Byla 2S-2460-431/2014

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. C. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovės J. G. priešieškinį ieškovui D. C. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki byloje bus priimtas teismo sprendimas nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų, M. D. ir T. D., gyvenamąją vietą kartu su atsakove (vaikų motina). Nurodė, kad vaikai nuo pat gimimo bei didesnę savo gyvenimo laiko dalį nuolat gyveno su atsakove. Vaikai niekada nesakė, kad jiems yra blogai ir jie nori gyventi su tėvu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8Teismas paaiškino, jog CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato teismo galimybę taikyti laikinąją vaiko apsaugos priemonę – kol bus išnagrinėta byla nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

9Teismas pažymėjo, jog laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas iki bus priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė - yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Byloje jokių duomenų apie tai, jog ieškovo elgesys, gyvenimo būdas, kitos aplinkybės daro neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų interesams, ir kokios neigiamos pasekmės būtų, jei laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų imtasi, atsakovė nepateikia.

10Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. išvados Nr. A104-3582/14(2.13.2.6-AD15) ir 2014 m. rugsėjo 15 d. buities tyrimo akto Nr. A715-5167/14(2.13.2.23-AD15) matyti, kad vaikai su tėvu būna savo noru, jiems yra sudarytos tinkamos ir geros sąlygos gyventi ir augti, o atsakovei nėra draudžiama bendrauti su vaikais. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK 2014-09-01 nutarimo Nr. 97-At-00760-14 taip pat matyti, kad ieškovo atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi vaikai su tėvu būna savo sutikimu, vaikams yra sudarytos tinkamos ir geros sąlygos augti, jie yra laimingi būdami su tėčiu ir nenori grįžti gyventi pas mamą, nes ten nėra jiems tinkamų sąlygų gyventi.

11Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neginčijamą būtinumą nustatyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas sprendimas byloje, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Taip pat teismas pažymėjo, jog šis atsakovės pareikštas prašymas yra glaudžiai susijęs su priešieškinio dalyku ir klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu atsakovė J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove iki teismo sprendimo priėmimo.

14Nurodė, jog nepilnamečiai vaikai nuolat gyveno su atsakove. Atsakovės sutikimu vaikai nuo 2014 m. birželio iki 2014 m. rugsėjo 1 d. laikinai turėjo gyventi su vaikų tėvu. Tačiau ieškovas slapta nuo atsakovės susitarė dėl vaikų perkėlimo mokytis į ( - ), deklaravo jų gyvenamąją vietą ( - ), o dabar net neleidžia atsakovei su vaikais susitikti. Ieškovas slapta nuo atsakovės, neturėdamas jos sutikimo, pasirūpino, kad vaikams būtų suteikta ( - ) pilietybė. Nėra jokių garantijų, kad ieškovas nuspręs staigiai ir slaptai kartu su vaikais išvykti į užsienį ir daugiau nebegrįžti. Tokia galimybė egzistuoja, sprendžiant iš ankstesnių ieškovo pasisakymų. Ieškovas siekia nutraukti atsakovės kontaktus su vaikais, o tai prieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems vaikų ir tėvų santykius. Vaikams jokios grėsmės, neigiamos įtakos, kai jie gyveno su atsakove, nebuvo, todėl nebuvo pagrindo negražinti vaikų gyventi su atsakove. Iki šiol nebuvo išreikalauti duomenys iš gimnazijos, kur vaikai mokėsi anksčiau, nebuvo išvados apie vaikų, atsakovės, jos šeimos gyvenimo sąlygas ir galimybes vaikams gyventi toliau su atsakove.

15Atsiliepimu į atsakovės J. G. atskirąjį skundą ieškovas D. C. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą.

16Nurodo, jog Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje konstatuota, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaikų interesus, o iš vaikų motinos priteistinas išlaikymas vaikams. ( - ) pradinės mokyklos 2014 m. spalio 8 d. pažyma patvirtina, kad vaikai yra sveiki, vaikų teisės ir interesai nepažeidžiami, ieškovas tinkamai rūpinasi jų ugdymu ir priežiūra, nedraudžia vaikams bendrauti su motina telefonu, tai atitinka vaikų valią ir interesus, jų gyvenimas pasikeitė į gera visomis prasmėmis persikėlus į ( - ) ir gyvenant su tėčiu, o tai turi esminės teigiamos įtakos jų normaliam fiziniam ir dvasiniam vystymuisi. Vaikams būtų padaryta žala, jei jie būtų perduoti atsakovei, nes jos elgesys nesuderinamas ne tik su teisės, bet ir moralės normomis, ji nesugeba užtikrinti vaikams saugių ir tinkamųjų fiziniam ir dvasiniam vystymuisi sąlygų. VA VPK Vilniaus miesto III PK 2014 m. spalio 15 d. pažyma patvirtina, kad pagal ieškovo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01437-14 dėl fizinio skausmo sukėlimo, kadangi po ieškinio gavimo atsakovė, atvykusi į ieškovo namus, trenkė jam į veidą ir sulaužė akinius, grasino, atakavo skambučiais, SMS žinutėmis. 2014 m. rugsėjo 22 d. atsakovė atvyko į ieškovo namus su „TV pagalba” ir vaikų akivaizdoje trenkė ieškovui, praskėlė jam lūpą, sukėlė fizinį skausmą. Atsakovė, būdama sveika ir darbingo amžiaus, niekada neturėjo reguliaraus darbo (nepateikė į bylą VSDFV išrašo), nedirba ir atsisako dirbti, gyveno iš ieškovo teikiamo išlaikymo ir motinos pensijos. Būste yra vienas kambarys (maždaug 40 kv.m), kuriame gyveno ne tik vaikai su atsakove, bet ir jos tėvai, dažnai laiką leido atsakovės brolis su sugyventine, buvo elgiamasi nederamai mažamečių akivaizdoje, naudojamas smurtas, dažnai lankosi kiti žalingų įpročių turintys asmenys, girtaujama, rūkoma ir pan. Atsakovė neskirdavo dėmesio vaikų ugdymui, nesidomėjo jų mokymusi, nepadėdavo jiems mokytis. Vaikai net neturėjo sąlygų ruošti pamokas, tinkamai ilsėtis. Tokia aplinka vienareikšmiškai buvo žalinga vaikų fiziniam bei dvasiniam augimui.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, teisėtumo ir pagrįstumo.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

21Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

22Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

23Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atskirasis skundas yra pateiktas šeimos byloje, kurioje yra sprendžiamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildomai suteikia teismui teisę, atsižvelgus į vaikų interesus, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

24Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra 11 ir 9 metų amžiaus (b.l. 11-12). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Nepilnamečiai vaikai iki 2014 m. gegužės 30 d. gyveno kartu su atsakove, lankė ( - ) gimnaziją (b.l. 18). Vasarą vaikai su atsakovės sutikimu išvyko gyventi kartu su ieškovu ( - ). Ieškovas nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. vaikų gyvenamąją vietą deklaravo ( - ), savo gyvenamojoje vietoje (b.l. 18). Ieškovas yra ( - ) pilietis, jam yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (b.l. 21; 104-105).

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dabartinėje proceso stadijoje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju teismas turi spręsti, ar iki bylos išnagrinėjimo egzistuojanti vaikų gyvenamoji vieta atitinka vaikų interesus, ar nekelia jiems grėsmės.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystimuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

27Aukščiau aptartos aplinkybės ir kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vaikai nuo gimimo ilgą laiką gyveno su atsakove, tačiau nuo 2014 m. vasaros savanoriškai gyvena kartu su ieškovu. Atsakovė nuosavybės teise turi ½ dalį gyvenamojo vieno buto namą (b.l. 34-36). Ieškovas nuomojasi trijų kambarių butą ( - ) (b.l. 54; 62). Duomenų, kad vaikų gyvenimas su ieškovu keltų jiems grėsmę ar pažeistų vaikų interesus, byloje nėra. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaikų ugdymu – 2014 m. birželio 17 d. sudarė sutartį su ( - ) dėl vaikų mokymo plaukti (b.l. 63-65), vaikai nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokosi ( - ) pradinėje mokykloje (b.l. 91). Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad vaikai gyvena su ieškovu ir nenori grįžti pas motiną, nes ten nėra sąlygų gyventi – namuose netvarka, nuolat lankosi pašaliniai asmenys, vartojami alkoholiniai gėrimai, trūksta pinigų reikiamiems daiktams bei maistui. Vaikai dažnai bendrauja su motina telefonu (b.l. 22-23). Taigi, nors vaikai su ieškovu gyvena palyginti neilgą laiko tarpą, tačiau jais yra tinkamai rūpinamasi, jie su ieškovu jaučiasi gerai. Be to, jau yra pradėję lankyti naują vidurinę mokyklą, todėl mokslo įstaigos keitimas mokslo metų viduryje pripažintinas neatitinkantis vaikų teisių į sistemingą mokymąsi. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi vaikų gyvenimas kartu su ieškovu šiuo metu visiškai atitinka jų interesus.

28Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė ieškovui išvežti į užsienį nepilnamečius vaikus iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Taigi, atsakovės argumentas, jog ieškovas gali bet kada, be jos žinios, išsivežti vaikus iš Lietuvos, neteko pagrindo.

29Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

30Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. G.... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki byloje bus... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino... 8. Teismas paaiškino, jog CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato teismo... 9. Teismas pažymėjo, jog laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios... 10. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą... 11. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų,... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu atsakovė J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 14. Nurodė, jog nepilnamečiai vaikai nuolat gyveno su atsakove. Atsakovės... 15. Atsiliepimu į atsakovės J. G. atskirąjį skundą ieškovas D. C. G. prašo... 16. Nurodo, jog Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje konstatuota, kad... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 19. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 23. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal... 24. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė turi du... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dabartinėje proceso stadijoje... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko... 27. Aukščiau aptartos aplinkybės ir kiti byloje esantys dokumentai patvirtina,... 28. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi... 29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti...