Byla 2A-466/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovei G. D. , ieškovės G. D. atstovui advokatui Antanui Markūnui, atsakovo Kauno Senamiesčio pradinės mokyklos atstovui advokatui Jonui Kairevičiui, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei L. G. , trečiajam asmeniui E. Š. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. D. ir A. D. bei atsakovo Kauno Senamiesčio pradinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriuo A. D. ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o G. D. ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-299-324/2008 pagal ieškovių G. D. ir A. D. ieškinį atsakovui Kauno Senamiesčio pradinei mokyklai, tretiesiems asmenims R. B. , Kauno miesto savivaldybės administracijai, V. Š. , E. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovės G. D. ir A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Kauno Senamiesčio pradinės mokyklos 120 000 Lt A. D. padarytos neturtinės žalos atlyginimą ir 30 000 Lt G. D. padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė G. D. nurodė, kad atsakovas Kauno Senamiesčio pradinė mokykla padarė neturtinę žalą jai ir jos nepilnametei dukrai A. D. , kuri buvo šios mokyklos moksleivė. 2002 m. gruodžio 12 d. prieš pirmąją pamoką, pastumta moksleivio V. Š. , nusirito laiptais ir dėl to jai lūžo koja. Budinti mokytoja neiškvietė greitosios pagalbos. Žinodama apie įvykį, mergaitės klasės mokytoja R. B. nepasirūpino pamokų metu kentusia skausmą ir dėl to verkusia mokine, apie sužalojimą nepranešė motinai. To prašiusiai A. D. atsakiusi, jog ši nenumirsianti. Dalį kelio namo mergaitė paršliaužė. Dėl mokytojos nesirūpinimo įvykiu ir mergaitės sveikata po jo vaikas patyrė fizinę ir psichologinę traumą. Išgyveno dėl palikimo nelaimėje, mokytojos melavimo apie įvykio aplinkybes TV laidos „Srovės“ metu. Jos akyse žlugo mokytojos asmenybė. Mergaitė buvo psichologiškai traumuota ne dėl kojos lūžio, o dėl mokytojos abejingumo – nesirūpinimo jos sveikata ir nekontaktavimo su motina. A. tapo neįgali, mokosi tik namuose, todėl sumažėjo bendravimo galimybės. Psichinė sveikata negerėja. Atsakovo kaltę įrodo įvairių institucijų, į kurias kreipėsi po įvykio, raštai. Mokinio saugumo neužtikrinusi mokykla pažeidė Švietimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, 49 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, todėl privalo atlyginti neturtinę žalą. G. D. padaryta neturtinė žala pasireiškia kentėjimu dėl suluošintos vaiko fizinės ir psichinės sveikatos, negalėjimu dirbti nuolat būnant su dukra.

4Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 18 d. sprendimu A. D. ieškinį iš dalies patenkino, priteisė A. D. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Kauno Senamiesčio pradinės mokyklos. G. D. ieškinį atmetė.

5Teismas konstatavo, kad ieškovės A. D. atstovai įrodė visus jai padarytos neturtinės žalos atsiradimo pagrindus (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad iš atsakovo atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos, R. B. paaiškinimo ir budinčios mokytojos liudytojos J. G. parodymų matyti, jog 2002 m. gruodžio 12 d. prieš prasidedant pamokoms mokyklos koridoriuose vaikai žaidė gaudynių. Laikotarpiu tarp pamainų juose buvo daug vaikų ir suaugusiųjų. Žaidimo metu A. D. laiptinėje pastūmė ją gaudęs moksleivis V. Š. . A. D. nubėgo laiptais į apačią. Nuo stūmimo labai pagreitėjo mergaitės žingsniai, todėl ji suklupo ir prisėdo ant antrosios ar trečiosios pakopos, skaičiuojant nuo laiptų apačios. Iš ieškovės G. D. paaiškinimų matyti, kad dukra namo parėjo verkdama, ištinusia dešine koja, nuo kurios batą buvo galima nuauti tik perpjovus. Ją nuvežus į Kauno medicinos universiteto konsultacinę vaikų polikliniką, dėl įtariamo dešiniojo išorinio maleolo lūžimo dešinė čiurna buvo imobilizuota gipso tvarsčiu, nustatytas dešinės išorinės kulkšnies lūžimas be poslinkio. Teismas pažymėjo, kad šis sužalojimas yra apysunkis, nes dėl kaulo lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 21 parą. Po traumos A. D. buvo paskirtas mokymas namuose, atsirado psichinės sveikatos problemų. Teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad iki 2002 m. gruodžio 12 d. jokiomis psichinėmis ligomis ji nesirgo. Nuo 2003 m. vasario 7 d. serga sunkiu depresijos epizodu be psichozės simptomų. Šia liga susirgo po psichotraumuojančios situacijos, kuri atsirado po konflikto mokykloje ir plėtėsi įtraukiant spaudą, televiziją, teisėsaugą. Teismas iš ieškovės G. D. paaiškinimų, byloje esančios medicininės dokumentacijos ir teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akto sprendė, kad dėl susirgimo A. D. patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Negalint mokytis įprastomis sąlygomis, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Asmenybės tyrimo duomenys rodo ypatingą fiksaciją ties patirta trauma, veikiančia visą mergaitės psichoemocinį vystymąsi. Teismas pripažino, kad dėl susirgimo ieškovė A. D. patiria neturtinę žalą (CK 6.250 str. 1 d.), sprendė, kad dėl šio susirgimo iš dalies yra kaltas atsakovas.

6Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog trečiasis asmuo R. B. , nepasidomėjusi savo mokinės A. D. pamokos metu išsakyto prašymo leisti nešokti priežastimi, nevykdė Švietimo įstatymo reikalavimų bei asmens, dirbančio su vaikais, bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai.

7Teismas nurodė, kad netinkamus savo darbuotojos veiksmus, tinkamai nereaguojant į išoriškai pastebimą vaiko jaučiamą fizinį skausmą (telefonu ar kitu įmanomu būdu apie galimą traumą nepranešant šalia mokyklos gyvenančiai vaiko motinai, nepasiūlant grįžti namo bei nepalydint vaiko), nustatė pats atsakovas, todėl teismas laikė įrodytu neteisėtą atsakovo neveikimą. Apie priežastinį ryšį tarp aptartojo neteisėto atsakovo neveikimo ir pasekmių vaiko psichinei sveikatai teismas sprendė iš teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akto bei jo išvadas paaiškinančios eksperto apklausos teismo posėdžio metu (CPK 217, 218 str.). Teismas nurodė, kad sunkia psichikos liga A. D. susirgo po psichotraumuojančios situacijos, kuri atsirado po konflikto mokykloje ir plėtėsi įtraukiant spaudą, televiziją, teisėsaugą. Sudėtinės psichotraumuojančios situacijos dalys – trauma, mergaitės individualios savybės (jautrumas), psichosocialinė aplinka, motinos elgesys, gydymas. Adaptacijos mechanizmo sutrikimui turėjo įtakos visų su įvykiu susijusių dalyvių elgesys, įskaitant ir motinos elgesį. Teismas konstatavo, kad minimos išvados bei bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie priežastinį ryšį tarp A. D. susirgimo ir atsakovo neteisėto neveikimo, jo darbuotojai reikiamai nereaguojant į A. D. patirtą fizinę traumą. Teismas iš vėlesnių su 2002 m. gruodžio 12 d. įvykusiu A. D. susižalojimu susijusių faktų analizės padarė išvadą, kad mergaitės sveikatos būklę labiau lėmė ne atsakovo, o jos motinos elgesys.

8Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais jos įvertinimo kriterijais. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju neigiamas poveikis padarytas itin saugotinai vertybei – nepilnamečio vaiko psichinei sveikatai. Komentuodamas A. D. susirgimą ekspertas paaiškino, jog ji yra labai sunkus ligonis. Asmenybės tyrimo duomenys rodo ypatingą fiksaciją ties patirta trauma, ir tai veikia visą mergaitės psichoemocinį vystymąsi. Dėl psichinės sveikatos sutrikimo mergaitė nebegali mokytis kartu su kitais vaikais, dėl sumažėjusių bendravimo galimybių atitinkama prasme yra suluošinta jos vaikystė, neprognozuojama tolesnė ligos eiga ir baigtis. Iki 2009 m. lapkričio 7 d. vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. G. D. nurodė, jog dukra yra bandžiusi nusižudyti, todėl realus ir suprantamas vaiko įstatyminės atstovės susirūpinimas dėl susirgimo pasekmių. Antra vertus, ieškovės nepateikė įrodymų apie tai, kad liga yra nepagydoma. A. D. liga - sunkus depresijos epizodas. Nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie nebepataisomai sužalotą A. D. psichinę būklę. VšĮ Šeimos santykių instituto 2006 m. spalio 5 d. pažymėjime nurodoma, jog A. D. būsena yra palaipsniui gerėjanti. Todėl teismas nurodė, kad protingumo principas reikalauja atsižvelgti į tai, jog situacijoje, iš kurios kilo ieškinyje nurodomos pasekmės, nebuvo jokių išskirtinių požymių, pagal kuriuos pedagoginį darbą dirbantis asmuo galėjo įžvelgti tokią didelę grėsmę ugdytinio psichinei sveikatai (CK 1.5 str. 4 d.). Teismas sprendė, jog vaiko psichinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala įvertintina 50 000 Lt. Nustatydamas 20 000 Lt iš atsakovo priteistiną šios sumos dalį teismas atsižvelgė į tai, kad sprendime aptartasis atsakovo neveikimas buvo tik viena iš keleto psichotraumuojančios situacijos, priežastiniu ryšiu nulėmusios A. D. susirgimą, sudėtinių dalių.

9Teismas atmetė G. D. ieškinį, nurodydamas, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatyme nustatytais atvejais, nes yra asmeninio pobūdžio.

10Ieškovės G. D. ir A. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti, ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo šiuos argumentus:

111. Teismas išvadą, kad mokykla neatsakinga už fizinį A. D. sužalojimą, padarė neįvertinęs svarbių bylos aplinkybių. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad mergaitė tik suklupo bėgdama laiptais, kai tuo tarpu med. ekspertas nustatė, kad mergaitei buvo ne tik lūžęs kulkšnelis, bet ir nubrozdinta nugara. Tai patvirtina išvadą, kad mergaitė buvo nustumta nuo laiptų ir dėl to patyrė apysunkį kūno sužalojimą. Teismo išdėstytos aplinkybės neatitinka ir nelaimingo įvykio tyrimo akto, surašyto pačios mokyklos. Mokykla yra atsakinga už moksleivės sužalojimą CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir CK 6.275 straipsnio 2 dalies pagrindais.

122. Teismas nepagrįstai nurodė, kad A. D. ligos (depresijos) vystymuisi daugiau turėjo įtakos ne atsakovės, o motinos elgesys. Toks teiginys nepagrįstas objektyviais duomenimis. Mergaitės ligą sukėlė atsakovo mokytojų elgesys, o ne motina.

133. Teismas neįvertino ieškovės G. D. pateiktų įrodymų: ligos istorijos išrašų, dukters neįgalumo dokumentų, pažymos, kad dukteriai reikalinga priežiūra. Ieškovė negali dirbti atsakovo pasiūlyto darbo, nes dukteriai iki šiol reikalinga priežiūra. Ieškovės būklė – nuolatinė nervinė įtampa, ji jaudinasi dėl dukters sveikatos, neturi galimybės bendrauti ir užsidirbti. Teismas nepagrįstai neįžvelgė ieškovių, kaip motinos ir dukters, ryšio ir atmetė G. D. ieškinį.

14Atsakovas Kauno Senamiesčio pradinė mokykla apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. D. priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir A. D. ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

151.

16Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, nepagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp įvykio ir ieškovės deklaruojamų pasekmių. Iš mergaitės elgesio mokykloje klasės mokytoja negalėjo spręsti apie blogą jos savijautą, mokytoja mergaitės verkiančios nematė. Dėl įvykio pasekmių mokytoja R. B. nėra kalta. Dėl to jai drausminė nuobauda buvo panaikinta. Kojos lūžis neturėjo įtakos po įvykio atsiradusiai vaiko depresijai. Teismas nepagrįstai konstatavo mokytojos R. B. neveikimą bei priežastinį ryšį tarp to neveikimo ir ieškovei A. D. padarytos žalos ir kad tą žalą turi atlyginti mokykla kaip darbuotoją, dėl kurio kaltės padaryta žala, samdantis asmuo (CK 6.264 str. 1 d.).

172.

18Teismas neatsižvelgė į mokyklos turtinę padėtį. Priteista suma yra per didelė našta, nes tai paliečia ne tik mokyklos, kaip institucijos, bei ir kiekvieno jos moksleivio interesus.

19Atsakovas Kauno Senamiesčio pradinė mokykla atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, ieškovių apeliacinį skundą atmesti.

20Ieškovės atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

21Apeliaciniai skundai atmestini.

22Byloje nustatyta, kad 2002 m. gruodžio 12 d. Kauno Senamiesčio pradinėje mokykloje įvyko nelaimingas atsitikimas. Ieškovės A. D. klausės draugas ją pastūmė, dėl ko mergaitė nukrito, susižeidė koją bei nusibrozdino nugarą. Minėtas įvykis atsitiko prieš prasidedant pamokoms. Pamokų metų mergaitė buvo mokykloje, jai grįžtant namo, dalį kelio ją palydėjo klasės draugė su mama, o kitą dalį ji ėjo viena. Nukentėjusiosios mergaitės mama paaiškino, jog kojos sužalojimai buvo rimti, mergaitė parėjo namo šliauždama. Iš ambulatorinės ekspertizės akto matyti, kad A. D. konstatuoti odos nubrozdinimai nugaroje, poodinė kraujosruva dešinės čiurnos srityje bei dešinio išorinio kulkšnelio lūžimas. Sužalojimas buvo kvalifikuotas kaip apysunkis. Ieškovė A. D. ir jos mama G. D. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl minėto įvykio, atlyginimo, nes, kaip nurodė ieškovės, po šio įvykio mergaitė susirgo depresija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, priteisė A. D. iš atsakovo Kauno Senamiesčio pradinės mokyklos 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ieškovės G. D. ieškinį atmetė.

23Apeliantės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino nelaimingo atsitikimo mokykloje aplinkybes ir nukentėjusios mergaitės fizinį skausmą. Kolegija pastebi, kad, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtine žala yra laikomas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kolegija pastebi, kad minėtų neturtinės žalos pasireiškimo atvejų sąrašas nėra baigtinis, tačiau tam, kad teismas priteistų nukentėjusiam asmeniui neturtinę žalą, pastarasis turi įrodyti bent vieną neturtinės žalos pasireiškimo atvejį.

24Ieškovės ieškinį grindė tuo, kad dėl mokykloje patirtos traumos ir mokytojos abejingumo, pagalbos nesuteikimo, nepasidomėjimo vaiko sveikata mergaitė kentė didelius skausmus, jautėsi nepatogiai grįždama namo ir negalėdama paeiti, nusivylė suaugusiųjų elgesiu, o vėliau susirgo depresija. Kaip minėta, visos ieškovių išvardytos aplinkybės yra neturtinės žalos pasireiškimo atvejai. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pastebi, kad teismas kruopščiai aiškinosi nelaimingo atsitikimo mokykloje aplinkybes, nustatė, kad mergaitė buvo pastumta, dėl ko ji patyrė traumą (konstatuoti odos nubrozdinimai nugaroje, poodinė kraujosruva dešinės čiurnos srityje bei dešinio išorinio kulkšnelio lūžimas). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat nurodė, kad mergaitė jautė fizinį skausmą, tačiau jos auklėtoja nebuvo pakankamai rūpestinga, nepasidomėjo vaiko savijauta, nesuteikė būtinos pagalbos. Teismas taip pat nustatė, kad praėjus keliems mėnesiams po patirtos traumos mergaitė susirgo depresija, kurios viena iš priežasčių (remiantis eksperto išvada) buvo mokykloje patirta trauma ir netinkama mokytojų reakcija į susidariusią situaciją.

25Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos pasireiškimo atvejų, pagrįstai nusprendė, kad ieškovei A. D. buvo padaryta neturtinė žala. Kolegija nesutinka su apeliančių teiginiais, kad teismas neturtinės žalos pasireiškimo atvejį – fizinio skausmo sukėlimą – privalėjo aiškintis atskirai ir už kiekvieną atvejį priteisti neturtinę žalą. Kaip minėta, teismas nustatė, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, taip pat plačiai aptarė ieškovės pabrėžiamą mokytojos neveikimą ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas bei priėjo prie išvados, kad mergaitei buvo padaryta neturtinė žala. Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, ką iš esmės ir ginčija apeliantės, turi vertinti kriterijus, kurie padidina ar sumažina priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti.

26Kolegija taip pat nesutinka su apeliančių argumentais, kad teismas turėjo taikyti CK 6.275 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes minėtos normos numato ne mokymo ir auklėjimo institucijų pareigą atlyginti žalą nepilnamečiui, o nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą trečiajam asmeniui.

27Apeliantės taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. D. ligos atsiradimą lėmė ne tik mokytojų, bet ir mamos elgesys. Apeliančių nuomone, tokia teismo išvada nėra pagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovėms, rėmėsi byloje nustatytų aplinkybių visuma ir jas pagrindžiančiais įrodymais – liudytojų paaiškinimais, raštais, pažymomis, išvadomis, eksperto išvada – bei, atsižvelgdamas į įvairius kriterijus, sprendė dėl priteistino žalos dydžio. Kolegija pastebi, kad ieškovės žalos buvimo faktą įrodinėja mergaitės liga (depresija), todėl šiai ligai, jos priežastims, sunkumui ir pasekmėms įvertinti yra būtinos specialios žinios. Teismas ieškovės A. D. sveikatos būklei įvertinti skyrė ekspertizę, kurios išvadas teismo posėdžio metu paaiškino ekspertas. Ekspertų komisija, įvertinusi ieškovės A. D. sveikatos būklę, nustatė, kad mergaitė iki 2002 m. gruodžio 12 d. įvykių jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo, o sunkiu depresijos epizodu be psichozės simptomų serga nuo 2003 m. vasario 7 d. Šia liga mergaitė susirgo po psichotraumuojančios situacijos, kuri atsirado po konflikto mokykloje ir plėtėsi įtraukiant spaudą, televiziją ir teisėsaugą. Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad mergaitės ligą lėmė psichotraumuojanti situacija, tai yra visų įvykių visuma, tarp jų ir pačios motinos elgesys. Ekspertas taip pat neatmetė galimybės, kad tokias pasekmes galėjo sukelti vaiko asmeninės savybės, jautrumas, psichosocialinė aplinka, gydymas ar net lėtinis susirgimas.

28Įvertinusi tokius eksperto paaiškinimus, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik mokytojos, bet ir mamos, kurios įtakai, kaip minėjo ekspertas, mergaitė bejėgiškai pasiduoda, elgesį. Ekspertų išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad mergaitės psichikos sveikatai įtakos turėjo susidariusi konfliktinė situacija.

29Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti nustatinėjo remdamasis CK 6.250 straipsnyje numatytais kriterijais. Teismas kaip vieną iš kriterijų neturtinei žalai nustatyti nurodė atsiradusias pasekmes. Teismas taip pat įvertino tą aplinkybę, kad yra padaryta žala vienai iš labiausiai saugomų vertybių – vaiko sveikatai. Nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgta į atsakovo kaltės formą – neatsargumą, žalos padarymo būdą – bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimą, bei į protingumo principą. Teismas taip pat vertino mokytojos elgesį, atsižvelgė į bendrą mokytojos charakteristiką, jos amžių, į tai, kad mokytoja aiškinosi įvykio aplinkybes. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsiradusiai žalai įtakos turėjo ir tas faktas, kad mama neperskaitė mergaitei mokyklos atsiprašymo laiško. Be to, teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį bei teismų formuojamą praktiką. Kolegijos nuomone, visi pirmosios instancijos teismo minėti kriterijai yra pasirinkti teisingai, jais remdamasis teismas teisingai nustatė A. D. priteistinos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad ieškovės savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų kriterijų, kurie nebuvo teismo įvertinti ir kuriais remiantis priteista žala gali būti padidinta, o iš esmės pakartojo jau teismo ištirtas ir įvertintas aplinkybes, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo padidinti ieškovei A. D. priteistiną neturtinę žalą.

30Apeliantė G. D. pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir dėl to, kad teismas atmetė jos reikalavimą priteisti jai (mamai) neturtinę žalą dėl vaiko psichinei sveikatai padarytos žalos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek pagal teisės aktų reikalavimus, tiek pagal teismų formuojamą praktiką neturtinė žala dėl sveikatos sutrikdymo yra atlyginama ne tik nukentėjusiajam (asmeniui, kurio sveikata sutrikdoma), bet ir su juo susijusiems asmenims tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai tarp šių asmenų yra labai didelis dvasinis ir fizinis ryšys. Kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad dėl sutrikusios vaiko psichinės sveikatos, ji, būdama mama, išgyvena, turi nuolat rūpintis vaiku, stebėti jos sveikatos būklę, padėti sunkiomis akimirkomis, tačiau pažymi, kad tokie santykiai yra gražūs ir normalūs vaiko ir motinos santykiai.

31Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai, taip pat ginčija ir kita ginčo šalis – atsakovas. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas bei neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas kruopščiai tyrė 2002 m. gruodžio 12 d. įvykio aplinkybes bei vėliau susiklosčiusią situaciją, buvo apklausti liudytojai, teismas atliko ekspertizę, vertino visumą priežasčių, dėl kurių ieškovei galėjo atsirasti žala, nustatinėjo priežastinį ryšį tarp atsakovo (jo darbuotojų) neveikimo ir ieškovei atsiradusios žalos, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir nustatė priežastinį ryšį tarp mokytojos neveikimo ir atsiradusios žalos.

32Be to, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti, nevertino atsakovo turtinės padėties. Priešingai, teismas įvertino atsakovo gaunamą finansavimą bei jo galimybę sumokėti žalos atlyginimą ieškovei.

33Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad nepaisant to, jog byloje nebuvo nustatyta, kad vienintelė ir tiesioginė atsiradusios žalos (ieškovės A. D. psichinės sveikatos sutrikdymo) priežastis buvo netinkamas mokytojos elgesys, jos nepakankamas rūpestingumas, negalima paneigti, kad dėl tokių mokytojos veiksmų mergaitė patyrė papildomų nepatogumų, kurie lėmė vaiko išgyvenimus dėl savo teisių, pareigų bei vertybių. Kolegija pastebi, kad žmogaus, o tuo labiau vaiko iki galo nesusiformavusiai psichikai įtakos turi įvairių psichiką stimuliuojančių veiksnių visuma, kurie dėl individualių vaiko savybių gali daugiau ar mažiau paveikti vaiko vidinį pasaulį. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir teismo motyvus, kuriais remdamasis teismas sprendė dėl neturtinės žalos, padarytos mergaitės sveikatai, priteisimo ir šios žalos dydžio, įvertinusi ginčo šalių apeliacinių skundų argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, įsigilino į ginčo esmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo naikinti. Kitų aplinkybių ar kriterijų, kurie leistų padidinti ar sumažinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

34Teismui atmetus abiejų ginčo šalių apeliacinius skundui, turėtas atstovavimo išlaidas šalys viena kitai neatlygina, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidas abi šalys atlygina po lygiai, tai yra iš ieškovės G. D. ir atsakovo Kauno Senamiesčio pradinės mokyklos priteisiama po 17 Lt valstybei (CPK 93 str., 96 str. ir 302 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

36Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Iš ieškovės G. D. (a. k. ( - ) ir atsakovo Kauno Senamiesčio pradinės mokyklos (į. k. 191816085) priteisti po 17 Lt (septyniolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.