Byla eAS-270-502/2017
Dėl patikrinimo akto panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Imperauto“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Imperauto“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl patikrinimo akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Imperauto“ (toliau – ir UAB „Imperauto“, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD, atsakovas) mokesčių skyriaus 2016 m. gruodžio 14 d. neplaninio patikrinimo aktą (toliau – ir Aktas).

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad patikrinimo aktu nepagrįstai konstatuota, jog UAB „Imperauto“ 2015-2016 m. vykdė komercinę veiklą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, patikrinimas buvo atliktas šiukščiai pažeidžiant teisės aktus ir juose numatytas procedūras, todėl Kauno RAAD neįvertino visų svarbių aplinkybių ir priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą patikrinimo aktą, kuriuo nepagrįstai konstatavo ūkinės veiklos pažeidimus.

6II.

7Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas ginčą kildina ne dėl teisės, o dėl fakto. Tuo tarpu pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 ir 23 straipsnių nuostatas administracinio ginčo objektu gali būti tik teisines pasekmes sukeliantis aktas, kadangi teisė kreiptis į teismą siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu, realiu ginčų išsprendimu, o ne juridinę reikšmę turinčių faktų ir aplinkybių konstatavimu.

9Teismas nustatė, jog iš ginčijamo 2016 m. gruodžio 14 d. neplaninio patikrinimo akto Nr. MAKP-122 matyti, kad juo pareiškėjas yra informuojamas apie atliktą patikrinimą dėl transporto priemonių importuotojams nustatytų reikalavimų vykdymo. Akte konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas bei Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių nuostatas. Taigi akte tik konstatuotos atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų atsakovo vardu priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Atliktas patikrinimas ir patikrinimo akto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis (elementas), o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas).

10Teismas pažymėjo, kad Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1T-41 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 35 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ūkio subjekto veiklos planinio ir neplaninio patikrinimo rezultatus įformina nustatytos formos patikrinimo akte, kuriame išdėsto atitinkamus nustatytus faktus ir pateikia išvadas dėl būtinybės imtis tolesnių veiksmų, o 42 punkte - kad kontrolę atliekantis subjektas, atsižvelgęs į patikrinimo rezultatus ar nustatęs teisės aktų pažeidimus, ūkio subjektams taiko poveikio priemones įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 9 punktą, siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai, be kita ko, taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas, t. y. asmenis, pažeidusius šiuos reikalavimus, patraukia atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK). Pareiškėjo skundžiamame patikrinimo akte nurodyti patikrinimo akto priėmimo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai, kuriais reglamentuojama atsakomybė už patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus. Teismas vertino, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas yra kilęs iš administracinių nusižengimų teisinių santykių, kurie yra reguliuojami ANK ir kitų įstatymų dėl administracinių nusižengimų. Pažymėjo, kad toks ginčo pobūdis savo ruožtu lemia, jog pareiškėjo ginčijamas Kauno RAAD Mokesčių skyriaus 2016 m. gruodžio 14 d. neplaninio patikrinimo aktas Nr. MAKP-122 yra sudėtinė administracinių nusižengimų bylos dalis, kuria konstatuojamas faktinis atsakomybės pagal ANK pagrindas. Kadangi patikrinimo aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2638/2011, 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A438-1825/2012).

11Teismas taip pat pažymėjo, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teismuose tvarka yra reglamentuota ANK 34 skyriuje ir negali būti tapatinama su ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje nagrinėjimo tvarka, kurią reglamentuoja ABTĮ. Pagal ANK 621 straipsnį, ginčus dėl nutarimų, priimtų administracinio nusižengimo byloje, teisėtumo yra priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Įrodymai, užfiksuoti įvairaus pobūdžio dokumentuose ir kita informacinė medžiaga, sudaranti faktinį administracinio nusižengimo bylos pagrindą, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku teisme bylą nagrinėjant pagal ANK taisykles, kol nėra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Tokio pobūdžio dokumentai gali būti tik įrodymų vertinimo dalyku teisme, sprendžiant ginčą iš esmės dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y., jie gali tapti vertinimo dalyku teisme tik po to, kai yra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėjas, yra nepriskirtinas nei administracinių teismų, nei bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai.

12III.

13Pareiškėjas UAB „Imperauto“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti pareiškėjo skundą bei perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

14Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjo nuomone, šis aktas akivaizdžiai sukelia jam teisines pasekmes: menkinama jo dalykinė reputacija ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Patikrinimo aktu pareiškėjui sukeliamos teisinės pasekmės ir nepagrįstai pažeidžiami jo interesai bei dalykinė reputacija viešojoje erdvėje, nes Aktu nepagrįstai konstatuoti pažeidimai buvo viešai atskleisti Kauno RAAD internetinėje svetainėje. Taip pat pažeidžiama ir nekaltumo prezumpcija konstatuojant pažeidimus ne teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, atliekant patikrinimą, buvo padaryta eilė procedūrinių pažeidimų, turėjusių užtikrinti patikrinimo procedūros objektyvumą, nešališkumą ir teisėtumą, kurių nesilaikymas nulėmė neteisėtas ir nepagrįstas Patikrinimo akto išvadas.

15Pareiškėjo teigimu, jam turi būti garantuojama teisė į Patikrinimo akto teisėtumo patikrinimą teismine tvarka, t. y. teisėtumo patikrinimą šioje byloje. Nepriėmus skundo, būtų pažeista pareiškėjo teisė į efektyvią ir realią teisminę gynybą (teisminio patikrinimo išvengimas), nes apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neturės teisės ir kompetencijos paneigti ar panaikinti nustatytas akte aplinkybes. Patikrinimo akte konstatuoti ūkinės veiklos vykdymo pažeidimai bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, o sankcija numatoma skirti bendrovės atsakingam atstovui – fiziniam asmeniui. Vertinant patikrinimo aktą kaip tarpinį dokumentą, su kuo pareiškėjas nesutinka, jam, kaip ūkio subjektui, yra atimama teisė pasinaudoti teismine tvarka ir skųsti patį patikrinimo aktą ar jo išvadas, kaip pažeidžiančias pareiškėjo interesus.

16Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo naujausia administracinių teismų praktika. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje Nr. eAS-101-525/2017 suformuota praktika, kurioje konstatuota, kad ūkio subjekto teisės ir interesai, dalykinė reputacija viešojoje erdvėje ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimai, yra ir gali būti ginami administraciniuose teismuose ginčijant patikrinimo akto išvadas.

17Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje, t. y. neišnagrinėjęs skundo iš esmės, atsisakė priimti skundą konstatavęs, kad skundžiamas valstybės institucijos administracinis aktas tariamai pareiškėjui nesukelia jokių pasekmių. Pareiškėjas teigia, kad skundo priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens (ūkio subjekto) teisės iš tikrųjų yra pažeistos ir negali atsisakyti priimti skundą konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, todėl nutartis naikintina.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 26 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

21Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti Kauno RAAD Mokesčių skyriaus 2016 m. gruodžio 14d. neplaninio patikrinimo aktą Nr. MAKP-122.

22Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

23Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Patikrinimo aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, be to, tokią išvadą teismas galėtų daryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

24Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

25Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad savarankišku skundo administraciniam teismui dalyku negali būti viešojo administravimo subjekto vientisos (vienos) administracinės procedūros metu priimami tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, kurie atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje bei kuriais tik siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, tačiau kurie tiesiogiai nėra susiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl minėtų priežasčių šie dokumentai paprastai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Šiame kontekste pažymėtina, kad minėta taisyklė pagal LVAT praktiką negali būti vertinama kaip ribojanti ar paneigianti asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, kadangi argumentai dėl tarpinių (procedūrinių) dokumentų, kurių pagrindu priimtas galutinis sprendimas, jų galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, gali būti reiškiami ir vertinami nagrinėjant ginčą dėl galutinio sprendimo (galutinių sprendimų) (LVAT 2016 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-18-146/2016).

26Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

27Bylos medžiaga nustatyta, kad KRAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius atliko UAB „Imperauto“ neplaninį patikrinimą dėl transporto priemonių importuotojams nustatytų reikalavimų vykdymo 2015–2016 metų laikotarpiu ir 2016 m. gruodžio 14 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei, kad už nustatytus pažeidimus atsakomybę nustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (nuo 2017 m. sausio 1 d. Administracinių nusižengimų kodeksas). Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad ginčijamame patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu yra priimtas pareiškėjui materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Patikrinimo aktas šiuo atveju yra tik tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kurio pagrindu galėtų būti pradėta administracinė procedūra.

28Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti skundžiamo 2016 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto, kuris iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bei nukrypti nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

29Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad, pareiškėjo nuomone, šiuo aktu menkinama jo dalykinė reputacija, pažeidžiama nekaltumo prezumpcija ir kt., nepagrįsti, kadangi, kaip jau buvo minėta, patikrinimo akte tik užfiksuotos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurios savaime jokių realių teisinių pasekmių nesukelia. Patikrinimo akte jokie nurodymai ar įpareigojimai nėra duoti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, kad patikrinimo aktas yra tik administracinės procedūros dalis, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas.

30Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-101-525/2017, kadangi joje buvo sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste ji yra neaktuali. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai nesudaro pagrindo patikrinimo aktą vertinti ne kaip tarpinį (procedūrinį) dokumentą, kuris pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

31Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

33Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Imperauto“ atskirąjį skundą atmesti.

34Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Nutartis neskundžiama.

36?

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Imperauto“ (toliau – ir UAB... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad patikrinimo aktu nepagrįstai konstatuota,... 6. II.... 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi... 8. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, ginčo objektu... 9. Teismas nustatė, jog iš ginčijamo 2016 m. gruodžio 14 d. neplaninio... 10. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2014 m.... 11. Teismas taip pat pažymėjo, kad administracinių nusižengimų bylų... 12. III.... 13. Pareiškėjas UAB „Imperauto“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo... 14. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 15. Pareiškėjo teigimu, jam turi būti garantuojama teisė į Patikrinimo akto... 16. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 17. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m.... 21. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti Kauno... 22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. sausio 26 d. nutartimi... 23. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia,... 24. Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota... 26. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 27. Bylos medžiaga nustatyta, kad KRAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius... 28. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje... 29. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad, pareiškėjo nuomone,... 30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Imperauto“ atskirąjį... 34. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį palikti... 35. Nutartis neskundžiama.... 36. ?...