Byla 3K-3-506/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. (A. G.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei V. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu šalių dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove (motina), taip pat ieškovo dalyvavimo auklėjant dukterį tvarka, 250 Lt dukteris išlaikymas, mokėtinas kas mėnesį.

62007 m. gegužės 25 d. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti dukters nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, nes nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė atsakovės ir jo dukters gyvenimo aplinkybės. Ieškovo teigimu, atsakovė, jam nepranešusi, išvyksta gyventi į Italiją. Atsakovė nesilaiko teismo sprendimu patvirtintos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, riboja jo ir dukters teisę matytis, bendrauti, dalyvauti ją ugdant. Šiuo metu ieškovas turi galimybes ir sąlygas tinkamai prižiūrėti dukterį - turi nuolatines pajamas, gyvenamąją patalpą, kurioje gyventų tik jis, jo motina ir duktė, yra sąlygos tinkamai rūpintis dukters sveikata.

7Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, pakeisti ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką, nustatant, kad jis turi teisę matytis su ja vieną kartą metuose, dukteriai būnant su juo atostogų metu vieną mėnesį, jos buvimo pradžią ir atvežimo laiką suderinus iš anksto. Atsakovės teigimu, po teismo sprendimo niekas nepasikeitė: ji dirba, mokosi, vaikas yra prižiūrimas. Po santuokos nutraukimo į Italiją su dukterimi atsakovė vyksta dukters gydymo tikslu. Bendravimo su dukterimi tvarka keistina, nes ateityje atsakovė ketina dalį laiko praleisti ne Lietuvoje. Ieškovui nurodžius, kad dukters išlaikymui gali skirti 1000 Lt, ši suma priteistina iš ieškovo. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė - nustatė U. G. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškovu ir priteisė iš atsakovės dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudarytų pagrindo pakeisti dukters gyvenamąją vietą, tačiau bylos nagrinėjimo metu aplinkybės pasikeitė: atsakovė, ignoruodama teismo sprendimu patvirtintą tvarką ir neįspėjusi teismo bei ieškovo, 2007 m. gruodžio mėnesį su dukterimi išvyko dirbti į Italiją, nepateikė duomenų apie gyvenamąją vietą, gyvenimo sąlygas, vaiko vystymosi sąlygas šioje šalyje, nors duktė turi specialių sveikatos poreikių. Tai lemia išvadą, kad atsakovė šiuo metu negali užtikrinti dukteriai tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų. Be to, taip pažeidžiamos ieškovo ir nepilnametės dukters teisės. Atsakovės veiksmai patvirtina tam tikrą jos asmeninio gyvenimo neapibrėžtumą, dažnus ir staigius pokyčius, tai neigiamai veikia kartu su ja gyvenančios dukters gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Teismas, įvertinęs ieškovo galimybes užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas dukteriai, jos nuolatinius ir artimus santykius su tėvu, giminaičiais, pažįstamą aplinką, sprendė, kad gyvenamosios vietos pakeitimas neturėtų padaryti socialinės ar psichologinės žalos vaikui, sukelti esminių emocinių išgyvenimų. Teismas nenustatė atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, nes ieškovas nurodė, kad yra suinteresuotas atsakovės dalyvavimu auklėjant dukterį. Be to, teismui nežinoma, kokia bendravimo tvarka atsakovei būtų tinkama jai gyvenant užsienyje.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą, ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – padidino iš ieškovo priteistą išlaikymo dukteriai sumą iki 1000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2007 m. birželio 27 d. iki dukters pilnametystės, atsakovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja. Kolegija nustatė tokią ieškovo bendravimo su dukterimi, dalyvavimo ją auklėjant tvarką:

101. Ieškovas turi teisę paimti dukterį iš ikimokyklinio ugdymo ar mokymo įstaigos kas antrą mėnesio penktadienį ir praleisti su ja visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. Sekmadienį 18 val. ieškovas asmeniškai privalo pristatyti dukterį atsakovei į jos gyvenamąją vietą. Įgyvendindamas šią teisę, ieškovas turi teisę dukterį paimti 2008 m. balandžio 25 d.

112. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovas neturi galimybės paimti dukterį penktadienį, jis privalo apie tai informuoti atsakovę telefonu ne vėliau kaip tos savaitės ketvirtadienį iki 15 valandos.

123. Jeigu ieškovas praleidžia pagal grafiką bendrauti su dukterimi numatytą savaitgalį dėl priežasčių, kurios priklauso nuo jo (tarp jų ir dėl tokių priežasčių, kurios susijusios su jo darbu), šis bendravimo savaitgalis gali būti pakeistas kitu tik atsakovei sutikus. Tokio sutikimo nesant, ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi pagal grafiką jam tenkantį kitą savaitgalį (po dviejų savaičių).

134. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovo, bendravimas su dukterimi nėra galimas (dėl jos ligos ar pan.), atsakovė privalo apie tai informuoti ieškovą telefonu ne vėliau kaip tos savaitės ketvirtadienį iki 15 valandos.

145. Ieškovas turi teisę nekliudomai lankyti dukterį jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji atsakovės gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

156. Pasikeitus dukters ikimokyklinio ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai atsakovė privalo apie tai raštu informuoti ieškovą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

167. Atsakovė turi teisę su dukterimi išvykti į užsienį ilgesniam negu vienos savaitės laikui tik raštu informuodama apie tai ieškovą likus ne mažiau kaip trims dienoms iki išvykimo, nurodydama šalį, į kurią išvykstama, ir buvimo joje laiką. Jeigu išvykimo laikotarpiu praleidžiamas ieškovo pagal grafiką tenkantis bendravimo su dukterimi savaitgalis (savaitgaliai), ieškovas, be 1 punkte nustatyto bendravimo pagal grafiką, turi teisę su dukterimi be eilės praleisti tiek savaitgalių, kiek jų buvo praleista dėl išvykimo.

178. Šalys turi teisę praleisti su dukterimi vienodą skaičių jos atostogų dienų. Atsakovas savo nuožiūra praleidžia su dukterimi pirmąją pusę jos atostogų laiko, atsakovė - antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias duktė leidžia su kiekvienu iš tėvų, metu tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna duktė, turi teisę išvykti su ja į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte.

18Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės apsigyvenimo Italijoje, nepagrįstos. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie šią išvadą paneigia – jos deklaruota gyvenamoji vieta yra ta pati, kuri ir buvo teismo sprendimu nustatant dukters gyvenamąją vietą su motina – ( - ). Nuo 2008 m. sausio 4 d. atsakovė dirba UAB „Pabradė“, studijuoja Vilniaus kolegijoje, duktė lanko lopšelį-darželį „Liepsnelė“. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė, laikinai išvykusi į Italiją, ten buvo ir įsidarbinusi (dirbo nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki grįžimo į Lietuvą to paties gruodžio mėnesio pabaigoje), negalėjo būti pagrindu konstatuoti esminį faktinių aplinkybių, susijusių su vaiko gyvenimo sąlygomis, pasikeitimą ir tuo pagrindu pakeisti dukters gyvenamąją vietą. Gyvenamosios vietos keitimas vaikui daro tam tikrą emocinę, psichologinę žalą, todėl tai gali būti daroma tik esant būtinam reikalingumui ir aiškiam, pakankamam pagrindui, atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nutraukdami santuoką, tėvai susitarė dėl dukters būsimos gyvenamosios vietos, ir šį susitarimą sprendimu patvirtino teismas. Dėl to tik esminis aplinkybių pasikeitimas po teismo sprendimo priėmimo galėtų sudaryti prielaidas pakeisti U. G. gyvenamąją vietą (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nurodo, kad gauna 600 Lt darbo užmokestį ir nuolatinį 5950 Lt honorarą. Įvertinant šią aplinkybę yra pagrindas padidinti jo teikiamą dukteriai išlaikymą iki atsakovės prašomos 1000 Lt sumos, atsižvelgiant į dukters specialiuosius poreikius ir ieškovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą (CK 3.200 straipsnis). Siekiant sumažinti konfliktinių situacijų galimybę, detalizuotinos tėvo teisių, bendraujant su dukterimi, įgyvendinimo tvarka ir šalių tarpusavio informavimo pareigos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 3 dalis).

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

21I. Dėl įrodymų priėmimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik byloje esančius įrodymus. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovė pateikė naujų įrodymų, tačiau visiškai nevertino jų pateikimo galimybės pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis). Šių įrodymų negalėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, todėl kolegijos išvada, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįsta. Apeliacinio proceso tikslas – remiantis esama bylos medžiaga patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne nagrinėti bylą iš naujo. Atsakovė turėjo galimybę pateikti visus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Kai nustatinėjamas fakto klausimas, naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai gali būti pateikiami, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus prašymus išreikalauti iš Vilniaus m. VPK duomenis dėl atsakovės brolio V. N. registruotų teisės pažeidimų, taip pat iš Vilniaus priklausomybės ligų centro dėl jo įtraukimo į apskaitą (CPK 12, 17 straipsniai). Įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, laikantis koncentruotumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-701/2001; 2003 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Kalba“, bylos Nr. 3K-3-32/2003). Tačiau kolegija netinkamai įvertino pateiktus įrodymus. Atsakovė įsidarbino tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir priėmus atsakovei nepalankų teismo sprendimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji turi nuolatines pajamas. Įrodymai, pateikti dar bylą nagrinėjant pirmąja instancija, patvirtina, kad atsakovė įsidarbina tik trumpiems laikotarpiams. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad atsakovė studijas tęsia jau nuo 2001 m. su ilgomis pertraukomis. Akivaizdu, kad atsakovė sugrįžo į Lietuvą tik dėl priimto nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, o jos gyvenamoji vieta yra Italijoje. Atsakovė sistemingai pažeidinėjo teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą, sudarydama kliūtis ieškovui matyti dukterį. Kolegija nevertino pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovei kartu su apeliaciniu skundu pateikus iš esmės naujas aplinkybes galinčius patvirtinti įrodymus, kolegija turėjo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Juolab kad toks buvo ir apeliacinio skundo dalykas.

222. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kolegija nepagrįstai sutapatino dvi iš esmės skirtingas sąvokas: „vaiko gyvenamoji vieta“ ir „deklaruota vaiko gyvenamoji vieta“. CK 2.14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečio fizinio asmens, kurio tėvai neturi bendros gyvenamosios vietos, gyvenamoji vieta nustatoma pagal tėvo, su kuriuo nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta, gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Jei fizinis asmuo (šiuo atveju - nepilnamečio vaiko vienas iš tėvų) turi kelias gyvenamąsias vietas, būtina nustatyti, kuri yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Gyvenamoji vieta (taip pat ir pagrindinė) nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į šiuos kriterijus: asmens faktinio gyvenimo tęstinumą, paties asmens pareiškimus (subjektyvusis kriterijus), susiformavusių interesų centrą ir kt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės pagrindinė gyvenamoji vieta yra Italijoje, todėl pasikeitė ir nepilnametės dukters faktinė gyvenamoji vieta po teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo priėmimo. Asmens gyvenamosios vietos deklaravimas – tik vienas iš kriterijų asmens gyvenamajai vietai nustatyti (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi vaiko deklaruota gyvenamoji vieta dar nereiškia jo gyvenamosios vietos. Tėvas, su kuriuo gyvena nepilnametis, nėra visiškai laisvas pakeisti ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teismo sprendimu dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove, preziumuojant, kad jos gyvenamoji vieta yra Vilniuje ar bent jau Lietuvoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 35). Tėvas, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, keisdamas gyvenamosios vietos valstybę, kėsinasi pažeisti ir esmines vaiko teises: teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar šie gyvena kartu (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis); teisę bendrauti su giminaičiais (CK 3.161 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis); teisę į tautybę, teisę doroviškai vystytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 9 straipsniai). Atsakovė šias dukters teises pažeidė, nes neleido dukteriai matytis ir bendrauti su tėvu, artimais giminaičiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007), savavališkai dukterį išvežė į Italiją, į jai svetimą socialinę, kultūrinę aplinką, kur ją supo žmonės, kalbantys svetima kalba, ugdymo įstaigoje taikyta kita ugdymo programa ir kt. (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad esmine aplinkybe, dėl kurios gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta, gali būti pripažintas ne tik vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, bet ir vaiko išvežimas gyventi užsienyje ilgiems nuolat pasikartojantiems laikotarpiams. Tokie staigūs ir dažni aplinkos pokyčiai neabejotinai neigiamai veikia vaiko vystymąsi, patvirtina atsakovės asmeninio gyvenimo neapibrėžtumą. Vaiko aplinkos keitimas turėtų būti suprantamas kaip jo būsto, emocinių ryšių su jį supančiais žmonėmis, socialinės, kultūrinės vaiką supančios aplinkos, bendravimo galimybių keitimas, nepriklausomai nuo to, kad vaikas lieka gyventi su tuo pačiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006).

233. Dėl priteisto išlaikymo dydžio. Kolegija, priteisdama iš ieškovo 1000 Lt išlaikymą (daugiau nei leidžia jo turtinė padėtis), pažeidė proporcingumo principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. R. v. Ž. Ž., bylos Nr. 3K-3-365/2007). Nors ieškovo pajamos ir padidėjo, tačiau teismas turėjo įvertinti ir atsakovės pareigą teikti išlaikymą dukteriai. Teismas neįvertino viso reikalingo teikti dukteriai išlaikymo dydžio ir atsakovės galimos teikti dalies. Proporcija tarp ieškovo pajamų ir dukters poreikių nebuvo vertinama. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas savo lėšomis dukterį vežė į sanatoriją Druskininkuose, esant galimybei perka maistą, avalynę, drabužius, vedasi ją pramogauti ir kt. Pažymėtina, kad 5950 Lt honoraras ieškovui buvo išmokėtas UAB „Supersprendimai“ už trijų mėnesių laikotarpį, todėl šios pajamos negalėjo būti laikomos nuolatinėmis. Pagal CK 3.201 straipsnį sprendžiant klausimą dėl išlaikymo padidinimo turi būti atsižvelgiama į vaiko poreikių pasikeitimą. Byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovės turimas išlaidas tenkinant dukters poreikius. Priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Nurodoma, kad dukters gyvenamoji vieta nepakeista, atsakovė neketina gyventi Italijoje. Į šią šalį atsakovė vyko gydyti dukters bronchinės astmos. Jos ir dukters nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ir yra ( - ). Atsakovės teigimu, ieškovas gyvena sename drėgname name, todėl šios gyvenimo sąlygos netinka dukteriai, sergančiai kvėpavimo takų liga. Ieškovas žinojo apie dukters gydymą Italijoje, tačiau nedavė pinigų dukters gydymui ir pragyvenimui Italijoje, todėl ieškovė turėjo ten įsidarbinti. Kadangi teismo sprendimu dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tai ji dukterį išvežė ne savavališkai, o teisėtai, būdama atsakinga už jos sveikatą ir vykdydama prisiimtus įsipareigojimus tinkamai auginti vaiką. Nuo 2006 m. lapkričio 22 d. priimto teismo sprendimo nepasikeitė jokios aplinkybės, galinčios turėti įtaką dukters gyvenamosios vietos pakeitimui (CK 3.169 straipsnis). Atsakovės teigimu, stabiliai didinant maisto produktų, drabužių, avalynės, transporto, vaistų kainas, mokesčius už gydymą, dukters išlaikymui priteista suma yra proporcinga šios išlaikymui ir gydymui būtinoms išlaidoms, ieškovo turtinei padėčiai.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

271. Dėl įrodymų priėmimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo.

28Kasatorius nesutinka su procesinės teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų pateikimą, priėmimą ir vertinimą apeliacinės instancijos teisme, taikymu šioje byloje. Tačiau kolegija sprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

29CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui teisingumui konkrečioje byloje įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. UAB DB „Baltikums draudimas“, Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006, ir kt.).

30Pagal byloje esančius duomenis, atsakovė, paduodama apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, pateikė naujų įrodymų: UAB „Pabradė“ 2008 m. sausio 4 d. pažymą, patvirtinančią atsakovės darbo vietą ir užmokestį, Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijos 2008 m. sausio 15 d. pažymą dėl atsakovės ir šalių dukters deklaruotos gyvenamosios vietos, ieškovo pasimatymų su dukterimi grafiką ir atsakovės 2008 m. sausio 16 d. prašymą Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai (T. 2, b. l. 120-123). Taigi dauguma šių įrodymų išduoti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat pateikė naujų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas priėmė abiejų šalių kartu su procesiniais dokumentais pateiktus įrodymus ir vertino juos nagrinėdamas bylą, siekdamas tinkamai įvertinti bylos faktinę situaciją ir priimti šioje byloje teisėtą procesinį sprendimą. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad byloje buvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 6 straipsnis). Atsakovės piktnaudžiavimo byloje fakto nenustatyta, todėl taip pat nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatas, draudžiančias pateikti naujus įrodymus.

312. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

32Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008). Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006).

33Byloje nustatyta, kad šalių dukters gyvenamoji vieta su atsakove nustatyta teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu, t. y. nepilnametė su motina gyvena beveik dvejus metus. Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau nei vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitiktų vaiko poreikių. Pagal byloje esančius duomenis, Vaikų teisių apsaugos tarnyba ne kartą lankėsi atsakovės ir šalių dukters gyvenamoje vietoje( - ), kaip ir ieškovo gyvenamojoje vietoje, ir nustatė, kad dabartinė dukters gyvenamoji vieta su atsakove atitinka vaiko poreikius, būsto sąlygos geros, santykiai su motina geri, tarp jų susiklostęs artimas ryšys, kitų asmenų, gyvenančių tame būste, neigiamo poveikio mergaitės vystymuisi nenustatyta; šalių gyvenamosios vietos, vertinant gyvenimo sąlygas, iš esmės yra vienodos (T. 1, b. l. 58; T. 2, b. l. 22, 37). Taigi kolegija neturi pagrindo konstatuoti aplinkybių pasikeitimo, dėl kurio šalių dukters gyvenamoji vieta su atsakove neatitiktų nepilnametės poreikių (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

34Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra( - ). Kolegija nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijos 2008 m. sausio 15 d. pažyma dėl atsakovės ir šalių dukters deklaruotos gyvenamosios vietos nėra vienintelis įrodymas dėl atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos. Pagal byloje esančius duomenis, nuo 2008 m. sausio 4 d. atsakovė dirba UAB „Pabradė“, studijuoja Vilniaus kolegijoje, duktė lanko lopšelį-darželį „Liepsnelė“. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad aplinkybė, jog atsakovė laikinai buvo išvykusi į Italiją ir ten buvo įsidarbinusi (dirbo nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki grįžimo į Lietuvą to paties gruodžio mėnesio pabaigoje), negalėjo būti pagrindu konstatuoti esminį faktinių aplinkybių, susijusių su vaiko gyvenimo sąlygomis, pasikeitimą, nes, asmeniui išvykus laikinai dirbti į užsienio valstybę, jo nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti laikoma nepasikeitusia (CK 2.12 straipsnio 4 dalis). Tokiais atvejais teismas turi nustatyti aplinkybes, patvirtinančias asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą, pvz., šeimos sukūrimas užsienio valstybėje, užsienio valstybės pilietybės įsigijimas, nekilnojamojo turto įsigijimas užsienio valstybėje, stojimas kitos valstybės tarnybon ir pan. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą.

35Taigi kolegija sprendžia, kad, byloje nenustačius aplinkybių pasikeitimo po teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu nustatytos šalių dukters gyvenamosios vietos ir patvirtintos šalių dalyvavimo auklėjant dukterį tvarkos (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nebuvo pagrindo pripažinti būtinybės pakeisti nepilnametės gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu. Kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, pagrįstai priėmė sprendimą dėl nepareikšto reikalavimo, detalizuodamas ieškovo bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

363. Dėl priteisto išlaikymo dydžio.

37Ieškovas, nesutikdamas su iš jo priteisto 1000 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymo dydžiu, nurodo, kad teismas pažeidė proporcingumo principą, nepakankamai atsižvelgė į atsakovės pareigą taip pat teikti išlaikymą dukteriai, ir kolegija iš dalies sutinka su šiais ieškovo argumentais.

38Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose - abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, ir kt.).

39Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo išlaikymą dukteriai, nepakankamai atsižvelgė į atsakovės taip pat turimą pareigą išlaikyti dukterį, į jos darbo užmokesčio dydį ir galimą skirti dukteriai išlaikyti darbo užmokesčio dalį. Teismas byloje nenustatinėjo konkrečios šalių dukteriai reikalingos išlaikymo sumos, jos nenurodė ir šalys. Kolegija, spręsdama dėl konkretaus šalių dukteriai reikalingo išlaikymo dydžio, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė padidinti iš ieškovo teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu priteistą dukters išlaikymą nuo 250 Lt iki 1000 Lt kas mėnesį, t. y. išlaikymo dydį padidino keturis kartus, nors per gana trumpą laiko tarpą nuo teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo priėmimo iki apskųsto apeliacinės instancijos teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo priėmimo taip stipriai nesikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) ir neatsirado didelių papildomų vaiko priežiūros išlaidų (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

40Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas orientacinis kriterijus nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Byloje nustatytas faktas, kad šalių duktė turi specifinių poreikių, nes serga bronchine astma (T. 1, b. l. 27). Pagal byloje esančius duomenis, atsakovės darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį (T. 2, b. l. 120), ieškovo – 600 Lt, taip pat 2007 m. kovo mėnesį gautas 5950 Lt atlyginimas pagal autorinę sutartį (T. 1, b. l. 25). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas pagal autorines sutartis nuolat gauna atlyginimą kartu su darbo užmokesčiu. Dėl to kolegija, atsižvelgdama visų pirma į šalių dukters specifinius poreikius – ligą, šalių gaunamus darbo užmokesčius ir bendrą pareigą išlaikyti dukterį, taip pat į tai, kad nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove bei Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtintą minimalią mėnesio algą – 800 Lt, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir teismo priteistą iš ieškovo 1000 Lt išlaikymą dukteriai sumažinti iki 500 Lt kas mėnesį mokėtino išlaikymo (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

41Ieškovas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nekonkretizuoja. Paduodamas kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 270 Lt žyminį mokestį, todėl kasaciniam teismui tenkinant dalį kasacinio skundo, t. y. iki 500 Lt sumažinant apeliacinės instancijos teismo priteistą išlaikymą dukteriai, dalis ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 180 Lt, priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys). Prie kasacinio skundo nepridėta duomenų apie kasaciniame teisme turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl kolegija dėl jų nesprendžia.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria padidinta iš ieškovo A. G. priteista išlaikymo dukteriai U. G. suma iki 1000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2007 m. birželio 27 d. iki dukters pilnametystės, atsakovę V. N. paskiriant šių lėšų tvarkytoja, priteistą išlaikymą sumažinant iki 500 (penkių šimtų) Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

44Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45Priteisti ieškovui A. G. iš atsakovės V. N. 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu... 6. 2007 m. gegužės 25 d. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti... 7. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po... 8. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. 1. Ieškovas turi teisę paimti dukterį iš ikimokyklinio ugdymo ar mokymo... 11. 2. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovas neturi galimybės paimti... 12. 3. Jeigu ieškovas praleidžia pagal grafiką bendrauti su dukterimi numatytą... 13. 4. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių,... 14. 5. Ieškovas turi teisę nekliudomai lankyti dukterį jos ligos metu,... 15. 6. Pasikeitus dukters ikimokyklinio ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai... 16. 7. Atsakovė turi teisę su dukterimi išvykti į užsienį ilgesniam negu... 17. 8. Šalys turi teisę praleisti su dukterimi vienodą skaičių jos atostogų... 18. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 21. I. Dėl įrodymų priėmimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Pagal CPK 185... 22. 2. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kolegija nepagrįstai sutapatino... 23. 3. Dėl priteisto išlaikymo dydžio. Kolegija, priteisdama iš ieškovo 1000... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo apeliacinės instancijos... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. 1. Dėl įrodymų priėmimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo.... 28. Kasatorius nesutinka su procesinės teisės normų, reglamentuojančių naujų... 29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 30. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovė, paduodama apeliacinį skundą dėl... 31. 2. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.... 32. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko... 33. Byloje nustatyta, kad šalių dukters gyvenamoji vieta su atsakove nustatyta... 34. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės... 35. Taigi kolegija sprendžia, kad, byloje nenustačius aplinkybių pasikeitimo po... 36. 3. Dėl priteisto išlaikymo dydžio.... 37. Ieškovas, nesutikdamas su iš jo priteisto 1000 Lt kas mėnesį vaiko... 38. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse... 39. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo... 40. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas orientacinis kriterijus nustatant... 41. Ieškovas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 44. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 45. Priteisti ieškovui A. G. iš atsakovės V. N. 180 (vieną šimtą... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...