sutikimo vykdyti lošimo veiklą, pagrindo taip pat nėra. Minėta, kad Nuomos sutartyje numatyti pritaikymo apelianto vykdomai veiklai darbai iki sutartyje numatytos datos ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo atlikti. Tuo tarpu UAB „Taxillus“ dėl pritarimo pastato kapitaliniam remontui gavimo kreipėsi tik apeliantui pateikus teismui ieškinį arba po daugiau kaip 1,5 metų po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesant galimybės nustatyti apelianto veiklos pradžios, negalima laikyti pagrįstais ir jos nuostolių už prašomą laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. Juolab, kad pagal atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, galima spręsti, jog ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienai apeliantas ne tik kad nebuvo pradėjęs veiklos ginčo adresu, tačiau net ir nebuvo jo dar susiremontavęs (t. 3, b.l 117-127).

44Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

45Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

47Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.