Byla 2A-1533/2012
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą viešojo darbų pirkimo konkurse pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fisanta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2807-178/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Fisanta“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą viešojo darbų pirkimo konkurse pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Fisanta“ prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2011 m. spalio 24 d. priimtą sprendimą atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą konkursui ,,Modulinės transformatorinės Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės III zonoje, Aerouosto g. 101, Šiauliuose statybos darbai“ (pirkimo Nr. 57161), įpareigoti atsakovą sudaryti naują pasiūlymų eilę, įtraukiant į ją ieškovo pasiūlymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 10 d. paskelbė mažos vertės supaprastintą atvirą konkursą ,,Modulinės transformatorinės Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės III zonoje, Aerouosto g. 101, Šiauliuose statybos darbai“ (pirkimo Nr. 57161), siekdamas įsigyti modulinės transformatorinės statybos darbus. Ieškovas pateikė pasiūlymą konkursui, tačiau pasiūlymas atsakovo 2011 m. spalio 24 d. sprendimu vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu buvo atmestas. Atsakovo vertinimu, ieškovas neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų, numatytų Konkurso sąlygų 10.6 ir 10.14 punktuose - neturėjo teisės užsiimti sutarties vykdymui reikalinga veikla ir neturėjo įdiegtos ISO 14001 standartus atitinkančios arba lygiavertės aplinkos apsaugos sistemos. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 15 d. buvo pateikęs atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad Konkurso sąlygų 10.6 punktas, nustatantis privalomos veiklos, kuriai išduotas atestatas, pavadinimą: Statinių kategorijos: ypatingi statiniai. Statybos darbų sritis: elektrotechnikos darbai (iki 10 kV įtampos) yra perteklinis kvalifikacijos reikalavimas, tačiau ji buvo atmesta. Atsakovui 2011 m. spalio 10 d. pateiktuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. ieškovui išduotame Aplinkos ministerijos atestate Nr. 5990 objektyviai negalėjo būti atsakovo pirkimo sąlygose nurodyto įrašo „Statinių kategorijos: ypatingi statiniai. Statybos darbų sritys: elektrotechnikos darbai (iki 10 kV įtampos)“, nes atestatai tokiai darbų sričiai nuo 2011 m. liepos 7 d. neišduodami. Nežiūrint to, ieškovo pasiūlymas vis tiek buvo atmestas. Ieškovas 2011 m. spalio 28 d. pateikė pretenziją, kurioje dar kartą nurodė nesutikimo su pasiūlymo atmetimu priežastis, tačiau pretenzija vėl buvo atmesta. Atmesdamas ieškovo pasiūlymą atsakovas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2011 m. liepos 7 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui atsakovo siekiami įsigyti žemos ir vidutinės įtampos elektros tinklų ir jų priklausinių statybos darbai (elektrotechninė dalis) nėra laikomi nei statybiniais darbais, nei ypatingų statinių atžvilgiu atliekamais darbais. Dėl šios priežasties Aplinkos ministerija 2011 m. rugpjūčio 12 d. nebegalėjo ieškovui išduoti atestato, patvirtinančio jo teisę atlikti ,,elektrotechnikos darbus (iki 10 kW įtampos)“, kaip reikalaujama Konkurso sąlygų 10.6 punkte. Atsakovas Konkurso sąlygų 10.14 punkte buvo nustatęs reikalavimą, kad konkurso dalyvis turėtų įdiegęs tarptautinę sertifikuotą aplinkos apsaugos sistemą ISO 14001 arba lygiavertę priemonę ir pagal ją dirbti. Ieškovas pasiūlyme pateikė bendrovėje veikiančios sistemos aprašymą, deklaravo, kad bendrovėje veikia aplinkos apsaugos sistema, kuri savo turiniu ir kokybe prilygsta ISO 14001:2004 sertifikato reikalavimams, deklaravo, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. pasirašė susitarimą dėl sertifikavimo paslaugų su sertifikavimo bendrove. Atsakovas ieškovo pasiūlymą atmetė motyvuodamas tuo, kad nebuvo pateiktas ISO 14001 sertifikatas, o ši veiklos sritis nebuvo audituota ir sertifikuota. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ISO 14001 sertifikatas nėra vienintelis dokumentas, kurį ieškovas galėjo pateikti pagal Konkurso sąlygas ir VPĮ, siekdamas įrodyti savo atitikimą Konkurso sąlygų 10.14 punkto reikalavimams. Ieškovo manymu, jis yra įdiegęs aplinkos apsaugos sistemą, atitinkančią ISO 14001 reikalavimus. Skirtumas yra tas, kad ieškovas nebuvo pasikvietęs trečiųjų asmenų – sertifikavimo bendrovių, kurios įvertintų jau veikiančią sistemą išduodamos sertifikatą, patvirtinantį ieškovo atitikimą ISO 14001 reikalavimams. Ieškovo pateikti aprašymai patvirtina, kad ieškovas atitinka ISO 14001 standartui, jis bendrovėje yra įdiegtas ir veikia. Ieškovo bendrovėje 2011 m. lapkričio 17 d. baigtas sertifikavimo procesas. Sertifikavimo procedūrą atlikusi UAB ,,Det Norske Veritas“ pripažino, kad pas ieškovą yra įdiegta ir veikia aplinkos apsaugos sistema, atitinkanti EN ISO 1401:2004 reikalavimus ir yra sertifikuota. Sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neatitikimo Konkurso sąlygų 10.14 punktui buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ieškinio nepripažino.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo UAB „Fisanta“ ieškinį atmetė. Sprendime pažymima, kad Konkurso sąlygų 10.6 punktas nustato tiekėjams privalomos veiklos, kuriai išduotas atestatas, pavadinimą: „Statinių kategorijos: ypatingi statiniai. Statybos darbų sritys: elektrotechnikos darbai (iki 10 kV įtampos)“. Ieškovas pasiūlyme pateikė Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 12 d. išduotą atestatą Nr. 5990, kuriame tokio įrašo nėra. Ieškovas nurodė, kad Konkurso sąlygose reikalaujamas atestatas apskritai nebegalėjo būti išduotas nuo 2011 m. liepos 7 d. dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo: Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. D1-402 buvo pakeistas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ ir nurodyta, kad elektrotechnikos darbams priskiriamas elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; Aplinkos ministro 2011 m. liepos 7 d įsakymu Nr. D1-551 buvo pakeistas STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ ir numatyta, kad ypatingiems statiniams priskiriami tik 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklai su priklausiniais. Iki pasiūlymo pateikimo ieškovas, susipažinęs su Konkurso sąlygomis ir žinodamas paminėtą teisinį reglamentavimą, kuriuo šiuo metu grindžia savo poziciją, Konkurso sąlygų dabar nurodomu aspektu (kad darbai nėra nei statybiniai, nei ypatingi, atliekamais darbais nėra statomas statinys) neginčijo. Iš pateikto techninio projekto, kurį rengė pats ieškovas, matyti, kad pastotės statyba (įskaitant ir jos elektrotechninę dalį) buvo projektuojama kaip ypatingas statinys ir pastatas (su atitinkamu pastato tūriu, aukštų skaičiumi, sienomis su atitinkamu šilumos perdavimo koeficientu). Taigi pats ieškovas projektavo statinį ir savo pasiūlyme pasisiūlė per keturis mėnesius baigti statinio statybos darbus, pateikė statinio statybos rangos sutarties projektą. Pagal STR 1.08.02:2002 1 priedo 1.2.2 punktą specialiaisiais statybos darbais laikomi elektrotechnikos darbai: elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; statinio inžinerinių sistemų paleidimo ir derinimo darbai, kiti panašūs darbai. Net eliminuojant žemos ir vidutinės įtampos tinklų tiesimo darbus iš minėto sąrašo, ieškovo turimame Aplinkos ministerijos atestate Nr. 5990 iš minėtų elektrotechninių darbų nurodyti ne visi darbai - nėra elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimo (taip pat procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimo). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo nesutikti su Aplinkos ministerijos paaiškinimu atsakovui, kad pagal ieškovo turimą Aplinkos apsaugos ministerijos atestatą jam nėra suteikta teisė atlikti visus elektrotechnikos darbus. Teismo įsitikinimu, net eliminuojant atestato būtinumą ieškovo akcentuojamiems žemos ir vidutinės įtampos tiesimo darbams, ieškovas atlikti elektrotechnikos darbus visa likusia STR 1.08.02:2002 elektrotechnikos darbams priskirtų darbų apimtimi leidimo neturi. Ieškovas nurodė, kad jo atitikimą Konkurso sąlygų 10.6 punkto reikalavimams patvirtina Valstybinės energetikos inspekcijos atestatas Nr. E-0600, kuriuo ieškovui yra suteikta teisė verstis elektros įrenginių eksploatavimu, o Aplinkos ministerijos atestatas Nr. 5990 esą yra papildoma informacija, tai yra savo atitikimą Konkurso sąlygoms ieškovas labiau grindžia Valstybinės energetikos inspekcijos atestatu nei Aplinkos ministerijos atestatu. Tačiau pagal Energetikos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį energetikos įrenginių eksploatavimas apima tik tokius darbus: energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Ieškovas dublike sutinka, kad Valstybinės energetikos inspekcijos atestate numatyti elektros įrenginių eksploatavimo darbai neapima elektrotechnikos darbų, numatytų STR „Statybos darbai“, nes šios normos reglamentuoja skirtingus objektus, tik teigia, kad Valstybinės energetikos inspekcijos atestatas turėjo būti priimtas, nes atsakovas nesiekė statyti statinio.

8Teismas nurodė, kad ieškovas 2011 m. rugsėjo 15 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl Konkurso sąlygų, inter alia nurodydamas, kad šių sąlygų 10.6 punkte pateiktas perteklinis kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams. Pretenzija atsakovui buvo pateikta ne ieškinyje dėstomais argumentais, o tik dėl to, kad kvalifikacinis reikalavimas yra perteklinis. 2011 m. rugsėjo 16 d. atsakovas atsakyme į pretenziją nurodė, kad šis reikalavimas nėra keičiamas. Ieškovas šios Konkurso sąlygos ir pretenzijos atmetimo pagrįstumo nei dėl to, kad šis reikalavimas yra perteklinis (kaip nurodyta pretenzijoje), nei ieškinyje dėstomais argumentais apie šio reikalavimo įvykdymo negalimumą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. Iš ieškovo dėstomų aplinkybių matyti, kad jis, teikdamas 2011 m. rugsėjo 15 d. (dar prieš savo pasiūlymo pateikimą) pretenziją, žinojo, taigi ir galėjo tuos pačius argumentus išdėstyti pretenzijoje, tačiau to nepadarė, ieškinio dėl šios Konkurso sąlygos po neteisėtai (ieškovo nuomone) atmestos pretenzijos taip pat neteikė. Ieškovas 2011 m. spalio 6 d. pateikė atsakovui iš esmės analogiškus dabar nurodomiems paaiškinimus (bet ne pretenziją), taip pat šiuos argumentus išdėstė 2011 m. spalio 28 d. pretenzijoje dėl galutinio perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą. Teismo manymu, faktiškai ieškovas neginčijo Konkurso sąlygų įstatymų nustatyta tvarka po to, kai su jomis jau buvo susipažinęs, žinojo apie ieškovo pažeidžiamas (jo nuomone) teises. Teismo vertinimu, pagrįstas yra atsakovo atsikirtimas dėl praleisto sutrumpinto ieškinio senaties termino savo pažeistai teisei ginti. Priešingu atveju būtų sudaryta nelogiška ir nepateisinama bonus pater familias standartui situacija, kai tiekėjas, neginčijęs konkurso sąlygų arba jas ginčijęs tik pretenzine tvarka, net ir atmetus jo pretenziją po to vis tiek pateikęs pasiūlymą, faktiškai konkurso procedūrų baigiamojoje stadijoje vėl pretenzine tvarka ir ieškinio pareiškimu ginčytų pasiūlymo atmetimą tomis pačiomis ydingomis (jo nuomone) konkurso sąlygomis, kurių nuginčijimo teise įstatymų nustatyta tvarka ir nustatytais terminais nesinaudojo.

9Konkurso sąlygų 10.14 punktas nustatė, kad tiekėjo atitikimui keliamam kvalifikacijos reikalavimui užtikrinti aplinkos apsaugą turi būti įdiegta tarptautinė sertifikuota aplinkos apsaugos sistema EN ISO 14001 arba lygiavertė priemonė ir pagal jas dirbama. Pagal šį Konkurso sąlygų punktą kvalifikacija įrodoma tinkamai patvirtintomis sertifikatų arba lygiaverčių priemonių kopijomis. Kitokių duomenų pateikimas šiam kvalifikaciniam reikalavimui įrodyti nėra numatytas. Ieškovas šios Konkurso sąlygos nėra kvestionavęs, nors pasiūlymo pateikimo metu jis žinojo neturįs minėto sertifikato ar tokio sertifikato duomenims prilygstančių dokumentų. Ieškovas pripažino, kad tokio sertifikato ar lygiavertės priemonės pasiūlymo pateikimo metu jis pateikti negalėjo ir nepateikė. Jis tik nurodė, t. y. deklaravo, kad pas jį faktiškai tokia sistema yra įdiegta ir praktiškai veikia. Tačiau įstatymas neįpareigoja perkančiosios organizacijos atlikti konkurso dalyvio deklaruojamų duomenų atitikimo faktinei pas jį esančiai padėčiai tyrimą, juo labiau, pačiai konstatuoti specifines aplinkybes, kurias konstatuoti gali tik tam atitinkamus įgalinimus turintys specialūs subjektai. Vien tiekėjo savo padėties deklaravimas, nepatvirtintas kitais faktiniais duomenimis, teismo įsitikinimu, negali būti vertinamas „kitu tiekėjo įrodymu dėl lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos priemonių“. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes, kilus abejonėms privalėjo prašyti duomenis papildyti ar papildomai paaiškinti. Minėta teisės norma numato tokią perkančiosios organizacijos pareigą tuo atveju, jei kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją. Šiuo atveju Konkurso sąlygų 10.14 punkte kvalifikacinį reikalavimą įrodantys dokumentai yra įvardinti labai aiškiai. Dokumentų, kurie būtų pateikti, bet būtų neišsamūs ar netikslūs, ieškovas ir nebuvo pateikęs (tik pats deklaravo faktinį aplinkos apsaugos sistemos įdiegimą). Nei sertifikato, nei tokiu sertifikatu patvirtinamų duomenų įrodymo lygiavertėmis priemonėmis konkurso eigoje ieškovas pateikti realiai net ir negalėjo, tokių lygiaverčių priemonių turėjimo nenurodė net ir ieškinyje. Teismo nuomone, vien dėl to, kad atsakovas nepaprašė šiuo aspektu papildomų duomenų ar paaiškinimų tokioje situacijoje, kai realiai ieškovas vis tiek negalėjo nieko naujo pateikti (ieškovas išduoto sertifikato neturėjo dar ir ieškinio pateikimo metu), t. y. kai bet kuriuo atveju ieškovas negalėjo pagrįsti savo atitikimą aptariamam kvalifikaciniam reikalavimui Konkurso sąlygose numatytais ar lygiaverčiais dokumentais, pripažinti, kad ieškovo teisės pasiūlymo atmetimu buvo pažeistos, nėra pagrindo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

10Ieškovo UAB „Fisanta“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti UAB „Fisanta“ ieškinį: pripažinti negaliojančiu atsakovo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą konkursui „Modulinės transformatorinės, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės III zonoje, Aerouosto g. 101, Šiauliuose statybos darbai“ (pirkimo Nr. 57161) ir sudaryti naują pasiūlymų eilę įtraukiant apelianto pasiūlymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Ginčas kilęs iš esmės dėl apelianto galimybės tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procese savo turimą kvalifikaciją patvirtinti kitais nei Konkurso sąlygose reikalaujamais dokumentais. Tokią galimybę suteikia VPĮ. Apeliantas niekuomet nepatvirtino, kad atsakovo siekiami įsigyti darbai yra statybiniai, ar kad jie atliekami ypatingo statinio atžvilgiu. Apelianto pozicija buvo grindžiama tuo, kad 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas objekto, kurio atžvilgiu atsakovas siekia vykdyti darbus. Atitinkamai, anksčiau laikytas „ypatingu statiniu“ šis objektas po 2011 m. liepos 7 d. pagal naują teisinį reglamentavimą tapo „įrenginiu“, kurio atžvilgiu leidimus vykdyti įvairius darbus išduoda ne Aplinkos ministerija, tačiau Valstybinė energetikos inspekcija. Apeliantas sutinka, kad būtent jis parengė atsakovo siekiamo pastatyti objekto techninį projektą. Kita vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad techninis projektas buvo rengiamas pagal projekto rengimo metu galiojusius teisės aktus, būtent dėl to apelianto parengtas pastotės ir jos elektrotechninės dalies projektas iki 2011 m. liepos 7 d. iš tiesų buvo rengiamas, kaip „ypatingo statinio” projektas. 2011 m. liepos 7 d. pasikeitus teisės aktams atsakovo siekiamas pastatyti objektas jau buvo apibrėžiamas kaip ,,inžineriniai tinklai, o ne „ypatingas statinys“. Toks nenuoseklumas rodo besikeičiantį teisinį reguliavimą. Kaip „inžinerinių tinklų“, o ne „ypatingo statinio“ techninį projektą apeliantas suderino ir su atsakingomis institucijomis. Sprendime nepagrįstai daroma išvada, kad apelianto parengtas techninis projektas patvirtina paties apelianto supratimą, jog atsakovas siekia atlikti statybinius darbus ypatingų statinių atžvilgiu. Sprendime minimas apelianto patvirtinimas, kad jis per keturis mėnesius baigs statybos darbus buvo parengtas pagal atsakovo pateiktą formą, kuri buvo pridėta prie Konkurso sąlygų. Apeliantas neturėjo galimybės nukrypti nuo Konkurso sąlygose pateikiamos formos, kadangi tokie nukrypimai galėjo sudaryti pagrindą atmesti apelianto pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimo. Statybos rangos sutarties projektą parengė ir prie Konkurso sąlygų pridėjo kaip priedą Nr. 6 pats atsakovas. Faktas, kad atsakovas užpildė šios sutarties rekvizitus pagal Konkurso sąlygų reikalavimus ir pateikė kartu su Konkurso pasiūlymu nereiškia apelianto patvirtinimo, kad atsakovas siekia atlikti „statybos darbus“. Apeliantas nesutinka su sprendimo motyvais, kad jis pats esą pripažįsta, jog atsakovo siekiami atlikti darbai yra statybiniai ir atliekami ypatingo statinio atžvilgiu. Teismas neatliko savarankiškos analizės, siekdamas išsiaiškinti, ar iš tiesų atsakovas siekia įsigyti statybinius darbus „ypatingo statinio” atžvilgiu, kurių atžvilgiu reikalingas Aplinkos ministerijos išduotas atestatas. Sprendimas iš esmės yra grindžiamas atsitiktiniais apelianto teiginiais, kurių teisingumas reikšmingai priklauso nuo to, kokiu laikotarpiu ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo išsakyti. Sprendžiant dėl apelianto kvalifikacijos atitikimo Konkurso sąlygų 10.6 punkto reikalavimams ir apelianto pateikto ieškinio pagrindimo, turėjo būti vertinama, ar apelianto turima kvalifikacija leidžia jam atlikti atsakovo siekiamas įgyti darbų paslaugas, o ne tai, ar jis pateikė Konkurso sąlygose nurodytus dokumentus.
    2. Aplinkos ministerijos išduodami atestatai nėra reikalingi atliekant darbus atsakovo siekiamo pastatyti objekto atžvilgiu. Aplinkos ministerija išduoda atestatus išimtinai tik darbų, atliekamų „ypatingų statinių“ statybos atžvilgiu. Po 2011 m. liepos 7 d. atsakovo siekiami įsigyti darbai nėra laikomi statybiniais darbais, kurie atliekami ypatingų statinių atžvilgiu. Atitinkamai, Aplinkos ministerijos ypatingų statinių atžvilgiu atliekamiems „statybiniams darbams“ išduodami atestatai nei žemos ir vidutinės įtampos tinklų tiesimui, nei sprendime teismo nurodytiems „elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimo (taip pat procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimo) darbams” nėra reikalingi. Sprendimas atsisakyti pripažinti, kad teisės aktai nereikalauja Aplinkos ministerijos išduodamų atestatų norint atlikti atsakovo siekiamus įsigyti darbus, prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, atitinkamų Statybos techninių reglamentų nuostatoms.
    3. Apelianto pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos išduotas atestatas apima visus atestuojamus/licencijuojamus darbus, kuriuos reikia atlikti atsakovo siekiamo pastatyti objekto atžvilgiu. Nuo 2011 m. liepos 7 d., kai atsakovo siekiamas pastatyti objektas nustojo būti teisiškai kvalifikuojamas „statiniu“, o tokio objekto atžvilgiu atliekami darbai – „statybiniais“, Aplinkos ministerija neturi kompetencijos ar įgaliojimų tokių darbų atžvilgiu išduoti bet kokius atestatus. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodo, kad apeliantas turėjo gauti STR „Statybos darbai” numatytus Aplinkos ministerijos atestatus toje apimtyje, kiek atestato tokiems darbams neišdavė Valstybinė energetikos inspekcija.
    4. Apeliantas nepraleido ieškinio senaties terminų ir laikėsi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. 2011 m. rugsėjo 15 d. apeliantas ginčijo Konkurso sąlygų 10.6 punkte nustatytų reikalavimų įtraukimą į konkurso sąlygas, kaip pažeidžiančias Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje numatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Nesant faktinio apelianto teisių pažeidimo, gavęs atsakymą į 2011 m. rugsėjo 15 d. pretenziją apeliantas neturėjo pagrindo teikti skundo teismui. Be to, nors 2011 m. rugsėjo 15 d. ir 2011 m. spalio 28 dienos pretenzijos yra siejamos su Konkurso sąlygų 10.6 punktu, šiomis pretenzijomis skundžiami du visiškai atskiri sprendimai, motyvuojant visiškai kitais teisės aktų pažeidimais ir šiuos pažeidimus grindžiant visiškai kitais pagrindais. Vien tai, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 15 d. ir spalio 6 d. bandė išaiškinti, kad atsakovo siekiamiems atlikti darbams nereikia Aplinkos ministerijos išduodamų atestatų, dar nereiškia, kad atsakovas tokiais aiškinimais pripažino savo teisių pažeidimą. Sprendimas sukuria teisiškai ydingą situaciją, kada pirkimo dokumentuose pastebėjęs netikslumą, kurį galima būtų ignoruoti sistemiškai analizuojant pirkimo dokumentus, tiekėjas yra skatinamas nesiūlyti perkančiajai organizacijai tokių netikslumų ištaisyti. Atsakovas nereikalavo taikyti ieškinio senaties termino, todėl teismas peržengė ginčo ribas ir tiesiogiai pažeidė CK reikalavimus.
    5. Apeliantas yra įdiegęs ISO 14001 standartų reikalavimams prilygstančią aplinkos apsaugos sistemą. Konkurso pasiūlyme apeliantas pateikė savo bendrovėje veikiančios aplinkos apsaugos vadybos sistemos aprašymą bei nurodė, kad ši sistema atitinka ISO 14001 priemones. Papildomai apeliantas pateikė susitarimą su UAB „Det Norske Veritas”, kurio pagrindu ši bendrovė atliko ISO 14001 sertifikavimo (ne diegimo) darbus, t. y. atliko vertinimą, ar bendrovėje jau veikianti aplinkos apsaugos sistema atitinka ISO 14001 standarto reikalavimus. Atsakovas atmetė apelianto pateiktą pasiūlymą visiškai formaliais pagrindais, tai yra todėl, kad apelianto pasiūlyme nebuvo pridėtas ISO 14001 sertifikatas, ir visiškai nesigilino į tai, kokią aplinkos apsaugos sistemą savo veikloje yra įdiegęs apeliantas. Atsakovo sprendimas atmesti pasiūlymą dėl neatitikimo Konkurso sąlygų 10.14 punkte numatytam reikalavimui yra neteisėtas ir nepagrįstas.
    6. VPĮ 37 straipsnio 2 dalis nereikalauja įrodyti aplinkosaugos vadybos sistemų įdiegimo trečiųjų asmenų išduotais sertifikatais. Viešųjų pirkimų tarnyba savo praktikoje ir metodinėse rekomendacijose labai aiškiai nurodo, kad tokios sistemos įdiegimo įrodymais gali būti pačių tiekėjų parengti taikomų sistemų aprašymai. Pateisindamas atsakovo sprendimą reikalauti pateikti tik trečiųjų asmenų sertifikatus teismas pažeidžia VPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus. VPĮ 32 straipsnio 5 dalis numato absoliučią pareigą atsakovui prašyti paaiškinti arba patikslinti įrodymus, kuriais patvirtinamas atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams, jeigu atsakovui šie įrodymai atrodo nepakankamai aiškūs ar tikslūs. Atsakovas turėjo visas galimybes prašyti patikslinti apelianto pateiktą taikomos aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymą ir įsitikinti šios sistemos atitikimu Konkurso sąlygų reikalavimams. Pateisindamas atsakovo sprendimą atmesti apelianto konkurso pasiūlymą, prieš tai nesudarius galimybės paaiškinti ar patikslinti atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių įrodymų, teismas pažeidžia reikalavimus.
    7. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantas negali įrodyti atitikimo Konkurso sąlygų 10.14 punkto reikalavimams pateikdamas bendrovėje įdiegtos sistemos aprašymą. Konkurso pasiūlyme apeliantas pateikė ne tik formalią deklaraciją, kad jis yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą, tačiau išsamų bendrovėje įdiegtos ir faktiškai veikiančios aplinkos apsaugos sistemos aprašą. Apeliantas turėjo galimybes įrodinėti savo atitikimą Konkurso sąlygų 10.14 punkto reikalavimams pateikdamas ne tik kitus lygiaverčius sertifikatus, tačiau taip pat ir „kitus tiekėjų įrodymus dėl lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos priemonių“. Tai, kad tokiais „kitais tiekėjų įrodymais dėl lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos priemonių“ gali būti Konkurso metu apelianto pateiktas įdiegtos aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymas, patvirtina gausi teismų ir Viešųjų pirkimų tarnybos praktika. Teismų praktika patvirtina, kad sertifikatai nėra vienintelis įrodymas, kuriuo galima įrodyti atitikimą reikalavimui būti įdiegus kokybės vadybos (aplinkosaugos vadybos) sistemas. Viešųjų pirkimų tarnyba ne kartą pripažino perkančiąsias organizacijas pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymą joms nesudarius galimybių įrodyti reikalaujamos kokybės (aplinkosaugos) vadybos sistemos įdiegimo kitais įrodymais, įskaitant taikomų sistemų aprašymais. Sprendime teismo pateiktas motyvas, kad apeliantas negalėjo įrodyti atitikimo Konkurso sąlygų 10.14 punkto reikalavimams vietoj sertifikato pateikdamas savo bendrovėje veikiančios aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymą, pažeidžia Konkurso sąlygų 10.14 punktą bei VPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
    8. Konkurso procedūrų metu apeliantas neprivalėjo „kvestionuoti“ konkurso sąlygų, kuriose nebuvo numatyta galimybė pateikti įdiegtų aplinkosaugos vadybos sistemų aprašus. Tiek Konkurso sąlygų 10.14 punktas, tiek VPĮ straipsnio 2 dalis numato aiškią teisę pateikti ne tik kitus lygiaverčius sertifikatus, tačiau taip pat ir „kitus tiekėjų įrodymus dėl lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos priemonių“. Viešųjų pirkimų tarnyba ne kartą yra pasisakiusi, kad „kitais įrodymais“ gali būti taikomų vadybos sistemų aprašymai. Apeliantas neturėjo jokio pagrindo skųsti Konkurso sąlygų 10.14 punkto reikalavimų, kadangi apelianto teisės buvo pažeistos ne nustatant atitinkamą kvalifikacinį reikalavimą, tačiau atsisakant pripažinti apelianto pateiktus kvalifikaciją įrodančius dokumentus, kaip atitinkančius Konkurso sąlygų 10.14 punkto reikalavimus.
    9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad lygiaverčiais įrodymais gali būti tik trečiųjų asmenų parengti dokumentai. Nepriklausomų sertifikavimo įstaigų išduoti sertifikatai nėra vienintelis būdas, kuriuo tiekėjai gali įrodyti atitikimą konkurso sąlygose keliamam reikalavimui būti įdiegus aplinkos apsaugos sistemą. Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo praktika toleruoja ir netgi skatina supratimą, kad paties tiekėjo parengti taikomų priemonių aprašymai gali būti laikomi tinkamais įdiegtos aplinkosaugos vadybos sistemos įrodymais. Viešųjų pirkimų įstatymas preziumuoja, kad nustačiusi tam tikrą kvalifikacijos reikalavimą perkančioji organizacija supranta, ką šis reikalavimas reiškia ir kodėl jis gali būti reikalingas vykdant su perkančiąja organizacija sudarytą sutartį. Tokia prezumpcija kyla iš VPĮ 32 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad konkurso sąlygose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų „Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų” 19.5 punkte nurodoma, kad „Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turėtų nurodyti ne reikalaujamą taikyti standartą, bet konkrečias aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones, kurias turės taikyti tiekėjas. Perkančioji organizacija turi siekti išsiaiškinti ne tai, ar tiekėjas turi sertifikatą, tačiau tai, ar jis yra įdiegęs turi tam tikras aplinkosaugos vadybos priemones, kurias tas sertifikatas patvirtina. Pateisindamas atsakovo sprendimą atmesti apelianto pateiktą aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymą dėl to, kad atsakovas neturėjo pajėgumų įvertinti jo „lygiavertiškumą“ Konkurso sąlygų 10.14 punkte nustatytiems ISO standartams arba dėl to, kad toks aprašymas nebuvo pagrįstas kitais „faktiniais duomenimis“, teismas pažeidė Konkurso sąlygų 10.14 punktą bei VPĮ 37 straipsnio 2 dalį, kuri suteikia tiekėjams teisę įrodinėti atitikimą keliamiems reikalavimams bet kokiais įrodymais. Kartu toks sprendimas pažeidžia Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų „Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų” 19.5 punktą. Atsakovui skyrus pakankamai dėmesio tiekėjo pateiktam aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymui, jis būtų priėjęs prie išvados, kad ji atitinka keliamus reikalavimus, t. y. prilygsta aplinkosaugos vadybos sistemoms, kurių tinkamumą patvirtina ES ISO 14001:2004 sertifikatas. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. lapkričio 17 d. UAB „Det Norske Veritas” baigė apelianto sertifikavimo procesą ir pripažino, kad apelianto bendrovėje jau veikianti aplinkos apsaugos sistema atitinka EN ISO 14001:2004 reikalavimus ir yra sertifikuota.
    10. Teismas klysta teigdamas, kad atsakovas neturėjo prašyti apelianto patikslinti duomenų apie atitikimą Konkurso sąlygų 10.14 punkto reikalavimui. Pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį atsakovui kilus abejonių dėl apelianto atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, jis privalėjo prašyti šiuos duomenis tiekėjo papildyti arba papildomai paaiškinti. Konkurso metu apeliantas ne tik deklaravo faktą, kad turi įdiegęs aplinkosaugos vadybos sistemą, tačiau kartu pateikė šios sistemos aprašymą, kuris gali būti laikomas lygiaverčiu įrodymu. Tokį aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymą apeliantas galėjo papildomai detalizuoti ar paaiškinti, jeigu atsakovui kilo neaiškumų dėl šios sistemos veikimo. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad skundžiamame sprendime teismas klaidingai taikė VPĮ 32 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai teigė, kad atsakovas neturėjo poreikio prašyti patikslinti ar paaiškinti ieškovo atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams. Klaidinga ir teismo išvada, kad apeliantas nebūtų galėjęs pateikti paaiškinimų ar patikslinimų, kadangi ieškinio padavimo metu apeliantas esą neturėjo reikiamų sertifikatų. 2011 m. lapkričio 17 d. apeliantui išduotą ISO 14001 sertifikatą apeliantas pridėjo kaip ieškinio priedą, todėl nesuprantamas teismo sprendimo motyvas, kad ieškinio pateikimo metu (t.y. 2011 m. lapkričio 21 d.) tokio sertifikato ieškovas neturėjo. Apeliantas savo atitikimą Konkurso sąlygų 10.14 punkto reikalavimams įrodinėja ne ISO 14001 sertifikatu, kuris buvo išduotas apeliantui jau atsakovui priėmus sprendimą atmesti apelianto pasiūlymą. Apeliantas šį sertifikatą pateikė tik kaip patvirtinimą, kad konkurso procedūrų metu apelianto pateiktas taikomų aplinkosaugos vadybos priemonių aprašas ir apelianto bendrovėje įdiegtos priemonės tenkino visus ISO 14001 sertifikavimo reikalavimus, t.y. apeliantas atitiko Konkurso sąlygų 10.14 punkto reikalavimus. ISO 14001 aplinkos valdymo sistema iš esmės reikalauja tik to, kad apelianto veikla būtų pagrįsta nuosekliu aplinkosaugos gerinimo principu. Ieškovo pasiūlyme pateiktame aplinkos apsaugos sistemos aprašyme būtent ir buvo nurodyti „siekiai“ mažinti gamybos procesų, produktų ir paslaugų neigiamą poveikį aplinkai.

11Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime prašo atmesti UAB „Fisanta“ apeliacinį skundą. Atsiliepime pažymima, kad teismas teisingai išaiškino teisės normas, apibrėžiančias statybos darbus ir nustatančias, kuriems jų vykdyti reikalingas atitinkamas leidimas. Teismas teisingai išaiškino, kad Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. D1-402 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 211 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai” patvirtinimo" pakeitimo” nepanaikino elektrotechnikos darbų, kaip specialiųjų statybos darbų, statuso, nustatydamas, kad „1.2. specialieji statybos darbai : <..>1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; <..>”. Teismas teisingai išaiškino ir Energetikos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas, kurios, apelianto teigimu, esą nenumato, kad energetikos įrenginių eksploatavimas apima ir elektrotechninius darbus, kaip jie apibrėžti minėtame STR 1.08.02:2002. Energetikos įrenginių eksploatavimas - tai energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai, kuriems pagal Energetikos įstatymo 16 straipsnio ir 18 straipsnio nuostatas atestatus pilna apimtimi išduoda Valstybinė energetikos inspekcija. Teismas priėmė teisingą sprendimą, kad darbai, kuriuos buvo siekiama įsigyti, laikytini statybos darbais. Apeliantas, aiškindamas, kad siekiamų įsigyti darbų pripažinimas statybos darbais yra nepagrįstas ir tokiu pripažinimu yra nepagrįstai varžomos jo teisės, bet tuo pačiu metu aiškindamas, kad atsakovo sprendimo atmesti jo pretenziją dėl Konkurso sąlygų reikalavimų 10.6. p. neatitikimo tuo pagrindu, kad tai yra statybos darbai, jis neskundė dėl to, jog savaime šis punktas jo interesų esą nepažeidžia, yra nenuoseklus. Teismas teisingai išaiškino VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 37 straipsnio nuostatų prasmę ir teisingai vertino pateiktus įrodymus. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentų 10.14. punkte nurodė aplinkos apsaugos vadybos standartą, kuriam įrodyti pareikalavo pateikti atitinkamą sertifikatą, kurio apeliantas nepateikė ir negalėjo pateikti. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad turi įdiegęs lygiavertes aplinkos apsaugos priemones, bet teikė įrodymus, kad yra įdiegęs būtent reikalaujamą aplinkos apsaugos sistemą EN ISO 14001, kurios įrodymui privalėjo pateikti ne kitus įrodymus, bet atitinkamą sertifikatą. Teismas, aiškindamas atitinkamas VPĮ nuostatas ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus, padarė teisingas išvadas, susijusias su bylos dalyku. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškinio padavimo ir šiuo metu jis jau turi įgijęs tinkamą sertifikatą, tik patvirtina aplinkybę, jog pirkimo procedūrų metu apeliantas atitinkamo sertifikato neturėjo ir jis diegė ne lygiavertes aplinkos apsaugos priemones, kurias būtų galėjęs įrodinėti kitomis priemonėmis, bet būtent aplinkos apsaugos sistemą EN ISO 14001.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatyti įstatyme ir konkretaus viešojo pirkimo sąlygose. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalūs reikalavimai tiekėjui nustatomi VPĮ 35–37 straipsnių nuostatų. Jose yra reikalavimai dėl tiekėjų ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartų. Konkrečiu atveju perkančioji organizacija nustato tiekėjui detalius kvalifikacijos reikalavimus konkretaus pirkimo dokumentuose. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

14Apeliantas iš esmės teisingai kvalifikuoja byloje ginčytinų teisinių santykių dalyką, nurodydamas, kad yra būtina nustatyti ir įvertinti, ar tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procese ieškovas savo turimą kvalifikaciją galėjo patvirtinti bei patvirtino kitais nei Konkurso sąlygose reikalaujamais dokumentais. Šių įrodinėtinų aplinkybių nustatymą apeliantas pirmiausia sieja su tuo, kaip turėtų būti kvalifikuojamas perkamų darbų pobūdis ir kaip vertinamas pirkimo objektas paskelbimo apie viešąjį pirkimą momentu (apie atsakovo organizuojamą transformatorinės statybos darbų viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu buvo paskelbta 2011 m. rugsėjo 10 d.), taip pat akcentuoja, kad kvalifikacinį reikalavimą dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių įdiegimo ir taikymo savo veikloje jis įrodė kitais įrodymais, kurie turėjo būti priimtini perkančiajai organizacijai ir jos vertinami. Pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų nustatant ir aiškinant šių aplinkybių turinį, įvertinimas pagal ieškovo apeliacinio skundo argumentus sudaro šios apeliacijos dalyką ir ribas.

15Dėl ieškovo kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 10.6 punkte nustatytam reikalavimui

16Kaip jau minėta, įrodinėtinų aplinkybių dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo turinį apeliantas susieja su atsakovo perkamų darbų pobūdžiu ir pirkimo objekto teisine apibrėžtimi paskelbimo apie viešąjį pirkimą metu. Čia apelianto teisinė pozicija grindžiama tuo, kad po to, kai Aplinkos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-551 buvo iš dalies pakeistas statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, atsakovo vykdyto viešojo pirkimo dalykas – modulinės transformatorinės statybos darbai nebeteko „ypatingo statinio“ statybos statuso, kuomet tokio statinio statybos darbams atlikti privalomas Aplinkos ministerijos išduodamas atestatas. Pasak apelianto, po nurodyto STR pakeitimo atsakovo perkamų darbų objektas tapo įrenginiu, todėl ir perkami darbai tapo ne statybiniais darbais, o elektros inžinerinių tinklų ir įrengimų, kaip kilnojamųjų daiktų, tiesimo, montavimo, derinimo, paleidimo darbais, kuriems atlikti leidimus išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos. Apeliantas nuosekliai tvirtina, kad iš dalies pasikeitus statybos teisinių santykių reglamentavimui atsakovo vykdyto modulinės transformatorinės statybos darbų pirkimo konkurso paskelbimo metu, šio pirkimo dalykas nebebuvo apibūdinamas kaip „statybiniai darbai“, o pirkimo objektui nebegalėjo būti taikomas „ypatingo statinio“, kurio statybai yra privalomas Aplinkos ministerijos išduodamas atestatas, teisinis režimas.

17Su nurodytais apelianto teiginiais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

18Atsakovas vykdė modulinės transformatorinės statybos darbų viešąjį pirkimą. Ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 5 punkte pateikta transformatorinės sąvoka: transformatorinė – tai 6-10 kV įtampos stacionarioji, betoninė, modulinė, komplektinė, požeminė ar stulpinė transformatorinė, jų 6–10 kV įtampos elektros įrenginiai, 6–10 kV galios transformatoriai ir žemosios įtampos elektros įrenginiai. Tuo pačiu įsakymu patvirtintų Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių 7 punkte nurodyta, kad modulinė transformatorinė – tai 6-10/0,4 kV įtampos transformatorinė iš vieno ar kelių modulių, įrengta ant pamatų arba iš dalies įgilinta žemėje. Modulinės transformatorinės naudojamos 0,4-10 kV įtampos kabelių įvadais elektrai priimti ir skirstyti miestuose, gyvenvietėse, įmonių technologiniams ir kitiems poreikiams (Taisyklių 132 p.)

19Pagal iki 2011 m. liepos 16 d. galiojusią STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ redakciją (Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-813) objektas, kurio statybai buvo perkami darbai, tai yra modulinė transformatorinė, buvo priskiriamas kategorijai ypatingų statinių (Reglamento 5.3 punkte pateiktos 2 lentelės 14 p.). Ypatingus statinius projektuoti ir statyti turi teisę fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, atitinkančios Statybos įstatymo reikalavimus ir kurių statybos projektas rengiamas pagal statybos techninį reglamentą „Statinio projektavimas“ (Reglamento 6 p.). Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdyti ypatingų statinių statybą turi teisę fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems statiniams statyti. Ypatingą statinį statantys asmenys atestuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos nustatytus reikalavimus (Statybos įstatymo 15 str. 4 d.). Esant paminėtam teisiniam reglamentavimui dėl transformatorinių priskyrimo ypatingų statinių kategorijai, atsakovo Krašto apsaugos ministerijos struktūrinis padalinys – Infrastruktūros plėtros departamentas 2011 m. birželio 30 d. pateikė naujos statybos statinio – elektros transformatorinės pastotės projektavimo užduotį, kuria nurodė parengti ypatingo statinio statybos techninį projektą ir darbo projektą (1 t., b. l. 127). Pažymėtina, kad pagal nurodytą projektavimo užduotį šio statybos objekto projektinę dokumentaciją 2011 m. liepos mėnesį parengė ieškovas, kuris toje dokumentacijoje (pvz., byloje pateikto techninio projekto visose sudėtinėse dalyse) nurodė, kad suprojektuoto statinio kategorija – ypatingas statinys (1 t., b. l. 62, 80, 116, 129, 149, 164, 200). Ieškovo UAB „Fisanta“ parengto techninio projekto Bendrosios dalies aiškinamajame rašte (1 t. b. l. 70-75) nurodyta, kad projektuojamo objekto statybos rūšis yra nauja statyba, o statinio kategorija – ypatingas statinys. Šiame aiškinamajame rašte, be kita ko, pažymėta, jog visi objekto statybos dalyviai privalo turėti kvalifikacijos atestatus, patvirtinančius teisę vykdyti darbus ypatingos svarbos objektuose pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos teisės aktus (1 t. b. l. 72). Suprojektavus statybą naujo statinio, kuris priskirtas ypatingų statinių kategorijai ir kurio statybos rangovu bei bet kuriuo kitu statybos dalyviu galėjo būti tik atitinkamą kvalifikacinį atestatą turintys asmenys, šios statybos darbų pirkimo konkurso sąlygose pagrįstai ir teisėtai buvo įrašytas vienas iš privalomų bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams – turėjimas teisės verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti ir tą teisę patvirtinančio dokumento – privalomo atestato ypatingų statinių kategorijos statybai, kuri apimtų elektrotechnikos darbų sritį, pateikimas (Konkurso sąlygų 10.6 punktas).

20Kaip jau minėta, apie viešąjį pirkimą – modulinės transformatorinės statybos darbų pirkimo atvirą konkursą perkančioji organizacija (atsakovas) paskelbė 2011 m. rugsėjo 10 d., kuomet dėl aukščiau aptarto pasikeitusio teisinio reglamentavimo modulinė transformatorinė su mažesne kaip 110 kV įtampos elektros įranga tapo nebepriskiriama prie ypatingų statinių, kurių statybai būtų privalomas Aplinkos ministerijos išduodamas atestatas (nuo 2011 m. liepos 16 d. įsigaliojęs Aplinkos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. D1-551 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-813 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 9 punktas). Taigi dar iki modulinės transformatorinės statybos darbų pirkimo pradžios (iki darbų pirkimo konkurso paskelbimo) Konkurso sąlygų 10.6 punkte numatytas kvalifikacijos reikalavimas iš dalies tapo nereikšmingas, nes buvo perkami statybos darbai naujo statinio, kuris nepriskiriamas ypatingų statinių kategorijai, todėl tokio statinio statybos rangos teisei nebuvo reikalingas Aplinkos ministerijos išduodamas kvalifikacinis atestatas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pateikiant pasiūlymą dalyvauti statybos darbų pirkimo konkurse tiekėjams nebeliko pareigos pateikti Konkurso sąlygose reikalaujamo kvalifikacinio atestato, išduodamo ypatingų statinių statybai, nes buvo perkami ypatingiems statiniams jau nepriskiriamo objekto statybos darbai.

21Prieidama prie aukščiau išdėstytos išvados, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, kad kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Be to, negalima VPĮ nuostatų (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų) aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis tiesiogiai susijęs su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas ne tik perkančiajai organizacijai nesilaikant viešumo imperatyvo, pirmiausia susijusio su viešojo pirkimo skelbimu, nesuteikiant pakankamai informacijos tiekėjams ar nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų ar privalomų viešųjų pirkimų teisės nuostatų, bet ir tada, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010, ir kt.).

22Nors ir padarius išvadą, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo pakitus darbų pirkimo dalyko teisiniam statusui šio pirkimo dalyviams nebebuvo pareigos savo kvalifikacijos pagrindimui teikti Aplinkos ministerijos išduodamą atestatą ypatingų statinių statybai, tačiau įvertinusi faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė turįs teisę atlikti visus elektrotechnikos darbus, o tuo pačiu ir gebėjimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, kiek tai susiję su elektrotechninės dalies darbų vykdymu statant ir įrengiant modulinę transformatorinę.

23Pirmiausia, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad atsakovo perkami darbai nėra statybiniai, o šių darbų dalykas – nauja modulinė transformatorinė nėra laikytina statiniu, sukuriamu statybos procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas visiškai nepagrįstai pirkimo dalyko objektą – modulinę transformatorinę priskiria ne statiniui, o „inžineriniams tinklams“ arba „įrenginiui“, kurių sukūrimo darbai, pasak apelianto, nėra statybiniai darbai. Apeliantas nepaaiškina, kodėl atsakovo ketinamos turėti naujos transformatorinės sukūrimo darbų apimtį jis susiaurina tik iki inžinerinių tinklų ar elektros įrenginių (kaip kilnojamųjų daiktų) įrengimo (sumontavimo) darbų atlikimo. Byloje esantys faktiniai duomenys neleidžia manyti, kad transformatorinės sukūrimo darbų mastą sudaro tik inžinerinių elektros tinklų nutiesimo ir elektros įrenginių sumontavimo darbai.

24Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-09-01 iki 2011-10-01) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 7 punkte nurodyta, kad modulinė transformatorinė - 6-10/0,4 kV įtampos transformatorinė iš vieno ar kelių modulių, įrengta ant pamatų arba iš dalies įgilinta žemėje. Transformatorinės įrengiamos ant pamatų taip, kad jos nebūtų užliejamos. Pamatų aukštis visais atvejais turi būti ne žemesnis kaip 200 mm (Taisyklių 134 p.). Pažymėtina, kad atsakovo vykdyto pirkimo dalyko objektas – modulinė transformatorinė turėjo būti statoma ant naujai įrengiamų pamatų, prieš tai nugriovus (demontavus) senąjį transformatorinės pastatą. Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.3 punkte nurodyta, kad energetikos pastatai – tai įvairių tipų elektrinių, katilinių, transformatorių pastočių, skirstyklų, naftos perdirbimo ir kiti gamybiniai pastatai, skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui ir pan. Energetikos pastatai priskiriami negyvenamiesiems gamybos ir pramonės paskirties pastatams (nurodyto STR 8.8 p.). Paminėtų teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad aptariamo viešojo pirkimo dalyko, tai yra darbų objektas yra nekilnojamojo daikto – negyvenamojo energetikos pastato elektrai priimti ir skirstyti pastatymas. Toks daiktas sukuriamas statybos darbų procese, ką akivaizdžiai patvirtina paties ieškovo parengta statybos projektinė dokumentacija, kurioje išskiriami bendrieji ir specialieji (elektrotechnikos) statybos darbai (1 t., b. l. 62-241). Ieškovo parengto modulinės transformatorinės statybos techninio projekto Bendrame aiškinamajame rašte (1 t., b. l. 70-75) nurodoma, kad projekte pateiktos medžiagos pagrindu gali būti vykdoma transformatorinės pastotės statyba tokiu būdu: gaunamas statybą leidžiantis dokumentas; vykdoma statyba; objektas pripažįstamas tinkamu naudoti. Statybos rūšis: nauja statyba. Pagal projektą numatoma išmontuoti esamą transformatorinę ir sumontuoti naują modulinę tranzitinę transformatorinę, .... įrengiant aptarnavimo aikštelę. Techniniame projekte, be kita ko, nurodoma apie būtinumą gauti statybos leidimą, turėti patvirtintą statinio projektą, statybos darbų žurnalą. Prie projekto pridedamose lokalinėse sąmatose (1 t., nuo b. l. 132) išdėstytos darbų apimtys apima tiek bendruosius darbus, tiek specialiuosius statybos darbus (esamos transformatorinės pastotės griovimo, sklypo sutvarkymo (planiravimo, kelio ir aikštelės įrengimo) pamatų naujai transformatorinei įrengimo); tiek ir specialiuosius statybos darbus (Modulinės transformatorinės statyba. Įrenginiai. Dyzelgeneratoriaus statyba. Įrenginiai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui mažesnės kaip 110 kV įtampos elektros tinklai nuo 2011 m. liepos 16 d. nebepriskiriami ypatingų statinių kategorijai, nekeičia atsakovo vykdyto pirkimo dalyko ir jo objekto teisinės prigimties: statybos darbų pirkimo nekilnojamajam daiktui – energetikos pastatui pastatyti, įrengiant visą reikiamą elektros perdavimo ir skirstymo inžinerinę infrastruktūrą (elektros tinklus, vidaus elektros įrenginius ir t. t.). Šiuo atveju pasikeitė tik ketinamo statyti pastato kategorija – jis teisiškai tapo priskiriamas neypatingų statinių kategorijai.

25Remiantis nurodytomis aplinkybėmis apelianto argumentai apie tai, kad nuo 2011 m. liepos 16 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui dėl ypatingų statinių kategorijos, atsakovo vykdyto pirkimo dalyku laikytini nestatybiniai kilnojamųjų daiktų – elektros inžinerinių įrenginių (tinklų) montavimo, derinimo ir paleidimo darbai, atmetami. Tuo pačiu atmetami apelianto teiginiai, kad su konkurso pasiūlymu ieškovo pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos išduotas atestatas, leidžiantis ieškovui verstis elektros įrenginių eksploatavimu (1 t., b. l. 266), apima visus atestuojamus/licencijuojamus darbus, kuriuos reikėjo atlikti atsakovo siekiamo pastatyti objekto atžvilgiu, taip pat kad nuo 2011 m. liepos 7 d. Aplinkos ministerija esą nebeturi kompetencijos ar įgaliojimų tokio objekto statybos darbų atžvilgiu išduoti bet kokius atestatus.

26Konstatavimas, kad atsakovo vykdyto pirkimo dalyvių kvalifikacijai pagrįsti nebebuvo reikalingas atestatas ypatingos paskirties (ypatingų) statinių statybai, nereiškia, kad neturėjo būti pateikiami įrodymai dėl kvalifikacijos turėjimo pagal Konkurso sąlygų 10.6 punkte nurodytą kvalifikacinę reikšmę – teisės atlikti elektrotechninius darbus (iki 10 kV įtampos). Byloje nebuvo ginčijama, kad elektrotechnikos darbai yra sudėtinė atsakovo vykdyto pirkimo dalyko – modulinės transformatorinės statybos darbų dalis. Tai akivaizdu iš byloje esančios statybos objekto projektinės dokumentacijos. Atitikimą šiai kvalifikacinei reikšmei tiekėjai turėjo įrodyti pateikdami turimų kvalifikacijos atestatų kopijas arba kitus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla, šiuo atveju – elektrotechnikos darbais. Be kita ko, pažymėtina, kad elektrotechnikos darbai priskiriami specialiųjų statybos darbų kategorijai. Tai yra įtvirtinta Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Reglamento redakcija, galiojusi nuo 2011-05-20 iki 2011-11-01) 1 priedo „Statybos darbų sritys“ 1.2 punkto 1.2.2 papunktyje. Apeliantas, teigdamas, kad nebuvo pagrindo atestatais, licencijomis ar kitais dokumentais įrodinėti tiekėjo teisės atlikti elektrotechnikos darbus, remiasi Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. D1-402 padarytu STR 1.08.02:2002 1 priedo pakeitimu, kuriuo naujai išdėstytas 1.2 punkto 1.1.2 papunktis, jame nurodant, jog elektrotechnikos darbais, be kita ko, laikomas elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas. Apeliantas savo poziciją grindžia tuo, kad atsakovo vykdyto pirkimo tikslas buvo pastatyti žemos įtampos elektros tinklų transformatorinę pastotę, todėl šiuos darbus nelaikė priskiriamais elektrotechnikos darbams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad elektrotechnikos darbais nelaikoma tik viena su elektros įrenginiais susijusi darbų rūšis – žemos ir vidutinės įtampos elektros tinklų tiesimas. Atsakovo vykdyto pirkimo dalykas buvo ne žemos ir vidutinės įtampos tinklų tiesimas, bet naujos modulinės transformatorinės pastotės statyba ir visi su ja tiesiogiai susiję elektros įrenginių montavimo darbai (pagal byloje esančius projektinius sprendinius), todėl teigti, kad šio pirkimo dalyko nesudaro specialieji statybos darbai – elektrotechnikos darbai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

27Iš to, kas išdėstyta, daroma apibendrinanti išvada, kad atsakovo vykdytame viešojo darbų pirkimo konkurse tiekėjų atitiktį minimaliam kvalifikacijos reikalavimui – teisei verstis atitinkama veikla – apsprendė šie parametrai: negyvenamojo (gamybinės paskirties) neypatingo statinio nauja statyba, kurios metu turėjo būti atliekami tiek bendrieji statybos darbai, tiek ir specialieji elektrotechnikos darbai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo (perkančiosios organizacijos) sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą dėl jo kvalifikacijos neatitikimo Konkurso sąlygų 10.6 punkto reikalavimui turėti teisę verstis elektrotechnikos darbų vykdymu, tinkamai nustatė ir aiškino faktines bylos aplinkybes bei taikė statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

28Šioje nutartyje jau konstatuota, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tiekėjai, teikdami pasiūlymus viešojo darbų pirkimo konkursui, neprivalėjo pateikti Aplinkos ministerijos išduodamo atestato ypatingų statinių statybai, tačiau tai nereiškė, kad jie neturėjo įrodyti turį teisę atlikti specialiuosius elektrotechnikos statybos darbus, kaip tai nurodyta Konkurso sąlygų 10.6 punkte dėl bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų. Teisė vykdyti neypatingų statinių statybą įgyjama ne pagal specifinę atestavimo tvarką, o bendraisiais pagrindais, pavyzdžiui, tokią teisę įtvirtinant įmonės steigimo ar kituose veiklos dokumentuose (CK 2.47 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, būtina įvertinti, ar ieškovas pateikė įmonės steigimo ar kitus veiklos dokumentus, arba kitus įrodymus, kurie patvirtintų jo teisę atlikti neypatingo statinio statybos specialiuosius darbus – elektrotechnikos darbus.

29Būti statybos darbų rangovu gali Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statyba kaip veiklos rūšis (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 8.1 p.). Pagal Aplinkos ministro 2004 m. spalio 21d. įsakymu Nr. D1-549 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2004 „Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“ 8 punktą teisę būti neypatingo statinio statybos rangovu juridinis asmuo, statybos inžinierius įgyja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais. Statybos darbų sritis sudaro bendrieji ir specialieji statybos darbai, todėl juridinio asmens (įmonės) įstatuose ar kituose jo veiklos dokumentuose turėtų būti nurodyta, kokioje statybos darbų srityje ar kokiose srityse veikia šis asmuo. Kaip jau minėta, elektrotechnikos darbai priskiriami specialiųjų statybos darbų sričiai. Jie apima elektros energijos tiekimo, transformavimo, paskirstymo, apšvietimo valdymo, automatizavimo; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų); apsauginės, gaisrinės signalizacijos; įrenginių paleidimo ir derinimo; kitus panašaus profilio darbus (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1 punkto 1.2.2 papunktis). Ieškovo įstatų 2 punkte (su pakeitimais ir papildymais – 1 t., b. l. 260-264) greta kitų išvardintų veiklos rūšių ir sričių yra įrašytos: bendroji pastatų statyba ir civiliniai inžineriniai statybos darbai (2.6 p.); architektūrinė – inžinerinė veikla (2.7 p.), elektros instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas (2.10 p.). Taigi, ieškovo įstatuose veikla, apimanti visus elektrotechnikos darbus, kaip specialiuosius statybos darbus, nėra nurodyta. Tokiu būdu, teisė atlikti tokius darbus turėtų būti įrodoma kitais įrodymais, patvirtinančiais tiekėjo teisę atlikti elektrotechnikos darbus pagal jų sudėtį (mastą), kuri nurodyta minėtame STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“. Teisę atlikti šiuos darbus ieškovas įrodinėjo dviem prie konkurso pasiūlymo pridėtais atestatais: Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 12 d. atestatu Nr. 5990, kuriuo suteikiama teisė atlikti statinio dalies projektavimą ir statinio statybą ypatingų statinių kategorijoje, taip pat Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2004 m. lapkričio 23 d. atestatu Nr. E-0600, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti elektros įrenginius (1 t., b. l. 265-266). Aplinkos ministerijos išduotame atestate nėra nurodytos visos elektrotechnikos darbų sritys, kurios išvardintos minėto STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1 punkto 1.2.2 papunktyje, todėl šis atestatas nepatvirtina teisės ieškovui atlikti visus elektrotechnikos darbų sričiai priskiriamus darbus (pirmosios instancijos teismo sprendime konkrečiai išvardina, kad atestate nenumatyta teisė atlikti elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimo, taip pat procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimo darbus). Aplinkybė, kad nurodytas atestatas nesuteikia teisės atlikti visus elektrotechnikos darbus patvirtinta ir Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 18 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovui atsakant į šio paklausimą (2 t., b. l. 43). Aukščiau nurodytas Valstybinės energetikos inspekcijos išduotas atestatas suteikia teisę verstis ne specialiaisiais statybos darbais – elektrotechnikos darbais, bet teisę veikti kito pobūdžio veiklos srityje – eksploatuoti elektros įrengimus. Elektros įrengimų eksploatavimas sudaro ne statybos, o kitą savarankišką ūkinės veiklos sritį. Pagal Energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-06-10 iki 2011-10-01) 2 straipsnio 11 dalyje pateikiamą apibrėžimą, energetikos įrenginių eksploatavimas – tai energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Veikla yra atestuojama ir teisę verstis elektros įrenginių eksploatavimu patvirtina Valstybinės energetikos inspekcijos išduodamas atitinkamas atestatas (Energetikos įstatymo 16 str. 3 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šiame atestate nurodyti darbai neapima specialiųjų statybos darbų – elektrotechnikos darbų, nes Energetikos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ normos reglamentuoja skirtingus teisinio reguliavimo objektus.

30Vertindama bylos aplinkybes teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ieškovas, siekdamas įrodyti atitiktį Konkurso sąlygų 10.6 punkte nurodytam reikalavimui dėl teisės atlikti elektrotechnikos darbus, reikalingus vykdant pirkimo sutartį, turėjo pasirūpinti atestatu ar kitais įrodymais dėl elektrotechnikos darbų vykdymo teisės statant neypatingus statinius. Atkreiptinas dėmesys, kad parengtame modulinės transformatorinės statybos techniniame projekte yra numatyti įvairių rūšių statybos darbai, priskirtini tiek prie bendrųjų statybos darbų, tiek prie specialiųjų statybos darbų, kurių sudėtyje yra ir elektrotechnikos darbai (projekto dalys – bendroji, elektrotechninė, griovimo darbų, sklypo sutvarkymo ir kt.). Kartu su dubliku ieškovas pateikė tik vieną atskirą techninio projekto dalį, kurioje numatyto statyti statinio kategorija apibūdinama kaip inžineriniai tinklai ir kuri susijusi su statybos kainos skaičiavimu, todėl sutikti su apelianto aiškinimu, kad transformatorinės pastotės statybos darbai transformavosi iš naujo statinio statybos į inžinerinių tinklų (kuriems netaikomas statinio teisinis statusas) statybą, nėra pagrindo. Primintina, kad nėra objektyvaus pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, esą viešojo pirkimo objektas buvo kilnojamojo daikto kūrimas (pagaminimas). Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas prie dubliko pridėjo inžinerinių tinklų (kilnojamųjų daiktų) trasos schemos laisvos valstybinės žemės fonde derinimo pažymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pačiame statinyje – transformatorinėje sumontuota elektros ir kita inžinerinė įranga, tiek į transformatorinę įeinantys ir iš jos išeinantys inžineriniai tinklai, linijos, kabeliai ar kiti įrenginiai, kurie laikytini kilnojamaisiais daiktais, nedaro kilnojamuoju daiktu paties statinio – transformatorinės pastotės. Nėra jokio pagrindo naujos statybos statinį – transformatorinę pripažinti joje esančių arba prie jos prijungtų kilnojamųjų daiktų - inžinerinių įrenginių (tinklų, linijų, kabelių ir pan.) priklausiniu, kurio likimą nulemia tų įrenginių kaip daiktų teisinis režimas.

31Kaip minėta, ieškovas su pasiūlymu konkursui pateikė Aplinkos ministerijos išduotą atestatą dėl atskirų elektrotechnikos darbų atlikimo teisės ypatingų statinių statybos darbų kategorijoje. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. D1-549 patvirtinto STR 1.02.07:2004 2 punktą šio Reglamento nustatyta tvarka įgyta teisė būti ypatingo statinio projektuotoju, statybos rangovu ar ekspertizės rangovu suteikia teisę užsiimti atitinkama veikla ir neypatingų statinių kategorijoje. Ieškovui išduotame atestate dėl teisės atlikti ypatingo statinio statybą (būti ypatingo statinio statybos rangovu) nėra nurodyti visi elektrotechnikos darbai, kokie išvardinti STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1 punkto 1.2.2 papunktyje, todėl šis atestatas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovo atitiktį Konkurso sąlygų 10.6 punkte nurodytam reikalavimui dėl teisės atlikti visus elektrotechnikos darbus, reikalingus darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pastebėtina, kad nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų pasinaudojęs galimybe gauti ir/ar pateikti perkančiajai organizacijai neypatingų statinių projektuotojo ar statybos rangovo atestatą STR 1.02.07:2004 37 punkte numatyta tvarka (kai atestavimas neprivalomas, tačiau asmuo pageidauja gauti neypatingų statinių projektuotojo ar statybos rangovo atestatą), kuriuo būtų patvirtinta teisė vykdyti visus elektrotechnikos darbus.

32Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad atmesdamas ieškovo pasiūlymą dėl neatitikties Konkurso sąlygų 10.6 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, atsakovas nepažeidė VPĮ 32 ir 34 straipsnių normų bei VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų.

33Dėl ieškovo kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 10.14 punkte nustatytam reikalavimui

34Vienas iš Konkurso sąlygose numatytų tiekėjų ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų buvo reikalavimas tiekėjui užtikrinti aplinkos apsaugą. Konkurso sąlygose nurodyta šio reikalavimo kvalifikacinė reikšmė – įdiegta tarptautinė sertifikuota aplinkos apsaugos sistema EN ISO 14001 arba lygiavertė priemonė ir pagal jas dirbama; kvalifikacinį reikalavimą įrodantys dokumentai – tinkamai patvirtintos sertifikatų arba lygiaverčių priemonių kopijos. Vienas iš perkančiosios organizacijos nurodytų ieškovo pasiūlymo atmetimo pagrindų –aplinkos apsaugos sistemos sertifikato nepateikimas (2 t., b. l. 45). Perkančiosios organizacijos atsakyme į ieškovo pretenziją pažymėta, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie jau įdiegtą tarptautinę sertifikuotą aplinkos apsaugos sistemą pagal EN ISO 14001 standartą arba kitą lygiavertę priemonę, o tik pateikė siekių diegiant tokią sistemą aprašymą, kas nėra laikytina sistemos įdiegimą patvirtinančiu dokumentu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su tokiu perkančiosios organizacijos vertinimu, pažymėdamas, kad ieškovas Konkurso sąlygų 10.14 punkte nurodyto sertifikato ar kitos lygiavertės priemonės pasiūlymo konkursui pateikimo metu nepateikė, o tik deklaravo, jog pas jį faktiškai tokia sistema yra įdiegta ir praktiškai veikia. Teismo įsitikinimu, vien tiekėjo savo padėties deklaravimas, nepatvirtintas kitais faktiniais duomenimis, negali būti vertinamas „kitu tiekėjo įrodymu dėl lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos priemonių“. Ieškovo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jis pasiūlyme pateikė ne tik formalią deklaraciją, jog yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą, tačiau išsamų bendrovėje įdiegtos ir faktiškai veikiančios aplinkos apsaugos sistemos aprašą. Apeliantas pažymi, kad jis turėjo galimybes įrodinėti savo atitikimą Konkurso sąlygų 10.14 punkto reikalavimui pateikdamas ne tik atitinkamus sertifikatus, tačiau taip pat ir kitus įrodymus dėl lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos priemonių įdiegimo. Vienas tokių įrodymų gali būti tiekėjo pateiktas įdiegtos aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymas. Apeliantas čia remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktomis metodinėmis rekomendacijomis, taip pat teismine praktika, jog sertifikatai nėra vienintelis įrodymas, kuriuo galima įrodyti atitikimą reikalavimui būti įdiegus aplinkosaugos vadybos sistemas.

35VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, pirkdama paslaugas ar darbus

36šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu atveju, gali pareikalauti pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos standartų. Perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus dėl lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos priemonių. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 8 d.) 19 punkte nurodytas vienas iš kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinančių kriterijų – įrodymas, kad tiekėjas pirkimo sutarties vykdymo metu galės taikyti aplinkosaugos vadybos priemones (19.6 p.). Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – kandidatas ar dalyvis turi pateikti informaciją, kuri turi įrodyti, kad jis pirkimo sutarties vykdymo metu galės laikytis tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos priemonių. Informaciją patvirtinantys (įrodantys) dokumentai – kandidatas ar dalyvis turi pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos standartų, ar kitus įrodymus dėl aplinkos apsaugos vadybos priemonių. Perkančioji organizacija taip pat turėtų priimti kitus tiekėjo įrodymus apie lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones, pavyzdžiui, tiekėjo parengtus taikomų aplinkos apsaugos vadybos priemonių aprašymus. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turėtų nustatyti, kokie sertifikatai bei kitos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės turėtų būti pateiktos. Aptariamo pirkimo Konkurso sąlygose buvo nustatyta, kad tiekėjai turi pateikti įrodymus apie įdiegtą tarptautinę sertifikuotą aplinkos apsaugos sistemą, atitinkančią EN ISO 14001 standartą, arba įdiegtą šiam standartui lygiavertę priemonę; šį kvalifikacinį reikalavimą įrodantys dokumentai – tinkamai patvirtintos sertifikatų arba lygiaverčių priemonių kopijos. Taigi sąlygose nurodytas kvalifikacinės reikšmės ir ją patvirtinančių įrodymų apibūdinimas reiškia, kad perkančioji organizacija turėjo iš tiekėjų priimti bei vertinti ne tik aplinkos apsaugos vadybos priemonių įdiegimą patvirtinančių sertifikatų kopijas bet ir kitų lygiaverčių priemonių dokumentinius įrodymus. Šiuo aspektu galima sutikti su apelianto teiginiais, kad vien sertifikatų apie įdiegtą aplinkos apsaugos vadybos sistemą, atitinkančią ISO 14001 standartą arba kitą lygiavertę priemonę, nepateikimas negalėjo būti pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą, nepriimant ir nevertinant kitų jo pateiktų įrodymų apie lygiaverčių aplinkos apsaugos sistemos priemonių įdiegimą ir naudojimą. Kaip nurodė apeliantas, vadovaudamasis aukščiau paminėtomis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, tokiais įrodymais šiuo atveju galėjo būti ne tik atitinkamų sertifikatų turėjimas, bet ir tiekėjo parengti lygiaverčių aplinkos apsaugos priemonių įdiegimą ir taikymą patvirtinantys aprašymai. Analogiška Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose išdėstytai kvalifikacinių gebėjimų, įskaitant aplinkos apsaugos vadybos priemones, įrodinėjimo praktika formuojama ir teisminėse šios kategorijos bylose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ 32 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtinta tiekėjų galimybė pateikti kitus nei reikalaujamus dokumentus – teises suteikianti, bet ne siaurinamai jų elgesį reguliuojanti teisės norma. Visi tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys – leistini tiekėjui pagrįsti savo kvalifikaciją, nebent VPĮ ar kitas teisės aktas aiškiai nustatytų ribojimą jais remtis. Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, ne ribojama, o priešingai – įpareigojama įsitikinti, ar dalyvio deklaruotas kvalifikacijos turėjimas išplaukia iš jo pateiktų pirminių ar patikslintų duomenų. Dėl to, nepaisant VPĮ įtvirtintų konkrečių prielaidų, kada perkančioji organizacija tiekėjo kvalifikaciją gali vertinti pagal kitus, nei pirkimo sąlygose nustatytus įrodomuosius dokumentus, tai per se neriboja perkančiosios organizacijos reikalauti ar atsižvelgti ir į kitus tiekėjo kvalifikaciją įrodančius duomenis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Taikant VPĮ 32 straipsnį dėl tiekėjo kvalifikacijos patikrinimo ir šio straipsnio 5 dalį dėl tiekėjo kvalifikacijos duomenų trūkumų ištaisymo turi būti įvertinama kvalifikacijos duomenų visuma, o ne atskira jų grupė ar dokumentas. Kasacinio teismo konstatuota, kad tik kelių reikalaujamų dokumentų iš jų visumos nepateikimas nėra pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011, 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2005, kt.). Tik dalies kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, kaip tokių, ar jų turinio trūkumas perkančiajai organizacijai nesudaro pagrindo spręsti, kad tiekėjo kvalifikacija, kaip jo reikalaujamų savybių visuma, yra neatitinkanti pirkimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju įvertintina, ar teikdamas pasiūlymą konkursui ieškovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius ISO 14001 standartą atitinkančios arba jam lygiavertės aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonės įdiegimą ir savo veiklą laikantis šios priemonės, o jei nepateikė – ar apskritai galėjo pateikti, jeigu perkančioji organizacija papildomai būtų to paprašiusi.

37Apelianto teigimu, ieškovas yra įdiegęs ISO 14001 standarto reikalavimams prilygstančią aplinkos apsaugos sistemą ir pasiūlyme pateikė pas jį veikiančios aplinkos apsaugos vadybos sistemos aprašymą, nurodydamas, kad ši sistema atitinka ISO 14001 priemones. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateikdamas konkurso pasiūlymą ieškovas tik deklaravo apie aplinkos apsaugos sistemos, atitinkančios ISO 14001 standarto reikalavimus, įdiegimą, tačiau tokia deklaracija nebuvo paremta kitais faktiniais duomenimis, patvirtinančiais šios sistemos priemonių įdiegimą ir taikymą. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas teigia, kad ieškovas pateikė ne tik formalią deklaraciją, jog yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą, tačiau ir išsamų bendrovėje įdiegtos ir faktiškai veikiančios aplinkos apsaugos sistemos aprašą, o tai atitinka VPĮ 37 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl tiekėjo teisės pateikti kitus įrodymus dėl lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos priemonių įdiegimo ir taikymo. Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

38Vertindama su konkurso pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateiktą ieškovo 2011 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr.V-11-337 turinį teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad rašte yra išdėstytas tik informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo ieškovas deklaravo perkančiajai organizacijai apie aplinkos apsaugos vadybos sistemos, tenkinančios EN ISO 14001 standarto reikalavimus, įdiegimą ir patvirtinimą jo veikloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto aiškinimu, kad šiame rašte yra išdėstytas išsamus įdiegtos ir taikomos aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių aprašymas. Nuorodos rašte į ieškovo administracijos vadovo įsakymus apie tokios sistemos įdiegimą ir jos patvirtinimą ieškovo veikloje, nurodymas ūkinės veiklos sričių, kurias apima aplinkos apsaugos vadybos sistema, bei paskirto vadovybės atstovo aplinkos apsaugos vadybai įvardijimas nereiškia, kad ieškovas pateikė tokios sistemos priemonių veikimo ir taikymo aprašą. Deklaravimas siekio užtikrinti gamybos procesų, produktų ir paslaugų poveikio aplinkai mažinimą įgyvendinant aplinkos apsaugos vadybos sistemą bei LST EN ISO 14001:2004 standarto reikalavimus, nėra tokį standartą atitinkančios arba jam lygiavertės sistemos priemonių aprašymas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsakyme į ieškovo pretenziją išsakyta pozicija, kad su pasiūlymu pateiktame rašte aprašyti tiekėjo siekiai užtikrinti gamybos procesų, produktų ir paslaugų poveikio aplinkai mažinimą nepatvirtina to, jog yra įdiegta tarptautinė sertifikuota aplinkos apsaugos sistema EN ISO 14001 arba jai lygiavertė priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, prie minėto rašto pridėtas 2011 m. rugpjūčio 4 d. ieškovo susitarimas su sertifikavimo procedūras atliekančia bendrove (1 t., b. l. 291-292) reiškia tik susitarimą dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių pagal ISO 14001:2004 standarto reikalavimus sertifikavimo procedūrų atlikimo ateityje, tačiau pats savaime nereiškia tokių priemonių faktinio įdiegimo ir taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teikdamas pasiūlymą konkursui ieškovas nepagrindė įrodymais atitikimo Konkurso sąlygų 10.14 punkte nurodytam kvalifikaciniam reikalavimui – būti įdiegus ir taikyti tarptautinę sertifikuotą aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal EN ISO 14000 standartą arba jai lygiavertę priemonę.

39VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga atsakovui prašyti paaiškinti arba patikslinti duomenis apie tiekėjo kvalifikaciją, jeigu šie duomenys yra netikslūs arba neišsamūs. Pasak apelianto, atsakovas turėjo visas galimybes prašyti patikslinti apelianto pateiktą taikomos aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymą ir įsitikinti šios sistemos atitikimu Konkurso sąlygų reikalavimams, o to nepadaręs – pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalies normą. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai teigiama, jog atsakovas neturėjo pareigos prašyti patikslinti ar papildyti duomenis apie ieškovo atitikimą Konkurso sąlygų 10.14 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui. Su šiais apelianto argumentais nėra pakankamo pagrindo sutikti. Kaip jau pažymėta, VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatos įtvirtina perkančiosios organizacijos pareigą prašyti tiekėjo papildyti arba paaiškinti pasiūlyme pateiktus duomenis apie savo atitikimą vienam ar kitam kvalifikaciniam reikalavimui pagal pirkimo dokumentuose nustatytas reikšmes. Vadinasi, tokia perkančiosios organizacijos pareiga gali atsirasti tokiu atveju, kada tiekėjas pateikia duomenis apie savo kvalifikaciją, tačiau perkančiosios organizacijos vertinimu, tie duomenys nėra tiek išsamūs ar tikslūs, kad būtų galima priimti atitinkamą sprendimą dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties ar neatitikimo pirkimo dokumentuose numatytiems reikalavimams. Duomenys apie kvalifikaciją neišsamiais ar netiksliais kvalifikuojami tada, kai tiekėjas pateikia atitinkamą kvalifikaciją iš dalies pagrindžiančius duomenis arba šie turi trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 231/2011). Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad su pasiūlymu pateiktame ieškovo 2011 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. V-11-337 (1 t., b. l. 289-290) apskritai nebuvo pateikta duomenų (sertifikatų ar kitų jiems lygiaverčių dokumentų, taip pat kitų įrodymų apie aplinkos apsaugos sistemos įdiegimą ir taikymą, įskaitant ir paties tiekėjo patvirtintą aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių aprašą, apie kurį deklaruoja apeliantas) apie EN ISO 140001 standartą atitinkančios arba jai lygiavertės aplinkos apsaugos vadybos sistemos įdiegimą ir taikymą. Kaip jau pažymėta, minėto rašto turinys neduoda pagrindo manyti, kad šiame rašte yra išdėstytas ieškovo įdiegtos ir taikomos aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonės aprašas. Nurodytame ieškovo rašte rašoma, kad bendrovėje yra apibrėžti ir patvirtinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą apimantys procesai, kurių vyksmą aprašo aplinkos apsaugos vadybos sistemos Vadovas ir Procedūros. Galima būtų daryti prielaidą, kad būtent šiuose dokumentuose – vadybos sistemos Vadove ir Procedūrose yra aprašytos ieškovo veikloje įdiegtos ir taikomos aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonės, tačiau tokie dokumentai su konkurso pasiūlymu nebuvo pateikti. Apeliuodamas į tai, kad atsakovas pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateisino ar toleravo tokį pažeidimą, ieškovas akcentuoja, jog perkančiajai organizacijai paprašius jis būtų galėjęs atitikimą aplinkosaugos vadybos sistemos kvalifikaciniam reikalavimui papildomai detalizuoti arba paaiškinti. Kaip jau pažymėta, su pasiūlymu ieškovas nepateikė jokių objektyvaus turinio duomenų apie įdiegtas ir taikomas aplinkos apsaugos vadybos priemones, todėl perkančioji organizacija neturėjo galimybės jų vertinti ir spręsti dėl jų ne/išsamumo ar ne/tikslumo, Kita vertus, jeigu laikytis prielaidos, kad ieškovo taikomos aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių procesai buvo aprašyti (apibrėžti ir patvirtinti) tokios sistemos Vadove ar/ir Procedūrose, tai tokių dokumentų ieškovas nepateikė nei teikdamas pretenziją atsakovui dėl atmesto pasiūlymo, nei pareikšdamas ieškinį šioje byloje. Apelianto argumentai apie tai, kad jo atitikimą aptariamam kvalifikacijos reikalavimui patvirtina prie ieškinio pridėta sertifikavimo paslaugas teikiančios bendrovės 2011 m. lapkričio 17 d. pažyma apie, tai, jog ji atliko bendrovėje „Fisanta“ aplinkos apsaugos sertifikavimo procedūras pagal tarptautinio standarto EN ISO 14001:2004 reikalavimus ir pripažino, kad įmonėje veikianti sistema atitinka to standarto reikalavimus bei yra sertifikuota, o sertifikatai laukiami (1 t., b. l. 380), neturi esminės reikšmės, nes neįrodo, kad šio standarto reikalavimus atitinkanti aplinkos apsaugos vadybos sistema pas ieškovą buvo įdiegta bei veikė (pagal ją buvo dirbama) pasiūlymo konkursui teikimo metu (konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaiga buvo 2011 m. rugsėjo 22 d.). Teisėjų kolegija atsižvelgia į teismų praktikoje teikiamą išaiškinimą, kad vien tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas, kaip toks, nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja, tačiau kolegija konstatuoja, jog tokių aplinkybių egzistavimas šioje byloje nebuvo įrodytas objektyvaus turinio faktiniais duomenimis.

40Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad atmesdamas ieškovo pasiūlymą dėl neatitikimo Konkurso sąlygų 10.14 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, atsakovas nepažeidė VPĮ 32 straipsnio 1 ir 5 dalių, 37 straipsnio 2 dalies reikalavimų, taip pat VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų.

41Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino ieškovą nesilaikius išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos bei praleidus ieškinio senaties terminą dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su atsakovo sprendimu atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neatitikimo Konkurso sąlygų 10.6 punkte nustatytam kvalifikaciniam kriterijui. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino pagrįstu atsakovo atsikirtime nurodytą aplinkybę dėl ieškovo praleisto sutrumpinto ieškinio senaties termino savo pažeistai teisei ginti, tačiau visų ieškovo materialinių reikalavimų pagrindą sudarančias aplinkybes tyrė ir šių reikalavimų pagrįstumą vertino iš esmės. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovo teisės vykdant viešojo pirkimo procedūras nebuvo pažeistos, o visi ieškinio reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, ieškinio senaties normų taikymo klausimas šioje byloje yra neaktualus. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo tvarka ir ieškinio senatimi, teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja.

42VPĮ 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Šios teisės normos paskirtis reiškia, kad kandidatų ar dalyvių kvalifikaciniai duomenys perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus turi atitikti visiškai, todėl perkančioji organizacija neturi teisės leisti pirkimo procedūrose dalyvauti net tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija nežymiai neatitinka keliamų reikalavimų. Tik toks griežtas kvalifikacinių reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad ieškovas neatitiko Konkurso sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, todėl atsakovo sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą buvo teisėtas ir pagrįstas (VPĮ 32 str. 6 d., 87 str. 1 d.).

43Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi šių imperatyvų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį yra teisingas bylos išsprendimo teisinis rezultatas. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Fisanta“ prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 10 d. paskelbė mažos... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ieškinio... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo UAB... 8. Teismas nurodė, kad ieškovas 2011 m. rugsėjo 15 d. pateikė atsakovui... 9. Konkurso sąlygų 10.14 punktas nustatė, kad tiekėjo atitikimui keliamam... 10. Ieškovo UAB „Fisanta“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 11. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime prašo atmesti UAB... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatyti įstatyme ir konkretaus viešojo... 14. Apeliantas iš esmės teisingai kvalifikuoja byloje ginčytinų teisinių... 15. Dėl ieškovo kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 10.6 punkte... 16. Kaip jau minėta, įrodinėtinų aplinkybių dėl tiekėjų kvalifikacijos... 17. Su nurodytais apelianto teiginiais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.... 18. Atsakovas vykdė modulinės transformatorinės statybos darbų viešąjį... 19. Pagal iki 2011 m. liepos 16 d. galiojusią STR 1.01.06:2010 „Ypatingi... 20. Kaip jau minėta, apie viešąjį pirkimą – modulinės transformatorinės... 21. Prieidama prie aukščiau išdėstytos išvados, teisėjų kolegija remiasi... 22. Nors ir padarius išvadą, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo pakitus... 23. Pirmiausia, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto... 24. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-09-01 iki 2011-10-01) 2... 25. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis apelianto argumentai apie tai, kad nuo 2011... 26. Konstatavimas, kad atsakovo vykdyto pirkimo dalyvių kvalifikacijai pagrįsti... 27. Iš to, kas išdėstyta, daroma apibendrinanti išvada, kad atsakovo vykdytame... 28. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo... 29. Būti statybos darbų rangovu gali Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė,... 30. Vertindama bylos aplinkybes teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad... 31. Kaip minėta, ieškovas su pasiūlymu konkursui pateikė Aplinkos ministerijos... 32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios... 33. Dėl ieškovo kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 10.14 punkte... 34. Vienas iš Konkurso sąlygose numatytų tiekėjų ekonominės ir finansinės... 35. VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, pirkdama... 36. šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu atveju, gali... 37. Apelianto teigimu, ieškovas yra įdiegęs ISO 14001 standarto reikalavimams... 38. Vertindama su konkurso pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateiktą... 39. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga... 40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios... 41. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be... 42. VPĮ 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kandidatų ir dalyvių... 43. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 45. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą....