Byla 3K-3-158/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Akordas 1“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Akordas 1“ ieškinį atsakovui Visagino savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Kašgarija“, teikiančiai byloje išvadą Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimų atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje keliami klausimai dėl viešajame pirkime dalyvaujančio tiekėjo kvalifikacijos vertinimo, jo teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą bei tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento atitikties perkančiosios organizacijos keliamiems reikalavimams.

6Ieškovas UAB „Akordas 1“ (buvęs pavadinimas – R. M. individuali firma „Akordas“) prašė teismo: 1) panaikinti atsakovo Visagino savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas kaip neatitinkantis minimalių kvalifikacijos reikalavimų; 2) panaikinti atsakovo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė supaprastintame atvirame konkurse Visagino miesto pėsčiųjų alėjos tarp Visagino ir Veteranų gatvių rekonstrukcijos darbams pirkti; 3) panaikinti atsakovo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą, kuriuo ieškovo pretenzija pripažinta nepagrįsta, paliktas galioti pasiūlymo atmetimas; 4) įpareigoti atsakovą Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka toliau nagrinėti ieškovo pasiūlymą, pateiktą supaprastintam atviram konkursui Visagino miesto pėsčiųjų alėjos tarp Visagino ir Veteranų gatvių rekonstrukcijos darbams pirkti. Ieškovas nurodė, kad Visagino savivaldybės administracija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Visagino miesto pėsčiųjų alėjos tarp Visagino ir Veteranų gatvių rekonstrukcijos darbams pirkti. Ieškovas per konkurso dokumentų nustatytus terminus pateikė atsakovui savo pasiūlymą ir pridėjo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Atsakovas 2009 m. balandžio 17 d. pranešimu informavo ieškovą, kad jo pasiūlymas atmestas dėl to, kad ieškovas neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų. 2009 m. balandžio 20 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl netinkamo teisės aktų aiškinimo vertinant Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 30 d. išduotą atestatą Nr. 1798, tačiau atsakovas 2009 m. balandžio 27 d. raštu pranešė, kad nusprendė pripažinti ieškovo pretenziją nepagrįsta ir tęsti viešojo pirkimo procedūras. Ieškovo nuomone, jis atitiko pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus. Aplinkos ministerijos išduotu atestatu ieškovui suteikta teisė atlikti visus statybos darbus, t. y. tiek bendruosius, tiek specialiuosius (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1 punktas). Ieškovo atestate nurodytos statinių grupės ir statybos darbų sritys apima viešojo pirkimo konkurso darbų apimtį pagal Supaprastinto atviro konkurso sąlygų (toliau – konkurso sąlygos) 1.2, 1.3, 1.4 punktus, atitinka reikalavimus, nurodytus konkurso sąlygų 11.5 punkte, pagal kurį buvo nepagrįstai reikalaujama pateikti dokumentą, įrodantį teisę atlikti bendruosius statybos darbus. Remiantis aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1 punktu, bendrieji statybos darbai skirstomi į žemės darbus ir statybinių konstrukcijų statybą ir montavimą. Ieškovo nuomone, atsakovas, reikalaudamas statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo kvalifikacijos, reikalavo viešojo pirkimo konkurso dalyvių turėti teisę įrenginėti stogus, vykdyti apdailos ar hidroizoliacijos darbus, nors tokio pobūdžio darbai šiuo viešuoju pirkimu nebuvo perkami.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad pagal konkurso sąlygų 11.5 punktą iš tiekėjo buvo reikalaujama pateikti Aplinkos ministerijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę atlikti bendruosius statybos darbus, o ieškovo pateiktame atestate tokios teisės nenustatyta. Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 29 d. rašte nurodyta, kad atestate įvardyti žemės darbai suteikia teisę atlikti reljefo tvarkymo darbus, vadovaujantis aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1.1 punktu, kuriame nurodyti statybos sklypo reljefo tvarkymo darbai. Aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 29 d. raštas negali būti patvirtinimas, kad ieškovas gali atlikti statinio statybos darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pagal konkurso sąlygų 1.2 punktą ir priedą „Statybos montavimo darbų kiekių žiniaraščiai“ atsakovas perka ne vien žemės darbus, kurie sudaro tik nedidelę dalį visų perkamų statybos darbų. Teismo teigimu, atsakovas perka ne statybos sklypo reljefo tvarkymo, kasimo ar žemės pylimo darbus, o pėsčiųjų alėjos (monolitinių konstrukcijų ardymo, monolitinių pamatų, laiptų, atramos sienų betonavimo ir apdailos) rekonstrukcijos darbus, kurie nėra skirti žemei kasti, pilti ar požeminiams darbams atlikti. Aplinkos ministerijos 2010 m. vasario 4 d. rašte nurodyta, kad atestato ypatingiems statiniams statyti dalyje „statybos darbų sritys“ įrašas „žemės darbai“ nesuteikia teisės atlikti tokius darbus, kaip „betonuoti pėsčiųjų tako laiptus, gelžbetonio atramines sienutes“ ypatingame statinyje, nes šie darbai priskirtini statybinių konstrukcijų darbams, nurodytiems aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1.2 punkte. Be to, pagal aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. D1-549 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2004 „Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“ (toliau – Reglamentas arba STR 1.02.07:2004) 46.7 punktą teisė atlikti nurodytų sričių statybos darbus nustatoma atestate, todėl, jame nenurodžius atitinkamos statybos darbų srities, atestuotas asmuo neturi teisės atlikti statybos darbų toje srityje. Aplinkos ministerijos 2010 m. vasario 4 d. rašte nurodoma, jog Aplinkos ministerijos išduotas atestatas ypatingiesiems statiniams statyti suteikia teisę atlikti tik atestato dalyje „statybos darbų sritys“ nurodytus ypatingojo statinio statybos darbus. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad pagal konkurso sąlygų 11.5, 56.1 punktus ieškovo pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą.

11Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pasiūlymas ir jo pretenzija buvo atmesti, nes ieškovas neatitiko konkurso sąlygų 11.5 punkte nurodytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Ieškovui išduotame Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 30 d. atestate nenurodyta, kad ieškovas turi teisę atlikti bendruosius statybos darbus, kaip to buvo reikalaujama pagal konkurso sąlygų 11.5 punktą. Būtent šiuo pagrindu ieškovo pasiūlymas ir vėliau teikta pretenzija buvo atmesti. Aplinkos ministerijos raštuose, kurie buvo teikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui (bet ne perkančiajai organizacijai) nenurodyta, kad pasiūlymo pateikimo dieną ieškovas turėjo atestatą, suteikiantį teisę atlikti bendruosius statybos darbus (Reglamento 46.7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad visi viešojo pirkimo sąlygų reikalavimai privalo būti proporcingi šiuo viešuoju pirkimu perkamiems statybos darbams, o konkurso sąlygų 11.5 punkto reikalavimų vertinimas kaip reikalavimas pateikti atestatą, kuris suteikia teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus, reiškia, kad ši sąlyga pažeidžia VPĮ nustatytus proporcingumo reikalavimus. Ieškovas yra ūkio subjektas, ilgą laiką verčiasi statybų darbais. Nepaisant to, ieškovas nepadavė pretenzijos dėl šios konkurso sąlygos neatitikties VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimams, nepasinaudojo konkurso sąlygų 37 punkte nustatyta teise prašyti paaiškinti ar patikslinti šią sąlygą. Ieškovui nepasinaudojus ikiteismine ginčų nagrinėjimo stadija, argumentai dėl minimalių kvalifikacijos reikalavimų neteisėtumo nenagrinėtini (VPĮ 93 straipsnis).

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

141. Dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio pažeidimo. Remiantis aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1 punktu, atsakovas, keldamas reikalavimą konkurso dalyviui turėti teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus, t. y. turėti teisę įrenginėti stogus, vykdyti apdailos ar hidroizoliacijos darbus, nepagrįstai kėlė reikalavimus, nesusijusius su rengiamo konkurso darbais. Viešojo pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pažeidė VPĮ nustatytą proporcingumo principą – keliami tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai buvo neproporcingai aukšti (VPĮ 3 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ normų – būtent 3 straipsnio nuostatų – laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010; kt.). Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009).

152. Dėl Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies, Statybos techninių reglamentų pažeidimų. Teismai nevertino byloje nustatytų itin svarbių faktinių aplinkybių, kad ieškovo atestate nurodyta teisė atlikti ne vien žemės darbus, tačiau ir kitų statybos sričių darbus – asfalto dangos konstrukcijų įrengimo, apdailos, taip pat darbus kitose statinių grupėse – susisiekimo komunikacijose: keliuose, keliuose (gatvėse), inžineriniuose tinkluose. Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 7.1 punkte apibrėžta „žemės darbų“ sąvoka, aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 9.1, 9.2 punktuose – kelių, kelių (gatvių) sąvokos, Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte – susisiekimo komunikacijų sąvoka patvirtina ieškovo teisę vykdyti visus viešuoju pirkimu perkamus pėsčiųjų alėjos rekonstrukcijos darbus, tai patvirtina Aplinkos ministerijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. (13-2)-D8-7529. Pagal konkurso sąlygų 11.5 punktą viešajame pirkime pasiūlymą teikiantis tiekėjas privalo turėti teisę verstis veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.

163. Dėl CPK 185 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-474/2010; kt.). Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi į bylą pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 26 d. išvada Nr. 4S-4084, kuri parengta abstrakčiai, neįvertinus konkrečių ginčo aplinkybių, tai patvirtina šios tarnybos atstovo parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu ieškovo pateikto Aplinkos ministerijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. (13-2)-D8-7529, pagal kurį tiekėjams, vykdantiems viešuoju pirkimu perkamus pėsčiųjų alėjos rekonstrukcijos darbus, apskritai nėra būtinas Aplinkos ministerijos išduotas atestatas. Šiame rašte remtasi aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintame Statybos techninio reglamente STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ pateiktu ypatingųjų statinių sąrašu, kur pėsčiųjų alėja nenurodyta. Atsižvelgiant į tai, pėsčiųjų alėja nepriskirtina ypatingiems statiniams, todėl vykdant alėjos rekonstrukcijos darbus atestatas nebūtinas. Analogiški išaiškinimai dėstomi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

17Ieškovas pateikė įrodymus ir argumentus, patvirtinančius teisę atlikti visus viešuoju konkursu perkamus darbus, tačiau teismai apskritai nevertino ieškovo galimybės pateikti kitus dokumentus (VPĮ 32 straipsnio 4 dalis).

184. Dėl VPĮ 3 straipsnio 2 dalies, CK 1.5 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-145/2010, nurodyta, kad viešųjų pirkimų teisinių santykių reglamentavimo tam tikras ypatumas yra tas, kad dominuoja viešajai teisei būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos. Kasacinis teismas ne kartą nurodė, kad VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų įgyvendinimą. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Astrum Magnificum“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-677/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-505/2009; kt.).

19Perkančiosios organizacijos veiksmai, kai pasiūlymą pirkime pateikusio tiekėjo pasiūlymas atmetamas dėl formalios neatitikties pirkimo sąlygoms, laikytini prieštaraujančiais viešųjų pirkimų tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Atsakovas ieškovo pasiūlymą atmetė išimtinai dėl formalios neatitikties viešojo pirkimo konkurso sąlygose nustatytiems neproporcingiems bei nepagrįstai aukštiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams. Atsakovo veiksmai prieštarauja viešojo pirkimo tikslams, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, nes užkertamas kelias pėsčiųjų alėjos rekonstrukcijos darbus įsigyti už kiek įmanoma mažesnę kainą.

20Atsakovo atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. vasario 2 d. nutartimi CPK 351 straipsnio pagrindu.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kašgarija“ prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų sprendimus. Nurodomi šie argumentai:

221. Dėl kvalifikacijos reikalavimų proporcingumo (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal konkurso sąlygų 1.2 punktą ir priedą „Statybos montavimo darbų kiekių žiniaraščiai“ atsakovas viešuoju pirkimu pirko ne tik žemės darbus, bet ir bendruosius statybos darbus. Dėl to konkurso sąlygose pagrįstai nustatytas reikalavimas pateikti atestatą, suteikiantį teisę atlikti šiuos darbus. Remiantis aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1.1, 1.1.2 punktais, Reglamento 46.7 punktu byloje nustatyta, kad ieškovas neturi teisės atlikti bendrųjų statybos darbų, todėl neatitinka tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų. Reikalavimas tiekėjui pateikti atestatą, suteikiantį teisę atlikti bendruosius statybos darbus, nepažeidžia proporcingumo principo, nes taip užtikrinama, kad konkurso laimėtojas turės teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.

232. Dėl teisės ginčyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Konkurso sąlygų 64 punkte nustatyta, kad pretenzija gali būti pateikiama perkančiajai organizacijai per 5 dienas nuo tos dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą teisėtų interesų pažeidimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant ieškovo pretenziją būtina atsižvelgti į viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūrų teisinį reguliavimą ir ieškovo pateiktos pretenzijos padavimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Ieškovas po konkurso sąlygų paskelbimo neginčijo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo sąlygos, o pretenziją pateikė sulaukęs preliminarios eilės sudarymo. Atsakovo nuomone, ieškovas sutiko su pirkimo sąlygose nustatytais reikalavimais tiekėjams ir neturi teisės ginčyti nustatytų kvalifikacijos reikalavimų neteisėtumo, nes tokia galimybe turėjo teisę pasinaudoti nustatytu laiku (VPĮ 93 straipsnis).

243. Dėl teisės atlikti darbus ir atestato vertinimo. Teisė atlikti konkrečių statybos sričių darbus nustatoma Aplinkos ministerijos išduodamame atestate. Jei atestate nenurodoma atitinkamos statybos darbų srities, atestato turėtojas neturi teisės atlikti nurodytos srities darbų (Reglamento 46.7 punktas). Konkurso sąlygų 11.5 punkte nustatyta, kad tiekėjas privalo pateikti Aplinkos ministerijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę atlikti bendruosius statybos darbus. Ieškovo atestate nėra nustatytos teisės atlikti bendruosius statybos darbus, visus viešuoju pirkimu perkamus pėsčiųjų alėjos rekonstrukcijos darbus (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1.1, 1.1.2 punktai). Taigi ieškovo pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Be to, ieškovas nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių jo teisę nurodytus darbus atlikti.

254. Dėl viešųjų pirkimų tikslų pažeidimo. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Jei ieškovo pasiūlymas buvo atmestas tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūros metu, jo pasiūlymas apskritai negali būti priešpastatytas geriausio pasiūlymo vertinimui, nes tik kvalifikaciją atitinkantys tiekėjai gali toliau varžytis tarpusavyje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009). Tiekėjų, neatitinkančių minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai negali būti toliau vertinami (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis) ar kitaip į juos atsižvelgiama, net jei paaiškėtų, kad tokių tiekėjų siūloma kaina mažesnė už laimėjusiojo ar net mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Teismai pagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovo pasiūlymas yra ekonomiškai naudingesnis, nes ieškovas objektyviai negalėtų atlikti visų perkamų darbų.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl ieškovo teisės atlikti perkančiajai organizacijai reikalingus įsigyti darbus

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje sprendžiamas ginčas susijęs su ieškovo (kasatoriaus) pasiūlymo atmetimu dėl neatitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tą rodo ir perkančiosios organizacijos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimas atmesti pasiūlymą dėl šios priežasties, t. y. dėl tiekėjo kvalifikacijos nepakankamumo. Teisėjų kolegija nurodo, kad reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas. Taigi toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik tiek, kiek jis padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams. Net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje jau vertinta, kad paprastai, atsižvelgiant į kvalifikaciją patvirtinančius ar įrodančius dokumentus, galima spręsti dėl kvalifikacijos reikalavimo turinio, tačiau ne visada ryšys tarp kvalifikaciją įrodančių dokumentų ir kvalifikacijos reikalavimo yra toks akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009), kartais kvalifikaciją įrodančių dokumentų ryšys su kvalifikacijos reikalavimu teismo apskritai gali būti paneigtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009). Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (tiekėjas neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų) teisėtumo sprendžiama ne (tik) pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino jai pateiktų tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, bet ir pagal tai, ar ieškovo kvalifikacija pakankama ar ne perkamiems darbams atlikti, remiantis ir kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija (VPĮ 32 straipsnio 4 dalis).

30Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Be to, negalima VPĮ nuostatų (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas ne tik perkančiajai organizacijai nesilaikant viešumo imperatyvo, pirmiausia susijusio su viešojo pirkimo skelbimu, nesuteikiant pakankamai informacijos tiekėjams ar nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų ar privalomų viešųjų pirkimų teisės nuostatų, bet ir tada, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010).

31Viešojo darbų pirkimo konkurse atitiktis minimaliam tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos reikalavimui – teisei verstis veikla – nustatoma pagal tris pagrindinius statybos darbų rangovo kvalifikacijos parametrus: 1) statinio, kuriame statybos darbai turi būti vykdomi, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingas statinys); 2) grupę (pastatai (gyvenamieji ar negyvenamieji), inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kiti statiniai); 3) perkamų statybos darbų sritį (bendrieji ar specialieji statybos darbai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti kasatoriaus pasiūlymą dėl jo kvalifikacijos neatitikties pirkimo sąlygoms teisėtumą, netinkamai ir nevisapusiškai aiškino bei taikė ginčui aktualias statybos teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

32Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę būti inter alia Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šie juridiniai asmenys turi teisę vykdyti ypatingųjų statinių statybą, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiesiems statiniams statyti. Ši institucija Lietuvoje – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija), kuri, remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, ypatinguosius statinius statančius rangovus atestuoja pagal jos nustatytą tvarką ir reikalavimus. Šie įtvirtinti Statybos techniniame reglamente STR 1.02.07:2004 „Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“, patvirtintame aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. D1-549 (toliau – Reglamentas arba STR 1.02.07:2004). STR 1.02.07:2004 5.6 punkte nustatyta, kad atestatas – Aplinkos ministerijos išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę būti ypatingojo statinio projektuotoju, statybos rangovu, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovu; 2 punkte nurodyta, kad Reglamento nustatyta tvarka įgyta teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu suteikia teisę užsiimti atitinkama veikla ir neypatingųjų statinių kategorijoje; Reglamento 9 punkte įtvirtinta, jog teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu juridinis asmuo įgyja atestuojant ir išduodant atitinkamos veiklos atestatą, o 8 punkte – teisę būti neypatingojo statinio statybos rangovu juridinis asmuo įgyja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymas [nurodytas įstatymo 15 straipsnis]).

33Atsižvelgdama į šias nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atestatas, patvirtinantis teisę būti rangovu, išduodamas tik ypatingųjų statinių statybai. Teisė būti neypatingojo statinio rangovu nepriklauso nuo Aplinkos ministerijos atestato, kurio išdavimui nustatyta speciali tvarka, turėjimo. Dėl to Lietuvoje teisė vykdyti neypatingųjų statinių statybą įgyjama ne pagal specifinę atestavimo tvarką, o bendraisiais pagrindais, pavyzdžiui, tokią teisę įtvirtinant įmonės steigimo ar kituose veiklos dokumentuose (CK 2.47 straipsnio 2 dalis). Pirmiau aptartos nuostatos lemia teismų pareigą įvertinti, pripažintinas statybos darbų objektas (šiuo atveju – pėsčiųjų perėja) ypatinguoju statiniu ar ne.

34Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodo kasatorius, kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų teisės atlikti darbus inžineriniuose statiniuose (susisiekimo komunikacijos – gatvės, keliai) pasisakyta, jog kvalifikacijos reikalavimas (teisė atlikti darbus) pripažintinas pagrįstu tik tuo atveju, jei [asfalto dangų atstatymo] darbai būtų vykdomi gatvėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų tvarka pripažintos ypatingaisiais statiniais; kokios gatvės priskirtinos tokiems statiniams, nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2002 „Ypatingieji statiniai“, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184. Atitinkamai statybos darbų atlikimui gatvėse ar keliuose, kurie nelaikytini ypatingaisiais statiniais, nereikia rangovo specifinės kvalifikacijos, kurią patvirtintų Aplinkos ministerijos išduotas atestatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aktuali nagrinėjamai bylai, šiam bei panašaus pobūdžio ginčams plėtotina.

35Nurodyto STR 1.01.06:2002 IV dalies „Ypatingieji statiniai“ 5.3 punkte nustatyta, kad ypatingieji statiniai yra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų (pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius parametrus). Tame pačiame teisės akte pateiktas ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas. Šio sąrašo III dalies „Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai“ 2 lentelės 10 punkte nurodyta, kurios gatvės laikytinos ypatingaisiais statiniais: valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) keliai, miestų, miestelių gatvės su indeksu A, B, C (greito eismo ir pagrindinės gatvės) bei jų sankryžos. Taigi ypatingojo statinio atestatas atlikti darbus reikalingas tik tuo atveju, jei pėsčiųjų alėja (kaip inžinerinis statinys – susisiekimo komunikacija), kurios rekonstrukcijos darbai buvo perkami, būtų pripažįstama gatve su vienu iš pirmiau nurodytu indeksu (A, B, C). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenurodė, kokiai gatvių kategorijai priskirtina rekonstruojamoji alėja.

36Statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintame aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61, III skyriaus „Susisiekimo tinklas ir klasifikacija“ 2 poskyrio „Gatvių klasifikacija“ 2.2 punkte nurodyta, kad susisiekimo tinklą sudaro motorizuoto susisiekimo gatvės ir keliai, nemotorizuoto susisiekimo gatvės ir takai, šaligatviai, įvairių tipų eismo zonos ir aikštės, o 2.3 punkte – susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas: A – greito eismo gatvės; B – pagrindinės gatvės; C – aptarnaujančios gatvės; D – pagalbinės gatvės; E – pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai; F – pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai, šaligatviai (juostos). Atsižvelgiant į visas šių specialiųjų teisės aktų nuostatas, rekonstruojamoji pėsčiųjų alėja galėtų būti priskiriama E arba F susisiekimo linijų kategorijoms, taigi nekvalifikuotina ypatinguoju statiniu, ir jo statybos darbams, minėta, nereikalingas Aplinkos ministerijos išduodamas atestatas.

37Dėl pirmiau aptartų argumentų teisėjų kolegiją konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu dėl neatitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, neteisėtas, nepagrįstas galiojančių aptartų specialiųjų teisės normų, todėl naikintinas ab initio. Argumentai dėl racionalaus lėšų panaudojimo sprendžiamam ginčui teisiškai nereikšmingi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį perkančiosios organizacijos veiksmų teisinį vertinimą, pripažįsta pagrįstais kasatoriaus reikalavimus panaikinti atsakovo sprendimus: 1) 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą (Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 11-80) atmesti ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų, taip pat sprendimą patvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę supaprastintame atvirame konkurse Visagino miesto pėsčiųjų alėjos tarp Visagino ir Veteranų gatvių rekonstrukcijos darbams pirkti; 2) 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą (Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 11-98) pripažinti nepagrįsta ieškovo pretenziją.

38Dėl ieškovo locus standi (teisės pateikti ieškinį) ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą bei peržiūros procedūrų veiksmingumo principo užtikrinimo

39Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, nepaisant aplinkybės, jog ieškovas yra ūkio subjektas, turintis viešųjų pirkimų teisinių santykių patirties, perkančiajai organizacijai laiku nepadavė pretenzijos dėl ginčytinos pirkimo sąlygos (konkurso sąlygų 11.5 punktas), taip pat nepaprašė jos paaiškinti, patikslinti, todėl pirkimo sąlygų neteisėtumo klausimas nenagrinėtinas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pagal nusistovėjusią teismų praktiką, sprendžiant dėl tiekėjų teisės pasinaudoti peržiūros procedūra, paprastai iškeliama tiekėjų teisė perkančiosios organizacijos prašyti paaiškinti pirkimo sąlygas bei konstatuojami nepasinaudojimo šia galimybe neigiami padariniai, tenkantys tokiems tiekėjams, kasacinio teismo jau pažymėta, jog vienintelė aplinkybė, kad perkančioji organizacija nepasinaudojo teise paaiškinti konkurso reikalavimą, o ieškovas – teise paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygų, nekeičia tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo turinio ir jo taikymo tinkamumo pasiūlymų vertinimo metu (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems abiem suteikta iniciatyvos teisė siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio: tiekėjų teisė paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančiosios organizacijos teisė neprašytai jas patikslinti. Dėl to, jei nė vienas iš jų nepasinaudojo šia jiems VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta teise, nė vienam jų tik dėl to ir neturi tekti neigiami padariniai. Taigi perkančioji organizacija prieš tiekėją, nepaprašiusį jos patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali tuo remtis pateisindama savo veiksmų neteisėtumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jai, o ne tiekėjui tenka pareiga pagal VPĮ 24 straipsnį tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės paduoti pretenziją ribojimai gali būti pagrįsti tik greitų ir pirkimo konkurso nevilkinančių peržiūros procedūros priemonių naudojimu.

40Trečiojo asmens teigimu, kasatoriaus reikalavimai negali būti tenkinami, nes jis netinkamai pasinaudojo peržiūros procedūra, praleidęs VPĮ ir pirkimo dokumentuose įtvirtintus pretenzijos padavimo terminus, nes, paskelbus konkurso sąlygas, ieškovas neginčijo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo. Trečiasis asmuo, be kita ko, remiasi kasacinio teismo praktika šiuo klausimu, pagal kurią: vertinant pasinaudojimo peržiūros procedūros tinkamumą, atsižvelgtina į pretenzijos padavimo laiką; ieškovo laikomi nepagrįstai aukštais, neproporcingais perkamų darbų apimčiai bei pobūdžiui, prieštaraujančiais viešųjų pirkimų principams, dirbtinai ribojančiais konkurenciją reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai tokiais turėjo būti nuo pat pradžių, o ne tik po to, kai jie buvo pritaikyti; ieškovas iš pradžių sutikdamas su konkurso sąlygomis, akivaizdžiai praleido pretenzijos padavimo terminus, o jam suteikta galimybė skųsti konkurso sąlygos turinį pažeidžia bonus pater familias principą (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais trečiojo asmens argumentais dėl kasacinio teismo praktikos aiškinant ieškovo teisių į peržiūros procedūrą ribojimą dėl šių priežasčių.

41Pirma, nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-506/2009) kasacinis teismas, remdamasis Teisingumo Teismo praktika, sprendė, kad tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu, taigi ir locus standi peržiūros procedūroje, jei jo teisių pažeidimą lėmė perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais buvo nustatytos tiekėjus diskriminuojančios pirkimo sąlygos, tačiau šis tiekėjas skundžia ne perkančiosios organizacijos sprendimą tokias sąlygas nustatyti, o vėlesnį perkančiosios organizacijos sprendimą, kuris jomis (diskriminuojančiomis sąlygomis) grindžiamas (pvz., veiksmus, kuriais išreiškiama valia sudaryti viešojo pirkimo sutartį su kitu tiekėju). Jei toks tiekėjo elgesys būtų leidžiamas, būtų pažeisti Direktyvos Nr. 89/665 tikslai ir pakenkta efektyviam viešųjų pirkimų direktyvų taikymui (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. Sprendimas Grossmann Air Service, C-230/02 Rink. 2004, p. I-1829). Sutinkant, kad po tiekėjų pasiūlymų vertinimo (atitikties kvalifikacijos reikalavimams tikrinimo) rezultatų paskelbimo, kaip vėlesnio, pirkimo sąlygomis grindžiamo sprendimo, ieškovas neturi teisės ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumo, kaip tokio, vis dėlto reikia pripažinti, jog nagrinėjamos bylos atveju tiekėjas ne tik kvestionavo konkurso sąlygų 11.5 punkto turinį, bet ir ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-506/2009) konstatavo, kad po perkančios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pasiūlymo (atmetimo ar jo priskyrimo laimėtojų eilėje), teismo vertintinas ne pirkimo sąlygų teisėtumas, kaip toks, bet šios sąlygos taikymo pagrįstumas. Šioje byloje ieškovas savo reikalavimą pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą neteisėtu grindė ne tik sąlygų ydingumu, bet ir netinkamu jų pritaikymu, įrodinėdamas, jog jo pateiktas atestatas atitinka konkurso sąlygų 11.5 punktą. Tai matyti inter alia iš ieškovo ir trečiojo asmens atstovų susirašinėjimo su Aplinkos ministerija. Tiek, kiek ieškovas remiasi (tiesiogiai ar netiesiogiai) specialiosiomis statybos teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ginčydamas ne konkurso sąlygų 11.5 punkto teisėtumą, bet perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, jo veiksmai atitinka VPĮ nuostatas ir nelemia neribotos jo teisės skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą situacijos. Šia apimtimi UAB „Akordas 1“ nuo ikiteisminės ginčo stadijos kelia tą patį reikalavimą, tik kitu pagrindu. Taigi šiuo požiūriu ieškovas turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą ir ji negali būti ribojama VPĮ V skyriaus nuostatų, o kaip tik jomis privalo būti užtikrinta.

43Antra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, be peržiūros procedūrų operatyvumo, joms keliamas ir veiksmingumo reikalavimas. Net jei būtų galima sutikti su pozicija, kad ieškovas pavėluotai ėmėsi savo teisių gynybos, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas specialiaisiais teisės aktais, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas šių teisės normų aiškinimo aplinkybes, remiasi nepažeisdamas VPĮ V skyriuje įtvirtintų reikalavimų dėl pretenzijos padavimo terminų. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl veiksmingumo principo aiškinimo nurodoma, kad jei teisėtai pritaikytos peržiūros procedūros nuostatos konkrečiu atveju lemia neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą, teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Aplinkybė, kad ieškovo (kaip ir kiekvieno kito tiekėjo) atitiktis minimaliems kvalifikacijos reikalavimams vertintina kitais, nei Aplinkos ministerijos išduodamo atestato, dokumentais ar informacija, šalims paaiškėjo tik apeliacinio proceso metu. Dėl to teisėjų kolegija ex officio nurodo, kad šiuo atveju ieškovui netaikytinos VPĮ 93 straipsnio 1 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes toks jų taikymas pažeistų veiksmingumo principą.

44Šis imperatyvas lemia tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros nuostatos (terminų nustatymas) ir jų taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. Sprendimas Santex, C-327/00, Rink. 2003, p. I-1877; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010). Šiame kontekste taip pat aktuali Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią naikinamuosius pretenzijų padavimo terminus galima taikyti tik dėl tokių perkančiosios organizacijos veiksmų, pažeidžiančių konkurso dalyvių interesus, kurie nustatyti ar paaiškėja prieš šių terminų pabaigą. Reikia atsižvelgti ir į tai, kiek laiko iki naikinamųjų terminų pabaigos tiekėjas turėjo pretenzijai paduoti, nes pernelyg trumpi terminai taip pat nesuderinami su veiksminga teisių gynyba. Negalimas toks naikinamųjų terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pvz., pasirinktos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros), jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (pvz., viešojo pirkimo sutarties vertės) (žr. Teisingumo Teismo 2007 m. spalio 11 d. Sprendimą Lämmerzahl, C-241/06, Rink. 2007, p. 8415). Tai, kad ieškovas iš pradžių rėmėsi kitu perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo pagrindu, teisiškai nereikšminga, nes, kaip nurodyta, jis (naujasis pagrindas) paaiškėjo vėliau.

45Nors nei pretenzijoje, nei pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nekeliama klausimo dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, remiantis aplinkybe, kad pėsčiųjų alėja nepripažintina ypatinguoju statiniu, kurio statybos darbams rangovai turėtų pateikti Aplinkos ministerijos išduodamus atestatus, tačiau tai per se neužkerta kasatoriaus galimybės šia aplinkybe remtis prieš perkančiąją organizaciją. Pirkimo dokumentuose, minėta, nenurodyta tikslios informacijos dėl statybos darbų objekto – statinio – kvalifikavimo (jo priskirtinumo kuriai nors iš statinių kategorijų). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia informacija yra svarbi bei tiesiogiai susijusi su viešojo darbų pirkimo konkurso procedūromis ir būsima sutartimi, todėl privalo iš anksto būti nurodyta (VPĮ 24 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl konkurso dalyvių ir perkančiosios organizacijos grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį nustatyta, kad perkančioji organizacija, iš naujo vertindama dalyvių kvalifikaciją, sprendime dėl atitikties konkurso sąlygoms (tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams) privalo aiškiai nurodyti, ar numatomi darbai bus vykdomi gatvėse, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintinomis ypatingaisiais statiniais (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).

46Trečia, vertinant ieškovo galimybę prieš perkančiąją organizacija remtis aplinkybėmis, nenagrinėtomis ikiteisminėje ginčo stadijoje, būtina atsižvelgti ne tik į jų paaiškėjimo momentą, bet ir į veiksmus, kurių šalys ėmėsi, kad jos paaiškėtų. Priimdamas pirmiau nurodytą sprendimą Lämmerzahl, Teisingumo Teismas inter alia atsižvelgė į tai, kad tiekėjas kelis kartus kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydamas paaiškinti tam tikras pirkimo sąlygas, tačiau ji to nepadarė. Minėta, kad tai, jog tiekėjas-ieškovas nesikreipė į perkančiąją organizaciją, prašydamas jos patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygą, vien dėl to negali jam vienam sukelti neigiamų padarinių. Vis dėlto, jei tiekėjas tokius veiksmus atliko – jie vertintini. Kita vertus, ieškovas su Aplinkos ministerija susirašinėjo ne dėl pirkimo sąlygų, kaip tokių, o dėl savo kaip statybos darbų rangovo atestato turinio aiškinimo. Į Aplinkos ministeriją kreipėsi tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens atstovai. Nors pirmajame ieškovo atstovo paklausime nenurodytas statybos darbų objektas, tačiau jis nurodytas trečiojo asmens paklausime, bet dėl jo (statybos darbų objekto) reikšmės Aplinkos ministerija nepasisakė. Tai ji padarė tik antruoju atsakymu ieškovo atstovui (trečiuoju byloje esančiu Aplinkos ministerijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (13-2)-D8-7529 „Dėl 2010-07-16 prašymo“ (T. 2, b. l. 44). Taigi aplinkybė, kuria remiasi ieškovas, paaiškėjo atsitiktinai, to tikslingai institucijos neklausiant. Šis perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimo pagrindas, nors ir nulemtas pirkimo sąlygų, tačiau visoms proceso šalims paaiškėjo vėliau, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad visos šalys iki tol iš esmės laikėsi bendros nuomonės, jog šios institucijos išduodamas atestatas atlikti pėsčiųjų alėjos rekonstrukcijos darbus – reikalingas.

47Ketvirta, neginčytina, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (VPĮ 94 straipsnio 1 dalis). Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. Sprendimą Uniplex, C-406/08, nepaskelbtas Rinkinyje). Vis dėlto Teisingumo Teismas sprendime Lämmerzahl iš esmės nevertino šio subjektyvaus veiksnio, t. y. tiekėjo žinojimo, siejamo su skelbimu apie pirkimą, perkančiosios organizacijos pažeidimą ar objektyvaus kriterijaus dėl tiekėjo patirties bei turėjimo žinoti (nors valstybės narės teismo, kuris kreipėsi į Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo, nagrinėtos nacionalinės bylos aplinkybės leistų pripažinti jų abiejų egzistavimą), bet analizavo tiekėjui suteiktos informacijos objektyvumą ir visapusiškumą, kurie ir lemia šį sužinojimą. Atsižvelgiant į tai, informacijos, kuri svarbi tiekėjui ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimus, nepateikimas – prielaida teismui, minėta, ex officio netaikyti šių naikinamųjų terminų. Ankstesnėje Teisingumo Teismo praktikoje tiekėjo turėjimo sužinoti kriterijus taip pat siejamas su pakankamos informacijos jam suteikimu. Sprendime SIAC Construction konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti tiekėjų pasiūlymų vertinimo (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo) kriterijus taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas konkurso dalyvis galėtų vienodai šiuos kriterijus aiškinti (žr. Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725).

48Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir rūpestingo bei atidaus ūkio subjekto turėjimas sužinoti apie perkančiosios organizacijos neteisėtai reikalaujamą pateikti statybos rangovo atestatą, kaip konkurso dalyvio kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą, galėjo pasunkėti dėl specialiųjų teisės aktų nuostatų nenuoseklumo. Iš STR 1.02.07:2004 nuostatų matyti, kad Reglamentas reguliuoja kvalifikacijos patikrinimą ir tokių rangovų, kurie vykdo neypatingųjų statinių statybos darbus (Reglamento 8, 37, 46 ir kt. punktai), tačiau tiek dėl jau pirmiau aptarto jo normų tarpusavio ryšio, tiek dėl santykio su aukštesnės galios Statybos įstatymo nuostatomis (15 straipsnis) tokio patikrinimo veikla nevykdoma, o Aplinkos ministerija iš esmės neišduoda neypatingųjų statinių statybos darbų rangovų atestatų.

49Dėl ieškovo kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento atitikties perkančiosios organizacijos keliamiems reikalavimams

50

51Nagrinėjamoje byloje teismai iš esmės sprendė tik dėl to, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino ieškovo kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento turinį, t. y. ar jam (ieškovui) Aplinkos ministerijos išduotas atestatas suteikia teisę verstis veikla, reikalinga viešojo darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti. Nors šio klausimo sprendimas nekeičia pirmiau kasacinio teismo padarytos išvados dėl perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinant ieškovo kvalifikaciją, teisėjų kolegija šiuo aspektu inter alia pasisako, juolab kad šalys kasacinėje instancijoje jį kelia ir jis, minėta, buvo nagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

52Teismai, konstatavę, kad ieškovo kvalifikacija nepakankama perkamiems darbams atlikti, nurodė, kad UAB „Akordas 1“ išduotame atestate nenustatyta, jog ieškovas turi teisę vykdyti bendruosius (ypatingojo statinio) statybos darbus, kaip to buvo reikalaujama pagal konkurso sąlygų 11.5 punktą. Nors teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismų padaryta išvada, kad Aplinkos ministerijos ieškovui 2008 m. gegužės 30 d. išduotas atestatas Nr. 1798 nepatvirtina atitikties perkančiosios organizacijos reikalaujamam kvalifikacijos pagrindimui (reikalaujamam dokumentui), tačiau sprendžia, jog ji (išvada) padaryta iš dalies netinkamai aiškinant ginčo sprendimui aktualių specialiųjų teisės aktų nuostatas. Minėta, kad VPĮ nereguliuoja statybos rangos teisinių santykių (rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo, statybos darbų kvalifikavimo ir pan.), todėl tinkamam VPĮ normų ir pirkimo sąlygų nuostatų, įskaitant ir susijusių su tiekėjų kvalifikacijos vertinimu, taikymui būtina atsižvelgti į specialiuosius teisės aktus.

53Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vienintelė aplinkybė, kuria rėmėsi teismai (ypač apeliacinės instancijos teismas), jog ieškovui Aplinkos ministerijos išduotame atestate expressis verbis nenurodyta, jog jam suteikiama teisė atlikti bendruosius statybos darbus, kaip reikalaujama pirkimo dokumentuose, nepakankama spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį, teisėtumo. Ši išvada daroma atsižvelgiant inter alia į specialiųjų statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas bei į VPĮ 32 straipsnio 4 dalį, pagal kurią tiekėjų kvalifikacijos atitiktis nustatoma ne tik pagal tiekėjų pristatytus dokumentus, bet ir pagal jų pateiktą kitą informaciją.

54Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 (2004 m. liepos 14 d. įsakymo redakcija), pirmojo priedo „Statybos darbų sritys“ 1 punkte nustatyta, kad statybos darbai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad į bendruosius statybos darbus įeina du skirtingo pobūdžio statybos darbai: 1) žemės darbai ir 2) statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas bei panašaus profilio darbai. Neginčytina, kad ieškovui išduotame atestate (T. 1, b. l. 26) prie grafos „statybos darbų sritys“ nurodyta teisė vykdyti žemės darbus. Vis dėlto iš pirmiau nurodytos teisės normos matyti, kad žemės darbai – bendrųjų statybos darbų dalis, taigi tiek, kiek perkančiosios organizacijos įgyjami darbai atitinka žemės darbams keliamus reikalavimus, šie atitinka ir bendrųjų statybos darbų reikalavimus. Dėl to šiuo atveju reikia tiksliai kvalifikuoti perkančiosios organizacijos perkamus darbus. Atitinkamai perkančiosios organizacijos sprendimo dėl ieškovo kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento turinio vertinimo pagrįstumas gali būti pripažįstamas tik tada, jei jos perkami darbai pagal specialiųjų teisės aktų nuostatas bus priskiriami statybinių konstrukcijų ar panašių darbų statybai. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teigė ieškovas, jam išduotame atestate prie statybų darbų sričių nustatyta teisė atlikti ir kitokio pobūdžio darbus (pvz., asfalto dangos konstrukcijų įrengimas), kurie nepriskirtini žemės darbams, todėl, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą dėl tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento turinio vertinimo, atsižvelgtina tiek į jos perkamų darbų pobūdį, tiek į ieškovui suteiktos teisės atlikti tam tikrus statybos darbus turinį. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į žemės darbų sąvoką, t. y. jos išskaidymą inter alia į statybos sklypo reljefo tvarkymą, ieškovo teisė atlikti žemės darbus neapima teisės atlikti statinio statybos darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Statybos įstatymo (2007 m. gegužės 3 d. redakcija) 2 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad statybos sklypas – žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai, o to paties straipsnio 25 dalyje – statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (pažeminimas, paaukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas. To paties straipsnio 2 dalyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Iš šių nuostatų matyti jų tarpusavio ryšys, tačiau sisteminis jų aiškinimas neleidžia prieiti prie pirmiau nurodytos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados. Statybos sklypas – statybų vieta, kurioje vykdomi statybos darbai, statybos sklypo tvarkymas – viena iš žemės darbų rūšių, o statinys – statybų darbų rezultatas, bet ne vieta. Taigi pėsčiųjų alėja yra ir statinys (inžinerinis), kurį reikia (galima) sukurti (pastatyti), rekonstruoti ar griauti, ir statybos sklypas, kuriame vykdomi pėsčiųjų alėjos statybos darbai (šiuo atveju – rekonstrukcija). Taip pat nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo kvalifikacija šiuo požiūriu yra nepakankama, nes iš konkurso sąlygų (1.2 punktas, priedas „Statybos montavimo darbų kiekių žiniaraščiai“) matyti, kad perkančioji organizacija perka ne tik žemės darbus, bet ir kitus darbus, kurie sudaro net didesniąją įsigyjamų darbų dalį. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenurodė, kad jie suderinti su Statybos įstatymu ir jį lydinčiais teisės aktais (Statybos techniniais reglamentais ir kitomis teisės nuostatomis). Sąvoka „žemės darbai“, vartojama pirkimo sąlygose, nesutampa su šia sąvoka, įtvirtinta Statybos įstatyme ir kitose normose, todėl žemės darbai STR 1.08.02.2002 nuostatų prasme gali būti pripažįstami ne tik tada, kai jie tokiais įvardyti pirkimo dokumentuose. Taigi šiuo atveju svarbiau ne pirkimo sąlygose vartojamų sąvokų pavadinimai, o joms suteikta prasmė bei turinys. Kita vertus, minėta, iš ieškovui išduoto atestato matyti, kad jam suteikta teisė atlikti ne tik žemės darbus, bet ir kai kuriuos statybinių konstrukcijų statybos darbus, tačiau šie apriboti asfalto dangos konstrukcijų įrengimo darbų. Vis dėlto sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tam tikri perkančiosios organizacijos įsigyjami darbai nepriskirtini žemės darbams pirmiau nurodyto Statybos techninio reglamento nuostatų prasme. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiuo vertinimu, kartu ex officio konstatuoja, kad tam tikri statybos darbai (pvz., atraminės sienutės įrengimas iš monolitinio betono, naudojant armatūrą, monolitinio betoninio pamato betonavimas, naudojant armatūrą, kt.) kvalifikuotini statybinių konstrukcijų statybos darbais, kurių ieškovas pagal jo atestato turinį ir, jei darbai būtų atliekami ypatingajame statinyje, neturėtų teisės atlikti inter alia dėl to, kad asfalto dangos ir konstrukcijų įrengimo darbai (bei kiti darbai, nurodyti jam išduotame Aplinkos ministerijos atestate) jų neapima. Tačiau šis vertinimas, minėta, nepaneigia situacijos, kad nagrinėjamos bylos atveju perkami darbai neatliekami ypatingajame statinyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus pozicijai, jog perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai yra nepagrįstai aukšti, neproporcingi perkamų darbų apimčiai bei pobūdžiui, prieštarauja viešųjų pirkimų principams, nes iš konkurso dalyvių, prašant turėti kompetenciją atlikti visus bendruosius darbus, iš esmės reikalauta įrodyti kvalifikaciją inter alia įrenginėti stogus, vykdyti apdailos ar hidroizoliacijos darbus, nors tokie darbai nebuvo perkami, sunku būtų pritarti. Visų pirma, jau nurodyta, kad ieškovas neturi locus standi ginčyti pirkimo sąlygų turinio, kaip tokio. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad perkamų darbų pobūdis nustatytas pirkimo dokumentuose ir reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai pagrindžiantys dokumentai nekeičia perkančiosios organizacijos poreikio konkrečiu pirkimo objektu. Taigi akivaizdu, kad perkančioji organizacija siekė įsigyti ne visus įmanomus bendruosius statybos darbus, o tik tokius, kurie reikalingi viešojo darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti ir kurie buvo tiesiogiai nurodyti pirkimo dokumentuose. Minėta, kad, atsižvelgiant į VPĮ 32 straipsnio 4 dalį, perkančioji organizacija būtų privalėjusi tiekėjo kvalifikaciją pripažinti tinkama, jei jam išduotame atestate, nors ir nebūtų expressis verbis nustatytos teisės vykdyti bendrųjų statybos darbų, kaip tokių, o tik nustatyta atskirų žemės (pvz., kasimo, reljefo tvarkymo) ar statybinių konstrukcijų (pvz., betono, gelžbetonio) darbų, kurie savo pobūdžiu atitiktų perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytuosius, vykdymo galimybė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė atlikti rangos darbus apribojama, minėta, ne tik statinių grupių, bet ir statybos darbų srities. Ieškovo atestate nurodyti kiti nei perkami statybinių konstrukcijų darbai, o statinių grupė (susisiekimo komunikacijos) apibrėžia darbų vietą, bet ne statybos darbų sritį. Taigi, nors ieškovas turėtų teisę atlikti pėsčiųjų alėjos (jei ji būtų ypatingasis statinys) rekonstrukcijos darbus pagal statinių grupę (susisiekimo komunikacijos – keliai, gatvės), tačiau tokios teisės neturėtų pagal perkamų statybos darbų sritį (statybinių konstrukcijų darbai) su ta pačia sąlyga, kaip ne kartą konstatuota, jei pėsčiųjų alėją pagal teisės aktus būtų galima pripažinti ypatinguoju statiniu.

55Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių

56Dėl pirmiau padarytos išvados teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos sprendimas neypatingojo statinio rekonstrukcijai reikalauti pagrįsti kvalifikaciją (reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai) tokiais dokumentais, kurie išduodami tik ypatingųjų statinių statybos darbams, – neteisėtas. Ši pozicija grindžiama tuo, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai. Tokio pobūdžio reikalavimas, kokį konkurso sąlygų 11.5 punkte suformavo perkančioji organizacija, negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis, nes priešingai nei kitiems kvalifikacijos reikalavimams (žr., pvz., ekonominio ar finansinio pajėgumo), kurie būtų pernelyg aukšti ar neproporcingi, perkančioji organizacija negalėtų pateikti patikimo ir įtikinamo jo pagrindimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010) ar remtis pirkimo objekto ypatingumu, t. y. jo pobūdžiu, svarba ar paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Observis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008). Jei būtų priešingai, be pateisinamos priežasties tiekėjai, turintys teisę atlikti pėsčiųjų alėjos rekonstrukcijos darbus, jų negalėtų atlikti, jei neturėtų ypatingųjų statinių statybos darbų atestato, nors jis tokiems darbams (neypatingųjų statinių) apskritai nėra privalomas.

57Kita vertus, dėl to, kad perkančioji organizacija šį reikalavimą nustatė pirkimo sąlygose, jos veiksmuose negalima pripažinti skaidrumo principo pažeidimo, nes jie buvo (ar galėjo būti) nulemti, jau nurodyta, neaiškių statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatų. Vis dėlto, jei dėl pirkimo dokumentuose įtvirtintos nuostatos negalima pripažinti negaliojančios konkurso sąlygų 11.5 punkto kaip prieštaraujančio skaidrumo principui, perkančiosios organizacijos sprendimas, remiantis tokia nuostata, atmesti tiekėjo pasiūlymą, nes jį pateikęs tiekėjas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir (arba) perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) negali būti pateisinamas ir yra neteisėtas, o teismų sprendimai dėl to naikintini.

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos praktikoje išaiškinta atgalinio šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį prielaidos, sąlygos ir ribojimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Vis dėlto kasacinis teismas, šioje byloje spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos (atsakovo) neteisėtų veiksmų padarinių, negali pasisakyti dėl visų jų aspektų iš esmės, nes iš bylos medžiagos neaišku, ar viešojo darbų pirkimo sutartis sudaryta, nutraukta, vykdoma ar įvykdyta. Byloje gali būti aktualus ne tik atgalinis šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį klausimas, bet ir galimos restitucijos taikymas.

59Restitucijos klausimas šiuo atveju priklausytų ne tik nuo konkrečių aplinkybių nustatymo (pvz., kokia apimtimi įvykdyta viešojo darbų pirkimo sutartis), bet ir nuo atitinkamų viešųjų pirkimų subjektų teisinių santykių specifikos (ar galimas sutarties vykdymo perėmimas, t. y. sutarties kontrahento pakeitimas kitu, jei perkančioji organizacija po pakartotinio tiekėjų pasiūlymų vertinimo laimėtoju pripažintų kitą dalyvį). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viešųjų pirkimų ginčų sprendimo praktiką, taikant restituciją, įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to restitucijos klausimą sprendžiantis teismas, vertindamas niekinio sandorio padarinius, turi tirti sutarties vykdymo eigą, specifiką, laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., intelektinės nuosavybės sukuriamus sutarties perėmimo ribojimus, kt.) ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; kt.).

60Visi šie pirmiau nurodyti aspektai – fakto klausimai, kurių kasacinės instancijos teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir restitucijos turi spręsti pirmosios instancijos teismas, kuriam šiuo aspektu byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

61Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

62Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir byla dėl dalies reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose bei kasaciniame teisme, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

64Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

65Ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti šiuos atsakovo Visagino savivaldybės administracijos sprendimus: 1) 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą (Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 11-80) atmesti ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų, taip pat sprendimą patvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę supaprastintame atvirame konkurse Visagino miesto pėsčiųjų alėjos tarp Visagino ir Veteranų gatvių rekonstrukcijos darbams pirkti; 2) 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą (Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 11-98) pripažinti nepagrįsta ieškovo pretenziją.

66Bylą dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka toliau nagrinėti ieškovo pasiūlymą, pateiktą supaprastintam atviram konkursui Visagino miesto pėsčiųjų alėjos tarp Visagino ir Veteranų gatvių rekonstrukcijos darbams pirkti, bei dėl galimos restitucijos taikymo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

67Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.