Byla e2-576-330/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-571-258/2019, kuria patenkintas A. M. individualios įmonės „Ultima ratio“ bankroto administratorės prašymas leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. M. individualios įmonės „Ultima ratio“ savininko A. M. turtą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-571-258/2019, kuria patenkintas A. M. individualios įmonės „Ultima ratio“ bankroto administratorės prašymas leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. M. individualios įmonės „Ultima ratio“ savininko A. M. turtą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi A. M. IĮ „Ultima ratio“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Lausona“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi A. M. IĮ „Ultima ratio“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

62.

7A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. M. IĮ „Ultima ratio“ savininkui A. M. nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat ir esantį pas trečiuosius asmenis, įskaitant banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, gaunamą darbo užmokestį, kitas pajamas bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

83.

9Bankrutavusios A. M. IĮ „Ultima ratio“ savininkas A. M. su bankroto administratorės prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti, nurodęs, kad ankstesnės bankroto byloje priimtos teismo nutartys jam nebuvo įteiktos, todėl laikytinos neįsiteisėjusiomis.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

114.

12Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi leido nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. M. IĮ „Ultima ratio“ savininko turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

135.

14Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra įsiteisėjusi, taikos sutartis bankroto procese nebuvo sudaryta, o įmonė neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, įskaitant ir tą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

166.

17Trečiasis asmuo A. M. (bankrutavusios A. M. IĮ „Ultima ratio“ savininkas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

186.1.

19Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintą teisinį reguliavimą į neribotos atsakomybės juridinio asmens savininkų turtą išieškojimas gali būti nukreiptas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir jos bankroto procese nesudarius taikos sutarties.

206.2.

21Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įsiteisėjo. Pagal įstatymą teismo sprendimai (nutartys) įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui, o rašytinio proceso tvarka priimta nutartis atskiruoju skundu gali būti apskųsta per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Teismas, esant prašymui, neįteikė įmonės savininkui 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties kopijos. Aplinkybė, jog įmonės savininkui ta nutartis matoma Elektroninių paslaugų portale (EPP), nepatvirtina tinkamo nutarties kopijos įteikimo.

226.3.

23Įstatymas nenumato trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinės teisės sudaryti taikos sutartį. Net ir tuo atveju, jeigu A. M. būtų pasiūlyta, jis neturėtų teisės sudaryti taikos sutartį bankroto byloje.

246.4.

25Apskųstąja nutartimi nuspręsta dėl įmonės savininko sutuoktinės, kuri nėra įtraukta į bylą, teisių ir pareigų.

267.

27Kartu su atskiruoju skundu trečiasis asmuo A. M. pateikė naujus įrodymus.

288.

29Bankrutavusios A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankroto administratorė UAB „Lausona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantui A. M. paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

308.1.

31Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria teismas pripažino A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 6 d. A. M. turi galimybę prisijungti prie elektroninės bylos ir visi dokumentai byloje jam yra matomi. Be to, šią teismo nutartį A. M. elektroniniu paštu įteikė ir bankroto administratorė.

328.2.

33Bankroto administratorė dar 2018 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į visus bankrutuojančios įmonės kreditorius, į įmonės savininką su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį bankroto procese. Nei kreditoriai, nei įmonės savininkas atsakymo į administratorės siūlymą nepateikė, todėl darytina išvada, kad taikos sutartį atsisakyta sudaryti. Atskirojo skundo argumentai dėl apelianto procesinės padėties byloje, neturi ryšio su galimybe sudaryti taikos sutartį bankroto procese.

349.

35Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorė pateikė naują įrodymą.

3610.

37Bankroto administratorė 2019 m. kovo 14 d. pateikė prašymą priimti naują įrodymą.

38Teismas

konstatuoja:

39IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4011.

41Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

42Dėl naujų įrodymų priėmimo

4312.

44Apeliantas A. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: išrašą iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, 2019 m. sausio 21 d. prašymo teismui, teismo 2019 m. sausio 23 d. pranešimo, 2018 m. birželio 14 d. pareiškimo kopijas. Bankrutavusios A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankroto administratorė UAB „Lausona“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – apelianto ir bankroto administratorės susirašinėjimą elektroniniu paštu. 2019 m. kovo 14 d. bankroto administratorė pateikė 2019 m. kovo 7 d. apelianto elektroninį laišką.

4513.

46CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

4714.

48Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai įvertinti apskųstosios nutarties teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ginčo šalims vėliau iškilusį poreikį teikti naujus įrodymus, todėl juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Teismui nepateikti šalių prieštaravimai dėl naujų įrodymų priėmimo.

49Dėl nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įsiteisėjimo

5015.

51Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatą, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas).

5216.

53ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.

5417.

55Apeliantas nesutikimą su apskųstąja nutartimi grindžia tuo, jog, jo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytų būtinųjų sąlygų priimti procesinį sprendimą išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes: nutartis likviduoti įmonę nebuvo įsiteisėjusi, o taikos sutarties sudarymo bankroto procese galimybė neegzistavo dėl apelianto netinkamos procesinės padėties byloje. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

5618.

57Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi A. M. IĮ „Ultima ratio“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliantas (kaip bankrutuojančios individualios įmonės savininkas) tvirtina, kad ši nutartis jam nebuvo įteikta, todėl neįsiteisėjo. Tokia apelianto pozicija nepagrįsta.

5819.

59Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje pripažinti A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nurodyta, kad nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį (Vilniaus apygardos) teismą. Toks apskundimo tvarkos išaiškinimas atitinka CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus, nes ĮBĮ nėra specialiosios normos dėl tokių nutarčių apskundimo. Bendroji rašytinio proceso tvarka priimtos teismo nutarties įsiteisėjimo taisyklė yra siejama su teisės į instancinę tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę įgyvendinimu – apskundimu neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2009).

6020.

61Jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis nėra apskundžiama, preziumuojama, jog ji įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 279 straipsnio 1 dalis), tačiau nei ĮBĮ, nei CPK nėra įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja praėjus 7 dienoms nuo tos dienos, kai nutarties patvirtinta kopija yra įteikiama visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisę dėl priimtos nutarties pateikti atskirąjį skundą. Jeigu atskirasis skundas nepaduodamas per nustatytą terminą, teismo nutartis įsiteisėja ir tokį statusą turi tol, kol tam tikras suinteresuotas asmuo nesikreipia su atskiruoju skundu, nenurodo termino skaičiavimo ir jo nepraleidimo atskirajam skundui paduoti argumentų ir kol teismas nepriima atskirojo skundo. Tokiu atveju, jeigu terminas nepraleistas arba atnaujinamas, atkuriamas neįsiteisėjusios apeliacine tvarka skundžiamos teismo nutarties statusas, nes apeliacine tvarka gali būti nagrinėjami atskirieji skundai tik dėl neįsiteisėjusių teismo nutarčių (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-969-381/2018).

6221.

63Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-879-553/2019 pagal trečiojo asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. lapkričio 27 d. nutarčių, priimtų A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs A. M. atskirąjį skundą, nurodytoje civilinėje byloje 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, o apelianto atskirąjį skundą atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-879-553/2019, nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu teismo suformuluotos išvados paneigia nagrinėjamoje byloje apelianto dėstomą poziciją dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties (ne) įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje konstatuota, kad apie 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį apeliantui tapo žinoma 2018 m. gruodžio 7 d., kad 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis apeliantui buvo įteikta tinkamai, kad atskirasis skundas dėl 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties paduotas praleidus tiek bendrąjį CPK 335 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, tiek CPK 307 straipsnio 3 dalyje nurodytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą, kas absoliučiai paneigia galimybę atnaujinus praleistą (CPK 335 straipsnio 1 dalyje nurodytą) terminą, priimti tokį atskirąjį skundą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

6422.

65Apeliacinis teismas, įvertinęs teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į CPK 279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, daro nagrinėjamai procesinei situacijai aktualią išvadą, jog A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankroto byloje 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 17 d. Vadinasi, bankroto bylą nagrinėjusiam teismui 2019 m. vasario 5 d. priimant apskųstąją nutartį, kuria leista nukreipti išieškojimą į šios įmonės savininko turtą, egzistavo ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta būtinoji sąlyga dėl įsiteisėjimo nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliacinės instancijos teisme padarius tokią išvadą, kitos apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties įteikimo jam aplinkybėmis, be kita ko, ir su įteikimo forma, nepaneigia tos nutarties įsiteisėjimo fakto.

66Dėl apelianto teisės sudaryti taikos sutartį

6723.

68Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai, jog nagrinėjamu atveju esą nebuvo sudarytos sąlygos įmonės savininkui bankroto procese sudaryti taikos sutartį. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nurodyta apelianto pozicija tėra hipotetinio pobūdžio. Įvertinus bankroto bylos medžiagą, nebuvo nustatyta prielaidų, kurios leistų įžvelgti buvus įmonės savininko ir kreditorių pageidavimus ar konkrečiai apibrėžtą valią bankroto procesą užbaigti taikos sutartimi. Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad bankroto administratorė informavo tiek kreditorius, tiek įmonės savininką apie įstatyme numatytą galimybę bankroto procese sudaryti taikos sutartį. Todėl pritartina bankroto administratorės nuostatai, jog pasyvus bankroto proceso dalyvių elgesys patvirtina, kad valios sudaryti tokią sutartį nebuvo.

6924.

70Apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog pagal ginčui aktualų ĮBĮ nustatytą teisinį reguliavimą neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto atveju taikos sutartį pasirašo kreditoriai (jų įgaliotas atstovas), bankroto administratorius ir įmonės savininkas (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis). CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog taikos sutarties sudarymas bankroto procese reguliuojamas specialaus įstatymo – ĮBĮ, todėl savo pozicijai pagrįsti apeliantas nepagrįstai remiasi CPK 47 straipsnio 2 dalies norma, kurioje įtvirtintos bendrosios trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinės teisės. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto procesinė padėtis bankroto byloje (trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų) nagrinėjamu atveju neribojo įmonės savininko, kaip specialaus subjekto ĮBĮ normų prasme, teisės bankroto procese sudaryti taikos sutartį.

71Dėl apskųstąja nutartimi keliamų pasekmių įmonės savininko sutuoktinės teisėms ir pareigoms

7225.

73Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog analizuojamu atveju buvo nuspręsta dėl įmonės savininko sutuoktinės, kuri apskųstosios nutarties priėmimo metu nebuvo įtraukta į bylą, teisių ir pareigų.

7426.

75Vienas iš absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis). Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, apibrėžtas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.

7627.

77Pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi leido nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. M. IĮ „Ultima ratio“ savininko (apelianto) turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (t. y. į bendrojoje nuosavybėje turimo turto dalį, tenkančią apeliantui). Apeliacinio teismo vertinimu, toks formulavimas apskųstojoje nutartyje reiškia, jog bankroto procese priimtas sprendimas tenkinant bankrutavusio juridinio asmens kreditorių finansinius reikalavimus realizuoti tik įmonės savininko, bet ne jo sutuoktinės (kaip, pavyzdžiui, įmonės bendrasavininkės) turtą. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, jog apskųstosios nutarties priėmimo metu į bylą neįtrauktai įmonės savininko sutuoktinei šiuo procesiniu sprendimu būtų nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jos teisinė padėtis.

7828.

79Pažymėtina, kad aptariamoje bankroto bylos stadijoje teismas sprendžia dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Šias sąlygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kaip minėta, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad šio straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas. Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nutarta išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, bankroto administratorius organizuoja turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, realizavimą, t. y. būtent bankroto administratorius turi nustatyti konkretų įmonės savininko turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas, ir tik toks turtas gali būti realizuojamas.

8029.

81Leisdamas nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, teismas tik suteikia teisę (leidimą) bankroto administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesprendžia dėl išieškojimo vykdymo tvarkos. Vadinasi, šioje proceso stadijoje teismui nėra pagrindo nurodyti konkretų savininko turtą, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus ar dengiant bankroto administravimo išlaidas. Tokio turto identifikavimo ir išieškojimo į jį nukreipimo teisės aktų nustatyta tvarka pareiga tenka bankroto administratoriui. Dėl nurodytų aplinkybių šioje stadijoje dar nėra aktualūs klausimai dėl turto teisinio režimo, nuosavybės formos ir turto bendrasavininkių, nes tai nėra apskųstosios nutarties dalykas.

8230.

83Apeliacinio teismo vertinimu, bankrutavusios įmonės savininkui nepaneigus pirmosios instancijos teismo nustatytų sąlygų, kurioms esant leidžiama nukreipti išieškojimą į įmonės savininko asmeninį bei esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turtą (ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 1 dalis), o būtent, jog nėra galimybės patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų iš įmonės turto, jog bankroto procese nesudaryta taikos sutartis, netenka teisinės reikšmės kiti atskirojo skundo argumentai. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą.

84Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

8531.

86A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankroto administratorė prašė apeliantui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Jos nuomone, teikdamas atskirąjį skundą, apeliantas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, vilkina bankroto procesą, eikvoja teismo ir bankroto administratorės lėšas bei laiką.

8732.

88Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Šis asmuo turi teisę teikti skundą dėl, jo nuomone, abejonių keliančio teismo procesinio sprendimo, siekiant tokias abejones pašalinti. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti jam baudą netenkinamas.

89Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi A. M. IĮ „Ultima... 6. 2.... 7. A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą... 8. 3.... 9. Bankrutavusios A. M. IĮ „Ultima ratio“ savininkas A. M. su bankroto... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi leido nukreipti... 13. 5.... 14. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d.... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. 6.... 17. Trečiasis asmuo A. M. (bankrutavusios A. M. IĮ „Ultima ratio“ savininkas)... 18. 6.1.... 19. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ)... 20. 6.2.... 21. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 22. 6.3.... 23. Įstatymas nenumato trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 24. 6.4.... 25. Apskųstąja nutartimi nuspręsta dėl įmonės savininko sutuoktinės, kuri... 26. 7.... 27. Kartu su atskiruoju skundu trečiasis asmuo A. M. pateikė naujus įrodymus.... 28. 8.... 29. Bankrutavusios A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankroto administratorė UAB... 30. 8.1.... 31. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria teismas... 32. 8.2.... 33. Bankroto administratorė dar 2018 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į visus... 34. 9.... 35. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorė pateikė... 36. 10.... 37. Bankroto administratorė 2019 m. kovo 14 d. pateikė prašymą priimti naują... 38. Teismas... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 40. 11.... 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 42. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 43. 12.... 44. Apeliantas A. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus:... 45. 13.... 46. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui... 47. 14.... 48. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo... 49. Dėl nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl... 50. 15.... 51. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis... 52. 16.... 53. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio... 54. 17.... 55. Apeliantas nesutikimą su apskųstąja nutartimi grindžia tuo, jog, jo... 56. 18.... 57. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi A. M.... 58. 19.... 59. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje pripažinti A. M.... 60. 20.... 61. Jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis nėra apskundžiama, preziumuojama,... 62. 21.... 63. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.... 64. 22.... 65. Apeliacinis teismas, įvertinęs teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje... 66. Dėl apelianto teisės sudaryti taikos sutartį... 67. 23.... 68. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas... 69. 24.... 70. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog pagal ginčui aktualų ĮBĮ... 71. Dėl apskųstąja nutartimi keliamų pasekmių įmonės savininko sutuoktinės... 72. 25.... 73. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog... 74. 26.... 75. Vienas iš absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai... 76. 27.... 77. Pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi leido nukreipti... 78. 28.... 79. Pažymėtina, kad aptariamoje bankroto bylos stadijoje teismas sprendžia dėl... 80. 29.... 81. Leisdamas nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, teismas tik... 82. 30.... 83. Apeliacinio teismo vertinimu, bankrutavusios įmonės savininkui nepaneigus... 84. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ... 85. 31.... 86. A. M. IĮ „Ultima ratio“ bankroto administratorė prašė apeliantui... 87. 32.... 88. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo... 89. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 90. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą....