Byla 2-1051-330/2017
Dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ (šiuo metu restruktūrizuojama) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ skundas dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi UAB „Agrovet“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. RUAB „Agrovet“ administratorė 2017 m. vasario 8 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame, be kitų klausimų, buvo numatyta svarstyti klausimą dėl RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Balsavimas kreditorių susirinkimo klausimais buvo numatytas ir įvyko 2017 m. vasario 21 d. Balsuojant šiame kreditorių susirinkime, buvo nuspręsta nepritarti restruktūrizavimo plano projektui – už restruktūrizavimo plano projektą balsavo (t. y. plano projektui pritarė) kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro tik 2,16 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų.
  2. RUAB „Agrovet“ kreditorė UAB „Pajūrio mėsinė“ pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė pripažinti neteisėtais RUAB „Agrovet“ 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus. Pareiškėja nurodė, kad kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatai neteisėti, o šiame susirinkime kreditoriai faktiškai priėmė sprendimą grąžinti planą pataisymams.
  3. Pareiškėja nurodė, kad jos prašymas turėtų būti tenkinamas atsižvelgiant į tai, kad RUAB „Agrovet“ kreditorių susirinkime buvo pranešta, jog susirinkimui pateikti balsavimo rezultatai galioja su sąlyga, jei nebus gauta kreditorių pastabų dėl plano ir planas nebus pakoreguotas. RUAB „Agrovet“ faktiškai teismo nustatytais terminais parengė restruktūrizavimo plano projektą, kurį didžiausiai kreditorei AB SEB bankui pateikė 2017 m. sausio 23 d. Tik antrojo, 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo, kuriame turėjo įvykti balsavimas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, metu didžiausia RUAB „Agrovet“ kreditorė AB SEB bankas pateikė pasiūlymus dėl restruktūrizavimo plano pakoregavimo. RUAB „Agrovet“ sutiko su 2017 m. vasario 21 d. banko atstovų išsakytais esminiais reikalavimais, patikslino restruktūrizavimo plano projektą, numatydama konkrečius įpareigojančius terminus dėl investuotojų pritraukimo proceso, o restruktūrizavimo administratorė informavo kreditorius, jog 2017 m. kovo 15 d. šaukiamas kreditorių susirinkimas, kurio metu bus svarstomas klausimas dėl patikslinto RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
  4. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkime įvyko patariamasis balsavimas, kurio rezultatai vertintini kaip neturintys teisinės galios, kadangi AB SEB bankui išreiškus pastabas, o bendrovei sutikus jomis vadovautis, restruktūrizacijos plano projektas buvo pakoreguotas ir buvo nuspręsta patikslintą restruktūrizavimo plano projektą teikti naujam kreditorių susirinkimui svarstyti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Pajūrio mėsinė“ skundą atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditoriams 2017 m. vasario 21 d. susirinkime balsuojant dėl RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir įpareigojimo įmonės restruktūrizavimo administratorę pateikti jį Klaipėdos apygardos teismui tvirtinti, už tokį sprendimą balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro tik 2,16 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, kai buvo būtina ne mažesnė nei 2/3 visų teismo patvirtintų bendrovės kreditorių (jų turimų finansinių reikalavimų sumos išraiška) dauguma. Ta aplinkybė, jog susirinkime balsų daugumą turi viena kreditorė, teisės aktų reikalavimams neprieštarauja. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pritarti ar nepritarti vienam ar kitam administratoriaus siūlomam kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimui yra kreditorių prerogatyva.
  3. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog įstatyme įtvirtintas terminas restruktūrizavimo planui pateikti buvo pratęstas tris kartus, tačiau per nustatytą terminą restruktūrizavimo planas teismui nebuvo pateiktas, o planui nebuvo pritarta ir vėlesniame kreditorių susirinkime. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad RUAB „Agrovet“ kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo tvarka nebuvo pažeista, nebuvo sudarytos kliūtys kreditoriams teikti pasiūlymus restruktūrizavimo administratoriui ar įmonės valdymo organui dėl restruktūrizavimo plano. Todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, esą buvo pažeistos įstatymo nuostatos, pažeisti kreditorių lygiateisiškumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.
  4. Teismo vertinimu, 2017 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimas sušauktas nepažeidžiant įstatymo normų, sprendimai susirinkime buvo priimti laikantis įstatyme nustatytos kreditorių balsų daugumos, o 2017 m. vasario 21 d. kreditorių balsavimas vyko vadovaujantis 2017 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu dėl kreditorių susirinkimo reglamento nustatymo.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Pareiškėja UAB „Pajūrio mėsinė“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus neteisėtais ir pripažinti, kad 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimas faktiškai priėmė sprendimą grąžinti restruktūrizavimo planą pataisymams. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašo pridėti prie bylos laikmenas, kuriose užfiksuotas 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo vaizdo ir garso įrašas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi nusprendęs nepridėti prie bylos pareiškėjos pateiktų laikmenų, kuriose užfiksuota kreditorių susirinkimo eiga, tokio procesinio veiksmo neargumentavo. Siekiant atskleisti pradinę AB SEB banko poziciją, prie bylos būtina pridėti nurodytas laikmenas.
    2. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog balsuojant kreditorių susirinkime nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, yra nepagrįstos. Savo esme ir turiniu kreditorių susirinkimo balsavimas buvo patariamasis. Susirinkime didžiausia kreditorė pareiškė savo pastabas dėl restruktūrizavimo plano, į kurias atsižvelgus, įmonė ir kiti kreditoriai galėtų tikėtis sėkmingos restruktūrizavimo proceso eigos. Didžiausiam kreditoriui išsakius pastabas, restruktūrizuojama įmonė ir kiti kreditoriai turėjo pagrįstus lūkesčius dėl pataisyto restruktūrizavimo plano svarstymo.
    3. Didžiausios kreditorės nepritarimas plano projektui vertintinas kaip siekis greičiau patenkinti savo interesus iš veikiančios įmonės turto, ignoruojant kitų kreditorių interesus.
    4. Aplinkybę, jog susirinkime įvykęs balsavimas buvo patariamasis, patvirtina ir tai, jog administratorė informavo kreditorius, kad 2017 m. kovo 15 d. šaukiamas kreditorių susirinkimas patikslintam restruktūrizavimo planui svarstyti.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Pajūrio mėsinė“ skundas dėl RUAB „Agrovet“ 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta nepritarti restruktūrizavimo plano projektui, panaikinimo (pareiškėja prašė pripažinti neteisėtais RUAB „Agrovet“ 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad RUAB „Agrovet“ administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ 2017 m. vasario 8 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame numatė svarstyti klausimą dėl RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir įmonės restruktūrizavimo administratorės įpareigojimo pateikti jį (planą) Klaipėdos apygardos teismui tvirtinti. Balsavimas dėl parengto restruktūrizavimo plano projekto (kreditorių pritarimo jam) buvo numatytas 2017 m. vasario 21 d., o iki nurodytos datos kreditoriams buvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas dėl pateikto plano projekto.
  3. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 21 d. balsavime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 8 592 026,82 Eur, kai bendra restruktūrizavimo byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 9 928 104,47 Eur (t. y. susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 86,54 proc. dalį visų patvirtintų finansinių reikalavimų). Kreditorių susirinkimo darbotvarkės trečiuoju klausimu (dėl RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir įpareigojimo įmonės restruktūrizavimo administratorių pateikti jį Klaipėdos apygardos teismui tvirtinti) „už“ balsuota 214 646,15 Eur sumos dydžiu, kas sudaro tik 2,16 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, o „prieš“ balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 8 377 380,67 Eur, kas sudaro 84,38 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorių susirinkime nebuvo pritarta pateiktam restruktūrizavimo plano projektui. Pareiškėja tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, jog RUAB „Agrovet“ 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatai yra neteisėti (t. y. neturintys realios teisinės galios restruktūrizavimo procesui). Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkime balsuojant buvo priimtas sprendimas grąžinti planą pataisymams, t. y. balsavimas iš esmės laikytinas patariamuoju. Po tokio balsavimo tiek restruktūrizuojama įmonė, tiek jos kreditoriai esą turėjo pagrįstą lūkestį, kad pagal susirinkime išsakytas pastabas pataisytam planui vėlesniame susirinkime bus pritarta. Pareiškėja akcentavo didžiausios kreditorės įtaką tokiam kreditorių susirinkimo sprendimui, šios kreditorės turimo finansinio reikalavimo dydžio suteikiamą galimybę piktnaudžiauti bei ignoruoti kitų kreditorių ir restruktūrizuojamos įmonės interesus. Apeliacinis teismas šią pareiškėjos (apeliantės) poziciją pripažįsta nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, priėmė teisingą procesinį sprendimą.
  4. Apeliacinis teismas pažymi, kad iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą teisme, kitas įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo etapas – įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimas. Būtina restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme sąlyga – kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui, kurio išraiškos forma – kreditorių susirinkime jų kvalifikuota balsų dauguma (kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos) priimtas nutarimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 14 straipsnio 3 dalis). Šis reikalavimas keliamas dėl to, jog įmonės restruktūrizavimas yra neišvengiamai susijęs su kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo (prievolių vykdymo terminų atidėjimu, reikalavimų (jų dalies) atsisakymu ar piniginės prievolės pakeitimu kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis). Todėl tiek pagalbą teikiantys, tiek kiti kreditoriai turi teisę įsitikinti, jog, įgyvendinus į restruktūrizavimo planą įtrauktą įmonės verslo planą (ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones), restruktūrizavimo laikotarpiu bus visiškai ar iš dalies įvykdyti jų reikalavimai šiame plane nustatytais terminais. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kadangi būtent kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, todėl jų pritarimas restruktūrizavimo planui reiškia, jog jie įžvelgia įmonės sėkmingo restruktūrizavimo ir savo reikalavimų patenkinimo galimybę.
  5. Pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje teisingai nurodė, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pagal ĮRĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui yra kreditorių prerogatyva (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013). Priežastys, dėl kurių kreditorių kvalifikuota balsų dauguma nebuvo pritarta restruktūrizavimo planui, nėra teisiškai reikšmingos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-319/2013, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-466-186/2015). Todėl tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1366/2013). Toks restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdas nustatytas dėl to, jog įmonės ir jos kreditorių santykiai restruktūrizavimo proceso metu, derinant jų, kaip prievolės šalių, valią, yra grindžiami dispozityviuoju reguliavimo metodu, kurio esmė yra apsaugoti abiejų prievolės šalių interesus – tiek skolininko interesą tęsti savo veiklą, tiek kreditoriaus interesą dėl skolininko prievolių jo atžvilgiu tinkamo įvykdymo. Toks šių interesų derinimas vyksta pasiekiant prievolės šalių susitarimą dėl prievolių vykdymo įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu. Nesant tokio susitarimo ir reikiamos kreditorių valios daugumos dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, pirmenybė tokiu atveju turi būti teikiama restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių valios daugumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013).
  6. Aptartos teismų praktikos kontekste teisiškai neaktualūs atskirojo skundo argumentai, jog nepritarimą restruktūrizavimo plano projektui lėmė didžiausia kreditorė (jos turimas finansinis reikalavimas), jog ši kreditorė vengė bendradarbiauti siekiant restruktūrizavimo proceso sėkmingo įgyvendinimo ir tuo pažeidė restruktūrizuojamos įmonės, kitų kreditorių interesus. Kaip minėta, kreditorius (kreditoriai) turi teisę laisvai apsispręsti ir nevaržomai išreikšti savo valią dėl įmonės tolesnio teisinio likimo – pritarti restruktūrizavimo planui ar nepritarti. Nagrinėjamo ginčo faktinė situacija sudaro pagrindą išvadai, kad susitarimas tarp įmonės ir jos kreditorių dėl restruktūrizavimo plano turinio nebuvo pasiektas ir to pakanka, kad ši procedūra (pritarimas planui) buvo neįgyvendinta. Minėta, jog įmonės ir jos kreditorių santykiai restruktūrizavimo proceso metu, derinant jų, kaip prievolės šalių, valią, yra grindžiami dispozityviuoju reguliavimo metodu, kurio esmė yra apsaugoti abiejų prievolės šalių interesus – tiek skolininko interesą tęsti savo veiklą, tiek kreditoriaus interesą dėl skolininko prievolių jo atžvilgiu tinkamo įvykdymo. Todėl nepasiekus susitarimo dėl restruktūrizavimo proceso tąsos, restruktūrizuojamos įmonės valdymo organui, atsakingam už restruktūrizavimo plano rengimą, neįtikinus įmonės kreditorių įmonės verslo plano pagrįstumu ir perspektyvumu, nėra pagrindo teikti pirmenybę juridinio asmens teisei restruktūrizuotis, tokiu būdu varžant kreditorių interesus.
  7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog restruktūrizavimo procese skundą nagrinėjančio teismo vaidmuo apsiriboja procedūrinio pobūdžio patikros atlikimu, t. y. teismas nagrinėja, ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio - komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada kai, pirma, tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba, antra, kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Taigi tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl galima teisinė nutarimų turinio patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).
  8. Analizuojamu atveju pareiškėjos skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų, kurie būtų galėję lemti apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūros nesilaikymą. Tokios aplinkybės nenurodytos ir apelianto procesiniame dokumente. Tokie pažeidimai nenustatyti ir pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės metu.
  9. Pažymėtina, kad už restruktūrizavimo plano, kuris užtikrintų kreditorių reikalavimų tenkinimą įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu, sudarymą atsako pati restruktūrizuojama įmonė – skolininkė. Remiantis ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma, kreditorių susirinkimo pareiga grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą taikytina tuo atveju, kai jame nėra numatyta priemonių visų restruktūrizavimo plano projekte fiksuotų įmonės įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, tačiau analizuojamu atveju apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė ne tiek įmonės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių nenurodymas restruktūrizavimo plano projekte, kiek kreditorių įsitikinimas, jog restruktūrizuojamai įmonei nepavyks įgyvendinti plano projekte numatytų priemonių, t. y. jog pagrindinis kreditorių lūkestis šio proceso eigoje gauti reikalavimų patenkinimą nebus pasiektas. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir kartu su pareiškėjos skundu pateiktas susirinkimo garso įrašas, iš kurio galima daryti išvadą, kad didžiausia kreditorė, kurios balsai iš esmės ir nulėmė nepritarimą restruktūrizavimo plano projektui, susirinkimo metu išsakė reikšmingus argumentus dėl restruktūrizavimo proceso tikslų perspektyvumo ir realumo.
  10. Nors pareiškėjos pateiktas garso įrašas įrodinėjimo prasme turi trūkumų (nėra aiškios garso fiksavimo aplinkybės, tikėtina, kad garso įrašas darytas slapta, dėl ko sunku identifikuoti visus įrašo dalyvius, susirinkimo garso įrašas netrūksta susirinkimui dar nepasibaigus, o jo (įrašo) pabaigoje užfiksuotas pokalbio fragmentas, kuomet kai kurie restruktūrizavimo proceso dalyviai derino pozicijas dėl tolimesnės proceso eigos, neturi ryšio su ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu (ar balsavimo jame teisėtumu ir teisine reikšme), tačiau ir šis įrašas niekaip nepatvirtina pareiškėjos pozicijos, jog analizuojamu atveju įvyko neva sąlyginis, patariamasis (reikšmingos įtakos restruktūrizavimo procesui neturintis) balsavimas, dėl ko restruktūrizuojama įmonė ar šio proceso tęstinumu suinteresuoti kreditoriai turėjo pagrįstą lūkestį, jog pataisyto plano projekto svarstymas įvyks vėliau, o ginčijamo sprendimo priėmimą nulėmę kreditoriai pakeis savo poziciją dėl tolimesnio įmonės likimo. Tokių prielaidų neleidžia daryti nei objektyvūs bylos duomenys, nei apeliantės akcentuojami garso įrašai. Priešingai, tokie įrodymai patvirtina, kad sprendimą dėl plano nulėmusi kreditorė aiškiai išreiškė savo valią nepritarti restruktūrizavimo planui bei nurodė, kad tokio sprendimo nepakeistų ir žadami pakeitimai plano projekte. Kreditorė akcentavo viso restruktūrizavimo plano projekto ydingumą. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog, nepaisant kreditorių nepritarimo plano projektui, buvo sušauktas dar vienas kreditorių susirinkimas (2017 m. kovo 15 d.), kuriame vėl buvo svarstomas klausimas dėl pritarimo plano projektui, nepaneigia 2017 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo nepritarti restruktūrizavimo plano projektui teisėtumo, juolab kad ir vėlesniame kreditorių susirinkime tiek restruktūrizuojamai įmonei, tiek apeliantei palankūs sprendimai nebuvo priimti. Taigi apeliantės akcentuojami lūkesčiai dėl tolimesnio restruktūrizavimo plano svarstymo ir kartu – restruktūrizavimo proceso tęstinumo neturi pagrindo.
  11. Nepagrįstu pripažintinas ir apeliantės argumentas, jog ginčijamam kreditorių nutarimui nepritarta nemotyvuotai. Analizuotas garso įrašas patvirtina, kad didžiausia įmonės kreditorė susirinkime nurodė priežastis, lėmusias jos apsisprendimą nepritarti plano projektui. Kreditorė nepritarė plane numatytoms kompleksinėms įmonės mokumo atstatymo ir veiklos tęstinumo priemonėms iš esmės. Todėl apeliantė nepagrįstai reikalauja nurodyti konkrečias plano korekcijas. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija negali būti kvalifikuojama kaip tokia, kurios pagrindu kreditorių susirinkimas esą grąžino (turėjo grąžinti) įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą (ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalis). Apeliantės argumentas, jog kreditorių susirinkime įvyko patariamasis balsavimas dėl restruktūrizavimo plano projekto, jog susirinkimas iš esmės priėmė sprendimą planą grąžinti už jo rengimą atsakingam asmeniui patikslinti, yra atmetamas.
  12. Kiti apeliantės atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  13. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi nusprendęs nepridėti prie bylos pareiškėjos pateiktų laikmenų, kuriose užfiksuota kreditorių susirinkimo eiga, šio procesinio sprendimo neargumentavo. Apeliacinis teismas pažymi, jog šis argumentas neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, įsiteisėjus apskųstai nutarčiai, grąžinti pareiškėjai šios pateiktas laikmenas. Tačiau ta aplinkybė, jog priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, specifinės formos įrodymai grąžinami juos pateikusiam asmeniui, neleidžia daryti išvados, jog teismas atsisakė juos vertinti. Kaip matyti iš šios apeliacinio teismo nutarties turinio, pateikti įrodymai išsamiai buvo įvertinti ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
  14. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepritarta įmonės restruktūrizavimo plano projektui, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, atitinkanti suformuotą šiuo klausimu teismų praktiką, naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai