Byla e2A-1188-459/2018
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus – butus bei teisės į pastogės patalpas pripažinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei D. T. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus – butus bei teisės į pastogės patalpas pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė prašė nustatyti jai ir atsakovei naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), tvarką: ieškovei paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nr.: R-4 (9,61 kv. m), 1-1 (3,40 kv. m), 1-2 (8,04 kv. m), 1-3 (0,96 kv. m), 1-4 (1,82 kv. m), 1-5 (18,50 kv. m), 1-6 (15,55 kv. m), 1-7 (5,71 kv. m), 2-1 (1,94 kv. m), 2-2 (8,77 kv. m), 2-3 (19,34 kv. m), 2-4 (13,04 kv. m), kurios VĮ Registrų centro pastato patalpų padalijimo projekte pažymėtos dalimi Nr. 1, o atsakovei paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nr.: R-1 (26,98 kv. m). R-2 (2,62 kv. m), R-3 (3,61 kv. m), R-5 (12,72 kv. m), 1-10 (19,02 kv. m), 1-8 (20,68 kv. m), 1-9 (3,08 kv. m), kurios VĮ Registrų centro pastato patalpų padalijimo projekte pažymėtos dalimi Nr. 2, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė ieškovei D. D. ir atsakovei D. T. naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), tvarką: D. D. paskyrė naudotis 55/100 dalimis bendro 106,68 kv. m ploto patalpų, pažymėtų Nr.: R-4 (9,61 kv. m), 1-1 (3,40 kv. m), 1-2 (8,04 kv. m), 1-3 (0,96 kv. m), 1-4 (1,82 kv. m), 1-5 (18,50 kv. m), 1-6 (15,55 kv. m), 1-7 (5,71 kv. m), 2-1 (1,94 kv. m), 2-2 (8,77 kv. m), 2-3 (19,34 kv. m), 2-4 (13,04 kv. m), kurios VĮ Registrų centro pastato patalpų padalijimo projekte pažymėtos dalimi Nr. 1, o D. T. paskyrė naudotis 45/100 dalimis bendro 88,71 kv. m ploto patalpų, pažymėtų Nr.: R-1 (26,98 kv. m), R-2 (2,62 kv. m), R-3 (3,61 kv. m), R-5 (12,72 kv. m), 1-10 (19,02 kv. m), 1-8 (20,68 kv. m), 1-9 (3,08 kv. m), kurios VĮ Registrų centro pastato patalpų padalijimo projekte pažymėtos dalimi Nr. 2, priteisė iš D. T. 566 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. D. ir 3,10 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
  3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  4. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei D. D. priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise UAB „TS Projects“ suprojektuotą I turtinį vienetą, kurį sudaro 55/100 pastato dalys su 106,68 kv. m bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: vienas sandėlis, projekte pažymėtas indeksu I-R-l (9,61 kv. m), pirmame aukšte: trys koridoriai, projekte pažymėti indeksais I-1 (3,40 kv. m), I-2 (8,04 kv. m), I-7 (5,71 kv. m), dušas, projekte pažymėtas indeksu I-3 (0,96 kv. m), tualetas, projekte pažymėtas indeksu I-4 (1,82 kv. m), ir du kambariai, projekte pažymėti indeksais I-5 (18,50 kv. m), I-6 (15,55 kv. m), o mansardoje: koridorius, projekte pažymėtas indeksu I-M-1 (1,94 kv. m), virtuvė, projekte pažymėta indeksu I-M-2 (8,77 kv. m), bei du kambariai, projekte pažymėti indeksais I-M-3 (19,34 kv. m), I-M-4 (13,04 kv. m), ir leisti šį atskirą nekilnojamojo turto vienetą įregistruoti VĮ Registrų centre D. D. vardu be atsakovės D. T. sutikimo; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei D. T. priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį, priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise UAB „TS Projects“ suprojektuotą II turtinį vienetą, kurį sudaro 45/100 pastato dalys su 88,71 kv. m bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: trys sandėliai, projekte pažymėti indeksais II-R-l (26,98 kv. m), II-R-2 (2,62 kv. m), II-R-4 (12,72 kv. m), katilinė, projekte pažymėta indeksu II-R-3 (3,61 kv. m), pirmame aukšte: virtuvė, projekte pažymėta indeksu II-1 (20,68 kv. m), koridorius, projekte pažymėtas indeksu II-2 (3,08 kv. m), kambarys, projekte pažymėtas indeksu II-3 (19,02 kv. m), ir leisti šį atskirą nekilnojamojo turto vienetą įregistruoti VĮ Registrų centre D. T. vardu be ieškovės D. D. sutikimo; 3) atsakovei D. T. pripažinti teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), rekonstrukcijos metu pastatytas pastogės patalpas, esančias (bet neįregistruotas viešajame registre) virš atsakovei suprojektuoto „TS Projects“ II turtinio vieneto pirmo aukšto patalpų; 4) priteisti ieškovei D. D. iš atsakovės D. T. 1/2 dalį jos turėtų išlaidų UAB „TS Projects“ už atliktą projektą, t. y. 181,50 EUR; 5) priteisti ieškovei D. D. iš atsakovės D. T. visas kitas turėtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7

  1. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei D. D. priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį, priteisdamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise UAB „TS Projects“ parengtoje schemoje Nr. 17140 suprojektuotą I turtinį vienetą, kurį sudaro: 55/100 pastato dalys su 106,68 kv. m bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: vienas sandėlis, schemoje pažymėtas indeksu I-R-l (9,61 kv. m), pirmame aukšte: trys koridoriai, schemoje pažymėti indeksais I-1 (3,40 kv. m), I-2 (8,04 kv. m), I-7 (5,71 kv. m), dušas, schemoje pažymėtas indeksu I-3 (0,96 kv. m), tualetas, schemoje pažymėtas indeksu I-4 (1,82 kv. m), ir du kambariai, schemoje pažymėti indeksais I-5 (18,50 kv. m), I-6 (15,55 kv. m), o mansardoje: koridorius, schemoje pažymėtas indeksu I-M-1 (1,94 kv. m), virtuvė, schemoje pažymėta indeksu I-M-2 (8,77 kv. m), bei du kambariai, schemoje pažymėti indeksais I-M-3 (19,34 kv. m), I-M-4 (13,04 kv. m); atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei D. T. priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį, priteisdamas atsakovei asmenine nuosavybės teise UAB „TS Projects“ parengtoje schemoje Nr. 17140 suprojektuotą II turtinį vienetą, kurį sudaro: 45/100 pastato dalys su 88,71 kv. m bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: trys sandėliai, schemoje pažymėti indeksais II-R-l (26,98 kv. m), II-R-2 (2,62 kv. m), II-R-4 (12,72 kv. m), katilinė, schemoje pažymėta indeksu II-R-3 (3,61 kv. m), pirmame aukšte: virtuvė, schemoje pažymėta indeksu II-1 (20,68 kv. m), koridorius, schemoje pažymėtas indeksu II-2 (3,08 kv. m), kambarys, schemoje pažymėtas indeksu II-3 (19,02 kv. m); atsakovei D. T. pripažino teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), rekonstrukcijos metu pastatytas pastogės patalpas, esančias (bet neįregistruotas viešajame registre) virš atsakovei suprojektuoto „TS Projects“ II turtinio vieneto pirmo aukšto patalpų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės D. T. 1147,50 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. D., priteisė iš atsakovės D. T. 3,10 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 145/200 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto 2A1p, esančio ( - ) (Registro Nr. ( - )), atsakovė D. T. – 55/200 dalis nurodyto pastato. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 punkte nurodyta, kad užfiksavus 2000 m. gegužės 10 d. atliktus statinio 2A1p statybos (rekonstrukcijos) darbus pasikeitė pastato plotas, padidėjo iki 195,39 kv. m, tačiau susitarimas dėl nuosavybės dalių nustatymo nepateiktas, 7I1P buvęs pažymėjimas 7G1p. 2009 m. rugsėjo 30 d. užfiksuoti pastato 2A1p kadastrinių matavimų duomenys neatitinka kadastrinių registro duomenų ir turto kadastrinių matavimų metu nustatyti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, nes nepateikti Statybos inspekcijos dokumentai. Į bylą pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 88/498, registro Nr. ( - ). Nagrinėjamu atveju šalys sutaria ir nori, kad būtų atidalyta bendroji dalinė nuosavybė, atsakovė iš esmės sutinka su ieškovės pateikta UAB „TS Projektai“ parengta gyvenamojo namo, esančio ( - ), atidalijimo schema, nesutinka tik su vienos patalpos, schemoje pažymėtos indeksu I-7, atitekimu ieškovei atidalijus minėtą ginčo objektą pagal minėtą schemą. Ieškovė teigia, kad minėta patalpa priklauso jai pagal pirktą gyvenamojo namo plotą, o atsakovė teigia, kad ši patalpa priklauso jai, kadangi ji gyvenamojo namo dalį įsigijo ir ta patalpa naudojosi iki 2015 m., po to ją perdavė naudotis ieškovei su sąlyga, kad ši atsakovei suteiks žemės sklypo dalį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys įsigijo ne konkrečias patalpas, o gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalis, t. y., VĮ Registro centro duomenimis, ieškovei D. D. nuosavybės teise priklauso 145/200 dalys, atsakovei D. T. priklauso 55/200 dalys. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo atveju gyvenamojo namo, esančio ( - ), atidalijimas pagal ieškovės pateiktą UAB „TS Projektai“ parengtą schemą nepareikalaus iš šalių nei finansinių, nei darbo ar kokių kitų sąnaudų. Jau šiuo metu šalys turi atskirus komunalinius bei inžinerinius tinklus. Be to, abiem turtiniams vienetams yra nustatyti atskiri įėjimai, todėl teismas sprendė, kad turto atidalijimas pagal minėtą schemą yra racionalus. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo tik dėl vienos iš šioje schemoje pažymėtų patalpų, t. y. patalpos, pažymėtos indeksu I-7. Kiekviena iš šalių šią patalpą siekia priskirti savo valdymui. Tačiau teismas, spręsdamas šios patalpos priskyrimo klausimą, įvertina aplinkybę, jog minėtą patalpą priskyrus atsakovei, ieškovė jokiu kitu būdu negalėtų patekti į jai pagal padalijimo planą priklausantį rūsį. Tą aplinkybę patvirtino ne tik ieškovė ir jos prašymu apklausta liudytoja O. D., bet ir liudytojas D. Z. T., kuris liudyti buvo pakviestas iš atsakovės pusės. Nei D. Z. T., nei atsakovė neginčijo ir sutiko, kad į rūsį ieškovė gali patekti būtent tik per patalpą, schemoje pažymėtą indeksu I-7. Nagrinėjant bylą pateiktas 2000 m. gegužės 10 d. planas, kuriame, be kita ko, pažymėta ir minėta patalpa, ginčo metu pripažintos aplinkybės, kad patalpa, pažymėta indeksu I-7, kurį laiką buvo naudojama atsakovės, taip pat nepaneigia aplinkybės, jog ši patalpa turėtų būti priskirta naudotis ne atsakovei, o būtent ieškovei, kad būtų užtikrinta pastarosios galimybė patekti į rūsį. Nors atsakovės liudytojas D. Z. T. teigė, jog ieškovė pažadėjo už patalpą, pažymėtą indeksu I-7, suteikti atsakovei teisę naudotis žemės sklypo dalimi, tačiau ieškovė tokio fakto nepripažino, o atsakovė šio fakto jokiais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo. Atsakovei nepateikus alternatyvaus atidalijimo varianto, o teismui nenustačius ieškovės pateikto projekto esminio ydingumo, yra teisinis pagrindas leisti padalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą pastatą – gyvenamąjį namą į du turtinius vienetus pagal ieškovės pateiktą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) padalijimo į du turtinius vienetus, atliekant paprastojo remonto darbus ( - ), objektų formavimo kadastro schemą. VĮ Registrų centras registratoriaus funkcijas atlieka ir daiktines teises registruoja įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas leisti atskirus (šiuo sprendimu atidalytus) nekilnojamojo turto vienetus įregistruoti VĮ Registrų centre jos vardu be atsakovės D. T. sutikimo ir atitinkamai atsakovės vardu be ieškovės sutikimo teisiškai nėra aktualus (perteklinis), todėl atmestas. Ieškovė taip pat prašo atsakovei D. T. pripažinti teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), rekonstrukcijos metu pastatytas pastogės patalpas, esančias (bet neįregistruotas viešajame registre) virš atsakovei suprojektuoto „TS Projects“ II turtinio vieneto pirmo aukšto patalpų. Tiek ieškovė, tiek atsakovė bei jos atstovas sutiko su šiuo reikalavimu, prašė jį tenkinti, todėl ieškovės reikalavimas patenkintas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus reikalavimo priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Ieškovė teikia melagingus duomenis dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu Nr. 1-7, naudojimo, kadangi faktiškai niekada nevaldė ginčo patalpos.
    2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, nevertino atsakovės argumentų, kad neįrodžius faktinių aplinkybių, kokį konkrečiai turtą šalys įgijo pirkdamos turtinius vienetus, nebuvo galima priimti teismo sprendimo.
    3. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovės pateiktu patalpų atidalijimo projektu, kurį paruošė UAB „TS Projects“ ir kuris nebuvo suderintas su 2009 m. spalio 12 d. VĮ Registrų centro padarytais kadastriniais matavimais.
    4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties nuostatas, kad ieškovė 2004 m. rugpjūčio 1 d. įsigijo iš V. Š. ginčo pastatą ir taikos sutartimi šalys pripažino visas nuo 2004 m. valdomas turto dalis.
    5. Pirmosios instancijos teismas priteisė maksimalią ieškovės prašytą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, neįvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, neatsižvelgdamas į teisės aktuose nustatytus dydžius, bylos sudėtingumą, šalių elgesį proceso metu, atsakovės finansinę padėtį. Bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, byla nesudėtinga, išnagrinėta per minimalų teismo posėdžių skaičių, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos iki minimalaus dydžio.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
    1. Apeliaciniame skunde melagingai teigiama, kad atsakovei, kuri įsigijo 55/200 dalis gyvenamojo namo, atiteko ginčo patalpa Nr. 1-7 (5,71 kv. m) ir nuo to laiko atsakovė ja naudojosi. Atsakovė įsigijo tik 55/200 dalis gyvenamojo namo, o ne konkrečias patalpas. Be to, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarka niekada nebuvo nustatyta. Atsakovė naudojasi iki šiol visomis minėtomis patalpomis, išskyrus patalpą, pažymėtą Nr. 1-7, kuria nuo 2015 m. bendru sutarimu naudojasi ieškovė.
    2. Apeliaciniame skunde melagingai teigiama, kad 2015 metais ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė naudosis patalpa Nr. I-7, o mainais už šią patalpą ieškovė pažadėjo jai perleisti dalį žemės sklypo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė šio fakto jokiais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo.
    3. Pažymėtina tai, kad UAB „TS Projects“ atliktas ir byloje pateiktas projektas neturėjo būti suderintas su 2009 m. spalio 12 d. atsakovės iniciatyva atliktais kadastriniais matavimais, kadangi jie iki šios dienos nėra įregistruoti VĮ Registrų centre.
    4. Nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad „neįrodžius faktinių aplinkybių kokį konkrečiai turtą šalys įgijo pirkdamos turtinius vienetus nebuvo galima priimti šio sprendimo“, kadangi teisme buvo išsiaiškinta, jog ieškovė ir atsakovė nusipirko tam tikras gyvenamojo namo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne atskiras patalpas, todėl tas faktas, kad atsakovė nesutiko, jog patalpa Nr. I-7 būtų priteista ieškovei, nereiškia, kad teismas šioje byloje negalėjo priimti sprendimo.
    5. Naudojamų patalpų yra atskiri stogai, atskira elektra, vanduo, kanalizacija, naudojamos patalpos yra visiškai izoliuotos, todėl net nerealu ir neprotinga būtų priskirti patalpą Nr. I-7 naudotis apeliantei, o ir labai neteisinga pagal turimas nuosavybės teise namo dalis.
    6. Ieškovės prašytos priteisti atstovavimo išlaidos neviršijo 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 pakeistose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų užmokesčio dydžių. Be to, pirmosios instancijos teismas atstovavimo išlaidas sumažino atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, šalių procesinį elgesį ir pan.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 12 d. išrašo nustatyta, kad šalys yra nekilnojamojo turto, esančio ( - ), bendraturtės: ieškovei nuosavybės teise priklauso 670/816 dalių žemės sklypo Nr. ( - ), pastatas Nr. ( - ) (garažas), pastatas Nr. ( - ) (ūkinis pastatas), 145/200 dalys pastato Nr. ( - ) (gyvenamasis namas), 145/200 dalys kitų statinių Nr. ( - ) (šulinys). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 55/200 dalys pastato Nr. ( - ) (gyvenamasis namas), 55/200 dalys kitų statinių Nr. ( - ) (šulinys).
  4. Ginčas šioje byloje iškilo dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), padalijimo tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei D. D. priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį, priteisdamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise UAB „TS Projects“ parengtoje schemoje Nr. 17140 suprojektuotą I turtinį vienetą, kurį sudaro: 55/100 pastato dalys su 106,68 kv. m bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: vienas sandėlis, schemoje pažymėtas indeksu I-R-l (9,61 kv. m), pirmame aukšte: trys koridoriai, schemoje pažymėti indeksais I-1 (3,40 kv. m), I-2 (8,04 kv. m), I-7 (5,71 kv. m), dušas, schemoje pažymėtas indeksu I-3 (0,96 kv. m), tualetas, schemoje pažymėtas indeksu I-4 (1,82 kv. m), ir du kambariai, schemoje pažymėti indeksais I-5 (18,50 kv. m), I-6 (15,55 kv. m), o mansardoje: koridorius, schemoje pažymėtas indeksu I-M-1 (1,94 kv. m), virtuvė, schemoje pažymėta indeksu I-M-2 (8,77 kv. m), bei du kambariai, schemoje pažymėti indeksais I-M-3 (19,34 kv. m), I-M-4 (13,04 kv. m); atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei D. T. priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį, priteisdamas atsakovei asmeninės nuosavybės teise UAB „TS Projects“ parengtoje schemoje Nr. 17140 suprojektuotą II turtinį vienetą, kurį sudaro: 45/100 pastato dalys su 88,71 kv. m bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: trys sandėliai, schemoje pažymėti indeksais II-R-l (26,98 kv. m), II-R-2 (2,62 kv. m), II-R-4 (12,72 kv. m), katilinė, schemoje pažymėta indeksu II-R-3 (3,61 kv. m), pirmame aukšte: virtuvė, schemoje pažymėta indeksu II-1 (20,68 kv. m), koridorius, schemoje pažymėtas indeksu II-2 (3,08 kv. m), kambarys, schemoje pažymėtas indeksu II-3 (19,02 kv. m).
  5. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, darytina išvada, jog iš esmės ginčas šioje byloje kyla tik dėl patalpos, ieškovės pateiktame UAB „TS Projects“ parengtame plane pažymėtos Nr. I-7 (5,71 kv. m), atidalijimo šalims. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdama į tai, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nesant viešojo intereso, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, tai yra dėl patalpos, plane pažymėtos Nr. I-7, atidalijimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  6. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais.
  7. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).
  8. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog ieškovė teikia melagingus duomenis dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu Nr. 1-7, naudojimo, kadangi faktiškai niekada nevaldė ginčo patalpos. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, nevertino atsakovės argumentų, jog neįrodžius faktinių aplinkybių, kokį konkrečiai turtą šalys įgijo pirkdamos turtinius vienetus, nebuvo galima priimti teismo sprendimo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
  9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įgijo 2000 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3230 bei 2008 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5755. Iš 2000 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų nustatyta, kad ieškovė įgijo 1/2 dalį 55/100 dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo, turinčio 195,39 kv. m bendrojo ploto, ir tai daliai tenkantį priklausinį – kiemo statinį (šulinys), garažą. Sutarties 3 punkte nurodyta, jog ieškovė sutiko įsigyti dalį gyvenamojo namo, nesant tarp bendraturčių patalpų valdymo sutarties bei pardavėjui nenurodant parduotos dalies konkrečių patalpų. Taigi, matyti, jog ieškovė įsigydama nekilnojamąjį turtą įgijo tik idealiąsias turto dalis, tačiau dėl konkrečių įsigyjamų patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje šalys nesitarė. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog įsigyjant nekilnojamąjį turtą su turto pardavėju žodžiu buvo susitarta gyvenamojo namo patalpas atsidalyti ateityje, užbaigus namo statybas, tačiau susitarimas nebuvo įvykdytas.
  10. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog atsakovė nekilnojamąjį turtą, tai yra 55/200 dalis gyvenamojo namo, įgijo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-412-123/2015. Minėta nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės (šioje byloje atsakovės) D. T. ir atsakovų V. Š., R. Š., pagal kurią šalys susitarė pripažinti aplinkybę, kad šioje byloje atsakovė D. T. ir atsakovai V. Š. bei R. Š. sudarė 2004 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai pardavė, o ieškovė nupirko 55/200 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), bei 55/200 dalis kitų statinių (šulinio), esančių ( - ), už bendrą 125 000 Lt kainą. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė kaip ir ieškovė įgijo tik idealiąsias nekilnojamojo turto dalis, o ne konkrečias gyvenamojo namo patalpas, kaip teigia atsakovė apeliaciniame skunde. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog atsakovė pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo ginčo patalpą, plane pažymėtą indeksu Nr. I-7.
  11. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, ginčo tarp šalių nėra, jog nuo 2015 m. ieškovė naudojasi ginčo patalpa. Apeliaciniame skunde teigiama, jog 2015 m. ieškovė kreipėsi su pasiūlymu atsakovei perleisti ieškovei patalpą, pažymėtą Nr. I-7, o mainais iš ieškovės gauti dalį žemės sklypo, kuris yra aplink namą. Šalims žodžiu susitarus, ieškovė nedelsdama atsimūrijo nuo atsakovės minėtą patalpą, tačiau savo įsipareigojimo dėl žemės sklypo dalies perleidimo aplink šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą namą neįvykdė. Ieškovė nurodo kitokias faktines aplinkybes, jog 2015 m. atsakovė geranoriškai perleido ieškovei naudotis minėtą patalpą, kadangi atsakovė naudojosi didesne gyvenamojo namo dalimi nei jai priklausė pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
  12. Nors šalių paaiškinimai apie faktines aplinkybes, kurių pagrindu ieškovė nuo 2015 m. metų naudojasi minėta patalpa, iš esmės skiriasi, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė ginčo patalpą ieškovei perdavė naudotis laisva valia, fotonuotraukos patvirtina, jog minėta patalpa yra atskirta nuo atsakovės naudojamų patalpų. Įrodymų, pagrindžiančių, jog tarp šalių buvo susitarimas, kurio pagrindu atsakovė 2015 m. perdavė naudotis patalpą, pažymėtą indeksu Nr. I-7, ieškovei su sąlyga, kad ieškovė perleis atsakovei dalį ieškovei priklausančio žemės sklypo, byloje nebuvo pateikta (CPK 176 straipsnis). Taip pat pažymėtina ir tai, jog tiek ieškovė, tiek jos atstovė bei apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad tik per ginčo patalpą ieškovė gali patekti į jai priklausančias rūsio patalpas, dėl kurių atidalijimo byloje ginčo neiškilo. Iš ieškovės, jos atstovės paaiškinimų bei liudytojos parodymų taip pat nustatyta, jog minėta ginčo patalpa yra ieškovės valdomoje namo dalyje, tai yra po ieškovės valdomos namo dalies stogu, ieškovė minėtą patalpą šildo. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog ieškovė realiai prašo atidalyti 106,68 kv. m patalpų, nors jai nuosavybės teise priklauso 145/200 dalys nekilnojamojo turto, kas sudaro 141,66 kv. m.
  13. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, atsižvelgdama į tai, kad šalys sutiko su nekilnojamojo turto atidalijimu ir iš esmės ginčo dėl patalpų atidalijimo pagal ieškovės pateiktą UAB „TS Projects“ projektą neiškilo, išskyrus patalpą, pažymėtą Nr. I-7 (5,71 kv. m), įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, jog atsakovė minėtą patalpą geranoriškai perleido naudotis ieškovei nuo 2015 m., minėta patalpa yra izoliuota nuo atsakovės gyvenamųjų patalpų, yra prižiūrima ir šildoma ieškovės, yra ieškovės valdomoje namo dalyje, yra vienintelė patalpa, per kurią ieškovė turi galimybę patekti į jai priklausantį rūsį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus apie faktines aplinkybes, todėl pagrįstai atidalijo gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpą, plane pažymėtą Nr. I-7, ją priteisdamas ieškovei pagal ieškovės pateiktą projektą.
  14. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog skundžiamu sprendimu pažeidžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties nuostatos, tai yra jog ieškovė 2004 m. rugpjūčio 1 d. įsigijo iš V. Š. ginčo pastatą ir taikos sutartimi šalys pripažino visas nuo 2004 m. valdomas turto dalis, pažymėtina, jog, kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kokią idealiąją dalį patalpų nusipirko atsakovė, tačiau patalpos konkrečiai nebuvo detalizuotos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį.
  15. Apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovės pateiktu patalpų atidalijimo projektu, kurį paruošė UAB „TS Projects“ ir kuris nebuvo suderintas su 2009 m. spalio 12 d. VĮ Registrų centro padarytais kadastriniais matavimais, patalpų plotu bei numeracija.
  16. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).
  17. Pažymėtina, jog iš šalių paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės, kurias taip pat patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. užfiksuoti pastato – gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenys. Tačiau minėtas išrašas patvirtina, jog minėti duomenys neatitinka kadastrinių registro duomenų ir turto kadastrinių matavimų metu nustatyti pasikeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, nes nebuvo pateikti Statybos inspekcijos dokumentai. Kadangi apeliantės minimi kadastriniai matavimai, su kuriais, apeliantės vertinimu, nebuvo suderintas ieškovės pateiktas atidalijimo planas, neįregistruoti įstatymo nustatyta tvarka, ieškovės parengtas planas neturėjo būti suderintas su minėtais kadastriniais matavimais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog planas yra parengtas specialisto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokiems veiksmams atlikti. Be to, išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl patalpų ploto, faktinio išsidėstymo. Be to, pažymėtina, jog apeliantė teigdama, kad ieškovės pateiktas atidalijimo planas nėra suderintas su kadastriniais matavimais, į bylą savo plano, kurio pagrindu pageidauja atidalyti patalpas, neteikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės pateiktas planas neatitinka keliamų reikalavimų ir jo pagrindu nėra galimybės atidalyti ginčo patalpas.
  18. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  19. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 1 147,50 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
  2. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė maksimalią ieškovės prašytą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, neįvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus dydžius, bylos sudėtingumą, šalių elgesį proceso metu, atsakovės finansinę padėtį. Bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, byla nesudėtinga, išnagrinėta per minimalų teismo posėdžių skaičių, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos iki minimalaus dydžio. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 31 EUR žyminis mokestis, 1 350 EUR advokato pagalbai apmokėti (500 EUR pagal 2017-05-12 pinigų priėmimo kvitą Nr. 870317, 400 EUR pagal 2017-07-10 pinigų priėmimo kvitą Nr. 870335, 450 EUR pagal 2018-02-27 pinigų priėmimo kvitą Nr. 919625), taip pat ieškovė prašė atlyginti 1/2 dalį išlaidų, patirtų už UAB „TS Projects“ parengtą schemą, – 181,50 EUR, 35 EUR ieškovės turėtų išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį atsakovei.
  4. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ginčo tarp šalių, jog ieškovės ieškinys iš esmės buvo patenkintas, nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakant į apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumo, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais advokatų paslaugų įkainiais, ieškovės atstovavimo išlaidos – 1 350 EUR neviršija nustatytų maksimalių dydžių, kadangi vien už ieškinio parengimą ieškovės atstovės išlaidas galėtų sudaryti 1 983,25 EUR. Iš pateiktų atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių kvitų matyti, jog ieškovės atstovė už 1 350 EUR sumą ne tik parengė ieškinį, bet ir atstovavo ieškovei teisme, parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo bei suteikė kitas atstovavimo paslaugas. Esant šioms aplinkybėms, pripažinti ieškovės atstovavimo išlaidas nepagrįstomis nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog yra pagrindas mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nesudėtinga, kadangi byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta du kartus, o ieškovė ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, atsižvelgė į atsakovės finansinę padėtį, nulemtą sveikatos būklės, šalių procesinius veiksmus, bylos sudėtingumą, todėl sumažino priteistiną atstovavimo išlaidų dydį iki 900 EUR. Teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo dar labiau sumažinti priteistiną atstovavimo išlaidų sumą.
  5. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų išlaidų rūšių, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovė teikė į bylą įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei (35 EUR) bei atidalijimo plano parengimą (363 EUR), kurių pusę prašė priteisti iš atsakovės. Šios išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinos pagrįstomis, todėl pagrįstai priteistos iš atsakovės.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 350 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą.

18Priteisti iš atsakovės D. T. 350 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei D. D..

Ryšiai