Byla 3K-3-246/2012
Dėl žalos, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, patirtų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo (CPK 95 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis), aiškinimo ir taikymo.

6Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 3 d. priėmė ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. N. dėl turtinės teisės įgyvendinimo ir tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovės turtą: butą (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato (duomenys neskelbtini), automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 72,08 Lt AB banko „Hansabankas“ sąskaitoje, uždraudė perleisti nuosavybės teisę į areštuotą turtą bei kitaip suvaržyti prievolėmis. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškovo A. B. ieškinį atmetė, laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą teismo sprendimą. Ieškovė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad dėl jos turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo padaryta 486 600 Lt žala, kurią atsakovas turi atlyginti pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį. Ieškovės teigimu, areštavus jai priklausantį butą, ji nebegalėjo jo parduoti; 2008 metų pabaigoje sumažėjo nekilnojamojo turto kainos, todėl buto pardavimo kaina sumažėjo 120 000 Lt ir šis kainos skirtumas laikytinas ieškovės nuostoliais. Areštavus krovininį automobilį ir priekabą, ieškovė negalėjo jų išnuomoti, todėl prarado 358 980 Lt. Be to, ji patyrė 7620 Lt išlaidų, susijusių su areštuotų transporto priemonių saugojimu.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.), įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius, kurių jis patyrė dėl ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, nėra vienintelė sąlyga reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Konstatavus, kad vien kreipimosi į teismą teisės įgyvendinimas savaime preziumuoja pareigą atlyginti suinteresuotam asmeniui dėl to padarytus nuostolius, paneigtų asmens teisę kreiptis į teismą ir neužtikrintų jos veiksmingo įgyvendinimo. Tam, kad būtų pagrindas taikyti CPK 147 straipsnio 3 dalį, taip pat reikia nustatyti asmens, pareiškusio ieškinį, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą ir civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas nurodė, kad atsakovas, manydamas, jog jo teisės pažeistos, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį turėjo teisę kreiptis teismą dėl jų gynimo ir prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, kad įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra teisėti, visiems privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis), sprendė, jog nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės ieškovės turtui buvo taikytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl laikytina, kad prašymas taikyti šias priemones buvo pagrįstas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs teise kreiptis į teismą. Teismui nenustačius neteisėtų veiksmų, nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, taigi priteisti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusią žalą. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovė ketino parduoti turtą ir nuomoti transporto priemones, ji turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 196 536 Lt nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija, aiškindama CPK 147 straipsnio 3 dalį, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytų nuostolių atlyginimo instituto paskirties ir nurodė, kad ieškinio atmetimas kaip nuostolių atlyginimo sąlyga gali būti suprantamas kaip ieškinio nepagrįstumas, nepriklausomai nuo to, ar jis (ieškinys) buvo pareikštas sąžiningai; ieškinio atmetimas taip pat lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas. Dėl to pagal CPK 147 straipsnį, pateikus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kreditoriaus kaltės skolininkui nebereikia įrodinėti, nes tai yra kreditoriaus atsakomybė už jo rizika atliktus veiksmus, t. y. kreditorius, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Militzer and Munch Fortransas“ v. Vokietijos bendrovė „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006). Kolegijos teigimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė gali prašyti atlyginti nuostolius tiek dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tiek jo nekonstatavus, t. y. dėl to, kad atsakovas, neturėdamas pakankamo pagrindo, rizikavo prašydamas apsaugoti iki bylos išnagrinėjimo, jo manymu, pažeistą teisę ir suvaržė jos teises. Tokiais atvejais skolininkas, reikšdamas reikalavimą atlyginti nuostolius, gali remtis tiek CPK 147 straipsnio 3 dalimi, tiek 95 straipsniu, tačiau šis straipsnis nėra 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga.

10Kolegija, vertindama ieškovės skundo argumentus dėl negautų pajamų, areštavus automobilį ir priekabą, nustatė, kad ieškovė šias transporto priemones nuosavybės teise įgijo paveldėjimo pagal įstatymą būdu; automobilis su priekaba skirtas didelio gabarito kroviniams pervežti. Nors kolegija nurodė, kad ieškovė krovinių pervežimo verslu neužsiiminėjo ir neužsiima, tačiau pažymėjo, jog ji, kaip fizinis asmuo, nuosavybės teise turintis krovininį automobilį, normaliomis įprastinėmis sąlygomis galėjo jį nuomoti asmenims, užsiimantiems krovinių pervežimo verslu ir gauti pajamų. Ieškovė pateikė duomenis, kiek kainuoja krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir priekabos nuoma; pagal UAB ,,Macter Froct“ pasiūlymą šio automobilio vienos paros nuomos mokestis – 200 Lt, V. F. individuali įmonė siūlė mokėti automobilio vienos paros 200 Lt nuomos mokestį, priekabos – 100 Lt. Kolegija nurodė, kad atsakovas, ginčydamas nuomos kainą, nepateikė jokių įrodymų dėl realios nuomos kainos, todėl sprendė, jog mokant paros nuomos mokestį po 200 Lt už automobilį ir po 100 Lt už priekabą ieškovė būtų galėjusi gauti už 1240 dienų (skaičiuojant nuo arešto dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo) 358 980 Lt, įvertinus išlaidas transporto priemonių priežiūrai. Kolegija, įvertinusi, kiek ieškovė realiai galėjo gauti naudos nuomodama transporto priemonę, normaliomis įprastinėmis sąlygomis nuomoti transporto priemones, sprendė, kad per jos nurodytą laikotarpį tikėtinas 287 184 Lt nuomos mokestis. Kolegija, nustatydama negautų pajamų dydį, taip pat atsižvelgė į ieškovės veiksmus, kad ji nepasinaudojo teise apskųsti procesinį teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neprašė teismo pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, draudžiančią areštuotą turtą suvaržyti prievolėmis ir prašyti teismą leisti sudaryti nuomos sutartį, todėl 287 184 Lt nustatytų negautų pajamų dydį sumažino iki 191 456 Lt negautų pajamų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtus nuostolius dėl transporto priemonių saugojimo patvirtino ieškovei išduotas mokėjimo kvitas, pagal kurį ji UAB „Savina“ už transporto priemonių saugojimą sumokėjo 7620 Lt, todėl kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, šią sumą sumažino trečdaliu ir priteisė 5080 Lt išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu (CK 6.248 straipsnis, 2.249 straipsnio 1 dalis).

11Kolegija, pasisakydama dėl negautų pajamų, kurias ieškovė prarado areštavus butą, nurodė, kad byloje esantys įrodymai paneigė ieškovės teiginius apie ketinimą parduoti butą, todėl jai neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindė reikalavimą priteisti negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi pardavus butą, nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 120 000 Lt negautų pajamų, kaip buto pardavimo kainų skirtumą.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė nuostolius ieškovei, remdamasis tik jos pateiktu siūlymu jai nuomoti transporto priemones už 300 Lt per parą, t. y. tik tariamais ieškovės nuostoliais. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį nuostolių atlyginimo instituto taikymas yra galimas tik egzistuojant dviem sąlygoms: kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, jog nuostolių atlyginimas gali būti suvaržytas. Dėl to ieškovė, siekdama gauti nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ateityje nuostolių gali realiai atsirasti arba jų jau realiai atsirado. Pagal teismų praktiką, taikant ginčijamų nuostolių atlyginimą, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp faktiškai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų patirtų nuostolių (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje restruktūrizuojama AB „Prospero polis“ v. UAB „Umbrina“, bylos Nr. 2-1408/2010; 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB Prolana v. A. A., bylos Nr. 2-1378-1/2010; kt.). Kasatoriaus teigimu, iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nebuvo pagrindo konstatuoti, kad tokių nuostolių iš tiesų galėjo atsirasti, nes ieškovė nepateikė nei duomenų apie transporto priemonių būklę ir gamybos metus, nei duomenų, jog nurodytos transporto priemonės būtų buvusios nuomojamos anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo naštą kasatoriui, neteisingai nurodė, kad jis turėjo įrodyti kitą nuomos kainą. Be to, ieškovė nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl kasatorius atleistinas nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį.

14Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas nuostolius už transporto priemonių saugojimą, neteisingai įvertino įrodymus. Pirma, ieškovė neprivalėjo automobilį saugoti saugojimo aikštelėje; antra, už visą automobilio saugojimo laikotarpį nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio buvo išrašyta tik viena sąskaita. Jeigu ieškovė ir sumokėjo už transporto priemonių saugojimą, tai savo rizika, nes turėjo visas galimybes sudaryti transporto priemonių nuomos sandorius, kreipdamasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

15Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.248 straipsnio nepagrįsti, nes šis straipsnis netaikytinas šiems ginčo santykiams. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, negali būti pagrindas pripažinti, jog ji nepatyrė žalos ar pati prisiėmė riziką. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į šią aplinkybę ir atitinkamai sumažino ieškovės nuostolius. Kasatoriaus argumentai dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo nepagrįsti, nes kasatorius, ginčydamas transporto priemonių nuomos kainos dydį, turėjo pateikti įrodymus apie ieškovės patirtų nuostolių dydį. Teismas, nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl transporto saugojimo išlaidų, nenukrypo nuo teismų praktikos dėl ieškovės prašomų nuostolių pobūdžio priteisimo.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo

19CPK 147 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.), o šiuo metu CPK 146 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) įtvirtinta atsakovo, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė šios ieškovo prašymu taikytos priemonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Militzer and Munch Fortransas“ v. Vokietijos bendrovė „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese atlyginimo, inter alia išaiškinta, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje yra pažymėjęs, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas. Atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas nėra būtina CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga. Šios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas apskųstame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog skolininkas, reikšdamas reikalavimą atlyginti nuostolius, gali remtis tiek CPK 147 straipsnio 3 dalimi (dabar galiojančio CPK 146 straipsnio 2 dalimi), tiek CPK 95 straipsniu, tačiau šis straipsnis nėra 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo praktiką, yra nurodžiusi, kad, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; kt.).

21Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekė nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurių jis tikėjosi gauti ir kurių negauta todėl, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jų realiai gauti. Pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-305/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; kt.). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiška turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nagrinėjamoje byloje nuostoliais laikytinos negautos pajamos už automobilio ir priekabos nuomą, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu šiam turtui nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

22Nuostolių faktą bei dydį ieškovė įrodinėjo V. F. individualios įmonės savininko 2006 m. liepos 1 d. pasiūlymu (T. 1, b. l. 92) išnuomoti jo įmonei ilgam laikui automobilį ir priekabą automobiliams vežti bei pasiūlyme nurodyta jų nuomos kaina, o automobilio ir priekabos saugojimo išlaidų dydį – ieškovės ir UAB „Savina“ direktoriaus V. F., kurie yra UAB „Savina“ akcininkai, 2006 m. liepos 7 d. automobilio ir priekabos pasaugos sutartimi (T. 1, b. l. 142).

23Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį ir nustatydamas ieškovei padarytų nuostolių dydį, vadovavosi ieškovės aiškinimu ir V. F. individualios įmonės savininko pasiūlyme nurodyta automobilio ir priekabos nuomos kaina (T. 1, b. l. 92), padarė išvadą, jog ieškovė normaliomis sąlygomis, jeigu automobiliui ir priekabai nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas – uždraudžiant jas perleisti kitų asmenų nuosavybėn ir bet kokį suvaržymą prievolėmis – būtų gavusi 287 184 Lt nuomos mokesčio, t. y. negautų pajamų. Teismas nustatė, kad ieškovė krovinių pervežimo verslu neužsiiminėjo. Minėta, kad ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovė nepateikė įrodymų apie automobilio ir priekabos tinkamumą jas eksploatuoti, nes ši aplinkybė yra svarbi siekiant jas išnuomoti ir gauti pajamų, taip pat įrodymų (išskyrus jos aiškinimus ir V. F. pasiūlymą), patvirtinančių nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

24Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nesiaiškino, ar ieškovė buvo pasiruošusi išnuomoti automobilį ir priekabą, kokia buvo šių priemonių techninė būklė ar jas realiai buvo galima išnuomoti automobilių pervežimui, ar jos buvo apdraustos transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu ir pan. Teismas tinkamai neapsvarstė, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirto kelią ieškovei gauti atitinkamų pajamų, neįvertino jos elgesio, kai ji, gavusi pasiūlymą išnuomoti transporto priemones, nesiėmė aktyvių veiksmų pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, kad galėtų išnuomoti automobilį ir priekabą bei gauti atitinkamų pajamų. Teismas, priteisdamas automobilio ir priekabos saugojimo išlaidas, neįvertino, ar šios išlaidos buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys.

25Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pažeidė CPK 147 straipsnio 3 dalį (CPK 146 straipsnio 2 dalį), nes iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados dėl jos nurodytų nuostolių realumo ir dydžio ir jų priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, ieškovės teiginių ir V. F. įmonės pasiūlymo dėl transporto priemonių nuomos kainos nepakanka padaryti išvadą apie teismo nustatytų nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys iš dalies tenkintas, naikintina. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė tuo pagrindu, jog nebuvo nustatytas atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas (CPK 95 straipsnis). Teismas nenustatinėjo nuostolių padarymo fakto ir jų dydžio, nesvarstė aplinkybių, reikšmingų priežastiniam ryšiui ir padarytai žalai konstatuoti, todėl, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo, civilinė byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27Kasacinis teismas patyrė 33,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti tiek nurodytų bylinėjimosi išlaidų, tiek ginčo šalių išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 3 d. priėmė ieškovo A. B.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Kolegija, vertindama ieškovės skundo argumentus dėl negautų pajamų,... 11. Kolegija, pasisakydama dėl negautų pajamų, kurias ieškovė prarado... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 14. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas... 15. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,... 19. CPK 147 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.),... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekė nuostolių negautų pajamų forma... 22. Nuostolių faktą bei dydį ieškovė įrodinėjo V. F. individualios įmonės... 23. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį ir... 24. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį,... 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą,... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 27. Kasacinis teismas patyrė 33,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...